Teisinė prizmė · 2026-08-20
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-08-20

Atnaujinta: 2026-08-20 17:23
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — Diena.lt
Ministras: VSAT vadas nesilaikė nustatytų tvarkų Kopijuoti nuorodą
„Praėjus 8–9 dienoms po incidento, vienai žurnalistei paviešinus tas detales, buvau pradėtas kažkiek informuoti ir tuo metu netgi, kiek turiu informacijos, buvau informuojamas netiksliai. Ir dėl to buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas…
https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/ministras-vsat-
Analizė
valstybės sienos ir jos apsaugos į… 22 straipsnis
Pagal Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-55 aprašo 3 punktą vien pažeidimo konstatavimo nepakanka, kai sprendžiama dėl tarnybinės nuobaudos.

Esmė

VSAT vadovo pasitraukimas neuždaro teisinio vertinimo, nes tarnybinis patikrinimas pagal pateiktas normas gali apimti ir atleidžiamą ar jau atleistą pareigūną. Skaitytojui svarbiausia, kad nustatytas tvarkų nesilaikymas pirmiausia lemia atsakomybės ir vadovavimo tęstinumo klausimą, o ne automatinį sienos apsaugos taisyklių pakeitimą. Naujienos faktas yra siauras: patikrinimas baigtas, konstatuotas vidaus reikalų ministro patvirtintų informavimo tvarkų nesilaikymas. Tikslus teisinis klausimas yra, ar šis pažeidimas sudaro tarnybinį nusižengimą pagal Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto aprašo 3 punktą. Pagal tą normą reikia nustatyti neteisėtą veiką, pareigūno kaltę, o jei kilo neigiami padariniai, ir priežastinį ryšį. VSAT valdymo tęstinumui reikšmingas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 21 straipsnis, nes tarnybos vadas formuoja struktūrą ir skiria rinktinių bei užkardų vadus.

Teisinis vertinimas

Patikrinimo išvada turi remtis ne vien politinio informavimo trūkumu, bet konkrečia pažeista pareiga pagal ministro patvirtintą ypatingų įvykių informavimo tvarką. Jeigu incidentas buvo nutylėtas ar pateiktas netiksliai, neteisėta veika būtų pareigos informuoti nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

  • Turi būti įvardyta neteisėta veika.
  • Turi būti nustatyta tikrinamo pareigūno kaltė.
  • Jeigu nurodomi neigiami padariniai, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Ta pati tvarka apima ir pareigūną, kuris atleidžiamas iš vidaus tarnybos arba jau yra atleistas.

Todėl vadovo pasitraukimas pats savaime nepanaikina patikrinimo teisinės reikšmės dėl vidaus tarnybos drausmės. Tarnybos organizavimo požiūriu Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 21 straipsnio 5 ir 6 dalys rodo, kad užkardos vadovavimas yra formalizuota grandis. Tai svarbu Kapčiamiesčio užkardos incidentui, nes faktinis reagavimas turi būti vertinamas per pavaldumo ir pareigų paskirstymo struktūrą. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontekste taikytina ir Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl valstybės sienos teisinio režimo nuostata dėl pasienio incidentų tyrimų. Joje sienos įgaliotiniams priskirta spręsti pasienio incidentus ir atlikti vienašalius bei bendrus tyrimus. Tai reiškia, kad incidento teisinis tyrimas gali turėti ne tik vidaus drausmės, bet ir sienos režimo bendradarbiavimo matmenį. Duomenų aspektu Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis leidžia VSAT tvarkyti duomenis sienos apsaugos, nusikalstamų veikų tyrimo, visuomenės saugumo ir nacionalinio saugumo tikslais. Todėl informacijos rinkimas apie tunelį, migrantų pasišalinimą, pareigūnų užpuolimą ir sužeidimą turi aiškų teisinį pagrindą. Pateiktuose šaltiniuose nėra teismų praktikos, todėl bylos precedento analizuoti negalima.

Pasekmės

Praktiškai artimiausia pasekmė yra laikino VSAT vadovo paskyrimas ir nuolatinio vadovo atranka pagal tarnybos valdymo procedūras. Tarnybinio patikrinimo išvada gali būti naudojama vidaus drausmei, pavaldžių grandžių atsakomybei ir informavimo tvarkų laikymuisi vertinti. Ji negali pakeisti baudžiamojo proceso dėl ginklo panaudojimo, nes pateikti šaltiniai nereglamentuoja šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygų. Todėl ginklų naudojimo taisyklių koregavimas pagal šiuos šaltinius lieka administracinis rengiamas veiksmas, o ne jau nustatyta nauja pareigūnų teisė.

  • VSAT vadovybei svarbu, ar patikrinimo išvada įvardija kaltę ir priežastinį ryšį.
  • Pasieniečiams svarbu, ar būsimi vidaus aktai aiškiau apibrėš veiksmus pasienio incidentų metu.
  • Politinei vadovybei svarbu, ar ypatingų įvykių informavimo tvarka bus realiai vykdoma be jos keitimo.
Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė 1. Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo momento, kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar…
66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė 1. Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo momento, kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informacijos apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Tarnybinis patikrinimas susideda iš pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ar sprendimo dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo arba sprendimo dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priėmimo. Tarnybinis patikrinimas, gavus informacijos apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat sprendimas dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta informacijos apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl atleisto iš tarnybos pareigūno pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į šio straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. 2. Tarnybinį patikrinimą atlieka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus įgalioti pareigūnai. 3. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirtas tarnybinis nusižengimas, nustatytos jo padarymo priežastys ir sąlygos, nustatyti kalti asmenys, tarnybiniu patikrinimu turi būti užtikrinama, kad už tarnybinius nusižengimus atsakytų tik juos padarę asmenys. Jeigu įmanoma, turi būti nustatytos drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos priemonės. 4. Tarnybinis patikrinimas negali būti atliekamas ilgiau kaip 3 mėnesius, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų. 5. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą. 6. Pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, siūloma, kad pareigūnas pateiktų rašytinį paaiškinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra tęsiama ir pareigūnui atsisakius pateikti paaiškinimą. 7. Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę: turėti atstovą, turintį tokias pačias teises kaip ir jo atstovaujamasis tarnybinio patikrinimo metu, kuriam jis atstovauja, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo prašymu susipažinti su Vadovybės apsaugos tarnybos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis; teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo; dalyvauti vietoje tikrinant su galimai jo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis; pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems pareigūnams dėl jų galimo šališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą; gauti baigus tarnybinį patikrinimą priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas; skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą. 8. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės arba atostogų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 1 metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą senaties terminas – 3 metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. 9. Tarnybinės nuobaudos skiriamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu. 10. Už vieną tarnybinį nusižengimą skiriama viena tarnybinė nuobauda. 11. Skirdamas tarnybinę nuobaudą, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius atsižvelgia į: 1) padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį; 2) pareigūno kaltės formą; 3) pareigūno asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 12. Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) pareigūnas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) pareigūnas nuoširdžiai gailisi; 3) pareigūnas užkirto kelią žalingiems tarnybinio nusižengimo padariniams, savo noru pašalino padarytą žalą; 4) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai; 5) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas; 7) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; 8) kitos lengvinančios aplinkybės, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pripažintos svarbiomis. 13. Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) tarnybinis nusižengimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu; 2) tarnybinis nusižengimas buvo tęsiamas nepaisant reikalavimo jį nutraukti; 3) tarnybinis nusižengimas padarytas turint galiojančią tarnybinę nuobaudą; 4) tarnybinį nusižengimą padarė asmenų grupė; 5) tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pareigūnas. 14. Pareigūnas neatsako už tarnybinius nusižengimus, padarytus būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl pateisinamos tarnybinės rizikos ar tinkamai vykdant teisėtą sprendimą. 15. Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) paskyrimo praėjo vieni metai. 16. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 15 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo. 17. Duomenys apie pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą. 18. Tarnybinių patikrinimų, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. 19. Sprendimai dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymas 65 straipsnis (statute)
XV-718, 2025-12-23, paskelbta TAR 2025-12-30, i. k. 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; Straipsnio punkto pakeitimai: 6) atleidimas iš tarnybos. 2. Tarnybinė nuobauda –…
XV-718, 2025-12-23, paskelbta TAR 2025-12-30, i. k. 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; Straipsnio punkto pakeitimai: 6) atleidimas iš tarnybos. 2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už: 1) šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų pažeidimą; 2) žmogaus orumą žeminantį elgesį ar kitus tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises veiksmus; 3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą; 4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims; 5) korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu; 6) nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų; 7) buvimą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu; 8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą. 66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė 1. Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo momento, kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informacijos apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Tarnybinis patikrinimas susideda iš pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ar sprendimo dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo arba sprendimo dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priėmimo.
• Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymas 60 straipsnis (statute)
60 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai Pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama: 1) paties prašymu; 2)…
60 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai Pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama: 1) paties prašymu; 2) paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti tam tikri duomenys (dokumentai) ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys (dokumentai), pateikta informacija, žinant, kad ji neteisinga, apie save, savo ryšius ir interesus, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą; 3) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba jam paskiriama bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų; 4) kai jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytas veikas) padarymo ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; 5) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 6) kai jis sulaužo pareigūno priesaiką; 7) kai jo išbandymo rezultatai yra neigiami; 8) kai jis pažeidžia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus; 9) kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu pažemina pareigūno vardą; 10) kai jis teisės aktų nustatyta tvarka netenka specialiosios teisės, susijusios su jo pareigų atlikimu ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 11) veiklos vertinimo komisijos pasiūlymu atleisti pareigūną iš tarnybos; 12) kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos; 13) kai paaiškėja, kad jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės (yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada) ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas; 14) kai panaikinama pareigybė dėl Vadovybės apsaugos tarnybos likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimo ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas; 15) kai jis sulaukia šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyto amžiaus; 16) šalių susitarimu; 17) pasibaigus šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytam paskyrimo į pareigas laikotarpiui; 18) kai jis neatitinka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 19) kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, teismo sprendimu į jo einamas pareigas grąžinus anksčiau šias pareigas ėjusį pareigūną; 20) pasibaigus šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikinam paskyrimo į pareigas laikotarpiui; 21) kai jis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių dėl sveikatos būklės (išskyrus laikinojo nedarbingumo laikotarpius) nedalyvavo Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo, jei šie gebėjimai neišvengiamai būtini jo tarnybinėms funkcijoms atlikti, reikalavimų patikrinimuose ir jo negalima laikinai perkelti į kitas pareigas. įstatymo 60 straipsnio 21 punkte nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — Etaplius
Aplinkosaugininkai: Radviliškyje besiblaškęs briedis greičiausiai saugiai pasišalino iš miesto (vaizdo įrašai) Kopijuoti nuorodą
Gamta | 3 min. Radviliškio miesto centre besiblaškęs briedis. | Facebook grupės „Kas vyksta Radviliškyje?“ nuotr. Susiję straipsniai Pirmadienį Radviliškio miesto gatvėmis ir kiemais klaidžiojo nekasdienis svečias – suaugęs briedžio…
https://www.etaplius.lt/gyvenimas/gamta/aplinkosaugininkai-radviliskyj
Analizė
laukinės gyvūnijos įstatymas 35 straipsnislaukinės gyvūnijos įstatymas 23 straipsnis
Pagal Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.1 punktą, už sunaikintą briedžio patiną bazinis tarifas yra 5070 Eur.
Miesto gyvenamojo namo tvora į pirmąją grupę pagal pateiktą tekstą nepatenka, nes ji nėra pasėlis, miškas ar hidrotechnikos įrenginys.

Esmė

Radviliškio gyventojų tvorų žala pagal pateiktas normas savaime nereiškia aiškus valstybės atlyginimo. Lemiamas klausimas bus ne briedžio pasirodymas mieste, o ar žala patenka į Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje išvardytus atvejus. Naujienos faktas teisiškai siauras: laisvėje gyvenęs briedis, nuosavybės teise priklausantis valstybei, galėjo apgadinti privačias tvoras. Pagal pateiktą reguliavimą valstybė arba kiti subjektai atlygina ne kiekvieną laukinio gyvūno padarytą nuostolį, o tik įstatyme nurodytas žalos rūšis. Laukinės gyvūnijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis leidžia reguliuoti laukinių gyvūnų gausą, kai reikia saugoti visuomenės saugą ar nuosavybę, bet tai nėra individualaus žalos atlyginimo norma.

Teisinis vertinimas

Žalos atlyginimo rėmas pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 35 straipsnio 2 dalį yra konkretus:

  • medžiojamųjų gyvūnų žala atlyginama žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams dėl pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo;
  • eismo įvykio žala atlyginama tik įrodžius neteisėtus valstybės veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį;
  • griežtai saugomų rūšių žala atlyginama platesniam objektų ratui, jeigu nėra nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios. Eismo įvykio taisyklė taip pat netinka, nes žinioje kalbama apie tvoras, o policija nenurodė gavusi duomenų apie avaringas situacijas. Griežtai saugomų rūšių taisyklė būtų palankiausia savininkui, nes Laukinės gyvūnijos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas mini ir „kitus objektus“. Tačiau pateikti šaltiniai neduoda pagrindo briedį laikyti griežtai saugoma rūšimi, todėl šios kompensavimo šakos taikyti negalima. Aplinkosaugininkų vaidmuo čia pirmiausia susijęs su gyvūno sauga, viešąja sauga ir galimu reagavimu į pranešimą. Gyventojų elgesio pareigos išplaukia iš paties incidento pobūdžio ir Laukinės gyvūnijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies logikos:
  • netrikdyti ir nevaikyti gyvūno, kai jis kelia riziką sau ir žmonėms;
  • pranešti kompetentingoms tarnyboms apie gyvūną miesto aplinkoje;
  • dėl turto žalos kreiptis į savivaldybę, kaip nurodyta institucijos komentare. Jeigu briedis būtų sužalotas ar sunaikintas dėl žmogaus veiksmų, atsirastų priešinga pareiga atlyginti žalą laukinei gyvūnijai. Jeigu sunaikinimas įvyktų valstybiniame rezervate, nacionalinio ar regioninio parko rezervate ar nurodytame draustinyje, žala skaičiuojama dvigubu baziniu tarifu pagal metodikos 5 punktą.

Pasekmės

Praktiškai tvorų savininkams svarbiausia užfiksuoti žalą ir kreiptis į savivaldybę, bet pateikti šaltiniai negarantuoja atlyginimo už miesto tvorą. Savivaldybė galėtų vertinti pranešimą pagal kompetenciją, tačiau kompensavimo pagrindas turėtų būti siejamas su konkrečia Laukinės gyvūnijos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies kategorija. Realistiški scenarijai yra trys:

  • jeigu nustatoma tik miesto tvoros žala, atlyginimas pagal pateiktas laukinės gyvūnijos normas gali būti nepripažintas;
  • jeigu būtų nustatytas eismo įvykis, reikėtų įrodyti neteisėtus valstybės veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį;
  • jeigu žmogus sužalotų ar sunaikintų briedį, būtų skaičiuojama žala laukinei gyvūnijai pagal metodikos tarifus. Rinkai ar platesnei savivaldybės praktikai ši istorija svarbi tuo, kad laukinio gyvūno žala mieste nepaverčiama bendra draudimo tipo valstybės atsakomybe. Įstatymas kompensuoja atrinktas situacijas, o ne visus netikėtus laisvėje gyvenančių gyvūnų sukeltus nuostolius.
Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas 35 straipsnis (statute)
35 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti padarytą žalą laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms Lietuvos Respublikos įstatymų…
35 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti padarytą žalą laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padaryta žala atlyginama šiais atvejais: 1) medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo bei vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka; 2) eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. 3. Nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių invazinių ir svetimžemių gyvūnų rūšių, hibridų, taip pat natūraliai Lietuvoje paplitusių nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų, kai jie priklauso laukinės gyvūnijos išteklių naudotojui, padarytą žalą atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. 4. Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę: 1) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala; 2) Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms. 5. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms padarytą žalą, vadovaujasi aplinkos ministro patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika. 6. Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatomi baziniai tarifai taikomi apskaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytą žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus valstybei nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvėje gyvenančią laukinę gyvūniją ar jos buveines. 7. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą privalo pranešti atitinkamai seniūnijai pagal žalos padarymo vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pastebėjus žalą, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos įvertinimo. Seniūnas, gavęs rašytinį prašymą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną šį faktą registruoti ir apie jį pateikti duomenis savivaldybės administracijos direktoriui. 8. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 darbo dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti), pagal Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką privalo apskaičiuoti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą. Iškilus būtinybei, žalai apskaičiuoti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytoje nuostolių skaičiavimo komisijoje dalyvaujantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai teikia šiai komisijai išvadas. 9. Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatoma, kaip apskaičiuojama griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams ar gyvuliams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams piniginė išraiška. 10. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos apskaičiavimo dienos informuoja žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkus, valdytojus ir naudotojus apie apskaičiuotą laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydį. 11. Jeigu žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai sutinka su savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotu laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydžiu, jie pateikia seniūnui prašymą, adresuotą Aplinkos ministerijai, atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Aplinkos ministerijai pateikia žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų prašymą atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą ir savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotą griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytos žalos dydį. Aplinkos ministerija už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą atlygina iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. 12. Už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą turi būti atlyginta per vieną mėnesį nuo prašymo atlyginti griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą pateikimo seniūnui dienos. Ginčo šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos, padarytos laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, dydžiu, turi teisę nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti Administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.267 straipsnis (statute)
6.267 straipsnis. Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą 1. Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas…
6.267 straipsnis. Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą 1. Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. 2. Laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo patirtą žalą saugomų rūšių gyvūnams, augalams, grybams…
26 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo patirtą žalą saugomų rūšių gyvūnams, augalams, grybams ir jų buveinėms. 2. Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę: 1) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala; 2) Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančioms ar natūraliai augančioms saugomoms rūšims ar jų buveinėms. 3. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos saugomoms rūšims ar jų buveinėms padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos ministerijos patvirtinta metodika. 4. Laisvėje gyvenančių saugomų gyvūnų, įrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių sąrašą ir Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų sąrašus, padarytą žalą ūkinės veiklos objektų savininkams, naudotojams ar valdytojams atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai, valstybės ir savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo nustatyta tvarka, jei neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — rinkosaikste.lt
Specialistai tikrina sezoninės prekybos taškus. Kur kreiptis nusipirkus nekokybiškų uogų? Kopijuoti nuorodą
Specialistai tikrina sezoninės prekybos taškus. Kur kreiptis nusipirkus nekokybiškų uogų? Vasara Lietuvoje neįsivaizduojama be pakelėse, miestų aikštėse ir turgavietėse raudonuojančių braškių, kvepiančių trešnių, pomidorų, agurkėlių…
https://rinkosaikste.lt/specialistai-tikrina-sezonines-prekybos-taskus
Analizė
vartotojų teisių apsaugos įstatymas 21 straipsnisvartotojų teisių apsaugos įstatymas 3 straipsnisvartotojų teisių apsaugos įstatymas 12 straipsnis
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę į tinkamos kokybės, saugias prekes.

Esmė

Pirkėjui, radusiam sugedusias uogas, pirmiausia atsiveria ne baudimo, o vartotojo reikalavimo kelias pardavėjui. Prekiautojui didžiausia rizika kyla tada, kai jis nepagrindžia prekės kokybės, kilmės ar atsisako vykdyti vartotojo reikalavimą. Šios istorijos teisinis klausimas yra tikslus: kaip ginama teisė į saugią, tinkamos kokybės ir teisingai apibūdintą prekę sezoninėje prekyboje. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnį, 21 straipsnį, 12 straipsnį ir 44 straipsnį.

  • 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę gauti teisingą informaciją apie prekes.
  • 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima pažeistų teisių gynimą ir nuostolių atlyginimą.
  • 21 straipsnio 1 dalis leidžia kreiptis į kompetentingą instituciją, kai pardavėjas nevykdo reikalavimo dėl netinkamos kokybės prekių.

Teisinis vertinimas

Vasarinių uogų atvejis yra vartojimo prekių kokybės ir informacijos byla, o ne vien prekyvietės tvarkos klausimas. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį įstatymas reglamentuoja vartotojų ir pardavėjų santykius bei ne teismo tvarką. Praktinė seka prasideda nuo pardavėjo, nes pateiktame Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytas pirmasis kreipimasis į pardavėją. Pardavėjas, nesutikdamas su reikalavimu, per 10 dienų turi pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

  • Pirkėjas turi nurodyti reikalavimą: grąžinti pinigus, pakeisti prekę, sumažinti kainą ar kitaip atkurti pažeistą teisę.
  • Pardavėjas turi nemokamai nagrinėti vartotojo prašymą.
  • Jei pardavėjas nesutinka, jis turi pagrįsti poziciją dokumentais, o ne vien žodiniu paaiškinimu. Jeigu pardavėjas reikalavimo nevykdo, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis suteikia vartotojui teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą. Maisto produktų saugos srityje pateikti strateginiai šaltiniai išskiria Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kaip maisto kontrolės instituciją. Šaltinis [12] nurodo, kad VMVT kartu su kitomis institucijomis pavesta kontroliuoti vartotojų teisių gynimo reikalavimų laikymąsi. Šaltinis [13] maisto produktų saugą ir kokybę priskiria vartotojų teisių apsaugos sričiai. Kai institucija nustato pagrįstą reikalavimą, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato patikrinimo aktą. Jame nurodoma, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir pardavėjui pasiūloma jį įvykdyti per nustatytą terminą. Jei pardavėjas pasiūlymo nevykdo, pagal 21 straipsnio 3 dalį akto kopija perduodama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą sprendžia vartotojų ir pardavėjų ginčus ne teismo tvarka. Pagal 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą ji gali taikyti įstatymų nustatytas poveikio priemones. Pagal pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, keičiantį 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, Tarnyba gali gauti duomenis, dokumentus ir atlikti pardavėjų veiklos patikrinimą. [ PASEKMĖS ]

Pasekmės

Pirkėjui praktiškai svarbiausia surinkti įrodymus, nes be jų institucijai bus sunkiau susieti sugedusias uogas su konkrečiu pardavėju. Teisinę reikšmę turi prekė, prekybos vieta, pirkimo laikas, pardavėjo duomenys ir turimi pirkimo dokumentai. Prekiautojams ši istorija reiškia dokumentinę ir faktinę pareigą pagrįsti, ką jie parduoda ir kaip reaguoja į skundą. Pirkėjams ji reiškia, kad net nedidelės vertės uogų pirkimas sukuria ginamą vartotojo teisę į kokybę ir teisingą informaciją. Rinkai praktiškai svarbi VMVT kontrolė, nes maisto saugos ir kokybės priežiūra pagal pateiktus šaltinius yra vartotojų apsaugos sistemos dalis.

Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą rengė Teisingumo ministerija, remdamasi vartotojų teisių apsaugos strategija, alternatyvaus ginčų sprendimo tyrimu ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymais. Siekta aiškiau nustatyti, kaip vartotojas dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų pirmiausia kreipiasi į pardavėją, o nepavykus ginčo išspręsti gali kreiptis į kompetentingas institucijas, įskaitant maisto saugos atvejais aktualią Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Pagrindinis argumentas buvo tas, kad neteisminis vartojimo ginčų sprendimas yra paprastesnis, greitesnis ir pigesnis nei teismas, stiprina vartotojų apsaugą ir gali mažinti teismų krūvį; esminių prieštaravimų pateiktuose tekstuose nematyti.

Faktų patikra: nepatikrinta 2 · nepilna 1
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 10, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 10, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 10, 19 IR 21…
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 10, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 10, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2011 m. gruodžio 1 d. Vilnius (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) 1 straipsnis. 10 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tarybą sudaro po vieną Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba), Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovą, keturi vartotojų asociacijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Tarybai vadovauja Teisingumo ministerijos atstovas.“ 2 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.“ 3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje 1. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje.
• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri…
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); 3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6) įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas; 7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones; 8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą; 9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises; 10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę; 11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus; 12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013; 13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje; 14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; 15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę; 3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą; 4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu; 5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras; 6) duoti šio įstatymo 491 straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę; 7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 441 straipsnį; 8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 9) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.
• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Paslaugų kokybė 1. Paslauga turi būti tinkamos kokybės, t. y. paslaugos savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai paslaugai taikomame techniniame…
8 straipsnis. Paslaugų kokybė 1. Paslauga turi būti tinkamos kokybės, t. y. paslaugos savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai paslaugai taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir paslaugų teikimo sutartyje. 2. Paslaugos savybės atitinka paslaugų teikimo sutarties sąlygas, jeigu paslauga: 1) atitinka paslaugos teikėjo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį bei paslaugos teikėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl paslaugos kokybės. 3. Jeigu vartotojui suteikta paslauga yra netinkamos kokybės, jis turi teisę per 6 mėnesius nuo paslaugos suteikimo dienos reikalauti, kad ši paslauga neatlygintinai būtų pakeista tinkamos kokybės paslauga. Jeigu suteikta netinkamos kokybės paslauga negali būti pakeista tinkamos kokybės paslauga, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų grąžinti už paslaugą sumokėti pinigai. 4. Paslaugos vartotojas turi teisę: 1) pranešdamas paslaugos teikėjui keisti savo nurodymus dėl paslaugos teikimo būdo ar kitų sutarties sąlygų vykdymo, kai paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu požiūriu įmanomi; 2) nutraukti paslaugos teikimo sutartį, jeigu paslaugos teikėjas laiku nepradėjo vykdyti sutarties ar, teikdamas paslaugą, pažeidžia sutarties sąlygas; 3) nutraukti paslaugos teikimo sutartį bet kuriuo metu, sumokėjęs paslaugos teikėjui už atliktą darbą. 5. Jeigu dėl paslaugos teikėjo kaltės buvo prarastas ar sugadintas vartotojo pateiktas daiktas ar medžiaga, tai pastarojo sutikimu paslaugos teikėjas privalo pakeisti daiktą ar medžiagą lygiaverčiais, o kai vartotojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti, – atlyginti daikto ar medžiagos vertę. 6. Jeigu paslaugos teikėjas nevykdo šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją, Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą ar jai pavaldžius visuomenės sveikatos centrus apskrityse dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo arba į teismą dėl šiame straipsnyje nustatytų teisių gynimo. Bet kokiu atveju vartotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių, padarytų teikiant šio straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkančią paslaugą, atlyginimo. 7. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvirtina bendrąsias paslaugų teikimo taisykles. Valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal savo kompetenciją turi patvirtinti atskirų paslaugų rūšių teikimo taisykles.
Klauskite apie tai giliau →

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →