Teisinė prizmė · 2026-10-03
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-10-03

Atnaujinta: 2026-10-03 00:38
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (7)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalus straipsnis → Senjorams gali atsiverti kelias į papildomus pinigus: Seime svarsto svarbų sprendimą · Laikas.lt
Originalas — Laikas.lt
Senjorams gali atsiverti kelias į papildomus pinigus: Seime svarsto svarbų sprendimą Kopijuoti nuorodą
Seime svarstomas siūlymas, kuris daliai gyventojų galėtų atverti kelią gauti daugiau nei vieną valstybinę pensiją. Pataisomis siekiama keisti dabar galiojančią tvarką, kai teisę į kelias valstybines pensijas turintis žmogus dažniausiai…
Analizė
valstybinių pensijų įstatymas 3 straipsnis
Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, paties pasirinkimu mokama tik viena iš jų, o siūloma pataisa antrojo laipsnio pensiją leistų mokėti šalia kitų valstybinių pensijų maždaug 400–600 gyventojų, kainuojant apie 0,7–1,1 mln. eurų per metus.

Esmė

Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato pasirinkimo principą: asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, paties pasirinkimu mokama tik viena iš jų, o išimtis taikoma tik kai kurioms našlių ir našlaičių pensijoms. Seime svarstomas pakeitimo projektas, kurio autoriai siūlo antrojo laipsnio valstybinę pensiją mokėti nepriklausomai nuo kitų žmogui priklausančių valstybinių pensijų. Tikslus teisinis klausimas, kurį spręs Seimas, — ar Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas pasirinkimo principas gali būti atšauktas visiems antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, neatsižvelgiant į tai, kokia kita valstybinė pensija asmeniui priklauso. Sprendimas bus priimamas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį, 1 straipsnį bei 2 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Antrojo laipsnio valstybines pensijas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį gauna daugiavaikiai motina arba tėvas (išauginę 5 ar daugiau vaikų), garbės donorai ir laisvės kovų dalyviai. Dabartinė tvarka reiškia, kad jei toks asmuo kartu turi teisę į statutinę ar kitą specialiąją pensiją, jis pagal 3 straipsnio 1 dalį privalo pasirinkti vieną išmoką; išimtis galima tik tada, kai asmuo turi teisę į nurodytas našlių ar našlaičių pensijas — tada jos mokamos kartu su viena kita valstybine pensija. Projektas pateiktas platesne forma ne atsitiktinai: ankstesnis siūlymas, leidęs kelias pensijas tik garbės donorams, sulaukė Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų, kad tai prieštarautų Konstitucijos lygiateisiškumo principui, nes visi antrojo laipsnio pensijų gavėjai yra asmenys, kuriems pensijos mokamos už nuopelnus ar kaip kompensacija, o vienos grupės išskyrimas iš kitų pagrindo nesuteikia. Todėl dabartinis projektas taiko vienodą sprendimą visiems antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, pašalindamas konstitucinį prieštaravimo argumentą. Vertinant turinį, reikia atsižvelgti ir į kitas įstatymo nuostatas: pagal 6 straipsnio 1 dalį daugiavaikiams motinai arba tėvui pensija neskiriama nustatytais atvejais, o pagal 20 straipsnio 1 dalį pensijos neskiriamos nuteistiems asmenims, kol išnyksta ar panaikinamas teistumas. Taip pat galioja dydžio ribojimas: dar 1995 m. papildymu įvesta nuostata, kad nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio — ši riba gali riboti praktinę naujosios tvarkos naudą.

Pasekmės

Jei Seimas pataisą priims, praktinės pasekmės būtų tokios:

  • maždaug 400–600 gyventojų, turinčių teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir kartu į kitą valstybinę pensiją, galėtų gauti abi išmokas be pasirinkimo;
  • valstybės biudžeto poreikis, pagal aiškiamąjį raštą, siektų apie 0,7–1,1 mln. eurų per metus, finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų nustato Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis;
  • pasirinkimo principas dėl antrojo laipsnio pensijų būtų panaikintas visiems gavėjams, o ne tik garbės donorams, taip išvengiant anksčiau įžvelgtos lygiateisiškumo problemos;
  • pensijos skyrimas vis tiek liktų sąlygotas 6 ir 20 straipsniuose nustatytų apribojimų bei dydžio ribojimo.

Kol pataisa nepriimta, galioja dabartinė tvarka ir asmenys privalo rinktis vieną pensiją.

Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos…
10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje): 1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą; 2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą; 3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą; 4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotus šio įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems asmenims; 5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką; 6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas; 7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas, mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka; 8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos; 9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą; 10) tantjemas; 11) atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis; 12) atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas. 2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 90 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis. 10 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip: 1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 90 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; 2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma. Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma, išskyrus atvejį, kai ūkininkų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, per mokestinį laikotarpį yra mažesnės negu 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma arba tokių pajamų per mokestinį laikotarpį jie neturi, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu turi individualios žemės ūkio veiklos neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, – tokiu atveju ūkininkų socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 procentų jų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) (jeigu yra) ir neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, suma, bet ne didesnė kaip 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Ūkininkų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, pagal veiklos vykdymo kalendorinių dienų skaičių. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 VDU suma. 6. Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Savarankiškos veiklos rūšis gali būti pakeista, jeigu asmuo įrodo, kad jo savarankiška veikla užsienio valstybėje priskirtina kitai savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšiai. 7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį: 1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį; 2) gavo socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo negalios pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo), negalios pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; 3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai); 4) turi nustatytą 0–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį; 5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką. 8. Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyje, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos. 9. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Apskaičiavus pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta maksimali atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų suma. 10. Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu – išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka. Apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo.
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 17 straipsnis (statute)
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais…
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams); 2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas; 3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose; 4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais; 5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas; 6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo; 7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos; 8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 91) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų; 11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos; 12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju; 14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde; 16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų; 161) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; 17) pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų; 18) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės ar kito pensijų anuitetų mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyto pensijų anuitetų mokėtojo gauti pensijų anuitetai; 19); 20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.; 201) palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio…
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama: 1) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos; 2) pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą; 3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto, išskyrus finansinius produktus, įsigytus iš investicinės sąskaitos lėšų, ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka; 5) neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6, 8 ir 9 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų arba uždirbtų pajamų atimama: 1) neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) 2) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu. 3. Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų. 4. Per investicinę sąskaitą gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos šio Įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka.
Klauskite apie tai giliau →
Originalus straipsnis → Įspėja apie socialiniuose tinkluose plintančią madą: paspirtukais bando išgąsdinti žmones · LRT
Originalas — LRT
Įspėja apie socialiniuose tinkluose plintančią madą: paspirtukais bando išgąsdinti žmones Kopijuoti nuorodą
Elektriniai paspirtukai vėl kelia klausimų dėl pėsčiųjų saugumo. Panevėžyje per miesto šventę du vienu paspirtuku važiavę nepilnamečiai rėžėsi į mažametį ir ant suoliuko sėdėjusią 80-metę moterį – abu nukentėjusieji atsidūrė ligoninėje…
Analizė
BK 281 straipsnisANK 428 straipsnisANK 459 straipsnis
Chuliganiškas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų, o neturintiems teisės vairuoti — nuo 750 iki 1 000 eurų.
Kai dėl vairavimo su eismo taisyklių pažeidimu nukentėjusiojo sveikata nesunkiai sutrikdoma, taikomas BK 281 straipsnio 1 dalis — laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Esmė

Panevėžio įvykio dalyviams ir socialiniuose tinkluose fiksuojamų „paspirtukų medžioklių“ dalyviams gresia skirtingos atsakomybės rūšys, kurias lemia ne priemonės pavadinimas, o jos techniniai parametrai. Policijos atstovės teigimu, vaikų naudotas elektrinis paspirtukas pagal parametrus priskiriamas mopedų kategorijai, todėl jis teisiškai vertinamas kaip kelių transporto priemonė. Dėl to kyla klausimas: kokia norma bus kvalifikuojamas tyčinis pravažiavimas pro pėsčiuosius ir kokia — eismo įvykis, dėl kurio nukentėjo mažametis ir 80-metė moteris. Sprendžiant dėl tyčinio gąsdinimo, taikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnio 2 dalis, o esant sužalojimams — Baudžiamoji kodekso (BK) 281 straipsnis; eismo tvarkos pažeidimams be padarinių — ANK 417 ir 428 straipsniai.

Teisinis vertinimas

Chuliganiškas vairavimas — Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui ar žmonių saugumui — pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų, o neturintiems teisės vairuoti — nuo 750 iki 1 000 eurų.

  • Paprastas pavojingą situaciją sukėlęs pažeidimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį gali užtraukti 170–230 eurų baudą vairuotojams.
  • Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, pagal ANK 428 straipsnio 2 dalį užtraukia 30–50 eurų baudą, o pažeidimas, dėl kurio sugadintas turtas, — 40–60 eurų baudą pagal 3 dalį; šios lengvesnės normos taikytinos tik tada, kai priemonė teisiškai lieka mikrojudumo priemone, o ne prilygsta mopedaui.
  • Kai dėl vairavimo su eismo taisyklių pažeidimu įvyksta eismo įvykis ir nukentėjusiojo sveikata nesunkiai sutrikdoma, taikomas BK 281 straipsnio 1 dalis — bauda, vieši darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; jei sveikata sutrikdoma sunkiai — iki penkerių metų laisvės atėmimo pagal 3 dalį.
  • Panevėžio atveju abu vairavusieji buvo nepilnamečiai, todėl taikytinos ANK 42 ir 43 straipsnių nuostatos: nuobaudos skiriamos bendra tvarka, tačiau atsižvelgiant į amžių ir asmenybę, o teismas gali neskirti nuobaudos ir kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros.
  • Jeigu nepilnamečius į nusižengimą įtraukė pilnametis, tai pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; sunkių padarinių atsiradimas (1 dalies 3 punktas) ir padarymas mažamečiui (6 punktas) taip pat sunkina atsakomybę.
  • Tėvų atsakomybės klausimas sprendžiamas per priemonės savininko (valdytojo) pareigas: ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta 150–300 eurų bauda už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, o pakartotinai — 440–600 eurų pagal 2 dalį.
  • Tarp pateiktų šaltinių nėra teismų praktikos, todėl konkrečios bylos, lemiančios kvalifikaciją, nurodyti negalima.
  • Savivaldybės lygmeniu policija su savivaldybe derins paspirtukų atvykimo į renginius ribojimą; ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyta 140–300 eurų bauda už renginių keliuose organizavimo nesuderinimą su policija.

Pasekmės

Panevėžio incidento atveju realiausia kvalifikacija — BK 281 straipsnis, jei medicininiais įrodymais bus nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; bylą tirs ikiteisminio tyrimo institucija, o nepilnamečių atveju taikysimos specialios nepilnamečių atsakomybės nuostatos.

  • Socialiniuose tinkluose plintančio gąsdinimo atveju be sužalojimų taikytina ANK 420 straipsnio 2 dalis — 450–550 eurų bauda.
  • Paspirtukų savininkams, perduodantiems priemones vaikams ar paskyras kitiems, gresia ANK 431 straipsnio baudos, o bendro naudojimo paslaugų paskyrų perdavimo problema kol kas teisiškai neįtvirtinta.
  • Renginių organizatoriams ir savivaldybėms artimiausiu metu reikės spręsti dėl paspirtukų draudimo atvykti į renginius; tokių ribojimų teisinis pagrindas bus formuluojamas bendradarbiaujant su policija, o nesuderinimas gali užtraukti ANK 459 straipsnio 3 dalies baudą.
  • Sekimo taškas: Susisiekimo ministerijos planuojamų priemonių komplekso pristatymas — jo terminas ir turinys iš pateiktų šaltinių nežinomi.
Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 427 straipsnis (statute)
427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų…
427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 428 straipsnis (statute)
428 straipsnis. Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten…
428 straipsnis. Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti), užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, kai šio pažeidimo padarymo metu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. 7. Dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 8. Dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 1,51 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Klauskite apie tai giliau →
Originalus straipsnis → Vilniaus arbitražo dienos renginių diskusijos: nuo arbitražo tribunolo vidaus darbo iki dokumentų atskleidimo · Teisė.pro
Originalas — Teisė.pro
Vilniaus arbitražo dienos renginių diskusijos: nuo arbitražo tribunolo vidaus darbo iki dokumentų atskleidimo Kopijuoti nuorodą
2026 m. rugsėjo 25 d. Vilniuje vyko kasmetinė Vilniaus arbitražo diena (angl. Vilnius Arbitration Day). Tai vienas svarbiausių arbitražo bendruomenės renginių Baltijos ir Šiaurės šalių regione, organizuojamas Vilniaus komercinio arbitražo…
Analizė
komercinio arbitražo įstatymas 9 straipsniskomercinio arbitražo įstatymas 3 straipsnis
Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį arbitražo teismas gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo, o tos bylos sprendžiamos supaprastinto proceso tvarka taikant Civilinio proceso kodekso XXXIX skyrių, o bylos medžiaga yra nevieša (9 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-45-943/2025 patvirtino, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo procedūros reglamentas yra pagrindas, kuriuo arbitražo teismas grindžia procesinius veiksmus.

Esmė

Vilniaus arbitražo dienoje aptarti klausimai — tribunolo proceso valdymas, arbitrų nešališkumas ir dokumentų atskleidimas — Lietuvoje sprendžiami per Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus principus: arbitražo teismo nepriklausomumą, šalių lygių procesinių teisių, konfidencialumo bei rungimosi, kooperacijos ir operatyvumo principus. Konkretus teisinis klausimas: kokiu pagrindu arbitražo teismas gali aktyviai valdyti procesą, kad nepažeistų šalių lygių teisių būti išklausytoms ir neužbėgtų už akių. Šis klausimas sprendžiamas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnį, 3 straipsnį ir 9 straipsnį, o tarptautiniuose ginčuose — pagal procedūrų reglamentus, kuriuos šalys pasirenka arbitražiniu susitarimu.

Teisinis vertinimas

Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį teismai negali kištis į arbitražo teismo veiklą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Šalių pareigos ir teisės pasiskirsto taip:

  • arbitražo teismas turi užtikrinti šalių lygias procesines teises (8 str. 4 d.) ir laikytis rungimosi bei kooperacijos principų (8 str. 6 d.);
  • paskirtas arbitras negali būti šališkas — tai atitinka įstatyme įtvirtintą nepriklausomumo principą (8 str. 1 d.);
  • šalys, sudariusios arbitražinį susitarimą (3 str. 5 d.), gali pasirinkti nuolatinės arbitražo institucijos reglamentą (3 str. 6 d.).

Dokumentų atskleidimo klausime Lietuvos reglamentavimas artimas kontinentinei tradicijai: įstatyme nėra plataus anglų teisės „discovery" analogo, o įrodymų surinkimo pagalba priklauso valstybiniam teismui — pagal Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį arbitražo teismas gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo, o bylos medžiaga yra nevieša (9 str. 2 d.) — tai išlaiko arbitražo konfidencialumą (8 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-943/2025 konstatavo, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. lapkričio 17 d. patvirtintas arbitražo procedūros reglamentas yra pagrindas, kuriuo arbitražo teismas grindžia procesinius veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-471-916/2016, remdamasi LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. 2A-2283/2013, aiškino, kad nuoroda arbitražinėje išlygoje į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinio arbitražo procedūros reglamentą reiškia galimybę pasirinkti abu reglamentus pagal ginčo pobūdį.

Pasekmės

Šalims, kurios sudaro arbitražinius susitarimus su kontrahentais iš bendrosios teisės tradicijos valstybių, dokumentų atskleidimo apimtį ir proceso valdymo gaires reikia fiksuoti pačiame arbitražiniame susitarime arba pasirinktame reglamente — kitaip tribunolas spręs remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Arbitražo teismo sprendimas pagal 41 straipsnį įsiteisėja nuo priėmimo momento ir yra vykdytinas dokumentas, o jeigu sprendimas nevykdomas, vykdomąjį raštą šalies prašymu rašytinio proceso tvarka išduoda arbitražo teismo vietos apylinkės teismas.

Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo įstatymo projekto autoriai, siekdami pašalinti Komercinio arbitražo įstatymo spragas dėl Vilniaus apygardos teismo teikiamos pagalbos arbitražo procese, vykdomųjų raštų išdavimo ir bylų medžiagos konfidencialumo. Tikslas buvo suteikti teisinį aiškumą – nustatyti, kad teismas pagalbos klausimus spręstų supaprastinto proceso tvarka taikydamas CPK XXXIX skyriaus nuostatas, o tokių bylų medžiaga būtų nevieša, išlaikant arbitražo procese įtvirtintą konfidencialumą. Vykdomųjų raštų išdavimą siūloma patikėti arbitražo teismo vietos apylinkės teismui, prašymus nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Prieštaravimų kėlė Lietuvos bankų asociacija, kuri argumentavo, kad numatyta vykdomųjų raštų procedūra neužtikrintų, o atvirkščiai – užtęstų arbitražo sprendimų vykdymą dėl papildomų procedūrų ir galimų ginčų, todėl siūlė pripažinti arbitražo teismo sprendimus tiesiogiai vykdomaisiais dokumentais, taip mažinant ir teismų krūvį.

Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Ad hoc arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimo procedūros neorganizuoja nuolatinė arbitražo…
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Ad hoc arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimo procedūros neorganizuoja nuolatinė arbitražo institucija. 2. Arbitras – fizinis asmuo, paskirtas arba ginčo šalies, arba ginčo šalių susitarimu, arba šio įstatymo nustatyta tvarka ginčui spręsti. 3. Arbitražinio nagrinėjimo vieta – vieta, kurioje rengiami arbitražo teismo posėdžiai ir atliekami kiti komercinio ginčo nagrinėjimo veiksmai. 4. Arbitražinis nagrinėjimas – komercinio arbitražo procesas nuo ginčo nagrinėjimo arbitraže pradžios iki arbitražo teismo sprendimo arba nutarties, kuria byla užbaigiama nepriėmus sprendimo iš esmės, įsiteisėjimo dienos. 5. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Valstybė, savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys taip pat gali sudaryti arbitražinį susitarimą. 6. Arbitražo procedūros reglamentas – nuolatinės arbitražo institucijos patvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujamasi nagrinėjant ir sprendžiant ginčus arbitraže. 7. Arbitražo teismas – arbitras ar arbitrų kolegija, sprendžianti arbitražo bylą. 8. Arbitražo vieta – arbitražiniame susitarime nurodyta arba arbitražo teismo nustatyta arbitražo vieta. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl arbitražo vietos arba šalių susitarimas dėl arbitražo vietos nėra aiškus ir kol arbitražo vieta nenustatyta arbitražo teismo, arbitražo vieta laikoma nuolatinės arbitražo institucijos buveinė, ad hoc arbitražo atveju – atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė, o kai yra keli atsakovai, – vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta ar buveinė ieškovo pasirinkimu. Arbitražo vieta gali nesutapti su arbitražinio nagrinėjimo vieta. 9. Institucinis arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimą organizuoja, administruoja, sudaro sąlygas arbitražiniam nagrinėjimui ir kitus šalių susitarimu suteiktus įgaliojimus vykdo nuolatinė arbitražo institucija. 10. Komercinis arbitražas (toliau – arbitražas) – komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu arba šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus) (nesvarbu, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas), ar vyksta ad hoc arbitražas), kuris (kurie) priima arbitražo teismo sprendimą, privalomą ginčo šalims. 11. Komercinis ginčas – bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant. 12. Nuolatinė arbitražo institucija – nuolatos arbitražą organizuojantis ir administruojantis viešasis juridinis asmuo. 13. Nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas – fizinis asmuo, nuolatinės arbitražo institucijos steigimo dokumentų nustatyta tvarka paskirtas organizuoti šios institucijos veiklą ir atlikti jos administravimo bei šio įstatymo jam priskirtas funkcijas. 14. Teismas – bet kuri institucija ar organizacija, priklausanti valstybės teismų sistemai. 15. Užsienio arbitražo sprendimas – arbitražo teismo sprendimas, priimtas arbitražo byloje, kai arbitražo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.
• Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Teismo pagalba arbitražo procese 1. Arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis…
9 straipsnis. Teismo pagalba arbitražo procese 1. Arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis į: 1) Vilniaus apygardos teismą dėl šio įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo; 2) Lietuvos apeliacinį teismą dėl šio įstatymo 26, 50 ir 51 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus klausimus Vilniaus apygardos teismas sprendžia supaprastinto proceso tvarka mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatas. Tokių bylų medžiaga yra nevieša. II SKYRIUS ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS
• Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (statute)
sudarytas arbitražas dirba vadovaudamasis šiuo priedu ir kitomis šios Konvencijos nuostatomis. 5 straipsnis Procedūra Jei ginčo šalys nenusprendžia kitaip, arbitražas…
sudarytas arbitražas dirba vadovaudamasis šiuo priedu ir kitomis šios Konvencijos nuostatomis. 5 straipsnis Procedūra Jei ginčo šalys nenusprendžia kitaip, arbitražas pats nustato savo darbo tvarką, garantuojančią kiekvienai ginčo šaliai galimybę būti išklausytai ir pateikti savo argumentus. 6 straipsnis Ginčo šalių pareigos Ginčo šalys turi palengvinti arbitražo darbą visų pirma remdamosi savo įstatymais ir naudodamosi visomis prieinamomis priemonėmis: a) suteikti arbitražui visus su byla susijusius dokumentus, pagalbą ir informaciją, ir b) prireikus suteikti arbitražui galimybę iškviesti liudytojus arba ekspertus ir gauti jų parodymus bei aplankyti su byla susijusias vietas. 7 straipsnis Išlaidos Jei arbitražas dėl ypatingų bylos aplinkybių nenusprendžia kitaip, arbitražo išlaidas, įskaitant atlyginimą jo nariams, lygiomis dalimis padengia ginčo šalys. 8 straipsnis
Klauskite apie tai giliau →
Originalus straipsnis → Pasirašyta taikos sutartis dėl Maskvos namų griovimo · Verslo žinios
Originalas — Verslo žinios
Pasirašyta taikos sutartis dėl Maskvos namų griovimo Kopijuoti nuorodą
Pasirašyta taikos sutartis dėl Maskvos namų griovimo Sutartį pasirašė Statybos inspekcija ir Maskvos namus Vilniuje valdančios likviduojamos viešosios įstaigos bankroto administratorius „Šatrijos biuras“, BNS pranešė Valstybinės teritorijų…
Analizė
juridinių asmenų nemokumo įstatymas 80 straipsnisCK 6.215 straipsnisadministracinių bylų teisenos įsta… 99 straipsnis
Pagal Nemokumo įstatymo 80 straipsnio 6 dalį taikos sutartis įsigalioja tik įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą, o administratorius prašymą dėl patvirtinimo privalo pateikti per 5 darbo dienas nuo sudarymo.
ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis numato, kad neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o CK 6.215 straipsnis leidžia skirti baudą už kiekvieną praleistą dieną.

Esmė

Ketverius metus nevykdytas teismo sprendimas nugriauti Maskvos namus gali būti įvykdytas ne priverstinio vykdymo, o taikos sutarties keliu: VTPSI perima atsakomybę organizuoti griovimą, o dabar šią atsakomybę per taikos sutartį apsiima perėmusi bankroto administratoriumi valdoma likviduojama viešoji įstaiga. Pagrindinis teisinis klausimas — ar teismas patvirtins tokią sutartį, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalis leidžia bylą baigti taikos sutartimi tik tada, kai ji neprieštarauja imperatyvioms normoms, viešajam interesui ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, o sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio kaip ir pradiniai reikalavimai. Sutarties įsigaliojimas priklauso nuo teismo nutarties: pagal Nemokumo įstatymo 80 straipsnio 6 dalį taikos sutartis įsigalioja tik įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą, o pagal ABTĮ 51 straipsnio 2 dalį teismas nutartyje privalo nurodyti tvirtinamos sutarties sąlygas.

Teisinis vertinimas

Šalys ir jų pareigos pasiskirsto taip:

  • VTPSI kaip viešojo administravimo subjektas, 2022 m. įgaliotas organizuoti griovimą, taikos sutartimi gali perleisti faktinį įvykdymą verslo subjektui, tačiau viešojo intereso kontrolė lieka teismui — jis neturi tvirtinti sutarties, kuria būtų panaikinama pati prievolė nugriauti statinį.
  • „Šatrijos biuras“ kaip bankroto administratorius pagal Nemokumo įstatymo 80 straipsnio 3 dalį turi pasirašyti sutartį, gavęs įstaigos dalyvių pritarimą.
  • Griovimą nuosavomis lėšomis apsiimsiančios bendrovės su administratoriumi sudarys atskirą rangos sutartį; pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį tokia įmonė atsako, jei neįrodo nenugalimos jėgos, o pagal CK 6.215 straipsnį nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti prievolę natūra, teismas gali skirti baudą už kiekvieną praleistą dieną.
  • ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis tiesiogiai numato, kad neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomos Civilinio proceso kodekso tvarka — tai reiškia, kad patvirtinta sutartis tampa vykdomuoju dokumentu.
  • Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų vykdymo organizavimo tvarkos apraše numatyta forma, kurioje fiksujami teismo sprendimo arba taikos sutarties (patvirtintos teismo nutartimi) duomenys, įpareigotas asmuo ir griovimo darbų rangos sutarties rekvizitai, rodo, kad vykdymo organizavimui per rangovą yra parengta administracinė procedūra. Teismas, vertindamas sutarties pagrįstumą, vadovausis panašiu kriterijumi kaip Mokesčių administratoriaus taikos sutarties taisyklių 10 punkte: ar asmuo realiai galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ir principu, jog taikos sutartis turi leisti išvengti nemokumo. Kadangi įstaiga yra bankroto procese, sutartis negali likučių forma atimti iš kreditorių galimybės gauti tenkintį, jei griovimas vėluotų. Taikos sutarties pagrindu atsiradusi prievolė pagal CK 6.983 straipsnio 2 dalį pripažįstama nedalia — tai reiškia, kad šalys negalės reikalauti jos dalinio vykdymo ar keisti dalyko.

Pasekmės

Realūs scenarijai:

  • Jei teismas sutartį patvirtins, bankroto byla pagal Nemokumo įstatymo 80 straipsnio 1 dalį bus nutraukta, o neįvykdžius sutarties, ji vykdytina per antstolį CK tvarka, kartu su galima CK 6.215 straipsnio bauda už kiekvieną praleistą dieną.
  • Jei teismas atsisakys tvirtinti (pvz., konstatuodamas prieštaravimą viešajam interesui pagal ABTĮ 51 straipsnio 3 dalį), nutartis pagal 51 str. 3 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu, o VTPSI grįžtų prie priverstinio vykdymo.
  • Konkurso dalyvės „Regina ir Co“ ir „Vilniaus BDT“ skundai jau atmesti, todėl rangos sutarties sudarymas su nauja bendrove nebekelia konkurso ginčų rizikos.
  • Vilniaus savivaldybės pasiūlytas visuomeninių pagrindų griovimo modelis teisiškai galimas tik per atskirą sutartį su administratoriumi — savivaldybė pati negali įgyvendinti teismo sprendimo, skirta VTPSI. Sekimo taškas: artimiausiu metu Vilniaus miesto apylinkės teisme turėtų būti nagrinėjamas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą — laukti šios nutarties, nes tik nuo jos įsiteisėjimo sutartis įsigalios.
Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas 1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę…
140 straipsnis. Ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas 1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. 2. Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. 3. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina. 4. Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. 5. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 595 straipsnis (statute)
595 straipsnis. Taikos sutartis vykdymo procese 1. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. 2. Taikos sutartį šalys sudaro…
595 straipsnis. Taikos sutartis vykdymo procese 1. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. 2. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. 3. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 541 straipsnis (statute)
541 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl…
541 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. 2. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo. Iki įstatymo įsigaliojimo (2017-01-02) pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje ir V dalies XXXV skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. 3. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Iki įstatymo įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. XXXVI skyrius BYLos dėl HIPOTEKOS AR įkeitimo TEISINIŲ SANTYKIŲ
Klauskite apie tai giliau →
Originalus straipsnis → Dažniausia klaida renkantis mažą elektromobilį – per brangi baterija · Reidas Official
Originalas — Reidas Official
Dažniausia klaida renkantis mažą elektromobilį – per brangi baterija Kopijuoti nuorodą
Mažas elektromobilis turėtų būti pigiausias būdas persėsti į elektrą. Realybėje dažnai išeina priešingai. Mažo elektromobilio kaina per visą naudojimo laikotarpį gali būti didesnė nei panašaus dydžio benzininio modelio – ir kaltininkė ne…
Analizė
ANK 424 straipsnisANK 417 straipsnisANK 450 straipsnis
Už neblaivaus vairavimo nusižengimą pagal LR ANK 424 straipsnio 6 dalį gresia bauda nuo 1 100 iki 1 500 eurų, o pagal 7 dalį – privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Už pakartotinį neblaivų vairavimą pagal LR ANK 427 straipsnio 1 dalį bauda siekia nuo 1 000 iki 2 000 eurų, o pagal 2 dalį privalomai at

Teisinis vertinimas

Kodekso 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad Kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų. 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kodeksu apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei administracinių nusižengimų teisena. 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiuo kodeksu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti kodekso priede. Kodekso 415 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos apdrausti transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą:

  • vairuotojams – nuo 50 iki 100 eurų;
  • atsakingiems už draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo 60 iki 120 eurų;
  • atsakingiems asmenims juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 240 eurų. Kodekso 417 straipsnio 1 dalis nustato baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus mažiau kaip 150 metrų iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. 417 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 30 iki 90 eurų už sustojimą ir stovėjimą draudžiamose vietose ar nesilaikant ženklų reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. 417 straipsnio 2¹ dalis nustato baudą nuo 60 iki 180 eurų už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis" arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės tose vietose sustoti ir stovėti. Kodekso 423 straipsnio 1 dalis nustato baudą nuo 300 iki 560 eurų už neturinčių teisės vairuoti asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą. 423 straipsnio 2 dalis numato baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o neturintiems teisės vairuoti asmenims – nuo 600 iki 850 eurų. 423 straipsnio 3 dalis nustato baudą nuo 1 200 iki 1 500 eurų, kai tokį pažeidimą padaręs neblaivus (ne mažiau kaip 0,41 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės) ar apsvaigęs asmuo. Kodekso 424 straipsnio 6 dalis nustato baudą nuo 1 100 iki 1 500 eurų už 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus neblaivaus (ne mažiau kaip 0,41 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės) ar apsvaigusio asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo. 424 straipsnio 7 dalis numato privalomą teisės vairuoti atėmimą: už 3 ar 4 dalies nusižengimą – nuo 6 mėnesių iki 1 metų; už 5 dalies nusižengimą – nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų; už 6 dalies nusižengimą – nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. 424 straipsnio 8 dalis nustato, kad už 5 ir 6 dalių nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Kodekso 427 straipsnio 1 dalis nustato baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 eurų, o neturintiems teisės vairuoti asmenims – nuo 1 200 iki 2 000 eurų už pakartotinį vairavimą neblaivius (ne mažiau kaip 0,41 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės) ar apsvaigusius, taip pat vengusius apsvaigimo patikrinimo, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba jei asmuo turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. 427 straipsnio 2 dalis numato privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Kodekso 428 straipsnio 1 dalis nustato baudą nuo 20 iki 40 eurų už pėsčiųjų, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų, vadeliotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 428 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 30 iki 50 eurų, kai toks pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, o 428 straipsnio 3 dalis – baudą nuo 40 iki 60 eurų, kai dėl pažeidimo buvo sugadintas turtas. Kodekso 450 straipsnio 1 dalis nustato baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 100 iki 200 eurų už krovinio vežimą turint neužpildytą krovinio vežimo dokumentą ar dokumentą be visos privalomos informacijos. 450 straipsnio 2 dalis numato baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 700 eurų už krovinio vežimą neturint krovinio vežimo dokumento arba pateikus faktinių aplinkybių neatitinkantį dokumentą. 450 straipsnio 3 dalis nustato baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 700 eurų už krovinio vežimą pažeidžiant krovinių vežimo savo sąskaita reikalavimus. Kodekso 682 straipsnis nustato, kad teisės vairuoti atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą. Reglamentu „Dėl Pažeidimų, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ir (ar) transporto vadybininkas praranda arba gali prarasti nepriekaištingą reputaciją, sąrašo patvirtinimo" nustatyta, kad, pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktą, LR ANK 424 straipsnio 1 dalis taikoma, kai perduodama vairuoti transporto priemonė vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą, ir šis pažeidimas gali lemti nepriekaištingos reputacijos praradimą vežėjui, vežėjo vadovui ar transporto vadybininkui. Reglamento „Dėl Administracinio nusižengimo protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo" 47 punkte nustatyta, kada administracinės nuobaudos skyrimas susijęs su didesne bauda nei 1 500 eurų, pakartotinu nusižengimu, neblaivumu, nežymiu sveikatos sutrikdymu, privalomu turto konfiskavimu ar specialiosios teisės naudojimusi ja neturint – tai yra aplinkybės, kurioms esant bylas nagrinėja ne pareigūnai, o teismai.

Pasekmės

Praktinės pasekmės asmenims, naudojantiems elektromobilius ar kitus transporto priemones viešajame eisme, yra šios:

  • už privalomojo draudimo nebuvimą – bauda pagal 415 straipsnio 1 dalį (nuo 50 iki 240 eurų);
  • už eismo taisyklių pažeidimus – baudos pagal 417 straipsnį (nuo 30 iki 180 eurų) arba 428 straipsnį (nuo 20 iki 60 eurų);
  • už neblaivų vairavimą – bauda pagal 424 straipsnio 6 dalį (nuo 1 100 iki 1 500 eurų) ir privalomas teisės vairuoti atėmimas pagal 7 dalį (nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių), taip pat galimas transporto priemonės konfiskavimas pagal 8 dalį;
  • už pakartotinį neblaivų vairavimą – bauda pagal 427 straipsnio 1 dalį (nuo 1 000 iki 2 000 eurų) ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų pagal 2 dalį;
  • už krovinio vežimo dokumentų pažeidimus – baudos pagal 450 straipsnį (nuo 50 iki 700 eurų). Profesinės vežimo veiklos subjektams papildoma rizika yra nepriekaištingos reputacijos praradimas pagal reglamentą „Dėl Pažeidimų, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ir (ar) transporto vadybininkas praranda arba gali prarasti nepriekaištingą reputaciją, sąrašo patvirtinimo", kai pažeidimas susijęs su LR ANK 424 straipsnio 1 dalimi vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą.
Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams 1. Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių…
16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams 1. Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalį: 1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 10 procentinių punktų, ne mažiau kaip 1,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 13 procentinių punktų, ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 16 procentinių punktų, ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 21 procentinį punktą, ne mažiau kaip 3,3 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 29 procentinius punktus, ne mažiau kaip 5,5 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, kurio procentinė dalis, palyginti su bendra degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energine verte turi sudaryti ne mažiau kaip vieną procentinį punktą ir ne mažiau kaip 1,2 procentinio punkto, palyginti su jūriniam transportui patiektų degalų energine verte. 2. Degalų tiekėjai, siekdami šio straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, turi užtikrinti, kad kiekviename vidaus rinkai patiekto benzino litre būtų ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), o kiekviename vidaus rinkai patiekto dyzelino litre būtų ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. Energetikos ministerija, gavusi informaciją apie nenugalimos jėgos aplinkybių nulemtus biodegalų tiekimo sutrikimus, gali leisti degalų tiekėjams laikinai, iki išnyks biodegalų tiekimo sutrikimai, netaikyti šioje dalyje ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų. Informacija apie biodegalų tiekimo sutrikimus teikiama ir vertinama mutatis mutandis taikant Vyriausybės tvirtinamo Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliajai energetikos padėčiai tvarkos aprašo nuostatas. Šios dalies nuostatos gali būti netaikomos, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją. 3. Kiekvienais kalendoriniais metais biodujos arba iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras turi sudaryti atitinkamą bendros transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo vidaus rinkai patiektų gamtinių dujų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalį: 1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 4,2 procentinio punkto; 2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 6,3 procentinio punkto; 3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 8,4 procentinio punkto; 4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 10,8 procentinio punkto; 5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 13,6 procentinio punkto; 6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto. 4. Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus naudodami DAEI apskaitos vienetus, suteikiamus šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, atskirai vertinant kiekvieniems kalendoriniams metams nustatytus įpareigojimus. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti įgyvendinamas tiekiant gamtinių dujų ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, mišinius arba panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kurios pateikiamos kartu su dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas patvirtinančiais dokumentais, kaip tai nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 6. Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį. 7. Mažmeninės ir didmeninės prekybos degalais vietose gali būti prekiaujama degalų ir biodegalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į naftos produktus, energinė vertė viršija šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytas energines vertes ir kurie atitinka Lietuvos arba Europos standartuose nustatytus reikalavimus. 8. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti įpareigojimai netaikomi degalų tiekėjams, kurie degalus tiekia išskirtinai tik aviacijos sektoriui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai netaikomi benzino ir dyzelino atsargoms, kurias subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 13-1 straipsnyje, kaupia ar sumažinus kaupimo apimtį realizuoja Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, turi būti atsižvelgiama į benzino ir dyzelino atsargas, patiektas į vidaus rinką po kaupimo laikotarpio pabaigos. 9. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas parduodant dyzeliną Lietuvos kariuomenės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių bei partnerių ginkluotųjų pajėgų poreikiams. 10. 98 markės benzino sudėtyje neprivalo būti biodegalų, tačiau, įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, turi būti atsižvelgiama į 98 markės benziną, kuris buvo patiektas į vidaus rinką. 11. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. 12. Šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka sugeneruojant DAEI apskaitos vienetus, kurie naudojami įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, taikomi šie energinės vertės daugikliai: 1) biodegalų ir pažangiųjų biodegalų energinė vertė laikoma 2 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro tvirtinamame žaliavų sąraše, kaip tai nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Jeigu pažangieji biodegalai buvo patiekti į aviacijos arba jūrų transporto sektorius, jų energinė vertė laikoma 2,4 karto didesne, palyginti su pradine energine verte; 2) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro energinė vertė yra laikoma 2 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jis atitinka šio straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras buvo patiektas į aviacijos arba jūrų transporto sektorius, jo energinė vertė laikoma 3 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte; 3) elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė laikoma 4 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, kai elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiama kelių transportui, ir 1,5 karto didesne, palyginti su pradine energine verte, kai elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiama geležinkelių transportui. 13. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, šio straipsnio 12 dalyje nustatyti energinės vertės daugikliai skystiesiems biodegalams taikomi atskirai biodegalams, patiekiamiems kartu su benzinu, ir atskirai biodegalams, patiekiamiems kartu su dyzelinu, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė ir kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija procentinę dalį, nustatytą vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. 14. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras ir kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų įskaitomi į šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą, jeigu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro ir degalų iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų naudojimo, kiekis sumažinamas ne mažiau kaip 70 procentų ir jeigu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras atitinka taisykles, nustatytas 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES) 2023/1184, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/1185, kuriuo nustatant minimalią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl perdirbtos anglies kuro naudojimo ribą ir pateikiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo vertinimo metodiką papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, priede pateikta metodika. 15. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, atitinkantis šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, energetikos ministro nustatyta tvarka gali būti įskaičiuojamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą, kai yra naudojamas kaip tarpinis produktas gaminant transporto degalus arba biodegalus, jeigu į sumažėjusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį prieš tai nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biodegalų naudojimo. 16. Apskaičiuojant, kokią procentinę dalį kiekvieno degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalyje pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus turi sudaryti pažangieji biodegalai ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, į apskaičiavimo formulės vardiklį nėra įtraukiamas degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras.
• Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Įkrovimo prieigų planavimas ir plėtra 1. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 įkrovimo prieigų, iš jų 6 000 viešai…
23 straipsnis. Įkrovimo prieigų planavimas ir plėtra 1. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 įkrovimo prieigų, iš jų 6 000 viešai prieinamų įkrovimo prieigų. 2. Didesnės kaip 50 kW atiduodamosios galios viešai prieinamos įkrovimo prieigos pirmiausia turi būti įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose, taip pat šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių transeuropinio transporto tinklo (toliau – TEN-T) pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui. 3. Įrengtos viešai prieinamos įkrovimo stotelės, skirtos elektromobiliams įkrauti, turi atitikti elektromobilių naudojimo mastą ir teikti šioms transporto priemonėms įkrauti pakankamą atiduodamąją galią laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Už elektromobilių naudojimo masto ir šioms transporto priemonėms įkrauti pakankamos atiduodamosios galios duomenų stebėseną yra atsakinga Susisiekimo ministerija. 4. Kai įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios įkrovimo prieigas, jai taikomi reikalavimai, keliami jos didžiausios atiduodamosios galios įkrovimo prieigai. 5. Viešai prieinamos įkrovimo prieigos, skirtos elektromobiliams įkrauti, turi būti įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 4–11 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų atstumų tarp Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių narių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančiuose keliuose įrengiamų viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų elektromobiliams įkrauti, laikymosi pagal Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 11 dalį principai ir atvejai, kai gali būti taikomos šio reglamento 3 straipsnio 7–10 dalyse nurodytos išimtys, yra nustatomi energetikos ministro ir susisiekimo ministro tvirtinamame elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane. 6. Šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio Reglamento (ES) 2024/1679 II priede nustatytuose miestų transporto mazguose, saugiose ir apsaugotose stovėjimo aikštelėse turi būti įrengtas minimalus skaičius viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms įkrauti, laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytų atstumų tarp Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių narių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančiuose keliuose įrengiamų viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms įkrauti, laikymosi pagal Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 9 dalį principai ir atvejai, kai gali būti taikomos šio reglamento 4 straipsnio 4–7 dalyse nurodytos išimtys, yra nustatomi elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane. 7. Viešai prieinamos įprastos galios įkrovimo prieigos įrengiamos Lietuvos miestuose šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, sudarant galimybę juose gyvenantiems elektromobilių naudotojams įkrauti elektromobilius visą parą. 8. Minimalaus viešai prieinamų įkrovimo prieigų skaičiaus ir reikiamos infrastruktūros įdiegimo naujai statomų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų namų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų teritorijose reikalavimai nustatomi aplinkos ministro nustatyta tvarka. 9. Savivaldybių administracijos užtikrina, kad įkrovimo prieigų operatoriai, įrengiantys elektromobiliams įkrauti skirtas viešai prieinamas įkrovimo prieigas, numatytas šio straipsnio 13 dalyje nurodytuose planuose, būtų atrenkami viešojo konkurso būdu ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Už konkursų sąlygų parengimą ir organizavimą yra atsakingos savivaldybių administracijos. 10. Konkursų sąlygos ir įkrovimo prieigų planavimo ir plėtros dokumentai turi būti rengiami konsultuojantis su skirstomųjų tinklų operatoriais ir (ar) perdavimo sistemos operatoriumi, prie kurių valdomų tinklų būtų prijungiamos planuojamos įrengti įkrovimo prieigos, kad būtų įvertintas elektros tinklų galios didinimo galimybių ir plėtros poreikis. 11. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija priima sprendimą dėl viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatoriaus veiklos vykdymo vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka. 12. Elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane turi būti numatyta: 1) elektrinių kelių transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų plėtros tikslai, prioritetinės kryptys, terminai, reikalavimai ir išimtys; 2) planuojamas elektrinių kelių transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičiaus didėjimas; 3) prognozuojamas elektrinių kelių transporto priemonių elektros energijos suvartojimas ir elektros energijos tinklų plėtros poreikis; 4) nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės; 5) rekomendacijos dėl platesnio elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo skatinimo ir jų įkrovimo prieigų įrengimo, siekiant užtikrinti efektyviausią elektros energijos tinklų panaudojimą. 13. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija patvirtina su Susisiekimo ministerija suderintus savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose iki 2030 metų numatomų įrengti viešai prieinamų įkrovimo prieigų planus. Šiuose planuose turi būti numatytos prioritetinės vietos viešai prieinamoms įkrovimo prieigoms įrengti. Planai turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus ir skelbiami savivaldybių interneto svetainėse. 14. Savivaldybių administracijos iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 1 dienos teikia Susisiekimo ministerijai informaciją apie savivaldybės teritorijoje esamas ir įgyvendinant šio straipsnio 13 dalies nuostatas savivaldybės iniciatyva planuojamas įrengti viešai prieinamas įkrovimo prieigas, taip pat informaciją apie savivaldybės teritorijoje įrengtas elektrinėms viešojo transporto priemonėms (išskyrus troleibusus) įkrauti skirtas įkrovimo prieigas. 15. Susisiekimo ministerija ir Energetikos ministerija kiekvienais kalendoriniais metais peržiūri ir įvertina elektrinių kelių transporto priemonių įkrovimo prieigų plėtros mastą ir savo interneto svetainėse skelbia apibendrintą informaciją. 16. Energetikos ministras nustato įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros energijos tinklų tvarką ir sąlygas. 17. Savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. 18. Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose degalinėse turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW. 19. Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uostuose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama įkrovimo prieiga. 20. Viešai prieinamos įkrovimo prieigos privalo atitikti Reglamento (ES) 2023/1804 II priede nustatytas technines specifikacijas. 21. Įrengiant viešai prieinamas įkrovimo prieigas, stebėjimo ir kontrolės tikslais turi būti įrengiamos išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos. 22. Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius ir (ar) elektros energijos perdavimo sistemos operatorius yra atsakingi už įkrovimo prieigų prijungimą prie elektros energijos tinklų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka. 23. Pagal elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus duomenis Taryba, laikydamasi Reglamento (ES) 2023/1804 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų ir reikalavimų, įvertina potencialų abikrypčio įkrovimo indėlį į išlaidų mažinimą ir elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos sistemoje masto didėjimą ir šio vertinimo rezultatus skelbia savo interneto svetainėje. 24. Pagal elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus duomenis, prireikus pasitelkusi kitas institucijas, Taryba, laikydamasi Reglamento (ES) 2023/1804 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, atlieka šio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimus ir jų rezultatus skelbia savo interneto svetainėje. 25. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos oro uostų valdytojai turi užtikrinti elektros tiekimą oro uoste stovintiems orlaiviams laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Šie reikalavimai netaikomi TEN-T tinklo oro uostams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2023/1804 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. 26. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos jūrų uostų valdytojai turi užtikrinti elektros tiekimą nuo kranto jūrų konteinervežiams ir jūrų keleiviniams laivams laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, reikalavimų ir šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių. 27. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos vidaus vandenų uostų valdytojai turi užtikrinti įrenginių, kuriais vidaus vandenų laivams nuo kranto būtų tiekiama elektra, įrengimą laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 10 straipsnyje nurodytų terminų. 28. Elektrinių kelių transporto priemonių gamintojai suprantami taip, kaip apibrėžiami 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB, turi užtikrinti, kad pagamintose elektrinėse transporto priemonėse būtų įdiegta tokia transporto priemonės informacinė valdymo sistema, kuri leistų elektrinių kelių transporto priemonių savininkams ir naudotojams, taip pat savininkų ir naudotojų vardu veikiančioms trečiosioms šalims tikruoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis, nemokamai, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, susipažinti su elektrinėje kelių transporto priemonėje sukauptais duomenimis, susijusiais su elektrinės kelių transporto priemonės baterijos būkle, įkrovos būsena, įkrovimo galios parametrais ir baterijos talpa, taip pat elektrinės kelių transporto priemonės buvimo vieta, kai elektrinės kelių transporto priemonės savininkas tokį veiksmą įgalina elektrinės kelių transporto priemonės informacinėje sistemoje. 1. Įkrovimo prieigų operatoriai, laikydamiesi Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 1–5 dalyse nustatytų terminų ir reikalavimų, susijusių su apmokėjimu už įkrovimo paslaugas, savo eksploatuojamose viešai prieinamose įkrovimo prieigose galutiniams naudotojams suteikia galimybę ad hoc įkrauti savo elektrines transporto priemones. Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies nuostatų vykdymą privalo užtikrinti įkrovimo prieigos savininkas. 2. Viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatorių ir judumo paslaugų teikėjų nustatomos kainos turi atitikti Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. 3. Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 6 dalyje nustatytą stebėseną vykdo Taryba energetikos ministro nustatyta tvarka. 4. Viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatoriai arba Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais įkrovimo prieigų savininkai, laikydamiesi Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 7, 8, 10 dalyse nustatytų terminų ir reikalavimų, užtikrina prieigų susiejimą skaitmeniniais ryšiais, išmanųjį įkrovimą ir stacionarių įkrovimo kabelių įrengimą. 5. Įkrovimo prieigų operatoriai turi teisę sudaryti elektros tiekimo įkrovimo prieigai sutartis su bet kuriuo pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, elektros energijos gamintoju pagal dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijomis Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiekta į elektrines transporto priemones per įkrovimo prieigų operatorių valdomas įkrovimo prieigas, energetikos ministro nustatyta tvarka įskaičiuojama į atsinaujinančių energijos išteklių dalies transporto sektoriuje tikslą, užtikrinant, kad į suvartotą energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų atsižvelgiama tik vieną kartą. 7. Įkrovimo prieigų operatoriai turi užtikrinti, kad jų valdomos įkrovimo prieigos būtų tinkamai įrengtos ir prižiūrimos visą jų eksploatavimo laikotarpį, vadovaujantis elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo techninę saugą, elektromagnetinį suderinamumą, elektrotechnikos gaminių saugą reglamentuojančiais teisės aktais, ir nekeltų grėsmės šių prieigų naudotojams ir (ar) jų transporto priemonėms.
• Dėl Klimato kaitos programos priemonės „Elektromobilių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas“ tvarkos aprašo patvirtinimo (regulation)
Finansavimas pagal priemonę teikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie (atsižvelgiant į transporto priemonių…
Finansavimas pagal priemonę teikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie (atsižvelgiant į transporto priemonių klasifikavimą, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimais, patvirtintais Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“) įsigyja naują M1, M2, N1, N2 klasės elektromobilį ar elektromobilius. 7. Finansavimas M1, M2, N1, N2 klasės elektromobiliams pagal priemonę teikiamas vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas Nr. 651/2014) su visais pakeitimais. Pagalbos (finansinės paramos) suma neviršija 40 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurios nustatomos vadovaujantis Reglamento 651/2014 36 straipsnio 5 dalimi. Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 400 000 (keturi šimtai tūkstančių) eurų. Parama neteikiama, jeigu pareiškėjas yra gavęs pagalbą, kuri Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, kol jis negrąžino visos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumos, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka. Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 4 punkto c papunkčio nuostatos taikomos įmonėms, kurios iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepatyrė sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. birželio 30 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Teikiamai valstybės pagalbai taikomi Reglamento Nr. 651/2014 5 ir 6 straipsniuose nustatyti skaidrumo ir skatinamojo poveikio reikalavimai. 8. Agentūra pagal Reglamento Nr.
Klauskite apie tai giliau →
Originalus straipsnis → Komitetas svarsto siūlymą sustiprinti triukšmo prevenciją, laukia gyventojų pasiūlymų · Alkas.lt
Originalas — Alkas.lt
Komitetas svarsto siūlymą sustiprinti triukšmo prevenciją, laukia gyventojų pasiūlymų Kopijuoti nuorodą
Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarsto siūlymą sustiprinti triukšmo prevenciją tais atvejais, kai pastatai, patalpos, teritorijos ar jų dalys suteikiami kitiems asmenims laikinai naudotis, kartu aiškiai atribojant objektą suteikiančio…
Analizė
ANK 488 straipsnistriukšmo valdymo įstatymas 27 straipsnistriukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2… 1 straipsnis
Jei per dvylika mėnesių dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu nustatytų ne mažiau kaip du triukšmo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, antrąjį pažeidimą nustačiusi institucija informuotų nuomotoją, kuris per 30 kalendorinių dienų privalėtų įvertinti priemonių pakankamumą.
Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų, pakartotinai – nuo 200 iki 300 eurų.

Esmė

Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarsto pataisas, kurios triukšmo prevencijos pareigą pirmą kartą aiškiai priskirtų ne tik triukšmą keliančiam asmeniui, bet ir nekilnojamojo turto suteikiančiam asmeniui – nuomotojui ar trumpalaikio naudojimo objekto savininkui. Šiuo metu galiojančios normos atsakomybę koncentruoja tiesioginiame pažeidėje: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį vakaro (19–22 val.) ir nakties (22–7 val.) metu gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, trikdantis asmenų ramybę, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų, o pakartotinai – nuo 200 iki 300 eurų. Tikslus teisinis klausimas, kurį spręs parlamentaras: ar ir kokiomis sąlygomis objektą suteikiantis asmuo turi prevencinę pareigą bei atsakomybę už kitų asmenų veiksmus suteiktame objekte. Sprendžiant remiamasi Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsniu, taip pat ANK 488 straipsniu kaip sankcijų pagrindu.

Teisinis vertinimas

Dabartinė sistema veikia taip:

  • Triukšmaujantį asmenį policija gali patraukti pagal ANK 488 straipsnį, tačiau praktinė problema – triukšmo lygio decibelais neįvertinama vietoje, todėl dažniausiai apsiribojama perspėjimu.
  • Triukšmo valdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymo reikalavimų pažeidėjai atsako įstatymų nustatyta tvarka, o 2 dalis – triukšmo šaltinio valdytojo civilinę žalos atlyginimo pareigą.
  • Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis suteikia savivaldybių institucijoms kartu su Sveikatos apsaugos ministerija teisę viršijus ribinius dydžius apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą, taikyti kitas mažinimo priemones arba, suderinus su Susisiekimo ministerija, riboti eismą.
  • Triukšmo valdymo įstatymo 23 straipsnis savivaldybių nustatytose tyliosiose zonose draudžia šventes, vestuves, fejerverkus ir triukšmą keliančių prietaisų naudojimą draudžiamu paros metu. Siūlomų pataisų modelis:
  • Nuomotojas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo privalėtų įvertinti taikomų priemonių pakankamumą ir veiksmingumą.
  • Jeigu priemonės nepakankamos ar neveiksmingos, nuomotojas privalėtų imtis papildomų pagrįstų ir proporcingų priemonių.
  • Parenkant priemones atsižvelgtų į asmens objektyvias galimybes daryti įtaką objekto naudojimo sąlygoms – tai atribotų nuomotojo prevencinę pareigą nuo atsakomybės už naudotojų veiksmus. Vertinant atsakomybės dydžius, orientyras yra galiojančios ANK 488 straipsnio baudos: fiziniai asmenys 80–200 eurų, juridinių asmenų vadovai 200–300 eurų, pakartotinai – atitinkamai 200–300 ir 300–400 eurų; renginyje padarytus pažeidimus gali lydėti draudimas lankytis renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų (488 straipsnio 3 dalis). Tarp šaltinių nėra teismų praktikos, todėl precedento pagrindu vertinti negalima.

Pasekmės

Kol pataisos nepriimtos, gyventojams lieka kelias per policiją ir ANK 488 straipsnį, kurio efektyvumą riboja triukšmo matavimo galimybės vietoje. Jei pataisos būtų priimtos, nuomotojams ir trumpalaikio naudojimo objektų savininkams atsirastų nauja procedūrinė pareiga – reaguoti per 30 kalendorinių dienų į institucijos pranešimą apie pakartotinus pažeidimus, kitaip kiltų pagrindas taikyti atsakomybę pagal naująją sudėtį. Triukšmaujantiems naudotojams niekas nesikeistų – jie ir toliau atsako pagal ANK 488 straipsnį su nurodytais baudų rėžiais. Savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija išliktų institucijomis, galinčiomis taikyti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytas ribojimo priemones. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.

Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Triukšmo prevencijos taryba, 2017 m. birželio 1 d. posėdyje nusprendusi kreiptis į Vyriausybę, kad ši pavestų susisiekimo ir sveikatos apsaugos ministerijoms parengti įstatymų pakeitimus dėl nenustatytų kompetencijų valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių triukšmo valdymo srityje. Tikslas buvo užtikrinti Valstybės kontrolės 2012 m. audito ataskaitos „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje“ rekomendacijų įgyvendinimą, tobulinti strateginio triukšmo kartografavimo ir prevencijos veiksmų planavimo tvarką, įgyvendinant ES aplinkos triukšmo direktyvos 2002/49/EB nuostatas. Seimo Teisės departamentas teikė pastabas dėl projekto atitikties teisėkuros principams, pavyzdžiui, dėl triukšmo prevencijos prioritetą nulemiančio rodiklio apibrėžimo, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstyta ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pozicija, nes keitimai paliečia ir vietos savivaldos įstatymą.

Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2023-01-02 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 164-5971, i. k. 1041010ISTA0IX-2499 LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMAS 2004 m…
Suvestinė redakcija nuo 2023-01-02 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 164-5971, i. k. 1041010ISTA0IX-2499 LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMAS 2004 m. spalio 26 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. 2. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. 3. Šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais. 4. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Aglomeracija – teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą. 2. Akustinis planavimas – numatomo triukšmo valdymas planavimo priemonėmis (žemėnaudos planavimas, transporto sistemų projektavimas, transporto planavimas, triukšmo mažinimo būdų numatymas įvairiomis priemonėmis ir ribojant triukšmą jo šaltiniuose). 3. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų dienos vidurkis. 4. Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (Ldvn) – triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. triukšmo lygis Ldvn decibelais (dB), apskaičiuojamas pagal tokią formulę:. 5.
• Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. 2. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. 3. Šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais. 4. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
• Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas 31 straipsnis (statute)
DEVINTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 32 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta…
DEVINTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 32 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui, aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. 33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, įsigalioja nuo 2004 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 6 dalis įsigalioja nuo 2005 m. birželio 1 d. 34 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei 1. Vyriausybė iki 2004 m. gruodžio 31 d. parengia ir pateikia Seimui Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, suderintą su šiuo įstatymu. 2. Vyriausybė iki 2004 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 35 straipsnis. Pasiūlymai savivaldybėms 1. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės iki 2007 m. birželio 30 d. parengia savo aglomeracijos strateginius triukšmo žemėlapius. 2. Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės iki 2012 m. birželio 30 d. parengia savo aglomeracijos strateginius triukšmo žemėlapius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. ______________ Pakeitimai: 1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas , i. k.
Klauskite apie tai giliau →
Originalus straipsnis → Buvę Šilutės valdininkai lieka nuteisti dėl naftos produktais gamtai padarytos žalos · Atvira Klaipėda
Originalas — Atvira Klaipėda
Buvę Šilutės valdininkai lieka nuteisti dėl naftos produktais gamtai padarytos žalos Kopijuoti nuorodą
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo apkaltinamąjį…
Analizė
BK 228 straipsnisBK 270 straipsnisBK 42 straipsnis
Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tas, kas piktnaudžiauja tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios naudos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų — paskirtos baudos atitinka šios dalies sankcijos rėžius.
ANBK 235 straipsnio 1 dalyje už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą numatytos baudos asmenims nuo 60 iki 140 eurų — tai neatitiktų 55 mln. eurų žalos ir sunkių padarinių pobūdžio.

Esmė

Keturi buvę Šilutės rajono savivaldybės pareigūnai ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės direktorius dabar yra įsiteisėję nuteistieji. Praktinė padėtis tokia — piniginės baudos (nuo daugiau kaip 18 tūkst. eurų iki beveik 30 tūkst. eurų) ir trejiems metams atimta teisė būti išrinktiems ar paskirtiems į valstybės, savivaldybių ar nevalstybinių organizacijų pareigas. Bylos teisinis branduolys — piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnį ir aplinkos apsaugos priežiūros taisyklių pažeidimas pagal BK 270 straipsnį, kai dėl to padaryta didelė žala aplinkos elementams. Tikslus klausimas, kurį ši nutartis užbaigia — ar savivaldybės pareigūnų organizuotas pavojingų atliekų išvežimas į tam neskirtą teritoriją, padaręs daugiau kaip 55 mln. eurų turtinę žalą, pagrindžia būtent šių straipsnių sankcijas, o ne lengvesnę administracinę atsakomybę pagal ANBK 235 straipsnį, kur baudos siekia tik kelis šimtus eurų.

Teisinis vertinimas

Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio–lapkričio mėnesiais nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje ir pasinaudodami pareigomis, siekdami išvengti tyrimų ir tvarkymo išlaidų, neteisėtai išvežė daugiau kaip 5,3 tūkst. tonų naftos produktais užteršto grunto į buvusią garažų teritoriją Šilutėje. BK 270 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, dėl kurio galėjo būti padaryta didelė žala žemei, dirvožemiui ar kitiems aplinkos elementams, o čia užteršta beveik 8 tūkst. kv. m teritorija ir dalis jos tapo netinkama žemės ūkiui, rekreacijai, miškų paskirčiai ar gyvenamajai veiklai. Bausmių rūšis patvirtina BK 42 straipsnio 1 dalis, pagal kurią bauda yra viena iš nusikaltimui skiriamų bausmių, o BK 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad už vieną nusikaltimą skiriama tik viena bausmė. Papildoma priemonė — teisės eiti renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams — atitinka BK 67 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonių sistemą, kurioje numatytas uždraudimas naudotis specialia teise ir viešųjų teisių atėmimas. Kad veika buvo vertintina baudžiamąja, o ne administracine tvarka, rodo žalos mastas: ANBK 235 straipsnio 1 dalyje už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą numatytos baudos asmenims nuo 60 iki 140 eurų, juridinių asmenų vadovams iki 300 eurų — tai neatitiktų 55 mln. eurų žalos ir sunkių padarinių pobūdžio. Atsakomybės pagrindą patvirtina ir BK 2 straipsnio 4 dalis: pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka nusikaltimo sudėtį, o BK 2 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad veika būtų uždrausta galiojusio padarymo metu įstatymo — veikos vyko 2017 m., todėl taikytinos to laikotarpio redakcijos. Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba — tai atspindi korupcinio nusikalstamos veikos pobūdžio vertinimą. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros institucija pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 punktus vertina žalą aplinkai, imasi priemonių, kad pažeidėjas ją atlygintų, ir perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms — būtent šis kelias lėmė baudžiamąjį persekiojimą.

Pasekmės

Nuteistųjų teisinė padėtis dabar galutinė. Praktinės pasekmės nuteistiesiems:

  • baudų išieškojimas: A. Bekeriui beveik 26 tūkst. eurų, S. Šepučiui beveik 30 tūkst. eurų, R. Rimkui ir A. Stonkui po daugiau kaip 18 tūkst. eurų;
  • treji metai be teisės būti išrinktiems ar paskirtiems į valstybės, savivaldybių ar nevalstybinių organizacijų pareigas;
  • teistumas, kuris turi įtakos patikimumo patikrinimams ir pareigų užėmimui ateityje.

Valstybei ir savivaldybei svarbu tai, kad žala aplinkai — daugiau kaip 55 mln. eurų — atlyginama atskirame civiliniame procese, nes baudžiamoji byla sprendžia kaltę ir bausmę, o ne žalos dydžio priteisimą. Taip pat atsiskleidžia ES fondų rizikos aspektas: beveik 188 tūkst. eurų lėšų teritorijai tvarkyti buvo gauta neteisėtai sudarytu pagrindu, iš jų 95 proc. turėjo būti finansuota ES fondų lėšomis, todėl tikėtinas lėšų grąžinimo klausimas.

Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 227 straipsnis (statute)
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar…
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 270 straipsnis (statute)
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai…
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirasti kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
Klauskite apie tai giliau →

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →