2012 m. balandžio 19 d. (
*1)
„Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 — Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas — Jurisdikcija dėl „civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto“ — Vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, nustatymas — Paslaugų teikėjo, teikiančio nuorodas, interneto svetainė su valstybės narės aukščiausio lygio nacionaliniu domenu — Atvejis, kai skelbėjas vartoja raktinį žodį, tapatų kitoje valstybėje narėje įregistruotam prekių ženklui“
Byloje C-523/10
dėl Oberster Gerichtshof (Austrija) 2010 m. spalio 5 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. lapkričio 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Wintersteiger AG
prieš
Products 4U Sondermaschinenbau GmbH,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai M. Safjan (pranešėjas), A. Borg Barthet, E. Levits ir J.-J. Kasel,
generalinis advokatas P. Cruz Villalón,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
susipažinęs su 2012 m. vasario 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
1Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ( OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 5 straipsnio 3 punkto išaiškinimo.
2Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Wintersteiger AG (toliau – Wintersteiger), turinčios buveinę Austrijoje, ir Products 4U Sondermaschinenbau GmbH (toliau – Products 4U), turinčios buveinę Vokietijoje, dėl Wintersteiger prašymo uždrausti Products 4U naudoti Austrijoje registruotą prekių ženklą „Wintersteiger“ kaip raktinį žodį mokamų paslaugų teikėjo, teikiančio nuorodas, interneto svetainėje.
3Kaip matyti iš Reglamento Nr. 44/2001 antros konstatuojamosios dalies, šiuo reglamentu siekiama dėl veiksmingo vidaus rinkos funkcionavimo priimti „nuostatas dėl jurisdikcijos kolizinių normų civilinėse ir komercinėse bylose suvienodinimo ir formalumų supaprastinimo, siekiant užtikrinti greitą ir paprastą teismo priimtų sprendimų valstybėse narėse, kurios privalo laikytis šio reglamento, pripažinimą ir vykdymą“.
4Šio reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, kuriuose [kuriose] bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė. Turi būti atskirai apibrėžta juridinio asmens buveinė, siekiant didesnio bendrų taisyklių aiškumo ir išvengti jurisdikcijos prieštaravimų.“
5Minėto reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.“
6Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalis yra II skyriaus „Jurisdikcija“ 1 skirsnyje „Bendrosios nuostatos“. Šiame straipsnyje nustatyta:
„Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.“
7Reglamento Nr. 44/2001 3 straipsnio 1 dalyje, kuri pateikta tame pačiame 1 skirsnyje, nurodyta:
„Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.“
8Šio reglamento II skyriaus 2 skirsnyje „Speciali jurisdikcija“ esančiame 5 straipsnio 3 punkte nustatyta:
„Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl:
<...>
<...>“.
92008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti ( OL L 299, p. 25) 5 straipsnio „Prekių ženklo suteikiamos teisės“ 1 dalyje nurodyta:
„Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo vartoti prekybos veikloje:
<...>“
10Wintersteiger yra įmonė, turinti buveinę Austrijoje ir gaminanti slidžių ir snieglenčių priežiūros įrenginius, taip pat atsargines dalis ir reikmenis bei jais prekiaujanti visame pasaulyje. Nuo 1993 m. ji yra Austrijoje registruoto prekių ženklo „Wintersteiger“ savininkė.
11Products 4U, kurios buveinė yra Vokietijoje, taip pat gamina slidžių ir snieglenčių priežiūros įrenginius ir jais prekiauja. Be to, ji prekiauja reikmenimis, skirtais kitų gamintojų įrenginiams, pirmiausia Wintersteiger gaminamiems įrenginiams. Šių reikmenų, kuriuos Products 4U vadina „Wintersteiger-Zubehör“ („Wintersteiger reikmenys“), Wintersteiger nėra nei pagaminusi, nei išdavusi dėl jų leidimo. Kaip ir Wintersteiger, Products 4U vykdo veiklą visame pasaulyje ir pirmiausia prekiauja savo prekėmis Austrijoje.
12Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. reklamos skelbimų sistemoje, kurią sukūrė nuorodų internete paslaugų teikėjas Google, Products 4U rezervavo raktinį žodį ( AdWord) „Wintersteiger“. Po šios rezervacijos, kuri buvo apribota Vokietijos aukščiausio lygio nacionaliniu Google domenu, t. y. interneto svetaine „google.de“, įvedus raktinį žodį „Wintersteiger“ į šio paslaugų teikėjo paieškos sistemą, pirmasis paieškos rezultatas buvo nuoroda į Wintersteiger interneto svetainę. Be to, įvedus šį paieškos žodį, dešiniajame ekrano krašte taip pat pasirodydavo Products 4U reklama su antrašte „Anzeige“ („Skelbimas“). Šio skelbimo tekstas buvo parašytas mėlynai su pabraukta antrašte „Skiwerkstattzubehör“ („Reikmenys slidžių dirbtuvėms“). Po šios antraštės einančiose dviejose eilutėse buvo nurodyti žodžiai „Ski und Snowboardmaschinen“ („Slidžių ir snieglenčių įrenginiai“) bei „Wartung und Reparatur“ („Priežiūra ir remontas“). Paskutinėje šio skelbimo eilutėje žaliomis raidėmis buvo nurodytas Products 4U interneto svetainės adresas. Paspaudus antraštę „Skiwerkstattzubehör“ („Reikmenys slidžių dirbtuvėms“), per Products 4U interneto svetainę buvo atidaromas pasiūlymas „Wintersteiger-Zubehör“ („Wintersteiger reikmenys“). Interneto svetainės „google.de“ skelbime nebuvo nuorodos, jog Wintersteiger ir Products 4U nėra ekonomiškai susijusios. Be to, Google interneto svetainėje su Austrijos aukščiausio lygio nacionaliniu domenu, t. y. interneto svetainėje „google.at“, Products 4U nebuvo pateikusi su paieškos žodžiu „Wintersteiger“ susijusio skelbimo.
13Wintersteiger tvirtino, kad, pateikdama skelbimą interneto svetainėje „google.de“, Products 4U pažeidė jos teises į Austrijoje registruotą prekių ženklą, ir pareiškė Austrijos teismuose ieškinį dėl veiksmų nutraukimo. Minėtų teismų jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį Wintersteiger kildino iš Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto. Wintersteiger teigia, kad interneto svetainė „google.de“ gali būti prieinama taip pat Austrijoje ir kad ši nuorodų teikimo paslauga teikiama vokiečių kalba.
14Products 4U ginčija tarptautinę Austrijos teismų jurisdikciją ir papildomai teisių į prekių ženklą Wintersteiger pažeidimą. Šios įmonės nuomone, interneto svetainė „google.de“ skirta tik vartotojams vokiečiams, todėl ginčijamas skelbimas skirtas tik klientams vokiečiams.
15Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad net jeigu interneto svetainė „google.de“ gali būti prieinama Austrijoje naudojantis interneto prieiga, nes Google teikia savo paslaugas tarpininkaujama interneto svetainių su aukščiausio lygio nacionaliniais domenais, interneto svetainė „google.de“ skirta tik Vokietijai, todėl Austrijos teismai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl Wintersteiger prašymo. Apeliacinės instancijos teismas, atvirkščiai, patvirtino tarptautinę jurisdikciją, tačiau nusprendė, kad Wintersteiger nėra teisių savininkė, ir dėl šios priežasties jos prašymą atmetė.
16Oberster Gerichtshof, nagrinėjantis bylą dėl kasacinio skundo, šiuo atveju nori išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis reklama, naudojant Austrijoje registruotą prekių ženklą „Wintersteiger“ interneto svetainėje su aukščiausio lygio nacionaliniu domenu „de“, galima pagrįsti Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte nustatytą Austrijos teismų jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl Austrijos prekių ženklo naudojimo nutraukimo. Tokiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
1Ar tuo atveju, jei kitoje valstybėje narėje įsisteigęs asmuo tariamai pažeidžia teises į teismo vietos valstybėje saugomą prekių ženklą, vartodamas šiam prekių ženklui tapatų raktinį žodį ( AdWord) interneto paieškos sistemoje, kurioje siūlomos paslaugos naudojant skirtingus aukščiausio lygio nacionalinius domenus, [Reglamento Nr. 44/2001] 5 straipsnio 3 punkte nurodyta „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“, turi būti aiškinama taip:
2Jei į pirmo klausimo c punktą bus atsakyta teigiamai:
pagal kokius kriterijus reikia nustatyti, ar tuo atveju, kai teismo vietos valstybės prekių ženklas kaip raktinis žodis ( AdWord) naudojamas paieškos sistemos interneto svetainėje su aukščiausio lygio nacionaliniu domenu, kuris yra kitoks nei teismo vietos valstybės, atsiranda jurisdikcija pagal [Reglamento Nr. 44/2001] 5 straipsnio 3 punktą?
17Savo prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, pagal kokius kriterijus reikia nustatyti, remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktu, teismo jurisdikciją spręsti ginčą dėl tariamo teisių į valstybėje narėje registruotą prekių ženklą pažeidimo, kuris buvo padarytas skelbėjui pavartojus minėtam prekių ženklui tapatų raktinį žodį paieškos sistemos interneto svetainėje su aukščiausio lygio domenu, kuris yra kitoks nei valstybės narės, kurioje įregistruotas prekių ženklas.
18Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia nurodyti, kad specialios jurisdikcijos taisyklė, nukrypstant nuo atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikcijos principo, nustatyto Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte, pagrįsta ypač glaudžiu ginčo ir vietos, kur įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismų ryšiu, o tai pateisina šių teismų jurisdikciją gero teisingumo administravimo ir veiksmingo proceso organizavimo sumetimais (2011 m. spalio 25 d. Sprendimo eDate Advertising ir kt., C-509/09 ir C-161/10, Rink. p. I-10269, 40 punktas).
19Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte esanti formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia ir tą vietą, kurioje žala tapo reali, ir tą vietą, kur atsirado žalą lėmusi aplinkybė, todėl atsakovui ieškinys ieškovo nuožiūra gali būti pareikštas vienos iš šių dviejų vietų teisme (minėto Sprendimo eDate Advertising ir kt. 41 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
20Abi šios vietos gali būti vertinamos kaip teismo jurisdikcijai nustatyti svarbus ryšys, nes kiekviena iš jų, nelygu aplinkybės, gali suteikti ypač naudingos informacijos renkant įrodymus ir organizuojant procesą (minėto Sprendimo eDate Advertising ir kt. 41 punktas ir nurodyta teismo praktika).
21Visų pirma, dėl vietos, kurioje žala buvo patirta, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tai yra vieta, kur atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinė arba kvazideliktinė atsakomybė ir atsirasti žala (2009 m. liepos 26 d. Sprendimo Zuid-Chemie, C-189/08, Rink. p. I-6917, 26 punktas).
22Dėl interneto Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tariamo asmens teisių į privatumą pažeidimo atveju asmuo, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos dėl interneto svetainės turinio, turi teisę pareikšti ieškinį dėl visos žalos atlyginimo valstybės narės, kur yra jo pagrindinis interesų centras, teisme (žr. minėto Sprendimo eDate Advertising ir kt. 52 punktą).
23Kaip šiuo atžvilgiu yra nusprendęs Teisingumo Teismas, žalą patyrusio asmens interesų centro kriterijus atitinka jurisdikcijos nuspėjamumo tikslą, nes jis leidžia ieškovui lengvai nustatyti teismą, kuriame jis galėtų iškelti bylą, ir atsakovui pagrįstai numatyti teismą, kuriame jam gali būti iškelta byla (minėto Sprendimo eDate Advertising 50 punktas).
24Tačiau, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 20 punkte, šis vertinimas, priimtas specialiomis asmens teisių į privatumą pažeidimo aplinkybėmis, negali būti taikomas siekiant nustatyti jurisdikciją intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atveju, kaip yra pagrindinėje byloje.
25Skirtingai nei asmens, kuris mano, jog pažeistos jo teisės į privatumą, saugomos visose valstybėse narėse, atveju, nacionalinio prekių ženklo registracijos suteikiama apsauga yra iš esmės taikoma tik valstybės narės, kurioje prekių ženklas registruotas, teritorijoje, todėl paprastai prekių ženklo savininkas negali remtis šia apsauga už šios teritorijos ribų.
26Vis dėlto klausimas, ar iš tikrųjų pažeidžiamos teisės į nacionalinį prekių ženklą, jei žymuo, tapatus šiam nacionaliniam prekių ženklui, reklamos tikslais naudojamas interneto svetainėje tik su aukščiausio lygio domenu, kuris yra kitoks nei valstybės narės, kurioje registruotas minėtas prekių ženklas, yra priskirtinas ieškinio nagrinėjimui iš esmės, kurį pagal taikytiną materialinę teisę turi atlikti jurisdikciją turintis teismas.
27Dėl jurisdikcijos priimti sprendimą dėl tariamo teisių į nacionalinį prekių ženklą pažeidimo tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, darytina išvada, kad ir nuspėjamumo tikslas, ir tinkamo teisingumo vykdymo tikslas patvirtina, jog dėl žalos atsiradimo jurisdikcija priskirtina valstybės narės, kurioje saugomos nagrinėjamos teisės, teismams.
28Iš tiesų, būtent valstybės narės, kurioje registruotas nagrinėjamas prekių ženklas, teismai, atsižvelgdami į Direktyvos 2008/95 aiškinimą, kuris pateiktas, be kita ko, 2010 m. kovo 23 d. Sprendime Google France ir Google ( C-236/08-C-238/08, Rink. p. I-2417) ir 2011 m. liepos 12 d. Sprendime L’Oréal ir kt. ( C-324/09, Rink. p. I-6011), geriausiai gali įvertinti, ar tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, iš tikrųjų yra pažeidžiamos teisės į saugomą nacionalinį prekių ženklą. Šie teismai turi teisę nuspręsti, pirma, dėl visos žalos, kurią saugomų teisių savininkas tariamai patyrė dėl šių teisių pažeidimo, ir, antra, dėl prašymo nutraukti bet kokį minėtų teisių pažeidimą.
29Todėl reikia nuspręsti, kad ginčas dėl teisių į valstybėje narėje registruotą prekių ženklą pažeidimo, skelbėjui pavartojus minėtam prekių ženklui tapatų raktinį žodį paieškos sistemos interneto svetainėje su kitos valstybės aukščiausio lygio nacionaliniu domenu, gali būti nagrinėjamas valstybės narės, kurioje prekių ženklas įregistruotas, teismuose.
30Antra, kalbant apie vietą, kur atsirado tariamą teisių į nacionalinį prekių ženklą pažeidimą lėmusi aplinkybė, kai raktinis žodis, tapatus šiam prekių ženklui, vartojamas paieškos sistemos interneto svetainėje su kitos valstybės narės aukščiausio lygio nacionaliniu domenu, reikia pažymėti, kad dėl nacionalinio prekių ženklo teritorinės apsaugos apribojimo negali būti panaikinta tarptautinė kitų teismų nei valstybės narės, kurioje prekių ženklas registruotas, jurisdikcija.
31Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos turi būti aiškinamos autonomiškai, atsižvelgiant į jo sistemą ir tikslus (minėto Sprendimo eDate Advertising 38 punktas ir nurodyta teismo praktika), prie kurių priskiriamas jurisdikcijos taisyklių nuspėjamumo tikslas ir tinkamo teisingumo administravimo bei veiksmingo proceso organizavimo tikslai.
32Neginčijama, kad vieta, kur atsirado tariamą žalą lėmusi aplinkybė, atsižvelgiant į jurisdikciją gali būti svarbus susiejimo veiksnys, nes ji gali suteikti ypač naudingą informaciją, susijusią su įrodymų rinkimu ir proceso organizavimu.
33Tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, informacija, susijusi su įvykio vieta, yra pirmiausia naudinga tiek, kiek tos vietos teismui yra paprasta rinkti įrodymus, susijusius su tuo įvykiu.
34Jei tariamas teisių į nacionalinį prekių ženklą, įregistruotą valstybėje narėje, pažeidimas buvo padarytas paskelbus reklamą, kai paskelbimo paieškos sistemos interneto svetainėje vartojamas šiam prekių ženklui tapatus raktinis žodis, įvykusiu įvykiu turi būti laikomas ne pats reklamos paskelbimas, bet aplinkybė, jog skelbėjas suaktyvina reklaminio skelbimo, kurį jis sukūrė savo komerciniams pranešimams, paskelbimo pagal iš anksto nustatytus parametrus techninį procesą.
35Kaip aiškindamas Direktyvą valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, skelbėjas, o ne nuorodų paslaugos teikėjas pasirenka raktinį žodį, tapatų prekių ženklui, kuris naudojamas prekybos veikloje (minėto Sprendimo Google France ir Google 52 ir 58 punktai). Todėl įvykis, sukeliantis galimą teisių į prekių ženklą pažeidimą, susijęs su skelbėjo, kuris naudojasi nuorodų paslauga savo komerciniams pranešimams, veiksmais.
36Tiesa, techninį reklamos skelbimų proceso suaktyvinimą skelbėjas galiausiai atlieka jo naudojamos paieškos sistemos eksploatuotojui priklausančiame serveryje. Tačiau, atsižvelgiant į jurisdikcijos taisyklių nuspėjamumo tikslą, pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą šio serverio buvimo vieta neaiški, todėl ši vieta negali būti laikoma vieta, kur atsirado žalą lėmusi aplinkybė.
37Atvirkščiai, kadangi tai susiję su vieta, kuri yra tikra ir atpažįstama tiek ieškovui, tiek atsakovui, todėl gali būti lengviau rinkti įrodymus bei nagrinėti bylą, skelbėjo buveinės vieta turi būti laikoma ta vieta, kur nusprendžiama suaktyvinti techninį reklamos paskelbimo procesą.
38Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčas dėl tariamo teisių į valstybėje narėje įregistruotą prekių ženklą pažeidimo, kai raktinį žodį, kuris tapatus kitoje valstybėje narėje įregistruotam prekių ženklui, skelbėjas vartoja paieškos sistemos interneto svetainėje su kitos valstybės narės aukščiausio lygio nacionaliniu domenu, gali būti nagrinėjamas ir valstybės narės, kurioje įsisteigęs skelbėjas, teismuose.
39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad ginčas dėl teisių į valstybėje narėje įregistruotą prekių ženklą pažeidimo, kai raktinį žodį, kuris tapatus kitoje valstybėje narėje įregistruotam prekių ženklui, skelbėjas vartoja paieškos sistemos interneto svetainėje su kitos valstybės narės aukščiausio lygio nacionaliniu domenu, gali būti nagrinėjamas valstybės narės, kurioje prekių ženklas įregistruotas, teismuose arba valstybės narės, kurioje įsisteigęs skelbėjas, teismuose.
40Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad ginčas dėl teisių į valstybėje narėje įregistruotą prekių ženklą pažeidimo, kai raktinį žodį, kuris tapatus kitoje valstybėje narėje įregistruotam prekių ženklui, skelbėjas vartoja paieškos sistemos interneto svetainėje su kitos valstybės narės aukščiausio lygio nacionaliniu domenu, gali būti nagrinėjamas valstybės narės, kurioje prekių ženklas įregistruotas, teismuose arba valstybės narės, kurioje įsisteigęs skelbėjas, teismuose.
Parašai.
(
*1) Proceso kalba: vokiečių.
Tekstas iš mūsų archyvo (Europos Sąjungos leidinių biuro „Cellar“ duomenys). Commission Decision 2011/833/EU — free reuse incl. commercial; attribution to EUR-Lex / Court of Justice of the European Union required; EUR-Lex is not the authentic record of the Court.