Čia surinkti pastarųjų ~18 mėn. įsigalioję įstatymų straipsnių pakeitimai, sugrupuoti pagal sritį. Kiekvienam pakeitimui rodoma:
Pakeitimai parodyti tiksliai iš teisės aktų — raudona pašalinta, žalia įterpta. Patikrinta automatiškai. Tai informacija, ne individuali teisinė konsultacija.
106 straipsnis. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai 1. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma:
1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras. 2 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse patvirtintame 1984 m įstatymu Nr. X - 4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII - 2312 įsigaliojimo (2017 - 01 - 01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. 3 Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai. 4 Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 5 Mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys kiti teisės aktai gali nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išieškojimo priemonių eilę ir nutraukimo pagrindus bei tvarką
… 106 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės nepriemokų priverstinis išieškojimas 1. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma:
1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šios dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal šiame Įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras. 3. Ekonominės piniginės sankcijos, baudos už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos priverstinai išieškomos pagal šiame Įstatyme Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose priverstinį išieškojimą nustatytas procedūras 4 Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai. 5 Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 6 Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, kai mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Mokesčių administratorius, pradėjęs vykdyti išieškojimą iš asmens šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytais būdais, privalo kas 30 dienų patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto arba atsirado kitų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui.
7. Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens turto, mokesčių administratorius šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimo procedūromis susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 45 dienoms. Nemokestinės nepriemokos atveju terminas negali būti pratęsiamas.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą, mokestinių nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui, ir šio sprendimo priėmimo terminus nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 9. Jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Gavęs informacijos, kad asmuo įgijo turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius per 20 dienų po to, kai sužinojo apie šias aplinkybes, priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Perdavęs sprendimą vykdyti antstoliui, mokesčių administratorius nutraukia sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais tik tada, kai gauna iš antstolio informaciją apie tai, kad jis pradėjo vykdyti sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimą.
10. Jeigu per ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos šio Įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymą, nustatyta tvarka buvo sustabdytas išieškojimas arba nebuvo vykdomas išieškojimas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, šio straipsnio 6 dalyje nustatytas ne ilgesnis kaip 180 dienų terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo dienos, kurią mokesčių administratorius nustatė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių nebuvo atliekami išieškojimo veiksmai.
… įstatymus pripažįstama teisės subjektu, investicinis fondas, pensijų fondas.
3. Biudžetas – valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai. 4. Baudų už administracinius nusižengimus administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų skirti baudas už administracinius nusižengimus vykdymu, įgyvendinimas atliekant šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų baudų paskirstymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka 4 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X - 4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII - 2312 įsigaliojimo (2017 - 01 - 01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos
5. Elektroninių pinigų įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme.
6. Konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais.
7. Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, taip pat Lietuvos bankas.
8. Mokesčio deklaracija – mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys.
9. Mokesčio įstatymas – Lietuvos Respublikos įstatymas, nustatantis šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytą mokestį, šis Įstatymas, Muitinės įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis arba Europos Sąjungos muitų teisės aktai, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su mokesčio taikymu arba mokesčio lengvatomis susijusius klausimus.
10. Mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis.
11. Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma.
12. Mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.
13. Mokesčio skirtumas – mokesčių mokėtojui grąžintina (įskaitytina) iš biudžeto suma, kuri gali susidaryti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pildant mokesčio deklaraciją.
14. Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje.
15. Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas.
16. Mokesčių administravimo procedūra – mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose.
17. Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas).
18. Mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą.
19. Mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos.
20. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.
21. Mokestinės paskolos sutartis – mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos.
22. Mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
23. Mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse.
24. Mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.
25. Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas.
26. Mokėjimo įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme.
27. Mokėjimo paslaugų teikėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme. 28.
29. Mutatis mutandis (lot.) – teisinė sąvoka, reiškianti „ su tam tikrais pakeitimais “.
291. Naudos gavėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. 292. Seifo kamerų nuoma – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.
30. Su mokesčiu susijusios sumos – šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, įskaitant palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai. 31. Šio Įstatymo 1 straipsnio 1 – 26 dalyse vartojamos sąvokos suprantamos taip, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
32. Kitos mokesčių įstatymuose vartojamos sąvokos yra apibrėžtos atskiruose šio Įstatymo straipsniuose ir atitinkamų mokesčių įstatymuose.
33. Pagal šį Įstatymą Europos Sąjungos muitų teisės aktais laikomi: 1) …
… įstatymus pripažįstama teisės subjektu, investicinis fondas, pensijų fondas.
3. Biudžetas – valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai. 4. 41. Ekonominė piniginė sankcija – Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių skyrimą už padarytus teisės pažeidimus, nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektų ar teismo asmenims, padariusiems teisės pažeidimų, paskirta ekonominio poveikio priemonė – bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus procesinę baudą, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, ir baudą už administracinius nusižengimus paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka
5. Elektroninių pinigų įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme.
6. Konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais.
7. Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, taip pat Lietuvos bankas.
8. Mokesčio deklaracija – mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys.
9. Mokesčio įstatymas – Lietuvos Respublikos įstatymas, nustatantis šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytą mokestį, šis Įstatymas, Muitinės įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis arba Europos Sąjungos muitų teisės aktai, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su mokesčio taikymu arba mokesčio lengvatomis susijusius klausimus.
10. Mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis.
11. Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma.
12. Mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.
13. Mokesčio skirtumas – mokesčių mokėtojui grąžintina (įskaitytina) iš biudžeto suma, kuri gali susidaryti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pildant mokesčio deklaraciją.
14. Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje.
15. Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas.
16. Mokesčių administravimo procedūra – mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose.
17. Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas).
18. Mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą.
19. Mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos.
20. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.
21. Mokestinės paskolos sutartis – mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos.
22. Mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
23. Mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse.
24. Mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.
25. Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas.
26. Mokėjimo įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme.
27. Mokėjimo paslaugų teikėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme. 28.
29. Mutatis mutandis (lot.) – teisinė sąvoka, reiškianti „ su tam tikrais pakeitimais “.
291. Naudos gavėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. 292. Nemokestinė nepriemoka – nemokestinių prievolių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka laiku neįvykdytos nemokestinės prievolės suma.
293. Nemokestinė prievolė – asmenų pareiga sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka administruojamą baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, baudą, paskirtą kaip ekonominę piniginę sankciją, procesinę baudą ir teismo priteistą sumą.
294. Nemokestinių prievolių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skirti baudas už administracinius nusižengimus, teismų sprendimų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka skirti baudas už nusikalstamas veikas, viešojo administravimo subjektų ar teismų priimtų sprendimų skirti ekonomines pinigines sankcijas, teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtų sprendimų skirti procesines baudas, sprendimų dėl teismo priteistų sumų valstybės naudai vykdymu, atlikimas: šių prievolių apskaita, įskaitymas, sumokėjimo išdėstymas, priverstinio išieškojimo inicijavimas, vykdymas, priežiūra ir sustabdymas, priverstinai išieškotų sumų paskirstymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir šiame Įstatyme nustatyta tvarka.
295. Procesinė bauda – valstybės naudai teismo, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro baudžiamojo, administracinio, civilinio procesų tvarka, taip pat administracinių nusižengimų teisenoje paskirta bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, ir baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais. 296. Seifo kamerų nuoma – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.
30. Su mokesčiu susijusios sumos – šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, įskaitant palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai. 301. Teismo priteista suma – valstybės naudai teismo priteistas žyminis mokestis ir (ar) kaip administracinės, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimo išlaidos priteista suma, mokami į valstybės biudžetą. 31. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 – 301 dalyse vartojamos sąvokos suprantamos taip, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
32. Kitos mokesčių įstatymuose vartojamos sąvokos yra apibrėžtos atskiruose šio Įstatymo straipsniuose ir atitinkamų mokesčių įstatymuose.
33. Pagal šį Įstatymą Europos Sąjungos muitų teisės aktais laikomi: 1) …
14 straipsnis. Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūrų taikymas 1. Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis Įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
2. Šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse.
3. Šio Įstatymo 13 straipsnio 15 punkte nurodyta valstybės rinkliava pagal šį Įstatymą administruojama tik tiek, kiek tai nustatyta Rinkliavų įstatyme.
4. Šio Įstatymo 13 straipsnio 17 punkte nurodyti mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą pagal šį Įstatymą administruojami tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme.
5. Šio Įstatymo 13 straipsnio 13 punkte nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir 19 punkte nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal šį Įstatymą administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir šio Įstatymo 87 straipsnio 4 ir 41 dalyse.
6. Šio Įstatymo 13 straipsnio 23 punkte nurodyti muitai ir su jais susijusios sumos pagal šį Įstatymą administruojami tiek, kiek šio Įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos muitų teisės aktams.
61. Šio Įstatymo 13 straipsnio 29 punkte nurodytas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme.
7. Už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą) 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 108 – 112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. 8. Pagal vykdomuosius dokumentus, kai pagal Civilinio proceso kodeksą vykdymo procese valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija laiku nesumokėtų valstybės naudai išieškotinų sumų įskaitymui iki vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka mutatis mutandis taikoma šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis
IV SKYRIUS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO TEISINIŲ SANTYKIŲ DALYVIAI PIRMASIS SKIRSNIS MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAI. JŲ FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS
… teisės aktams.
61. Šio Įstatymo 13 straipsnio 29 punkte nurodytas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme.
7. Už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtoms baudoms (toliau – bauda už administracinius nusižengimus) administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas 88 straipsnio 11 dalis, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 110 straipsnio 4 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 – 5, 9 – 11 punktai 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6 – 10 dalys, 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalies 2 ir 4 punktai, 109 straipsnis, 110 straipsnio 2 ir 3 dalys, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro.
71. Ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 – 5, 9 – 11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6 – 10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 6 dalį), 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 4 punktas, 109 straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos ekonominės piniginės sankcijos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtoms ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti netaikomi šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 106 straipsnio 8 dalis, 107, 108 straipsniai, 112 straipsnio 2 punktas ir 113 straipsnis.
72. Procesinėms baudoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai, 105 straipsnio 7 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 – 5, 9 – 11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6 – 10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 5 ir 6 dalis), 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 4 punktas, 109 straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos procesinės baudos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ar kitų valstybės informacinių sistemų.
73. Teismų Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais paskirtoms baudoms už nusikalstamas veikas (toliau – bauda už nusikalstamas veikas) administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai, 105 straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 – 5, 9 – 11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6, 7 ir 10 dalys, 109, 111 straipsniai, 112 straipsnio 1 punktas, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už nusikalstamas veikas, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš LITEKO ar kitų valstybės informacinių sistemų.
74. Teismų priteistoms sumoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 105 straipsnio 7 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 – 5, 9 – 11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6 – 10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 5 ir 6 dalis), 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 4 punktas, 109 straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, iš kurių priteistos sumos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš LITEKO ar kitų valstybės informacinių sistemų. 8.
9. Jeigu kyla kolizija tarp kitų įstatymų (išskyrus kodifikuotus) ir šio straipsnio nuostatų, taikomos šio straipsnio nuostatos
IV SKYRIUS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO TEISINIŲ SANTYKIŲ DALYVIAI PIRMASIS SKIRSNIS MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAI. JŲ FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS
105 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas 1. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:
1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
2. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
3. Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas. 3 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X - 4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII - 2312 įsigaliojimo (2017 - 01 - 01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. 4.
105 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę ir nemokestinę nepriemokas atsiradimas 1. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:
1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
2. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
3. Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas. 3 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X - 4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Tais atvejais, kai bauda paskirta už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taikomos iki įstatymo Nr. XII - 2312 įsigaliojimo (2017 - 01 - 01) galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. 4. 5. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą ekonominę piniginę sankciją įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jos sumokėjimo terminas.
6. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už nusikalstamas veikas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas arba kitas teismo nustatytas terminas.
7. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas teismo priteistas sumas ir procesines baudas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jų sumokėjimo terminas.
93 straipsnis. Mokestinės prievolės pasibaigimas 1. Mokestinė prievolė pasibaigia, kai:
1) įvykdoma mokestinė prievolė;
2) mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką;
3) įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria;
4) įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo;
5) skolininkas ir kreditorius sutampa;
6) juridinis asmuo likviduotas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys;
7) fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo;
8) suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas 2.
3. Mokesčių administratoriui perleidus reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, mokestinė nepriemoka nurašoma iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų.
93 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės prievolių pasibaigimas 1. Mokestinė ir nemokestinė prievolės pasibaigia, kai:
1) įvykdoma mokestinė prievolė;
2) mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką;
3) įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria;
4) įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo;
5) skolininkas ir kreditorius sutampa;
6) juridinis asmuo likviduotas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys;
7) fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti (išieškoti) mokestinės nepriemokos ar teismų priteistų sumų iš mirusio asmens palikimo;
8) suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas
9) bauda ar jos dalis pakeičiama kita nuobauda ar bausme, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsniu arba Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę;
10) fizinis asmuo, kuriam paskirta bauda už administracinius nusižengimus, bauda už nusikalstamas veikas ar procesinė bauda, mirė;
11) fizinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė piniginė sankcija, mirė, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų 2.
3. Mokesčių administratoriui perleidus reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, mokestinė nepriemoka nurašoma iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų.
26 straipsnis. Vietos mokesčių administratoriaus funkcijos 1. Vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas:
1) teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais;
2) priima iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas, kitus atskaitomybės dokumentus bei išduoda atitinkamus mokesčių deklaravimą ir kitus mokesčių mokėtojo atliktus veiksmus patvirtinančius dokumentus;
3) tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą;
4) registruoja mokesčių mokėtojus bei tvarko mokesčių mokėtojų registrą. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;
5) įstatymų nustatyta tvarka paskirsto biudžetams mokesčių sumas;
6) vykdo savivaldybės institucijų sprendimus dėl mokesčių į jos biudžetą lengvatų taikymo. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;
7) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai;
8) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas teikia specialisto išvadas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu;
9) priverstinai išieško mokestines nepriemokas;
10) grąžina (įskaito) mokesčių mokėtojams permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas;
11) nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitais Lietuvos mokesčių administratoriais, valstybės bei savivaldybės įstaigomis ir institucijomis; 12) šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka administruoja baudas už administracinius nusižengimus paskirtas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka;
13) analizuoja mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, įgyvendina mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją.
2. Kitos vietos mokesčių administratoriaus funkcijos numatytos vietos mokesčių administratoriaus nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose.
26 straipsnis. Vietos mokesčių administratoriaus funkcijos 1. Vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas:
1) teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais;
2) priima iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas, kitus atskaitomybės dokumentus bei išduoda atitinkamus mokesčių deklaravimą ir kitus mokesčių mokėtojo atliktus veiksmus patvirtinančius dokumentus;
3) tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą;
4) registruoja mokesčių mokėtojus bei tvarko mokesčių mokėtojų registrą. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;
5) įstatymų nustatyta tvarka paskirsto biudžetams mokesčių sumas;
6) vykdo savivaldybės institucijų sprendimus dėl mokesčių į jos biudžetą lengvatų taikymo. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;
7) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai;
8) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas teikia specialisto išvadas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu;
9) priverstinai išieško mokestines nepriemokas;
10) grąžina (įskaito) mokesčių mokėtojams permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas;
11) nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitais Lietuvos mokesčių administratoriais, valstybės bei savivaldybės įstaigomis ir institucijomis; 12) administruoja nemokestines prievoles šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose jų administravimą, nustatyta tvarka;
13) analizuoja mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, įgyvendina mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją.
2. Kitos vietos mokesčių administratoriaus funkcijos numatytos vietos mokesčių administratoriaus nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose.
11517 straipsnis. Deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas 1. Asmuo, pateikiantis prekes muitinei, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus turi muitinei elektroninėmis priemonėmis pateikti ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą. Šiai ataskaitai užpildyti reikalingus duomenis, ataskaitos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodytas importo PVM sumokamas ir jo sumokėjimas užtikrinamas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 3 Neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, pateikiantis prekes muitinei, surinko importo PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, jis, laikydamasis šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytos importo PVM sumokėjimo tvarkos, importo PVM turi sumokėti ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį atsirado prievolė mokėti importo PVM, pabaigos
4. Jeigu importo PVM nebuvo surinktas dėl to, kad prekės nebuvo įteiktos asmeniui, kuriam jos buvo skirtos, asmuo, pateikęs prekes muitinei, turi teisę pateikti prašymą muitinei muitų teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti išieškoti importo PVM arba, jeigu jis jau buvo sumokėtas, grąžinti šį importo PVM.
11517 straipsnis. Deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas 1. Asmuo, pateikiantis prekes muitinei, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus turi muitinei elektroninėmis priemonėmis pateikti ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą. Šiai ataskaitai užpildyti reikalingus duomenis, ataskaitos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 2. Taikant specialią importo PVM procedūrą importo PVM sumokamas ir jo sumokėjimas užtikrinamas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 3
4. Jeigu importo PVM nebuvo surinktas dėl to, kad prekės nebuvo įteiktos asmeniui, kuriam jos buvo skirtos, asmuo, pateikęs prekes muitinei, turi teisę pateikti prašymą muitinei muitų teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti išieškoti importo PVM arba, jeigu jis jau buvo sumokėtas, grąžinti šį importo PVM.
33 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
1) gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, mokesčių administravimo …
… nustatytoms funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kitų konkrečiai įvardytų asmenų, įskaitant naudos gavėjus, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų registrų informacinių sistemų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų duomenų bazių informacija;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas;
3) laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo finansinės apskaitos (toliau – apskaita), sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus;
4) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis;
5) paimti produkcijos (prekių) mėginius ar pavyzdžius, atlikti kontrolinius pirkimus;
6) daryti žymas mokesčių mokėtojo dokumentuose, kad būtų išvengta jų klastojimo;
7) duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais;
8) priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas; 9)
10) atlikti pats arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų atlikti kontrolinius matavimus, kompiuterinių programų bei jų duomenų patikrinimus, materialinių vertybių inventorizaciją ir kitus faktinius tikrinimus;
11) įrengti skaitiklius bei matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose įrenginiuose;
12) kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus;
13) kai kyla pagrįstas įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, nurodyti asmenims pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti;
14) kreiptis į mokesčių mokėtoją, kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas;
15) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus;
16) finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
17) pagal savo kompetenciją pareikšti ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu; būti ieškovu ar atsakovu teisme kitose bylose;
18) atlikti mokestinį tyrimą;
19) nepažeisdamas įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
20) atleisti mokesčių mokėtoją ar trečiąjį asmenį nuo mokesčių administratoriaus kompetencijai priklausančiuose įgyvendinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymo, jeigu tinkamas mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymas užtikrinamas centrinio mokesčių administratoriaus pripažintomis lygiavertėmis alternatyviomis priemonėmis;
21) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimti automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamus sprendimus;
22) užkardydamas galimai neteisėtus asmenų veiksmus ir saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimos žalos, analizuodamas mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, nustatydamas kontrolės prioritetus ir vykdydamas pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo kontrolę, atlikdamas mokestinį tyrimą ir (ar) mokestinį patikrinimą, vykdydamas susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio procedūrą, taip pat administruodamas jo kompetencijai priskirtinus mokesčius, gauti, atsižvelgiant į konkretų asmens duomenų gavimo poreikį, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos duomenis apie mokesčių mokėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie mokesčių mokėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) priimtus ir …
43 straipsnis. Prekių tiekimas naudojantis elektronine sąsaja 1. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282 / 2011 5b straipsnį, nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
2. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Europos Sąjungoje neįsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282 / 2011 5b straipsnį, tiekti prekes neapmokestinamajam asmeniui Europos Sąjungoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
43 straipsnis. Prekių tiekimas naudojantis elektronine sąsaja 1. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282 / 2011 5b straipsnį, nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
2. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Europos Sąjungoje neįsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282 / 2011 5b straipsnį, tiekti prekes apmokestinamajam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai šių asmenų prekių įsigijimas kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006 / 112 / EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra ne PVM objektas, arba kitam neapmokestinamajam asmeniui Europos Sąjungoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
1151 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos paslaugoms, kurias asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų.
2. Apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų ir Europos Sąjungos teritorijoje teikiantis paslaugas skirtingų valstybių narių asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti taikyti specialią paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema), įsiregistruoti PVM mokėtoju vienoje kurioje nors valstybėje narėje ir per šią valstybę narę vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema taikoma visoms tokio apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms atitinkamoms paslaugoms. Taikant Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą:
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, nusprendžia registruotis;
3) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje pagal šio Įstatymo 121, 13, 132 straipsnių ar atitinkamų kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, paslaugos laikomos suteiktomis.
3. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka.
1151 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms paslaugoms, kurias asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų.
2. Apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų ir Europos Sąjungos teritorijoje teikiantis paslaugas skirtingų valstybių narių asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti taikyti specialią paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema), įsiregistruoti PVM mokėtoju vienoje kurioje nors valstybėje narėje ir per šią valstybę narę vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema taikoma visoms tokio apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms atitinkamoms paslaugoms. Taikant Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą:
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, nusprendžia registruotis;
3) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje pagal šio Įstatymo 121, 13, 132 straipsnių ar atitinkamų kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, paslaugos laikomos suteiktomis.
3. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka.
1156 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos:
1) apmokestinamojo asmens vykdomai Europos Sąjungos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis;
2) prekėms, kurias tiekia apmokestinamasis asmuo, laikomas tiekiančiu šias prekes pagal …
… 1156 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas 1. Šio skirsnio nuostatos taikomos:
1) apmokestinamojo asmens vykdomai Europos Sąjungos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis taip pat iki 2028 m. birželio 30 d. apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje esančiomis gamtinių dujų sistemomis ar prie jų prijungtais tinklais patiektoms dujoms arba šilumos ar vėsumos tinklais patiektai elektros energijai, šilumos ar vėsumos energijai, jeigu tenkinamos šio Įstatymo 2 straipsnio 101 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos
2) prekėms, kurias tiekia apmokestinamasis asmuo, laikomas tiekiančiu šias prekes pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šių tiekiamų prekių gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje;
3) paslaugoms, kurias teikia apmokestinamasis asmuo, …
132 straipsnis. Tam tikrų prekių tiekimo ir tam tikrų paslaugų suteikimo vietos nustatymo išimtys 1. Vykdant Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir (arba) teikiant šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos netaikomos (nurodytos prekės laikomos patiektomis ir paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai atitinka atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir (arba) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje valstybėje narėje ir neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu šis asmuo yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje valstybėje narėje;
2) šios dalies 1 punkte nurodyto asmens bendra šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų siunčiamų ar gabenamų į kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte valstybę narę prekių ir (arba) šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (kai netenkinama šioje dalyje nurodyta sąlyga dėl tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų sumos, įskaitant prekes, kurias tiekiant, ir (arba) paslaugas, kurias teikiant ši suma viršijama, taikomos atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis prekių tiekėjas, vykdantis Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kurių siuntimas ar gabenimas į kitą valstybę narę prasideda šalies teritorijoje, ir (arba) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti taikyti atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatas. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo dienos visiems prekių tiekėjo ir (arba) paslaugų teikėjo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčio administratorių. II SKYRIUS APMOKESTINIMO MOMENTAS IR APMOKESTINAMOJI VERTĖ
132 straipsnis. Tam tikrų prekių tiekimo ir tam tikrų paslaugų suteikimo vietos nustatymo išimtys 1. Vykdant Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir (arba) teikiant šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos netaikomos (nurodytos prekės laikomos patiektomis ir paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai atitinka atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir (arba) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje valstybėje narėje ir neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu šis asmuo yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje valstybėje narėje;
2) šios dalies 1 punkte nurodyto asmens bendra šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų siunčiamų ar gabenamų iš šios dalies 1 punkte nurodytos valstybės narės į kitą valstybę narę prekių ir (arba) šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (kai netenkinama šioje dalyje nurodyta sąlyga dėl tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų sumos, įskaitant prekes, kurias tiekiant, ir (arba) paslaugas, kurias teikiant ši suma viršijama, taikomos atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis prekių tiekėjas, vykdantis Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kurių siuntimas ar gabenimas į kitą valstybę narę prasideda šalies teritorijoje, ir (arba) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti taikyti atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatas. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo dienos visiems prekių tiekėjo ir (arba) paslaugų teikėjo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčio administratorių. 3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos apmokestinamiesiems asmenims, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo XII skyriaus šeštajame skirsnyje nustatytos schemos taikymo tikslais. II SKYRIUS APMOKESTINIMO MOMENTAS IR APMOKESTINAMOJI VERTĖ
… 20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis 1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 8 964 – 0, 49 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių). “ 2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 747 – 0, 49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). “ 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.
4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas.
6. Asmenims, kuriems nustatytas 0 – 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 127 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 057 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.
7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.: 20 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų mokestinio laikotarpio pajamas.
8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD.
9. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas.
10. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir papildomo NPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka. 11 Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas papildomas 1 044 eurų NPD. Kai metinės apmokestinamosios su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimaliųjų mėnesinių algų, papildomas NPD proporcingai sumažinamas. Kai per tuos pačius metus atsiranda, pasibaigia teisė į papildomą NPD, jis apskaičiuojamas proporcingai už laikotarpį, kiek galiojo teisė į papildomą NPD. Papildomas NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Papildomas NPD taikomas ir tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę ir pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0, tačiau grąžintina pajamų mokesčio suma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį, globotinį) negali viršyti 208, 8 euro. Papildomas NPD už tą patį vaiką (įvaikį, globotinį) taikomas tik vienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų)).
12. Teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją gyventojo pasirinkimu taikomas arba šio straipsnio 11 dalyje nustatytas papildomas NPD arba šio Įstatymo 182 straipsnio 10 ar 11 dalyje nustatytas papildomas pajamų mokesčio kreditas
… atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas.
2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis
3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 9 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių socialinio draudimo įmokas
… atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas.
2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 90 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis 10 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d
3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 90 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma. Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma, išskyrus atvejį, kai ūkininkų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, per mokestinį laikotarpį yra mažesnės negu 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma arba tokių pajamų per mokestinį laikotarpį jie neturi, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu turi individualios žemės ūkio veiklos neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, – tokiu atveju ūkininkų socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 procentų jų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) (jeigu yra) ir neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, suma, bet ne didesnė kaip 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Ūkininkų kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d
4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio …
8. Fondo administravimo įstaigos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS Vilnius, 1991 m. gegužės 21 d. Nr. I - 1336 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas Nr. I - 2501, 92. 04. 16, Žin., 1992, Nr. 13 - 350 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 455, 94. 05. 12, Žin., 1994, Nr. 39 - 702 (94. 05.
25) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 623, 94. 11. 03, Žin., 1994, Nr. 88 - 1666 ( 94. 11. 16 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 676, 94. 11. 29, Žin., 1994, Nr. 96 - 1874 (94. 12.
14) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 869, 95. 04. 27, Žin., 1995, Nr. 36 - 889 (95. 05.
03) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1024, 95. 07. 05, Žin., 1995, Nr. 59 - 1481 (95. 07.
19) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1062, 95. 10. 17, Žin., 1995, Nr. 89 - 1987 (95. 11.
02) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1353, 96. 05. 28, Žin., 1996, Nr. 53 - 1250 (96. 06.
05) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37 (1) IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1369, 96. 06. 06, Žin., 1996, Nr. 57 - 1341 (96. 06.
19) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 27, 37 (1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.
10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. I - 1545, 96. 09. 25, Žin., 1996, Nr. 98 - 2232 (96. 10.
11) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 361, 97. 07. 01, Žin., 1997, Nr. 67 - 1651 (97. 07.
16) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 384, 97. 07. 02, Žin., 1997, Nr. 67 - 1665 (97. 07.
16) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37 (1) STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 964, 98. 12. 10, Žin., 1998, Nr. 114 - 3191 (98. 12.
30) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 987, 98. 12. 21, Žin., 1998, Nr. 115 - 3242 (98. 12.
31) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1086, 99. 03. 16, Žin., 1999, Nr. 32 - 900 (99. 04.
09) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 6, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PAPILDYMO 38 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1188, 99. 05. 18, Žin., 1999, Nr. 50 - 1599 (99. 06.
09) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 7, 26, 28, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 28 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Įsigaliojus šiam įstatymui ūkininkai atleidžiami nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo už laikotarpį nuo 1995 m sausio 1 d iki 1999 m. sausio 1 d.
17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1355, 99. 10. 14, Žin., 1999, Nr. 88 - 2583 (99. 10.
20) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. lapkričio 1 d.
18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1383, 99. 11. 04, Žin., 1999, Nr. 99 - 2844 (99. 11.
24) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1573, 00. 03. 16, Žin., 2000, Nr. 28 - 763 (00. 04.
05) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 7, 17, 26, 34, 35, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1705, 00. 05. 23, Žin., 2000, Nr. 45 - 1299 (00. 06.
02) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20, 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 113 2000 12 21 Žin., 2000 Nr. 111 - 3577 ( 2000 12 29 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PANAIKINIMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2 3 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 21 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1785 00. 07 04 Žin., 2000 Nr. 58 - 1714 ( 00. 07. 19 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 22 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII - 1788 00 07 04, Žin., 2000 Nr. 56 - 1652 ( 00. 07 12 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 23 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 98 2000 12 20 Žin., 2000 Nr. 111 - 3570 ( 2000 12 29 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 26, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 24 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 113 2000 12 21 Žin., 2000 Nr. 111 - 3577 ( 2000 12 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20, 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PANAIKINIMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 14, 15 16, 17, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 25 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 546 2001 - 10 - 11, Žin., 2001 Nr. 91 - 3189 ( 2001 - 10 - 26 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 34 36 37 (1) 38 STRAIPSNIŲ IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR 28, 28 ( 1 29 30, 31 32 33 35 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
… 3. Individualių ( personalinių įmonių savininkai ūkininkai bei patentus įsigiję asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių ir gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, atleidžiami nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo 26 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 615 2001 - 11 - 20 Žin., 2001 Nr. 103 - 3657 ( 2001 - 12 - 07 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 34 36 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. 27 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 869 2002 - 05 - 07 Žin., 2002 Nr. 52 - 1983 ( 2002 - 05 - 24 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 37 (1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo įsigaliojimas pakeistas Įstatymu Nr. IX - 1229: Šis Įstatymas, išskyrus 12 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje numatytą išlygą, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d. Šis įstatymas Tai nusako įstatymas Nr. IX - 1831 Nr. IX - 1229, 2002 - 12 - 10, Žin., 2002, Nr. 123 - 5521 (2002 - 12 - 24) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 37 (1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 11, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas Tai nusako įstatymas Nr. IX - 1831. 28 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 893 2002 - 05 - 21, Žin 2002, Nr. 56 - 2226 (2002 - 06 - 07 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 29 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1029, 2002 - 07 - 04, Žin., 2002 Nr. 73 - 3095 ( 2002 - 07 - 19 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, gautų nuo 2002 m. sausio 1 d. 30 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1213 2002 - 12 - 03 Žin., 2002 Nr. 123 - 5509 ( 2002 - 12 - 24 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 31 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1246 2002 - 12 - 10 Žin., 2002 Nr. 124 - 5621 ( 2002 - 12 - 27) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimo, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d. Šio Įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimo įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
32. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1247, 2002 - 12 - 10, Žin., 2002, Nr. 123 - 5535 (2002 - 12 - 24) VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
33. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1507, 2003 - 04 - 17, Žin., 2003, Nr. 42 - 1913 (2003 - 05 - 01) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37 (1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 34. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1728, 2003 - 09 - 11, Žin., 2003, Nr. 91 (1) - 4107 (2003 - 09 - 26) VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. spalio 1 d.
35. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1748, 2003 - 10 - 07, Žin., 2003, Nr. 101 - 4535 (2003 - 10 - 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
36. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 1831, 2003 - 11 - 18, Žin., 2003, Nr. 113 - 5056 (2003 - 12 - 03) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 38, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 33 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Šis Įstatymas, išskyrus 10 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėti ginčai su draudėjais dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių priimtų sprendimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimu, delspinigių priskaičiavimu ir baudų paskyrimu, nagrinėjami pagal taisykles, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
37. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX - 2535, 2004 - 11 - 04, Žin., 2004, Nr. 171 - 6295 (2004 - 11 - 26) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nauja įstatymo redakcija Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
38. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 211, 2005 - 05 - 19, Žin., 2005, Nr. 71 - 2557 (2005 - 06 - 07) LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
39. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 401, 2005 - 11 - 17, Žin., 2005, Nr. 144 - 5235 (2005 - 12 - 10) DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
40. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 402, 2005 - 11 - 17, Žin., 2005, Nr. 144 - 5236 (2005 - 12 - 10) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 41. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 475, 2005 - 12 - 23, Žin., 2005, Nr. 153 - 5642 (2005 - 12 - 31) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
42. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 594, 2006 - 05 - 04, Žin., 2006, Nr. 57 - 2024 (2006 - 05 - 20) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. birželio 1 d.
43. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 656, 2006 - 06 - 08, Žin., 2006, Nr. 72 - 2673 (2006 - 06 - 28) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkto bei 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių papildymas ir pakeitimas, 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas bei 9 straipsnio 7 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d. Šio įstatymo pakeitimas: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1397, 2007 - 12 - 20, Žin., 2007, Nr. 138 - 5652 (2007 - 12 - 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 4, 5, 6, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2, 3, 5 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS IR 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 44. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1068, 2007 - 04 - 03, Žin., 2007, Nr. 43 - 1630 (2007 - 04 - 19) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
45. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1396, 2007 - 12 - 20, Žin., 2007, Nr. 138 - 5651 (2007 - 12 - 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d. 46 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1775 2008 - 11 - 06, Žin., 2008, Nr. 131 - 5025 (2008 - 11 - 15) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 47. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X - 1800, 2008 - 11 - 11, Žin., 2008 Nr. 135 - 5236 ( 2008 - 11 - 25) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. Šio įstatymo pakeitimai: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 92, 2008 - 12 - 19, Žin., 2008, Nr. 149 - 6018 (2008 - 12 - 30) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 48. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 93, 2008 - 12 - 19, Žin., 2008, Nr. 149 - 6019 (2008 - 12 - 30) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. Šio įstatymo baigiamosios nuostatos pakeistos: 48.
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 171, 2009 - 02 - 17, Žin., 2009, Nr. 25 - 973 (2009 - 03 - 05) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d. 48.
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 390, 2009 - 07 - 22, Žin., 2009, Nr. 93 - 3982 (2009 - 08 - 04) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 48.
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 527, 2009 - 12 - 08, Žin., 2009, Nr. 151 - 6774 (2009 - 12 - 22) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. 48.
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 931, 2010 - 06 - 22, Žin., 2010, Nr. 81 - 4225 (2010 - 07 - 10 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 49. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 170, 2009 - 02 - 17, Žin., 2009, Nr. 25 - 972 (2009 - 03 - 05 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 6 7 8 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.
50. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 307, 2009 - 06 - 18, Žin., 2009, Nr. 77 - 3171 (2009 - 06 - 30) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Šis įstatymas ir jo galiojimo keistas: 50.
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 2303, 2012 - 10 - 17, Žin., 2012, Nr. 127 - 6392 (2012 - 11 - 03) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 50.
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 125, 2012 - 12 - 20, Žin., 2012, Nr. 154 - 7931 (2012 - 12 - 29) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 50.
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII - 668, 2013 - 12 - 12, Žin., 2013, Nr. 140 - 7050 (2013 - 12 - 30) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 51. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 389, 2009 - 07 - 22, Žin., 2009, Nr. 93 - 3981 (2009 - 08 - 04) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsniai įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikomi apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2010 ir vėlesnius metus. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 ir vėlesnius metus. Šio įstatymo pakeitimas: Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 638, 2009 - 12 - 22, Žin., 2009, Nr. 159 - 7209 (2009 - 12 - 31) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2, 3, 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 52. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 474, 2009 - 11 - 12, Žin., 2009, Nr. 141 - 6197 (2009 - 11 - 28) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
53. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 637, 2009 - 12 - 22, Žin., 2009, Nr. 159 - 7208 (2009 - 12 - 31) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9, 10, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2010 ir vėlesnius metus.
54. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 844, 2010 - 05 - 25, Žin., 2010, Nr. 67 - 3343 (2010 - 06 - 10) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19, 25, 27, 28, 29 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 55. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 903, 2010 - 06 - 17, Žin., 2010, Nr. 76 - 3867 (2010 - 06 - 30) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2010 - 07 - 01; 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 - 01 - 01; 2 straipsnio 2 dalis dalis įsigalioja 2010 - 07 - 01 ir galioja iki 2011 - 12 - 31; 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 - 01 - 01. Pastaba: Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokėtos iki 2010 m. liepos 1 d., neperskaičiuojamos. Įstatymas ir jo įsigaliojimas keistas: 55.
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 1166, 2010 - 11 - 23, Žin., 2010, Nr. 145 - 7423 (2010 - 12 - 11) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. 55.
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 1794, 2011 - 12 - 13, Žin., 2011, Nr. 160 - 7563 (2011 - 12 - 28 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2, 3 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
56. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI - 933, 2010 - 06 - 22, Žin., 2010, Nr. 81 - 4227 ( 2010 - 07 - 10) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 27 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
57. Lietuvos Respublikos Seimas Įstatymas Nr. XI - 959 2010 - 06 - 30, Žin. 2010 Nr. 86 - 4517 (2010 - 07 - 20) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 5, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17 straipsnis. Draudėjų pareigos 1. Visi draudėjai privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių ( registro tvarkymo įstaigą) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus draudėjus, kuriems taikomas automatinis draudėjų registravimas.
2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.
3. Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.
17 straipsnis. Draudėjų pareigos 1. Visi draudėjai privalo registruotis Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus draudėjus, kuriems taikomas automatinis draudėjų registravimas.
2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.
3. Draudėjai privalo mokesčių administratoriui ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatančių valstybinio socialinio draudimo įmokų bei išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarką, nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.
11 straipsnis. Pajamos ir atvejai, kai socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos 1. Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), …
… Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka;
27) darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo. 28) kompensacijų, mokamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už ilgalaikę tarnybą. 11 straipsnio 1 dalies 28 punkto nuostata taikoma apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. sausio 1 d 2. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus šeimynų dalyvius ir asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais …
5 straipsnis. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas 1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine, atlikėjo ar sporto) individualia veikla, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir asmenims, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. 2. Ūkininkai ir jų partneriai šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas.
3. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys.
5 straipsnis. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas 1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine, atlikėjo ar sporto) individualia veikla, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir asmenims, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. 2. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis, (toliau – ūkininkai) šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas.
3. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys.
39 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos Pensijų kaupimo bendrovės:
1) teisės aktų nustatyta tvarka sudaro duomenų teikimo sutartį su Fondo valdyba;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms;
3) ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus praneša kiekvienam pensijų kaupimo dalyviui apie jo asmeninėje sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį; VI SKYRIUS FONDO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGŲ TEISĖS, SPRENDIMŲ IR VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
39 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos Pensijų kaupimo bendrovės:
1) teisės aktų nustatyta tvarka sudaro duomenų teikimo sutartį su Fondo valdyba;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms;
3) ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus praneša kiekvienam pensijų kaupimo dalyviui apie jo asmeninėje sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį; 4) teikia Fondo valdybai duomenis apie pensijų kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose kiekvieno pensijų kaupimo dalyvio vardu sukauptą pensijų turtą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyto apdraustųjų asmenų informavimo tikslais. VI SKYRIUS FONDO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGŲ TEISĖS, SPRENDIMŲ IR VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
7 straipsnis. Asmenys, galintys draustis savanoriškuoju socialiniu draudimu, ir asmenys, galintys dalyvauti pensijų kaupime 1. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, jeigu jie nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus arba nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), gali savanoriškai draustis ligos socialiniu draudimu ligos išmokoms ir motinystės socialiniu draudimu motinystės išmokoms tuo laikotarpiu, kai jie nėra draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo tvarką, dydžius, išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti įmokas pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų kaupimo įstatymą
II SKYRIUS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS IR IŠMOKOS
7 straipsnis. Asmenys, galintys draustis savanoriškuoju socialiniu draudimu, ir asmenys, galintys dalyvauti pensijų kaupime 1. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, jeigu jie nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus arba nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), gali savanoriškai draustis ligos socialiniu draudimu ligos išmokoms ir motinystės socialiniu draudimu motinystės išmokoms tuo laikotarpiu, kai jie nėra draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo tvarką, dydžius, išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę savo pačių pasirinkimu sudaryti pensijų kaupimo sutartį ir kaupti kaupiamąsias pensijų įmokas
II SKYRIUS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS IR IŠMOKOS
13 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas 1 Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2 Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai:
1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau ir 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir 3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. 3 Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą įrodinėjimo tvarką, socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą bei duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija 4. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis.
13 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas 1 Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai:
1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau ir 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir 3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. 2 Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą įrodinėjimo tvarką, socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinę sistemą tvarką nustato Fondo valdybos direktorius
… socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja jų keitimo pagrįstumą, apdraustiesiems asmenims suteikia asmens socialinio draudimo numerį, šiame įstatyme ir Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo …
… socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinėje sistemoje ir kontroliuoja jų keitimo pagrįstumą, apdraustiesiems asmenims suteikia asmens socialinio draudimo numerį, šiame įstatyme ir Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo …
…, juos kontroliuoja;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinį draudimą;
6) atsiskaito socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo biudžeto vykdymą; 7) tvarko Fondo valdybos informacinę sistemą; 8) tvarko apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų kaupimo sutarčių duomenis;
9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus, privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo …
32 straipsnis. Fondo valdybos funkcijos ir teisės 1. Fondo valdyba:
1) rengia ir, suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo biudžeto projektą ir Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su …
… tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais.
4. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai gali įgalioti Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojus atlikti šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus.
5. Fondo administravimo įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos baudos įskaitomos į Fondo biudžetą;
2) kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų nurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo administravimo įstaigai apie priimtas priemones.
6. Fondo administravimo įstaigos direktorius turi teisę Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės (toliau kartu – žala), ir nepradėti žalos išieškojimo ar jį užbaigti, jeigu:
1) nėra galimybės žalos išieškoti arba 2) žala yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba 3) žalos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba 4) žalą išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, jei:
a) nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus);
b) išieškojimo sąnaudos didesnės už žalą arba neproporcingai didelės, palyginti su žala;
c) netikslinga išieškoti žalą, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams.
7. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais duomenys apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikiami priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registrui arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama atitinkamai Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre šio registro
…. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais;
2) teikti Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo Civilinio kodekso nustatytais atvejais.
4. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai gali įgalioti Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojus atlikti šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus.
5. Fondo administravimo įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos baudos įskaitomos į Fondo biudžetą;
2) kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų nurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo administravimo įstaigai apie priimtas priemones.
6. Fondo administravimo įstaigos direktorius turi teisę Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės (toliau kartu – žala), ir nepradėti žalos išieškojimo ar jį užbaigti, jeigu:
1) nėra galimybės žalos išieškoti arba 2) žala yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba 3) žalos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba 4) žalą išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, jei:
a) nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus);
b) išieškojimo sąnaudos didesnės už žalą arba neproporcingai didelės, palyginti su žala;
c) netikslinga išieškoti žalą, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams.
7. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais duomenys apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikiami priklausomai nuo įkeisto objekto Nekilnojamojo turto registro informacinei sistemai arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registro informacinei sistemai ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama atitinkamai Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registro informacinėje sistemoje šio registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Sprendimas dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo …
… yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;
6) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8 ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, apdraustiesiems asmenims – moterims – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir apdraustiesiems asmenims – vyrams – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Nustatant draudėjo apdraustųjų asmenų – moterų ir vyrų – skaičių ir skaičiuojant jų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, vertinami tik tų apdraustųjų asmenų, kurių lyties duomuo yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenys.
7) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičius yra 25 ir daugiau, apdraustųjų asmenų (darbuotojų) su negalia skaičius procentais, apskaičiuotas nuo bendro apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičiaus. 4.
5. Fondo valdybos …
… asmenų – moterų ir vyrų – skaičių ir skaičiuojant jų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, vertinami tik tų apdraustųjų asmenų, kurių lyties duomuo yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinėje sistemoje duomenys.
7) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičius yra 25 ir daugiau, apdraustųjų asmenų (darbuotojų) su negalia skaičius procentais, apskaičiuotas nuo bendro apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičiaus. 4.
5. Fondo valdybos …
171 straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai 1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.) Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas
3. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.
4. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti šaligatviais, išskyrus 2 straipsnio 67 dalyje nurodytą atvejį;
2) važiuoti pėsčiųjų takais;
3) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;
4) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
5) važiuoti per pėsčiųjų perėjas;
6) vežti keleivius;
7) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
8) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
9) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
10) kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
11) savo elektrine mikrojudumo priemone vilkti kitą transporto priemonę;
12) važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
13) važiuoti didesniu kaip 20 km / h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km / h greičiu.
5. Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
6. Elektrinių mikrojudumo priemonių statymas yra draudžiamas savivaldybės tarybos nustatytose vietose.
…, 5, 6, 7, 8 dalyse, 212 straipsnio 2, 3 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 214 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 2342 straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 dalyse, 285 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 dalyse, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse, 293 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 303 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 3042 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse, 309 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5, 6 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475 straipsnyje, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 524, 5571 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
6. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
…, 5, 6, 7, 8 dalyse, 212 straipsnio 2, 3 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 214 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234 ^ 2 straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 dalyse, 285 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 dalyse, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse, 293 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 303 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 304 ^ 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse, 309 straipsnio 9, 10 11 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5, 6 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475 straipsnyje, 514 ^ 1 straipsnio 3, 4, 7 dalyse, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 524, 557 ^ 1 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškama konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
6. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. straipsnis. Įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose)
1. Siekdamas plačiau taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) kartu su administracine nuobauda gali skirti asmeniui įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Skiriant šią administracinio poveikio priemonę, nustatomas jos įvykdymo terminas.
2. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kitas bylos aplinkybes ir į tai, ar tai padėtų geriau įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, turi teisę motyvuotu nutarimu neskirti administracinės nuobaudos ir asmeniui paskirti tik administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
3. Įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu. Asmens sutikimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą.
4. Įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
11 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos ir draudimo įmokos 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.
2. Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos dėl padarytos žalos.
3. Už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jeigu šios draudimo sumos yra didesnės.
4. Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas
5. Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0, 04 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
6. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.
7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta naujam transporto priemonės savininkui nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš naujo transporto priemonės savininko grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
8. Draudikas neturi teisės draudimo sutartyje nustatyti sumos, kuria įvykus draudžiamajam įvykiui būtų sumažinama mokama išmoka.
III SKYRIUS ŽALOS NUSTATYMO IR IŠMOKOS MOKĖJIMO TVARKA
11 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos ir draudimo įmokos 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.
2. Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos dėl padarytos žalos.
3. Už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jeigu šios draudimo sumos yra didesnės.
4. Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokos dydį, neturi atsižvelgti į draudėjo pilietybę ar ankstesnę gyvenamąją vietą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduota pažyma apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą laikoma lygiaverte Lietuvos Respublikoje išduotai pažymai. Draudikas savo interneto svetainėje skelbia politikos, susijusios su pažymų apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą panaudojimu apskaičiuojant draudimo įmokų dydžius, įgyvendinimo ataskaitą. Draudimo priežiūros institucija tikrina, kaip draudikai laikosi pareigos interneto svetainėje skelbti politikos, susijusios su pažymų apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą panaudojimu apskaičiuojant draudimo įmokų dydžius, įgyvendinimo ataskaitą
5. Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0, 04 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
6. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.
7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta naujam transporto priemonės savininkui nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš naujo transporto priemonės savininko grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
8. Draudikas neturi teisės draudimo sutartyje nustatyti sumos, kuria įvykus draudžiamajam įvykiui būtų sumažinama mokama išmoka.
III SKYRIUS ŽALOS NUSTATYMO IR IŠMOKOS MOKĖJIMO TVARKA
33 Informacinės visuomenės plėtros komiteto – dėl šio kodekso 478, 505, 507 552 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 331 Lietuvos kalėjimų tarnybos – dėl šio kodekso 71, 76, 77, 108, 109, 115, 137, 226, 481, 485, 490, 492 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 507, 508 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
34) Karo policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 71, 108 straipsniuose, 385 straipsnio 4, 5 dalyse, 393 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse, 416, 417, 420, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 431, 481, 5052 straipsniuose, 506 straipsnio 3, 4, 41 dalyse, 508 straipsnyje, 526 straipsnio 5 dalyje, 5261, 556, 557, 5571, 562 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
35) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos – dėl šio kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 177, 198, 224, 256, 314, 3141, 351, 352, 353, 354, 355 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 36) 37 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 253 263 straipsniuose 265 straipsnio 5 dalyje 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 38 Lietuvos metrologijos inspekcijos – dėl šio kodekso 140 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 381 Lietuvos probacijos tarnybos – dėl šio kodekso 71, 137, 481, 484 ir 485 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse 507 508 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 39) netenka galios 2020 - 07 - 01; 40 Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 63 straipsnio 6 dalyje 64 straipsnyje 65 straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 1411 143 173 174 176 187 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 2171, 2172, 218, 219, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 1, 2 dalyse, 285 straipsnio 1, 2, 9 10 dalyse, 303 straipsnio 1, 2 dalyse, 3042 straipsnio 3 4 dalyse 308 straipsnio 6 dalyje 3081 straipsnio 2, 3, 5, 7, 8 dalyse 309 straipsnio 2, 3, 9, 10, 11 dalyse 310 straipsnio 12 13 dalyse 312 straipsnio 1, 3 4 dalyse, 341 straipsnyje, 342 straipsnio 7, 8 dalyse, 3431 straipsnio 3, 4, 5, 6 19, 20 dalyse 408, 412 straipsniuose 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 436, 437 straipsniuose, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 459 straipsnio 4, 5, 6, 9, 10 dalyse, 463, 464, 475, 504 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse 507, 508, 5101, 515, 5261 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 41
42) Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – dėl šio kodekso 134 198, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
43) valstybinių miškų apsaugos pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256 straipsnio 1 dalyje 261, 270, 272, 274, 275, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, kai pažeidimai padaryti miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose, 290 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
44) Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 505, 507, 516, 517, 5174 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
45) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – dėl šio kodekso 113, 1131, 3331, 334, 364, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
46) Nacionalinio kibernetinio saugumo centro – dėl šio kodekso 480 straipsnio 3, 4 dalyse, 4801 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
47) Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 60 straipsnio 1, 2 dalyse, 505 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
48) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 50, 52, 53 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 369 straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71 straipsniuose, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 1311, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 1701, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 2091, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 2341, 2342 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 282, 290, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 373 straipsnio 2 dalyje, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 4221, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 451, 452, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474, 4741, 479 straipsniuose, 480 straipsnio 1, 2 dalyse, 481, 482, 483, 484, 4841, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 4941, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 41, 5, 6 dalyse, 507, 5071, 508, 5101, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 5 dalyje, 5261, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 5551 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
50) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 254, 279, 286, 288, 491, 493, 505 straipsniuose 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 507, 508, 525, 526, 5261 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 51 Radiacinės saugos centro – dėl šio kodekso 47, 53 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139, 236, 240, 242, 245, 358, 359 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 52) Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 72 straipsnio 4, 5, 6, 7 dalyse, 107, 224, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
53) Vadovybės apsaugos tarnybos – dėl šio kodekso 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 507, 514 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
54) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – dėl šio kodekso 507, 531 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
589 straipsnis. Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, šių institucijų pareigūnai: 1 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos – dėl šio kodekso 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 2 Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstaigos – dėl šio kodekso 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
3) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos – dėl šio kodekso 81 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 4 Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) pirmininkas ir šios komisijos nariai ar Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 84 85 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 5 Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas šios komisijos narys – dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje, 544, 545 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
6) prokurorai – dėl šio kodekso 505, 507 ir 5551 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
7) Lietuvos banko – dėl šio kodekso 196 straipsnio 2 dalyje, 198, 2072, 221, 222, 224, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
8) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 5, 6 dalyse, 122 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti dėl autorių teisių ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), 124 straipsnyje, 146, 2261, 477, 505, 507 straipsniuose, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 548 straipsnio 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;
9) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – dėl šio kodekso 199, 224 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 10 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos – dėl šio kodekso 505 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 11 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės – dėl šio kodekso 186, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
12) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento – dėl šio kodekso 393 straipsnio 4, 5, 8, 9 dalyse, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 509, 553, 554, 555, 5571 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
13) Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos – dėl šio kodekso 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
14) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos – dėl šio kodekso 1882 straipsnyje, 324, 325, 326, 327, 328, 329, 330, 331, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
15) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ar jos įgalioti tarnautojai – dėl šio kodekso 126 straipsnyje, 224 straipsnio 2 dalyje, 505 507 533 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
16) žurnalistų etikos inspektorius – dėl šio kodekso 79 straipsnio 1, 2 dalyse, 2261 505 507 straipsniuose 548 straipsnio 1 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;
17) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – dėl šio kodekso 185 195 straipsniuose 196 straipsnio 1 dalyje 205 straipsnio 7 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
18) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos – dėl šio kodekso 135, 136 straipsniuose, 496 straipsnio 2 dalyje, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
19) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 359, 360, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
20) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 681 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;
21) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos – dėl šio kodekso 72 straipsnio 4, 5, 6, 7 dalyse, 80, 981, 2261, 505, 507, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
22) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos – dėl šio kodekso 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
23) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotų įstaigų – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 121, 178, 181, 256, 312, 313, 335, 336, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
24) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 3, 4 dalyse, 791, 147, 1471 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 464, 465, 466, 467, 468, 469, 470, 471, 472, 476, 4761 straipsniuose, 496 straipsnio 3 dalyje, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
25) Valstybės duomenų agentūros – dėl šio kodekso 221, 222, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
26) Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir valstybės archyvų – dėl šio kodekso 116, 117, 118, 504, 505, 507, 522 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
27) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento – dėl šio kodekso 65, 70, 127, 132, 137, 138, 145, 152, 168, 170 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507, 5101 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
28) Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 242, 245 320, 322, 359, 360, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
29) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – dėl šio kodekso 83 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
30) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 49 straipsnio 1, 2 dalyse, 51, 69, 70, 78 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 144 straipsnio 4, 5 dalyse, 145, 152, 153, 155, 156, 157, 158, 160, 161, 162, 163, 181 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 7, 8 dalyse, 224 straipsnyje, 2471 straipsnio 1, 2 dalyse, 256 straipsnyje, 291 straipsnio 6 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 3041 straipsnyje, 3042 straipsnio 3, 4 dalyse, 312, 343 straipsniuose, 3431 straipsnio 1, 2 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22 dalyse, 344, 346, 347, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 112, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 2361, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 2431, 244, 246, 247, 2471 straipsnio 3, 4 dalyse, 248, 2481, 2482, 2483, 249, 250, 251, 2511, 252, 253, 255, 2551, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 2701 straipsniuose, 271 straipsnio 1, 2, 3 4, 6, 7, 8 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 61, 7, 8, 9 dalyse, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje 303, 3041, 3042, 305, 307 308 3081 309 310 311 312 313, 315, 316, 317, 318 straipsniuose, 346 straipsnio 1, 2 3, 4, 5, 51, 52, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18 19, 20 21, 22 dalyse 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 491 505 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 32 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 1871, 188, 193 198, 205 straipsniuose, 207 straipsnio 1, 2 dalyse, 2071 straipsnyje, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224 straipsniuose, 3422 straipsnio 1 2 dalyse, 3423 straipsnio 1 2 dalyse, 3424 straipsnio 1, 2 dalyse, 505 straipsnyje 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 507, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; 33 Informacinės visuomenės plėtros komiteto – dėl šio kodekso 478 505, 507, 552 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
9 straipsnis. Draudimo sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminai 1. Draudimo sutartis įsigalioja joje nurodytu momentu.
2. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo liudijimai.
3. Draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jeigu draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudėjas privalo su draudiku aptartu, abiem pusėms priimtinu būdu pateikti įsipareigojimą atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės. Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia anksčiau, negu nurodyta draudėjo prašyme, jeigu draudikas draudėjo prašymu išduoda naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kuriuo draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties galiojimo terminą tam laikotarpiui, nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų. Atleidus draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas turi patvirtinti draudėjui atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo faktą.
4. Jeigu pasibaigus draudimo liudijime nurodytam jo galiojimo laikotarpiui neišduodamas naujas draudimo liudijimas ir draudėjas nėra susitaręs su draudiku dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudėjas turi mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nustatyta tvarka iki draudimo sutarties termino pabaigos.
5. Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminui, įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminas gali būti pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6. Įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminas nepratęsiamas šiais atvejais:
1) nesumokėta bent viena draudimo įmoka, kuri pagal galiojančią draudimo sutartį turėjo būti sumokėta už praėjusį laikotarpį;
2) draudikas neteko teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
7. Pratęsus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti draudiko apskaičiuotą draudimo įmoką. Jeigu draudimo įmoka nesumokama, taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 5 – 7 dalių nuostatos.
8. Pasienio draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 90 dienų terminui.
9. Draudikas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, gali išduoti žaliąją kortelę tik transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Žalioji kortelė įsigalioja joje nurodytos dienos 00. 00 valandą.
10. Įprastinės draudimo sutarties galiojimo metu ar draudimo sutarties galiojimo terminui pasibaigus, draudėjas turi teisę prašyti jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką išduoti pažymą apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą už mažiausiai 5 pastarųjų metų sutartinių santykių laikotarpį ar už kitą laikotarpį, jeigu sutartiniai santykiai truko trumpiau. Draudikas privalo neatlygintinai išduoti draudėjui tokią pažymą per 15 dienų nuo draudėjo prašymo pateikimo dienos.
9 straipsnis. Draudimo sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminai 1. Draudimo sutartis įsigalioja joje nurodytu momentu.
2. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo liudijimai.
3. Draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jeigu draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudėjas privalo su draudiku aptartu, abiem pusėms priimtinu būdu pateikti įsipareigojimą atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės. Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia anksčiau, negu nurodyta draudėjo prašyme, jeigu draudikas draudėjo prašymu išduoda naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kuriuo draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties galiojimo terminą tam laikotarpiui, nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų. Atleidus draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas turi patvirtinti draudėjui atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo faktą.
4. Jeigu pasibaigus draudimo liudijime nurodytam jo galiojimo laikotarpiui neišduodamas naujas draudimo liudijimas ir draudėjas nėra susitaręs su draudiku dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudėjas turi mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nustatyta tvarka iki draudimo sutarties termino pabaigos.
5. Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminui, įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminas gali būti pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6. Įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminas nepratęsiamas šiais atvejais:
1) nesumokėta bent viena draudimo įmoka, kuri pagal galiojančią draudimo sutartį turėjo būti sumokėta už praėjusį laikotarpį;
2) draudikas neteko teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
7. Pratęsus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti draudiko apskaičiuotą draudimo įmoką. Jeigu draudimo įmoka nesumokama, taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 5 – 7 dalių nuostatos.
8. Pasienio draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 90 dienų terminui.
9. Draudikas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, gali išduoti žaliąją kortelę tik transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne trumpesniam kaip 15 dienų ir ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Žalioji kortelė įsigalioja joje nurodytos dienos 00. 00 valandą.
10. Įprastinės draudimo sutarties galiojimo metu ar draudimo sutarties galiojimo terminui pasibaigus, draudėjas turi teisę prašyti jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką išduoti pažymą apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą kurios formą tvirtina Europos Komisija, už mažiausiai 5 pastarųjų metų sutartinių santykių laikotarpį ar už kitą laikotarpį, jeigu sutartiniai santykiai truko trumpiau. Draudikas privalo neatlygintinai išduoti draudėjui tokią pažymą per 15 dienų nuo draudėjo prašymo pateikimo dienos.
12 straipsnis. Mažai pavojinga veika 1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 2172 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 235 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 291 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse 295 straipsnio 4 dalyje 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.
2. Kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.
12 straipsnis. Mažai pavojinga veika 1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 217 ^ 2 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 235 straipsnio 3 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 291 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnyje 295 straipsnio 4 ir 5 dalyse 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.
2. Kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.
199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
163 straipsnis. Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės 1. Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.
2. Prokuroras skiria baudą nutarimu savo iniciatyva arba remdamasis ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiškimu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi skiria baudą ar areštą savo iniciatyva arba gavęs prokuroro prašymą.
3. Prokuroro nutarimas skirti baudą per dešimt dienų nuo jo nuorašo gavimo gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nutartį paskirti baudą ar areštą nubaustas asmuo per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti nutartį priėmusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui prašydamas paskirtą baudą ar areštą panaikinti arba baudos ar arešto trukmę sumažinti. Toks skundas nagrinėjamas teismo posėdyje, jei apie tai yra pranešta skundą padavusiam asmeniui. Dėl skundo priimta nutartis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. IV dalis Ikiteisminis tyrimas XIII skyrius Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos
163 straipsnis. Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės 1. Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.
2. Prokuroras skiria baudą nutarimu savo iniciatyva arba remdamasis ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiškimu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi skiria baudą ar areštą savo iniciatyva arba gavęs prokuroro prašymą.
3. Prokuroro nutarimas skirti baudą per dešimt dienų nuo jo nuorašo gavimo gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nutartį paskirti baudą ar areštą nubaustas asmuo per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti nutartį priėmusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui prašydamas paskirtą baudą ar areštą panaikinti arba baudos ar arešto trukmę sumažinti. Toks skundas nagrinėjamas teismo posėdyje, jei apie tai yra pranešta skundą padavusiam asmeniui. Dėl skundo priimta nutartis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. 5. Įsiteisėję nutartis ar nutarimas skirti baudą pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdomojo dokumento duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikiami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ar kitų valstybės informacinių sistemų. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai per du mėnesius nuo nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos arba per kitą prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nustatytą laikotarpį, ją priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. IV dalis Ikiteisminis tyrimas XIII skyrius Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos
307 straipsnis.
1. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu;
4) sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas;
5) sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta;
6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam; 2. Tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas.
3. Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, rezoliucinėje dalyje nurodomi šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyti duomenys ir sprendimai, taip pat sprendimas skirti bausmę bei sprendimas atleisti nuteistąjį nuo jos atlikimo, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas.
4. Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas išteisinti kaltinamąjį ir išteisinimo pagrindas;
3) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
5. Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;
3) sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas;
4) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
6. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl:
1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;
2) daiktinių įrodymų likimo;
3) proceso išlaidų atlyginimo.
7. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai.
307 straipsnis.
1. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu;
4) sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas;
5) sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta;
6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam; 7) baudos bausmės vykdymo terminai, kai nuosprendžiu paskirta bauda. 2. Tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas.
3. Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, rezoliucinėje dalyje nurodomi šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyti duomenys ir sprendimai, taip pat sprendimas skirti bausmę bei sprendimas atleisti nuteistąjį nuo jos atlikimo, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas.
4. Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas išteisinti kaltinamąjį ir išteisinimo pagrindas;
3) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
5. Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma:
1) kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;
3) sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas;
4) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
6. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl:
1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;
2) daiktinių įrodymų likimo;
3) proceso išlaidų atlyginimo.
7. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai.
352 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas 1. Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. 2. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą
3. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.
4. Bauda kita bausme pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
352 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas 1. Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Teismas pasirašytinai įspėja nuteistąjį arba nuteisto juridinio asmens valdymo organą ar įgaliotą asmenį, kad per teismo nustatytą terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytą sąskaitą nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. 2. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliai
3. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.
4. Bauda kita bausme pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai 1. Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
2. Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. X - 711, 2006 - 06 - 22, Žin., 2006, Nr. 77 - 2961 (2006 - 07 - 14)
162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai 1. Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba ragino vaiką sukurti pornografinio turinio dalyką, arba kitaip išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
2. Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. X - 711, 2006 - 06 - 22, Žin., 2006, Nr. 77 - 2961 (2006 - 07 - 14)
… kodekso 63 ar 64 straipsniu nuteistajam paskirtos dvi bausmės, dokumentai išsiunčiami bausmes vykdyti privalančioms institucijoms.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais nuosprendis pateikiamas vykdyti:
1) dėl viešųjų darbų bausmės – probacijos tarnybai;
2) dėl baudos priverstinio išieškojimo – antstoliams
3) dėl laisvės apribojimo bausmės – probacijos tarnybai;
4) dėl arešto bausmės – laisvės atėmimo vietų įstaigai, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;
5) dėl terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos …
… kodekso 63 ar 64 straipsniu nuteistajam paskirtos dvi bausmės, dokumentai išsiunčiami bausmes vykdyti privalančioms institucijoms.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais nuosprendis pateikiamas vykdyti:
1) dėl viešųjų darbų bausmės – probacijos tarnybai;
2) dėl baudos bausmės – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
3) dėl laisvės apribojimo bausmės – probacijos tarnybai;
4) dėl arešto bausmės – laisvės atėmimo vietų įstaigai, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;
5) dėl terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos …
316 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybą 1. Karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą arba simuliuodamas ligą suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
316 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybą 1. Karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
… 52 straipsnis. Įstatinio kapitalo mažinimas 1. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu arba šio Įstatymo nustatytais atvejais − teismo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas. Bendrovės, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, jeigu šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria tos klasės akcijų savininkai, su kurių teisėmis šis mažinimas yra susijęs
2. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiems tikslams:
1) vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;
2) siekiant anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas;
3) siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
4) kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.
3. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiais būdais:
1) sumažinant akcijų nominalias vertes;
2) anuliuojant akcijas.
4. Sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą bendrovės minimalaus įstatinio kapitalo dydį.
5. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiant naujas akcijas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iki sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą priėmimo buvusio dydžio ar daugiau, šio Įstatymo 53 straipsnio nuostatos netaikomos.
6. Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime Sprendimas priimamas tada, kai yra patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas paskirstytinasis bendrovės pelnas, ir tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) bendrovės privalomojo rezervo dydis sumažinus įstatinį kapitalą ne mažesnis kaip 1 / 10 įstatinio kapitalo dydžio;
2) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinyje nėra
… 52 straipsnis. Įstatinio kapitalo mažinimas 1. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu arba šio Įstatymo nustatytais atvejais – teismo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas. Bendrovės, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, jeigu šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria tos klasės akcijų savininkai, kurių su akcijų klase susijusias teises paveikia įstatinio kapitalo mažinimas
2. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiems tikslams:
1) vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;
2) siekiant anuliuoti bendrovės įsigytas arba išperkamąsias akcijas;
3) siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
4) kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.
3. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiais būdais:
1) sumažinant akcijų nominalias vertes;
2) anuliuojant akcijas.
4. Sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą bendrovės minimalaus įstatinio kapitalo dydį.
5. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiant naujas akcijas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iki sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą priėmimo buvusio dydžio ar daugiau, šio Įstatymo 53 straipsnio nuostatos netaikomos.
6. Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, priimamas vadovaujantis bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą priimamas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, gali būti vadovaujamasi metinių finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą priimamas praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, visuotiniam akcininkų susirinkimui turi būti pateiktas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki visuotinio akcininkų susirinkimo Sprendimas priimamas tik tuo atveju, kai bendrovės finansinių ataskaitų rinkinyje nėra nurodytų nepaskirstytųjų nuostolių ir ilgalaikių įsipareigojimų. Reikalavimas dėl ilgalaikių įsipareigojimų netaikomas, kai dėl to yra rašytinis visų kreditorių, kuriems bendrovė turi ilgalaikių įsipareigojimų, sutikimas Siekiant įregistruoti pakeistus įstatus, juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir teisės aktų nustatyti dokumentai, reikalingi pakeistiems įstatams įregistruoti
7. Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, negali būti priimtas, jei sprendimo priėmimo dieną bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi lėšų akcininkams taptų nemoki.
8. Sumažinus įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, su …
… suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1 / 20 bendrovės įstatinio kapitalo.
7. Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie: 1);
2) bendrovės veiklos organizavimą;
3) bendrovės finansinę būklę;
4) ūkinės veiklos rezultatus pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis
8. Bendrovės, kurioje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai, o bendrovės, kurioje nesudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą funkciją.
9. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei vadovybės ataskaita teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
91. Valdyba analizuoja, vertina Akcijų suteikimo taisyklių projektą, kurį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
92. Valdyba analizuoja ir vertina akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
11. Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:
1) priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis …
… politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, o kai sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
11. Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:
1) priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis …
74 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija 1. Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui.
2. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:
1) parengti likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą pagal paskutinės bendrovės veiklos dienos iki likvidavimo pabaigos dienos duomenis. Bendrovės, tvarkančios finansinę apskaitą vadovaudamosi tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, vietoj likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengia šiuose standartuose nurodytas finansines ataskaitas;
2) atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir parengti jo perdavimo aktus;
3) jeigu likviduojama akcinė bendrovė, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą Centriniame vertybinių popierių depozitoriume;
4) perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
5) parengti bendrovės likvidavimo aktą. Bendrovės likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;
6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą arba finansines ataskaitas, kaip nurodyta šios dalies 1 punkte, bendrovės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti;
7) inicijuoti bendrovės interneto svetainės adreso panaikinimą, jeigu bendrovė jį turi.
3. Jeigu bendrovės likvidavimas trunka ilgiau negu metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius likvidatorius sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį išskyrus atvejus, kai bendrovė likviduojama Civilinio kodekso 2. 106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais, ir likvidavimo ataskaitą tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai.
4. Likvidatorius gali būti atšauktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nr. X - 1805, 2008 - 11 - 11, Žin., 2008, Nr. 135 - 5241 (2008 - 11 - 25) Nr. XI - 354, 2009 - 07 - 17, Žin., 2009, Nr. 91 - 3914 (2009 - 07 - 31) Nr. XI - 564, 2009 - 12 - 15, Žin., 2009, Nr. 154 - 6945 (2009 - 12 - 28) Nr. XI - 1489, 2011 - 06 - 21, Žin., 2011, Nr. 81 - 3966 (2011 - 07 - 05) Devintasis skirsnis UŽSIENIO BENDROVIŲ FILIALAI
74 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija 1. Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui.
2. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:
1) parengti likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą pagal paskutinės bendrovės veiklos dienos iki likvidavimo pabaigos dienos duomenis. Bendrovės, tvarkančios finansinę apskaitą vadovaudamosi tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, vietoj likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengia šiuose standartuose nurodytas finansines ataskaitas;
2) atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir parengti jo perdavimo aktus;
3) jeigu likviduojama akcinė bendrovė, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą Centriniame vertybinių popierių depozitoriume;
4) perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
5) parengti bendrovės likvidavimo aktą. Bendrovės likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;
6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą arba finansines ataskaitas, kaip nurodyta šios dalies 1 punkte, bendrovės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti;
7) inicijuoti bendrovės interneto svetainės adreso panaikinimą, jeigu bendrovė jį turi.
3. Jeigu bendrovės likvidavimas trunka ilgiau negu metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius likvidatorius sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą išskyrus atvejus, kai bendrovė likviduojama Civilinio kodekso 2. 106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai.
4. Likvidatorius gali būti atšauktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nr. X - 1805, 2008 - 11 - 11, Žin., 2008, Nr. 135 - 5241 (2008 - 11 - 25) Nr. XI - 354, 2009 - 07 - 17, Žin., 2009, Nr. 91 - 3914 (2009 - 07 - 31) Nr. XI - 564, 2009 - 12 - 15, Žin., 2009, Nr. 154 - 6945 (2009 - 12 - 28) Nr. XI - 1489, 2011 - 06 - 21, Žin., 2011, Nr. 81 - 3966 (2011 - 07 - 05) Devintasis skirsnis UŽSIENIO BENDROVIŲ FILIALAI
2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.
2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.
3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip vienas tūkstantis eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Vertybinių popierių įstatyme ir (arba) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017 / 1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003 / 71 / EB, nustatytų sąlygų, kai vertybinius popierius viešai siūlant nereikalaujama paskelbti prospekto, akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu
5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ AB “. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ uždaroji akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ UAB “.
6. Santykiuose su kitais asmenimis naudojamuose bendrovės rašytiniuose dokumentuose, taip pat dokumentuose, pasirašytuose Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir perduodamuose elektroninių ryšių priemonėmis, ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi, turi būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 44 straipsnyje nurodyta informacija.
7. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
8. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Nr. XI - 564, 2009 - 12 - 15, Žin., 2009, Nr. 154 - 6945 (2009 - 12 - 28)
2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.
2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.
3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip vienas tūkstantis eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti siūlomos jeigu tenkinamos sąlygos, nustatytos Vertybinių popierių įstatyme ir (arba) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017 / 1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003 / 71 / EB, kai vertybinius popierius viešai siūlant nereikalaujama paskelbti prospekto, o akcijos siūlomos tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus
5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ AB “. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ uždaroji akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ UAB “.
6. Santykiuose su kitais asmenimis naudojamuose bendrovės rašytiniuose dokumentuose, taip pat dokumentuose, pasirašytuose Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir perduodamuose elektroninių ryšių priemonėmis, ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi, turi būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 44 straipsnyje nurodyta informacija.
7. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
8. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Nr. XI - 564, 2009 - 12 - 15, Žin., 2009, Nr. 154 - 6945 (2009 - 12 - 28)
32 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas 1. Stebėtojų taryba:
1) svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui …
…, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, taip pat valdybos ir bendrovės vadovo veiklos;
8) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto ir jam priimti parengto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio kai sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas
9) teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
10) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl akcinių bendrovių, kurių …
… kodekso 2. 106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama;
12) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
13) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; 14) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; 15) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo
16) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
17) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
18) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą
19) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
20) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų; 21 priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau – Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo; 22 priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 23 priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; 24 priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais atvejais; 25 priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 26 rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 27 priimti sprendimą dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų audito kitais, nei nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme ar numatyta bendrovės įstatuose, atvejais.
2. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus šiame Įstatyme ar bendrovės įstatuose jo …
… 15) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis
16) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
17) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
18) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis
19) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
20) priimti sprendimą suteikti teisę valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
21) priimti sprendimą sudaryti finansinės pagalbos sandorį;
22) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų; 23 priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau – Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo; 24 priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 25 priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; 26 priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais atvejais; 27 priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 28 rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 29 priimti sprendimą dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų audito kitais, nei nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme ar numatyta bendrovės įstatuose, atvejais.
2. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus šiame Įstatyme ar bendrovės įstatuose jo …
56 straipsnis. Konvertuojamosios obligacijos 1. Bendrovė gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, pasibaigus jų išpirkimo terminui, gali būti pakeistos į šios bendrovės akcijas obligacijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka.
2. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcininkai Jei sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nurodoma kad išleidžiamos konvertuojamosios obligacijos gali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas, šiam sprendimui priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų savininkų sutikimas priimtas balsuojant atskirai šių akcijų savininkams
3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, nominalių verčių sumai. Bendrovės įstatinio kapitalo didinamoji suma nėra nurodoma jeigu ji nėra iš anksto žinoma, ir yra apskaičiuojama obligacijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka.
4. Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas ir šių obligacijų pasirašymo sutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta:
1) konvertuojamųjų obligacijų nominali vertė, jų suteikiamos teisės;
2) akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, klasė, skaičius, nominali vertė ir suteikiamos teisės arba šių akcijų klasės skaičiaus, nominalios vertės ir suteikiamų teisių apskaičiavimo tvarka
3) santykis, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas, arba jo apskaičiavimo tvarka. Šis santykis turi būti toks arba jo apskaičiavimo tvarka turi užtikrinti, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už akcijų, į kurias jos keičiamos, nominalią vertę; 4) laikotarpis per kurį konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas;
5) palūkanos ir jų mokėjimo tvarka;
6) obligacijų išpirkimo data.
5. Bendrovė, kurios įstatinis kapitalas nevisiškai apmokėtas, neturi teisės leisti konvertuojamųjų obligacijų.
6. Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje), išskyrus šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas išimtis.
7. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
56 straipsnis. Konvertuojamosios obligacijos 1. Bendrovė gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, pasibaigus jų išpirkimo terminui, gali būti pakeistos į šios bendrovės akcijas obligacijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka.
2. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcininkai įskaitant nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų savininkus kurių su akcijų klase susijusias teises paveikia konvertuojamųjų obligacijų išleidimas
3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, nominalių verčių sumai. Suma, kuria didinamas bendrovės įstatinis kapitalas, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nenurodoma jeigu ji yra apskaičiuojama visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka.
4. Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas ir šių obligacijų pasirašymo sutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta:
1) konvertuojamųjų obligacijų nominali vertė, jų suteikiamos teisės;
2) akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, klasė, skaičius, nominali vertė ir suteikiamos teisės arba šių akcijų klasė nominali vertė ir suteikiamos teisės
3) santykis, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas, arba jo apskaičiavimo tvarka. Šis santykis turi būti toks arba jo apskaičiavimo tvarka turi užtikrinti, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už akcijų, į kurias jos keičiamos, nominalią vertę; 4) terminas per kurį pasibaigus konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo terminui, konvertuojamųjų obligacijų savininkai gali kreiptis dėl šių obligacijų konvertavimo į akcijas;
5) palūkanos ir jų mokėjimo tvarka;
6) obligacijų išpirkimo data.
5. Bendrovė, kurios įstatinis kapitalas nevisiškai apmokėtas, neturi teisės leisti konvertuojamųjų obligacijų.
6. Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje), išskyrus šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas išimtis.
7. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
17 straipsnis. Akcininko balsavimo teisė 1. Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose iki pirmosios akcijų emisijos apmokėjimo termino, nurodyto steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia pasirašytos akcijos, už kurias įmokėti pradiniai įnašai. Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.
2. Jei visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą, o kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės.
3. Privilegijuotųjų akcijų suteikiamos balsavimo teisės nustatomos bendrovės įstatuose. Privilegijuotųjų akcijų, kurios nesuteikia balsavimo teisės, savininkams teisė balsuoti suteikiama šio Įstatymo nustatytais atvejais.
4. Akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukto klausimo sprendimo projekte numatyta, kad teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas − fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas − juridinis asmuo.
17 straipsnis. Akcininko balsavimo teisė 1. Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose iki pirmosios akcijų emisijos apmokėjimo termino, nurodyto steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia pasirašytos akcijos, už kurias įmokėti pradiniai įnašai. Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.
2. Jei visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą, o kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės.
3. Privilegijuotųjų akcijų suteikiamos balsavimo teisės nustatomos bendrovės įstatuose. Privilegijuotųjų akcijų, kurios nesuteikia balsavimo teisės, savininkams teisė balsuoti suteikiama šio Įstatymo nustatytais atvejais.
4. Akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti sandorio (toliau – finansinės pagalbos sandoris) sudarymo, taip pat dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukto klausimo sprendimo projekte numatyta, kad tokia finansinė pagalba teikiama, taip pat teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukus pirmumo teisę suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas − fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas − juridinis asmuo.