Legal prism · 2026-10-03
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-03

Updated: 2026-10-03 00:38
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Seniors could get access to extra money as parliament considers an important decision · Laikas.lt
Original — Laikas.lt
Seniors could get access to extra money as parliament considers an important decision Copy link
Lithuania’s parliament is considering a proposal that could allow some people to receive more than one state pension, changing the current rules that usually require those entitled to several such pensions to choose just one.
Analysis
Under Article 3(1) of the Law on State Pensions, a person entitled to receive several state pensions is paid only one of them, at that person’s choice, while the proposed amendment would allow a second-degree pension to be paid alongside other state pensions to approximately 400-600 residents, at an annual cost of approximately EUR 0.7-1.1 million.

Core issue

Article 3(1) of the currently applicable Republic of Lithuania Law on State Pensions establishes a principle of choice: a person entitled to receive several state pensions is paid only one of them, at that person’s choice, with an exception applying only to certain widows’ and orphans’ pensions. A draft amendment under consideration in the Seimas proposes that a second-degree state pension be paid irrespective of any other state pensions to which the person is entitled. The precise legal question to be decided by the Seimas is whether the principle of choice enshrined in Article 3 of the Law on State Pensions may be disapplied for all recipients of second-degree state pensions, regardless of what other state pension the person is entitled to. The decision will be made under Articles 3, 1 and 2 of the Law on State Pensions.

Legal assessment

Under Article 5(2) of the Law on State Pensions, second-degree state pensions are awarded to mothers or fathers of large families who have raised five or more children, honorary blood donors, and participants in freedom struggles. The current regime means that if such a person is also entitled to a statutory or other special pension, Article 3(1) requires that person to choose one benefit; an exception is possible only where the person is entitled to the specified widows’ or orphans’ pensions, in which case they are paid together with one other state pension. The draft has been submitted in broader form for a reason: an earlier proposal allowing multiple pensions only for honorary blood donors drew conclusions from the Legal Department of the Office of the Seimas and the Committee on Legal Affairs that it would be contrary to the constitutional principle of equality, because all recipients of second-degree pensions are persons to whom pensions are paid for merit or as compensation, and there is no basis for singling out one group from the others. The current draft therefore applies a uniform solution to all recipients of second-degree state pensions, removing the constitutional objection. In assessing the substance, other provisions of the law must also be taken into account: under Article 6(1), a pension is not awarded to a mother or father of a large family in the prescribed cases, and under Article 20(1), pensions are not awarded to convicted persons until the conviction has expired or been expunged. A cap on the amount also applies: an amendment introduced in 1995 provides that the amount of the prescribed state pensions, together with the state social insurance pension, may not exceed one and a half times the average monthly wage for the month before last per person; this cap may limit the practical benefit of the new regime.

Consequences

If the Seimas adopts the amendment, the practical consequences would be as follows:

  • approximately 400-600 residents entitled to a second-degree state pension and also to another state pension could receive both benefits without having to choose between them;
  • according to the explanatory note, the required state budget funding would amount to approximately EUR 0.7-1.1 million per year; financing from state budget appropriations is provided for in Article 2(1) of the Law on State Pensions;
  • the principle of choice in respect of second-degree pensions would be abolished for all recipients, not only honorary blood donors, thereby avoiding the previously identified equality issue;
  • the award of the pension would nevertheless remain subject to the restrictions laid down in Articles 6 and 20, as well as to the cap on the amount.

Until the amendment is adopted, the current regime remains in force and persons must choose one pension.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos…
10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje): 1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą; 2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą; 3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą; 4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotus šio įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems asmenims; 5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką; 6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas; 7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas, mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka; 8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos; 9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą; 10) tantjemas; 11) atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis; 12) atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas. 2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 90 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis. 10 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip: 1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 90 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; 2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma. Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma, išskyrus atvejį, kai ūkininkų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, per mokestinį laikotarpį yra mažesnės negu 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma arba tokių pajamų per mokestinį laikotarpį jie neturi, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu turi individualios žemės ūkio veiklos neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, – tokiu atveju ūkininkų socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 procentų jų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) (jeigu yra) ir neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, suma, bet ne didesnė kaip 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Ūkininkų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, pagal veiklos vykdymo kalendorinių dienų skaičių. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 VDU suma. 6. Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Savarankiškos veiklos rūšis gali būti pakeista, jeigu asmuo įrodo, kad jo savarankiška veikla užsienio valstybėje priskirtina kitai savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšiai. 7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį: 1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį; 2) gavo socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo negalios pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo), negalios pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; 3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai); 4) turi nustatytą 0–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį; 5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką. 8. Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyje, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos. 9. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Apskaičiavus pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta maksimali atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų suma. 10. Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu – išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka. Apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo.
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 17 straipsnis (statute)
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais…
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams); 2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas; 3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose; 4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais; 5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas; 6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo; 7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos; 8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 91) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų; 11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos; 12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju; 14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde; 16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų; 161) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; 17) pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų; 18) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės ar kito pensijų anuitetų mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyto pensijų anuitetų mokėtojo gauti pensijų anuitetai; 19); 20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.; 201) palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio…
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama: 1) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos; 2) pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą; 3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto, išskyrus finansinius produktus, įsigytus iš investicinės sąskaitos lėšų, ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka; 5) neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6, 8 ir 9 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų arba uždirbtų pajamų atimama: 1) neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) 2) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu. 3. Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų. 4. Per investicinę sąskaitą gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos šio Įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka.
Original article → Warning over social media trend: scooter riders try to scare pedestrians · LRT
Original — LRT
Warning over social media trend: scooter riders try to scare pedestrians Copy link
Electric scooters are once again raising concerns about pedestrian safety. During a city festival in Panevezys, two minors riding one scooter crashed into a young child and an 80-year-old woman sitting on a bench, sending both victims to…
Analysis
Hooligan driving under Article 420(2) of the ANK carries a fine of EUR 450 to EUR 550 for drivers, and EUR 750 to EUR 1,000 for persons without the right to drive.
Where driving in breach of traffic rules results in a non-serious impairment of the victim’s health, Article 281(1) of the BK applies, carrying imprisonment for up to two years.

Core issue

The participants in the Panevėžys incident and those involved in the “scooter hunts” recorded on social media face different forms of liability, determined not by the name of the device but by its technical specifications. According to a police representative, the electric scooter used by the children is classified, by reference to its specifications, as a moped; it is therefore treated in law as a road vehicle. This raises the question of which provision applies to intentional riding past pedestrians and which applies to the traffic accident in which a minor child and an 80-year-old woman were injured. For intentional intimidation, Article 420(2) of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania (ANK) is applicable; where injuries are caused, Article 281 of the Criminal Code (BK) applies; and for traffic-rule violations without consequences, Articles 417 and 428 of the ANK apply.

Legal assessment

Hooligan driving, namely a breach of the Road Traffic Rules motivated by hooligan intent and endangering traffic safety or personal safety, carries, under Article 420(2) of the ANK, a fine of EUR 450 to EUR 550 for drivers, and EUR 750 to EUR 1,000 for persons without the right to drive.

  • An ordinary violation that creates a dangerous situation may, under Article 420(1) of the ANK, result in a fine of EUR 170 to EUR 230 for drivers.
  • A breach of the Road Traffic Rules by drivers of electric micromobility devices that creates a dangerous situation carries, under Article 428(2) of the ANK, a fine of EUR 30 to EUR 50; a violation resulting in property damage carries a fine of EUR 40 to EUR 60 under paragraph 3. These more lenient provisions apply only where the device remains, in legal terms, a micromobility device and is not equated to a moped.
  • Where driving in breach of traffic rules causes a traffic accident and results in a non-serious impairment of the victim’s health, Article 281(1) of the BK applies: a fine, community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years. If the victim’s health is seriously impaired, imprisonment for up to five years applies under paragraph 3.
  • In the Panevėžys case, both persons who were driving were minors, so Articles 42 and 43 of the ANK are applicable: penalties are imposed under the general procedure, but taking into account age and personality, and the court may refrain from imposing a penalty and refer the matter for minimum or medium child supervision measures.
  • If an adult involved minors in the offence, this constitutes an aggravating circumstance under Article 36(1)(5) of the ANK; the occurrence of serious consequences under Article 36(1)(3), and commission of the act against a young child under Article 36(1)(6), also aggravate liability.
  • The issue of parental liability is assessed through the duties of the owner or holder of the device: Article 431(1) of the ANK provides for a fine of EUR 150 to EUR 300 for failure to comply with the requirements established in the Law on Road Traffic Safety, and, for a repeated offence, EUR 440 to EUR 600 under paragraph 2.
  • The sources provided contain no case law, so it is not possible to identify a specific case determining the legal classification.
  • At municipal level, the police will coordinate with the municipality on restricting scooters from arriving at events; Article 459(3) of the ANK provides for a fine of EUR 140 to EUR 300 for failure to coordinate the organisation of road events with the police.

Consequences

In the Panevėžys incident, the most likely classification is under Article 281 of the BK if medical evidence establishes a non-serious impairment of health; the case will be investigated by the pre-trial investigation authority, and the special provisions on minors’ liability will apply.

  • In cases of intimidation spreading on social media without injuries, Article 420(2) of the ANK applies, carrying a fine of EUR 450 to EUR 550.
  • Scooter owners who transfer devices to children or accounts to others face fines under Article 431 of the ANK, while the issue of transferring shared-service accounts is not yet expressly regulated in law.
  • Event organisers and municipalities will shortly need to address bans on scooters arriving at events; the legal basis for such restrictions will be formulated in cooperation with the police, and failure to coordinate may result in a fine under Article 459(3) of the ANK.
  • Follow-up point: presentation of the package of measures planned by the Ministry of Transport and Communications; its timing and content are not known from the sources provided.
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 427 straipsnis (statute)
427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų…
427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 428 straipsnis (statute)
428 straipsnis. Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten…
428 straipsnis. Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti), užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, kai šio pažeidimo padarymo metu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. 7. Dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 8. Dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 1,51 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Original article → Vilnius Arbitration Day discussions: from the inner workings of arbitral tribunals to document disclosure · Teisė.pro
Original — Teisė.pro
Vilnius Arbitration Day discussions: from the inner workings of arbitral tribunals to document disclosure Copy link
The annual Vilnius Arbitration Day took place in Vilnius on September 25, 2026. Organized by the Vilnius Court of Commercial Arbitration, it is one of the key events for the arbitration community in the Baltic and Nordic region. This…
Analysis
Under Article 9(1) of the Law on Commercial Arbitration, an arbitral tribunal may apply to the Vilnius Regional Court for the performance of the acts specified in Articles 14, 16, 17, 25, 27, 36, and 38; such cases are heard under simplified procedure pursuant to Chapter XXXIX of the Code of Civil Procedure, and the case file is not public (Article 9(2)).
The ruling of the Supreme Court of Lithuania of 9 April 2025, No. e3K-3-45-943/2025, confirmed that the procedure rules of the Vilnius Court of Commercial Arbitration constitute the basis on which an arbitral tribunal grounds its procedural acts.

Core issue

The issues discussed at Vilnius Arbitration Day — tribunal case management, arbitrator impartiality, and document production — are addressed in Lithuania through the principles enshrined in Article 8 of the Law on Commercial Arbitration of the Republic of Lithuania: the independence of the arbitral tribunal, equal procedural rights of the parties, confidentiality, and the principles of adversarial proceedings, cooperation, and expedition. The specific legal issue is the basis on which an arbitral tribunal may actively manage proceedings without infringing the parties’ equal rights to be heard or prejudging the matter. This issue is determined under Articles 8, 3, and 9 of the Law on Commercial Arbitration and, in international disputes, under the procedural rules chosen by the parties in the arbitration agreement.

Legal assessment

Under Article 8(2) of the Law on Commercial Arbitration, courts may not interfere in the activities of an arbitral tribunal except in the cases provided for by law. The parties’ obligations and rights are allocated as follows:

  • the arbitral tribunal must ensure the parties’ equal procedural rights (Article 8(4)) and comply with the principles of adversarial proceedings and cooperation (Article 8(6));
  • an appointed arbitrator may not be biased, which corresponds to the statutory principle of independence (Article 8(1));
  • parties that have concluded an arbitration agreement (Article 3(5)) may choose the rules of a permanent arbitral institution (Article 3(6)).

On document production, Lithuanian regulation is close to the civil-law tradition: the law contains no broad equivalent of common-law “discovery”, and assistance in taking evidence falls within the competence of the state court. Under Article 9(1) of the Law on Commercial Arbitration, an arbitral tribunal may apply to the Vilnius Regional Court for the performance of the acts specified in Articles 14, 16, 17, 25, 27, 36, and 38, while the case file is not public (Article 9(2)); this preserves the confidentiality of arbitration (Article 8(3)). The ruling of the Supreme Court of Lithuania of 9 April 2025 in civil case No. e3K-3-45-943/2025 held that the arbitration procedure rules approved by the Vilnius Court of Commercial Arbitration on 17 November 2022 constitute the basis on which an arbitral tribunal grounds its procedural acts. The ruling of the Court of Appeal of Lithuania of 20 December 2016, No. e3K-3-471-916/2016, relying on the Supreme Court of Lithuania’s ruling of 26 April 2013, No. 2A-2283/2013, explained that a reference in an arbitration clause to the Vilnius International and National Commercial Arbitration Rules means the possibility of choosing both sets of rules according to the nature of the dispute.

Consequences

Parties entering into arbitration agreements with counterparties from common-law jurisdictions should specify the scope of document production and procedural case-management guidelines in the arbitration agreement itself or in the chosen rules; otherwise, the tribunal will decide by reference to the principles of expedition and economy enshrined in Article 8(6) of the Law on Commercial Arbitration. Under Article 41, an arbitral award becomes final from the moment it is made and constitutes an enforceable instrument; if the award is not complied with, a writ of execution is issued, at a party’s request and in written proceedings, by the district court of the seat of the arbitral tribunal.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the authors of the draft law with a view to eliminating gaps in the Law on Commercial Arbitration concerning assistance provided by the Vilnius Regional Court in arbitral proceedings, the issuance of writs of execution, and the confidentiality of case materials. The objective was to provide legal certainty: to establish that the court would determine matters of assistance under a simplified procedure, applying the provisions of Chapter XXXIX of the Code of Civil Procedure, and that the materials in such cases would not be public, thereby preserving the confidentiality embedded in arbitral proceedings. It was proposed that writs of execution be issued by the district court of the seat of the arbitral tribunal, with applications examined under written procedure. Objections were raised by the Lithuanian Banking Association, which argued that the proposed procedure for issuing writs of execution would not secure, but rather delay, the enforcement of arbitral awards due to additional procedures and potential disputes. It therefore proposed that arbitral awards be recognised as directly enforceable instruments, which would also reduce the workload of the courts.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Ad hoc arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimo procedūros neorganizuoja nuolatinė arbitražo…
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Ad hoc arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimo procedūros neorganizuoja nuolatinė arbitražo institucija. 2. Arbitras – fizinis asmuo, paskirtas arba ginčo šalies, arba ginčo šalių susitarimu, arba šio įstatymo nustatyta tvarka ginčui spręsti. 3. Arbitražinio nagrinėjimo vieta – vieta, kurioje rengiami arbitražo teismo posėdžiai ir atliekami kiti komercinio ginčo nagrinėjimo veiksmai. 4. Arbitražinis nagrinėjimas – komercinio arbitražo procesas nuo ginčo nagrinėjimo arbitraže pradžios iki arbitražo teismo sprendimo arba nutarties, kuria byla užbaigiama nepriėmus sprendimo iš esmės, įsiteisėjimo dienos. 5. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Valstybė, savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys taip pat gali sudaryti arbitražinį susitarimą. 6. Arbitražo procedūros reglamentas – nuolatinės arbitražo institucijos patvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujamasi nagrinėjant ir sprendžiant ginčus arbitraže. 7. Arbitražo teismas – arbitras ar arbitrų kolegija, sprendžianti arbitražo bylą. 8. Arbitražo vieta – arbitražiniame susitarime nurodyta arba arbitražo teismo nustatyta arbitražo vieta. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl arbitražo vietos arba šalių susitarimas dėl arbitražo vietos nėra aiškus ir kol arbitražo vieta nenustatyta arbitražo teismo, arbitražo vieta laikoma nuolatinės arbitražo institucijos buveinė, ad hoc arbitražo atveju – atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė, o kai yra keli atsakovai, – vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta ar buveinė ieškovo pasirinkimu. Arbitražo vieta gali nesutapti su arbitražinio nagrinėjimo vieta. 9. Institucinis arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimą organizuoja, administruoja, sudaro sąlygas arbitražiniam nagrinėjimui ir kitus šalių susitarimu suteiktus įgaliojimus vykdo nuolatinė arbitražo institucija. 10. Komercinis arbitražas (toliau – arbitražas) – komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu arba šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus) (nesvarbu, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas), ar vyksta ad hoc arbitražas), kuris (kurie) priima arbitražo teismo sprendimą, privalomą ginčo šalims. 11. Komercinis ginčas – bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant. 12. Nuolatinė arbitražo institucija – nuolatos arbitražą organizuojantis ir administruojantis viešasis juridinis asmuo. 13. Nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas – fizinis asmuo, nuolatinės arbitražo institucijos steigimo dokumentų nustatyta tvarka paskirtas organizuoti šios institucijos veiklą ir atlikti jos administravimo bei šio įstatymo jam priskirtas funkcijas. 14. Teismas – bet kuri institucija ar organizacija, priklausanti valstybės teismų sistemai. 15. Užsienio arbitražo sprendimas – arbitražo teismo sprendimas, priimtas arbitražo byloje, kai arbitražo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.
• Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Teismo pagalba arbitražo procese 1. Arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis…
9 straipsnis. Teismo pagalba arbitražo procese 1. Arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis į: 1) Vilniaus apygardos teismą dėl šio įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo; 2) Lietuvos apeliacinį teismą dėl šio įstatymo 26, 50 ir 51 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus klausimus Vilniaus apygardos teismas sprendžia supaprastinto proceso tvarka mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatas. Tokių bylų medžiaga yra nevieša. II SKYRIUS ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS
• Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (statute)
sudarytas arbitražas dirba vadovaudamasis šiuo priedu ir kitomis šios Konvencijos nuostatomis. 5 straipsnis Procedūra Jei ginčo šalys nenusprendžia kitaip, arbitražas…
sudarytas arbitražas dirba vadovaudamasis šiuo priedu ir kitomis šios Konvencijos nuostatomis. 5 straipsnis Procedūra Jei ginčo šalys nenusprendžia kitaip, arbitražas pats nustato savo darbo tvarką, garantuojančią kiekvienai ginčo šaliai galimybę būti išklausytai ir pateikti savo argumentus. 6 straipsnis Ginčo šalių pareigos Ginčo šalys turi palengvinti arbitražo darbą visų pirma remdamosi savo įstatymais ir naudodamosi visomis prieinamomis priemonėmis: a) suteikti arbitražui visus su byla susijusius dokumentus, pagalbą ir informaciją, ir b) prireikus suteikti arbitražui galimybę iškviesti liudytojus arba ekspertus ir gauti jų parodymus bei aplankyti su byla susijusias vietas. 7 straipsnis Išlaidos Jei arbitražas dėl ypatingų bylos aplinkybių nenusprendžia kitaip, arbitražo išlaidas, įskaitant atlyginimą jo nariams, lygiomis dalimis padengia ginčo šalys. 8 straipsnis
Original article → Settlement signed over demolition of Moscow House · Verslo žinios
Original — Verslo žinios
Settlement signed over demolition of Moscow House Copy link
A settlement agreement has been signed over the demolition of Moscow House in Vilnius by the Construction Inspectorate and the bankruptcy administrator of the liquidated public institution managing the building, though the deal still needs…
Analysis
Under Article 80(6) of the Law on Insolvency, a settlement agreement enters into force only after the court ruling terminating the bankruptcy proceedings becomes final, and the administrator must submit the request for approval within five working days of its conclusion.
Article 99(4) of the ABTĮ provides that unperformed court-approved settlement agreements are enforced in accordance with the procedure laid down in the Code of Civil Procedure, while Article 6.215 of the Civil Code permits the imposition of a fine for each day of delay.

Core issue

A court judgment requiring the demolition of the Moscow House, unenforced for four years, may be implemented not through compulsory enforcement but by way of a settlement agreement: the VTPSI assumes responsibility for organising the demolition, while that responsibility is now being assumed, through the settlement agreement, by the liquidated public institution administered by a bankruptcy administrator. The principal legal issue is whether the court will approve such an agreement, since Article 51(1) of the Law of the Republic of Lithuania on Administrative Proceedings (ABTĮ) permits proceedings to be terminated by a settlement agreement only where it does not contravene mandatory legal norms or the public interest and does not infringe the rights of third parties, and where the subject matter of the agreement is of the same nature as the original claims. The agreement’s entry into force depends on a court ruling: under Article 80(6) of the Law on Insolvency, a settlement agreement enters into force only after the court ruling terminating the bankruptcy proceedings becomes final, while under Article 51(2) of the ABTĮ the court must specify in its ruling the terms of the agreement being approved.

Legal assessment

The parties and their obligations are allocated as follows:

  • The VTPSI, as a public administration entity authorised in 2022 to organise the demolition, may transfer actual performance to a business entity by settlement agreement; however, judicial control over the public interest remains with the court, which must not approve an agreement that would extinguish the obligation itself to demolish the structure.
  • “Šatrijos biuras”, as bankruptcy administrator, must sign the agreement under Article 80(3) of the Law on Insolvency after obtaining the approval of the institution’s participants.
  • The companies that will undertake the demolition at their own expense will conclude a separate works contract with the administrator; under Article 6.256(4) of the Civil Code, such an undertaking is liable unless it proves force majeure, while under Article 6.215 of the Civil Code, in the event of non-compliance with a court judgment requiring specific performance, the court may impose a fine for each day of delay.
  • Article 99(4) of the ABTĮ expressly provides that unperformed court-approved settlement agreements are enforced in accordance with the Code of Civil Procedure, meaning that an approved agreement becomes an enforceable instrument.
  • The form provided for in the Description of the Procedure for Organising the Enforcement of Mandatory Instructions and Court Judgments, which records the details of the court judgment or settlement agreement approved by court ruling, the obligated person, and the particulars of the demolition works contract, shows that an administrative procedure exists for organising enforcement through a contractor. In assessing the reasonableness of the agreement, the court will be guided by a criterion similar to that in point 10 of the Rules on Settlement Agreements of the Tax Administrator: whether the person will realistically be able to perform the obligations assumed, and by the principle that a settlement agreement must enable insolvency to be avoided. Since the institution is in bankruptcy proceedings, the agreement cannot, by leaving residual obligations, deprive creditors of the possibility of satisfaction if the demolition is delayed. An obligation arising on the basis of a settlement agreement is deemed indivisible under Article 6.983(2) of the Civil Code, meaning that the parties will not be able to demand partial performance or alter its subject matter.

Consequences

The realistic scenarios are as follows:

  • If the court approves the agreement, the bankruptcy proceedings will be terminated under Article 80(1) of the Law on Insolvency; if the agreement is not performed, it will be enforceable through a bailiff under the Code of Civil Procedure, together with a possible fine under Article 6.215 of the Civil Code for each day of delay.
  • If the court refuses approval, for example by finding a conflict with the public interest under Article 51(3) of the ABTĮ, the ruling may be appealed by way of a separate appeal under Article 51(3), and the VTPSI would return to compulsory enforcement.
  • The complaints lodged by tender participants “Regina ir Co” and “Vilniaus BDT” have already been dismissed, so the conclusion of a works contract with a new company no longer gives rise to a risk of tender-related disputes.
  • The public-service demolition model proposed by Vilnius Municipality is legally possible only through a separate agreement with the administrator; the municipality itself cannot implement a court judgment addressed to the VTPSI. Monitoring point: in the near future, the Vilnius City District Court is expected to examine the bankruptcy administrator’s request to approve the settlement agreement and terminate the bankruptcy proceedings. This ruling should be awaited, since the agreement will enter into force only once that ruling becomes final.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas 1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę…
140 straipsnis. Ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas 1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. 2. Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. 3. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina. 4. Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. 5. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 595 straipsnis (statute)
595 straipsnis. Taikos sutartis vykdymo procese 1. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. 2. Taikos sutartį šalys sudaro…
595 straipsnis. Taikos sutartis vykdymo procese 1. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. 2. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. 3. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 541 straipsnis (statute)
541 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl…
541 straipsnis. Teismo sprendimas 1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. 2. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo. Iki įstatymo įsigaliojimo (2017-01-02) pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje ir V dalies XXXV skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. 3. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Iki įstatymo įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. XXXVI skyrius BYLos dėl HIPOTEKOS AR įkeitimo TEISINIŲ SANTYKIŲ
Original article → The Most Common Mistake When Choosing a Small Electric Car Is an Overpriced Battery · Reidas Official
Original — Reidas Official
The Most Common Mistake When Choosing a Small Electric Car Is an Overpriced Battery Copy link
A small electric car should be the cheapest way to switch to electric driving, but in reality it often turns out the opposite: over its lifetime, it can cost more than a similar-sized petrol model, with the battery rather than the motor to…
Analysis
An offence of driving while intoxicated under Article 424(6) of the Lithuanian Code of Administrative Offences carries a fine of EUR 1,100 to EUR 1,500, while paragraph 7 provides for mandatory disqualification from driving for 1 year to 1 year and 6 months.
For repeated driving while intoxicated under Article 427(1) of the Lithuanian Code of Administrative Offences, the fine ranges from EUR 1,000 to EUR 2,000, and under paragraph 2 mandatory...

Core issue

The information concerning electric vehicle battery prices and APVA support is not legal information on administrative liability; however, the sources provided are provisions of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania (the Code) relating to traffic and the use of vehicles. The legal position is that the provisions cited define the administrative liability applicable to persons using vehicles, including electric vehicles, in public traffic. The precise legal issue is the administrative liability established for breaches of vehicle operation and traffic rules where the vehicles concerned are subject to compulsory insurance, cargo documentation requirements, intoxication rules, or disqualification from driving. The relevant provisions of the Code are Articles 415, 417, 423, 424, 427, 428, 450, 682, and Article 1.

Legal assessment

Article 1(1) of the Code provides that the purpose of the Code is to protect, by legal means, human rights and freedoms and the interests of society and the State against administrative offences. Article 1(2) provides that the Code defines which acts prohibited by law constitute administrative offences, establishes administrative penalties and administrative-impact measures, the grounds and conditions for administrative liability, and proceedings in administrative-offence cases. Article 1(3) states that the Code implements the European Union legal acts listed in the annex to the Code. Article 415(1) of the Code provides that driving vehicles not covered by compulsory civil liability insurance for vehicle users and/or failure to fulfil the obligation to insure vehicles is punishable by a fine:

  • for drivers: EUR 50 to EUR 100;
  • for natural persons responsible for concluding the insurance contract: EUR 60 to EUR 120;
  • for managers of legal persons or other responsible persons: EUR 120 to EUR 240.

Article 417(1) of the Code establishes a fine of EUR 30 to EUR 90 for drivers for failure to comply with road signs or road markings, failure to fulfil drivers’ duties towards pedestrians, driving on a pavement, lawn or pedestrian/cycle path, breach of the rules on the use of warning signals, making a U-turn at pedestrian crossings, in tunnels, on bridges, overpasses and viaducts and under them, failure to switch from main-beam to dipped-beam headlights in the dark when less than 150 metres from an oncoming vehicle, failure to comply with the requirement to drive as close as possible to the right-hand edge, breach of traffic rules on motorways and expressways, and breach of the rules on the carriage of persons. Article 417(2) provides for a fine of EUR 30 to EUR 90 for stopping and parking in prohibited places or in breach of sign requirements, and for breaches of driving rules in residential zones and courtyards. Article 417(2¹) establishes a fine of EUR 60 to EUR 180 for stopping and parking, without entitlement, in places reserved for vehicles marked with the “Disabled person” distinguishing sign or a parking card for persons with disabilities. Article 423(1) of the Code establishes a fine of EUR 300 to EUR 560 for a breach of the Road Traffic Rules committed by persons without the right to drive, where the breach resulted in damage to vehicles, cargo, roads, road installations or other equipment, or other property belonging to other persons. Article 423(2) provides for a fine of EUR 150 to EUR 300 for drivers for a breach of the Road Traffic Rules causing minor impairment of another person’s health, and EUR 600 to EUR 850 for persons without the right to drive. Article 423(3) establishes a fine of EUR 1,200 to EUR 1,500 where such a breach is committed by a person who is intoxicated (not less than 0.41 per mille but not more than 1.5 per mille) or under the influence. Article 424(6) of the Code establishes a fine of EUR 1,100 to EUR 1,500 for the acts referred to in paragraphs 3 or 4 where committed by a person who is intoxicated (not less than 0.41 per mille but not more than 1.5 per mille) or under the influence, or who avoided a test for intoxication. Article 424(7) provides for mandatory disqualification from driving: for an offence under paragraph 3 or 4, from 6 months to 1 year; for an offence under paragraph 5, from 1 year and 6 months to 2 years; and for an offence under paragraph 6, from 1 year to 1 year and 6 months. Article 424(8) provides that confiscation of the vehicle may be imposed for offences under paragraphs 5 and 6. Article 427(1) of the Code establishes a fine of EUR 1,000 to EUR 1,500 for drivers, and EUR 1,200 to EUR 2,000 for persons without the right to drive, for repeated driving while intoxicated (not less than 0.41 per mille but not more than 1.5 per mille) or under the influence, or for avoiding a test for intoxication, where one year has not elapsed from the date of enforcement of the imposed penalty or administrative-impact measure, or where the person has an unexpunged or effective conviction for a criminal offence committed while driving a vehicle in a state of intoxication. Article 427(2) provides for mandatory disqualification from driving for 3 to 5 years. Article 428(1) of the Code establishes a fine of EUR 20 to EUR 40 for breaches of the Road Traffic Rules committed by pedestrians, cyclists, riders of motorised bicycles or electric micromobility devices, or animal-drawn vehicle drivers. Article 428(2) provides for a fine of EUR 30 to EUR 50 where such a breach caused a dangerous situation, and Article 428(3) provides for a fine of EUR 40 to EUR 60 where property was damaged as a result of the breach. Article 450(1) of the Code establishes a fine of EUR 50 to EUR 100 for drivers, and EUR 100 to EUR 200 for managers of legal persons or other responsible persons, for transporting cargo with an incomplete cargo transport document or a document lacking all mandatory information. Article 450(2) provides for a fine of EUR 100 to EUR 200 for drivers, and EUR 500 to EUR 700 for managers of legal persons or other responsible persons, for transporting cargo without a cargo transport document or by presenting a document inconsistent with the factual circumstances. Article 450(3) establishes a fine of EUR 100 to EUR 200 for drivers, and EUR 500 to EUR 700 for managers of legal persons or other responsible persons, for transporting cargo in breach of the requirements applicable to carriage of goods on one’s own account. Article 682 of the Code provides that disqualification from driving is enforced by entering data concerning the disqualification in the Register of Administrative Offences. The regulation “On Approval of the List of Infringements for Which a Carrier, Carrier’s Manager and/or Transport Manager Who Has Been Penalised Loses or May Lose Good Repute” provides that, pursuant to Article 6(1), third subparagraph, point (a), of Regulation (EC) No 1071/2009 of the European Parliament and of the Council of 21 October 2009, Article 424(1) of the Lithuanian Code of Administrative Offences applies where a vehicle is handed over to be driven in the course of professional road transport activities, and that infringement may result in the loss of good repute by the carrier, the carrier’s manager, or the transport manager. Paragraph 47 of the regulation “On Approval of the Description of the Procedure for Drawing Up Administrative-Offence Protocols and Examining Administrative-Offence Cases at the State Food and Veterinary Service” establishes when the imposition of an administrative penalty is associated with a fine exceeding EUR 1,500, a repeated offence, intoxication, minor impairment of health, mandatory confiscation of property, or exercise of a special right without holding that right; in such circumstances, cases are examined by courts rather than by officials.

Consequences

The practical consequences for persons using electric vehicles or other vehicles in public traffic are as follows:

  • absence of compulsory insurance: a fine under Article 415(1), from EUR 50 to EUR 240;
  • breaches of traffic rules: fines under Article 417, from EUR 30 to EUR 180, or Article 428, from EUR 20 to EUR 60;
  • driving while intoxicated: a fine under Article 424(6), from EUR 1,100 to EUR 1,500, and mandatory disqualification from driving under paragraph 7, from 1 year to 1 year and 6 months, as well as possible confiscation of the vehicle under paragraph 8;
  • repeated driving while intoxicated: a fine under Article 427(1), from EUR 1,000 to EUR 2,000, and mandatory disqualification from driving for 3 to 5 years under paragraph 2;
  • breaches relating to cargo transport documents: fines under Article 450, from EUR 50 to EUR 700.

For entities engaged in professional transport activities, an additional risk is the loss of good repute under the regulation “On Approval of the List of Infringements for Which a Carrier, Carrier’s Manager and/or Transport Manager Who Has Been Penalised Loses or May Lose Good Repute”, where the infringement relates to Article 424(1) of the Lithuanian Code of Administrative Offences in the course of professional road transport activities.

Sources:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams 1. Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių…
16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams 1. Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalį: 1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 10 procentinių punktų, ne mažiau kaip 1,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 13 procentinių punktų, ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 16 procentinių punktų, ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 21 procentinį punktą, ne mažiau kaip 3,3 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras; 6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 29 procentinius punktus, ne mažiau kaip 5,5 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, kurio procentinė dalis, palyginti su bendra degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energine verte turi sudaryti ne mažiau kaip vieną procentinį punktą ir ne mažiau kaip 1,2 procentinio punkto, palyginti su jūriniam transportui patiektų degalų energine verte. 2. Degalų tiekėjai, siekdami šio straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, turi užtikrinti, kad kiekviename vidaus rinkai patiekto benzino litre būtų ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), o kiekviename vidaus rinkai patiekto dyzelino litre būtų ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. Energetikos ministerija, gavusi informaciją apie nenugalimos jėgos aplinkybių nulemtus biodegalų tiekimo sutrikimus, gali leisti degalų tiekėjams laikinai, iki išnyks biodegalų tiekimo sutrikimai, netaikyti šioje dalyje ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų. Informacija apie biodegalų tiekimo sutrikimus teikiama ir vertinama mutatis mutandis taikant Vyriausybės tvirtinamo Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliajai energetikos padėčiai tvarkos aprašo nuostatas. Šios dalies nuostatos gali būti netaikomos, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją. 3. Kiekvienais kalendoriniais metais biodujos arba iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras turi sudaryti atitinkamą bendros transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo vidaus rinkai patiektų gamtinių dujų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalį: 1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 4,2 procentinio punkto; 2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 6,3 procentinio punkto; 3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 8,4 procentinio punkto; 4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 10,8 procentinio punkto; 5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 13,6 procentinio punkto; 6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto. 4. Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus naudodami DAEI apskaitos vienetus, suteikiamus šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, atskirai vertinant kiekvieniems kalendoriniams metams nustatytus įpareigojimus. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti įgyvendinamas tiekiant gamtinių dujų ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, mišinius arba panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kurios pateikiamos kartu su dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas patvirtinančiais dokumentais, kaip tai nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 6. Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį. 7. Mažmeninės ir didmeninės prekybos degalais vietose gali būti prekiaujama degalų ir biodegalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į naftos produktus, energinė vertė viršija šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytas energines vertes ir kurie atitinka Lietuvos arba Europos standartuose nustatytus reikalavimus. 8. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti įpareigojimai netaikomi degalų tiekėjams, kurie degalus tiekia išskirtinai tik aviacijos sektoriui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai netaikomi benzino ir dyzelino atsargoms, kurias subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 13-1 straipsnyje, kaupia ar sumažinus kaupimo apimtį realizuoja Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, turi būti atsižvelgiama į benzino ir dyzelino atsargas, patiektas į vidaus rinką po kaupimo laikotarpio pabaigos. 9. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas parduodant dyzeliną Lietuvos kariuomenės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių bei partnerių ginkluotųjų pajėgų poreikiams. 10. 98 markės benzino sudėtyje neprivalo būti biodegalų, tačiau, įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, turi būti atsižvelgiama į 98 markės benziną, kuris buvo patiektas į vidaus rinką. 11. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. 12. Šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka sugeneruojant DAEI apskaitos vienetus, kurie naudojami įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, taikomi šie energinės vertės daugikliai: 1) biodegalų ir pažangiųjų biodegalų energinė vertė laikoma 2 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro tvirtinamame žaliavų sąraše, kaip tai nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Jeigu pažangieji biodegalai buvo patiekti į aviacijos arba jūrų transporto sektorius, jų energinė vertė laikoma 2,4 karto didesne, palyginti su pradine energine verte; 2) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro energinė vertė yra laikoma 2 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jis atitinka šio straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras buvo patiektas į aviacijos arba jūrų transporto sektorius, jo energinė vertė laikoma 3 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte; 3) elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė laikoma 4 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, kai elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiama kelių transportui, ir 1,5 karto didesne, palyginti su pradine energine verte, kai elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiama geležinkelių transportui. 13. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, šio straipsnio 12 dalyje nustatyti energinės vertės daugikliai skystiesiems biodegalams taikomi atskirai biodegalams, patiekiamiems kartu su benzinu, ir atskirai biodegalams, patiekiamiems kartu su dyzelinu, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė ir kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija procentinę dalį, nustatytą vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. 14. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras ir kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų įskaitomi į šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą, jeigu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro ir degalų iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų naudojimo, kiekis sumažinamas ne mažiau kaip 70 procentų ir jeigu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras atitinka taisykles, nustatytas 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES) 2023/1184, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/1185, kuriuo nustatant minimalią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl perdirbtos anglies kuro naudojimo ribą ir pateikiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo vertinimo metodiką papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, priede pateikta metodika. 15. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, atitinkantis šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, energetikos ministro nustatyta tvarka gali būti įskaičiuojamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą, kai yra naudojamas kaip tarpinis produktas gaminant transporto degalus arba biodegalus, jeigu į sumažėjusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį prieš tai nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biodegalų naudojimo. 16. Apskaičiuojant, kokią procentinę dalį kiekvieno degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalyje pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus turi sudaryti pažangieji biodegalai ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, į apskaičiavimo formulės vardiklį nėra įtraukiamas degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras.
• Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Įkrovimo prieigų planavimas ir plėtra 1. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 įkrovimo prieigų, iš jų 6 000 viešai…
23 straipsnis. Įkrovimo prieigų planavimas ir plėtra 1. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 įkrovimo prieigų, iš jų 6 000 viešai prieinamų įkrovimo prieigų. 2. Didesnės kaip 50 kW atiduodamosios galios viešai prieinamos įkrovimo prieigos pirmiausia turi būti įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose, taip pat šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių transeuropinio transporto tinklo (toliau – TEN-T) pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui. 3. Įrengtos viešai prieinamos įkrovimo stotelės, skirtos elektromobiliams įkrauti, turi atitikti elektromobilių naudojimo mastą ir teikti šioms transporto priemonėms įkrauti pakankamą atiduodamąją galią laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Už elektromobilių naudojimo masto ir šioms transporto priemonėms įkrauti pakankamos atiduodamosios galios duomenų stebėseną yra atsakinga Susisiekimo ministerija. 4. Kai įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios įkrovimo prieigas, jai taikomi reikalavimai, keliami jos didžiausios atiduodamosios galios įkrovimo prieigai. 5. Viešai prieinamos įkrovimo prieigos, skirtos elektromobiliams įkrauti, turi būti įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 4–11 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų atstumų tarp Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių narių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančiuose keliuose įrengiamų viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų elektromobiliams įkrauti, laikymosi pagal Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 11 dalį principai ir atvejai, kai gali būti taikomos šio reglamento 3 straipsnio 7–10 dalyse nurodytos išimtys, yra nustatomi energetikos ministro ir susisiekimo ministro tvirtinamame elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane. 6. Šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio Reglamento (ES) 2024/1679 II priede nustatytuose miestų transporto mazguose, saugiose ir apsaugotose stovėjimo aikštelėse turi būti įrengtas minimalus skaičius viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms įkrauti, laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytų atstumų tarp Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių narių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančiuose keliuose įrengiamų viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms įkrauti, laikymosi pagal Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 9 dalį principai ir atvejai, kai gali būti taikomos šio reglamento 4 straipsnio 4–7 dalyse nurodytos išimtys, yra nustatomi elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane. 7. Viešai prieinamos įprastos galios įkrovimo prieigos įrengiamos Lietuvos miestuose šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, sudarant galimybę juose gyvenantiems elektromobilių naudotojams įkrauti elektromobilius visą parą. 8. Minimalaus viešai prieinamų įkrovimo prieigų skaičiaus ir reikiamos infrastruktūros įdiegimo naujai statomų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų namų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų teritorijose reikalavimai nustatomi aplinkos ministro nustatyta tvarka. 9. Savivaldybių administracijos užtikrina, kad įkrovimo prieigų operatoriai, įrengiantys elektromobiliams įkrauti skirtas viešai prieinamas įkrovimo prieigas, numatytas šio straipsnio 13 dalyje nurodytuose planuose, būtų atrenkami viešojo konkurso būdu ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Už konkursų sąlygų parengimą ir organizavimą yra atsakingos savivaldybių administracijos. 10. Konkursų sąlygos ir įkrovimo prieigų planavimo ir plėtros dokumentai turi būti rengiami konsultuojantis su skirstomųjų tinklų operatoriais ir (ar) perdavimo sistemos operatoriumi, prie kurių valdomų tinklų būtų prijungiamos planuojamos įrengti įkrovimo prieigos, kad būtų įvertintas elektros tinklų galios didinimo galimybių ir plėtros poreikis. 11. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija priima sprendimą dėl viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatoriaus veiklos vykdymo vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka. 12. Elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane turi būti numatyta: 1) elektrinių kelių transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų plėtros tikslai, prioritetinės kryptys, terminai, reikalavimai ir išimtys; 2) planuojamas elektrinių kelių transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičiaus didėjimas; 3) prognozuojamas elektrinių kelių transporto priemonių elektros energijos suvartojimas ir elektros energijos tinklų plėtros poreikis; 4) nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės; 5) rekomendacijos dėl platesnio elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo skatinimo ir jų įkrovimo prieigų įrengimo, siekiant užtikrinti efektyviausią elektros energijos tinklų panaudojimą. 13. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija patvirtina su Susisiekimo ministerija suderintus savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose iki 2030 metų numatomų įrengti viešai prieinamų įkrovimo prieigų planus. Šiuose planuose turi būti numatytos prioritetinės vietos viešai prieinamoms įkrovimo prieigoms įrengti. Planai turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus ir skelbiami savivaldybių interneto svetainėse. 14. Savivaldybių administracijos iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 1 dienos teikia Susisiekimo ministerijai informaciją apie savivaldybės teritorijoje esamas ir įgyvendinant šio straipsnio 13 dalies nuostatas savivaldybės iniciatyva planuojamas įrengti viešai prieinamas įkrovimo prieigas, taip pat informaciją apie savivaldybės teritorijoje įrengtas elektrinėms viešojo transporto priemonėms (išskyrus troleibusus) įkrauti skirtas įkrovimo prieigas. 15. Susisiekimo ministerija ir Energetikos ministerija kiekvienais kalendoriniais metais peržiūri ir įvertina elektrinių kelių transporto priemonių įkrovimo prieigų plėtros mastą ir savo interneto svetainėse skelbia apibendrintą informaciją. 16. Energetikos ministras nustato įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros energijos tinklų tvarką ir sąlygas. 17. Savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. 18. Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose degalinėse turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW. 19. Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uostuose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama įkrovimo prieiga. 20. Viešai prieinamos įkrovimo prieigos privalo atitikti Reglamento (ES) 2023/1804 II priede nustatytas technines specifikacijas. 21. Įrengiant viešai prieinamas įkrovimo prieigas, stebėjimo ir kontrolės tikslais turi būti įrengiamos išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos. 22. Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius ir (ar) elektros energijos perdavimo sistemos operatorius yra atsakingi už įkrovimo prieigų prijungimą prie elektros energijos tinklų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka. 23. Pagal elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus duomenis Taryba, laikydamasi Reglamento (ES) 2023/1804 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų ir reikalavimų, įvertina potencialų abikrypčio įkrovimo indėlį į išlaidų mažinimą ir elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos sistemoje masto didėjimą ir šio vertinimo rezultatus skelbia savo interneto svetainėje. 24. Pagal elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus duomenis, prireikus pasitelkusi kitas institucijas, Taryba, laikydamasi Reglamento (ES) 2023/1804 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, atlieka šio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimus ir jų rezultatus skelbia savo interneto svetainėje. 25. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos oro uostų valdytojai turi užtikrinti elektros tiekimą oro uoste stovintiems orlaiviams laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Šie reikalavimai netaikomi TEN-T tinklo oro uostams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2023/1804 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. 26. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos jūrų uostų valdytojai turi užtikrinti elektros tiekimą nuo kranto jūrų konteinervežiams ir jūrų keleiviniams laivams laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, reikalavimų ir šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių. 27. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos vidaus vandenų uostų valdytojai turi užtikrinti įrenginių, kuriais vidaus vandenų laivams nuo kranto būtų tiekiama elektra, įrengimą laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 10 straipsnyje nurodytų terminų. 28. Elektrinių kelių transporto priemonių gamintojai suprantami taip, kaip apibrėžiami 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB, turi užtikrinti, kad pagamintose elektrinėse transporto priemonėse būtų įdiegta tokia transporto priemonės informacinė valdymo sistema, kuri leistų elektrinių kelių transporto priemonių savininkams ir naudotojams, taip pat savininkų ir naudotojų vardu veikiančioms trečiosioms šalims tikruoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis, nemokamai, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, susipažinti su elektrinėje kelių transporto priemonėje sukauptais duomenimis, susijusiais su elektrinės kelių transporto priemonės baterijos būkle, įkrovos būsena, įkrovimo galios parametrais ir baterijos talpa, taip pat elektrinės kelių transporto priemonės buvimo vieta, kai elektrinės kelių transporto priemonės savininkas tokį veiksmą įgalina elektrinės kelių transporto priemonės informacinėje sistemoje. 1. Įkrovimo prieigų operatoriai, laikydamiesi Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 1–5 dalyse nustatytų terminų ir reikalavimų, susijusių su apmokėjimu už įkrovimo paslaugas, savo eksploatuojamose viešai prieinamose įkrovimo prieigose galutiniams naudotojams suteikia galimybę ad hoc įkrauti savo elektrines transporto priemones. Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies nuostatų vykdymą privalo užtikrinti įkrovimo prieigos savininkas. 2. Viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatorių ir judumo paslaugų teikėjų nustatomos kainos turi atitikti Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. 3. Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 6 dalyje nustatytą stebėseną vykdo Taryba energetikos ministro nustatyta tvarka. 4. Viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatoriai arba Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais įkrovimo prieigų savininkai, laikydamiesi Reglamento (ES) 2023/1804 5 straipsnio 7, 8, 10 dalyse nustatytų terminų ir reikalavimų, užtikrina prieigų susiejimą skaitmeniniais ryšiais, išmanųjį įkrovimą ir stacionarių įkrovimo kabelių įrengimą. 5. Įkrovimo prieigų operatoriai turi teisę sudaryti elektros tiekimo įkrovimo prieigai sutartis su bet kuriuo pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, elektros energijos gamintoju pagal dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijomis Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiekta į elektrines transporto priemones per įkrovimo prieigų operatorių valdomas įkrovimo prieigas, energetikos ministro nustatyta tvarka įskaičiuojama į atsinaujinančių energijos išteklių dalies transporto sektoriuje tikslą, užtikrinant, kad į suvartotą energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų atsižvelgiama tik vieną kartą. 7. Įkrovimo prieigų operatoriai turi užtikrinti, kad jų valdomos įkrovimo prieigos būtų tinkamai įrengtos ir prižiūrimos visą jų eksploatavimo laikotarpį, vadovaujantis elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo techninę saugą, elektromagnetinį suderinamumą, elektrotechnikos gaminių saugą reglamentuojančiais teisės aktais, ir nekeltų grėsmės šių prieigų naudotojams ir (ar) jų transporto priemonėms.
• Dėl Klimato kaitos programos priemonės „Elektromobilių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas“ tvarkos aprašo patvirtinimo (regulation)
Finansavimas pagal priemonę teikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie (atsižvelgiant į transporto priemonių…
Finansavimas pagal priemonę teikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie (atsižvelgiant į transporto priemonių klasifikavimą, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimais, patvirtintais Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“) įsigyja naują M1, M2, N1, N2 klasės elektromobilį ar elektromobilius. 7. Finansavimas M1, M2, N1, N2 klasės elektromobiliams pagal priemonę teikiamas vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas Nr. 651/2014) su visais pakeitimais. Pagalbos (finansinės paramos) suma neviršija 40 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurios nustatomos vadovaujantis Reglamento 651/2014 36 straipsnio 5 dalimi. Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 400 000 (keturi šimtai tūkstančių) eurų. Parama neteikiama, jeigu pareiškėjas yra gavęs pagalbą, kuri Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, kol jis negrąžino visos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumos, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka. Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 4 punkto c papunkčio nuostatos taikomos įmonėms, kurios iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepatyrė sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. birželio 30 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Teikiamai valstybės pagalbai taikomi Reglamento Nr. 651/2014 5 ir 6 straipsniuose nustatyti skaidrumo ir skatinamojo poveikio reikalavimai. 8. Agentūra pagal Reglamento Nr.
Original article → Committee Considers Proposal to Strengthen Noise Prevention, Awaits Residents’ Suggestions · Alkas.lt
Original — Alkas.lt
Committee Considers Proposal to Strengthen Noise Prevention, Awaits Residents’ Suggestions Copy link
The Seimas Committee on Health Affairs is considering a proposal to strengthen noise prevention when buildings, premises, territories, or parts of them are provided to others for temporary use, while clearly separating the provider’s…
Analysis
If, within a twelve-month period, at least two violations of legislation governing noise prevention were established in connection with the use of real property, the institution that established the second violation would inform the landlord, who would be required within 30 calendar days to assess the sufficiency of the measures.
Under Article 488(1) of the Code of Administrative Offences, noise generated in residential premises during evening and night hours is punishable by a fine of EUR 80 to EUR 200, and, in the event of a repeated offence, by a fine of EUR 200 to EUR 300.

Core issue

The Seimas Committee on Health Affairs is considering amendments that would, for the first time, expressly assign the duty of noise prevention not only to the person generating the noise, but also to the person making real property available, namely a landlord or the owner of a short-term use property. The rules currently in force focus liability on the direct offender: under Article 488(1) of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania, noise generated in residential premises during evening hours (7 p.m. to 10 p.m.) and night hours (10 p.m. to 7 a.m.) that disturbs the peace of persons is punishable by a fine of EUR 80 to EUR 200, and, in the event of a repeated offence, by a fine of EUR 200 to EUR 300. The precise legal issue to be resolved by the legislature is whether, and under what conditions, the person making the property available has a preventive duty and liability for the actions of other persons in the property made available. The assessment is based on Article 1(2) and Article 27 of the Law on Noise Management, as well as Article 488 of the Code of Administrative Offences as the basis for sanctions.

Legal assessment

The current system operates as follows:

  • The police may hold the person making the noise liable under Article 488 of the Code of Administrative Offences; however, the practical difficulty is that the noise level in decibels is not measured on site, so in most cases the response is limited to a warning.
  • Article 32(1) of the Law on Noise Management provides that persons who violate the requirements of the law are liable in accordance with the procedure established by law, while paragraph 2 establishes the civil duty of the manager of a noise source to compensate damage.
  • Article 27(2) of the Law on Noise Management gives municipal institutions, together with the Ministry of Health, the right, where limit values are exceeded, to restrict the operation of stationary noise sources, apply other noise reduction measures or, in coordination with the Ministry of Transport and Communications, restrict traffic.
  • Article 23 of the Law on Noise Management prohibits celebrations, weddings, fireworks and the use of noise-generating devices during prohibited times of day in quiet zones designated by municipalities. The proposed model of amendments is as follows:
  • The landlord would be required, no later than within 30 calendar days of receiving the notice, to assess the sufficiency and effectiveness of the measures being applied.
  • If the measures were insufficient or ineffective, the landlord would be required to take additional reasonable and proportionate measures.
  • In selecting the measures, account would be taken of the person’s objective ability to influence the conditions of use of the property; this would distinguish the landlord’s preventive duty from liability for the actions of users. In assessing the level of liability, the applicable fines under Article 488 of the Code of Administrative Offences serve as a reference point: EUR 80 to EUR 200 for natural persons, EUR 200 to EUR 300 for managers of legal persons, and, in the event of a repeated offence, EUR 200 to EUR 300 and EUR 300 to EUR 400 respectively; violations committed at an event may also be accompanied by a prohibition on attending events for a period from one month to one year (Article 488(3)). The sources do not include case law, so the matter cannot be assessed on the basis of precedent.

Consequences

Until the amendments are adopted, residents’ recourse remains through the police and Article 488 of the Code of Administrative Offences, the effectiveness of which is limited by the ability to measure noise on site. If the amendments were adopted, landlords and owners of short-term use properties would acquire a new procedural duty to respond within 30 calendar days to an institution’s notice of repeated violations; otherwise, there would be grounds for applying liability under the new offence. Nothing would change for users who generate noise: they would continue to be liable under Article 488 of the Code of Administrative Offences within the specified fine ranges. Municipalities and the Ministry of Health would remain the institutions empowered to apply the restrictive measures provided for in Article 27(2) of the Law on Noise Management. It is proposed that the amendments enter into force on 1 January 2027.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Noise Prevention Council, which, at its meeting of 1 June 2017, decided to apply to the Government with a request that it instruct the Ministry of Transport and Communications and the Ministry of Health to prepare legislative amendments concerning undefined competences in the field of noise management on non-main roads of national significance. The objective was to ensure implementation of the recommendations set out in the National Audit Office’s 2012 audit report “How Noise Is Managed in Lithuania”, to improve the procedure for strategic noise mapping and prevention action planning, and to implement the provisions of EU Environmental Noise Directive 2002/49/EC. The Seimas Legal Department submitted comments on the draft’s compliance with legislative principles, for example regarding the definition of the indicator determining the priority of noise prevention, while the Committee on State Administration and Local Authorities also considered the position of the Association of Local Authorities in Lithuania, since the amendments also affect the Law on Local Self-Government.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2023-01-02 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 164-5971, i. k. 1041010ISTA0IX-2499 LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMAS 2004 m…
Suvestinė redakcija nuo 2023-01-02 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 164-5971, i. k. 1041010ISTA0IX-2499 LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMAS 2004 m. spalio 26 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. 2. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. 3. Šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais. 4. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Aglomeracija – teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą. 2. Akustinis planavimas – numatomo triukšmo valdymas planavimo priemonėmis (žemėnaudos planavimas, transporto sistemų projektavimas, transporto planavimas, triukšmo mažinimo būdų numatymas įvairiomis priemonėmis ir ribojant triukšmą jo šaltiniuose). 3. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų dienos vidurkis. 4. Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (Ldvn) – triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. triukšmo lygis Ldvn decibelais (dB), apskaičiuojamas pagal tokią formulę:. 5.
• Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. 2. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. 3. Šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais. 4. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
• Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas 31 straipsnis (statute)
DEVINTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 32 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta…
DEVINTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 32 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui, aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. 33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, įsigalioja nuo 2004 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 6 dalis įsigalioja nuo 2005 m. birželio 1 d. 34 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei 1. Vyriausybė iki 2004 m. gruodžio 31 d. parengia ir pateikia Seimui Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, suderintą su šiuo įstatymu. 2. Vyriausybė iki 2004 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 35 straipsnis. Pasiūlymai savivaldybėms 1. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės iki 2007 m. birželio 30 d. parengia savo aglomeracijos strateginius triukšmo žemėlapius. 2. Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės iki 2012 m. birželio 30 d. parengia savo aglomeracijos strateginius triukšmo žemėlapius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. ______________ Pakeitimai: 1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas , i. k.
Original article → Former Šilutė officials remain convicted over environmental damage caused by petroleum products · Atvira Klaipėda
Original — Atvira Klaipėda
Former Šilutė officials remain convicted over environmental damage caused by petroleum products Copy link
Klaipėda Regional Court, hearing the criminal case on appeal, rejected appeals by the defense lawyers for four convicted defendants and upheld Tauragė District Court’s guilty verdict against former Šilutė district deputy mayor Algis…
Analysis
Under Article 228(2) of the Criminal Code, a person who abuses official position for the purpose of obtaining pecuniary or other benefit is punishable by a fine or imprisonment for up to six years; the fines imposed fall within the sentencing range provided in that paragraph.
Article 235(1) of the Code of Administrative Offences provides fines for breaches of environmental protection requirements ranging from EUR 60 to EUR 140 for individuals; this would be incompatible with the EUR 55 million damage and the gravity of the consequences.

Core issue

Four former officials of the Šilutė District Municipality and the director of a municipality-controlled company are now finally convicted persons. The practical position is as follows: monetary fines ranging from more than EUR 18,000 to almost EUR 30,000, and a three-year deprivation of the right to be elected or appointed to positions in state, municipal, or non-governmental organisations. The legal core of the case is abuse of office under Article 228 of the Criminal Code and breach of environmental protection supervision rules under Article 270 of the Criminal Code, where substantial harm was caused to elements of the environment. The precise issue resolved by this ruling is whether the removal, organised by municipal officials, of hazardous waste to an area not designated for that purpose, causing more than EUR 55 million in pecuniary damage, warranted sanctions specifically under those provisions rather than the lesser administrative liability under Article 235 of the Code of Administrative Offences, where fines amount to only a few hundred euros.

Legal assessment

The court found that, in October-November 2017, the convicted persons, acting as a group of accomplices and using their official positions, unlawfully removed more than 5,300 tonnes of soil contaminated with petroleum products to a former garage site in Šilutė in order to avoid investigation and remediation costs. Article 270(1) of the Criminal Code establishes liability for breach of environmental protection rules where substantial harm could have been caused to land, soil, or other environmental elements; in this case, almost 8,000 sq. m of territory was contaminated and part of it became unsuitable for agriculture, recreation, forestry use, or residential activity. The type of penalties is confirmed by Article 42(1) of the Criminal Code, under which a fine is one of the penalties that may be imposed for a criminal offence, while Article 42(3) provides that only one penalty may be imposed for a single criminal offence. The additional measure, namely deprivation for three years of the right to hold elected or appointed office, is consistent with the system of penal sanctions established in Article 67 of the Criminal Code, which provides for prohibition on exercising a special right and deprivation of public rights. That the conduct was to be assessed under criminal rather than administrative law is demonstrated by the scale of the harm: Article 235(1) of the Code of Administrative Offences provides fines for breaches of environmental protection requirements ranging from EUR 60 to EUR 140 for individuals and up to EUR 300 for heads of legal persons, which would be incompatible with the EUR 55 million damage and the gravity of the consequences. The basis for liability is also confirmed by Article 2(4) of the Criminal Code: only a person whose conduct corresponds to the constituent elements of a criminal offence is liable under criminal law, while Article 2(1) requires that the act be prohibited by the law in force at the time of its commission; the acts took place in 2017, and therefore the versions in force at that time apply. The pre-trial investigation was organised by a prosecutor of the Organised Crime and Corruption Investigation Division of the Klaipėda Regional Prosecutor’s Office, and the investigation was conducted by the Special Investigation Service, reflecting the assessment of the conduct as corruption-related criminal activity. Under points 4 and 5 of Article 6 of the Law on State Environmental Protection Control, the state environmental protection supervision authority assesses environmental damage, takes measures to ensure that the offender compensates it, and transmits materials to law enforcement authorities; it was precisely this route that led to the criminal prosecution.

Consequences

The legal position of the convicted persons is now final. The practical consequences for the convicted persons are:

  • enforcement of fines: almost EUR 26,000 against A. Bekeris, almost EUR 30,000 against S. Šeputis, and more than EUR 18,000 each against R. Rimkus and A. Stonkus;
  • three years without the right to be elected or appointed to positions in state, municipal, or non-governmental organisations;
  • a criminal record, which affects reliability checks and eligibility for future positions.

For the state and the municipality, the important point is that the environmental damage, exceeding EUR 55 million, is being compensated in separate civil proceedings, because the criminal case determines guilt and punishment, not the award of the amount of damages. The case also reveals an EU funds risk: almost EUR 188,000 in funds for remediation of the territory was obtained on an unlawfully concluded basis, of which 95% was to be financed from EU funds, making the issue of recovery of funds likely.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 227 straipsnis (statute)
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar…
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 270 straipsnis (statute)
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai…
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirasti kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →