Legal prism · 2026-08-20
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-20

Updated: 2026-08-20 17:23
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Diena.lt
Minister: VSAT chief failed to follow established procedures Copy link
M. Katelynas told reporters at the Government on Wednesday that he only began receiving some information 8-9 days after the incident, after a journalist made the details public, and that, according to the information he has, he was even…
Analysis
Under point 3 of the description approved by Order No. 1V-55 of the Minister of the Interior, a mere finding of a breach is insufficient when deciding on an official disciplinary sanction.

Core issue

The resignation of the SBGS commander does not close the legal assessment, because under the cited rules an official inquiry may also cover an officer who is being dismissed or has already been dismissed. For the reader, the key point is that an established failure to comply with procedures primarily raises issues of accountability and continuity of command, rather than automatically changing border protection rules. The news fact is narrow: the inquiry has been completed, and non-compliance with information-reporting procedures approved by the Minister of the Interior has been established. The precise legal question is whether this breach constitutes official misconduct under point 3 of the description approved by Order No. 1V-55 of the Minister of the Interior of 15 January 2019. Under that provision, it is necessary to establish an unlawful act, the officer’s fault, and, where negative consequences occurred, a causal link. Article 21 of the Law on the State Border and Its Protection is relevant to continuity of SBGS management, because the service commander forms the structure and appoints the commanders of border districts and frontier stations.

Legal assessment

The inquiry finding must be based not merely on a failure of political reporting, but on a specific breached duty under the procedure for reporting extraordinary events approved by the Minister. If the incident was concealed or reported inaccurately, the unlawful act would consist of failure to perform, or improper performance of, the duty to inform.

  • The unlawful act must be identified.
  • The fault of the officer under inquiry must be established.
  • If negative consequences are cited, a causal link between the act and the consequences must be established.

The same procedure also applies to an officer who is being dismissed from internal service or has already been dismissed. Accordingly, the commander’s resignation does not in itself eliminate the legal significance of the inquiry for internal-service discipline. From the perspective of service organization, Article 21(5) and (6) of the Law on the State Border and Its Protection show that command of a frontier station is a formalized link in the chain of command. This is important for the incident at the Kapčiamiestis frontier station, because the actual response must be assessed through the structure of subordination and allocation of duties. In the context of the Lithuanian-Belarusian border, the provision of the treaty between the Republic of Lithuania and the Republic of Belarus on the legal regime of the state border concerning investigations of border incidents is also applicable. It assigns border representatives the task of resolving border incidents and conducting unilateral and joint investigations. This means that the legal investigation of the incident may have not only an internal disciplinary dimension, but also a dimension of cooperation under the border regime. As regards data, Article 22(1) of the Law on the State Border and Its Protection permits the SBGS to process data for purposes of border protection, investigation of criminal offences, public security, and national security. Therefore, the collection of information about the tunnel, the migrants’ departure, and the assault and injury of officers has a clear legal basis. The sources provided contain no case law, so no precedent analysis can be conducted.

Consequences

In practical terms, the most immediate consequence is the appointment of an acting SBGS commander and the selection of a permanent commander under the service’s management procedures. The finding of the official inquiry may be used to assess internal discipline, the responsibility of subordinate units, and compliance with information-reporting procedures. It cannot replace criminal proceedings concerning the use of a weapon, because the sources provided do not regulate the conditions for the use of a firearm. Accordingly, any adjustment of the rules on the use of weapons under these sources remains an administrative measure under preparation, not an already established new right of officers.

  • For the SBGS leadership, it is important whether the inquiry finding identifies fault and a causal link.
  • For border guards, it is important whether future internal acts will define more clearly the actions to be taken during border incidents.
  • For the political leadership, it is important whether the procedure for reporting extraordinary events will actually be implemented without being amended.
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė 1. Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo momento, kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar…
66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė 1. Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo momento, kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informacijos apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Tarnybinis patikrinimas susideda iš pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ar sprendimo dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo arba sprendimo dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priėmimo. Tarnybinis patikrinimas, gavus informacijos apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat sprendimas dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta informacijos apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl atleisto iš tarnybos pareigūno pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į šio straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. 2. Tarnybinį patikrinimą atlieka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus įgalioti pareigūnai. 3. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirtas tarnybinis nusižengimas, nustatytos jo padarymo priežastys ir sąlygos, nustatyti kalti asmenys, tarnybiniu patikrinimu turi būti užtikrinama, kad už tarnybinius nusižengimus atsakytų tik juos padarę asmenys. Jeigu įmanoma, turi būti nustatytos drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos priemonės. 4. Tarnybinis patikrinimas negali būti atliekamas ilgiau kaip 3 mėnesius, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų. 5. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą. 6. Pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, siūloma, kad pareigūnas pateiktų rašytinį paaiškinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra tęsiama ir pareigūnui atsisakius pateikti paaiškinimą. 7. Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę: turėti atstovą, turintį tokias pačias teises kaip ir jo atstovaujamasis tarnybinio patikrinimo metu, kuriam jis atstovauja, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo prašymu susipažinti su Vadovybės apsaugos tarnybos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis; teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo; dalyvauti vietoje tikrinant su galimai jo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis; pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems pareigūnams dėl jų galimo šališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą; gauti baigus tarnybinį patikrinimą priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas; skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą. 8. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės arba atostogų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 1 metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą senaties terminas – 3 metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. 9. Tarnybinės nuobaudos skiriamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu. 10. Už vieną tarnybinį nusižengimą skiriama viena tarnybinė nuobauda. 11. Skirdamas tarnybinę nuobaudą, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius atsižvelgia į: 1) padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį; 2) pareigūno kaltės formą; 3) pareigūno asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 12. Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) pareigūnas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) pareigūnas nuoširdžiai gailisi; 3) pareigūnas užkirto kelią žalingiems tarnybinio nusižengimo padariniams, savo noru pašalino padarytą žalą; 4) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai; 5) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas; 7) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; 8) kitos lengvinančios aplinkybės, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pripažintos svarbiomis. 13. Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) tarnybinis nusižengimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu; 2) tarnybinis nusižengimas buvo tęsiamas nepaisant reikalavimo jį nutraukti; 3) tarnybinis nusižengimas padarytas turint galiojančią tarnybinę nuobaudą; 4) tarnybinį nusižengimą padarė asmenų grupė; 5) tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pareigūnas. 14. Pareigūnas neatsako už tarnybinius nusižengimus, padarytus būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl pateisinamos tarnybinės rizikos ar tinkamai vykdant teisėtą sprendimą. 15. Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) paskyrimo praėjo vieni metai. 16. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 15 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo. 17. Duomenys apie pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą. 18. Tarnybinių patikrinimų, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. 19. Sprendimai dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymas 65 straipsnis (statute)
XV-718, 2025-12-23, paskelbta TAR 2025-12-30, i. k. 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; Straipsnio punkto pakeitimai: 6) atleidimas iš tarnybos. 2. Tarnybinė nuobauda –…
XV-718, 2025-12-23, paskelbta TAR 2025-12-30, i. k. 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; Straipsnio punkto pakeitimai: 6) atleidimas iš tarnybos. 2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už: 1) šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų pažeidimą; 2) žmogaus orumą žeminantį elgesį ar kitus tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises veiksmus; 3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą; 4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims; 5) korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu; 6) nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų; 7) buvimą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu; 8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą. 66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė 1. Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo momento, kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informacijos apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Tarnybinis patikrinimas susideda iš pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ar sprendimo dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo arba sprendimo dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priėmimo.
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymas 60 straipsnis (statute)
60 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai Pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama: 1) paties prašymu; 2)…
60 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai Pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama: 1) paties prašymu; 2) paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti tam tikri duomenys (dokumentai) ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys (dokumentai), pateikta informacija, žinant, kad ji neteisinga, apie save, savo ryšius ir interesus, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą; 3) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba jam paskiriama bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų; 4) kai jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytas veikas) padarymo ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; 5) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 6) kai jis sulaužo pareigūno priesaiką; 7) kai jo išbandymo rezultatai yra neigiami; 8) kai jis pažeidžia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus; 9) kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu pažemina pareigūno vardą; 10) kai jis teisės aktų nustatyta tvarka netenka specialiosios teisės, susijusios su jo pareigų atlikimu ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 11) veiklos vertinimo komisijos pasiūlymu atleisti pareigūną iš tarnybos; 12) kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos; 13) kai paaiškėja, kad jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės (yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada) ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas; 14) kai panaikinama pareigybė dėl Vadovybės apsaugos tarnybos likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimo ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas; 15) kai jis sulaukia šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyto amžiaus; 16) šalių susitarimu; 17) pasibaigus šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytam paskyrimo į pareigas laikotarpiui; 18) kai jis neatitinka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 19) kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, teismo sprendimu į jo einamas pareigas grąžinus anksčiau šias pareigas ėjusį pareigūną; 20) pasibaigus šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikinam paskyrimo į pareigas laikotarpiui; 21) kai jis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių dėl sveikatos būklės (išskyrus laikinojo nedarbingumo laikotarpius) nedalyvavo Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo, jei šie gebėjimai neišvengiamai būtini jo tarnybinėms funkcijoms atlikti, reikalavimų patikrinimuose ir jo negalima laikinai perkelti į kitas pareigas. įstatymo 60 straipsnio 21 punkte nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
Original — Etaplius
Environmental officials: Moose seen roaming in Radviliškis most likely left the city safely (videos) Copy link
An adult male moose wandered through streets and yards in central Radviliškis on Monday, August 17, likely after straying in from nearby woodland. The stressed animal damaged residents’ fences, while photos and videos of it spread on…
Analysis
Under point 6.1 of the Methodology for Calculating Damage Caused to Wild Animal Species and Their Habitats, the base rate for a killed male elk is EUR 5,070.
A fence of an urban residential house does not fall within the first category under the cited text, because it is not a crop, forest or hydraulic engineering structure.

Core issue

Damage to fences suffered by residents of Radviliškis does not, under the cited provisions, in itself establish a clear right to compensation from the State. The decisive issue will not be the elk’s presence in the town, but whether the damage falls within the cases listed in Article 35(2) of the Law on Wildlife of the Republic of Lithuania. The news item is legally narrow: a free-living elk, owned by the State, may have damaged private fences. Under the cited regulatory framework, the State or other entities compensate not every loss caused by a wild animal, but only the categories of damage specified by law. Article 23(1) of the Law on Wildlife allows the abundance of wild animals to be regulated where necessary to protect public safety or property, but it is not a rule on individual compensation for damage.

Legal assessment

The compensation framework under Article 35(2) of the Law on Wildlife is specific:

  • damage caused by game animals is compensated to owners of land, forest and water body plots for damage to crops, forests and hydraulic engineering structures;
  • damage arising from a traffic accident is compensated only if unlawful acts of the State, fault and causal link are proved;
  • damage caused by strictly protected species is compensated in respect of a broader range of objects, provided there is no force majeure or intentional conduct by the injured party.

The traffic accident rule is likewise inapplicable, because the report concerns fences, and the police stated that they had received no information about dangerous traffic situations. The rule on strictly protected species would be the most favourable to the owner, because Article 35(2)(3) of the Law on Wildlife also refers to “other objects”. However, the sources provided give no basis for treating the elk as a strictly protected species, so that compensation route cannot be applied. The role of environmental authorities here primarily concerns the safety of the animal, public safety and potential response to the report. Residents’ duties of conduct follow from the nature of the incident itself and the logic of Article 23(1) of the Law on Wildlife:

  • not to disturb or chase the animal when it poses a risk to itself and to people;
  • to notify the competent authorities about an animal in an urban environment;
  • to contact the municipality regarding property damage, as indicated in the institution’s comment.

If the elk were injured or killed as a result of human conduct, the opposite obligation would arise: to compensate damage to wildlife. If the killing occurred in a state reserve, in a reserve of a national or regional park, or in a specified protected area, the damage is calculated at twice the base rate under point 5 of the Methodology.

Consequences

In practical terms, the most important step for fence owners is to document the damage and contact the municipality, but the sources provided do not guarantee compensation for an urban fence. The municipality could assess the report within its competence, but the basis for compensation would have to be linked to a specific category under Article 35(2) of the Law on Wildlife. There are three realistic scenarios:

  • if only damage to an urban fence is established, compensation under the cited wildlife rules may be denied;
  • if a traffic accident were established, unlawful acts of the State, fault and causal link would have to be proved;
  • if a person injured or killed the elk, damage to wildlife would be calculated according to the Methodology’s rates.

For the market or broader municipal practice, the significance of this case is that damage caused by a wild animal in an urban area is not converted into general, insurance-type State liability. The law compensates selected situations, not all unexpected losses caused by free-living animals.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas 35 straipsnis (statute)
35 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti padarytą žalą laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms Lietuvos Respublikos įstatymų…
35 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti padarytą žalą laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padaryta žala atlyginama šiais atvejais: 1) medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo bei vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka; 2) eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. 3. Nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių invazinių ir svetimžemių gyvūnų rūšių, hibridų, taip pat natūraliai Lietuvoje paplitusių nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų, kai jie priklauso laukinės gyvūnijos išteklių naudotojui, padarytą žalą atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. 4. Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę: 1) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala; 2) Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms. 5. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms padarytą žalą, vadovaujasi aplinkos ministro patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika. 6. Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatomi baziniai tarifai taikomi apskaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytą žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus valstybei nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvėje gyvenančią laukinę gyvūniją ar jos buveines. 7. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą privalo pranešti atitinkamai seniūnijai pagal žalos padarymo vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pastebėjus žalą, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos įvertinimo. Seniūnas, gavęs rašytinį prašymą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną šį faktą registruoti ir apie jį pateikti duomenis savivaldybės administracijos direktoriui. 8. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 darbo dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti), pagal Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką privalo apskaičiuoti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą. Iškilus būtinybei, žalai apskaičiuoti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytoje nuostolių skaičiavimo komisijoje dalyvaujantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai teikia šiai komisijai išvadas. 9. Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatoma, kaip apskaičiuojama griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams ar gyvuliams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams piniginė išraiška. 10. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos apskaičiavimo dienos informuoja žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkus, valdytojus ir naudotojus apie apskaičiuotą laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydį. 11. Jeigu žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai sutinka su savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotu laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydžiu, jie pateikia seniūnui prašymą, adresuotą Aplinkos ministerijai, atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Aplinkos ministerijai pateikia žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų prašymą atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą ir savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotą griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytos žalos dydį. Aplinkos ministerija už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą atlygina iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. 12. Už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą turi būti atlyginta per vieną mėnesį nuo prašymo atlyginti griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą pateikimo seniūnui dienos. Ginčo šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos, padarytos laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, dydžiu, turi teisę nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti Administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.267 straipsnis (statute)
6.267 straipsnis. Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą 1. Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas…
6.267 straipsnis. Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą 1. Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. 2. Laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo patirtą žalą saugomų rūšių gyvūnams, augalams, grybams…
26 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo patirtą žalą saugomų rūšių gyvūnams, augalams, grybams ir jų buveinėms. 2. Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę: 1) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala; 2) Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančioms ar natūraliai augančioms saugomoms rūšims ar jų buveinėms. 3. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos saugomoms rūšims ar jų buveinėms padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos ministerijos patvirtinta metodika. 4. Laisvėje gyvenančių saugomų gyvūnų, įrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių sąrašą ir Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų sąrašus, padarytą žalą ūkinės veiklos objektų savininkams, naudotojams ar valdytojams atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai, valstybės ir savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo nustatyta tvarka, jei neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.
Original — rinkosaikste.lt
Specialists Inspect Seasonal Sales Stalls: Where Should You Turn After Buying Poor-Quality Berries? - rinkosaikste.lt Copy link
Specialists are inspecting seasonal sales points across Lithuania, where summer roadsides, town squares, and markets fill with strawberries, cherries, tomatoes, cucumbers, watermelons, and other produce. As buyers share feedback online…
Analysis

Correction. The article’s statement that the label must always indicate the country of origin, quality class, variety and supplier details is expressed too categorically. In the cited fact-checking source, the rule concerning the country of origin of beer is formulated conditionally: origin must be indicated only where failure to do so would mislead the consumer as to the true origin. A more precise formulation would therefore be: the scope of labelling obligations depends on the rules applicable to the specific product, and the indication of origin cannot be presented, on the basis of this provision alone, as a universal rule for all goods. The obligation to state variety and quality class also cannot be treated as universal unless a specific rule applicable to fruit or vegetables is identified.

Article 3(1)(2) of the Law on Consumer Rights Protection grants the right to goods of appropriate quality and safe goods.

Core issue

A buyer who discovers spoiled berries must first pursue not a punitive route, but the route of a consumer claim against the seller. The trader’s greatest risk arises where it cannot substantiate the quality or origin of the goods, or refuses to satisfy the consumer’s claim. The legal issue in this case is precise: how the right to safe goods of appropriate quality and accurately described goods is protected in seasonal trade. It is resolved under Articles 3, 21, 12 and 44 of the Law on Consumer Rights Protection of the Republic of Lithuania.

  • Article 3(1)(2) grants the right to goods of appropriate quality and safe goods.
  • Article 3(1)(3) grants the right to receive accurate information about goods.
  • Article 3(1)(4) covers the defence of infringed rights and compensation for losses.
  • Article 21(1) allows recourse to a competent authority where the seller fails to comply with a claim concerning goods of improper quality.

Legal assessment

The case of summer berries is a matter of consumer-goods quality and information, not merely an issue of marketplace order. Under Article 1(1) of the Law on Consumer Rights Protection, the law regulates relations between consumers and sellers, as well as out-of-court procedures. The practical sequence begins with the seller, because Article 20 of the submitted Law Amending the Law on the Protection of Consumer Rights establishes the initial approach to the seller. If the seller disagrees with the claim, it must provide a reasoned written response within 10 days, supported by documents.

  • The buyer must specify the claim: refund, replacement of the goods, price reduction, or another remedy restoring the infringed right.
  • The seller must examine the consumer’s request free of charge.
  • If the seller disagrees, it must substantiate its position with documents, not merely with an oral explanation.

If the seller does not comply with the claim, Article 21(1) of the Law on Consumer Rights Protection grants the consumer the right to apply to the Service, the Inspectorate, or the State Public Health Supervision Service. In the field of food-product safety, the strategic sources provided identify the State Food and Veterinary Service as the food-control authority. Source [12] states that the SFVS, together with other authorities, is tasked with monitoring compliance with consumer-rights protection requirements. Source [13] classifies food-product safety and quality as part of the field of consumer-rights protection. Where an authority establishes that the claim is justified, Article 21(2) of the Law on Consumer Rights Protection provides for an inspection report. The report states whether the consumer’s claim is justified and proposes that the seller satisfy it within a specified time limit. If the seller does not comply with the proposal, under Article 21(3) a copy of the report is transmitted to the State Consumer Rights Protection Authority. Under Article 12(1)(5), the State Consumer Rights Protection Authority resolves disputes between consumers and sellers out of court. Under Article 12(1)(7), it may apply measures of influence prescribed by law. Under Article 2 of the amending law, which amends Article 12(2)(2) and (3), the Authority may obtain data and documents and inspect sellers’ activities.

Consequences

For the buyer, the most important practical step is to collect evidence, because without it the authority will find it more difficult to link the spoiled berries to a specific seller. The goods, place of sale, time of purchase, seller’s details and available purchase documents are legally relevant. For traders, this case entails a documentary and factual obligation to substantiate what they sell and how they respond to a complaint. For buyers, it means that even a low-value purchase of berries creates an enforceable consumer right to quality and accurate information. For the market, SFVS control is practically important, because, according to the sources provided, supervision of food safety and quality forms part of the consumer-protection system.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was prepared by the Ministry of Justice on the basis of the consumer rights protection strategy, a study on alternative dispute resolution, and proposals from the State Consumer Rights Protection Authority. The aim was to define more clearly how, in relation to defective goods or services, a consumer should first contact the seller and, if the dispute cannot be resolved, may apply to the competent authorities, including the State Food and Veterinary Service in cases concerning food safety. The principal argument was that out-of-court resolution of consumer disputes is simpler, faster and less costly than court proceedings, strengthens consumer protection and may reduce the workload of the courts; no material objections are apparent from the texts submitted.

Fact-check: unverified 2 · incomplete 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 10, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 10, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 10, 19 IR 21…
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 10, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 10, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2011 m. gruodžio 1 d. Vilnius (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) 1 straipsnis. 10 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tarybą sudaro po vieną Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba), Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovą, keturi vartotojų asociacijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Tarybai vadovauja Teisingumo ministerijos atstovas.“ 2 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.“ 3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje 1. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri…
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); 3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6) įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas; 7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones; 8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą; 9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises; 10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę; 11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus; 12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013; 13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje; 14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; 15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę; 3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą; 4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu; 5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras; 6) duoti šio įstatymo 491 straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę; 7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 441 straipsnį; 8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 9) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Paslaugų kokybė 1. Paslauga turi būti tinkamos kokybės, t. y. paslaugos savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai paslaugai taikomame techniniame…
8 straipsnis. Paslaugų kokybė 1. Paslauga turi būti tinkamos kokybės, t. y. paslaugos savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai paslaugai taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir paslaugų teikimo sutartyje. 2. Paslaugos savybės atitinka paslaugų teikimo sutarties sąlygas, jeigu paslauga: 1) atitinka paslaugos teikėjo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį bei paslaugos teikėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl paslaugos kokybės. 3. Jeigu vartotojui suteikta paslauga yra netinkamos kokybės, jis turi teisę per 6 mėnesius nuo paslaugos suteikimo dienos reikalauti, kad ši paslauga neatlygintinai būtų pakeista tinkamos kokybės paslauga. Jeigu suteikta netinkamos kokybės paslauga negali būti pakeista tinkamos kokybės paslauga, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų grąžinti už paslaugą sumokėti pinigai. 4. Paslaugos vartotojas turi teisę: 1) pranešdamas paslaugos teikėjui keisti savo nurodymus dėl paslaugos teikimo būdo ar kitų sutarties sąlygų vykdymo, kai paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu požiūriu įmanomi; 2) nutraukti paslaugos teikimo sutartį, jeigu paslaugos teikėjas laiku nepradėjo vykdyti sutarties ar, teikdamas paslaugą, pažeidžia sutarties sąlygas; 3) nutraukti paslaugos teikimo sutartį bet kuriuo metu, sumokėjęs paslaugos teikėjui už atliktą darbą. 5. Jeigu dėl paslaugos teikėjo kaltės buvo prarastas ar sugadintas vartotojo pateiktas daiktas ar medžiaga, tai pastarojo sutikimu paslaugos teikėjas privalo pakeisti daiktą ar medžiagą lygiaverčiais, o kai vartotojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti, – atlyginti daikto ar medžiagos vertę. 6. Jeigu paslaugos teikėjas nevykdo šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją, Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą ar jai pavaldžius visuomenės sveikatos centrus apskrityse dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo arba į teismą dėl šiame straipsnyje nustatytų teisių gynimo. Bet kokiu atveju vartotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių, padarytų teikiant šio straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkančią paslaugą, atlyginimo. 7. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvirtina bendrąsias paslaugų teikimo taisykles. Valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal savo kompetenciją turi patvirtinti atskirų paslaugų rūšių teikimo taisykles.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →