Teisinė prizmė · 2026-08-05
📚 ArchyvasLTEN

⚖️ Teisinė prizmė — 2026-08-05

Atnaujinta: 2026-08-05 17:06
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
📄 Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (30)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
📄 Originalas — Bernardinai.lt
Profesorė V. Žydžiūnaitė apie mokslinių darbų plagiatą: „Teigti, kad už viską atsakingas tik doktorantas, tikrai negalima“ 🔗
2026-08-04 | 17:00 Vidutinis skaitymo laikas: Profesorė V. Žydžiūnaitė apie mokslinių darbų plagiatą: „Teigti, kad už viską atsakingas tik doktorantas, tikrai negalima“ „Teigiama, kad aukštosios mokyklos naudoja griežtas sutapties…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų…
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybę, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą. 3. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 4. Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 5. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. 6. Disertacija – originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. 7. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. 8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 9. Klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius). 10. Lietuvos aukštoji mokykla (toliau – aukštoji mokykla) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – organizuoti ir vykdyti studijas, teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdyti fundamentinius ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. 11. Lietuvos mokslinių tyrimų institutas (toliau – mokslinių tyrimų institutas) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 12. Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 13. Mokslas – žinių sistema, apimanti bendrąsias tiesas ar teorijas arba bendrųjų dėsnių veikimą, pagrįsta mokslinių tyrimų metodais. 14. Mokslinė veikla – mokslinių žinių kūrimas, kūrybinė veikla, vykdoma taikant mokslinių tyrimų metodus. 15. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. 16. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį. 17. Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai. 18. Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais tyrimais, meno kūryba. 19. Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas, kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai, įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir) kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos, kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus. 20. Rezidentūra – medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypčių studijos, skirtos atitinkamos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti specializaciją. 21. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje. 22. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas. 23. Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti. 24. Studijų kryptis – akademinis, profesinis ir tyrimų laukas, kurį vienija bendra samprata, studijų rezultatai ir jų pasiekimų būdai (dėstymas, studijavimas, vertinimas). 25. Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai. 26. Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas. 27. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. 28. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams. 29. Užsienio lietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1368 Vilnius         1 straipsnis. 17…
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1368 Vilnius         1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas).“ 2. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įpareigoti mokslo ir studijų institucijas pakeisti ar panaikinti sprendimus, prieštaraujančius akademinei etikai ir procedūroms;“. 4. Papildyti 17 straipsnio 11 dalį nauju 6 punktu: „6) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir jų priežastys;“. 5. Papildyti 17 straipsnio 11 dalį nauju 7 punktu: „7) įpareigoti mokslo (meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui leidėjo patvirtinimą dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir techninių klaidų ištaisymo duomenų bazėse, kuriose teikiamos nuorodos į mokslo (meno) darbus;“. 6. Buvusius 17 straipsnio 11 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 punktais. 7. Pakeisti 17 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Šio straipsnio 3 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais tol, kol į kontrolieriaus vietą paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų…
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, principų ir mokslinių praktikų, užtikrinančių mokslinės veiklos ir mokslo (meno) sklaidos, studijų ir su studijomis susijusios veiklos skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, atsakomybę, asmenų lygybę, nediskriminavimą, akademinę laisvę, pasitikėjimą ir pagarbą. 3. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 4. Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 5. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. 51. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad įstojusių į aukštąją mokyklą, studijuojančių ir įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją studentų socialinė sudėtis visose studijų pakopose atitiktų įvairialypę visuomenės socialinę sudėtį. 6. Disertacija – originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. 61. Egzilio sąlygomis veikianti aukštoji mokykla – Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių. Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu. 7. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. 8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 9. Klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius). 10. Lietuvos aukštoji mokykla (toliau – aukštoji mokykla) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – organizuoti ir vykdyti studijas, teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdyti fundamentinius ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. 11. Lietuvos mokslinių tyrimų institutas (toliau – mokslinių tyrimų institutas) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 12. Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 13. Mokslas – žinių sistema, apimanti bendrąsias tiesas ar teorijas arba bendrųjų dėsnių veikimą, pagrįsta mokslinių tyrimų metodais. 14. Mokslinė veikla – mokslinių žinių kūrimas, kūrybinė veikla, vykdoma taikant mokslinių tyrimų metodus. 15. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. 16. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį. 161. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma. 17. Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir kiti darbuotojai. 18. Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais tyrimais, meno kūryba. 19. Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas, kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai, įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir) kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos, kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus. 20. Rezidentūra – medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypčių studijos, skirtos atitinkamos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti specializaciją. 21. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje. 22. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas. 23. Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti. 24. Studijų kryptis – akademinis, profesinis ir tyrimų laukas, kurį vienija bendra samprata, studijų rezultatai ir jų pasiekimų būdai (dėstymas, studijavimas, vertinimas). 25. Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai. 26. Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas. 27. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. 28. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams. 29. Trumposios pakopos studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti. 30. Užsienio lietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai. 31. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme.
Analizė
Šioje byloje plagiato klausimas teisiškai prasideda ne ties sutapties procentu, o ties universiteto gebėjimu apginti kvalifikacijos suteikimo sprendimą. [2][3]
Tai rodo, kad disertacijos plagiato tyrimas gali baigtis ne tik autoriaus vertinimu, bet ir institucinių priežasčių šalinimu. [17]

Esmė

Ginčas nėra vien autoriaus sąžiningumo patikra; jis tikrina, ar kvalifikacijos suteikimo procedūra pati išlaikė akademinės etikos standartą. [2] Todėl sprendžiamas ne viešos reputacijos klausimas, o akademinės kvalifikacijos suteikimo teisėtumas ir kontrolės ribos. [2][3] Žinia nurodo, kad ISM tirs galimą akademinės etikos pažeidimą dėl M. Sinkevičiaus disertacijos. Tikslus teisinis klausimas: ar galimas plagiatas disertacijoje sudaro Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos akademinės etikos pažeidimą. [2] Kartu kyla klausimas, ar pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 12 dalį galėtų būti paveiktas sprendimas dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo. [3] Šioje byloje plagiato klausimas teisiškai prasideda ne ties sutapties procentu, o ties universiteto gebėjimu apginti kvalifikacijos suteikimo sprendimą. [2][3]

Teisinis vertinimas

Akademinė etika pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį apima skaidrumą, sąžiningumą, atsakomybę, akademinę laisvę, pasitikėjimą ir pagarbą. [2] Todėl disertacijos originalumo ginčas patenka į normą ne kaip vien techninis teksto patikrinimas, bet kaip sąžiningumo ir atsakomybės testas. [2] Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį kontrolierius nagrinėja skundus ir savo iniciatyva tiria galimus akademinės etikos bei susijusių procedūrų pažeidimus. [2][4] - Autorius atsako už tai, kad disertacija nebūtų svetimo teksto, idėjos ar išradimo pateikimas kaip savo darbo. [17]

  • Institucija turi užtikrinti nešališką procedūrą ir veiksmingą akademinės etikos klausimų nagrinėjimą pagal savo kodeksą ir vidaus tvarką. [6]
  • Institucijos priemonės už kodekso pažeidimą turi būti aiškios, nediskriminuojančios ir atskirtos nuo darbo pareigų pažeidimų. [6]
  • Jei institucinis nagrinėjimas gali būti neobjektyvus, skundo forma numato pareigą pateikti tai pagrindžiančius duomenis. [5] | Procesinis klausimas | Terminas arba veiksmas |
Kontrolieriaus skundo ar tyrimo išnagrinėjimasNe vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo [2][4]
Pratęsimas dėl sudėtingumo ar papildomos informacijosDu kartus po 4 mėnesius [2][4][7]
Skundas dėl su studijomis susijusios veiklos6 mėnesiai nuo veiksmų ar sprendimo [4]
Sprendimo projektas po informacijos surinkimoPer 5 darbo dienas [7]Kontrolieriaus sprendimų skalė plati: nuo pažeidimo konstatavimo iki įpareigojimo atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo. [3][13]

Jei institucija nevykdo įpareigojimo atšaukti kvalifikacijos suteikimo sprendimą, kontrolierius gali kreiptis į teismą. [3][13] Kontrolierius taip pat gali teikti rekomendacijas dėl pažeidimų ir jų priežasčių pašalinimo arba informuoti teisėsaugą, jei mato nusikalstamos veikos požymių. [3][13] LVAT byloje eA-757-552/2023 plagiavimas apibrėžtas kaip svetimo teksto, idėjos arba išradimo pateikimas kaip savo. [17] Toje byloje kontrolierius informavo pareiškėją, doktorantūrą vykdžiusį universitetą ir ministeriją, taip pat rekomendavo šalinti plagiato priežastis. [17] Tai rodo, kad disertacijos plagiato tyrimas gali baigtis ne tik autoriaus vertinimu, bet ir institucinių priežasčių šalinimu. [17] LVAT byloje eA-131-822 pripažinta, kad pažeidimo paviešinimas yra viena griežčiausių etinės atsakomybės poveikio priemonių. [18] Ši byla lemia, kad viešas sprendimas dėl plagiato nėra neutralus pranešimas, nes jis sukelia neigiamas teisines pasekmes. [18]

Pasekmės

Pirmas scenarijus: universiteto komisija nenustato pagrįsto akademinės etikos pažeidimo ir vidaus procedūra baigiama be kvalifikacijos sprendimo keitimo. [6] Antras scenarijus: nustatomas pažeidimas, tada institucija turi taikyti aiškias kodekse ir kituose aktuose numatytas priemones. [6] Trečias scenarijus: klausimas pasiekia kontrolierių, kuris gali konstatuoti pažeidimą arba įpareigoti atšaukti kvalifikacijos suteikimo sprendimą. [3][13] Ketvirtas scenarijus: nevykdant tokio įpareigojimo, ginčas persikelia į teismą kontrolieriaus kreipimosi pagrindu. [3][13] Praktiškai tai svarbu pačiam disertacijos autoriui, nes pažeidimo konstatavimas gali paveikti jo akademinį statusą ir profesinę reputaciją. [18] Tai svarbu universitetui, nes kontrolieriaus rekomendacijos gali būti nukreiptos į pažeidimų priežastis, ne tik į konkretų darbą. [1][3][17] Tai svarbu akademinei bendruomenei, nes teisė reikalauja vertinti ne vien tekstą, bet ir procedūros nešališkumą, skaidrumą bei atsakomybę. [2][6] Sekimo taškas: laukti universiteto etikos komisijos sprendimo, o kontrolieriaus procedūroje sprendimas turėtų būti priimtas per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo, nebent terminas pratęsiamas. [2][4][7]

📄 Originalas — Jurbarko „Šviesa”
Mažoji Lietuva suvienijo tikslus 🔗
Liepos 22 d. Šilutės Hugo Šojaus dvare Jurbarko, Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Neringos, Palangos bei Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės pasirašė susitarimą kartu plėtoti kultūros kelių tinklą bei kurti ilgalaikę Mažosios Lietuvos…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas 4 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų funkcijos Savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai: 1) bendradarbiaudami su Lietuvos…
5 straipsnis. Savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų funkcijos Savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai: 1) bendradarbiaudami su Lietuvos ir užsienio institucijomis, valstybės, savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kuria ir teikia įvairias kultūros paslaugas, užtikrina jų prieinamumą visuomenei; 2) įgyvendina priemones, skirtas nacionalinių, regiono ir vietos etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimui, stiprinimui ir sklaidai; 3) įgyvendina priemones, skirtas dainų švenčių tradicijų tęstinumui ir plėtrai užtikrinti, dalyvauja dainų šventėse; 4) formuoja mėgėjų meno kolektyvus, įgyvendina mėgėjų meno kolektyvų plėtrą, teikia priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti; 5) organizuoja kultūros renginius, rengia ir įgyvendina kultūrinės edukacijos ir neformaliojo švietimo veiklas; 6) įgyvendina iniciatyvas, skirtas Lietuvos tapatybės ir tradicijų išsaugojimui, istorinės atminties aktualizavimui užtikrinti, stiprinančias vietos ir regiono kultūrinį savitumą, skatinančias pilietiškai aktyvios bendruomenės ugdymą; 7) organizuoja ir (ar) vykdo profesionalaus meno veiklas ir jų sklaidą, dalyvauja įgyvendinant regioninius, nacionalinius ar tarptautinius kultūros plėtros projektus ir programas; 8) įgyvendina veiklas, skirtas vietos bendruomenės įsitraukimui į socialines iniciatyvas meninėmis ir kūrybinės saviraiškos formomis skatinti; 9) vykdo veiklas, skatinančias įvairių kultūrų pažinimą, kultūros paslaugų prieinamumą socialinės atskirties grupėms ir šių grupių įtraukimą į kultūros plėtrą; 10) vykdo kultūros pristatymą ir sklaidą užsienyje; 11) rengia kultūros centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir užtikrina kultūros centrų darbuotojų dalyvavimą jose; 12) teikia kultūros paslaugas, skatinančias kultūrinį verslumą; 13) atlieka teikiamų kultūros paslaugų poreikio ir kultūros paslaugų kokybės stebėseną; 14) atlieka kitas kituose įstatymuose ir kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Kultūros centrų veiklos teisinio reguliavimo ypatumai 1. Kultūros centrai steigiami, pertvarkomi, reorganizuojami ir likviduojami tik Civilinio kodekso…
5 straipsnis. Kultūros centrų veiklos teisinio reguliavimo ypatumai 1. Kultūros centrai steigiami, pertvarkomi, reorganizuojami ir likviduojami tik Civilinio kodekso, Biudžetinių įstaigų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais pagrindais. Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti kultūros centrų steigėjai. 2. Kultūros centrų veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. 3. Sprendimą dėl kultūros centrų likvidavimo arba reorganizavimo priima institucija ar juridinio asmens dalyvių susirinkimas, priėmęs sprendimą dėl kultūros centro steigimo. 4. Kiekvieno kultūros centro, kaip įstaigos, nepaisant jos teisinės formos, pavadinime turi būti nurodyta „kultūros centras“. 5. Juridinis asmuo, siekiantis pripažinimo kultūros centru, turi atlikti ne mažiau kaip dvi iš šių funkcijų: 1) sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, populiarinti senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoti etninės kultūros perimamumą; 2) organizuoti mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą; 3) rūpintis mėgėjų meno kolektyvų parengimu ir dalyvavimu Dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose; 4) organizuoti pramoginius, edukacinius ir kitus renginius; 5) organizuoti valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimą; 6) rūpintis vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu; 7) kurti ir įprasminti šiuolaikines modernias meno veiklos formas; 8) organizuoti etninę kultūrą, mėgėjų meną populiarinančius renginius, tenkinti kitus bendruomenės kultūrinius poreikius; 9) sudaryti sąlygas profesionalaus meno sklaidai; 10) tenkinti sociokultūrinius bendruomenės poreikius. 6. Kultūros ministerijos nustatyta akreditavimo tvarka juridinį asmenį kultūros centru pripažįsta steigėjas. 7. Akreditavimą vykdo steigėjo sudaryta komisija, į kurios sudėtį įeina ir Kultūros ministerijos atstovai. 8. Kultūros centro akreditacijos reikalavimai: 1) turi veiklai tinkamas patalpas ir darbo organizavimui reikiamas priemones; 2) turi atitinkamos kvalifikacijos kultūros ir meno darbuotojų; 3) sistemingai rengia veiklos planus ir juos įgyvendina. 9. Juridinis asmuo, siekdamas pripažinimo kultūros centru, steigėjui kartu su prašymu pateikia šiuos dokumentus: 1) juridinio asmens steigimo dokumentų nuorašus; 2) dokumentų nuorašus apie vykdomą ir numatomą vykdyti veiklą, turimą ir planuojamą metų veiklos programą; 3) studijų, būrelių, mėgėjų meno kolektyvų, veikiančių kultūros centre, sąrašą; 4) kultūros ir meno darbuotojų sąrašą ir dokumentų nuorašus, patvirtinančius jų išsimokslinimą ir atitinkamą kvalifikaciją; 5) dokumentų nuorašus, įrodančius veiklai tinkamų patalpų nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos, panaudos sutarčių pagrindu valdymą ir informaciją apie administracinį personalą. 10. Kultūros centro steigėjas informuoja Kultūros ministeriją apie kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, reorganizavimą ar likvidavimą arba apie jų filialų steigimą ar uždarymą.
Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Savivaldybės institucijų kompetencija savivaldybių kultūros centrų veiklos valdymo srityje 1. Savivaldybės taryba: 1) steigia savivaldybių kultūros…
11 straipsnis. Savivaldybės institucijų kompetencija savivaldybių kultūros centrų veiklos valdymo srityje 1. Savivaldybės taryba: 1) steigia savivaldybių kultūros centrus, priima sprendimus dėl jų pabaigos ir pertvarkymo, tvirtina savivaldybių kultūros centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir planavimo dokumentus; 2) bendradarbiaudama su kultūros centrų bendruomene, nustato savivaldybių kultūros centrų veiklos prioritetus; 3) užtikrina savivaldybių kultūros centrų finansavimą ir (ar) kitokį prisidėjimą prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių savivaldybės kultūros centrų veiklos, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimo įgyvendinant tarptautines, nacionalines, regionines kultūrines programas ir dalyvavimo dainų šventėse; 4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su kultūros centrų veiklos valdymu savivaldybės teritorijoje. 2. Savivaldybės meras: 1) koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės teritorijoje veikiančių savivaldybės kultūros centrų veiklą, organizuoja jų teikiamų paslaugų kokybės stebėseną; 2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su kultūros centrų veiklos valdymu savivaldybės teritorijoje.
Analizė
Mažosios Lietuvos maršrutas negali būti vien savivaldybių rinkodaros grandinė, jeigu jo atramos yra registruoti objektai, vietovės ar jų apsaugos zonos. [4][10]
Šios sutarties teisinė vertė bus matuojama ne merų parašų skaičiumi, o tuo, ar atsiras programos, finansavimo tvarkos, planavimo dokumentų laikymasis ir valdytojų sutartys. [3][5][10][13]

Esmė

Tikslus klausimas nėra, ar aštuonios savivaldybės gali reklamuoti maršrutą, o ar jų susitarimas pereina į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinį valdymą. Kai maršrutas siejamas su paveldo objektais, vietovėmis ir jų lankymu, jis vertintinas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1, 4, 5, 6, 16, 22 ir 27 straipsnius. [6][4][1][2][3][10][5] Naujienos faktas siauras: liepos 22 d. aštuonios savivaldybės susitarė kartu plėtoti kultūros kelių tinklą ir Mažosios Lietuvos paveldo viziją. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis siekia išsaugoti Lietuvos teritorijoje esantį paveldą ir sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti bei naudotis. [6] To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalis apsaugą apima kaip apskaitą, skelbimą saugomu, saugojimą, pažinimo sklaidą ir atgaivinimą, todėl kultūros kelias teisėje nėra vien komunikacija. [4] Savivaldybių sutartis tampa teisiškai jautri tada, kai pažinimo sklaida ir turizmo srautai veda į tvarkybą, naudojimą, finansavimą ar veiklą kultūros paveldo teritorijose. [4][10] Mažosios Lietuvos maršrutas negali būti vien savivaldybių rinkodaros grandinė, jeigu jo atramos yra registruoti objektai, vietovės ar jų apsaugos zonos. [4][10]

Teisinis vertinimas

Valstybinę nekilnojamojo kultūros paveldo politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir Kultūros ministerija, o valstybinį administravimą organizuoja kultūros ministras. [1] Savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį atlieka tik įstatymų joms nustatytas funkcijas. [1] Koordinacinė grupė gali dėlioti metines veiklas ir prioritetus sutarties lygmeniu, bet ji nepakeičia Departamento, kultūros ministro ar savivaldybės tarybos kompetencijų. [1][2] Savivaldybių pareigų branduolys yra toks: - Savivaldybės institucijos saugomų statinių ir saugomų objektų teritorijų projektavimo, derinimo ir leidimų procesus vykdo pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. [2]

  • Paveldosaugos padaliniai pagal 6 straipsnio 3 dalį tarpininkauja tarp valdytojų ir Departamento, tikrina objektų būklę, kaupia informaciją ir teikia ją Departamentui. [2]
  • Tie padaliniai informuoja Departamentą apie sprendimus dėl valstybės saugomų objektų, teikia valdytojams privalomus reikalavimus ir gali surašyti administracinių nusižengimų protokolus. [2]
  • Savivaldybės taryba pagal 5 straipsnio 4 dalį norminius paveldosaugos aktus priima tik pagal kompetenciją. [1] Dėl to bendra sutartis nepanaikina konkretaus objekto valdytojo pareigos laikytis paveldosaugos reikalavimų. [2][3][10] Jeigu maršrutas apima Kultūros vertybių registre esančių objektų lankymą ar naudojimą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 16 straipsnis leidžia apsaugos sutartimis nustatyti lankymo sąlygas, užmokestį ir paramą tvarkybai. [3] Tokios sutartys registruojamos Nekilnojamojo turto registre, o paveldosaugos reikalavimai pereina naujam valdytojui kartu su objektu. [3] Lankytojų nukreipimas per regioną teisinį svorį įgyja tik tada, kai jis suderintas su konkrečių objektų reglamentais, tvarkymo planais ar apsaugos sutartimis. [3][10] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad vertybės, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomos pagal planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir paveldosaugos reikalavimus. [10] Vietos teisės lygmeniu Šilutės rajono bendrojo plano keitimo priedas sieja Mažosios Lietuvos etnografinį regioną su išskirtiniu savitumu ir reikalauja paveldo teritorijose saugoti istorinį urbanistinį audinį. [silutes rajono] Finansavimo mechanizmas čia nėra vien savanoriškas biudžetų sudėjimas, nes skirtingoms veikloms taikomi skirtingi teisiniai kanalai. [5] | Veikla | Teisinis finansavimo kanalas |
Valstybinė apskaita, paveldotvarka ir kontrolėValstybės biudžeto lėšos. [5]
Vertybių atskleidimas ir objektų skelbimas saugomaisValstybės ir savivaldybių biudžetų paveldosaugai skirtos lėšos. [5]
Saugomo objekto priežiūraValdytojų lėšos. [5]
Tvarkybos darbaiValdytojų lėšos, o esant galimybių - dalinis valstybės, savivaldybių, tarptautinių fondų ar kitų šaltinių finansavimas. [5]Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto, o savivaldybių tarybos - savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programas bei rėmimo tvarką. [5] Jungtinė paraiška fondams pati neišsprendžia kofinansavimo klausimo, nes savivaldybės turi turėti tarybų patvirtintą biudžetinį pagrindą. [5] Savivaldybių lėšų panaudojimo apžvalgoje fiksuota, kad savivaldybės finansuoja paveldo dienas, leidinius, stendus ir ženklus prie objektų. [13] Toje pačioje apžvalgoje nurodyta problema, kad daugelis savivaldybių nerengia ilgalaikių strateginių programų ir detaliai neanalizuoja objektų būklės, naudojimo bei išsaugojimo tendencijų. [13] Įsigaliojimo datos rodo, kad 2026-08-05 šiam vertinimui taikomas jau galiojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reguliavimas. [7][8][9]Nuostatos pokytisĮsigaliojimas arba įgyvendinimas
------
5, 8, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas2014-01-01. [7]
2, 4, 17, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas2020-01-01, įgyvendinamieji aktai iki 2019-12-31. [8]
2 straipsnio pakeitimo įstatymas2025-01-01. [9]Šios sutarties teisinė vertė bus matuojama ne merų parašų skaičiumi, o tuo, ar atsiras programos, finansavimo tvarkos, planavimo dokumentų laikymasis ir valdytojų sutartys. [3][5][10][13]

Pasekmės

Pirmas scenarijus - sutartis lieka pažinimo sklaidos ir atgaivinimo platforma, finansuojama per savivaldybių tarybų programas ir galimus fondus. [4][5] Tokiu atveju praktiniai adresatai yra turizmo centrai, kultūros įstaigos, bendruomenės ir objektų valdytojai, nes jie įgyvendins lankymo, sklaidos ir naudojimo veiklas. [4][5] Antras scenarijus - maršrutas išplečiamas į darbus prie konkrečių saugomų objektų, todėl įsijungia projektavimo sąlygų, derinimo, leidimų ir paveldosaugos reikalavimų režimas. [2][10] Tada savivaldybių institucijos veikia pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, o paveldosaugos padaliniai pagal 6 straipsnio 3 dalį renka informaciją, teikia duomenis Departamentui ir nustato privalomus reikalavimus valdytojams. [2] Trečias scenarijus - su objektų valdytojais sudaromos apsaugos sutartys, kuriose įrašomos lankymo sąlygos, galimas užmokestis, paramos tvarkybai forma ar kompensacija. [3] Tai praktiškai svarbu finansavimo rizikai: politinė sutartis gali padėti telkti lėšas, bet tvarkybos darbai pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalį pirmiausia atliekami valdytojų lėšomis. [5] Artimiausias procedūrinis sekimo taškas - per metinį veiklų ciklą laukti savivaldybių patvirtintų veiklų ir finansavimo dokumentų, o konkrečių objektų atveju - Departamento arba savivaldybės paveldosaugos padalinio sprendimų pagal 6 ir 16 straipsnius. [2][3][5]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Mokslo ir technologijų pasaulis
DI gigantai masiškai superka ir naikina senas knygas. Jau vyksta masinis skenavimas 🔗
DI gigantai masiškai superka ir naikina senas knygas. Jau vyksta masinis skenavimas () Dirbtinio intelekto gigantai rado naują duomenų šaltinį: naudotas spausdintas knygas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio…
22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama: 1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja; 2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto; 3) naudoti kūrinius, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu kūrinio nėra viešoje prekyboje ir autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo. Šio apribojimo tikslais šiame punkte nurodytos įstaigos gali atgaminti įsigytus kūrinių egzempliorius, tačiau tik tam, kad būtų įmanoma techniškai padaryti kūrinį viešai prieinamą kompiuterių tinklais. Tuo pačiu metu negali būti padaroma prieinamų kompiuterių tinklais daugiau kūrinio egzempliorių, negu jų yra šiose įstaigose. Šiame punkte nurodytos įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų naudojamos efektyvios techninės apsaugos priemonės, neleidžiančios atgaminti kūrinių kopijų, taip pat bet kokiu būdu perkelti ar perduoti kūrinių turinio informaciją už įstaigų terminalų ribų į išorės tinklus; Pastaba. 22 straipsnio 3 punktas taikomas tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo (Nr. XI-1833) įsigaliojimo. 4) nekomerciniais tikslais viešai atlikti ir viešai rodyti kūrinį formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių-darželių ir darželių) koncertuose, parodose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis. Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Šis Įstatymas nustato: 1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); 2) atlikėjų, fonogramų…
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Šis Įstatymas nustato: 1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); 2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, elektroninės spaudos leidėjų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); 3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); 4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72-9, 72-10, 72-12, 72-13, 72-30, 72-31, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1, 15-2, 21-1, 22-1, 22-2, 40-1, 40-2, 40-3, 57-1, 65-1 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymas 11 straipsnis (statute)
Pakeisti 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti…
Pakeisti 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 221 straipsniu Papildyti Įstatymą 221 straipsniu: „221 straipsnis. Tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais 1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo mokslinių tyrimų organizacijoms ir kultūros paveldo įstaigoms leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti kūrinių, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą.
Analizė
Masinis knygų pirkimas pats savaime neišsprendžia skaitmeninės kopijos teisėtumo: Lietuvos teisėje lemiamas veiksmas yra atgaminimas, o ne popierinio egzemplioriaus nuosavybė.
Todėl 3 milijonų tomų pavertimas uždaru DI mokymo rinkiniu būtų sunkiai grindžiamas vien ATGTĮ 22 straipsniu. [2]

Esmė

Masinis knygų pirkimas pats savaime neišsprendžia skaitmeninės kopijos teisėtumo: Lietuvos teisėje lemiamas veiksmas yra atgaminimas, o ne popierinio egzemplioriaus nuosavybė. Ši praktika teisiškai skyla į du režimus: bendrą tekstų ir duomenų gavybos išimtį ir siauresnę mokslinių tyrimų organizacijų bei kultūros paveldo įstaigų išimtį. - Faktinis branduolys: įmonės įsigyja naudotas knygas, jas supjausto, skenuoja ir tekstą naudoja DI modeliams mokyti.

  • Klausimas būtų sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnį, 22 straipsnį, 22-1 straipsnį, 22-2 straipsnį, 32 straipsnį, 65 straipsnį ir Bibliotekų įstatymo 31 straipsnį. [2][5][7][12][13][14] Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą autorius turi išimtinę teisę leisti arba uždrausti kūrinio atgaminimą bet kokia forma ar būdu. [7]

Todėl destruktyvus skenavimas pirmiausia yra autorių turtinių teisių klausimas, nes knygos tekstas perkeliamas į skaitmeninę kopiją. [7]

Teisinis vertinimas

Bendroji taisyklė yra griežta: bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus ar kito teisėto teisių subjekto leidimo laikomas neteisėtu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. [7] DI mokymo grandinėje svarbiausias veiksmas yra ne knygos sunaikinimas, o teisėtai prieinamo kūrinio atgaminimas tekstų ir duomenų gavybai. [5][7] | Režimas | Kas gali naudoti | Pagrindinės sąlygos |

ATGTĮ 22-1 straipsnisMokslinių tyrimų organizacijos ir kultūros paveldo įstaigosNekomerciškai, mokslinių tyrimų tikslais, su teisėtai prieinamais kūriniais
ATGTĮ 22-2 straipsnisBet kuris naudotojasTik teisėtai prieinami kūriniai ir nėra aiškaus teisių pasilikimoPagal ATGTĮ 22-2 straipsnio 1 dalį leidžiama be leidimo ir atlyginimo atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. [5]

Tačiau ATGTĮ 22-2 straipsnio 2 dalis šią išimtį apriboja: ji taikoma tik tada, kai teisių subjektai aiškiai nepasilieka teisės naudoti kūrinius. [5] Viešai internete prieinamo turinio atveju toks pasilikimas turi būti išreikštas kompiuterio skaitomomis priemonėmis. [5] Popierinių knygų masinis skenavimas telpa į šią schemą tik tiek, kiek knyga yra teisėtai prieinama ir nėra veiksmingo teisių pasilikimo pagal taikomą išimties modelį. [5] - DI įmonės teisinė atrama būtų ATGTĮ 22-2 straipsnis, jeigu kūriniai teisėtai prieinami ir teisių turėtojas nėra aiškiai pasilikęs naudojimo teisės. [5]

  • Autorių ir leidėjų atsvara yra teisė aiškiai pasilikti kūrinių naudojimą tekstų ir duomenų gavybai. [5]
  • Jeigu išimtis netaikoma, grįžtama prie ATGTĮ 15 straipsnio taisyklės dėl autoriaus leidimo ir atlyginimo. [7] Siauresnė ATGTĮ 22-1 straipsnio išimtis skirta tik mokslinių tyrimų organizacijoms ir kultūros paveldo įstaigoms. [12]

Ji leidžia nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius mokslinių tyrimų tekstų ir duomenų gavybai, kai su kūriniais galima teisėtai susipažinti. [12] Tokios kopijos gali būti saugomos mokslinių tyrimų tikslais, įskaitant rezultatų patikrinimą, užtikrinant naudojimo ir platinimo ribojimus. [12] Komercinis DI milžino modelio mokymas nėra savaime tas pats režimas kaip mokslinių tyrimų organizacijos ar kultūros paveldo įstaigos veikla. [12] ATGTĮ 22 straipsnis nepadengia masinio visų knygų skenavimo, nes jis leidžia mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais naudoti nedidelius kūrinius ar trumpas ištraukas, kiek reikia programai ar tyrimui. [2] Ši norma taip pat pabrėžia nekomercinį mokymo ir mokslinių tyrimų tikslą. [2] Todėl 3 milijonų tomų pavertimas uždaru DI mokymo rinkiniu būtų sunkiai grindžiamas vien ATGTĮ 22 straipsniu. [2] Bibliotekoms taikoma atskira riba: autorių teisių saugomus elektroninius ir skaitmeninius dokumentus jos naudoja gavusios teisių subjektų sutikimą, išskyrus ATGTĮ numatytas išimtis. [14] Skaitmeninio kultūros paveldo programa orientuota į teisėtą prieigą visuomenei, atminties institucijų dialogą ir galimybę skaitmeninti nekomercinėje apyvartoje nesančius kūrinius. [18] Tai skiriasi nuo uždaros privačios duomenų bazės, kurioje tekstas pasiekiamas tik per DI atsakymus. [18]

Pasekmės

Praktiškai ginčas suktųsi apie tris įrodinėjimo klausimus: ar kūriniai buvo teisėtai prieinami, ar buvo aiškus teisių pasilikimas, ir ar kopijos saugomos tik tiek, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybai. [5] Jeigu teisių pasilikimas įrodytas, naudotojui reikėtų leidimo pagal ATGTĮ 15 straipsnį arba kitos konkrečios išimties. [5][7] Jeigu pasilikimo nėra, naudotojas remtųsi ATGTĮ 22-2 straipsniu, bet jo kopijų saugojimo trukmė liktų susieta su tekstų ir duomenų gavybos poreikiu. [5] Autoriams ir leidėjams praktiškai svarbiausia ne protestuoti prieš pačią naudotos knygos rinką, o aiškiai valdyti teisių pasilikimą dėl tekstų ir duomenų gavybos. [5] Kultūros paveldo įstaigoms svarbu, kad ATGTĮ 22-1 straipsnis suteikia platesnį saugojimo pagrindą mokslinių tyrimų rezultatams tikrinti, bet tik nekomerciniame mokslinių tyrimų kontekste. [12] Bibliotekoms svarbu, kad skaitmeninių dokumentų naudojimas tebėra siejamas su teisių subjektų sutikimu arba konkrečiomis ATGTĮ išimtimis. [14] Kolektyvinis administravimas gali būti taikomas kūrinių atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų internetu, taip pat kitoms kūrinių panaudojimo sritims. [6] Todėl praktinis licencijavimo kelias gali eiti per individualius leidimus arba kolektyvinio administravimo mechanizmus, jeigu konkreti naudojimo sritis taip administruojama. [6][7] Artimiausias procedūrinis sekimo taškas yra teisių turėtojų aiškūs pasilikimo pareiškimai ir naudotojų dokumentai, pagrindžiantys teisėtą prieigą, kopijų saugojimo trukmę bei pasirinktą ATGTĮ 22-2 straipsnio taikymą. [5]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Atnaujinama Jogailos gatvė Vilniuje: naujas dviračių takas, šaligatviai ir patogesnis eismas 🔗
Atnaujinama Jogailos gatvė Vilniuje: naujas dviračių takas, šaligatviai ir patogesnis eismas 2026-08-04 09:49 Vilniaus centre vyksta vienos svarbiausių miesto gatvių – Jogailos – kapitalinio remonto darbai. Vienoje gatvės pusėje baigiami…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos kelių įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus. 2…
5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus. 2. Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo pažangos priemones, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, nustato prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių tvarką ir sąlygas. 3. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat: 1) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas; 2) atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus; 3) tvarko ir analizuoja duomenis apie valstybinės reikšmės kelius; 4) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo pažangos priemonių rengimo; 5) atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir jos nustatyta tvarka atlieka šių projektų sąnaudų ir naudos analizę ir pasirenka geriausią projekto įgyvendinimo galimybę, ir šio pasirinkimo rezultatus paskelbia savo interneto svetainėje; 6) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną; 7) skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 45 straipsniu (išskyrus 45 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama tarp infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros valdytojo kilusį ginčą, turi teisę nustatyti užmokesčio už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra dydį), suteikia operatoriams, siekiantiems užtikrinti ryšį, reikalingą eismo dalyvių įrenginiams, transporto sistemoms ir transporto priemonėms veikti, bendrai naudotis akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise valdomais, naudojamais ir disponuojamais ryšių bokštais, esančiais valstybinės reikšmės keliuose (toliau – ryšių bokštų bendras naudojimas). Sutartyje dėl ryšių bokštų bendro naudojimo turi būti numatytas ne ilgesnis kaip 10 metų sutarties galiojimo terminas, kuris gali būti pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui neribotą kartų skaičių, užmokesčio dydis, jo mokėjimo ir peržiūros tvarka, 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo laiku operatoriaus nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, operatoriaus atsakomybė už netinkamą sutarties įsipareigojimų vykdymą, sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka. Užmokestis, kurį moka operatoriai už ryšių bokštų bendrą naudojimą, yra apskaičiuojamas susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir turi būti pagrįstas patirtomis ryšių bokštų įrengimo, eksploatavimo sąnaudomis ir protingumo kriterijų atitinkančia investicijų grąža. Lėšos, gautos už ryšių bokštų bendrą naudojimą, yra akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos. Šios lėšos naudojamos ryšių bokštams statyti ir jiems funkcionuoti reikalingiems elektros, ryšių linijų įvadams įrengti skirtai paskolai grąžinti ir palūkanoms mokėti, taip pat ryšių bokštų ir jiems funkcionuoti reikalingų elektros, ryšių linijų įvadų eksploatavimo sąnaudoms ir kitoms su šio turto eksploatavimu, naudojimu ir priežiūra susijusioms sąnaudoms padengti. 4. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. 5. 6. Kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Keliai gali būti tiesiami ar rekonstruojami koncesiniais pagrindais. Nr. XI-1634, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6615 (2011-11-22), i. k. 1111010ISTA0XI-1634 7. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų tvarką nustato Vyriausybė. Nr. XI-1634, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6615 (2011-11-22), i. k. 1111010ISTA0XI-1634 8. Geležinkelių pervažų įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Geležinkelio transporto kodeksas. Nr. XI-1634, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6615 (2011-11-22), i. k. 1111010ISTA0XI-1634
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas…
5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus. 2. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką vykdo bei valstybinės reikšmės kelių programas rengia Susisiekimo ministerija. 3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) Susisiekimo ministerijos įgaliota atlieka valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių steigėjos funkcijas; 2) nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis); 3) vykdo valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovų funkcijas; 4) vykdo valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo funkcijas; 5) kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų), prižiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. 4. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. 5. Kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Keliai gali būti tiesiami ar rekonstruojami koncesiniais pagrindais. 6. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų tvarką nustato Vyriausybė. 7. Geležinkelių pervažų įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Geležinkelio transporto kodeksas.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S   2002 m. spalio 3 d. Nr. IX-1113 Vilnius   (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424)     1…
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S   2002 m. spalio 3 d. Nr. IX-1113 Vilnius   (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424)     1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymą ir jį išdėstyti taip:   „LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ Į S T A T Y M A S   PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Didžiagabaritė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausius leistinus dydžius. 2. Gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. 3. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. 4. Kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla. 5. Kelio briauna – kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija. 6. Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. 7. Kelio kategorija – rodiklis, nustatantis kelio techninius parametrus bendrame kelių tinkle (kelio ir jo statinių matmenis, eismo juostų skaičių, sankryžų tipą, eismo pralaidumą ir kita). 8. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. 9.
Analizė
Granito trinkelės senamiesčio gatvėje savaime nėra pakankamas teisinis argumentas; jas turi laikyti visas projektavimo, saugaus eismo ir prieinamumo režimas.
Praktinė rizika kiltų ten, kur dviračių, pėsčiųjų, autobusų ir automobilių stovėjimo srautai būtų suprojektuoti formaliai, bet neatskirti ar nepažymėti pagal saugaus eismo taisykles.

Esmė

Jogailos gatvės remontas teisiškai sprendžiamas ne kaip estetikos klausimas, o kaip vietinės reikšmės gatvės saugaus pertvarkymo kompetencijos testas. Ginčo ašis būtų, ar savivaldybė, keisdama šaligatvius, dviračių taką, autobusų juostą ir stovėjimą, laikėsi projektavimo, eismo saugos ir darbo vietų apsaugos taisyklių. Naujienos faktas siauras: Vilniuje remontuojama Jogailos gatvė, eismo schema iš esmės paliekama, o darbus planuojama baigti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Taikytinos normos yra šios:

  • Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnis nustato, kad keliai projektuojami, remontuojami ir prižiūrimi pagal teritorijų planavimo dokumentus, kelių projektavimo normatyvus ir statybos techninius dokumentus. [2]
  • Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis savivaldybės merui arba jo įgaliotam administracijos direktoriui priskiria eismo organizavimą vietinės reikšmės keliuose. [7]
  • Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis įpareigoja gatvės savininką ar valdytoją užtikrinti saugias eismo sąlygas ir tinkamai pažymėti darbus. [9]
  • Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 111 straipsnis reikalauja kelių saugumo audito visiems viešajam eismui skirtiems projektuojamiems, tiesiamiems ar eksploatuojamiems keliams ir gatvėms. [11]
  • STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 1 punktas nustato gatvių, vietinės reikšmės kelių, šaligatvių, stovėjimo vietų ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. [16]

Teisinis vertinimas

Savivaldybės kompetencija čia kyla ne iš bendro miesto tvarkymo mandato, o iš konkrečios vietinės reikšmės gatvių funkcijos. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis apima eismo organizavimą, gatvių priežiūrą, projektavimą, statybą, taisymą, rekonstravimą ir saugumo auditą. [7] Vietos savivaldos funkcijos ribą patvirtina šaltinyje nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai: reguliavimas negali paneigti savivaldybės galimybės įgyvendinti Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kompetencijos. [13] Jogailos gatvės pertvarkymo teisėtumas pirmiausia priklausytų nuo techninio projekto ir jo atitikties privalomiems dokumentams. Granito trinkelės senamiesčio gatvėje savaime nėra pakankamas teisinis argumentas; jas turi laikyti visas projektavimo, saugaus eismo ir prieinamumo režimas. Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad remontas būtų vykdomas pagal įstatymus, kitus teisės aktus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus. [2] | Klausimas | Taikoma taisyklė |

Gatvės remontasProjektuojamas pagal Kelių įstatymo 8 straipsnį ir STR 2.06.04:2014 1 punktą. [2][16]
Dviračių takasNe motorinių transporto priemonių dalyje tiesiamas takas turi būti atskirtas ženklais arba konstrukciniais elementais. [6]
Viešasis transportasReguliarus keleivinis eismas leidžiamas tik gatvėmis, kurių būklė užtikrina saugų eismą. [14]
Darbai gatvėjeDarbo vietos turi būti aptvertos, pažymėtos ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais. [9]Dviračių takas ir šaligatviai nėra tik patogumo elementai, nes Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis juos įtraukia į eismo saugumo priemonių įgyvendinimą. [6][9]

Jeigu dviračių takas įrengiamas ne motorinių transporto priemonių eismui skirtoje dalyje, atskyrimas kelio ženklais arba konstrukciniais elementais tampa privaloma projekto savybe. [6] STR nuostata dėl senamiesčių leidžia DS gatvėse teikti prioritetą pėstiesiems, paliekant minimalius pločius motorizuotam eismui. [18] Autobusų juostos įrengimas ties Islandijos stotele vertintinas per viešojo transporto saugumo filtrą. Reikalavimai gatvėms, kuriomis vyksta reguliarus keleivinis transportas, privalomi gatvių valdytojams, prižiūrėtojams, vežėjams ir keleivių vežimo organizatoriams. [14] Savivaldybės administracija parenka ir įvertina vietinio susisiekimo maršruto trasą, o eismas leidžiamas tik saugų keleivinį eismą užtikrinančiomis gatvėmis. [14] Darbų metu atsakomybė nesibaigia patvirtintu projektu. Asmenys, organizuojantys darbus gatvėje ar šalia jos, turi užtikrinti aptvėrimą, ženklus, atitvarus, nukreipiamuosius įtaisus ir šviesas blogo matomumo metu. [9] Policija prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi įstatymo ir Kelių eismo taisyklių, reguliuoja eismą ir tiria pažeidimus. [10]

Pasekmės

Realistiškas scenarijus yra projekto tąsa, jeigu techniniai sprendiniai, darbo vietų organizavimas ir eismo ženklinimas atitinka minėtus reikalavimus. Praktinė rizika kiltų ten, kur dviračių, pėsčiųjų, autobusų ir automobilių stovėjimo srautai būtų suprojektuoti formaliai, bet neatskirti ar nepažymėti pagal saugaus eismo taisykles. Tai praktiškai svarbu trims grupėms:

  • savivaldybei, nes ji atsako už vietinės reikšmės gatvės eismo organizavimą ir remonto procesą; [7]
  • rangovui ar darbų organizatoriui, nes darbo vietos apsauga yra atskira pareiga; [9]
  • eismo dalyviams, nes policija prižiūri Kelių eismo taisyklių laikymąsi ir gali reaguoti į pažeidimus. [10] Toliau procedūriškai reikia laukti darbų perkėlimo į kitą gatvės pusę, darbo vietų ženklinimo vietoje ir remonto pabaigos iki 2026 m. gruodžio 31 d.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Diena.lt
Vilniaus rajono seniūnijose paskelbta ekstremalioji situacija 🔗
„Savaitgalio audra skaudžiai palietė dalį Vilniaus rajono gyventojų. Po nuolatinio situacijos vertinimo šiandien priėmiau sprendimą skelbti ekstremaliąją situaciją labiausiai nukentėjusiose Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijose“, –…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaFinansinė pagalba stichinės nelaimės atveju skiriama už žalą gyvenamiesiems būstams ir būtinajai gyvenamajai infrastruktūrai; sugadintos tvoros, lauko įrenginiai ar su būstu nesusijęs turtas nėra kompensuojami
⚪ NepatikrintaPagal galiojančią tvarką gali būti skiriama iki 3,5 tūkst. eurų (gyvenamajam namui/butui), iki 1,5 tūkst. eurų (sodo namui) arba iki 500 eurų (ūkiniam pastatui)
⚪ NepatikrintaŽalos atlyginimą gali gauti Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę fiziniai asmenys ir Vilniaus rajone registruoti juridiniai asmenys
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo…
13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 4) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 5) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 6) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 7) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 8) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 9) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2. Meras ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus savivaldybės teritorijoje esančioms kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams, kurių valdoma ypatingos svarbos infrastruktūra yra mero vadovaujamos savivaldybės teritorijoje, dėl jų atsparumo stiprinimo. 3. Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 2) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 3) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 4) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 5) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais; 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas 1. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras: 1) nedelsdamas…
33 straipsnis. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas 1. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras: 1) nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą; 2) vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės operacijų centro pasiūlymu sprendžia dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojo, darbuotojo ar valstybės politiko paskyrimo savivaldybės operacijų vadovu poreikio; 3) šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją; 4) telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos pajėgas ir reikalingus materialinius išteklius susidariusiai savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti, gyventojams kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugoti, jiems evakuoti; 5) atsižvelgdamas į gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl gyventojų evakavimo; 6) kreipiasi į kitos savivaldybės ir (arba) valstybės instituciją ir (arba) įstaigą pagalbos gyventojams evakuoti, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar gresiančiai arba susidariusiai savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka; 7) pagal kompetenciją priima kitus sprendimus, būtinus savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei ar gresiančiai arba susidariusiai savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. 2. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, savivaldybės operacijų centras: 1) vertina ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo merui skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją; 2) renka informaciją apie gresiančią savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos raidos prognozes ir planuoja priemones, siekdamas laiku reaguoti į galimas naujas grėsmes; 3) išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kad būtų imtasi reikiamų priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti; 4) organizuoja nutrauktų komunalinių paslaugų gyventojams teikimo atnaujinimą; 5) kol paskelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir paskiriamas savivaldybės operacijų vadovas, organizuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jų padarinių šalinimo darbus ir juos koordinuoja. 3. Paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją: 1) savivaldybės operacijų vadovas tampa atsakingas už paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo darbų organizavimą ir atlikimą; 2) meras atlieka šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytas funkcijas ir vykdo kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones; 3) savivaldybės operacijų centras atlieka šio straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytas funkcijas ir vykdo kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones, taip pat koordinuoja jų vykdymą; 4) ministerijos, atsižvelgdamos į ministrams pavestą valdymo sritį, taip pat ministrui pavestos valdymo srities valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją, teikia konsultacijas, ekspertinę ir pagal galimybes kitą pagalbą savivaldybei likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas 1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir…
32 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas 1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka praneša ir keičiasi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. 3. Ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius: 1) savivaldybės lygio – ekstremalioji situacija, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus arba pagrįstai prognozuojama, kad atitiks šiuos kriterijus vienos savivaldybės teritorijoje, ir kai susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniai šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos pajėgomis ar naudojant savivaldybėje turimus materialinius išteklius arba valstybės rezervą; 2) valstybės lygio – ekstremalioji situacija Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje arba ekstremalioji situacija, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų, arba kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau kaip vienus metus, arba kai jos padariniams šalinti reikalingi materialiniai ištekliai teikiami iš kitų savivaldybių ar pasitelkiamos kitose savivaldybėse esančios civilinės saugos pajėgos. 4. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija arba valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje. Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje. 5. Ekstremaliosios situacijos galiojimo trukmė siejama su ekstremaliosios situacijos grėsmės išnykimu ir jos padarinių pašalinimu. Ekstremaliąją situaciją paskelbęs subjektas privalo reguliariai Vyriausybės nustatyta tvarka vertinti ekstremaliosios situacijos galiojimo poreikį ir, likvidavus ekstremaliąją situaciją ir pašalinus jos padarinius, inicijuoti ekstremaliosios situacijos atšaukimą. 6. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, laikoma, kad tuo pačiu pagrindu paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija yra atšaukta. 7. Gavęs savivaldybės, kurios visoje teritorijoje ar jos dalyje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, mero motyvuotą prašymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, atsižvelgdamas į paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su ministerija ir (ar) kita institucija ir įstaiga, kurios veiklos sričiai priskirtina paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po mero motyvuoto prašymo gavimo dienos teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Kai Nacionalinis krizių valdymo centras nusprendžia, kad mero prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą jis nedelsdamas informuoja merą ir pateikia pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo.
Analizė
Civilinės saugos teisinis režimas čia įjungia ne kompensavimo pažadą, o valdymo mechanizmą: perspėjimą, pajėgų telkimą, išteklių naudojimą ir privalomus sprendimus gyventojams [7][10][14].
Jeigu Avižienių, Riešės ir Zujūnų padariniai šalinami Vilniaus rajono pajėgomis, sprendimo centras lieka savivaldybėje, o ne Vyriausybėje [5][7].

Esmė

Šios situacijos branduolys yra ne žalos dydis, o kompetencijos riba: ar audros padariniai teisėtai valdomi kaip savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. 2026 m. rugpjūčio 5 d. taikytina schema remiasi Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32, 33, 36 straipsniais, taip pat gyventojų teisėmis ir pareigomis pagal 19 straipsnį [5][7][10][14]. Naujienos faktas siauras: ekstremalioji situacija paskelbta Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijose po škvalo ir žalos vertinimo. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą, savivaldybės lygis galimas, kai padariniai atitinka Vyriausybės kriterijus vienos savivaldybės teritorijoje ir šalinami vietos pajėgomis, savivaldybės ištekliais arba valstybės rezervu [5]. Meras pagal 33 straipsnio 1 dalį turi sušaukti operacijų centrą, spręsti dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir operacijų vadovo paskyrimo poreikio [7]. Civilinės saugos teisinis režimas čia įjungia ne kompensavimo pažadą, o valdymo mechanizmą: perspėjimą, pajėgų telkimą, išteklių naudojimą ir privalomus sprendimus gyventojams [7][10][14].

Teisinis vertinimas

Naujienoje nurodytas mero sprendimas dera su Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes būtent meras sprendžia dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Vyriausybės nustatyta tvarka [7]. Ankstesnis Civilinės saugos įstatymas buvo išdėstytas kaip Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, o pateikta įsigaliojimo nuostata rodo 2023 m. sausio 1 d. ir 2023 m. balandžio 1 d. redakcijų perėjimą prie mero kompetencijos savivaldybėje [12][13]. - Meras turi nedelsdamas sušaukti savivaldybės operacijų centrą [7].

  • Meras, gavęs operacijų centro pasiūlymą, sprendžia dėl paskelbimo ir operacijų vadovo paskyrimo [7].
  • Meras telkia civilinės saugos pajėgas ir reikalingus materialinius išteklius padariniams šalinti [7].
  • Jei pavojus gyvybei ar sveikatai to reikalautų, meras Vyriausybės nustatyta tvarka spręstų dėl evakavimo [7]. Gyventojai turi teisę būti perspėti, gauti informaciją ir reikalingą pagalbą pagal sistemos subjektų galimybes [10]. Jie taip pat privalo pranešti 112 apie įvykį, pasirengti pagal viešas rekomendacijas ir vykdyti mero, administracijos direktoriaus, operacijų vadovo ar gelbėjimo darbų vadovo sprendimus [10]. Perspėjimas apie paskelbtą ekstremaliąją situaciją turi būti atliekamas nedelsiant, iš karto, o informacija turi leisti imtis priemonių žalai išvengti arba ją sušvelninti [14]. Informavimo turinys nėra paliktas vien savivaldybės nuožiūrai. Gyventojams turi būti skelbiami duomenys apie pavojų, grėsmę, apsaugos rekomendacijos, atlikti veiksmai, dirbančios tarnybos ir paskirtas operacijų vadovas [16]. Jei seniūnai skiriami operacijų vadovais, viešame pranešime turi atsirasti aiški informacija, kas konkrečiai vadovauja kiekvienoje teritorijoje [16]. Finansinės pagalbos dalis pagal naujienoje nurodytą tvarką yra siauresnė už bendrą audros nuostolių katalogą. | Objektas | Nurodyta galima pagalba |
Gyvenamasis namas arba butasiki 3 500 Eur
Sodo namasiki 1 500 Eur
Ūkinis pastatasiki 500 EurTai reiškia, kad tvoros, lauko įrenginiai ar kitas su būstu tiesiogiai nesusijęs turtas nepatenka į nurodytą kompensavimo lauką. Jeigu Avižienių, Riešės ir Zujūnų padariniai šalinami Vilniaus rajono pajėgomis, sprendimo centras lieka savivaldybėje, o ne Vyriausybėje [5][7]. Valstybės lygio klausimas kiltų tik pasikeitus mastui, trukmei arba reikalingiems ištekliams. Pagal 32 straipsnio 3 dalies 2 punktą, valstybės lygis siejamas su dviem ar daugiau savivaldybių, ilgesne kaip vienų metų savivaldybės lygio situacija arba kitų savivaldybių pajėgų ir išteklių poreikiu [5]. Tokiu atveju Nacionalinis krizių valdymo centras vertintų mero motyvuotą prašymą ir, jei jis pagrįstas, organizuotų Vyriausybės nutarimo projekto pateikimą [15][18].

Pasekmės

Praktiškai labiausiai nukentėjusiems gyventojams svarbiausia ne pats paskelbimo faktas, o ar jų žala patenka į pagalbos objektų sąrašą ir ar ji tinkamai užfiksuota. Seniūnijoms svarbu, kad ekstremaliosios situacijos režimas pagrindžia koordinuotą darbų paskirstymą, pajėgų telkimą ir materialinių išteklių naudojimą [7]. Juridiniams asmenims aktualu, kad jie taip pat minimi tarp subjektų, galinčių teikti pranešimus dėl žalos, tačiau kompensavimo apimtis priklausys nuo taikomos tvarkos ir komisijų vertinimo. Realūs scenarijai yra trys. Pirmas scenarijus: padariniai pašalinami savivaldybės pajėgomis, komisijos įvertina pranešimus, o ekstremalioji situacija vėliau atšaukiama. Antras scenarijus: daliai pareiškėjų pagalba neskiriama, nes žala susijusi su nekompensuojamu turtu, pavyzdžiui, tvora ar lauko įrenginiais. Trečias scenarijus: jei paaiškėtų, kad vietos pajėgų neužtenka arba reikia kitų savivaldybių išteklių, meras galėtų kelti valstybės lygio klausimą per Nacionalinį krizių valdymo centrą [5][15][18]. Sekimo taškas: nedelsiant turi būti skelbiama ir atnaujinama informacija apie pavojų, atliktus veiksmus ir operacijų vadovus, o toliau lauktini komisijų siūlymai dėl finansinės pagalbos ir sprendimas dėl situacijos atšaukimo [16][18].

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Vakarų ekspresas
Skylė tualete, pasipiktinę gyventojai ir policijos tyrimas: kas nutiko Klaipėdos Ąžuolyno parke 🔗
Skylė tualete, pasipiktinę gyventojai ir policijos tyrimas: kas nutiko Klaipėdos Ąžuolyno parke Klaipėdos Ąžuolyno parke kelias savaites stovėjęs apdegęs biotualetas sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Situacija ypač išryškėjo per Jūros…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaBendrovė neturėjo teisės savavališkai išvežti ar demontuoti biotualeto, kol nebuvo gautas policijos leidimas, nes įvykio vietoje buvo atliekami procesiniai veiksmai.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 straipsnis (statute)
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu…
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 188 straipsnis (statute)
188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos…
188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 straipsnis (statute)
2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės…
2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-1554, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 2015-04087   3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)   188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   3.
Analizė
Padegimas viešame parke yra ne vien turto konflikto epizodas; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį jis gali perkelti bylą į visuotinai pavojingo būdo ir žmonių rizikos vertinimą.
Todėl įmonės atsakymas apie policijos leidimą nėra automatiškai pasiteisinimas, bet jis atitinka modelį, kai daiktas laikinai paliekamas dėl proceso poreikių.

Esmė

Pagrindinis klausimas nėra vien, kas padegė biotualetą, bet kada pažeistas daiktas tampa proceso objektu, kurio savininkas nebegali tvarkyti vien savo nuožiūra. Šią situaciją pirmiausia sprendžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis ir prokuroro sprendimų dėl paimtų daiktų tvarka. [1][10][11][15] Faktinis pagrindas: aprašomas privatus biotualetas Klaipėdos Ąžuolyno parke buvo apgadintas, vėliau sudegė, o jo pašalinimas sietas su policijos tyrimu. Jeigu turtas tyčia sunaikintas ar sugadintas, veika patenka į Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies lauką. [1] | Norma | Taikymo sąlyga | Sankcijos riba |

BK 187 straipsnio 1 dalissunaikintas ar sugadintas svetimas turtasiki 2 metų laisvės atėmimo arba švelnesnės bausmės [1]
BK 187 straipsnio 2 dalisvisuotinai pavojingas būdas arba įrenginio sugadinimas, kai galėjo nukentėti žmonėsiki 5 metų laisvės atėmimo arba švelnesnės bausmės [1][4]
BK 188 straipsnio 1 dalisneatsargus sugadinimas ir didelė turtinė žalaiki 2 metų laisvės atėmimo arba švelnesnės bausmės [2]
BK 246 straipsnisaprašyto, areštuoto ar laikinai apriboto turto paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimasiki 3, 5 arba 7 metų pagal vertę [3]

Teisinis vertinimas

Jeigu padegimas buvo tyčinis, tyrimo ašis yra BK 187 straipsnis, o ne neatsargus turto sugadinimas pagal BK 188 straipsnį. [1][2] Padegimas viešame parke yra ne vien turto konflikto epizodas; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį jis gali perkelti bylą į visuotinai pavojingo būdo ir žmonių rizikos vertinimą. [1][4] - Įmonė, kaip nurodoma žinioje, išlieka privataus biotualeto savininkė, nes savivaldybės turtu laikomas tik savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas. [7]

  • Parkai gali būti savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto dalis, bet tai savaime nepakeičia privačios kilnojamosios įrangos nuosavybės režimo. [9]
  • Nukentėjusio savininko skundas ar teisėto atstovo pareiškimas būtinas BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalių atvejais, nebent yra prokuroro reikalavimas. [1] Policijos tyrimo argumentas teisiškai reikšmingas tik tiek, kiek biotualetas ar jo dalys buvo daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. [10]

Tokie daiktai paprastai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino apskųsti nutarimą ar nutartį nutraukti procesą pabaigos. [10] Vis dėlto BPK 93 straipsnio 2 dalis leidžia juos grąžinti savininkui anksčiau, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui. [10] - Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai reikia spręsti dėl daiktų perdavimo ar sunaikinimo, per kuo trumpiausią terminą informuoja prokurorą apie daiktų rūšį, kiekį, požymius, laikymo vietą ir kitas sprendimui reikalingas aplinkybes. [15]

  • Prokuroras pats gali inicijuoti daiktų pardavimą, perdavimą arba sunaikinimą. [15]
  • Sprendimas perduoti ar sunaikinti daiktus įforminamas prokuroro nutarimu. [15] Jeigu daiktas buvo tik apžiūrimas, fotografuojamas ar kitaip fiksuojamas, procesinė logika vedė į greitą įrodymų užfiksavimą ir sprendimą dėl grąžinimo. [10][15]

Jeigu daiktui buvo taikytas aprašymas, areštas ar laikinas nuosavybės teisės apribojimas, savavališkas sunaikinimas ar paslėpimas jau gali kelti BK 246 straipsnio riziką. [3] Todėl įmonės atsakymas apie policijos leidimą nėra automatiškai pasiteisinimas, bet jis atitinka modelį, kai daiktas laikinai paliekamas dėl proceso poreikių. [10][15]

Pasekmės

Pirmas scenarijus: tyrimas kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jeigu lieka paprastas svetimo turto sugadinimas be visuotinai pavojingo būdo požymių. [1] Antras scenarijus: taikoma BK 187 straipsnio 2 dalis, jeigu padegimas vertinamas kaip visuotinai pavojingas būdas arba įrenginio sugadinimas, dėl kurio galėjo nukentėti žmonės. [1][4] Trečias scenarijus: po įrodymų fiksavimo biotualeto likučiai grąžinami savininkui, nes BPK 93 straipsnio 2 dalis tai leidžia dar nepasibaigus bendriems saugojimo terminams. [10] Praktiškai tai svarbu trims adresatams: įmonei, savivaldybei ir tyrimą organizuojančiam prokurorui. Įmonei svarbu gauti aiškų procesinį leidimą arba nutarimą, nes aprašyto ar areštuoto turto savavališkas tvarkymas gali sukurti atskirą baudžiamąją riziką pagal BK 246 straipsnį. [3] Savivaldybei svarbu atskirti parko, kaip galimo savivaldybės turto, režimą nuo privataus biotualeto statuso. [7][9] Prokurorui svarbu greitai apsispręsti dėl daikto laikymo, perdavimo ar sunaikinimo, nes rekomendacijos įpareigoja informaciją pateikti per kuo trumpiausią terminą. [15] Procedūriškai toliau reikėtų laukti tyrimo sprendimo dėl kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnį ir prokuroro nutarimo arba leidimo dėl biotualeto liekanų perdavimo ar sunaikinimo per kuo trumpiausią terminą. [1][15]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — tv3.lt
Lietuvos policija pradėjo tyrimą po rasizmo skandalo Europos jėgos trikovės čempionate 🔗
Tyrimas pradėtas po to, kai varžybų pagalbininku dirbęs Ernestas Kusinas socialiniame tinkle „instagram“ parašė: „Esu rasistas ir tai padariau tyčia.“ Kaip skelbia „Reuters“, teisėsauga tirs tiek šį įrašą, tiek pačias čempionato metu…
Faktų patikra:
🟡 NepilnaUž rasizmo nusikaltimą Lietuvoje gali grėsti iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė…
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė…
Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23) Straipsnio pakeitimai: Nr. XIII-343, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08026 Nr. XIV-1065, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-04, i. k. 2022-09434 Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1701 straipsnis (statute)
1701 straipsnis. Grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla 1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar…
1701 straipsnis. Grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla 1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstyti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23)
Analizė
Baudžiamoji byla čia suksis ne apie etiketę „rasistas“, o apie įrodymą, ar rasės motyvas virto viešu niekinimu arba neteisėtu varžybų eigos paveikimu.
Jeigu bus nustatytas tik neatsargus ar nuovargio sukeltas trukdymas, BK 182¹ straipsnio 1 dalies taikymui trūktų kaltės ir sudėties reikalavimo pagal BK 2 straipsnį.

Esmė

Baudžiamoji byla čia suksis ne apie etiketę „rasistas“, o apie įrodymą, ar rasės motyvas virto viešu niekinimu arba neteisėtu varžybų eigos paveikimu. [1][4][5] Tikslus klausimas yra dvejopas: ar „Instagram“ įrašas patenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, ir ar veiksmai prie štangos gali būti vertinami pagal BK 182¹ straipsnio 1 dalį arba BK 284 straipsnio 1 dalį. [1][2][4] Naujienos faktas tėra tyrimo pradžios pagrindas: policija tirs ir viešą įrašą, ir čempionato metu įvykusias aplinkybes. - Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį baudžiama už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti dėl rasės, odos spalvos, tautybės, kilmės ar etninės kilmės. [1]

  • Pagal BK 169 straipsnį baudžiama už veiksmus, kuriais siekiama dėl rasės ar kilmės sutrukdyti asmeniui lygiomis teisėmis dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje. [10][12]
  • Pagal BK 182¹ straipsnio 1 dalį baudžiama už neteisėtą sąžiningos aukšto meistriškumo sporto varžybų eigos arba rezultato paveikimą. [4]
  • Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiama už įžūlius veiksmus viešoje vietoje, kai demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. [2]

Teisinis vertinimas

Policija pirmiausia turės atskirti pareiškimo turinį nuo jo įrodomosios reikšmės: pats sakinys apie rasizmą gali būti tiriamas kaip vieša kalba, bet kartu gali rodyti tyčią dėl veiksmų varžybose. [1][4][5] BK 2 straipsnis reikalauja kaltės ir konkrečios nusikalstamos veikos sudėties, todėl nepakaks nustatyti vien neetiško ar sporto taisykles pažeidusio elgesio. [5] Jeigu įrašas buvo viešas ir juo buvo tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti dėl rasės, taikytina BK 170 straipsnio 2 dalis. [1] Jeigu įrašas buvo tik provokuojantis pasakymas apie save, be tyčiojimosi, niekinimo ar kurstymo prieš grupę arba jai priklausantį asmenį, vien tokia forma dar neapima visų BK 170 straipsnio 2 dalies požymių. [1][5] Varžybų epizodas teisiškai sunkesnis, nes jis siejamas ne tik su kalba, bet ir su galimu sportinio bandymo paveikimu. [4] Jeigu bus nustatyta, kad kelio pakišimas buvo neteisėtas ir paveikė aukšto meistriškumo varžybų eigą arba rezultatą, veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 182¹ straipsnio 1 dalį. [4] Jeigu bus nustatytas tik neatsargus ar nuovargio sukeltas trukdymas, BK 182¹ straipsnio 1 dalies taikymui trūktų kaltės ir sudėties reikalavimo pagal BK 2 straipsnį. [4][5] Jeigu tas pats elgesys viešoje varžybų erdvėje buvo įžūlus, demonstravo nepagarbą ir sutrikdė tvarką, papildomai gali būti tikrinama BK 284 straipsnio 1 dalis. [2] | Galima norma | Esminis įrodinėjimo klausimas | Didžiausia bausmė |

BK 170 straipsnio 2 dalisviešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas diskriminuoti dėl rasėslaisvės atėmimas iki 2 metų [1]
BK 169 straipsnissiekis dėl rasės ar kilmės sutrukdyti lygiomis teisėmis dalyvauti veiklojelaisvės atėmimas iki 3 metų [10]
BK 182¹ straipsnio 1 dalisneteisėtas sąžiningos aukšto meistriškumo varžybų eigos arba rezultato paveikimaslaisvės atėmimas iki 4 metų [4]
BK 284 straipsnio 1 dalisįžūlūs veiksmai viešoje vietoje ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymaslaisvės atėmimas iki 2 metų [2]Federacijos kreipimasis į policiją praktiškai perduoda vertinimą teisėsaugai, nes BK 1 straipsnis nustato, kad kodeksas apibrėžia nusikalstamas veikas, bausmes ir atsakomybės sąlygas. [5]

Federacijos diskvalifikacija visam gyvenimui yra sportinė pasekmė, bet ji nepakeičia baudžiamojo įrodinėjimo pagal BK 2 straipsnį. [5] Saviraiškos laisvės argumentas šioje situacijoje ribotas, nes pateiktame veiksmų plane nurodyta, kad ji nesuderinama su rasinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos kurstymu. [14] Jeigu rasinis motyvas būtų nustatytas nagrinėjant kitą nusikalstamą veiką, pateiktas veiksmų planas nurodo BK 60 straipsnio bendro pobūdžio sunkinančią aplinkybę dėl diskriminacijos pagrindų. [14]

Pasekmės

Realistiškiausi scenarijai yra trys.

  • Pirmas: tyrimas lieka BK 170 straipsnio 2 dalies rėmuose, jei dėmesio centre bus viešas rasinis pareiškimas socialiniame tinkle. [1]
  • Antras: tyrimas plečiamas į BK 182¹ straipsnio 1 dalį, jeigu vaizdo įrašai ir kiti duomenys rodys tyčinį aukšto meistriškumo varžybų eigos ar rezultato paveikimą. [4]
  • Trečias: kvalifikacija gali slinkti į BK 284 straipsnio 1 dalį, jei bus akcentuojamas viešosios tvarkos sutrikdymas varžybų vietoje. [2] Sportininkei praktiškai svarbiausia, ar bus nustatytas tyčinis trukdymas, nes tik tada sportinis incidentas peržengtų klaidos ar taisyklių pažeidimo ribą. [4][5]

Federacijai svarbu, ar jos jau pritaikyta diskvalifikacija sutaps su baudžiamuoju vertinimu, nes baudžiamoji atsakomybė reikalauja atskiros sudėties ir kaltės. [5] E. Kusinui svarbiausia, ar jo paaiškinimas apie pyktį ir pašaipą paneigs viešo niekinimo, diskriminacijos kurstymo arba tyčinio varžybų paveikimo požymius. [1][4][5] Procedūriškai toliau lauktinas teisėsaugos sprendimas dėl konkrečios kvalifikacijos pagal BK 170 straipsnį, BK 182¹ straipsnį, BK 284 straipsnį arba kitą pateiktuose šaltiniuose nurodytą normą; terminų šie šaltiniai nenustato. [1][2][4][5]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Alfa.lt
Istorija dėl LSDP posėdyje rasto slapto rašiklio baigta: prokuratūra priėmė sprendimą 🔗
Aktualijos | Lietuva | 3 min. Eglė Samoškaitė. | Marius Morkevičius/ELTA Susiję straipsniai Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto techninių priemonių įrengimo ar panaudojimo…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
2020-05178   3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik…
2020-05178   3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančio jų vykdymą, sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš teisėją nutraukiamas, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. 4. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. 5.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka…
1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). 2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nuo 2019-12-30 iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje sustabdomas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija; TAR, 2014-01-07, Nr. 63, identifikacinis kodas 2014-00063) galiojimas. 3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančio jų vykdymą, sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš teisėją nutraukiamas, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. 4. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. 5. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvės nevaržanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. 6. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. 7. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė. 8. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.“
Lietuvos Respublikos teismų įstatymas 47 straipsnis (statute)
47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo…
47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). 2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančio jų vykdymą, sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš teisėją nutraukiamas, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. 4. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. 5. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvės nevaržanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. 6. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. 7. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė. 8. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.
Analizė
Šioje byloje baudžiamoji riba eina ne per paties diktofono formą, o per įrodomą jo panaudojimą informacijai rinkti apie politinę partiją. [1][2]
Ji tik parodo, kad baudžiamoji atsakomybė negali remtis vien įrenginio radimu, kai pagal BPK 212 straipsnį nesurenkami pakankami kaltės duomenys. [2]

Esmė

Ši byla sprendžiama ne kaip bendras žurnalistikos laisvės klausimas, o kaip baudžiamosios ribos klausimas dėl techninės priemonės panaudojimo. Lemiamas mazgas yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnio sudėtis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 bei 214 straipsnių nutraukimo tvarka. [1][2][5] Naujienos faktas: po 2026 m. balandžio 16 d. LSDP tarybos posėdžio rasto tušinuko-diktofono prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pagal BK 295 straipsnį baudžiamoji atsakomybė siejama su techninių priemonių neteisėtu įrengimu ar panaudojimu informacijai rinkti apie politinę organizaciją, asociaciją, juridinį ar fizinį asmenį. [1] Todėl prokurorui neužteko nustatyti vien techninės priemonės buvimą posėdžio salėje. Reikėjo duomenų, leidžiančių baudžiamajame procese pagrįsti, kad priemonė buvo neteisėtai įrengta arba panaudota informacijai rinkti. [1][2] - BK 295 straipsnio branduolys: techninė priemonė turi būti įrengta arba panaudota. [1]

  • Priemonės naudojimas turi būti neteisėtas. [1]
  • Informacija turi būti renkama apie straipsnyje nurodytą subjektą, įskaitant politinę organizaciją ar asociaciją. [1]
  • BPK 212 straipsnio 2 punktas leidžia nutraukti tyrimą, kai nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. [2]

Teisinis vertinimas

Žurnalisto teisė rinkti informaciją egzistuoja kaip įstatyminė teisė: Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis leidžia rinkti ir skelbti informaciją, užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti ir naudoti garso ar vaizdo technikos priemones. [4] Ta pati norma šią teisę sieja su įstatyme nurodytomis išimtimis, todėl ji savaime nepanaikina BK 295 straipsnio taikymo, jeigu techninė priemonė naudojama neteisėtai. [1][4] Šioje byloje baudžiamoji riba eina ne per paties diktofono formą, o per įrodomą jo panaudojimą informacijai rinkti apie politinę partiją. [1][2] Uždaras partijos posėdis reikšmingas per prieigos ir susitarimo taisykles, nes Visuomenės informavimo įstatymo 12 straipsnis numato žurnalistų akreditavimą prie politinių partijų šalių susitarimu. [6] Tas pats straipsnis leidžia akredituotam žurnalistui dalyvauti posėdžiuose ir gauti dokumentus tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis. [6] Tačiau baudžiamajai atsakomybei vis tiek reikia ne drausminio ar reputacinio vertinimo, o BK 295 straipsnio požymių ir pakankamų kaltės duomenų. [1][2] Procedūriškai prokuroras veikė nutarimo forma, nes BPK 214 straipsnio 1 dalis numato, kad BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktų atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. [5] Nutarime turi būti išdėstyta nusikalstamos veikos esmė, nutraukimo pagrindai ir motyvai pagal BPK 216 straipsnį. [14] Jeigu byloje buvo paimtas tušinukas-diktofonas kaip tyrimui reikšmingas daiktas, nutarime turi būti išspręstas ir jo klausimas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip nurodo BPK 216 straipsnio 2 dalis. [14] | Klausimas | Dydis arba terminas |

BK 295 straipsnio sankcijabauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų [1]
Skundas dėl prokuroro nutarimoper 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo [5]
Aukštesniojo prokuroro nagrinėjimasne vėliau kaip per 20 dienų nuo skundo gavimo [5]
Prievarta už teisėtų nurodymų nevykdymąiki 30 MGL bauda, o numatytais atvejais areštas iki 1 mėnesio [11]Jeigu LSDP ar kitas teisę skųsti turintis proceso dalyvis nesutiks su nutraukimu, kelias eina pirmiausia pas aukštesnįjį prokurorą. [5]

Jeigu aukštesnysis prokuroras skundo netenkina, jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. [5] Tai reiškia, kad prokuroro nutarimas dar nėra nepatikrinamas galutinis taškas, bet jo peržiūra turi procesinį filtrą ir terminus. [5] Precedento lygmeniu taikytina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu grindžiama taisyklė iš rekomendacijų: visuomeninė reikšmė nesiejama vien su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu. [18] Šiai situacijai tai reiškia, kad nei LSDP politinis statusas, nei žurnalistės profesija savaime nelemia baudžiamojo proceso krypties. [18] Vertinamas aplinkybių visetas ir galimi padariniai visuomenei, valstybei bei teisinei sistemai, jeigu dėl analogiškų veikų procesas nebūtų pradedamas. [18] [PASeKMĖS] Praktinė pirmoji pasekmė yra ta, kad baudžiamasis procesas pagal BK 295 straipsnį šiuo nutarimu sustoja, jeigu jis nebus sėkmingai apskųstas. [1][5] Žurnalistei tai svarbu dėl baudžiamosios atsakomybės rizikos, nes nurodyta sankcija siekia iki 4 metų laisvės atėmimo. [1] LSDP tai svarbu dėl teisės reikalauti procesinės peržiūros, jeigu partija mano, kad nutarimo motyvai neatitinka surinktų duomenų. [5][14] Viešosios informacijos laisvės požiūriu byla nekuria leidimo slapta palikti įrašymo priemones uždaruose posėdžiuose. [1][4][6] Ji tik parodo, kad baudžiamoji atsakomybė negali remtis vien įrenginio radimu, kai pagal BPK 212 straipsnį nesurenkami pakankami kaltės duomenys. [2] Kitaip tariant, redakcinė etika ir akreditacijos taisyklės gali kelti atskirus klausimus, bet BK 295 straipsnio byla reikalauja baudžiamajam procesui pakankamų faktinių duomenų. [1][2][6] Toliau procedūriškai lauktinas arba skundas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo, arba nutarimo įsiteisėjimas nepasinaudojus šia teise. [5] Jeigu skundas bus paduotas, aukštesnysis prokuroras turės priimti sprendimą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo gavimo. [5]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — JP.lt
Žurnalistų profesionalų asociacija nusprendė pašalinti E. Samoškaitę iš savo narių 🔗
Prokuratūrai nutraukus tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto slapta įrašinėjančio įrenginio, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) nusprendė iš savo narių pašalinti visuomeninio transliuotojo…
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaNutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika 1. Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai…
44 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika 1. Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas. 2. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius. 3. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas 5 straipsnis (statute)
Visuomenės informavimo etikos asociacija 1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi…
Visuomenės informavimo etikos asociacija 1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. 2. Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. 3. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta šio straipsnio 2 dalyje išvardytų organizacijų. Ji turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke. 4. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. 5. Asociacijos veikla finansuojama iš: 1) metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas; 2) kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. 6. Asociacija kiekvienais metais iki vasario 15 dienos patvirtina praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurią skelbia viešai. Komisija kiekvienais metais iki rugsėjo 15 dienos patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai.“   6 straipsnis. Įstatymo papildymas 461 straipsniu Papildyti Įstatymą 461 straipsniu: „461 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos komisija 1.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos asociacija 1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų…
46 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos asociacija 1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. 2. Asociacijos nariais gali būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus vienijančios organizacijos. Nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. 3. 4. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kuris taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, Asociacijos įstatais ir kitais teisės aktais. 5. Asociacijos veikla finansuojama iš: 1) šio įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nurodytų metinių įmokų; 2) kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. 6. Asociacija kiekvienais metais iki vasario 15 dienos patvirtina praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurią skelbia viešai. Komisija kiekvienais metais iki rugsėjo 15 dienos patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai. Nr. XI-348, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28) Nr. XI-1049, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6263 (2010-10-18) Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
Analizė
Pašalinimo teisėtumui lemia ne prokuratūros nutarimo antraštė, o tai, ar pašalinimo pagrindas ir procedūra atitinka iš anksto nustatytas narystės taisykles.[12][14]
Jeigu kompetencija suteikta, ginčas greičiausiai suktųsi apie tai, ar neigimas asociacijos nariams galėjo būti laikomas įstatų ar nario pareigų pažeidimu.[14]

Esmė

Asociacijos sprendimas šalinti žurnalistę pirmiausia yra narystės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimas. Jis spręstinas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 1 straipsnį, 43 straipsnį, 46 straipsnį ir asociacijų narystės taisykles, nurodytas Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte.[6][5][3][12] Faktinė naujienos ašis siaura: ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bet ŽPA pašalinimą grindžia nustatyta įrašymo priemonės priklausomybe ir ankstesniu šios aplinkybės neigimu. Visuomenės informavimo įstatymo 1 straipsnis apima viešosios informacijos rinkimo tvarką, žurnalistų teises, pareigas ir atsakomybę, todėl įvykis patenka į profesinio reguliavimo lauką.[6]

Teisinis vertinimas

Žurnalisto profesinės etikos normos kyla ne iš vienos asociacijos valdybos nuomonės, o iš įstatyme nurodytų šaltinių.[5] Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, etikos normas nustato Kodeksas, kiti elgesio kodeksai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija ir tarptautinės sutartys.[5] - Žurnalistui taikomas profesinės etikos režimas, kai jo veiksmai susiję su viešosios informacijos rinkimu.[6][5]

  • Organizacija, vienijanti žurnalistus, veikia narystės pagrindu ir gali ginti profesinės bendruomenės interesą.[11]
  • Pašalinimo teisėtumui lemia ne prokuratūros nutarimo antraštė, o tai, ar pašalinimo pagrindas ir procedūra atitinka iš anksto nustatytas narystės taisykles.[12][14] Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas pateiktuose šaltiniuose apibūdinamas kaip reikalaujantis, kad narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo tvarka bei sąlygos būtų nustatytos įstatuose.[12] Tai reiškia, kad ŽPA valdybos sprendimas turi remtis ne vien reputaciniu vertinimu, bet asociacijos įstatuose nustatytu pašalinimo pagrindu ir kompetentingu organu.[12][14] | Klausimas | Iš pateiktų normų kylanti reikšmė |
Pašalinimo taisyklėsTuri būti nustatytos asociacijos įstatuose pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą.[12]
Įstatų keitimasPagal pateiktą galiojančios tvarkos aprašą tam reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių pritarimo.[12]
Pavyzdinė nario pareigaLaikytis įstatų ir vykdyti visuotinio susirinkimo bei vadovo nutarimus.[14]
Eilinis visuotinis susirinkimasPavyzdinėje formoje šaukiamas kartą per metus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.[14]Baudžiamojo tyrimo nutraukimas neuždaro profesinės narystės vertinimo, nes šie vertinimai remiasi skirtingais teisiniais pagrindais. Prokuratūrai aktuali tyčia neteisėtai rinkti informaciją, o asociacijai aktualu, ar narys laikėsi įstatų ir profesinio pasitikėjimo taisyklių.[12][14][5] Žurnalistė šioje situacijoje turi narystės santykio teises tiek, kiek jas suteikia asociacijos įstatai ir Asociacijų įstatymo modelis, pateiktas šaltiniuose.[12][14] ŽPA turi teisę saugoti asociacijos tikslus, nes asociacijos paskirtis yra koordinuoti narių veiklą, atstovauti jų interesams, juos ginti arba tenkinti viešuosius interesus.[11][16] ŽPA sprendimas teisiškai stipriausias tada, kai valdyba gali parodyti tris dalykus:
  • konkretų įstatuose įtvirtintą pašalinimo pagrindą;[12]
  • organo kompetenciją priimti pašalinimo sprendimą;[14]
  • procedūrą, leidusią narei pateikti paaiškinimus prieš sprendimą.[14] Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnis reguliuoja Visuomenės informavimo etikos asociaciją, o jos nariais gali būti žurnalistus vienijančios organizacijos.[3] Ši norma nepadaro kiekvienos žurnalistų organizacijos valstybės institucija, bet įrašo profesinę savitvarką į įstatymo pripažintą visuomenės informavimo etikos sistemą.[3][5] Institucijų kompetencija čia išsiskiria. Vyriausybės įgaliota institucija formuoja ir koordinuoja valstybės politiką visuomenės informavimo srityje, teikia metodinę pagalbą ir bendradarbiauja su savitvarkos institucijomis.[4] Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja skundus dėl garbės, orumo, privataus gyvenimo apsaugos ir vertina visuomenės informavimo principų laikymąsi.[7] Tai nėra tas pats, kas ŽPA narystės pašalinimo peržiūra. Pagal pateiktus šaltinius pašalinimo taisyklių branduolys yra asociacijos įstatuose, o ne Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijoje.[12][7]

Pasekmės

Praktiškai byla toliau skyla į dvi kryptis: prokuratūros nutarimo kontrolę ir asociacijos vidaus sprendimo kontrolę. Naujienoje nurodyta, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Jeigu prokuratūros nutarimas nebūtų pakeistas, ŽPA sprendimas vis tiek gali išlikti kaip savitvarkos ir narystės padarinys. Tokiu atveju ginčo svoris persikelia į klausimą, ar pašalinimas priimtas pagal įstatuose nustatytą tvarką ir sąlygas.[12] Jeigu paaiškėtų, kad įstatai valdybai nesuteikia tokios kompetencijos, sprendimo silpnoji vieta būtų ne etinis vertinimas, o organo įgaliojimų trūkumas.[12][14] Jeigu kompetencija suteikta, ginčas greičiausiai suktųsi apie tai, ar neigimas asociacijos nariams galėjo būti laikomas įstatų ar nario pareigų pažeidimu.[14] Tai praktiškai svarbu trims grupėms:

  • žurnalistei, nes pašalinimas keičia jos profesinės bendruomenės statusą;
  • ŽPA nariams, nes pašalinimo praktika formuoja narystės standartą;
  • redakcijoms, nes profesinė savitvarka gali paveikti pasitikėjimą žurnalisto darbu.[5][11] Artimiausias procedūrinis taškas yra aukštesniojo prokuroro pozicija dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, jeigu toks skundas bus paduotas. Asociacijos linijoje reikia laukti ŽPA pašalinimo sprendimo dokumento ir jo atitikties įstatų pašalinimo tvarkai pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą.[12]
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — lrt.lt
Teisingumo ministerija inicijavo Kandroto-Celofano ekstradicijos procedūrą 🔗
Teisingumo ministerija, gavusi Kauno apygardos teismo prašymą, oficialiai kreipėsi į Baltarusijos Respubliką dėl nuteistojo Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ekstradicijos į Lietuvą. „Teisingumo ministerija, gavusi Kauno apygardos…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaApeliacinis teismas A. Kandrotui-Celofanui skyrė 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę dėl finansinių nusikaltimų
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama…
Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6) kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse; 7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji institucija. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės…
7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6) kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse; 7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji institucija. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Sprendžiamiems klausimams nagrinėti Koordinavimo taryba iš savo narių gali sudaryti komitetus, komisijas ar darbo grupes ir nustatyti jų uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 4. Koordinavimo taryba: 1) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimo ir kokybės gerinimo; 2) analizuoja savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo; 3) analizuoja tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos; 4) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl efektyvaus jų naudojimo; 5) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir keitimo; 6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės…
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6) kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse; 7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji institucija. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Sprendžiamiems klausimams nagrinėti Koordinavimo taryba iš savo narių gali sudaryti komitetus, komisijas ar darbo grupes ir nustatyti jų uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 4. Koordinavimo taryba: 1) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimo ir kokybės gerinimo; 2) analizuoja savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo; 3) analizuoja tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos; 4) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl efektyvaus jų naudojimo; 5) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir keitimo; 6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją.“
Analizė
Kandroto atveju ministerijos prašymas nėra naujas procesinis kaltinimas, o įsiteisėjusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo kanalas.
Baltarusija nėra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl Europos arešto orderio logika čia atskirtina nuo ekstradicijos prašymo.

Esmė

Šios situacijos teisinė ašis nėra kaltės klausimas, o įsiteisėjusios laisvės atėmimo bausmės realus įvykdymas per tarptautinį perdavimą. Baltarusija nėra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl Europos arešto orderio logika čia atskirtina nuo ekstradicijos prašymo. Faktinė prielaida: Teisingumo ministerija, gavusi Kauno apygardos teismo prašymą, kreipėsi į Baltarusijos Respubliką dėl nuteistojo perdavimo Lietuvai. Tikslus klausimas: ar nuteistas asmuo, esantis kitoje valstybėje, gali būti perduotas Lietuvai vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį. Jis sprendžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 9 straipsnį, BPK reguliuojamą ekstradicijos tvarką ir Lietuvos tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose [10], [17]. - Baudžiamojo kodekso 9 straipsnis ekstradiciją sieja su tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija [10].

  • Ekstradiciją taip pat reglamentuoja BK, BPK ir dvišalės bei daugiašalės Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys [17].
  • Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos santykių pagrindas siejamas su 1992 m. spalio 20 d. pasirašyta sutartimi dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose [13].

Teisinis vertinimas

Europos arešto orderis šioje istorijoje paaiškina paieškos ir perdavimo Europos Sąjungoje mechanizmą, bet ne pats savaime lemia perdavimą iš Baltarusijos. Baudžiamojo proceso kodekso 71(1) straipsnis taikomas asmens perdavimui Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, kai asmuo yra įtariamas arba neatlikęs paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės [11]. Šioje normoje nurodyti terminai yra ES perdavimo procedūros terminai, todėl jie nepakeičia dvišalės ekstradicijos prašymo logikos Baltarusijos atžvilgiu [11], [13]. | Procedūra | Matomas terminas |

Perdavimas pagal Europos arešto orderį, kai asmuo sutinkane vėliau kaip per 10 dienų nuo rašytinio sutikimo [11]
Perdavimas pagal Europos arešto orderį kitais atvejaisne vėliau kaip per 60 dienų nuo suėmimo [11]
Išimtinis EAO termino pratęsimasiki 30 dienų [11]
Nutarties dėl išdavimo ar perdavimo apskundimas Lietuvojeper 7 dienas [14]
Skundo išnagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teismene vėliau kaip per 2 savaites [14]Lietuvos pusėje institucijų grandinė prasideda nuo teismo prašymo ir pereina į tarptautinį kreipimąsi, nes vykdytinas nuosprendis reikalauja faktinio asmens buvimo Lietuvoje.

Pateikti šaltiniai leidžia aiškiai atskirti tris sluoksnius: teismo sprendimą, valstybės prašymą ir prašomosios valstybės sprendimą pagal sutartinį bendradarbiavimą [10], [13], [17]. Kandroto atveju ministerijos prašymas nėra naujas procesinis kaltinimas, o įsiteisėjusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo kanalas. Tai ypač reikšminga, nes žinioje nurodyta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė jau įsiteisėjo, o kitos bylos dar juda atskiromis stadijomis. - Įsiteisėjusios finansinių nusikaltimų bylos bausmės vykdymui reikalingas asmens perdavimas Lietuvai.

  • Viešosios tvarkos byloje prokurorė siūlo pridėti 7 mėnesius prie jau paskirtos realios bausmės.
  • Riaušių byloje paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė dar neįsiteisėjusi.
  • Neapykantos kurstymo ir viešosios tvarkos byloje paskirta 1 metų bausmė taip pat dar apskųsta. Laikino perdavimo normos pagal Įstatymo dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 55 ir 63 straipsnius čia taikytinos tik kaip ES proceso veiksmų modelis [1], [2].

Jos kalba apie suimtą arba bausmę atliekantį asmenį, laikinai perduodamą proceso veiksmams, o ne apie perdavimą bausmei realiai pradėti vykdyti Lietuvoje [1], [2]. Pagal 55 straipsnio 2 dalį prokuroras, priėmęs nutarimą dėl laikino perdavimo, per 5 darbo dienas kreipiasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą [2]. Tačiau ši schema susieta su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, todėl Baltarusijos prašymo šerdis lieka tarptautinė sutartis ir ekstradicijos institutas [2], [10], [13].

Pasekmės

Realistiškai eiga turi du pagrindinius scenarijus: Baltarusija prašymą tenkina arba jo netenkina pagal taikomą sutartinę procedūrą. Jeigu perdavimas įvyktų, praktinis rezultatas būtų įsiteisėjusios pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia Lietuvoje. Jeigu perdavimas neįvyktų, Lietuvos nuosprendis išliktų vykdytinas, tačiau jo faktinis vykdymas priklausytų nuo asmens perdavimo arba buvimo Lietuvos jurisdikcijoje. Tai praktiškai svarbu trims adresatams: bausmę vykdančioms institucijoms, kitų dar neįsiteisėjusių bylų teismams ir nukentėjusiųjų interesui dėl nuosprendžio vykdymo. Rugsėjį lauktini du atskiri procesiniai sprendimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas viešosios tvarkos byloje ir Vilniaus apygardos teismo sprendimas riaušių byloje. Kitas procedūrinis taškas ekstradicijos linijoje yra Baltarusijos atsakymas į oficialų Lietuvos prašymą; pagal pateiktus šaltinius konkretaus šio atsakymo termino nėra.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — LNK.LT
Germanas sumokėjo dar 1 mln. eurų 🔗
Baudžiamojoje byloje teisiamas verslininkas Vilhelmas Germanas praėjusią savaitę sumokėjo likusią jam skirtos kardomosios priemonės – piniginio užstato sumą – 1 mln. eurų. Kaip skelbta, neseniai verslininkui buvo nutarta iki 2 mln. eurų…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2021 m. birželio 10 d. Nr. XIV-387 Vilnius   1 straipsnis. 133 straipsnio…
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2021 m. birželio 10 d. Nr. XIV-387 Vilnius   1 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. 2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, kai iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos įtariamasis ar užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Įtariamasis ar užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). 3.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 133 straipsnis (statute)
133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip…
133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. 2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, kai iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos įtariamasis ar užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Įtariamasis ar užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). 3. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą. Įvertinęs įtariamojo prašyme nurodytas aplinkybes, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas turi teisę nustatyti naują užstato sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu trys dienos. Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą, yra neskundžiami. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą nesumokamas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ar naujai nustatytą terminą, prokuroras priima nutarimą pakeisti užstatą kita kardomąja priemone arba šio Kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo. 4. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė. 5. Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, arba nurodoma prokuratūros ar teismo depozitinė sąskaita, į kurią per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą turi būti sumokėtas nustatyto dydžio užstatas. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos. Įtariamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas. 6. Jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos. 7. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros…
1 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. 2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, kai iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos įtariamasis ar užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Įtariamasis ar užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). 3. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą. Įvertinęs įtariamojo prašyme nurodytas aplinkybes, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas turi teisę nustatyti naują užstato sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu trys dienos. Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą, yra neskundžiami. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą nesumokamas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ar naujai nustatytą terminą, prokuroras priima nutarimą pakeisti užstatą kita kardomąja priemone arba šio Kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo. 4. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė. 5. Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, arba nurodoma prokuratūros ar teismo depozitinė sąskaita, į kurią per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą turi būti sumokėtas nustatyto dydžio užstatas. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos. Įtariamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas. 6. Jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos. 7. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.“
Analizė
Germanui 2 mln. eurų užstatas yra ne bausmės avansas, o proceso drausminimo kaina, kurią teismas susiejo su bylos mastu ir ribojimų perbalansavimu.
Kaltinamajam svarbiausia ne pinigų sumokėjimo faktas, o sąlygų laikymasis.

Esmė

Užstato sumokėjimas čia nėra kaltės ar žalos klausimas; tai klausimas, ar 2 mln. eurų įmoka pakankamai užtikrina kaltinamojo dalyvavimą ir proceso eigą. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnį, 133 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, taip pat pagal BPK 120 ir 121 straipsnius dėl kardomųjų priemonių rūšių ir intensyvios priežiūros skyrimo teismo nutartimi. [1][3][4][6][12] Naujienos faktas siauras: 2026 m. liepos 31 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėta likusi 1 mln. eurų užstato dalis. [2][3] - BPK 119 straipsnis leidžia kardomąsias priemones taikyti dalyvavimui procese, netrukdomam bylos nagrinėjimui, nuosprendžio įvykdymui ir naujų veikų prevencijai. [6]

  • BPK 133 straipsnio 1 dalis apibrėžia užstatą kaip piniginę įmoką į prokuratūros arba teismo depozitinę sąskaitą. [3]
  • BPK 133 straipsnio 2 dalis reikalauja nustatant dydį įvertinti veiką, gresiančią bausmę, turtinę padėtį ir asmenybes. [3]
  • BPK 133 straipsnio 5 dalis numato, kad pažeidus užstatą gali būti skirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. [4][8] | Klausimas | Pateiktas dydis arba terminas |
Ankstesnis užstatas1 000 000 Eur
Padidintas užstatas2 000 000 Eur
Trūkstamos dalies mokėjimas1 000 000 Eur, 2026-07-31
Įstatyminis mokėjimo terminas, kai nėra pakankamos savanoriškos įmokos3 dienos nuo nutarties ar nutarimo įteikimo
Skundas dėl užstato perėjimo valstybei5 dienos nuo pranešimo gavimo

Teisinis vertinimas

Kai užstatą padidino teismas, trūkstama suma pagal BPK 133 straipsnio 2 dalį turėjo būti mokama į teismo depozitinę sąskaitą, nes nutartimi paskirtas užstatas mokamas būtent ten. [2][3] Anksčiau sumokėtas 1 mln. eurų turėjo būti įvertintas nustatant mokėtiną likutį, nes ta pati norma įpareigoja atsižvelgti į savanoriškai sumokėtas įmokas. [1][3] Šioje byloje užstatas veikia kartu su intensyvia priežiūra, todėl ribojimų sistema nėra vien finansinė. [12][14] Rekomendacijose nurodyta, kad skiriant dvi ar daugiau kardomųjų priemonių būtina atsižvelgti į jų suderinamumą. [14] - Kaltinamasis turi atvykti šaukiamas, nekliudyti proceso eigai ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. [11][15]

  • Užstato davėjas turi būti įspėtas, kad nevykdant šių pareigų užstatas pereis valstybei. [11][15]
  • Mokant užstatą turi būti nurodyti bylos ir mokėtojo identifikavimo duomenys. [11]
  • Panaikinus užstatą, piniginė įmoka grąžinama į mokėjimo sąskaitą arba kitą aktyvią užstato davėjo sąskaitą. [11] Germanui 2 mln. eurų užstatas yra ne bausmės avansas, o proceso drausminimo kaina, kurią teismas susiejo su bylos mastu ir ribojimų perbalansavimu. Pagal Rekomendacijų 56 punktą užstato dydis nustatomas atsižvelgiant ir į veikos sunkumą, pavojingumą, padarytos bei atlygintos žalos dydį. [9][14] Naujienoje nurodomas kaltinimas dėl daugiau kaip 23 mln. eurų vertės turto, todėl 2 mln. eurų užstato kontekstas siejamas su didelės vertės proceso rizikomis, o ne su formalia minimalia įmoka. [9][14] Teismų praktika patvirtina šią funkciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje A-1814-858, 2015-06-10 pabrėžė, kad užstato pareigos vykdymas susijęs su gyvenamąja vieta, o sankcijų taikymas realus tik asmeniui priklausant Lietuvos jurisdikcijai. [15] Tai paaiškina, kodėl išvykimo už Vilniaus miesto ribų ribojimas ir naktinis buvimas namuose gali būti taikomi kartu su dideliu užstatu. [12][15] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 2K-11-303/2019, 2019-02-12 nurodė, kad kardomoji priemonė panaikinama, kai tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. [17] Ta pati byla patvirtina, kad užstatas yra BPK 119 straipsnio tikslams skirta įmoka, o ne savarankiška turtinė sankcija. [17] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 2K-6-788/2025, 2025-03-10 pripažino galimybę užstato dalį panaudoti paskirtai baudai sumokėti, likutį grąžinant užstato davėjai. [16]

Pasekmės

Pirmas scenarijus: jei kaltinamasis laikysis užstato ir intensyvios priežiūros sąlygų, 2 mln. eurų lieka depozite kaip proceso užtikrinimo priemonė. [3][6][11] Tada bylos nagrinėjimo eiga priklausys nuo teismo posėdžių, o ne nuo papildomo užstato klausimo. [6][17] Antras scenarijus: pažeidus užstatą, gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o piniginė įmoka pereitų valstybei. [4][8] Dėl tokio perėjimo turi būti priimamas nutarimas ar nutartis, arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. [4][8] Teismo nutartis šiuo klausimu aukštesniajam teismui skundžiama per 5 dienas nuo pranešimo gavimo. [4][8] Trečias scenarijus: panaikinus užstatą, lėšos grąžinamos pagal prokuratūros taisyklėse nurodytą grąžinimo tvarką. [11] Jei užstato davėjas neturi aktyvios sąskaitos, per 6 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo jis turi pateikti Generalinei prokuratūrai rašytinį prašymą dėl grąžinimo. [11] Praktiškai tai svarbu trims adresatams: kaltinamajam, užstato davėjui ir teismui. Kaltinamajam svarbiausia ne pinigų sumokėjimo faktas, o sąlygų laikymasis. Užstato davėjui svarbiausia sąskaita, identifikavimo duomenys ir rizika, kad pažeidimo atveju 2 mln. eurų gali pereiti valstybei. Teismui svarbiausia tikrinti, ar užstatas ir intensyvi priežiūra dar atitinka BPK 119 straipsnio tikslus. [6][8][11][14] Procedūriškai artimiausias sekimo taškas yra rugsėjo mėnesiui nukeltas bylos nagrinėjimas ir nuo 2026 m. rugpjūčio 16 d. skaičiuojamas trijų mėnesių intensyvios priežiūros laikotarpis; lauktinas teismo procesinis sprendimas dėl tolesnio bylos nagrinėjimo arba kardomųjų priemonių sąlygų. [6][12][17]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — 77.lt
Prokuratūra baigė tyrimą dėl tušinuko LSDP posėdyje: nusikaltimo požymių nenustatyta 🔗
Prokuratūra nusikaltimo neįžvelgė Po kelis mėnesius trukusio rezonansinio tyrimo teisėsauga padėjo tašką istorijoje dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje aptikto įrašančio tušinuko. Vilniaus apygardos prokuratūra…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 295 straipsnis (statute)
295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai…
295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 167 straipsnis (statute)
167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas…
167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 168 straipsnis (statute)
168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas 1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų…
168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas 1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. XXV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS LYGIATEISIŠKUMUI IR SĄŽINĖS LAISVEI
Analizė
Šioje byloje baudžiamoji atsakomybė prasidėtų ne nuo tušinuko radimo, o nuo įrodymo, kad jis buvo sąmoningai panaudotas LSDP posėdžiui įrašyti [2].
Praktinis ginčo centras būtų siauras: ar tyrimas pagrįstai konstatavo duomenų stoką dėl sąmoningo techninės priemonės panaudojimo informacijai rinkti [2][5].

Esmė

Teisinis mazgas čia yra ne pats įrašančio tušinuko buvimas salėje, o įrodytas neteisėtas jo įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti. Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį kyla tik tada, kai techninė priemonė neteisėtai įrengiama ar panaudojama informacijai apie politinę organizaciją, jos narį ar kitą asmenį rinkti [2]. Balandžio 16 d. LSDP tarybos posėdyje rastas tušinukas-diktofonas galėjo būti vertinamas pagal kelias normas, bet kiekvienai reikėjo skirtingų faktinių atramų [1][2][3].

  • Pagal BK 295 straipsnį reikėjo nustatyti neteisėtą techninės priemonės įrengimą ar panaudojimą informacijai apie politinę organizaciją ar jos narį rinkti [2].
  • Pagal BK 167 straipsnį reikėjo nustatyti neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą [1].
  • Pagal BK 168 straipsnį reikėtų viešo paskelbimo, pasinaudojimo ar panaudojimo informacija apie privatų gyvenimą be asmens sutikimo [3]. | Norma | Reikšmingas slenkstis | Sankcija pagal šaltinius |
BK 167 straipsnisNeteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimasViešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų [1]
BK 295 straipsnisNeteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinktiBauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų [2]
BK 168 straipsnisPrivatų gyvenimą liečiančios informacijos paskelbimas, panaudojimas ar naudojimas kitų naudaiViešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų [3]

Teisinis vertinimas

Prokuratūros išvada, kad nėra nusikalstamos veikos požymių, tiesiogiai atsiremia į BK 295 straipsnio sudėtį: rastas daiktas dar neįrodo nei jo neteisėto įrengimo, nei panaudojimo informacijai rinkti [2]. Šioje byloje baudžiamoji atsakomybė prasidėtų ne nuo tušinuko radimo, o nuo įrodymo, kad jis buvo sąmoningai panaudotas LSDP posėdžiui įrašyti [2]. Pagal žinią tyrimo metu apklausti asmenys, įvertintos aplinkybės ir surinkta turima medžiaga, tačiau nepatvirtinta sąmoningo uždaro posėdžio įrašinėjimo ar neteisėto informacijos rinkimo apie partiją versija [1]. Tai atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktą, kai tyrimas nutraukiamas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę [5]. Jeigu būtų įrodyta, kad tušinukas-diktofonas neteisėtai naudotas informacijai apie LSDP ar jos narius rinkti, pirminė kvalifikavimo kryptis būtų BK 295 straipsnis [2]. Jeigu būtų įrodyta, kad rinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą, papildomai aktualus būtų BK 167 straipsnis [1]. Jeigu tokia informacija vėliau būtų paskelbta, panaudota ar perduota kitų naudai, vertinimas persikeltų į BK 168 straipsnį [3]. Procedūriškai sprendimą nutraukti tokį tyrimą pagal BPK 214 straipsnio 1 dalį gali priimti prokuroras nutarimu, kai taikomi BPK 212 straipsnio 1 arba 2 punktai [8]. Nutarime pagal BPK 216 straipsnį turi būti išdėstyta nusikalstamos veikos esmė, nutraukimo pagrindai ir motyvai [13]. Tame pačiame nutarime taip pat turi būti išspręstas tyrimui reikšmingų daiktų klausimas [13]. Šaltiniai leidžia atskirti nutraukimą nuo sustabdymo. BPK 31 straipsnis taikomas, kai atlikti visi reikiami veiksmai, išnaudotos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau jis nenustatytas [7]. Čia pagal žinią pasirinktas ne laikinas sustabdymas, o tyrimo pabaiga, nes prokuratūra nenustatė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių [5][8]. - Prokuroras kompetentingas nutraukti tyrimą nutarimu pagal BPK 214 straipsnio 1 dalį [8].

  • Proceso dalyviams turi būti įteikiami ar išsiunčiami sprendimų nuorašai pagal BPK 214 straipsnio 3 dalį [8].
  • Skundas dėl prokuroro nutarimo paduodamas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos pagal BPK 214 straipsnio 5 dalį [8].
  • Aukštesnysis prokuroras skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo pagal BPK 214 straipsnio 4 dalį [8].
  • Jeigu aukštesnysis prokuroras skundo netenkina, jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui [8].

Pasekmės

Artimiausias praktinis klausimas yra ne baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, o galimas nutarimo nutraukti tyrimą apskundimas. Jeigu turintis teisę skųsti asmuo skundo nepaduos per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo, prokuroro nutarimas liks galioti pagal pateiktą apskundimo tvarką [8]. Jeigu skundas bus paduotas, aukštesnysis prokuroras turės patikrinti, ar nutraukimo pagrindai ir motyvai atitinka BPK 212, 214 ir 216 straipsnių reikalavimus [5][8][13]. Praktinis ginčo centras būtų siauras: ar tyrimas pagrįstai konstatavo duomenų stoką dėl sąmoningo techninės priemonės panaudojimo informacijai rinkti [2][5]. LSDP ir posėdžio dalyviams tai svarbu dėl galimybės ginčyti nutarimą, bet baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama vien prielaidomis apie pamestą ar paliktą įrenginį [2][5]. Žurnalistei ir LRT tai praktiškai reiškia, kad pateiktuose šaltiniuose nėra procesinio pagrindo kalbėti apie įrodytą nusikalstamą veiką, kol galioja nutarimas nutraukti tyrimą [5][8]. Toliau reikia laukti, ar per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo bus paduotas skundas aukštesniajam prokurorui; jei jis bus paduotas, sprendimo dėl skundo reikia laukti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo gavimo [8].

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — 15min.lt
Nuosprendis sukčiui: iš daugiau nei 250 žmonių ir įmonių išviliojo beveik 90 tūkst. eurų, bet kalėjimo išvengė 🔗
Bylos duomenimis, M. Š., veikdamas pagal kitų asmenų nurodymus ir už pažadėtą atlygį, įsigijo visas bendrovės akcijas, paskyrė save jos direktoriumi, įregistravo bendrovės duomenų pakeitimus, finansų ir mokėjimo įstaigose atidarė…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis (statute)
Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas…
Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 5.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis (statute)
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų…
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 5. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 6. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 7. Teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 8. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 9. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 10. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Analizė
Kai bendrovė naudojama tik avansams rinkti ir prekių netiekti, teisinis klausimas yra apgaulės kvalifikavimas, ne nepavykęs sandoris.
Kai bendrovės sąskaitos, vadovo statusas ir e. parduotuvė naudojami avansams rinkti be prekių tiekimo, ginčas tampa baudžiamąja apgaule, o ne komercine nesėkme.

Esmė

Kai bendrovė naudojama tik avansams rinkti ir prekių netiekti, teisinis klausimas yra apgaulės kvalifikavimas, ne nepavykęs sandoris. Ši byla sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, taip pat pagal BK 214, 215, 198 ir 2 straipsnius tiek, kiek veiksmai susiję su sąskaitomis, kortelėmis ir elektroniniais duomenimis. [1][2][4][6][7] Naujienos faktas siauras: per bendrovę ir e. prekybos kanalus iš daugiau kaip 250 asmenų apgaule įgyta 88 375 eurai. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. [7] | Norma | Matomas sankcijos rėžis |

BK 182 str. 2 d.bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų [7]
BK 182 str. 3 d.bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų, kai sukčiaujama organizuotoje grupėje [7]
BK 214 str. 1 d.bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų [1]
BK 215 str. 1 d.bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų [2]
BK 198 str. 1 d.bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų [4]

Teisinis vertinimas

BK 182 straipsnio branduolys yra apgaulė, kuria savo ar kitų naudai įgyjamas svetimas turtas arba turtinė teisė. [7] Čia apgaulė pasireiškė teisėtai veikiančio pardavėjo įspūdžiu, tariamais automobiliais, pigesniais telefonais ir pinigų priėmimu be pristatymo. - Pirkėjai turėjo pagrindą tikėtis prekių arba avansų tikslo įvykdymo.

  • Bendrovės vardu veikę asmenys gavo pirkėjų pinigus į sąskaitas.
  • Prekės nepristatytos, todėl turtas įgytas ne vykdant prekybą, o apgaule. Kai bendrovės sąskaitos, vadovo statusas ir e. parduotuvė naudojami avansams rinkti be prekių tiekimo, ginčas tampa baudžiamąja apgaule, o ne komercine nesėkme.

Kadangi nurodyta 88 375 eurų suma, analizės ašis yra BK 182 straipsnio 2 dalis, nes ji apima didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule. [7] Mokėjimo kortelių ir elektroninės bankininkystės priemonių perdavimas svarbus pagal BK 214 straipsnį. [1] Ši norma apima neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės arba jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą, kai duomenų pakanka finansinei operacijai inicijuoti. [1] Jeigu svetimomis ar neteisėtai perduotomis priemonėmis būtų inicijuotos finansinės operacijos, teisinis vertinimas remtųsi ir BK 215 straipsniu. [2] BK 198 straipsnis reikšmingas tik elektroninių duomenų aspektui. [4] Jis numato atsakomybę už neteisėtą neviešų elektroninių duomenų įgijimą, laikymą, pasisavinimą, paskleidimą ar kitokį panaudojimą. [4] Tačiau pagrindinė turtinė žala šioje situacijoje kyla iš apgaulingo pinigų gavimo, todėl centrinė norma lieka BK 182 straipsnis. [7] Bendrininkų grupės faktas dera su naujienoje nurodyta sunkinančia aplinkybe, bet pateikti šaltiniai tiesiogiai atskleidžia tik kvalifikavimo ribą dėl organizuotos grupės. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. [7] Kadangi naujienoje teismas pabrėžė, jog M. Š. nebuvo schemos organizatorius, bausmės individualizavimas siejamas su jo faktiniu vaidmeniu. Baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama vien pareigomis įmonėje. Pagal BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis atsako tik kaltas asmuo ir tik tada, kai jo veika atitinka nusikalstamos veikos sudėtį. [6] Tai paaiškina, kodėl teismui reikėjo vertinti ne tik direktoriaus statusą, bet ir dokumentų, kortelių bei prisijungimų perdavimą bendrininkui.

Pasekmės

Praktiškai nuosprendis turi tris kryptis: bausmę, priežiūrą ir žalos atlyginimą. Pagal pateiktą naujieną 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, o civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai. - Nuteistajam aktualūs darbo ar mokymosi, buvimo namuose ir išvykimo ribojimai.

  • Nukentėjusiesiems aktualus visiškai patenkintų civilinių ieškinių realus išieškojimas.
  • Verslo aplinkai aktualus draudimas steigti, valdyti juridinius asmenis ir organizuoti elektroninę prekybą. Pateikti šaltiniai taip pat rodo registro ir vėlesnių sprendimų reikšmę.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatuose numatomi duomenys apie galutinę bausmę, bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir sprendimą panaikinti ar pakeisti atidėjimą. [18] Todėl tokio nuosprendžio pasekmės nesibaigia paskelbimo dieną: jos tęsiasi per visą 2 metų atidėjimo laikotarpį. Viešųjų pirkimų ir uždraustų subjektų kontekste sukčiavimas siejamas su BK 182 straipsniu. [14][16] Tai gali būti reikšminga subjektams, kurių vardu ar naudai veiksmai būtų susieti su draudimais dalyvauti procedūrose. [16] Pateiktuose šaltiniuose sukčiavimas tiesiogiai prilyginamas nusikalstamoms veikoms, dėl kurių kaupiama informacija apie draudžiamus subjektus. [16] Tolesnis sekimo taškas yra nuosprendžio įsiteisėjimas. Nuo jo skaičiuotinas 9 mėnesių terminas dalyvauti elgesio pataisos programoje, o per 2 metus lauktina priežiūrą vykdančios institucijos vertinimų dėl įpareigojimų vykdymo.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo ir parengė Vidaus reikalų ministerija. Ji siekė, kad sukčiavimo bylose nukentėjusiojo skundas, jo atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas būtų būtini tik tada, kai sukčiavimu padaryta nedidelės vertės turtinė žala, taip pat kriminalizuoti nesąžiningą įtaką profesionalių sporto varžybų rezultatams. Pagrindinis argumentas buvo, kad esamas reguliavimas neapima dalies pavojingų veikų, o pateiktuose fragmentuose reikšmingų prieštaravimų šiam tikslui nenurodyta.

📄 Originalas — KaunoDiena.lt
„Gėdos lentose“ atsiduria vis daugiau nepilnamečių 🔗
Keli žodžiai paieškos sistemoje ir ekrane pasirodo dešimtys paskyrų: „Kauno gėdos“, „Centro gėdos“, „Marijampolės gėdos“, „Kėdainių gėdos“ bei daugybė kitų. Nors miestai skiriasi, veikimo principas – identiškas. Paskyrose viešinamos…
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaTalpinant neigiamą informaciją apie asmenį ar naudojant jo atvaizdą, gali kilti tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė
✅ PatvirtintaBaudžiamoji atsakomybė už šmeižtą taikoma nuo šešiolikos metų amžiaus
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be…
Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo; 4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo; 5) filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose; 6) be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. 14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga 1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. 2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. 3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją…
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai. 3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 14 straipsnis (statute)
Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat…
Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. 15 straipsnis. Atsakymo teisė Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. 16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas 1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. 2. Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą). 17 straipsnis. Nepilnamečių apsauga 1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu. 2.
Analizė
„Gėdos lentos“ teisiškai griūva tada, kai nepilnamečio nuotrauka tampa priemone pažeminti vaiką, o ne informuoti visuomenę.
Platformai ar paskyros administratoriui svarbu tai, kad naudotojų sukurtas turinys patenka į ribojimų lauką, jeigu jis daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.

Esmė

„Gėdos lentų“ teisinė ašis yra ne platformos populiarumas, o nepilnamečio atvaizdo pavertimas žeminančia viešąja informacija. Toks turinys pirmiausia vertintinas pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1, 3, 4, 6, 8 ir 10 straipsnius bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnį. [4][6][13][14][7][8][18] Naujienos faktas teisiškai reikšmingas tiek, kiek paskyrose viešinamos nepilnamečių nuotraukos, pridedami žeminantys aprašymai ir raginama siūlyti naujas „aukas“. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nepilnamečiu laiko asmenį iki 18 metų, todėl ši riba lemia apsaugos režimą. [3][4] - Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnis neigiamą poveikį sieja su informacija, galinčia kenkti nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. [14]

  • Tas pats straipsnis prie tokios informacijos priskiria viešąją informaciją, kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys. [14]
  • Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnis draudžia skleisti informaciją apie nepilnamečio asmens duomenis, kai ja žeminamas nepilnamečio orumas ir pažeidžiami jo interesai. [13]
  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnis papildomai draudžia vaikui kurti, talpinti ir platinti internete patyčių ir smurto prieš vaikus vaizdus. [18]

Teisinis vertinimas

Vieša paskyra socialiniame tinkle patenka į viešosios informacijos lauką, nes Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1 straipsnis taikomas visai viešajai informacijai. [4] 8 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nurodo, kad ribojimai taikomi ir naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams. [7] Todėl argumentas, kad paskyrą kuria paaugliai ar kad ji veikia tik socialiniame tinkle, nepanaikina įstatymo taikymo. [4][7] | Riba ar terminas | Teisinė reikšmė |

Iki 18 metųAsmuo laikomas nepilnamečiu pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. [3][4]
Ne ilgiau negu ieškomas nepilnametis surandamasTokia laikina atvaizdo sklaida minima tik teisėsaugos iniciatyvos ar prašymo atveju. [13]Nuotraukos su žeminančiais komentarais atitinka du atskirus teisinius požymius: nepilnamečio atvaizdo paskelbimą ir orumo žeminimą. [13][14] „Gėdos lentos“ nėra kritika, jeigu jos įžeidžia asmens garbę ir orumą arba pažeidžia privatų gyvenimą, nes Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis asmens kritiką apibrėžia būtent be tokių pažeidimų. [17] „Gėdos lentos“ teisiškai griūva tada, kai nepilnamečio nuotrauka tampa priemone pažeminti vaiką, o ne informuoti visuomenę. Ši formuluotė remiasi naujienos faktu, kad nuotraukos siejamos su žeminančiais aprašymais ir naujų „aukų“ siūlymu, bei 6 straipsnio draudimu žeminti nepilnamečio orumą skelbiant jo duomenis. [13] - Paskyros kūrėjas ar turinio skleidėjas turi susilaikyti nuo nepilnamečio duomenų skelbimo, kai pagal juos galima nustatyti tapatybę ir žeminamas orumas. [13]
  • Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai veikia savikontrolės bei įsipareigojimų principu, bet šis principas derinamas su valstybės, tėvų ir institucijų atsakomybe. [6]
  • Atsakomybės priemonės turi būti tinkamos, veiksmingos ir proporcingos, todėl vertinamas ne vien paskyros pavadinimas, o turinio pobūdis, atvaizdo atpažįstamumas ir poveikis nepilnamečiui. [6][13][14]
  • Vaikas pats negali teisėtai pateisinti patyčių turinio kūrimo internete, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnio 2 dalis draudžia vaikui tokį turinį kurti, talpinti ir platinti. [18] Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnis numato nepriskyrimo išimtis, kai turinys atitinka įstatymo kriterijus, bet yra viešasis interesas, mokymo ar tyrimo reikšmė, arba poveikis mažareikšmis. [5] Šios išimtys sunkiai dera su anoniminėmis „gėdos“ paskyromis, nes naujienoje aprašytas tikslas yra ne tyrimas ar mokymas, o konkrečių nepilnamečių viešas gėdinimas. [5][13] Jei tas pats vaizdas būtų naudojamas teisėsaugos prašymu ieškomam nepilnamečiui surasti, 6 straipsnio 5 punktas leidžia tik laikiną sklaidą ir tik iki surandant nepilnametį. [13] Savivaldybių mokyklų patyčių prevencijos aprašuose kibernetinės patyčios apibrėžiamos kaip patyčios naudojantis informacinėmis technologijomis, siekiant įbauginti, pakenkti reputacijai ar pažeminti. Tai atitinka naujienoje aprašytą veikimo modelį, kai turinys skleidžiamas neapibrėžtam gavėjų skaičiui. Vietos mokyklų mechanizmai gali veikti kaip intervencijos kelias mokykloje, tačiau nacionalinis draudimas kyla iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnio. [13][18]

Pasekmės

Pirmas realus scenarijus yra turinio pašalinimas ir paskyros ribojimas pagal viešosios informacijos, naudotojų vaizdo įrašų ir nepilnamečio duomenų sklaidos taisykles. [7][13] Antras scenarijus yra atsakomybės taikymas įstatymų nustatyta tvarka, nes Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 10 straipsnis atsakomybę nukreipia į kitų įstatymų nustatytą mechanizmą. [8] Trečias scenarijus yra mokyklos ir tėvų intervencija, nes apsaugos principai derina valstybės institucijų, viešosios informacijos skleidėjų ir tėvų pareigas. [6] Praktiškai tai svarbu trims grupėms. Nukentėjusiam vaikui svarbiausia, kad jo atvaizdas ir duomenys nebūtų toliau siejami su žeminančiu kontekstu. [13] Tėvams svarbu suprasti, kad vaiko dalyvavimas tokioje paskyroje nepašalina draudimo kurti ir platinti patyčių vaizdus internete. [18] Platformai ar paskyros administratoriui svarbu tai, kad naudotojų sukurtas turinys patenka į ribojimų lauką, jeigu jis daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. [7][14] Toliau procedūriškai turėtų būti fiksuojami įrodymai, teikiamas pranešimas platformai dėl nepilnamečio duomenų ir orumo pažeidimo, o institucinis vertinimas turėtų spręsti dėl turinio pašalinimo ir atsakomybės pagal įstatymų nustatytą tvarką. [8][13] Jei skelbiamas ieškomo nepilnamečio atvaizdas be teisėsaugos iniciatyvos ar prašymo, reikia laukti sprendimo dėl sklaidos nutraukimo, nes teisėta laikina išimtis siejama tik su suradimo tikslu. [13]

📄 Originalas — MadeinVilnius.lt
Vilniuje planuojama įamžinti Medininkų didvyrius: svarstoma įrengti naują skverą 🔗
Vilniuje planuojama įamžinti Medininkų žudynių aukų atminimą, tą svarstoma padaryti skvere Žirmūnų mikrorajone. Sprendimą dėl to liepos pradžioje priėmė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija. Idėją įrengti…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija 1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1)…
15 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija 1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais; 2) sprendimo dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka priėmimas, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas; 21) savivaldybės tarybos narių siuntimo į komandiruotes tvarkos aprašo tvirtinimas. Šiame tvarkos apraše turi būti numatyta, kas turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių komandiruočių, ataskaitų už tarnybines komandiruotes teikimo tvarka, kiti komandiruočių klausimai; 3) 4) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas; 5) savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų skyrimas (išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis); 6) Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas; 7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas, skatinimo ir apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo ir atleidimo iš pareigų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas; 8) ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimas. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių; 9) savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero teikimu; 10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu; 11) sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas; 12) savivaldybės biudžeto ir savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas; 13) sprendimų dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas, reglamento nustatyta tvarka įvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus; 14) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto lėšomis, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto lėšomis priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 15) pasiūlymų dėl savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų struktūrinių padalinių veiklos gerinimo teikimas šioms institucijoms, prireikus šių struktūrinių padalinių vadovų išklausymas reglamento nustatyta tvarka; 16) sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra; 17) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės valdomose įmonėse priėmimas; 18) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 19) savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijų įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka; 20) sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus sprendimus ir sutikimus, nurodytus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 ir 291 punktuose, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas; 21) sprendimų dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo), kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas, laikantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatytų ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų (jeigu tokie limitai nustatomi) ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą; 22) įstatymų nustatyta tvarka gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, sprendimų dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, pritarimas galutinėms viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų; 23) sprendimų dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir kitų) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir nuomos mokesčio dydžio priėmimas, kitų sprendimų, numatytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, priėmimas; 24) savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka; 25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas; 26) sprendimų dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti savivaldybei pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir jų keitimas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus; 27) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas. Mero funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra; 28) taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas; 29) kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 30) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas; 31) biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas; 32) savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimas, ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas; 33) strateginio planavimo savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimas; 34) sprendimų dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų priėmimas; 35) savivaldybės tarybos narių delegavimas į regiono plėtros tarybos kolegiją, įstatymų nustatytas komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka; 36) vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo tvirtinimas; 37) siūlymų nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas, kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos aprašo tvirtinimas, teisė nustatyta tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) garbės piliečio vardą; 38) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas. 3. Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija: 1) savivaldybės biudžetinių įstaigų metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 2) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose; 3) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 4) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas; 5) savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių pranešimų ir (ar) veiklos ataskaitų tvirtinimas; 6) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo biudžetinėms įstaigoms priėmimas; 7) savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; 8) 4. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. 5. Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri merą ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. 6. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. 7. Konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti merui. Jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos jam perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 17 straipsnis (statute)
Specialiuosius ir detaliuosius planus gali pavesti tvirtinti valdybai; 26) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas…
Specialiuosius ir detaliuosius planus gali pavesti tvirtinti valdybai; 26) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti; 27) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus; 28) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles; 29) teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą; 30) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės tarybai atskaitingų institucijų ataskaitas bei mero, savivaldybės administratoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus; 31) teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus; 32) priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; 33) priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas; 34) priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo; 35) priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo; 36) nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką; 37) gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą; 38) tvirtina sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 39) priima sprendimą išieškoti iš valdybos narių (mero) žalą, atsiradusią dėl jų (jo) tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų (jo) paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 40) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų. 18 straipsnis.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 42 straipsnis (statute)
42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas 1. Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo…
42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas 1. Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, įvertinę reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą. 4. Savivaldybės tarybos sprendime (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme) paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. 5. Savivaldybės tarybos sprendimas arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose. Straipsnio redakcija nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį:
Analizė
Šioje procedūroje „didvyrių“ žodis nėra savaime pakankamas teisinis pagrindas; jį turi panešti aiškinamasis raštas, kriterijai ir tarybos sprendimas.
Tarybai svarbu priimti tokį aktą, kurį pagrindžia ne vien politinis pritarimas, bet ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 3 punktas [9], [10].

Esmė

Vilniaus taryba čia spręs ne vien atminimo formą, o ar konkrečiam savivaldybės teritorijoje esančiam objektui galima suteikti „Medininkų didvyrių skvero“ pavadinimą pagal pavadinimų suteikimo kompetencijos ir kriterijų taisykles. Pagrindinė riba yra nuosavybė ir objekto rūšis: savivaldybės objektams pavadinimus suteikia taryba, o valstybės objektams – Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnį [1]. Naujienos faktas yra siauresnis už istorinės atminties ginčą: komisija pasirinko kryptį, bendruomenė dar bus išklausyta, o galutinį sprendimą planuojama teikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai šį rudenį. Savivaldybės tarybos kompetencija kyla ir iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 27 punkto, pagal kurį taryba suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus [3].

Teisinis vertinimas

Jeigu pasirinkta Žirmūnų erdvė yra savivaldybės nuosavybės objektas, sprendimą turi priimti ne Istorinės atminties komisija, o savivaldybės taryba [1], [3]. Komisijos vaidmuo teisės šaltiniuose atitinka tarybos sudaromos komisijos parengiamąjį vaidmenį, nes taryba turi įgaliojimą sudaryti komitetus ir komisijas pagal Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 6 punktą [4]. - Sprendimo projektą dėl pavadinimo suteikimo ar keitimo tarybai pateikia savivaldybės vykdomoji institucija [9], [10].

  • Kartu turi būti aiškinamasis raštas, pagrindžiantis teikiamo pavadinimo tikslingumą [9], [10].
  • Pavadinimas vertinamas pagal kalbos taisyklingumą, personalijų nuopelnus, istorinio įvykio reikšmę valstybei ir atitiktį viešajai tvarkai bei moralės normoms [9], [10], [12].
  • Vietos gyventojų dalyvavimas čia nėra vien mandagumo procedūra, nes savivaldos principai reikalauja sudaryti sąlygas gyventojams dalyvauti rengiant sprendimų projektus [7]. | Klausimas | Taikoma taisyklė |
Savivaldybės objekto pavadinimasSprendžia savivaldybės taryba pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnį [1]
Valstybės nuosavybės objekto pavadinimasSprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė [1]
Naujos gatvės pavadinimo terminasNedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo [10]
Bendruomenės įtraukimasRengiami susirinkimai, apklausos ar kitos dalyvavimo formos pagal savivaldos principus [7]„Medininkų didvyrių“ pavadinimas pagal pateiktus kriterijus pirmiausia remtųsi ne abstrakčia pagarba, o istorinio įvykio reikšme Lietuvos valstybei [9], [10], [12]. Naujienoje nurodyta, kad Medininkų poste nužudyti pareigūnai saugojo sieną, todėl pavadinimo pagrindimas turėtų būti siejamas su istorinio įvykio reikšme ir personalijų nuopelnais Lietuvos valstybei [9], [10]. Šioje procedūroje „didvyrių“ žodis nėra savaime pakankamas teisinis pagrindas; jį turi panešti aiškinamasis raštas, kriterijai ir tarybos sprendimas. Ankstesnis gatvių pavadinimų suteikimas artimųjų apibūdintoje neprivažiuojamoje vietoje nekeičia naujo sprendimo kompetencijos. Tačiau jis gali būti reikšmingas aiškinamajame rašte, nes pavadinimo tikslingumas pagal procedūrą turi būti pagrįstas savivaldybės tarybai [9], [10]. Bendruomenės lūkesčiai ir artimųjų lūkesčiai turi būti derinami savivaldos principų lygmeniu, nes savivaldybės sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių [7].

Pasekmės

Realistiškai yra trys procedūrinės baigtys. Pirma, administracija parengia sprendimo projektą, aiškinamąjį raštą, įvertina pavadinimo kriterijus ir taryba suteikia skvero pavadinimą [9], [10]. Antra, po bendruomenės aptarimo gali būti koreguojama vieta arba pats pavadinimo žodynas, nes šaltiniai reikalauja ir kriterijų laikymosi, ir gyventojų dalyvavimo [7], [9]. Trečia, jeigu objektas nebūtų savivaldybės nuosavybė, tarybos sprendimo kelias nebūtų pakankamas, nes valstybės nuosavybės objektams pavadinimus suteikia Vyriausybė [1]. Praktiškai tai svarbu artimiesiems, Žirmūnų bendruomenei ir tarybai. Artimiesiems svarbu, kad atminimas nebūtų tik formalus pavadinimas sunkiai pasiekiamoje vietoje. Bendruomenei svarbu, kad atnaujinama erdvė, įskaitant vaikų žaidimų aikštelės aplinką, būtų įvardyta po procedūros, kuri leidžia pareikšti nuomonę [7]. Tarybai svarbu priimti tokį aktą, kurį pagrindžia ne vien politinis pritarimas, bet ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 3 punktas [9], [10]. Kitas sekimo taškas – savivaldybės vykdomosios institucijos parengtas tarybos sprendimo projektas ir aiškinamasis raštas, kurių galima laukti prieš planuojamą tarybos sprendimą šį rudenį, tai yra 2026 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais [9], [10].

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — tie2.lt
ES įgijo naujų įgaliojimų galingo dirbtinio intelekto srityje 🔗
AFP-BNS Nuo sekmadienio Europos Sąjunga (ES) turi naujų įgaliojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi istorinės reikšmės dirbtinio intelekto (DI) taisyklių, ir skirti baudas įstatymą pažeidžiančioms įmonėms. ES turi išsamiausią pasaulyje…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Išankstinė patikra 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka išankstinę patikrą šiais atvejais: 1) kai duomenų valdytojas automatiniu būdu…
33 straipsnis. Išankstinė patikra 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka išankstinę patikrą šiais atvejais: 1) kai duomenų valdytojas automatiniu būdu ketina tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus šių duomenų tvarkymą vidaus administravimo tikslais arba šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais; 2) kai duomenų valdytojas automatiniu būdu ketina tvarkyti viešas duomenų rinkmenas, jeigu įstatymuose ar kituose teisės aktuose neapibrėžta duomenų teikimo tvarka; 3) kai valstybės ar žinybinių registrų arba valstybės ir savivaldybių institucijų informacinių sistemų duomenų valdytojas ketina įgalioti duomenų tvarkytoją tvarkyti asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtinta duomenų valdytojo teisė įgalioti tvarkyti asmens duomenis konkretų duomenų tvarkytoją arba kai duomenų tvarkytojas yra duomenų valdytojo įsteigtas juridinis asmuo; 4) šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. 2. Duomenų valdytojas privalo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie atvejus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenų tvarkymo veiksmai gali būti atliekami tik gavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija privalo per 2 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka atlikti išankstinę patikrą ir išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą duomenų valdytojui atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar kitų svarbių aplinkybių pranešimo nagrinėjimą būtina pratęsti. Šiais atvejais pranešimo nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vienu mėnesiu, apie tai informuojant duomenų valdytoją. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas neišduoti leidimo duomenų valdytojui atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmus gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d., išskyrus: 1) 1 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuris…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d., išskyrus: 1) 1 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuris įsigalioja Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare; 2) 20 straipsnį, kuris įsigalioja 2003 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 24 straipsnis, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, taikomas tik asmens duomenų teikimui į valstybes, nesančias Europos Sąjungos narėmis. 3. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) iki 2000 m. rugsėjo 1 d. priimti sprendimą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos struktūrinės reformos; 2) iki 2001 m. sausio 1 d. priimti sprendimą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms įgyvendinti; 3) per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo nuostatomis, pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus, taip pat pakeisti ir suderinti kitus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 34 straipsnis (statute)
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priedas   Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas yra suderintas su 1995 m. spalio…
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priedas   Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas yra suderintas su 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis Įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 6 dalį, 23 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. 2. Šio Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir 6 dalis įsigalioja Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. 3. Šio Įstatymo 23 straipsnis įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d. 4. Šio Įstatymo 28 straipsnis, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, taikomas tik asmens duomenų teikimui į valstybes, nesančias Europos Sąjungos narėmis. 3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 1. Vyriausybė per 3 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo teikia Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus. 2. Vyriausybė iki 2003 m. liepos 1 d. patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Duomenų valdytojai, kurie įsigaliojus šiam Įstatymui tęsia asmens duomenų tvarkymo veiksmus šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, privalo apie tai pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Duomenų valdytojų pranešimas nesustabdo ir nenutraukia asmens duomenų tvarkymo veiksmų, jeigu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nenustato kitaip. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS
Analizė
Įmonė, kuri DI modelį pateikia rinkai, bet nepateikia priežiūrai reikalingos informacijos, ginčą perkelia iš technologijos kokybės į institucijos nurodymų nevykdymą.
Tikslus klausimas yra ne naujas DI draudimų sąrašas, o priežiūros valdžios perėjimas nuo deklaruojamų pareigų prie patikrinamos atitikties.

Esmė

Tikslus klausimas yra ne naujas DI draudimų sąrašas, o priežiūros valdžios perėjimas nuo deklaruojamų pareigų prie patikrinamos atitikties. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnius, nes jie susieja nacionalinį sąvokyną ir įgyvendinamų ES aktų sąrašą su Reglamentu (ES) 2024/1689, Dirbtinio intelekto aktu [1][2][4]. - Naujienos faktinė ašis: nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. ES priežiūra nukreipiama į galingus bendrosios paskirties DI modelius.

  • Pakeitimo įstatymo 2 straipsnis nustato, kad kitos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos ir Reglamente (ES) 2024/1689 [2].
  • Pakeitimo įstatymo 4 straipsnis įvardija patį Dirbtinio intelekto aktą, o 5 straipsnis nustato nacionalinio pakeitimo įsigaliojimą 2025 m. balandžio 1 d. [1][4].

Teisinis vertinimas

Lietuvos teisės šaltiniuose DI aktas pirmiausia matomas kaip sąvokų ir reguliavimo nuorodos centras, o ne vien sektoriaus rekomendacija [2][14][15][16]. Tai reiškia, kad ginčas dėl DI sistemos kvalifikavimo turi prasidėti nuo Reglamento (ES) 2024/1689 sąvokų, nes jas perima Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimas [2]. - Aplinkos apsaugos agentūros taisyklės taikomos DI naudojimui, sprendimų kūrimui, diegimui, vertinimui, priežiūrai ir viešiesiems pirkimams [14].

  • VRM aprašas taikomas darbuotojams ir veikloms, susijusioms su DI naudojimu, o DI sistemos sąvoka siejama su Reglamentu (ES) Nr. 2024/1689 [15].
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklės apima DI sprendimų kūrimą, diegimą, DI sistemų viešuosius pirkimus ir veiklas, atliekamas pasitelkus DI [16]. Įmonė, kuri DI modelį pateikia rinkai, bet nepateikia priežiūrai reikalingos informacijos, ginčą perkelia iš technologijos kokybės į institucijos nurodymų nevykdymą.

Ši logika atitinka pateiktą ES duomenų akto įgyvendinimo modelį, kuriame sankcijos siejamos ir su sprendimų nevykdymu, ir su informacijos nepateikimu [11]. | Klausimas | Pateikta norma |

Nacionalinio DI akto nuorodos įsigaliojimas2025 m. balandžio 1 d. [4]
Sprendimo dėl sankcijos terminas duomenų akto modelyjeNe vėliau kaip per 3 metus [11]
Maksimali bauda duomenų akto modelyjeIki 2 proc. metinės apyvartos ES [11]
Bazinis baudos dydis50 proc. maksimalios galimos baudos [10]
Periodinės baudos laikotarpisNuo nevykdymo, trukdymo ar termino pabaigos iki pažeidimo pabaigos [10]BDAR pateiktas priežiūros modelis papildo procedūrinę ribą: įgaliojimų naudojimui taikomos apsaugos priemonės, įskaitant veiksmingą apskundimą teismine tvarka [5].

Tas pats fragmentas leidžia priežiūros institucijai kreiptis į teismines institucijas arba dalyvauti procese dėl reglamento vykdymo [5].

Pasekmės

Pirmasis scenarijus yra savanoriškas prisitaikymas: DI paslaugų teikėjai peržiūri sąvokas, atskleidimo tvarką, prieigos prie modelių valdymą ir vidinę dokumentaciją. Antrasis scenarijus yra priežiūros konfliktas, kai institucija prašo informacijos, o teikėjas ginčija prašymo apimtį ar vykdymo pareigą. Trečiasis scenarijus yra viešojo sektoriaus pirkimų griežtėjimas, nes ministerijų ir agentūrų taisyklės DI naudojimą sieja su diegimu, vertinimu, priežiūra ir pirkimais [14][15][16]. MVĮ, kuriančioms DI produktus pagal skaitmenizavimo priemones, praktinė riba yra produkto paskirtis galutiniam vartotojui ir DI sistemos buvimas pagrindiniu elementu [17][18]. DI produkto pateikimas į rinką siejamas su vieša informacija apie galimybę jį įsigyti arba pardavimą pagrindžiančiais dokumentais, pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis [18]. Mokslo ir studijų institucijoms aktuali kita grandis: prieš naudojant generatyvinio DI įrankius turi būti analizuojamas rezultatų pagrįstumas ir patikimumas [12]. Praktiškai tai svarbu modelių tiekėjams, viešiesiems pirkėjams, MVĮ ir institucijoms, nes visi jie turės parodyti ne vien DI naudojimą, bet ir jo valdymo pagrindą. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas pagal žinios datą yra 2026 m. gruodžio 2 d., kai reikia laukti prisitaikymo dokumentų, atnaujintų naudojimo sąlygų arba priežiūros institucijų nurodymų.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — LRT
Dezinformacija, teismo sprendimas ir ES valstybių kritika – 4 klausimai apie krizę Seutoje 🔗
Praėjusią savaitę keliasdešimt tūkstančių žmonių pateko į Ispanijos eksklavą šiaurinėje Afrikos pakrantėje Seutą. Didžioji dalis jų jau grįžo į Maroką, tačiau sukelta politinė krizė apkartino Europos sąjungininkų santykius. LRT.lt atsako į…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 22 straipsnis (statute)
8. Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba pagal duomenų…
8. Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikia tvarkomus duomenis užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, jeigu tai netrukdo atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, nekenkia nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, nacionaliniam saugumui ir gynybai, visuomenės saugumo užtikrinimui, asmenų teisių ir laisvių apsaugai. 9. Duomenys, tvarkomi pagal 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011, 40 straipsnio 1 dalį, neperduodami ir prieiga prie jų trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams nesuteikiama, išskyrus atvejus, kai yra tenkinamos Reglamento (ES) 2017/2226 41 ir 42 straipsniuose nustatytos sąlygos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XIV-891, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00748   221 straipsnis.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Duomenų tvarkymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo…
22 straipsnis. Duomenų tvarkymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atlikdama jų tyrimą ir atskleisdama nusikalstamas veikas, tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir šiuo įstatymu. Kai asmens duomenys (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 2. Jeigu asmens duomenys tvarkomi vidaus administravimo ar kitais tikslais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 3. Duomenų subjektų, kurių asmens duomenys tvarkomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, teisėms, siekiant Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų, gali būti taikomi šie apribojimai: 1) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo atidėjimas, apribojimas arba šios informacijos neteikimas; 2) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis visiškas apribojamas arba apribojimas iš dalies; 3) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visiškas apribojimas arba apribojimas iš dalies; 4) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo atidėjimas, apribojimas arba jo nepateikimas. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali taikyti tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga vykdant asmens duomenų tvarkymo operacijas šiais atvejais: 1) atliekant ikiteisminius tyrimus; 2) užtikrinant valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, palaikant viešąją tvarką, kontroliuojant valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi (įskaitant atvejus, kai atliekant šias funkcijas vykdomas vaizdo stebėjimas); 3) įgyvendinant migracijos procesų kontrolę; 4) vykdant kriminalinę žvalgybą; 5) vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją; 6) kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų subjektų teisių įgyvendinimas galėtų atskleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) galėtų būti padaryta žala Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklai. 5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama įtraukia savo duomenų apsaugos pareigūną į sprendimo dėl teisių apribojimo priėmimą ir užtikrina, kad dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju būtų gautas duomenų apsaugos pareigūno vertinimas ir nuomonė. Apribojimo priežastys, įskaitant apribojimo būtinumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą, teisinis pagrindas, rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, visi duomenų apsaugos pareigūno pateikti vertinimai ir nuomonės dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju fiksuojami raštu. Prireikus ši informacija pateikiama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu ar kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, šio subjekto prašymu. Duomenų apsaugos pareigūnas turi periodiškai stebėti, ar priežastys, dėl kurių taikomas apribojimas, neišnyko, o jeigu jos išnyko, inicijuoti taikomų apribojimų peržiūrą. Duomenų apsaugos pareigūnas turi būti informuojamas apie peržiūros rezultatus ir apribojimų panaikinimą. Duomenų apsaugos pareigūnui suteikiama prieiga prie įrašų ir visų dokumentų, kuriais pagrindžiamos faktinės ir teisinės duomenų subjektų teisių apribojimų priežastys. 6. Kai tik priežastys, dėl kurių taikyti apribojimai, išnyksta, apribojimai nedelsiant panaikinami. Jeigu priežasčių taikyti apribojimą nebėra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia informaciją duomenų subjektui apie priežastis, dėl kurių buvo taikomas apribojimas, ir informuoja duomenų subjektą apie teisę bet kuriuo metu pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, teismui arba kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. 7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti būtini duomenys tvarkomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (VSATIS), kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. 8. Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikia tvarkomus duomenis užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, jeigu tai netrukdo atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, nekenkia nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, nacionaliniam saugumui ir gynybai, visuomenės saugumo užtikrinimui, asmenų teisių ir laisvių apsaugai. 9. Duomenys, tvarkomi pagal 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011, 40 straipsnio 1 dalį, neperduodami ir prieiga prie jų trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams nesuteikiama, išskyrus atvejus, kai yra tenkinamos Reglamento (ES) 2017/2226 41 ir 42 straipsniuose nustatytos sąlygos.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą, valstybės sienos apsaugos organizavimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) struktūrą, jos organizavimo pagrindus, finansavimą, funkcijas, pareigūnų teises ir pareigas, taip pat prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas. 2. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis. 3. Šis įstatymas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės nustatyto kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų taikiam vykimui per valstybės sieną ir karinių krovinių gabenimui tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas tiek, kiek tai yra tiesiogiai nustatyta šiame įstatyme.
Analizė
Masinis sienos kirtimas negali pakeisti patikrinimo, ar asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies sąlygas. [13]
Krizės politinis mastas nekeičia procedūros esmės: pirmiausia tikrinamas asmuo, o tik paskui sprendžiamas jo statusas. [13]

Esmė

Teisinė krizės ašis yra ne politinis kaltinimas Madridui, o trečiųjų šalių piliečių patekimo per ES išorės sieną teisėtumo filtras. Jis pirmiausia sprendžiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399, Šengeno sienų kodekso, 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktus. [13] Žinioje aprašytas masinis patekimas į Seutą kelia klausimą, ar toks patekimas gali virsti teisėtu buvimu be įprastos patikros. Pagal pateiktus šaltinius atsakymas remiasi trimis normų grupėmis: atvykimo sąlygomis, prieglobsčio valdymu ir valstybių solidarumu. [11][13][14] - Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies d punktas sieja atvykimą su tuo, ar dėl asmens nėra įspėjimo neįsileisti C.SIS II sistemoje. [13]

  • Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktas reikalauja vertinti grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. [13]
  • Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo 6.4.9 punktas solidarumą sieja su savanorišku valstybių apsisprendimu ir asmenimis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. [11]

Teisinis vertinimas

Masinis sienos kirtimas negali pakeisti patikrinimo, ar asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies sąlygas. [13] Pateiktas teisinis modelis neleidžia visos grupės vertinti vienu politiniu sprendiniu, nes įleidimo sąlygos siejamos su konkrečiu asmeniu. [13] - Jei dėl asmens yra įspėjimas neįsileisti, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies d punktas jo atvykimo sąlygos nepatvirtina. [13]

  • Jei asmuo laikomas grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, taikomas 6 straipsnio 1 dalies e punktas. [13]
  • Jei asmeniui reikia tarptautinės apsaugos ir jis nekelia grėsmės saugumui, solidarumo priemonės gali būti svarstomos savanoriškai. [11] Dezinformacija ar socialinių tinklų raginimai nepanaikina pareigos tikrinti atvykimo sąlygas.

Jie gali paaiškinti srautą, bet nepakeičia C.SIS II, saugumo ir viešosios tvarkos kriterijų. [13] Lietuvos migracijos gairės rodo, kad išgelbėti jūroje ar atvykę prieglobsčio prašytojai gali būti priimami per solidarumo iniciatyvas. [11] 2015–2019 m. pagal ES perkėlimo programas į Lietuvą perkelti 493 asmenys, o 2019 m. priimti 7 jūroje išgelbėti prašytojai. [11] Tačiau solidarumas nėra automatinis leidimas likti bet kurioje ES valstybėje. Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo 6.4.9 punktas jį sieja su savanorišku apsisprendimu ir saugumo kriterijumi. [11] Praktinė riba atsiranda pasienio punktuose, kai daugėja nepagrįstų prieglobsčio prašymų. [11] Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo 6.4.10 punktas nurodo apgyvendinimo problemą, kol priimamas galutinis sprendimas, neįleidžiant į teritoriją. [11] Pateikti šaltiniai taip pat sieja išorės sienų valdymą su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve. [14] Todėl Seutos krizės teisinis branduolys yra ne retorika apie „atvirą Ispaniją“, o patikrinimas, registravimas ir sprendimas dėl statuso. [13][14]

Pasekmės

Pirmasis scenarijus yra individualūs sprendimai dėl įleidimo arba atsisakymo įleisti, taikant Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktus. [13] Antrasis scenarijus yra prieglobsčio prašymų nagrinėjimas, kai asmenys laikomi pasienio kontrolės punktuose iki galutinio sprendimo. [11] Trečiasis scenarijus yra savanoriškas valstybių solidarumas, jeigu nustatomas tarptautinės apsaugos poreikis ir nėra grėsmės saugumui. [11] Tai praktiškai svarbu pasienio institucijoms, nes jos turi atskirti įleidimo sąlygų neatitinkančius asmenis nuo galimų apsaugos gavėjų. [11][13] Tai svarbu ir valstybėms narėms, nes išorės sienų kontrolė pateiktuose šaltiniuose siejama su migracijos srautų valdymu pagal ES reikalavimus. [14] Krizės politinis mastas nekeičia procedūros esmės: pirmiausia tikrinamas asmuo, o tik paskui sprendžiamas jo statusas. [13] Sekimo taškas: toliau lauktini individualūs įleidimo, atsisakymo įleisti ar prieglobsčio procedūros sprendimai, o terminas šaltiniuose apibrėžtas kaip laikotarpis iki galutinio sprendimo. [11][13]

📄 Originalas — Reidas Official
Atvarė automobilį dėl rankinio stabdžio – servisas pakeitė diskus ir kaladėles neatsiklausęs, sąskaita 310 eurų 🔗
Atvarei automobilį į servisą dėl vieno konkretaus darbo. Vakare skambutis – viskas sutvarkyta, galima atsiimti. O nuvykus paaiškėja, kad sutvarkytas ne tik tas darbas, dėl kurio kreipeisi, bet ir pakeista visa eilė kitų detalių, apie…
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaPaslaugų teikėjas negali savavališkai atlikti papildomų, su užsakymu nesusijusių darbų ir reikalauti apmokėjimo be išankstinio kliento sutikimo
✅ PatvirtintaAptikęs gedimą, meistras privalo informuoti klientą ir gauti patvirtinimą, o ne atlikti darbus be sutikimo
⚪ NepatikrintaSumontuotų dalių gamintojas ir konkretus pavadinimas turi būti nurodyti sąskaitoje
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.673 straipsnis (statute)
6.673 straipsnis. Užsakovo garantijos 1. Rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi…
6.673 straipsnis. Užsakovo garantijos 1. Rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. 2. Užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.22810 straipsnis (statute)
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir…
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.22811 straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma šioms sutartims: 1) paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos ir kurios numato vartotojo pareigą sumokėti kainą, jeigu prieš pradedant teikti paslaugas buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį; 2) sutartims, pagal kurias parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo finansų rinkos svyravimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu; 3) sutartims dėl pagal specialius vartotojo nurodymus gaminamų prekių, t. y. prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, neatsižvelgiant į tai, ar prekės pradėtos gaminti, ar ne, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo asmeninėms reikmėms; 4) sutartims dėl greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas; 5) sutartims dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių; 6) sutartims dėl prekių, kurios po pristatymo dėl savo pobūdžio neatskiriamai susimaišo su kitais daiktais; 7) sutartims dėl alkoholinių gėrimų, kurių kaina nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir kurie pristatomi po trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, o tikroji gėrimų vertė priklauso nuo rinkos svyravimų; 8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkretų prašymą dėl šio atvykimo tam, kad būtų atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbai. Jeigu šiuo atveju verslininkas suteikia daugiau papildomų paslaugų, negu vartotojas konkrečiai nurodė, arba parduoda daugiau papildomų prekių, negu būtina remonto ar priežiūros darbams atlikti, toms papildomoms paslaugoms ar prekėms taikoma teisė atsisakyti sutarties; 9) sutartims dėl supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti po pristatymo; 10) sutartims dėl laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo, išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos; 11) sutartims, sudarytoms viešajame aukcione; 12) sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis; 13) sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo, kurios yra pradėtos vykdyti ir kuriose numatyta vartotojo pareiga sumokėti kainą, jeigu yra visos šios sąlygos: a) vartotojas aiškiai iš anksto sutiko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti, nors nėra suėjęs teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo terminas; b) vartotojas pripažino, kad jis netenka teisės atsisakyti sutarties; c) verslininkas pateikė patvirtinimą pagal šio kodekso 6.2288 straipsnio 6 dalį arba 6.2289 straipsnio 5 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų: 1) kai sudaroma sutartis dėl paslaugų arba energijos pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo sutarties sudarymo dienos; 2) kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna užsakytą prekę arba: a) jeigu vartotojas vienu užsakymu užsakė daugiau negu vieną prekę ir prekės pristatomos atskirai, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę prekę; b) jeigu prekė pristatoma skirtingomis partijomis arba dalimis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę partiją ar dalį; c) jeigu sudaroma sutartis dėl reguliaraus prekių pristatymo per nustatytą laikotarpį, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna pirmąją prekę. 4. Jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos. 5. Jeigu verslininkas pateikia vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą informaciją per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos, sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna tą informaciją. 6. Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties. 7. Verslininkas gali sudaryti sąlygas vartotojui interneto svetainėje elektroniniu būdu pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus dėl nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo. Šiuo atveju verslininkas privalo nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakymą. 8. Pareiga įrodyti, kad laikėsi šio straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui. 9. Jeigu sudaręs nuotolinę sutartį vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam nuotolinės sutarties atsisakymo terminui, ir vartotojui pagal sutartį atsiranda pareiga sumokėti kainą, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje ir vartotojo pripažinimą, kad, verslininkui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. 10. Jeigu sudaręs sutartį ne prekybos patalpose vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminui ir vartotojui pagal sutartį atsiranda pareiga sumokėti kainą, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje ir vartotojo pripažinimą, kad, verslininkui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. 11. Kai nuotolinė sutartis sudaryta naudojantis elektronine sąsaja, vartotojas turi teisę atsisakyti šios sutarties, naudodamasis sutarties atsisakymo funkcija. Elektroninėje sąsajoje sutarties atsisakymo funkcija turi būti pažymėta žodžiais „atsisakyti sutarties čia“ arba pateikta kita panaši nedviprasmiška, lengvai įskaitoma formuluotė. Sutarties atsisakymo funkcija turi būti nuolat prieinama tol, kol vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties. Ši funkcija turi būti aiškiai matoma elektroninėje sąsajoje ir lengvai prieinama vartotojui. 12. Sutarties atsisakymo funkcija vartotojui turi būti suteikiama galimybė išsiųsti verslininkui naudojantis internetu parengtą vartotojo pareiškimą atsisakyti sutarties. Tokiame naudojantis internetu parengtame pareiškime vartotojui turi būti suteikiama galimybė lengvai pateikti ar patvirtinti šią informaciją: 1) savo vardą ir pavardę; 2) sutarties, kurios atsisakoma, identifikavimo duomenis; 3) išsamius duomenis apie elektronines priemones, kuriomis jam turi būti siunčiamas sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimas. 13. Vartotojui pagal šio straipsnio 12 dalį naudojantis internetu parengus pareiškimą dėl sutarties atsisakymo, verslininkas turi suteikti vartotojui galimybę patvirtinti šį pareiškimą naudojantis patvirtinimo funkcija. Ši funkcija turi būti pažymėta lengvai įskaitomais žodžiais „patvirtinti sutarties atsisakymą“ arba panašia nedviprasmiška formuluote. 14. Kai vartotojas pasinaudoja patvirtinimo funkcija, verslininkas turi nedelsdamas išsiųsti vartotojui patvariąja laikmena sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimą, kuriame pateikiamas sutarties atsisakymo turinys ir jo pateikimo data bei laikas. 15. Vartotojas turi teisę įgyvendinti savo teisę atsisakyti sutarties, pateikdamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytą naudojantis internetu parengtą pareiškimą iki sutarties atsisakymo termino pabaigos. 16. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinamuosiuose įstatymuose nustatytos kitokios, negu nustatyta šio straipsnio 11–15 dalyse, sutarties atsisakymo taisyklės, šis kodeksas taikomas tiek, kiek nurodyti kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.652 straipsnis (statute)
6.652 straipsnis. Darbų atlikimo terminai 1. Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus…
6.652 straipsnis. Darbų atlikimo terminai 1. Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). 2. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. 3. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.
Analizė
310 eurų sąskaita gali virsti serviso įrodinėjimo problema, jei joje slypi darbai, kurių vartotojas neužsakė ir kurių kainos padidinimui nepritarė. [1][8]
Šiai situacijai tai reiškia paprastą ribą: užsakovo mokėjimo pareiga dėl papildomų darbų negali būti kuriama vien serviso vienašaliu sprendimu. [1][8][16]

Esmė

Ginčas čia kyla ne dėl rūdžių ant diskų, o dėl įgaliojimo ribų: ar servisas turėjo sutartinį pagrindą keisti papildomas stabdžių dalis ir reikalauti 310 eurų. Šis klausimas sprendžiamas pagal Civilinio kodekso 6.673 straipsnio 1 dalį, 6.653 straipsnio 1–5 dalis, 6.724 straipsnį ir transporto priemonių remonto paslaugų aprašo 42–43 punktus. [1][4][8][12] Faktinė linija siaura: automobilis pristatytas dėl rankinio stabdžio, bet papildomai pakeisti diskai, kaladėlės ir davikliai. Vartojimo rangos samprata apima verslininko atliekamą darbą pagal vartotojo užsakymą buitiniams ar asmeniniams poreikiams, o vartojimo paslaugoms taikomos vartojimo sutarčių normos. [9] - Civilinio kodekso 6.673 straipsnio 1 dalis draudžia rangovui reikalauti į vartojimo rangos sutartį įtraukti papildomą darbą ar paslaugą. [1]

  • Ta pati norma suteikia užsakovui teisę atsisakyti mokėti už darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. [1]
  • Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 4 dalis reikalauja laiku pranešti užsakovui, kai būtini papildomi darbai arba didinama kaina. [8]

Teisinis vertinimas

Serviso stipriausia pozicija būtų techninė: stabdžiai yra eismo saugumui svarbūs elementai, o aprašas draudžia juos mechaniškai taisyti, jei dėl to gali būti pažeistos gamintojo nurodytos savybės. [12] Tačiau techninis būtinumas pats savaime nepakeičia vartotojo sutikimo dėl papildomų darbų ir kainos. [1][8] Šioje situacijoje serviso pareigos buvo tokios:

  • nustatyti užsakytų darbų kainą arba jos apskaičiavimo būdą pagal Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 1 dalį. [8]
  • į kainą įtraukti darbo atlyginimą ir išlaidų kompensavimą pagal Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 2 dalį. [8]
  • jei reikėjo papildomų darbų, laiku pranešti užsakovui prieš didinant kainą pagal Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 4 dalį. [8]
  • suteikti paslaugos kokybės garantiją Civilinio kodekso nustatyta tvarka pagal remonto aprašo 42 punktą. [12] Vartotojo teisės šioje byloje yra konkrečios, ne deklaratyvios:
  • atsisakyti mokėti už diskų, kaladėlių ir daviklių keitimą, jei šie darbai nebuvo numatyti sutartyje. [1]
  • ginčyti kainos padidinimą, jei apie papildomus darbus jam nebuvo laiku pranešta. [8]
  • ginčą kelti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. [12] | Dydis | Reikšmė byloje |
310 eurųgalutinė sąskaita
150 eurųdarbo dalis
160 eurųlikusi suma dalims ir kitoms išlaidoms
14 dienųnuotolinės ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminas pagal Civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 1 dalį [2]Jeigu sutartis buvo sudaryta serviso patalpose, keturiolikos dienų atsisakymo taisyklė iš pateiktų normų nėra pagrindinė ginčo ašis. [2] Jeigu sutartis būtų nuotolinė arba sudaryta ne prekybos patalpose, visiškai suteiktos paslaugos išimtis remiasi aiškiu vartotojo sutikimu ir pripažinimu dėl teisės atsisakyti praradimo. [2][10] 310 eurų sąskaita gali virsti serviso įrodinėjimo problema, jei joje slypi darbai, kurių vartotojas neužsakė ir kurių kainos padidinimui nepritarė. [1][8] Remonto aprašas taip pat draudžia išduoti dokumentus, patvirtinančius neatliktas procedūras arba neatliktus technologinius procesus. [12] Todėl dokumentų turinys čia svarbus ne vien apskaitai, bet ir ginčo riboms dėl realiai atliktų darbų. [12] Pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl subrangos tiesioginio atsiskaitymo nėra automobilio remonto byla, bet ji primena sutarties šalių valios reikšmę. [16] LAT 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 ir 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014 nurodyta, kad atsiskaitymo schema gali būti keičiama šalių susitarimu. [16] Šiai situacijai tai reiškia paprastą ribą: užsakovo mokėjimo pareiga dėl papildomų darbų negali būti kuriama vien serviso vienašaliu sprendimu. [1][8][16]

Pasekmės

Realistiškai ginčas judėtų per dokumentus: užsakymo paraišką, sąmatą, sąskaitą, skambučio ar žinučių duomenis ir perduotų darbų rezultatą. Jei sutartis nutraukiama iki rezultato priėmimo, užsakovas gali reikalauti perduoti atliktų darbų rezultatą, o rangovas gali reikalauti mokėti už faktiškai atliktus darbus. [3] Praktiniai scenarijai yra trys:

  • servisas įrodo, kad papildomi darbai ir kaina buvo suderinti, todėl mokėjimo reikalavimas stiprėja. [8]
  • servisas įrodo tik užsakytą rankinio stabdžio darbą, todėl papildomų dalių ir darbo apmokėjimas lieka ginčytinas. [1]
  • šalys nesusitaria, ir ginčas perduodamas nagrinėti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. [12] Vartotojui praktiškai svarbiausia nedelsiant pareikalauti rašytinio darbų pagrindo ir kainos pagrindimo. Servisui praktiškai svarbiausia turėti laiku duotą pranešimą ir aiškų vartotojo pritarimą papildomiems darbams. [8] Toliau procedūriškai lauktinas rašytinis serviso paaiškinimas ir detalizuotas darbų dokumentas; jo negavus, ginčas turėtų būti teikiamas vartotojų ginčų nagrinėjimo tvarka. [12]
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — jonavos žinios
Prašymą vartotojų teisėms pateiksite paprasčiau 🔗
Nežinojimas, nuo ko pradėti, dažnai tampa kliūtimi ginti savo teises. Siekdama, kad kreiptis pagalbos būtų paprasčiau, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pristato naują skaitmeninį įrankį – prašymų teikimo vedlį. Vedlio…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas 1. Kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo…
23 straipsnis. Kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas 1. Kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas, turi teisę dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, pateikdamas prašymą raštu ar elektroniniu būdu. 2. Vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ne vėliau negu per vienus metus nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją. 3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant prašymą elektroniniu būdu, turi būti patvirtinta asmens tapatybė vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nustatytais būdais; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą negautas, – vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją; 3) vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją, jeigu sutartis sudaryta raštu; 4) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas; 5) paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas. Jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, kurios narys jis yra, vietoj įgaliojimo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis vartotojo narystę vartotojų asociacijoje; 6) 4. Prašyme nagrinėti vartojimo ginčą turi būti nurodyta: 1) vartotojo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, jeigu turi; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinės (gyvenamosios vietos) adresas; 3) vartojimo sutartis, dėl kurios kyla ginčas; 4) vartotojo reikalavimas ir ginčo aplinkybės; 5) informacija, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas arba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo ir ar nėra priimtas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl to paties ginčo; 6) pridedamų dokumentų sąrašas. 5. Jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. 6. Jeigu kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę pareikalauti, kad vartotojas, pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas pateiktų dokumentų originalus. 7. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi išaiškinti vartotojui jo teisę prašyti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymas 23 straipsnis (statute)
3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo…
3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant prašymą elektroniniu būdu, laikoma, kad prašymas yra pasirašytas; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą negautas, – vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją; 3) vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją, jeigu sutartis sudaryta raštu; 4) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas; 5) paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas. Jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, kurios narys jis yra, vietoj įgaliojimo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis vartotojo narystę vartotojų asociacijoje; 6) jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, – dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojų asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre ir kad jos steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, kopijas. 4.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Valstybinė vartotojų teisių…
11 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba: 1) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ginčus ir skundus dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos, vandentiekio avarijų, geriamojo vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo; 2) pagal kompetenciją dalyvauja derinant Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas; 3) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas ginant vartotojų teises geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje. TREČIASIS SKIRSNIS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
Analizė
Prašymą padedantis parengti vedlys teisiškai yra naudingas tik tiek, kiek jis sumažina atsisakymo pagrindus: klaidingą instituciją, tuščią faktinį pagrindą, dokumentų stoką arba praleistą trejų metų ribą.
Vartotojo procesinė rizika prasideda ne tada, kai jis paspaudžia vedlio mygtuką, o tada, kai institucijai pateikiamas nepakankamas arba ne tai institucijai skirtas dokumentas.

Esmė

VVTAT vedlys teisiškai nėra nauja ginčo nagrinėjimo pakopa; jis yra vartotojo prašymo ir institucijos kompetencijos filtravimo priemonė prieš formalią procedūrą. Tikrasis klausimas yra, ar vartotojas pateiks tokį rašytinį skundą ar prašymą, kurį VVTAT arba kita ginčus nagrinėjanti institucija gali priimti pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 42 straipsnio 1–4 dalis, 44 straipsnio 1–4 dalis ir 225 straipsnio 1–2 dalis [1][4][5][6]. Naujienos faktas siauras: vedlys padeda vartotojui prieš kreipimąsi suprasti kompetenciją, dokumentus ir būtinus veiksmus. VVTAT funkcijos apima vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų kontrolę, poveikio priemonių taikymą, viešojo intereso gynimą ir vartotojų švietimą [4].

Teisinis vertinimas

Vartotojo procesinė rizika prasideda ne tada, kai jis paspaudžia vedlio mygtuką, o tada, kai institucijai pateikiamas nepakankamas arba ne tai institucijai skirtas dokumentas. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad skundas dėl galimo vartotojų teisių pažeidimo VVTAT būtų pateiktas raštu [1]. - Skunde turi būti nurodyti pareiškėjo identifikavimo ir ryšio duomenys [1].

  • Skunde turi būti nurodytos pareiškėjui žinomos faktinės galimo pažeidimo aplinkybės [1].
  • Prie skundo turi būti pridėti pareiškėjo turimi tas aplinkybes patvirtinantys dokumentai [1].
  • Pagal pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašą papildomai nurodomas VVTAT pavadinimas, skundžiamo pardavėjo ar paslaugų teikėjo duomenys, veiksmai ar neveikimas, jų data ir pridedamų dokumentų sąrašas [14].
  • Skundą pasirašo pareiškėjas arba jo įgaliotas atstovas, o atstovavimo atveju pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas [14]. Vedlys praktiškai vertingas todėl, kad būtent šie formalūs duomenys lemia, ar byla apskritai pajudės. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 42 straipsnio 3 dalis leidžia atsisakyti pradėti procedūrą, kai pažeidimas nepriskirtas VVTAT kompetencijai, faktai jau patikrinti, trūksta pagrindo įtarti pažeidimą arba nuo pažeidimo iki skundo praėjo daugiau kaip treji metai [1]. | Klausimas | Terminas arba riba |
Atsisakymo pradėti pažeidimo procedūrą pranešimas30 kalendorinių dienų nuo tinkamo skundo gavimo [1]
Senaties riba skundui dėl galimo pažeidimodaugiau kaip 3 metai nuo galimo pažeidimo [1]
Kitos ginčo šalies informavimas neteisminiame ginčene vėliau kaip per 3 darbo dienas [6]
Ginčo išnagrinėjimas ne teismo tvarkane vėliau kaip per 90 dienų, pratęsiant ne ilgiau kaip 30 dienų [6]
Pranešimas apie pažeidimo nagrinėjimą VVTATne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų [5]Kai procedūra pradedama, VVTAT raštu kreipiasi į pardavėją ar paslaugų teikėją ir prašo per jos nurodytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą bei įrodymus [5]. Procedūros dalyviams turi būti pranešta apie galimą pažeidimą, nagrinėjimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų [5]. Dalyviai turi teisę susipažinti su dokumentais, teikti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, prašymus, papildomą informaciją ir kitus dokumentus [5]. Jeigu klausimas yra vartojimo ginčas, o ne vien galimo pažeidimo tyrimas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 225 straipsnio 1 dalis leidžia procedūrą pradėti raštu arba elektroniniu būdu [6]. Tokia procedūra vartotojui yra neatlygintina, o šalys neprivalo turėti advokato ar kito atstovo [6]. Gavęs vartotojo prašymą, neteisminio ginčo sprendimo subjektas kitą ginčo šalį informuoja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas [6]. Prašymą padedantis parengti vedlys teisiškai yra naudingas tik tiek, kiek jis sumažina atsisakymo pagrindus: klaidingą instituciją, tuščią faktinį pagrindą, dokumentų stoką arba praleistą trejų metų ribą. Ginčus nagrinėjančiai institucijai teikiamame prašyme turi būti nurodoma institucija, vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo duomenys, pažeistos teisės, reikalavimas, informacija apie kreipimąsi į pardavėją ir pridedamų dokumentų kopijų sąrašas [12]. Institucija gali pareikalauti dokumentų originalų, jeigu kyla abejonių dėl kopijų tikrumo [12].

Pasekmės

Pirmas scenarijus paprastas: vedlys padeda vartotojui pateikti tinkamą rašytinį ar elektroninį prašymą, todėl institucija pereina prie pardavėjo ar paslaugų teikėjo paaiškinimų ir įrodymų rinkimo [5][6]. Antras scenarijus griežtesnis: jei ginčas nepriskirtas VVTAT arba faktų nepakanka, VVTAT turi pagrindą atsisakyti pradėti galimo pažeidimo nagrinėjimą [1]. Trečias scenarijus yra nukreipimas į kitą kompetentingą subjektą, nes vartotojų teisių apsaugos sistema apima ir institucijų koordinavimą, ir skirtingų vartojimo sričių reguliavimą [3][4][13]. Praktiškai tai svarbu vartotojui, nes ne advokato argumentavimo kokybė, o pradiniai faktai, dokumentai ir kompetencijos parinkimas dažnai lemia, ar prašymas bus priimtas nagrinėti [1][6][12]. Tai svarbu ir verslininkui, nes pradėjus procedūrą jis gaus reikalavimą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir įrodymus apie skundžiamas aplinkybes [5]. Institucijai tai svarbu kaip duomenų kokybės ir darbo srauto klausimas, nes VVTAT koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų veiklą ir organizuoja vartotojų švietimą [4]. Toliau procedūriškai reikia laukti konkretaus dokumento: arba VVTAT per 30 kalendorinių dienų praneš atsisakymo pradėti pažeidimo procedūrą priežastis, arba priėmusi prašymą ginčo procedūroje informuos kitą šalį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas [1][6].

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas, remdamasis vartotojų teisių apsaugos strategija, tyrimo išvadomis ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymais. Siekta padaryti vartojimo ginčų nagrinėjimą ne teisme aiškesnį, paprastesnį, greitesnį ir pigesnį, skatinti taikų susitarimą ir sustiprinti vartotojų apsaugą. Pagrindinis argumentas buvo tas, kad alternatyvus ginčų sprendimas yra efektyvesnis už teismus; esminių prieštaravimų pateiktuose dokumentuose nematyti, tik numatyta priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

📄 Originalas — Respublika
Vaiko teisių apsaugos tarnyba: nutarta iš naujo įvertinti Žlabių šeimos vaikų situaciją 🔗
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) nusprendė iš naujo įvertinti Ukmergės rajone gyvenančios Žlabių šeimos vaikų situaciją. Toks sprendimas, kaip Eltai nurodė VVTAĮT Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 361 straipsnis (statute)
361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę…
361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. 2. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali išklausyti ir kitus asmenis, tarp jų švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, jeigu, nagrinėjančio pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą asmens manymu, šie asmenys gali turėti pranešimo nagrinėjimui reikšmingos informacijos. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, gali daryti garso ir vaizdo įrašus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje įtvirtintais su asmens duomenų tvarkymu susijusiais principais. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, Reglamente (ES) 2016/679 numatytą duomenų subjekto teisę susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis turi tik vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą, taip pat teismas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas 50 straipsnis (statute)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės…
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: 1) atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje; 2) gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją; 4) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti įgaliotų tarnautojų sudėtį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotų teritorinių skyrių tarnautojų, priimtų į pareigas šiam įstatymui įsigaliojus, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras; 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais; 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais; 7) valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę; 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – įgaliotus teritorinius skyrius organizuoja vaiko globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą; 9) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo; 10) koordinuoja mobiliųjų komandų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo; 11) užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų; 12) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą; 13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai pagalbai šeimai teikti; 14) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; 15) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja neturtinio pobūdžio teismo sprendimų, priimtų dėl vaiko, vykdymo procese; 16) Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu; 17) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais; 18) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos (jų) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 38 straipsnis (statute)
38 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai 1. Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio…
38 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai 1. Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 38 straipsnis netenka galios 2020-01-01.
Analizė
Šeštadienio susitarimas dėl pagalbos teisiškai silpnina paėmimo pagrindą tik tada, kai naujas vertinimas neberanda realaus pavojaus vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Praktiškai šeimai svarbiausias skirtumas yra tarp pagalbos plano ir apsaugos priemonės, nes pirmasis reiškia paslaugų organizavimą, o antroji gali reikšti vaikų fizinės buvimo vietos pakeitimą.

Esmė

Bylos svorio centras nėra ankstesnio sprendimo reputacija, o naujai patikrintas rizikos ir apsaugos veiksnių balansas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36¹ straipsnis verčia VVTAĮT rinktis ne tarp pasitikėjimo tėvais ir nepasitikėjimo, o tarp pagalbos poreikio ir vaiko apsaugos poreikio. [1] Naujienos faktas telpa į vieną procesinę eilutę: po vizito pas motiną tarnyba pradeda naują vaikų situacijos vertinimą. Toks pervertinimas spręstinas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnį, 36¹ straipsnį, 36² straipsnį, 36³ straipsnį, 31 straipsnį ir 47 straipsnį. [1][4][6][7][8][9]

Teisinis vertinimas

36 straipsnis nustato pradinį veiksmų rėmą: gavusi pranešimą VVTAĮT ne vėliau kaip per tris darbo dienas pradeda nagrinėjimą, susitinka su vaiku, išklauso jį pagal amžių ir brandą, įvertina gyvenamąją bei socialinę aplinką ir santykius su tėvais. [4] Jeigu yra įtarimų dėl smurto, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo, todėl planuojamas vaikų nuomonės išklausymas psichologo nėra papildoma viešųjų ryšių priemonė. [4] - Tėvų pareigos pagal 31 straipsnį apima tinkamą priežiūrą, materialinį išlaikymą ir sąlygų vaikui augti, vystytis bei tobulėti sudarymą. [7]

  • Tėvai taip pat turi rūpintis saugia aplinka, vaiko sveikata ir fiziniu, protiniu bei emociniu vystymusi. [7]
  • Tarnyba, vertindama situaciją, turi kalbėtis su vaiku, jo atstovais, kitais asmenimis ir specialistais, taip pat įvertinti apsaugos bei rizikos veiksnius. [16] | Procesinis klausimas | Terminas arba kriterijus |
Pranešimo nagrinėjimo pradžiaNe vėliau kaip per 3 darbo dienas [4]
Atvejo vadybininko inicijavimas, kai nustatomas pagalbos poreikisNe vėliau kaip kitą darbo dieną [6]
Atvejo vadybininko inicijavimas ir mobilioji komanda, kai nustatomas apsaugos poreikisNe vėliau kaip kitą darbo dieną [8]
Pagalbos plano peržiūra esant pirmajam grėsmės lygiuiNe rečiau kaip kartą per pusmetį [5]
Pirmoji peržiūra esant antrajam grėsmės lygiuiNe vėliau kaip po 60 dienų [5]
Vėlesnės peržiūros esant antrajam grėsmės lygiuiNe rečiau kaip kartą per 4 mėnesius [5]36¹ straipsnio logika yra dviejų pakopų: pagalbos poreikis nustatomas, kai yra rizikos veiksnių ir tėvai neužtikrina vaiko teisių, o apsaugos poreikis nustatomas tik radus realų pavojų saugumui, sveikatai ar gyvybei. [1]

Šeštadienio susitarimas dėl pagalbos teisiškai silpnina paėmimo pagrindą tik tada, kai naujas vertinimas neberanda realaus pavojaus vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei. [1][8] Jeigu nustatomas tik pagalbos poreikis, 36² straipsnis veda į atvejo vadybininko paskyrimo inicijavimą, o ne į vaikų paėmimą. [6] Jeigu nustatomas apsaugos poreikis, 36³ straipsnis pirmiausia numato laikinąją priežiūrą, o vaikų paėmimą leidžia, kai nėra galimybių taikyti laikinąją priežiūrą. [8] VVTAĮT ir savivaldybės susitikimas atitinka 47 straipsnio institucinio bendradarbiavimo modelį, nes tarp vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų nurodytos VVTAĮT, prokuratūra, policija ir savivaldybių institucijos. [9] Mobilioji komanda šioje situacijoje teisiškai siejasi su nustatytu apsaugos poreikiu, nes 36³ straipsnis ją numato, kai vaikas gyvena tėvų šeimoje, išskyrus atskirai nurodytas išimtis. [8] Informacinėje sistemoje turi būti fiksuojamas pats vaiko situacijos vertinimo rezultatas, laikinosios priežiūros arba laikino apgyvendinimo laikotarpiai ir mobiliosios komandos veiklos duomenys. [17] Jeigu gaunami nauji duomenys po jau atlikto vertinimo, Aprašas numato naują vertinimą įvertinant naujai gautus duomenis. [16] Jeigu naujas pranešimas tik pakartoja tas pačias aplinkybes, vertinimas atliekamas pagal jau turimus duomenis. [16] Todėl gydymo įstaigų informacija ir vaikų nuomonės gali pakeisti teisinę išvadą tik kaip nauji arba patikslinti duomenys apie riziką, apsaugą ir tėvų pareigų vykdymą. [1][16]

Pasekmės

Pirmas realistiškas scenarijus: VVTAĮT nenustato galimų pažeidimų ir pavojaus, tada pagal 36 straipsnį priimamas sprendimas baigti pranešimo nagrinėjimą. [4] Antras scenarijus: nustatomas pagalbos vaikui ar šeimai poreikis, tada ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuojamas atvejo vadybininko paskyrimas. [6] Trečias scenarijus: nustatomas vaiko apsaugos poreikis, tada tarnyba nedelsdama turi užtikrinti laikinąją priežiūrą arba, nesant tokios galimybės, paimti vaiką pagal 36³ straipsnį. [8] Praktiškai šeimai svarbiausias skirtumas yra tarp pagalbos plano ir apsaugos priemonės, nes pirmasis reiškia paslaugų organizavimą, o antroji gali reikšti vaikų fizinės buvimo vietos pakeitimą. [5][8] Savivaldybei svarbi atvejo vadybos dalis: poreikių vertinimas, pagalbos plano sudarymas, jo įgyvendinimas, šeimos stebėsena ir periodinės peržiūros. [5] Prokuratūros vaidmuo šioje analizėje lieka institucinis, nes pateikti teisės šaltiniai ją nurodo kaip vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją, bet neduoda baudžiamojo tyrimo taisyklių. [9] Toliau procedūriškai lauktinas naujo vaiko situacijos vertinimo rezultatas: galimų pažeidimų nenustatymas, pagalbos poreikio nustatymas arba vaiko apsaugos poreikio nustatymas. [1][4][17] Jeigu bus nustatytas pagalbos arba apsaugos poreikis, kitas terminas yra kita darbo diena atvejo vadybininko paskyrimo inicijavimui. [6][8]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Pateikti dokumentai konkretaus iniciatoriaus neįvardija. Reguliavimu siekta pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą: stiprinti prevencinį darbą su šeima, užtikrinti vaikui veiksmingą pagalbą, aiškiau apibrėžti institucijų funkcijas ir numatyti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų sprendžiamas tik įvertinus prevencines priemones ir gavus teismo leidimą. Pagrindiniai argumentai buvo vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, apsauga, ES direktyvos dėl vaikų seksualinės prievartos įgyvendinimas ir JT rekomendacijos dėl smurto prieš vaikus prevencijos; aiškių prieštaravimų pateiktuose fragmentuose nėra.

📄 Originalas — Energetikos ministerija
Energetikos viceministrės pareigas pradeda eiti Karolina Štelmokaitė 🔗
Energetikos viceministrės pareigas pradeda eiti Karolina Štelmokaitė Nuo šiandien Energetikos ministerijoje viceministrės pareigas pradeda eiti Karolina Štelmokaitė. Ji bus atsakinga už Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės…
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministerijos kancleris, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. 2. Ministerijoje negali būti daugiau negu keturi viceministrai. 3. Viceministrai nustatytose veiklos srityse: 1) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko, Vyriausybės ir ministro pavedimai; 2) organizuoja ir kontroliuoja teisės aktų projektų rengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teisės aktų projektai atitinka Vyriausybės programos nuostatas ir teisėkūros reikalavimus; 3) ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą; 4) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydami ir aptardami ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose; 5) atlieka kitas ministro jiems pavestas funkcijas. 4. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19) Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30) Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 31 straipsnis#2 (statute)
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės…
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. 2. Viceministras: 1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktų projektai atitinka ministro politines nuostatas ir Vyriausybės programos nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse; 2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą; 3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose, Vyriausybės pasitarimuose; 4) dalyvauja derinant ministerijos rengiamų teisės aktų projektus su suinteresuotomis institucijomis; 5) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas. 3. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. 31(1) straipsnio redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 302 straipsnis (statute)
302 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras 1. Vyriausybės strateginės analizės centras yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko…
302 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras 1. Vyriausybės strateginės analizės centras yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Vyriausybės strateginės analizės centras yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti. Vyriausybės strateginės analizės centras veikia pagal Vyriausybės tvirtinamus įstatus. 3. Vyriausybės strateginės analizės centras: 1) atlieka tyrimus ir vertinimus, rengia prognozes strateginiais klausimais; 2) remdamasis atliktų tyrimų ir vertinimų rezultatais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybės valdymo sričių tobulinimo; 3) telkia valstybės institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų turimas analitines kompetencijas į bendradarbiavimo tinklą ir koordinuoja šio tinklo veiklą; 4) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas metodiniais klausimais dėl įrodymais grįstų sprendimų projektų rengimo; 5) renka, apdoroja jo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, pagal kompetenciją teikia statistinę informaciją Vyriausybei ir ministerijoms; 6) atlieka Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4. Vyriausybės strateginės analizės centro lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos gautos lėšos. 5. Vyriausybės strateginės analizės centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir kitų organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų visą jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją. 6. Vyriausybės strateginės analizės centras gali būti organizacijų, veikiančių su jo veikla susijusiose srityse, narys.
Analizė
Energetikos viceministrės paskyrimo teisinė reikšmė nėra personalinė biografija: ji keičia ministro politinio pavedimo vykdytoją srityse, kuriose sprendimai turi tilpti į Energetikos ministerijai priskirtą kompetenciją.
Energetikos sektoriaus reguliavime politinė patirtis tampa teisiškai reikšminga tik tada, kai ji pavirsta ministro pavedimu, teisės akto projektu, derinimu su kompetentinga institucija arba Vyriausybei teikiamu dokumentu.

Esmė

Energetikos viceministrės paskyrimo teisinė reikšmė nėra personalinė biografija: ji keičia ministro politinio pavedimo vykdytoją srityse, kuriose sprendimai turi tilpti į Energetikos ministerijai priskirtą kompetenciją. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai energetikos darbotvarkė taps teisėta ministerijos veikla tik tiek, kiek ji siejasi su politikos formavimu, tarptautiniu atstovavimu, vartotojų apsauga ir efektyviu energijos vartojimu pagal konkrečias normas. [1][2][4][10][14][16] - Naujienos faktas: nuo 2026-08-05 Karolina Štelmokaitė pradeda eiti energetikos viceministrės pareigas ir jai priskiriamos ES, tarptautinių ryšių, vartotojų interesų bei energijos vartojimo efektyvumo sritys. Pagrindinis klausimas spręstinas pagal Energetikos įstatymo 4 straipsnį, nes jis paskirsto energetikos politikos formavimą, valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę tarp Seimo, Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir kitų institucijų. [4] Ministerijos turinio mandatą nustato Energetikos įstatymo 6 straipsnis, ypač politikos formavimas, teisės aktų tvirtinimas, plėtros programų rengimas, vartojimo taisyklės ir prijungimo techninės sąlygos. [1] Tarptautinių ryšių dalis remiasi Energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija bendradarbiauja su užsienio energetikos institucijomis ir atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose. [2]

Teisinis vertinimas

Viceministrė netampa savarankišku energetikos politikos centru, nes viceministrai veikia ministro nustatytose veiklos srityse ir yra priimami bei atleidžiami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. [16] Pagal ministerijos nuostatus viceministrų skaičių ministro teikimu tvirtina Vyriausybė, o ministro nustatytose srityse jie atlieka Vyriausybės įstatyme nustatytas ir ministro pavestas funkcijas. [17] Todėl jos reali teisinė galia priklausys nuo ministro pavedimo turinio, o ne nuo viešai nurodytos patirties ES institucijose. [16][17] Ministerijos kompetencijų žemėlapis šioje situacijoje atrodo taip: | Sritis | Teisinis pagrindas |

Energetikos politikaEnergetikos įstatymo 6 straipsnio 1 punktas: ministerija formuoja politiką ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą [1]
Tarptautinis atstovavimasEnergetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir Elektros energetikos įstatymo 7 straipsnio 2 punktas [2][10]
Vartotojų interesaiMinisterijos nuostatų 10.1 papunktis ir 6.3.1 papunktis dėl energijos vartotojų teisių apsaugos [14][15]
EfektyvumasEnergetikos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir ministerijos nuostatų 10.2 bei 6.3.3 papunkčiai [4][14][15]
Elektros sektoriaus taisyklėsElektros energetikos įstatymo 7 straipsnio 5–12 punktai [10]- Ministerija gali tvirtinti energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. [1]
  • Ji gali nustatyti vartotojų ir gamintojų objektų prijungimo technines sąlygas. [1]
  • Elektros sektoriuje ji nustato buitinių vartotojų standartines prijungimo sąlygas ir sutarčių standartinių sąlygų aprašus, suderinusi su Tarnyba. [10]
  • Ministerija rengia Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projektą, teikia jį Vyriausybei ir koordinuoja įgyvendinimą su kitomis institucijomis. [14][15] Ši paskyrimo žinia teisiškai svarbiausia vartotojų srityje, nes Energetikos ministerijos nuostatai tiesiogiai priskiria jai vartotojų teisių apsaugos politikos formavimą ir įgyvendinimo koordinavimą. [14][15]

Jeigu viceministrė rengs vartotojams reikšmingas elektros taisykles, vien politinis prioritetas nepakaks: Elektros energetikos įstatymo 7 straipsnio 5–7 punktai reikalauja derinimo su Tarnyba dėl buitinių vartotojų standartinių sąlygų. [10] Vartotojo interesas čia turi norminį turinį, nes buitinis vartotojas apibrėžtas kaip fizinis asmuo, perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams. [3] Taigi vartotojų teisių darbotvarkė negali būti abstrakti viešųjų ryšių kryptis, jeigu ji keičia prijungimo, tiekimo ar sutarčių standartines sąlygas. [3][10][14] Energetikos įmonių pareigos riboja ministerijos politinę laisvę per galutinį reguliavimo tikslą. [5] Pagal Energetikos įstatymo 12 straipsnį įmonės turi užtikrinti saugią, efektyvią ir aplinką tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą bei skirstymą, neviršydamos reguliuojamų kainų. [5] Jos tiekia energiją pagal perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, o vartotojų aprūpinimą gali sustabdyti tik įstatymų nustatytais atvejais. [5] Todėl vartotojų teisių stiprinimas per ministerijos taisykles tiesiogiai veikia tiekėjų, operatorių ir vartotojų sutartinę kasdienybę. [1][5][10] ES ir tarptautinių ryšių kryptis taip pat turi sektorines ribas. [2][10][11] Elektros energetikos sektoriuje ministerija bendradarbiauja su užsienio valstybių elektros energetikos institucijomis ir pagal kompetenciją atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose. [10] Branduolinėje energetikoje ministerija organizuoja dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, taip pat pagal kompetenciją atstovauja Lietuvai tarptautinėse branduolinės energetikos organizacijose ir konferencijose. [11][12] Ignalinos atominės elektrinės finansavimo programos rengimo politinis kontekstas čia susisieja su ministerijos branduolinės energetikos kompetencija, bet sprendimų forma turi remtis įstatymų ir Vyriausybės pavedimų suteiktomis funkcijomis. [11][12] Įgyvendinamųjų teisės aktų terminai pateiktuose šaltiniuose rodo, kad energetikos reguliavime procedūriniai terminai paprastai nustatomi konkrečiuose pakeitimo įstatymuose, o ne pranešime apie pareigų pradžią. [6][7][8] Pavyzdžiui, vienu atveju ministras turėjo priimti įgyvendinamuosius aktus iki 2017-10-30, o kitu atveju ministerija ir reguliuotojas turėjo priimti aktus iki pakeitimo įsigaliojimo. [6][7] Todėl šios viceministrės rugpjūčio pradžia pati savaime nesukuria naujo teisės akto termino. [6][7][8][16]

Pasekmės

Praktiškai šis paskyrimas svarbus trims adresatų grupėms: ministerijos vidui, rinkos dalyviams ir buitiniams vartotojams. [1][3][5][10] Ministerijos viduje lauktinas ministro pavedimų ir veiklos sričių patikslinimas, nes viceministrai veikia ministro nustatytose srityse. [16][17] Rinkos dalyviams aktualu, ar bus keičiamos tiekimo, vartojimo, prijungimo, rinkos ar elektros tinklų naudojimo taisyklės. [1][10][18] Buitiniams vartotojams aktualiausi galimi standartinių prijungimo ir sutarčių sąlygų pakeitimai, nes jie turi būti derinami su Tarnyba. [3][10] Realistiški scenarijai yra siauri ir procedūriniai.

  • Jei prioritetas bus vartotojų apsauga, lauktini ministerijos parengti ar pakeisti taisyklių ir standartinių sąlygų projektai. [10][14][15]
  • Jei prioritetas bus efektyvumas, lauktinas Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projekto rengimas arba įgyvendinimo koordinavimas su kitomis institucijomis. [14][15]
  • Jei prioritetas bus tarptautiniai ryšiai, viceministrės darbas pirmiausia reikš atstovavimo ir koordinavimo funkciją, o ne savarankišką reguliavimą. [2][10][11] Energetikos sektoriaus reguliavime politinė patirtis tampa teisiškai reikšminga tik tada, kai ji pavirsta ministro pavedimu, teisės akto projektu, derinimu su kompetentinga institucija arba Vyriausybei teikiamu dokumentu. [1][10][14][16]

Toliau procedūriškai reikėtų laukti ministro nustatytų viceministrės veiklos sričių, konkrečių teisės aktų projektų arba Vyriausybei teikiamos programos; pateikti šaltiniai tokiam žingsniui nenustato specialaus termino. [14][15][16][17]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — santarve.lt
Skaitmeninės erdvės reguliavimas: kaip tai pastebėti? - Mažeikiai, naujienos, žinios - Santarvės laikraštis, santarve.lt 🔗
Prieš kelerius metus Europos Sąjungoje (ES) priimti skaitmeninės erdvės reguliavimo sprendimai šiandien vis labiau atsispindi gyventojų kasdienybėje – nuo didesnės vaikų apsaugos internete ir paprastesnių galimybių pranešti apie neteisėtą…
Faktų patikra:
🟡 NepilnaSkaitmeninių paslaugų aktas įpareigoja interneto platformas daugiau dėmesio skirti sisteminėms rizikoms, sudaro paprastesnes galimybes pranešti apie neteisėtą turinį ir stiprina vartotojų teises.
⚪ NepatikrintaRRT yra Lietuvos skaitmeninių paslaugų koordinatorė pagal Skaitmeninių paslaugų aktą ir administruoja interneto karštąją liniją 'Švarus internetas'.
⚪ NepatikrintaDirbtinio intelekto aktu siekiama užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų kuriamas ir naudojamas saugiai bei patikimai.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymas 23 straipsnis (statute)
Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES)…
Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065; 2) pagal kompetenciją teikia bendrą informaciją apie paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme; 3) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir dalyvauja Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) veikloje; 4) šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja paslaugos gavėjų ir juridinių asmenų, įgaliotų šių paslaugos gavėjų vardu naudotis Reglamente (ES) 2022/2065 suteiktomis teisėmis, skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų; 5) renka ir skelbia informaciją apie tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie nėra įsisteigę Europos Sąjungoje, teisinius atstovus, paskirtus Lietuvos Respublikoje; 6) nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų juridinio asmens atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas; 7) sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo; 8) praneša Europos Komisijai, jei, remdamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 24 straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikoje įsisteigęs interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Europos Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę; 9) teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie jų duomenų suteikimo, remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis; 10) analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas; 11) rengia metinę veiklos ataskaitą dėl visų kompetentingų institucijų vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ją skelbia viešai ir teikia Europos Komisijai ir Valdybai.
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą…
23 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065; 2) pagal kompetenciją teikia bendrą informaciją apie paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme; 3) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir dalyvauja Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) veikloje; 4) šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja paslaugos gavėjų ir juridinių asmenų, įgaliotų šių paslaugos gavėjų vardu naudotis Reglamente (ES) 2022/2065 suteiktomis teisėmis, skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų; 5) renka ir skelbia informaciją apie tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie nėra įsisteigę Europos Sąjungoje, teisinius atstovus, paskirtus Lietuvos Respublikoje; 6) nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų juridinio asmens atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas; 7) sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo; 8) praneša Europos Komisijai, jei, remdamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 24 straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikoje įsisteigęs interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Europos Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę; 9) teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie jų duomenų suteikimo, remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis; 10) analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas; 11) rengia metinę veiklos ataskaitą dėl visų kompetentingų institucijų vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ją skelbia viešai ir teikia Europos Komisijai ir Valdybai; 12) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 70 straipsnio 1 dalį atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos – rinkos priežiūros institucijos – funkcijas; 13) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 70 straipsnio 2 dalį atlieka bendro kontaktinio punkto funkcijas.
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos 1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytus skaitmeninių paslaugų…
24 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos 1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus įgaliojimus. 2. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo IX skyriuje nustatytą tvarką turi teisę atlikti tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio. Atlikdama tyrimą, Ryšių reguliavimo tarnyba gali prašyti tarpininkavimo paslaugų teikėjo, jo darbuotojų ar atstovo pateikti žodinį ir rašytinį paaiškinimus, reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas atvyktų į Ryšių reguliavimo tarnybos patalpas pateikti paaiškinimų. 3. Ryšių reguliavimo tarnyba taiko Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus: 1) išnagrinėja tarpininkavimo paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, priima sprendimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo prisiimtų įsipareigojimų patvirtinimo ir nustato, kad jie yra privalomi, arba atsisako juos patvirtinti. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas privalo pateikti rašytinį įsipareigojimą Ryšių reguliavimo tarnybai per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, atsižvelgia į užduočių ir procedūrų atlikimo sudėtingumą, numato proporcingą ir pagrįstą įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų; 2) nurodo nutraukti pažeidimą ir, jei yra pagrindas, nustato pažeidimui proporcingus taisomuosius veiksmus. Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tarpininkavimo paslaugų teikėją per pagrįstą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų, atlikti taisomuosius veiksmus; 3) skiria baudas už Reglamento (ES) 2022/2065 nesilaikymą pagal šio įstatymo XI skyriuje nustatytą tvarką; 4) skiria periodines baudas už pateiktų nurodymų nesilaikymą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalies d punktą šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka; 5) paslaugų gavėjų, kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, laikydamasi proporcingumo principo, taiko laikinąsias priemones, siekdama išvengti didelės žalos pavojaus paslaugų gavėjams, nepataisomų pasekmių visuomenės interesams dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo arba jeigu gali tapti sunkiau atlikti tyrimą arba to padaryti bus nebeįmanoma, nesiėmus šių priemonių. Laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, arba, jeigu yra būtina, laikinosios priemonės gali būti taikomos iki galutinio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų priemonių per 10 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo įteikimo tarpininkavimo paslaugų teikėjui dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui. 4. Jei visos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos vykdymo užtikrinimo priemonės yra išnaudotos, tačiau pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) pateikia reikalavimą tarpininkavimo paslaugų teikėjui ištirti padėtį, parengti veiksmų planą ir atlikti kitus veiksmus pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies a punktą. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo sudėtingumą ir taisomųjų veiksmų pobūdį, nustato tarpininkavimo paslaugų teikėjui proporcingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų; 2) kreipiasi į Regionų administracinį teismą dėl laikino paslaugų gavėjų prieigos prie su pažeidimu susijusios paslaugos apribojimo arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigos prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos apribojimo. Šis kreipimasis vykdomas tada, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas neįvykdo šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nenutraukia pažeidimo ar toliau vykdo pažeidimą, kuris kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžiama Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte. Apribojimas gali būti nustatomas ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybai pakartotinai kreipiantis į Regionų administracinį teismą, jei tarpininkavimo paslaugų teikėjo vykdomas pažeidimas atitinka šiame punkte nustatytus kriterijus. 5. Kitos Ryšių reguliavimo tarnybos teisės: 1) teikti pagrįstą prašymą tarpininkavimo paslaugų teikėjams suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai visą reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, būtinus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijoms ir užduotims atlikti, tarpininkavimo paslaugų teikėjų ūkinėms operacijoms, susijusioms su tikrinama tarpininkavimo paslauga, patikrinti; 2) reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai leistų susipažinti su jų organizacine struktūra, veikimu, informacinių technologijų sistemomis, algoritmais bei verslo praktika ir pateiktų paaiškinimą, kurį Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai galėtų įrašyti ar dokumentuoti; 3) paimti ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą. Atlikusi dokumentų ir (ar) daiktų poėmį, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašą ir motyvuotą sprendimą dėl jų poėmio; 4) kviesti ir (ar) samdyti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes tarpininkavimo paslaugų teikėjų vykdomai veiklai vertinti, pažeidimams nagrinėti, tyrimams ir patikrinimams atlikti, taip pat kitiems Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos klausimams spręsti; 5) keistis šiame įstatyme nustatytoms užduotims atlikti reikalinga informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Europos Komisija, teikti prašymus kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir (ar) Europos Komisijai išnagrinėti galimus Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus ir imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjai nėra įsisteigę Lietuvos Respublikoje; 6) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti; 7) turėti įgaliojimus savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia tarpininkavimo paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti tarpininkavimo paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant tarpininkavimo paslaugas, ar užkirstas kelias jam, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį tarpininkavimo paslaugų teikėjas neatsako.
Analizė
RRT skaitmeninės priežiūros galia stipriausia tada, kai pranešimas tampa patikrinamu paslaugos teikėjo elgesio faktu, o ne vien vartotojo skundu.
Ši byla šiai situacijai lemia, kad turinio ribojimo mechanizmai negali būti projektuojami vien kaip institucijų tarpusavio techninis veiksmas.

Esmė

RRT vaidmuo čia nėra bendras „interneto saugumo“ koordinavimas, o konkreti priežiūros architektūra pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 22, 23 ir 24 straipsnius bei Reglamentą (ES) 2022/2065. [1][2][4] Tikslus klausimas yra, kada gyventojo pranešimas dėl neteisėto ar žalingo turinio virsta platformos, tarpininkavimo paslaugų teikėjo arba kitos institucijos teisine pareiga veikti. [1][2][4] Žinios faktinė ašis: RRT 2026 m. pirmąjį pusmetį gavo 1 375 pranešimus, 648 pripažino pagrįstais, 179 kartus kreipėsi dėl turinio pašalinimo.

  • RRT atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 23 straipsnį ir Reglamentą (ES) 2022/2065. [1][3]
  • RRT taip pat nagrinėja paslaugos gavėjų ir jų įgaliotų juridinių asmenų skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų. [1][3]
  • Nacionalinė priežiūra atribota: RRT prižiūri reglamento ir įstatymo įgyvendinimą, išskyrus sritis, priskirtas Europos Komisijai, VVTAT, VDAI, ŽEIT ar ministro įgaliotai institucijai. [4]

Teisinis vertinimas

Pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 1 straipsnį šis reguliavimas apima informacinės visuomenės paslaugų teikimą, teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę. [8] Tas pats straipsnis nustato kompetentingų institucijų įgaliojimus užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, todėl naujienoje minimas pranešimų srautas yra ne viešųjų ryšių funkcija, o įstatymo pavesta priežiūra. [8] | Procedūrinis dydis | Teisinė reikšmė |

5 darbo dienosTrumpiausias terminas teikėjo rašytiniam įsipareigojimui pateikti RRT. [2]
5 darbo dienosTrumpiausias terminas kompetentingoms institucijoms pateikti RRT reikalingą informaciją. [4]
30 dienųIlgiausias laikinas dokumentų ir daiktų paėmimo terminas pagal pareigūnų įgaliojimų dokumentą. [15]
2025-04-01Įsigaliojimo data pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnį. [6]Platformai ar kitam tarpininkavimo paslaugų teikėjui rizika kyla ne iš vieno pranešimo skaičiaus, o iš RRT teisės tirti elgesį ir reikalauti paaiškinimų. [2]

Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 24 straipsnis leidžia RRT atlikti tyrimus ir patikrinimus dėl Lietuvoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio. [2] RRT gali prašyti žodinių ir rašytinių paaiškinimų, taip pat reikalauti teikėjo, darbuotojų ar atstovo atvykti į RRT patalpas. [2] Jeigu teikėjas siūlo nutraukti pažeidimą, jo rašytinis įsipareigojimas negali būti pareikalautas per trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą. [2] RRT skaitmeninės priežiūros galia stipriausia tada, kai pranešimas tampa patikrinamu paslaugos teikėjo elgesio faktu, o ne vien vartotojo skundu. [2][4] Kompetentingos institucijos privalo veikti nepriklausomai ir negali priimti nurodymų iš valstybės institucijų ar privačių subjektų. [4] Įstatymas taip pat reikalauja užtikrinti būtinus finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius kompetentingų institucijų funkcijoms atlikti. [4] Todėl naujienoje minimas išteklių poreikis turi tiesioginę atramą Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 22 straipsnyje, o ne vien administracinį patogumą. [4] Kai turinys ar platforma susiję su kitomis valstybėmis, RRT funkcija pereina į bendradarbiavimo režimą su kitų ES valstybių koordinatoriais ir ES institucijomis. [1][3] Jeigu klausimas liečia labai dideles interneto platformas ar labai dideles paieškos sistemas, pateiktas šaltinis nurodo, kad RRT neturės vykdymo užtikrinimo įgaliojimų jų atžvilgiu. [16] Tokiu atveju ji gali prašyti kitos valstybės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus įvertinti atvejį pagal Reglamento (ES) 2022/2065 58 straipsnio 1 dalį. [16] Ji taip pat gali kreiptis į Europos Komisiją pagal Reglamento (ES) 2022/2065 65 straipsnio 2 dalį dėl labai didelės platformos ar paieškos sistemos pažeidimų įvertinimo. [16] Teismų praktikos fragmentas rodo papildomą ribą: byloje Kharitonov prieš Rusiją kritikuotas reguliavimas, neįpareigojęs informuoti trečiųjų asmenų, kurių teises gali varžyti blokavimo nurodymas. [18] Ši byla šiai situacijai lemia, kad turinio ribojimo mechanizmai negali būti projektuojami vien kaip institucijų tarpusavio techninis veiksmas. [18]

Pasekmės

Praktiškai gyventojui svarbiausia tai, kad pranešimas gali patekti į kelis teisinius kelius: RRT tyrimą, kreipimąsi į platformą, perdavimą kitai kompetentingai institucijai arba ES lygmens koordinavimą. [1][3][4][16] Platformai svarbiausia pasirengti paaiškinimams, dokumentams ir rašytiniams įsipareigojimams, nes trumpiausias įsipareigojimo terminas negali būti mažesnis kaip 5 darbo dienos. [2] Institucijoms svarbiausia kompetencijos riba: RRT koordinuoja nacionalinį įgyvendinimą, bet tam tikros sritys lieka Europos Komisijai arba kitoms Lietuvos institucijoms. [4] Procedūriškai toliau reikia laukti konkretaus RRT veiksmo: sprendimo pradėti tyrimą, prašymo pateikti paaiškinimus ar dokumentus, kreipimosi į platformą, arba perdavimo kitai kompetentingai institucijai per RRT nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų informacijos pateikimo terminą. [2][4]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Susisiekimo ministerija ir kitos Vyriausybės lygmens institucijos, siekdamos perskirstyti bei patikslinti informacinės visuomenės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas. Tikslas buvo aiškiau apibrėžti, kuri institucija atsakinga už valstybės informacinius išteklius, informacinės visuomenės paslaugas, duomenų teikimą ir elektroninio bendravimo procedūras. Pagrindiniai argumentai buvo institucinės tvarkos nuoseklumas, efektyvesnis administravimas ir galimybė naudoti lanksčias elektroninių ryšių priemones; prieštaravimų fragmentuose daugiausia matyti dėl to, kiek detaliai tokias priemones reikia įtvirtinti įstatyme.

📄 Originalas — Mūsų Palanga
Palangos pajūryje vykdyta bendra Tarnybos ir policijos akcija: nustatyti nelegalūs prekeiviai - Palangos miesto svetainė 🔗
1 - 01Palangos pajūryje vykdyta bendra Tarnybos ir policijos akcija: nustatyti nelegalūs prekeiviai Liepos 30 d. Palangos pliažuose BĮ „Palangos viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba“ kartu su Palangos miesto policijos komisariato…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaIšnešiojamoji prekyba čeburekais, rūkyta žuvimi ar kitais maisto produktais Palangos paplūdimiuose yra draudžiama
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Ekonominės sankcijos 1. Ekonominės sankcijos yra ekonominė piniginė sankcija (toliau – bauda) ir ekonominė nepiniginė sankcija (licencijos sustabdymas…
26 straipsnis. Ekonominės sankcijos 1. Ekonominės sankcijos yra ekonominė piniginė sankcija (toliau – bauda) ir ekonominė nepiniginė sankcija (licencijos sustabdymas arba panaikinimas). Už šio Įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 4, 10 dalyse nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka pateikti pranešimus, techninį dokumentą ir ataskaitą, iš kokių tabako gaminių sudedamųjų dalių pagaminti parduoti Lietuvos Respublikoje skirti tabako gaminiai, už šio Įstatymo 910 ir 911 straipsniuose nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka pateikti pranešimus apie rūkomųjų žolinių gaminių sudedamąsias dalis ar pranešimus apie naujoviškus tabako gaminius pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. 11. Už šio Įstatymo 92 straipsnyje, 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 94, 95 ir 97 straipsniuose nustatytų elektroninių cigarečių sudėties, kokybės ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio penkių šimtų eurų iki trijų tūkstančių eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki aštuonių tūkstančių eurų bauda. 12. Už šio Įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai tabako gaminius, apie kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, šio Įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, apie kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, šio Įstatymo 910 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai rūkomuosius žolinius gaminius, apie kuriuos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nustatyta tvarka negauta informacija (rūkomųjų žolinių gaminių gamybai naudotų visų sudedamųjų dalių ir jų kiekių sąrašas), ir šio Įstatymo 911 straipsnio 8 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai naujoviškus tabako gaminius, apie kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 2. Už tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje arba 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų bauda. 3. Už šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo įgalioti kitus asmenis ar pagal sutartį perduoti kitiems asmenims teisę verstis turimose licencijose nurodyta veikla pažeidimą, už šio Įstatymo 12 straipsnio 3, 4, 5, 6, 8, 9 ar 10 dalyje nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako įsigijimo, tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ar neapdoroto tabako pardavimo reikalavimų pažeidimą, už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 ar 7 punkte nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų ir reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 4. Už šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyto draudimo parduoti oraliniam vartojimui skirtą, kramtomąjį, taip pat uostomąjį tabaką pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 5. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį, pažeidimą, už šio Įstatymo 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse nustatytų su tabako gaminių atsekamumu susijusių reikalavimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvidešimt tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 ar 3 punktuose nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvidešimt tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas visų turimų licencijų verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba galiojimas, taip pat visų turimų licencijų verstis neapdoroto tabako didmenine prekyba galiojimas. 6. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą, kai neteisėtai parduodamų, laikomų ar gabenamų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako vertė neviršija 0,5 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyto tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. 7. Už šio Įstatymo 87 straipsnyje ir 14 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių, rūkomųjų žolinių gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki šešių tūkstančių eurų bauda. Už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo šešių tūkstančių eurų iki dešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas tik tos rūšies licencijos verstis mažmenine prekyba, pagal kurią verčiantis šia prekyba padarytas pažeidimas, galiojimas toje pačioje mažmeninės prekybos vietoje, kurioje nustatytas pakartotinis pažeidimas per trejus metus nuo baudos paskyrimo. Už šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų tabako gaminių pateikimo rinkai draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatytų rūkomųjų žolinių gaminių ženklinimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 8. Už šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytų prekybos tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki dvylikos tūkstančių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvylikos tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas visų turimų licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir (ar) licencijų verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimas. Už šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nustatytų prekybos tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusių gaminių draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyto prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. 9. Už šio Įstatymo 151 straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų pažeidimą, 17 straipsnio 1 dalyje ir 171 straipsnyje nustatytų reklamos draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. 10. Už šio Įstatymo 17 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 11. Už šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 12. Už šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 13. Už šio Įstatymo nuostatų pažeidimus baudas skiria: 1) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – už 41 straipsnio, 87 straipsnio, 9 straipsnio 1, 2, 4, 10 ir 14 dalių, 93, 96, 99, 910, 911 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 dalių, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ir 8 punktų, 14 straipsnio 5 dalies, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 15, 151 ir 16 straipsnių, 161 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio, 17 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalių, 171 ir 18 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimus; 2) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – už 87, 92, 94, 95 ir 97 straipsnių, 99 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1–8 punktų, 5 dalies 1 ir 2 punktų, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 18 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų nuostatų pažeidimus; 3) Valstybinė mokesčių inspekcija – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 8 punktų, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatų pažeidimus; 4) savivaldybių vykdomosios institucijos – už 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus mažmeninės prekybos vietose, taip pat už 15 ir 16 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies (išorinės reklamos priemonėse), 5 ir 6 dalių, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus; 4 punkto redakcija nuo 2025-01-02: 4) savivaldybių administracijos – už 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus mažmeninės prekybos vietose, taip pat už 15 ir 16 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies (išorinės reklamos priemonėse), 5 ir 6 dalių, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus; 5) policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 8 punktų ir 141 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų pažeidimus; 6) Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 8 punktų ir 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatų pažeidimus. 2005-11-03, Žin., 2005, Nr. 131-4743 (2005-11-05) Nr. X-390, 2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5105 (2005-12-03) Nr. X-605, 2006-05-11, Žin., 2006, Nr. 61-2175 (2006-05-31) Nr. X-699, 2006-06-15, Žin., 2006, Nr. 73-2765 (2006-06-30) Nr. X-1637, 2008-06-26, Žin., 2008, Nr. 76-3006 (2008-07-05) Nr. XI-1180, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7433 (2010-12-11 Nr. XI-1766, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7203 (2011-12-15)) Nr. XI-2102, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4024 (2012-07-04)
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9-2 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens…
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui, ar jų vadovams yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą (licencijos visai neišduodamos);“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui, jų vadovams ar kitiems darbuotojams (veikusiems juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo vardu ar dėl jų interesų) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą;“.
Analizė
Čeburekas paplūdimyje tampa administracine byla ne dėl pavadinimo, o dėl leidimo nebuvimo savivaldybės nustatytoje viešojoje vietoje.
Palangos pajūrio reidas teisiškai tikrina ne vasaros prekybos paprotį, o leidimų režimo laikymąsi viešojoje vietoje.

Esmė

Šios situacijos teisinis branduolys nėra pats čeburekų pardavimas, o leidimo ir vietos režimo pažeidimas viešojoje vietoje. Jis pirmiausia sprendžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnį ir Palangos Prekybos ar paslaugų teikimo viešosiose vietose taisyklių 5–7.1 punktus. [1] Naujienos faktas siauras: liepos 30 d. Palangos paplūdimiuose nustatyti aštuoni asmenys, vykdę išnešiojamąją prekybą čeburekais. Pagal Palangos taisykles viešosiose vietose prekiauti galima tik turint leidimą, o prekyba ar paslaugų teikimas be leidimo yra draudžiamas.

Teisinis vertinimas

Palangos taisyklių 5 punktas suteikia teisę prekiauti viešosiose vietose tik asmenims, įsigijusiems leidimus veiklai vykdyti Tarybos nustatytose vietose. Tų pačių taisyklių 6 punktas tiesiogiai nustato draudimą prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose be leidimo. Pardavėjas savo darbo vietoje turi turėti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pagal 7.1 ir 7.2 punktus. - Prekeivių pareiga: turėti leidimą veiklai viešojoje vietoje.

  • Prekeivių pareiga: prekybos vietoje turėti leidimą ir asmens tapatybės dokumentą.
  • Kontrolės institucijų vaidmuo: tikrinti teisės aktų laikymąsi pagal suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.
  • Administracinės teisenos objektas: ne maisto rūšis savaime, o prekyba viešojoje vietoje nesilaikant savivaldybės taisyklių. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalį savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia 16–30 eurų baudą. [1] Pakartotinis toks pažeidimas pagal ANK 154 straipsnio 2 dalį užtraukia 30–80 eurų baudą. [1] Čeburekas paplūdimyje tampa administracine byla ne dėl pavadinimo, o dėl leidimo nebuvimo savivaldybės nustatytoje viešojoje vietoje. | Pažeidimas | Bauda |
ANK 154 straipsnio 1 dalis: pirmas prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas16–30 Eur
ANK 154 straipsnio 2 dalis: pakartotinis pažeidimas30–80 Eur
ANK 150 straipsnio 1 dalis: komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas390–1100 Eur
ANK 150 straipsnio 3 dalis: nedeklaruota savarankiška veikla780–1100 EurBaudos už paprastą prekybos viešojoje vietoje taisyklių pažeidimą yra žymiai mažesnės už ANK 150 straipsnyje numatytas sankcijas už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. [3] Jeigu medžiagoje būtų nustatyta nedeklaruota savarankiška veikla, ANK 150 straipsnio 3 dalis numato 780–1100 eurų baudą. [3] Tačiau pagal pateiktą žinią šešiems asmenims vietoje surašyti protokolai ir skirtos baudos siejamos su nustatyta nelegalia išnešiojamąja prekyba, o ne su alkoholio pardavimu. Alkoholio epizodas čia atskirtas pagrįstai, nes žinia nurodo, kad nė vienas nustatytas prekeivis neprekiavo alkoholiniais gėrimais. ANK 168 straipsnio 7 dalis už alkoholinių gėrimų pardavimą be licencijos numato 390–780 eurų baudą, tačiau toks faktas žinioje nefiksuotas. [6] Todėl alkoholio normos šioje situacijoje nėra praktinis sankcijos pagrindas. Procedūriškai svarbu, kad dviem asmenims medžiaga perduota Palangos miesto savivaldybės administracijai administracinei teisenai pradėti. Nutarime turi būti nurodyta, kokiam asmeniui, už kokį administracinį nusižengimą, pagal kurį ANK straipsnį ir kokia nuobauda skiriama. [14] Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal ANK 577 straipsnio 2 dalį turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti žodiniame nagrinėjime, teikti paaiškinimus ir dokumentus. [18]

Pasekmės

Trumpiausias scenarijus šešiems asmenims jau įvyko: protokolas ir piniginė bauda paskirti pažeidimo vietoje. Dviejų likusių asmenų byloje praktinis klausimas bus, ar savivaldybės administracijai pakaks perduotos medžiagos pažeidimui kvalifikuoti pagal ANK 154 straipsnį. [1] - Jei nustatomas pirmas leidimo režimo pažeidimas, reali sankcijos riba yra 16–30 eurų.

  • Jei nustatomas pakartotinumas, riba kyla iki 30–80 eurų.
  • Jei tyrimas pasisuktų į nedeklaruotą savarankišką veiklą, finansinė rizika pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį būtų 780–1100 eurų. [3]
  • Jei būtų nustatytas alkoholio pardavimas be licencijos, taikytina ANK 168 straipsnio 7 dalis, bet žinioje šis faktas paneigtas. [6] Tai praktiškai svarbu sezoniniams maisto pardavėjams, nes paplūdimys nėra laisva prekybos zona vien dėl didelio pirkėjų srauto. Savivaldybei ši byla svarbi kaip leidimų režimo įgyvendinimas, o ne vien viešosios tvarkos pranešimas. Kitas sekimo taškas: laukti Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimo arba kito procesinio sprendimo dėl dviejų perduotų asmenų, nes pateikti šaltiniai konkretaus termino tam sprendimui nenustato.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Teismai.lt
2026.08.04 :: Už daugiau nei 88 tūkst. eurų sukčiavimą elektroninėje erdvėje teismas M. Š. skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę 🔗
2026.08.04 Už daugiau nei 88 tūkst. eurų sukčiavimą elektroninėje erdvėje teismas M. Š. skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę 2026 metų liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėta…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis (statute)
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų…
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 5. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 6. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 7. Teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 8. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 9. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 10. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis#2 (statute)
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip…
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Analizė
Bendrovė šioje schemoje buvo ne verslo rizikos priemonė, o apgaulės infrastruktūra, nes per ją rinkti avansai ir mokėjimai.
M. Š. situacija patenka į kitą pusę, nes pirkėjų mokėjimai tiesiogiai virto apgaule įgytomis lėšomis.

Esmė

Šios bylos branduolys yra ne vien 88 375 eurų suma, bet tai, ar bendrovės direktoriaus statuso ir sąskaitų perdavimas tapo baudžiamosios atsakomybės centru. Teisinis vertinimas remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsniu, 75 straipsniu, 20 straipsniu ir 67 straipsnio 2 dalimi. [2][1][3][4][11] Naujienoje aprašytas M. Š. nuteisimas už apgaule iš daugiau kaip 250 asmenų įgytus 88 375 eurus. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. [2] Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį labai didelės vertės sukčiavimas arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje gali lemti baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. [2] | Klausimas | Taikoma norma | Ribos arba padarinys |

Didelės vertės sukčiavimasBK 182 straipsnio 2 dalislaisvės atėmimas iki 6 metų [2]
Labai didelė vertė arba organizuota grupėBK 182 straipsnio 3 dalislaisvės atėmimas iki 8 metų [2]
Bausmės vykdymo atidėjimasBK 75 straipsnio 1 dalisnuo 1 iki 3 metų [1]
Paskirtas atidėjimas bylojeBK 75 straipsnis2 metai pagal naujienos faktus ir normos ribas [1]

Teisinis vertinimas

Pagal BK 182 straipsnį apgaulės esmė yra svetimo turto arba turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai. [2] Čia apgaulė pasireiškė ne vien melagingu pažadu parduoti prekes, bet ir teisėtai veikiančio prekybos subjekto regimybės sukūrimu per juridinį asmenį. Bendrovė šioje schemoje buvo ne verslo rizikos priemonė, o apgaulės infrastruktūra, nes per ją rinkti avansai ir mokėjimai. M. Š. veiksmai teisiškai reikšmingi todėl, kad jis įgijo akcijas, tapo direktoriumi, atidarė sąskaitas ir perdavė mokėjimo priemones kitam asmeniui. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako už fizinio asmens veiką, jeigu ji padaryta juridinio asmens naudai arba interesais vadovaujančias pareigas einančio asmens. [4] Pagal BK 20 straipsnio 5 dalį juridinio asmens atsakomybė nepašalina fizinio asmens atsakomybės. [4] Todėl direktoriaus statusas šioje byloje nepanaikina asmeninės atsakomybės, kai juridinis asmuo naudojamas apgaulei vykdyti. Pareigų ir teisių ašis po nuosprendžio yra tokia:

  • M. Š. turi vykdyti teismo paskirtas pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
  • Jis turi tęsti darbą arba mokslą, nes tokia pareiga tiesiogiai numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 75 straipsnio 6 dalies 5 punkte. [1][3]
  • Jis gali būti įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje pagal BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 75 straipsnio 6 dalies 6 punktą. [1][3]
  • Jis gali būti įpareigotas neišeiti iš namų tam tikru laiku ir neišvykti už miesto ar rajono ribų be priežiūros institucijos leidimo pagal BK 75 straipsnio 2 dalies 7–8 punktus. [1]
  • Nukentėjusiųjų turtiniai reikalavimai šioje byloje tampa praktiniu bausmės vykdymo atidėjimo patikrinimu, nes žala nurodyta kaip iš esmės neatlyginta. Kasacinė praktika dėl BK 75 straipsnio pabrėžia, kad teismas turi nustatyti ne tik formalius pagrindus, bet ir materialų pagrindą: bausmės tikslai turi būti pasiekiami be realaus laisvės atėmimo atlikimo. [17] Ši taisyklė minima kasacinėse bylose Nr. 2K-532/2008, 2K-32/2009, 2K-58/2009, 2K-160/2009, 2K-437/2010 ir 2K-157/2010. [17] Šiai bylai tai reiškia, kad 3 metų laisvės atėmimo bausmės atidėjimas turėjo būti pagrįstas ne vien bausmės dydžiu, bet ir asmens elgesiu po veikų. Teismų praktikos apžvalgoje dėl sukčiavimo nurodyta, kad BK 182 straipsnis taikomas tada, kai apgaulė naudojama turtui ar turtinei teisei įgyti. [18] Kasacinėje byloje Nr. 2K apžvalgoje aptartas A. U. atvejis parodo ribą: melagingas pranešimas teisėsaugai nebuvo sukčiavimas, nes apgaulė nebuvo skirta turtui įgyti. [18] M. Š. situacija patenka į kitą pusę, nes pirkėjų mokėjimai tiesiogiai virto apgaule įgytomis lėšomis. Baudžiamojo poveikio priemonė dėl juridinių asmenų steigimo, valdymo ir elektroninės prekybos organizavimo atitinka normų logiką. BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. [11] BK 75 straipsnio 2 dalies 11 punktas leidžia įpareigoti neužsiimti tam tikra veikla. [1] Šioje byloje draudimas nukreiptas būtent į tą veiklos lauką, per kurį buvo įgyvendinta apgaulė.

Pasekmės

Praktiškai svarbiausia, kad nuosprendis M. Š. negrąžina į laisvą juridinių asmenų ir elektroninės prekybos valdymo rinką be apribojimų. Dvejų metų draudimas steigti, valdyti sąskaitas ir organizuoti nuotolinę prekybą yra rizikos kontrolė, susieta su nusikalstamos schemos priemonėmis. Šis apribojimas nepakeičia pareigos dirbti ar mokytis, nes būtent ši pareiga palaiko žalos atlyginimo galimybę pagal BK 75 straipsnio logiką. [1][3] Tolesni scenarijai yra trys:

  • jeigu nuosprendis nebus apskųstas, prasidės 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;
  • jeigu bus paduotas skundas, bylą nagrinės Kauno apygardos teismas pagal naujienoje nurodytą apskundimo tvarką;
  • jeigu priežiūros laikotarpiu pareigos bus vykdomos, realaus 3 metų laisvės atėmimo klausimas išliks susietas su BK 75 straipsnio sąlygomis. [1][3] Nukentėjusiesiems praktiškai svarbiausias lieka civilinių ieškinių vykdymas, nes teismas juos tenkino visiškai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai rodo, kad registre fiksuojama paskirta galutinė bausmė, bausmės vykdymo pradžia ir sprendimai pakeisti ar panaikinti bausmę. [14][15] Tai svarbu institucijoms, kurios prižiūrės pareigų vykdymą ir veiklos apribojimą. [14][15] Procedūriškai dabar reikia laukti, ar per 20 dienų nuo 2026 m. liepos 31 d. nuosprendžio paskelbimo bus paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Jei skundas nepaduodamas, kitas reikšmingas dokumentas bus įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo ir priežiūros dokumentai, įskaitant 9 mėnesių terminą elgesio pataisos programai pradėti ar įvykdyti pagal teismo nustatytą pareigą.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Pateiktuose fragmentuose reguliavimo iniciatoriai tiesiogiai neįvardyti. Su sukčiavimu susijusi dalis siekė leisti plačiau atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir numatyti baudą, laisvės apribojimą ar areštą kaip alternatyvas už kai kuriuos turtinius nusikaltimus. Pagrindinis argumentas buvo proporcingumas: turtinio pobūdžio nusikaltimams, ypač padidinus baudų dydžius, piniginės ir kitos alternatyvios sankcijos laikytos racionaliomis, o kiti pateikti fragmentai apie rinkos piktnaudžiavimą ir melagingus pranešimus su elektroniniu sukčiavimu tiesiogiai nesusiję.

📄 Originalas — Teisė.pro
LRT. Seimo kontrolierius siūlo aktyviau įtraukti visuomenę į ES teisėkūros procesą 🔗
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 110-5564, i. k…
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 110-5564, i. k. 1121010ISTA0XI-2220   LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ Į S T A T Y M A S   2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. XI-2220 Vilnius   PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. 2. Šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims ir Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromiems susitarimams, kurie nėra tarptautinės sutartys, išskyrus šių sutarčių ir susitarimų registravimą ir skelbimą. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628   3. Šis įstatymas netaikomas teisės taikymo aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo. 4. Kai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės, taip pat referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas ar referendumui siūlomas teisės akto projektas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Įgyvendinant Konstitucijoje laiduojamą peticijos teisę, šis įstatymas netaikomas. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628   5. Teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektai rengiami, derinami, šie teisės aktai priimami, registruojami, skelbiami ir įsigalioja juos priimančių subjektų nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas – teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 28 straipsnis (statute)
2. Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius…
2. Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                      DALIA GRYBAUSKAITĖ       Pakeitimai:   1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2314, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6642 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2314 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas   2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-415, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3832 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-415 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas   3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-1539, 2015-03-12, paskelbta TAR 2015-03-18, i. k. 2015-03950 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 26 straipsnio pakeitimo įstatymas   4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-1411, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20435 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas   5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIII-1743, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20716 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymas   6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymas   7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIII-2220, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10162 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-1 straipsniu įstatymas   8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 27 straipsnis (statute)
27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų…
27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296); 2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-991); 3) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-992); 4) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 3 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 67-1604); 5) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1632); 6) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 125-2894); 7) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 111-2796); 8) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 6-114); 9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 3, 8, 9, 10, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, papildymo 101 straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 1999, Nr. 48-1524); 10) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 48-1527); 11) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1949); 12) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1483); 13) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 15 ir 17 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 82-2831); 14) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymas (Žin., 2002, Nr. 66-2705); 15) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 124-5626); 16) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 3, 4, 8, 10, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 108-4814); 17) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 2, 3, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 88-3294); 18) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 127-4823); 19) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 141-5400); 20) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymas (Žin., 2007, Nr. 12-493); 21) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 48-2298); 22) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 72-3471).
Analizė
ES teisės paauksavimas teisiškai tampa ne politiniu epitetu, o patikrinamu klausimu: ar papildomas nacionalinis reikalavimas buvo laiku parodytas visuomenei ir pagrįstas pagal konsultavimosi paskirtį. [1][10]
Praktškai ši tema virs procedūriniu patikrinimu: ar ES projekto stadijoje buvo paskelbta konsultacijos pradžia, kas kviesta dalyvauti, kokios pastabos gautos ir kur paskelbtas jų įvertinimas. [8][1][13]

Esmė

Ginčas čia kyla ne dėl mandagaus institucijų bendravimo, o dėl momento, kada visuomenės įtaka dar gali pakeisti reguliavimo turinį. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnį, 7 straipsnį ir 51 straipsnį, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnį. [1][2][8][9] Naujienos faktas siauras: Seimo kontrolierius siūlo ankstinti visuomenės įtraukimą į Lietuvos pozicijų dėl ES teisėkūros formavimą. Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis teisėkūrą apibrėžia kaip procesą nuo iniciatyvų pareiškimo iki skelbimo, todėl dalyvavimas tik perkėlimo stadijoje nėra visas procesas. [8] Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį konsultavimosi tikslas yra sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, įvertinti pasekmes ir sąnaudas. [1] Lietuvos pozicija dėl ES projekto tampa realiu teisėkūros pasirinkimų filtru, todėl uždara pozicijos rengimo stadija silpnina 7 straipsnio 2 dalies reikalavimą konsultuotis laiku ir dėl esminių klausimų. [1]

Teisinis vertinimas

Taikant Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnį, institucijų pareiga nėra vien paskelbti jau parengtą tekstą. [1] Pareiga apima ankstyvą problemos, alternatyvų, poveikio ir įgyvendinimo sąnaudų aptarimą, nes būtent tai įvardyta konsultavimosi paskirtyje. [1][10] - Konsultacija turi vykti laiku ir dėl esminių klausimų pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį. [1]

  • Konsultacijos rezultatai turi būti pateikiami teisės aktą priimančiam subjektui ir viešai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje pagal 7 straipsnio 3 dalį. [1]
  • Konsultavimosi pradžia turi būti paskelbiama visuomenei pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. [8]
  • Suinteresuoti asmenys kviečiami dalyvauti, kai reikia jų nuomonės dėl TAIS paskelbtų iniciatyvų ir projektų. [13] Pagal Vyriausybės darbo reglamento reguliavimą įstaigos rengdamos projektus vadovaujasi Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėmis. [10]

Tai reiškia, kad ES teisės įgyvendinimas nacionaliniu projektu negali būti atskirtas nuo bendrų atvirumo ir konsultavimosi taisyklių. [10][1] Jeigu institucija papildomus nacionalinius reikalavimus įrašo tik perkėlimo stadijoje, ji turi pagrįsti juos per poveikio, alternatyvų ir įgyvendinimo aiškumo vertinimą. [10] ES teisės paauksavimas teisiškai tampa ne politiniu epitetu, o patikrinamu klausimu: ar papildomas nacionalinis reikalavimas buvo laiku parodytas visuomenei ir pagrįstas pagal konsultavimosi paskirtį. [1][10] | Klausimas | Šaltiniuose nustatytas dydis arba terminas |

Įrašymas į darančių įtaką teisėkūrai sąrašąVTEK sprendžia per 5 darbo dienas nuo prašymo arba visų reikalingų duomenų gavimo [2]
2019 m. pakeitimų įsigaliojimas2019 m. liepos 1 d.; įgyvendinamieji aktai iki 2019 m. birželio 28 d. [5]
2020 m. pakeitimų įsigaliojimas2020 m. balandžio 1 d.; įgyvendinamieji aktai iki 2020 m. sausio 1 d. [4]
2025 m. pakeitimų įsigaliojimas2025 m. liepos 1 d.; įgyvendinamieji aktai iki 2025 m. birželio 30 d. [6]Socialiniai partneriai turi ir savanorišką skaidrumo kelią: pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 51 straipsnį jie gali prašyti VTEK įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. [2]

Toks įrašymas nepakeičia institucijų pareigos konsultuotis, nes konsultavimasis pagal 2 straipsnio 2 dalį apima ir pasiūlymų įvertinimą bei rezultatų paskelbimą. [8] VTEK gali atsisakyti įrašyti tik dėl neteisingų ar neišsamių duomenų, todėl registracijos mechanizmas labiau skirtas skaidrumui, o ne dalyvavimo ribojimui. [2] Seimo kontrolieriaus kompetencijos pagrindas čia kyla iš Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio: jis veikia pagal gero viešojo administravimo, teisėtumo, proporcingumo ir viešumo principus. [9] Dėl to kreipimasis į Ministrą Pirmininką, Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijas yra institucinis spaudimas taisyti procedūrą, o ne teisės akto panaikinimas. [9] Vidaus reikalų ministerijos reglamento 1252 punktas rodo tą pačią logiką: konsultacija paprastai atliekama iniciatyvos pareiškimo arba rengimo stadijoje. [14] Tai tiesiogiai palaiko siūlymą visuomenę įtraukti dar prieš Lietuvos pozicijos galutinį suformavimą dėl ES projekto. [14]

Pasekmės

Pirmas realus scenarijus: Vyriausybė ir ministerijos pritaiko esamą konsultavimo modelį ES pozicijų rengimui, viešindamos pradžią, eigą ir rezultatus per prieinamas sistemas. [1][12] Antras scenarijus: institucijos apsiriboja nacionalinio perkėlimo stadija, tačiau tada konsultacija tampa siauresnė, nes dalis reguliavimo alternatyvų jau būna pasirinkta ES lygmeniu. [8][1] Trečias scenarijus: socialiniai partneriai patys stiprina matomumą per VTEK sąrašą ir teikia pastabas TAIS paskelbtoms iniciatyvoms bei projektams. [2][8] - NVO, asociacijoms ir verslo organizacijoms praktiškai svarbiausia stebėti ne tik įstatymo projekto paskelbimą, bet ir ankstesnę pozicijos dėl ES iniciatyvos stadiją. [8][14]

  • Ministerijoms svarbiausia dokumentuoti, kad konsultacija vyko dėl esminių klausimų, o rezultatai pateikti sprendimą priimančiam subjektui ir paskelbti viešai. [1]
  • Vyriausybei aktualu sukurti patogią viešą prieigą, nes programiniuose šaltiniuose numatytas konsultavimosi mechanizmo tobulinimas ir viešosios informacijos prieinamumo didinimas. [17][18] Praktiškai ši tema virs procedūriniu patikrinimu: ar ES projekto stadijoje buvo paskelbta konsultacijos pradžia, kas kviesta dalyvauti, kokios pastabos gautos ir kur paskelbtas jų įvertinimas. [8][1][13]

Toliau reikėtų laukti Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos atsakymų į Seimo kontrolieriaus kreipimąsi bei konkretaus sprendimo dėl viešos prieigos ir konsultavimo tvarkos pakeitimų. [9][10]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — 15min
Darių Songailą ir jo šunį puolusio pitbulio šeimininkas stos prieš teismą: elgėsi chuliganiškai, sutrikdė trenerio sveikatą 🔗
Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų kaltinamas šiaulietis, vedžiojęs šunį be antsnukio ir pavadžio, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5)…
2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIV-1065, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-04, i. k. 2022-09434 Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)   139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   3.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 134 straipsnis (statute)
XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   XVIII skyrius Nusikaltimai žmogaus sveikatAI   135 straipsnis. Sunkus sveikatos…
XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   XVIII skyrius Nusikaltimai žmogaus sveikatAI   135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 2. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų. Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIV-1065, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-04, i. k. 2022-09434 Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)   136 straipsnis.
Analizė
Šios bylos ašis nėra vien gyvūno nepriežiūra: teismas turės atriboti administracinį gyvūnų laikymo pažeidimą nuo tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų.
Be antsnukio ir pavadžio vedžiotas pitbulis baudžiamojoje byloje tampa ne augintinio priežiūros klaida, o galimu tyčinio sveikatos sutrikdymo įrankiu.

Esmė

Šios bylos ašis nėra vien gyvūno nepriežiūra: teismas turės atriboti administracinį gyvūnų laikymo pažeidimą nuo tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą reiškia, kad įrodinėjamas ne tik sveikatos sutrikdymas, bet ir kvalifikuojantis motyvas. [1][2] Naujienos faktas siauras: prokuratūra perdavė teismui bylą dėl šiauliečio, kuris vedžiojo šunį be antsnukio ir pavadžio. Pagal BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis baudžiamoji atsakomybė galima tik esant kaltei ir veikos atitikčiai baudžiamojo įstatymo sudėčiai. [4] Taikytinos normos yra dviem lygmenimis:

  • BK 138 straipsnio 1 dalis: nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai asmuo ilgai sirgo arba prarado nedidelę dalį darbingumo. [2]
  • BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas: ta pati veika, padaryta dėl chuliganiškų paskatų. [1][2]
  • ANK 346 straipsnio 4 dalis: gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. [7]

Teisinis vertinimas

Jeigu teismas pripažins, kad trenerio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų arba netekta daugiau kaip 5, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, žala patenka į nesunkaus sveikatos sutrikdymo ribas. [14] Tada pagrindinis ginčas bus ne dėl šuns veislės pavadinimo, o dėl kaltininko elgesio ir paskatų vertinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. [1][2] Šuns vedžiojimas be antsnukio ir pavadžio pats savaime labiausiai atitinka administracinio reguliavimo lauką. Tačiau kai iš tokio elgesio atsiranda žala sveikatai, ANK 346 straipsnio 4 dalis numato baudą nuo 150 iki 300 eurų. [7] Baudžiamoji byla rodo, kad prokuratūra pasirinko griežtesnę kvalifikaciją dėl žmogaus sveikatos sutrikdymo ir chuliganiškų paskatų. [1][2] | Kvalifikacija | Sankcija pagal pateiktus šaltinius |

ANK 346 straipsnio 2 dalis: grėsmė sveikatai, gyvybei ar turtui50–120 eurų bauda [7]
ANK 346 straipsnio 4 dalis: žala sveikatai ar turtui150–300 eurų bauda [7]
BK 139 straipsnio 1 dalis: nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumoiki 1 metų laisvės atėmimo arba švelnesnės alternatyvos [3]
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas: nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatųiki 5 metų laisvės atėmimo [1][2]Kvalifikacija pagal BK 139 straipsnį būtų svarbi tik tada, jei būtų įrodinėjamas neatsargus, o ne tyčinis sveikatos sutrikdymas. [3]

Tačiau pagal naujieną kaltinama ne neatsargumu, o nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų. Tai kelia aukštesnį įrodinėjimo klausimą: ar šuns paleidimas arba nekontrolė tapo tyčinės smurtinės veikos dalimi. Aštri bylos formuluotė tokia: be antsnukio ir pavadžio vedžiotas pitbulis baudžiamojoje byloje tampa ne augintinio priežiūros klaida, o galimu tyčinio sveikatos sutrikdymo įrankiu. Pateikti šaltiniai chuliganiškas paskatas sieja su nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. [16] Ta pati nuostata leidžia tokius požymius vertinti ne vien kaip buitinį konfliktą, bet kaip viešosios tvarkos reikšmę turintį elgesį. [16] Šalių procesinė padėtis praktiškai susiveda į šiuos įrodinėjimo taškus:

  • kaltinimui reikės pagrįsti sveikatos sutrikdymo mastą ir ryšį su kaltinamojo elgesiu;
  • gynybai svarbu ginčyti kaltę, priežastinį ryšį arba chuliganiškų paskatų požymį;
  • nukentėjusiajam reikšmingas sveikatos sutrikdymo trukmės ir darbingumo netekimo įrodymas;
  • teismui teks parinkti tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės logikos.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus kaltinamajam sunkiausias: teismas patvirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto kvalifikaciją ir sprendžia dėl laisvės atėmimo iki penkerių metų ribose. [1][2] Antras scenarijus švelnesnis: chuliganiškos paskatos neįrodomos, bet lieka BK 138 straipsnio 1 dalies nesunkus sveikatos sutrikdymas. [2] Trečias scenarijus dar labiau siaurina atsakomybę iki neatsargumo pagal BK 139 straipsnį, kur sankcija siekia iki vienerių metų laisvės atėmimo. [3] Administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnį praktiškai svarbi kaip žemesnis atsakomybės slenkstis už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimą. [7] Ji nepakeičia baudžiamosios kvalifikacijos, jeigu įrodoma BK 138 straipsnio sudėtis ir kvalifikuojantis požymis. [2] Žalos atlyginimo klausimas administracinėje byloje galėtų būti sprendžiamas pagal ANK 664 straipsnį, įskaitant susitarimą arba priteisimą nutarimu. [11] Nukentėjusiajam praktiškai svarbiausias medicininis slenkstis yra daugiau kaip 10 dienų sveikatos sutrikimas arba daugiau kaip 5, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo netekimas. [14] Kaltinamajam praktiškai svarbiausias skirtumas yra tarp 300 eurų administracinės baudos ribos ir baudžiamosios sankcijos iki penkerių metų laisvės atėmimo. [1][7] Toliau teisme reikia laukti bylos nagrinėjimo ir sprendimo dėl kaltės, sveikatos sutrikdymo masto bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo; pateikti šaltiniai konkretaus nagrinėjimo termino nenustato.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Žinių radijas
Kodėl Ulbinaitė ir Kuolys susikirto dėl žodžio laisvės? 🔗
Seime svarstomas įstatymų paketas, kuriuo siekiama sukurti efektyvesnį informacinio saugumo ir gynybos modelį. Kritikai teigia, kad tai gali tapti keliu į cenzūrą ir žodžio laisvės ribojimą. Kas teisus? Kokias pasekmes žodžio laisvei…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją Kiekvieno viešosios informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį…
10 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją Kiekvieno viešosios informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis. Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos rengėjų ir asmenų, besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei skleidžiančiojo informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus 1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir…
10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus 1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę. 2. Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais…
Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę 1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. 2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. 12 straipsnis. Žurnalistų akreditavimas 1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu. 2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis. 3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir Lietuvos žurnalistai. III SKYRIUS ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE   13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1.
Analizė
Būtent čia yra projekto lūžio taškas: nurodymas pašalinti įstatymu apibrėžtą neskelbtiną informaciją yra ribojimas, o nurodymas neleisti nepatogiam turiniui pasirodyti yra cenzūra.
Tai reiškia, kad net palaikydama kryptį Vyriausybė nelaiko formuluočių savaime pakankamomis konstitucinei rizikai pašalinti.

Esmė

Ginčas nėra tarp saugumo ir laisvės abstrakčiai: jis kyla dėl to, ar privalomi nurodymai prieglobos paslaugų teikėjams būtų po paskelbimo taikoma apsauga, ar išankstinė turinio kontrolė. Jis spręstinas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, Konstitucijos 44 straipsnį, Visuomenės informavimo įstatymo 3, 4 ir 10 straipsnius, taip pat pagal Vyriausybės išvadą dėl projekto Nr. XVP-908. [10][11][2][4][12] Naujienos faktas siauras: Seime svarstomas projektas, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir žurnalistų etikos inspektoriui siūloma suteikti įgaliojimus duoti privalomus nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams dėl neskelbtinos informacijos. [12] Todėl tiksli riba eina per tris kriterijus: - ribojimas turi būti nustatytas įstatymu; [10][2]

  • jis turi būti būtinas konstitucinei santvarkai, valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar kitoms saugomoms vertybėms; [10][2]
  • jis negali virsti masinės informacijos cenzūra arba turinio kontrole iki paskelbimo. [11][4] | Klausimas | Taikoma norma |
Saviraiškos ribojimo pagrindasKonstitucijos 25 straipsnis ir Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis
Cenzūros draudimasKonstitucijos 44 straipsnis ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 10 straipsnis
Žiniasklaidos atsakomybėVisuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis
Turinio tikslumo pareigaVisuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis

Teisinis vertinimas

Pagal Konstitucijos 25 straipsnį žmogui negali būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, tačiau laisvė gali būti ribojama įstatymu, kai tai būtina saugomoms vertybėms ginti. [10] Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį toks ribojimas gali būti siejamas ir su valstybės saugumu, teritorijos vientisumu, viešąja tvarka, konstitucine santvarka, teisės pažeidimų prevencija, sveikata, dorove, privatumu ir orumu. [2] Vadinasi, Ulbinaitės poziciją galėtų pagrįsti tik toks modelis, kuriame institucijų nurodymai taikomi įstatyme apibrėžtai neskelbtinai informacijai ir išlaiko proporcingą ryšį su saugomu tikslu. [2][12][13] Kuolio kritika tampa teisiškai stipri, jeigu praktinis mechanizmas leistų institucijai spręsti dėl turinio dar iki jo paskelbimo. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis draudžia veiksmus, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą turinį iki paskelbimo. [4] Būtent čia yra projekto lūžio taškas: nurodymas pašalinti įstatymu apibrėžtą neskelbtiną informaciją yra ribojimas, o nurodymas neleisti nepatogiam turiniui pasirodyti yra cenzūra. [4][10][12] Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi atskiras pareigas, kurios riboja ir valstybės, ir pačios žiniasklaidos savivalę. Jos apima: - pareigą informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai; [2][6]

  • pareigą gerbti žodžio, kūrybos, sąžinės laisvę ir nuomonių įvairovę; [2][6]
  • pareigą paskirti atsakingą asmenį už turinį; [3]
  • pareigą parengti, paskelbti ir taikyti vidaus tvarkos taisykles, įskaitant skleidžiančiojo informaciją apsaugą nuo laisvės varžymo. [3] Institucijų kompetencija pagal projektą būtų nukreipta ne į redakcijų nuomonės taisymą, o į privalomus nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams dėl neskelbtinos informacijos skleidimo. [12]

Vyriausybė 2026 m. gegužės 6 d. projektui iš esmės pritarė, bet pasiūlė Seimui jį tobulinti dėl proporcingumo pusiausvyros tarp ribojimo apimties ir visuomenės apsaugos nuo žalingos informacijos. [12][13] Tai reiškia, kad net palaikydama kryptį Vyriausybė nelaiko formuluočių savaime pakankamomis konstitucinei rizikai pašalinti. [13] Teismų praktika šioje situacijoje veikia kaip ribojimų filtras. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime dėl neskelbtinos informacijos viešo naudojimo kompiuterių tinkluose yra konstatavęs įstatymų leidėjo pareigą kriminalizuoti neapykantos kurstymą, prievartos ir diskriminacijos kurstymą, šmeižtą bei dezinformaciją, kai jais iš esmės paneigiamos konstitucinės vertybės. [15] Tai palaiko valstybės pareigą reaguoti į pavojingą turinį, bet nepanaikina reikalavimo ribojimus nustatyti įstatymu. [10][15] EŽTT byloje Macatė prieš Lietuvą nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą, kai ribojimo tikslas buvo neleisti vaikams susipažinti su informacija apie tos pačios lyties asmenų santykių lygiavertiškumą. [18] Ši byla šiai situacijai lemia tai, kad formaliai apsauginis motyvas nepateisina turinio ribojimo, jeigu realus poveikis paneigia saviraiškos laisvės esmę. [18] Papildomai Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 30/03 reikalauja, kad ribojimai būtų būtini demokratinėje visuomenėje, nepaneigtų teisių esmės ir laikytųsi proporcingumo. [18]

Pasekmės

Praktiškai pirmasis scenarijus yra siauras modelis: Seimas patikslina projektą taip, kad nurodymai būtų taikomi tik įstatymu apibrėžtai neskelbtinai informacijai, po individualaus vertinimo ir su aiškia institucijos kompetencija. [12][13] Tokiu atveju prieglobos paslaugų teikėjams atsirastų vykdytina pareiga reaguoti į Komisijos ar Inspektoriaus nurodymus, o redakcijoms išliktų pareigos dėl tikslumo, nešališkumo ir atsakingo asmens. [3][12] Antras scenarijus yra platesnis modelis, kuriame neaiškiai apibrėžta neskelbtina informacija sudarytų sąlygas spaudimui prieš paskelbimą. Tada ginčas persikeltų į Konstitucijos 44 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 10 straipsnio lauką, nes išankstinė turinio kontrolė yra tiesiogiai draudžiama. [11][4] Trečias scenarijus yra politinis ir teisinis taisymas komitetuose, nes Vyriausybė jau pasiūlė Seimui projektą tobulinti. [12][13] Tai praktiškai svarbu žiniasklaidai, platformoms ir valstybės institucijoms. Žiniasklaidai svarbiausia, ar jos turiniui nebus daroma įtaka prieš paskelbimą. [4][6] Platformoms svarbiausia, ar privalomi nurodymai bus pakankamai tikslūs, kad juos būtų galima vykdyti be savavališko turinio šalinimo. [12][13] Valstybei svarbiausia, ar apsaugos nuo dezinformacijos priemonės atitiks Konstitucijos 25 straipsnio ribojimo pagrindus ir neperžengs Konstitucijos 44 straipsnio cenzūros draudimo. [10][11] Toliau procedūriškai lauktinas Seimo sprendimas dėl projekto Nr. XVP-908 tobulinimo pagal 2026 m. gegužės 6 d. Vyriausybės nutarime Nr. 324 pateiktas pastabas; būtent pataisytas tekstas parodys, ar ribojimas lieka proporcingas, ar artėja prie draudžiamos išankstinės kontrolės. [12][13]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Verslo žinios
I. Ruginienė ragina sparčiau indeksuoti pensijas, T. Valys sako negalintis to žadėti 🔗
Prezidentūrai raginant Vyriausybę pateikti išvadą dėl šalies vadovo siūlymo dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o kitų metų pensijų papildomam indeksavimui, finansų ministras Taurimas Valys teigia negalintis to…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ IR VALSTYBINIŲ PENSIJŲ INDEKSAVIMO 2022 METAIS ĮSTATYMAS   2022 m. balandžio 28 d. Nr…
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ IR VALSTYBINIŲ PENSIJŲ INDEKSAVIMO 2022 METAIS ĮSTATYMAS   2022 m. balandžio 28 d. Nr. XIV-1057 Vilnius         1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – siekiant mažinti dėl infliacijos kilusius neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius, nustatyti papildomą socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą 2022 metais, papildomai indeksuotų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų mokėjimo tvarką ir papildomo indeksavimo finansavimo šaltinius. 2. Šis įstatymas taikomas papildomai indeksuojant: 1) socialinio draudimo pensijas ir kompensacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose, 58 straipsnio 1 dalyje ir 62 straipsnyje (toliau kartu – pensijos); 2) valstybines pensijas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, nurodytą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnyje (toliau – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas). 3. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Valstybinių pensijų įstatyme. 2 straipsnis. Papildomo indeksavimo finansavimo šaltiniai 1. Papildomas pensijų, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, indeksavimas finansuojamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnį. 2. Papildomas valstybinių pensijų, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte, indeksavimas finansuojamas iš Valstybės biudžeto lėšų pagal Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnį bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnį. 3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymas 4 straipsnis (statute)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įgaliota (-os) Valstybinio socialinio draudimo fondo…
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įgaliota (-os) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (-os) (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga): 1) skirdama šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pensijas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pensijas (pensijų dalis), už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir mokėdama anksčiau paskirtas šias pensijas, jų dydžiams (pensijų dalims) apskaičiuoti taiko pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą indeksuotus socialinio draudimo bazinės pensijos ir pensijų apskaitos vieneto vertės dydžius; 2) mokėdama pensijas, nurodytas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje, 60 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat pensijų dalis, nurodytas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 46 straipsnio 6 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijos dydį (pensijos dalį) papildomai indeksuoja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą. Mokėdama šiame punkte nurodytas socialinio draudimo netekto darbingumo ar invalidumo pensijas, kurios buvo paskirtos iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir kurių dydžiai atnaujinti pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 59 straipsnio 1 ir 2 dalis, jų dydžiams apskaičiuoti taiko pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą indeksuotą pensijų apskaitos vieneto vertės dydį; 3) skirdama Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas valstybines pensijas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir mokėdama anksčiau paskirtas šias pensijas, jų dydžiams apskaičiuoti taiko pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą papildomo valstybinių pensijų bazės dydžio indeksavimo koeficientą indeksuotą valstybinių pensijų bazės dydį; 4) skirdama pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, nurodytą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, ir (ar) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat mokėdama anksčiau paskirtą šią pensiją ir (ar) priedą, jų dydžiams apskaičiuoti taiko pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą indeksuotą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55-6 straipsniu ir VII skyriumi įstatymas 60 straipsnis (statute)
60 straipsnis. 57–59 straipsnių nuostatų taikymas Nustatant, ar valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas atitinka šio įstatymo…
60 straipsnis. 57–59 straipsnių nuostatų taikymas Nustatant, ar valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas atitinka šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas, atsižvelgiama į asmens įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo nuostatas, kai pensija paskirta (skiriama) įsigaliojus šiam įstatymui. Jeigu senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisę į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą įgyja tik tie šių pensijų gavėjai, kurių 57 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą stažą sudaro stažas, apskaičiuotas pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir (ar) pagal šio įstatymo nuostatas. Jeigu valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija nuo 2004 m. kovo 1 d. (58 straipsnis) arba nuo jos paskyrimo dienos (59 straipsnis) nebuvo padidinta dėl to, kad nebuvo tenkinamos visos šio įstatymo 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos sąlygos, kai tik asmuo jas atitinka, pensija padidinama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šias sąlygas asmuo pradėjo tenkinti. Jeigu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo padidintas pagal 58 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių nuostatas arba prie neperskaičiuotos senatvės ar invalidumo pensijos dydžio buvo pridėtas pensijos prieaugis pagal nurodyto straipsnio antrąją dalį, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pakeistas koeficientas kp ar Kp arba prieaugis PPs ar PPinv gali sumažėti ar padidėti, pakeistas koeficientas ar pensijos prieaugis nekeičiamas, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytą atvejį. Jeigu padidinus senatvės ar invalidumo pensiją paaiškėja, kad pensijos padidinimo dieną asmuo turėjo teisę gauti kitas pensijas ir (ar) pensijų išmokas, kurios jam skiriamos po pensijos padidinimo, bet nuo datų, buvusių iki pensijos padidinimo, arba nuo pensijos padidinimo dienos, asmens teisė į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą nustatoma iš naujo nuo pensijos padidinimo dienos. Šiais atvejais senatvės ar invalidumo pensijos permoka išieškoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas kreipiasi dėl pensijos skyrimo iš naujo (40 straipsnis, 45 straipsnio antroji dalis, 49 straipsnio antrosios dalies 1 punktas ir trečiosios dalies 1 punktas), jo teisė į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą nustatoma iš naujo nuo senatvės ar invalidumo pensijos skyrimo iš naujo dienos pagal apskaičiuotus naujus stažo ir pensijos dydžio (pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumos) duomenis. Paaiškėjus, kad asmeniui naudingiau ir toliau gauti pensiją, mokėtą iki kreipimosi skirti pensiją iš naujo, jam toliau mokama anksčiau mokėta pensija. Asmenų, turinčių teisę gauti padidintas dėl atidėto kreipimosi senatvės pensijas (24 straipsnis), teisė į pensijų padidinimą pagal šio įstatymo 57–59 straipsnių nuostatas nustatoma atsižvelgiant į pensijos dydį (pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumą) be padidinimo už atidėto kreipimosi laiką. Tokiais atvejais pensija padidinama pagal šio įstatymo 57–59 straipsnius, o po to didinama už atidėto kreipimosi laiką šio įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą skiriamos išankstinės senatvės pensijos pagal šio įstatymo 57–59 straipsnių nuostatas nedidinamos.“
Analizė
Prezidento siūlymas dėl „Sodros“ perviršio teisiškai veikia tik tada, kai konkreti papildomų lėšų suma įrašoma į VSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.
Toliau reikia sekti Vyriausybės išvadą dėl projekto ir 2027 m. galiosiantį VSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriame turi atsirasti arba neatsirasti konkreti papildomų lėšų suma individualiajai pensijos daliai indeksuoti. [7]

Esmė

Pensijų spartinimas čia nėra vien politinis pažadas: jis turi būti paverstas į konkrečią indeksavimo formulę ir biudžeto rodiklių įstatymo eilutę. Ginčas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsniu keičiamą Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo nuostatų 29–30 punktus ir 2022 m. papildomo indeksavimo modelį. [7][13][17][1] Žinios faktas yra siauras: svarstoma dalį „Sodros“ teigiamo pinigų srautų rezultato skirti kitų metų, taigi 2027 m., pensijų papildomam indeksavimui. Pagal siūlomą Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies redakciją papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas siejamas su dviem socialiniais rodikliais ir vienu finansiniu lubų kriterijumi. [7]

  • Pirmoji sąlyga: vėliausiai paskelbtas 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis turi būti didesnis negu 25 procentai. [7]
  • Antroji sąlyga: prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu turi būti mažesnis kaip 50 procentų. [7]
  • Finansinė riba: papildomos lėšos negali viršyti 75 procentų planuojamo VSDF biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, atėmus būtinas kasos apyvartos lėšas. [7]

Teisinis vertinimas

Prezidento siūlymas dėl „Sodros“ perviršio teisiškai veikia tik tada, kai konkreti papildomų lėšų suma įrašoma į VSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. [7] Tai paaiškina finansų ministro atsargumą: norma pati įpareigoja žiūrėti į planuojamą pinigų srautų rezultatą ir būtinas kasos apyvartos lėšas. [7] Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmuo nėra vien politinis, nes Vyriausybė ją yra įgaliojusi nustatyti indeksavimo koeficiento apskaičiavimo tvarką. [16] Kai dydžiai jau patvirtinti, VSDF administravimo įstaiga taiko indeksuotus bazinės pensijos ir pensijų apskaitos vieneto vertės dydžius mokėdama arba skirdama pensijas. [2] | Klausimas | Dydis arba terminas | Teisinė reikšmė |

65+ skurdo rizika>25 proc.atveria papildomo indeksavimo sąlygą [7]
pensijos ir neto DU santykis<50 proc.alternatyvi papildomo indeksavimo sąlyga [7]
papildomų lėšų lubosiki 75 proc.riboja VSDF teigiamo srauto panaudojimą [7]
2022 m. papildomas socialinio draudimo pensijų laikotarpis2022-06-01–2022-12-31rodo specialiu įstatymu apibrėžtą laikiną modelį [3]
valstybinių pensijų bazė 2022 m.59,35 Eur / 65,29 Eurrodo, kad dydžiai įtvirtinti biudžeto įstatyme [5]Rezervo fondo logika yra priešinga laisvam perviršio paskirstymui.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo nuostatų 29.1 punktą fondo lėšos naudojamos tada, kai dėl didelio ekonomikos nuosmukio ar išskirtinių aplinkybių nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies pajamų. [17] Pagal tų pačių nuostatų 30 punktą VSDF taryba teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o Vyriausybė jos teikimu priima nutarimą dėl lėšų skyrimo. [13] Todėl perviršio nukreipimas į indeksavimą turi būti sprendžiamas ne kaip rezervo panaudojimas, o kaip atskira įstatyminė indeksavimo taisyklė. [7][13][17] 2022 m. modelis rodo, kaip papildomas indeksavimas įforminamas, kai politinis sprendimas tampa vykdytina teise. Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymo 1 straipsnis nustatė paskirtį, taikymo ratą ir papildomo indeksavimo finansavimo kryptį. [1] To įstatymo 3 straipsnis reikalavo, kad koeficientai ir indeksuoti dydžiai būtų patvirtinti atitinkamuose biudžeto rodiklių įstatymuose. [3] 2022 metų valstybės biudžeto įstatymo 7 straipsnis konkrečiai nustatė valstybinių pensijų indeksavimo koeficientą 1,011, bazę 59,35 euro, papildomą bazės koeficientą 1,1 ir bazę 65,29 euro nuo 2022 m. birželio 1 d. [5] Valstybinių pensijų šaltiniai rodo dar vieną ribą: socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmas negali būti mechaniškai perkeltas valstybės biudžeto pensijoms. [11][15] Vyriausybės išvadoje dėl projekto Nr. XIIIP-2563(2) nurodyta, kad valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir didinamos pagal valstybės biudžeto galimybes. [11][15] Toje pačioje išvadoje pateikti skaičiai rodo mastą: valstybinių pensijų indeksavimui 2019 m. būtų reikėję apie 10 mln. eurų, 2020 m. – 21 mln. eurų, 2021 m. – 32 mln. eurų. [12] Ankstesnė Vyriausybės išvada dėl projekto Nr. XP-3174 taip pat skaičiavo, kad valstybinių pensijų bazės padidinimui 2009 m. antrąjį pusmetį reikėtų apie 92 mln. litų. [10]

Pasekmės

Pirmas scenarijus: Seimas įtvirtina papildomą individualiosios dalies indeksavimą, o 2027 m. galiosiančiame VSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatoma konkreti papildomų lėšų suma. [7] Tada pensijų gavėjams praktinį pokytį sukurtų ne pareiškimai, o VSDF administravimo įstaigos taikomi indeksuoti dydžiai ir mokėjimo veiksmai. [2][3] Antras scenarijus: papildoma suma nenumatoma, nes finansinė riba ir biudžeto galimybės neleidžia perviršio panaudoti pagal siūlomą formulę. [7][15] Trečias scenarijus: papildomas indeksavimas pasirenkamas siauresnis negu politiniuose pasiūlymuose, nes pati norma leidžia nustatyti konkrečią sumą indeksavimo metais galiojančiame VSDF biudžeto rodiklių įstatyme. [7] Praktiškai tai svarbu trims grupėms.

  • Pensijų gavėjams rūpi, ar papildomas indeksas bus ne deklaruotas, o įrašytas į biudžeto rodiklių įstatymą. [7]
  • Vyriausybei rūpi, ar po indeksavimo pensijų socialinio draudimo finansavimas lieka suderinamas su įplaukomis ir būtinu lėšų likučiu. [7][15]
  • VSDF institucijoms rūpi, ar jos turi patvirtintus koeficientus ir dydžius, kuriuos galima taikyti mokėjimams. [2][3][16] Toliau reikia sekti Vyriausybės išvadą dėl projekto ir 2027 m. galiosiantį VSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriame turi atsirasti arba neatsirasti konkreti papildomų lėšų suma individualiajai pensijos daliai indeksuoti. [7]
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė, teikdama biudžeto rodiklių pakeitimus. Tikslas buvo padidinti asignavimus ir užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant spartesnį bendrosios pensijos dalies indeksavimą, socialinių išmokų indeksavimą, viešojo sektoriaus pajamų didinimą, gynybos finansavimą ir energijos kainų poveikio dengimą. Iniciatoriai neigiamų pasekmių nenumatė, o komitete papildomai argumentuota, kad pensijų didinimas pagal infliaciją reikalingas bent gavėjų perkamajai galiai išlaikyti; dėl finansavimo šaltinio siūlyta spręsti Vyriausybei.

📄 Originalas — delfi.lt
Prokuroras pateikia daugiau detalių apie posėdyje rastą rašiklį 🔗
Tai Eltai antradienį sakė minėtą ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir sprendimą jį nutraukti priėmęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis. Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra…
Faktų patikra:
🟡 NepilnaSpecialusis liudytojas gali būti apklausiamas, jeigu yra duomenų, kad padaryta nusikalstama veika ir ją padarė šis asmuo, tačiau nepakanka duomenų įtariamojo statusui suteikti.
✅ PatvirtintaIkiteisminis tyrimas nutraukiamas, jeigu nenustatyti objektyvūs duomenys, patvirtinantys nusikalstamą veiką.
✅ PatvirtintaĮtarimas ar kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 192 straipsnis (statute)
Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956 Nr. XIII-1846, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k…
Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956 Nr. XIII-1846, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21876 Nr. XIV-1582, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25132   5. Išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti (liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti. 6. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu. 7. Prireikus teismas gali dalyvaujančio byloje asmens pareiškimu ar savo iniciatyva pakartotinai apklausti liudytoją tame pačiame posėdyje, apklaustą liudytoją iškviesti į to paties teismo kitą posėdį, taip pat suvesti liudytojus į akistatą. 8. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. 9.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 192 straipsnis (statute)
192 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka 1. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo…
192 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka 1. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustų liudytojų prašymu teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali leisti jiems išeiti iš teismo posėdžio salės. 2. Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo. 3. Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 4. Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrinamas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar parodymai duodami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), priesaikos tekstas nepasirašomas. 5. Išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti (liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti. 6. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu. 7. Prireikus teismas gali dalyvaujančio byloje asmens pareiškimu ar savo iniciatyva pakartotinai apklausti liudytoją tame pačiame posėdyje, apklaustą liudytoją iškviesti į to paties teismo kitą posėdį, taip pat suvesti liudytojus į akistatą. 8. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. 9. Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas užtikrintas, šaukti liudytoju. Teismas gali pavesti policijai taip organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Šio liudytojo asmens duomenys surašomi atskirame procesinio dokumento priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę. Šiuo atveju liudytojo parodymai fiksuojami garso ar vaizdo įrašu sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę arba įrašomi apklausos protokole.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 186 straipsnis (statute)
186 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai 1. Apklausos metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės…
186 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai 1. Apklausos metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. 2. Šalys ir tretieji asmenys, davę priesaiką byloje, turi teisę duoti paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes raštu. 3. Tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba išimtiniais atvejais šį asmenį išklausyti jo buvimo vietoje. Šiuo atveju duodanti rašytinį paaiškinimą šalis ar trečiasis asmuo neprisiekia. 4. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, gauti teismo pavedimo vykdymo bei įrodymų užtikrinimo tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys to pageidauja. 5. Šalies apklausai prilyginama atstovo, vieno iš bendrininkų (procesinio bendrininkavimo atveju) bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios (personalinės) įmonės savininko, kai šalimi byloje yra ūkinė bendrija arba individuali (personalinė) įmonė, apklausa. Trečiojo asmens apklausai prilyginama atstovo bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios (personalinės) įmonės savininko, kai trečiuoju asmeniu byloje yra ūkinė bendrija arba individuali (personalinė) įmonė, apklausa. 6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Tais atvejais, kai teismo posėdis ar apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), priesaikos tekstas nepasirašomas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.
Analizė
Kai faktai rodo prietaisą, bet ne rodo kryptingo rinkimo tikslo, baudžiamasis procesas neturi būti tempiamas vien reputaciniam ginčui išspręsti.
Rašiklis be posėdžio įrašo ir be su partija susijusios informacijos procesiškai silpnina ne daikto buvimo, o tyčinio panaudojimo versiją.

Esmė

Šios bylos ašis yra ne rašiklio techninė savybė, o įrodomasis slenkstis tarp įtarimo ir procesui pakankamų duomenų. Jeigu tyrimas neparodo tyčinio informacijos rinkimo krypties, prokuroro sprendimas remiasi Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu ir 214 straipsnio 1 dalimi. [1][2] Naujienos faktas trumpas: po tyrimo dėl posėdyje rasto tušinuko-diktofono prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Toks nutarimas turi būti vertinamas pagal BPK 212 straipsnį, 214 straipsnį, 216 straipsnį ir specialiojo liudytojo apklausos rekomendacijas. [1][2][6][15][16]

Teisinis vertinimas

BPK 212 straipsnio 2 punktas leidžia nutraukti tyrimą, kai nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. [1]

  • BPK 214 straipsnio 1 dalis tokiu atveju suteikia prokurorui kompetenciją nutraukti tyrimą nutarimu. [2]
  • BPK 216 straipsnio 1 dalis reikalauja nutarime išdėstyti veikos esmę, nutraukimo pagrindus ir motyvus. [6]
  • BPK 216 straipsnio 2 dalis reikalauja išspręsti daiktų, turinčių reikšmės veiką ištirti, klausimą. [6] Pagal pateiktas normas nutraukimas čia nėra atleidimas nuo atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ar pavojingumo praradimo. BK 36 straipsnis ir BK 37 straipsnis taikomi tada, kai padaryta veika jau pripažįstama, tačiau asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. [13][14] Prokuroro nurodyta logika kitokia: nesurinkta pakankamai duomenų dėl tyčios ir informacijos rinkimo tikslo. Tai atitinka BPK 212 straipsnio 2 punkto konstrukciją, o ne BK 36 ar BK 37 straipsnių mechanizmą. [1][13][14] | Procesinis klausimas | Taikoma norma | Terminas arba riba |
Skundas dėl prokuroro nutarimoBPK 214 straipsnio 5 dalis20 dienų nuo nuorašo gavimo
Skundo nagrinėjimas pas aukštesnįjį prokurorąBPK 214 straipsnio 4 dalisne vėliau kaip per 20 dienų
Neatvykimas ar teisėtų nurodymų nevykdymasBPK 163 straipsnio 1 dalisiki 30 MGL bauda arba iki 1 mėnesio areštas
Skundas dėl prokuroro baudosBPK 163 straipsnio 3 dalis10 dienų nuo nuorašo gavimoSpecialiojo liudytojo statusas šioje situacijoje paaiškina, kodėl asmuo galėjo būti apklausiamas ne kaip įtariamasis. Rekomendacijos numato, kad specialiuoju liudytoju gali būti apklausiamas asmuo, galintis duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą veiką, jeigu jis sutinka. [15][16] Tokia apklausa yra draudimo apklausti asmenį apie savo paties galimai padarytą veiką išimtis, taikoma itin retais atvejais. [15][16] Ji rekomenduojama tada, kai reikia nustatyti, ar nusikalstama veika apskritai buvo padaryta, arba kai aplinkybės dar nėra pakankamai aiškios. [15][16] Šiame etape procesas saugo dvi priešingas reikšmes: tyrimo interesą ir asmens apsaugą nuo nepagrįsto persekiojimo. Rekomendacijos tiesiogiai sieja specialią apklausą su proceso paskirtimi apsaugoti asmenis nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo. [15][16] Rašiklis be posėdžio įrašo ir be su partija susijusios informacijos procesiškai silpnina ne daikto buvimo, o tyčinio panaudojimo versiją. Kai faktai rodo prietaisą, bet ne rodo kryptingo rinkimo tikslo, baudžiamasis procesas neturi būti tempiamas vien reputaciniam ginčui išspręsti. Liudytojų apklausa turėjo būti atliekama pagal BPK 183 straipsnį: nustatant tapatybę, išaiškinant teises ir pareigas, įspėjant dėl melagingų parodymų, o parodymus užrašant kiek galima pažodžiui. [11] Jeigu asmuo būtų tapęs įtariamuoju, būtų taikomas BPK 188 straipsnis, įskaitant teisės tylėti išaiškinimą ir apklausą iki kaltinamojo akto. [7] Tai rodo esminį skirtumą tarp informacijos rinkimo tyrimui ir procesinio perėjimo į įtarimo stadiją. Be pakankamų kaltę pagrindžiančių duomenų toks perėjimas pagal pateiktą teisinį rėmą nebūtų savaiminis. [1][7][15][16] Slaptų veiksmų reguliavimas pagal BPK 158 straipsnį šiai žiniai tiesiogiai nepaverčia žurnalistės veiksmų teisėtais ar neteisėtais. Ši norma reglamentuoja savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir jų leidimą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. [4] Ji naudinga tik kaip kontrastas: valstybės slaptos veiklos ribojimai yra atskiras procesinis režimas. [4]

Pasekmės

Praktinė pasekmė partijai yra siaura: ji gali ginčyti ne viešą prokuroro komentarą, o nutarimą nutraukti tyrimą. Skundas pagal BPK 214 straipsnio 5 dalį paduodamas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo. [2] Aukštesnysis prokuroras pagal BPK 214 straipsnio 4 dalį turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo. [2] Jeigu skundas atmetamas, toks nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. [2] Asmeniui, kurio rašiklis rastas posėdyje, nutraukimas pagal BPK 212 straipsnio 2 punktą reiškia, kad tyrimas neužbaigtas kaltinimo stadija dėl nepakankamų kaltę pagrindžiančių duomenų. [1] Tačiau BPK 217 straipsnio 1 dalis leidžia prokurorui atnaujinti tyrimą pagal skundus arba savo iniciatyva, jei tam yra pagrindas. [5] BPK 217 straipsnio 2 dalis tokį pagrindą apibrėžia kaip esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nenustatytas nutraukimo metu. [5] Artimiausias procedūrinis sekimo taškas yra 20 dienų apskundimo terminas nuo nutarimo nuorašo gavimo. Jei skundas bus paduotas, lauktinas aukštesniojo prokuroro nutarimas per 20 dienų nuo skundo gavimo. [2]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Ekonomika.lt
E. prekybos grąžinimai tampa verslo išbandymu: kaip paversti nuostolį lojalumo investicija 🔗
E. prekybos grąžinimai tampa verslo išbandymu: kaip paversti nuostolį lojalumo investicija Internetinė prekyba toliau auga, tačiau kartu didėja ir prekių grąžinimų mastas. Daugeliui prekybininkų tai tampa ne tik logistikos, bet ir…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1, 2, 40 straipsnių, aštuntojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymas 38 straipsnis (statute)
Jeigu vartotojas negauna nuotolinės sutarties sąlygų ir informacijos pagal šio įstatymo 37 straipsnį, nuotolinės sutarties atsisakymo terminas baigiasi praėjus 12…
Jeigu vartotojas negauna nuotolinės sutarties sąlygų ir informacijos pagal šio įstatymo 37 straipsnį, nuotolinės sutarties atsisakymo terminas baigiasi praėjus 12 mėnesių ir 14 dienų nuo nuotolinės sutarties sudarymo dienos. Kai vartotojui nepateikiama informacija apie jo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 16 punktą, vartotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties įgyvendinimas yra neterminuotas. 4. Šiame straipsnyje nustatytą vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties netaikoma šioms nuotolinėms sutartims: 1) nuotolinėms sutartims dėl finansinių paslaugų, kurių kaina susijusi su finansų rinkos svyravimu, kuris gali būti per nustatytą nuotolinės sutarties atsisakymo terminą ir kurio nekontroliuoja finansinių paslaugų teikėjas.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 38 straipsnis (statute)
38 straipsnis. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties 1. Vartotojas turi teisę be jokių sankcijų ir nenurodydamas priežasties atsisakyti nuotolinės sutarties…
38 straipsnis. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties 1. Vartotojas turi teisę be jokių sankcijų ir nenurodydamas priežasties atsisakyti nuotolinės sutarties per 14 dienų, o nuotolinės pensijų kaupimo sutarties – per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti: 1) nuotolinės sutarties sudarymo dieną; 2) dieną, kai vartotojas gauna nuotolinės sutarties sąlygas ir informaciją pagal šio įstatymo 37 straipsnį, jeigu ta diena yra vėlesnė negu šios dalies 1 punkte nurodyta diena. 3. Jeigu vartotojas negauna nuotolinės sutarties sąlygų ir informacijos pagal šio įstatymo 37 straipsnį, nuotolinės sutarties atsisakymo terminas baigiasi praėjus 12 mėnesių ir 14 dienų nuo nuotolinės sutarties sudarymo dienos. Kai vartotojui nepateikiama informacija apie jo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 16 punktą, vartotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties įgyvendinimas yra neterminuotas. 4. Šiame straipsnyje nustatytą vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties netaikoma šioms nuotolinėms sutartims: 1) nuotolinėms sutartims dėl finansinių paslaugų, kurių kaina susijusi su finansų rinkos svyravimu, kuris gali būti per nustatytą nuotolinės sutarties atsisakymo terminą ir kurio nekontroliuoja finansinių paslaugų teikėjas. Minėtos finansinės paslaugos – paslaugos, susijusios su valiutos keitimu, pinigų rinkos priemonėmis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, ateities finansiniais sandoriais, įskaitant ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, (ši kategorija apima valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius); 2) nuotolinėms kelionių ir bagažo draudimo sutartims ar panašioms nuotolinėms draudimo sutartims, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo; 3) nuotolinėms sutartims, kurias vartotojo aiškiu prašymu abi šalys yra visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui. 6. Vartotojas, norintis pasinaudoti teise atsisakyti nuotolinės sutarties, iki nuotolinės sutarties atsisakymo termino pabaigos turi finansinių paslaugų teikėjui išsiųsti pranešimą apie sutarties atsisakymą. 7. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, su nuotoline sutartimi susijusios papildomos sutartys, pagal kurias finansinių paslaugų teikėjas ar kitas asmuo vartotojui teikia susijusias papildomas paslaugas, vartotojui tampa nebeprivalomos vykdyti. Vartotojas gali atsisakyti papildomos sutarties be jokių išlaidų. 8. Finansinių paslaugų teikėjas nuotolinę sutartį, kol nesibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik aiškiu vartotojo prašymu. 9. Pasinaudojęs teise atsisakyti nuotolinės sutarties, vartotojas nedelsdamas sumoka už faktiškai jam pagal šią sutartį finansinių paslaugų teikėjo suteiktą finansinę paslaugą. Mokėtina suma negali viršyti sumos, kuri yra proporcinga suteiktos finansinės paslaugos apimčiai, palyginti su visa nuotolinės sutarties apimtimi, ir neturi būti tokio dydžio, kad būtų laikoma sankcija. 10. Vartotojas už faktiškai suteiktą finansinę paslaugą pagal šio straipsnio 9 dalį moka, jeigu buvo tinkamai informuotas apie teisę atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas, turi įrodyti finansinių paslaugų teikėjas. Finansinių paslaugų teikėjas negali reikalauti mokėti už suteiktą finansinę paslaugą, jeigu be išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti nuotolinę sutartį nepasibaigus šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nustatytam nuotolinės sutarties atsisakymo terminui. 11. Finansinių paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie nuotolinės sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui pagal šią sutartį gautas sumas, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 9 dalyje. Vartotojas, atsisakęs nuotolinės sutarties pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį, nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie nuotolinės sutarties atsisakymą išsiuntimo dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal šią sutartį gautas sumas. 12. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinamuosiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias finansines paslaugas, nustatomos teisės atsisakyti sutarties taisyklės arba numatyta šios teisės alternatyva – apsisprendimo laikotarpis arba kitokia alternatyva, taikomos nurodytų kitų įstatymų ar Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, išskyrus atvejus, kai nurodytuose kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta kitaip. 13. Jeigu kituose konkrečias finansines paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose, kuriais nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nustatytos teisės atsisakyti sutarties taisyklės arba numatyta šios teisės alternatyva – apsisprendimo laikotarpis arba kitokia alternatyva, taikomas šis įstatymas.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 22 ir 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju-1 skirsniu įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 2, 12, 22 IR 40 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU1…
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 2, 12, 22 IR 40 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU1 SKIRSNIU ĮSTATYMAS   2026 m. kovo 26 d. Nr. XV-780 Vilnius         1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi: „11. Atnaujinimas – kaip apibrėžta 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1781, kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema, iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2020/1828 bei Reglamentas (ES) 2023/1542 ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB, 2 straipsnio 18 punkte.“ 2. Buvusią 2 straipsnio 11 dalį laikyti 12 dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi: „31. Įgaliotasis atstovas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 43 punkte.“ 4. Papildyti 2 straipsnį 32 dalimi: „32. Importuotojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 44 punkte.“ 5. Papildyti 2 straipsnį 101 dalimi: „101. Platintojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 45 punkte.“ 6. Papildyti 2 straipsnį 131 dalimi: „131. Taisymas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 20 punkte.“ 7. Papildyti 2 straipsnį 132 dalimi: „132. Taisytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris teikia su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusias prekių taisymo paslaugas, įskaitant jas teikiančius gamintojus, pardavėjus ir su jais susijusius arba nepriklausomus taisymo paslaugų teikėjus.“ 8. Papildyti 2 straipsnį 133 dalimi: „133. Taisomumo reikalavimai – prekių taisymo reikalavimai, įskaitant išardymo supaprastinimo reikalavimus ir reikalavimus dėl prieigos prie atsarginių dalių, prie su taisymu susijusios informacijos ir prie prekėms ar specifiniams prekių komponentams taikomų įrankių.“     2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas 1.
Analizė
Grąžinimo politika e. prekyboje yra kaštų valdymo priemonė tik tiek, kiek ji neperrašo keturiolikos dienų atsisakymo teisės. [1][3]
Jeigu grąžinimas iš tiesų apkraunamas neatskleistomis sąlygomis, problema tampa ne tik sutartinė, bet ir reklamos teisingumo klausimas. [6]

Esmė

E. prekybos grąžinimų klausimas nėra laisvos lojalumo politikos klausimas, kol kalbama apie vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.22810 straipsnį, 6.22811 straipsnį, 6.2287 straipsnį, 6.2282 straipsnį ir 6.301 straipsnį. [1][2][3][6][9] Naujienoje aprašytas augantis grąžinimų mastas tik paryškina ribą tarp verslo kaštų kontrolės ir imperatyvios vartotojo teisės. Verslininkas gali optimizuoti procesą, bet negali sutarties sąlygomis tiesiogiai ar netiesiogiai panaikinti Civiliniame kodekse nustatytų vartotojo teisių. [3] Grąžinimo politika e. prekyboje yra kaštų valdymo priemonė tik tiek, kiek ji neperrašo keturiolikos dienų atsisakymo teisės. [1][3] Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 1 dalį vartotojas gali per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties nenurodydamas priežasties. [1]

Teisinis vertinimas

Pirmoji verslininko pareiga atsiranda dar prieš pirkimą: pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2287 straipsnį informacija turi būti aiški ir suprantama. [2]

  • Turi būti nurodytos pagrindinės prekės ar paslaugos savybės, verslininko duomenys, buveinės adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir ryšio priemonės, leidžiančios veiksmingai bendrauti. [2]
  • Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 6.2287 straipsnį turi būti pateikta bendra kaina, mokesčiai ir papildomos vežimo, pristatymo, pašto ar kitos išlaidos. [14]
  • Todėl grąžinimo mokestis, pristatymo išlaidų tvarka ir prekės savybės turi būti ne paslėptos po pirkimo, o suprantamos prieš sutartį. [2][14] Atsisakymo teisės branduolys paprastas: vartotojas neprivalo aiškinti, kodėl drabužis, batas, interjero prekė ar kita prekė jam netiko. [1]

Tačiau teisė nėra absoliuti, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 2 dalis ir pakeitimo nuostatos numato išimtis pagal prekių ar paslaugų pobūdį. [1][10][12] | Situacija | Teisinė reikšmė |

Įprasta nuotolinė sutartisAtsisakymas per 14 dienų be priežasties. [1]
Prekė pagaminta pagal specialius vartotojo nurodymusAtsisakymo teisė netaikoma. [1][10][12]
Greitai gendanti prekė arba trumpas galiojimo laikasAtsisakymo teisė netaikoma. [1][10][12]
Išpakuota prekė netinkama grąžinti dėl sveikatos ar higienos priežasčiųAtsisakymo teisė netaikoma. [1][10][12]
Prekės po pristatymo neatskiriamai susimaišo su kitais daiktaisAtsisakymo teisė netaikoma. [10][12]Kai vartotojas teisę įgyvendina, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.22811 straipsnio 1 dalį pasibaigia šalių pareigos vykdyti nuotolinę sutartį. [9]

Pagal 6.22811 straipsnio 2 dalį verslininkas turi nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo grąžinti visas vartotojo sumokėtas sumas, įskaitant pristatymo išlaidas. [9] Tas pats straipsnis leidžia naudoti kitą mokėjimo būdą tik vartotojui aiškiai sutikus ir nepatiriant papildomų išlaidų. [9] Verslininkas gali negrąžinti sumų, kol prekės negrąžintos arba kol vartotojas pateikia jų išsiuntimo įrodymą, jeigu sutartis nenumato verslininko pareigos prekes atsiimti. [9] | Veiksmas | Terminas arba riba |

Vartotojo atsisakymas14 dienų nuo taikytino momento. [1][11]
Pinigų grąžinimasNe vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo gavimo. [9]
Brangesnis pristatymo būdasPapildomos išlaidos negrąžinamos, jei vartotojas aiškiai pasirinko ne pigiausią įprastinį pristatymą. [9]
Nepateikta nuotolinės sutarties informacija pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 38 straipsnįTerminas gali būti 12 mėnesių ir 14 dienų, o kai nepateikta informacija apie atsisakymo teisę, teisės įgyvendinimas neterminuotas. [11]Grąžinimo taisyklės negali būti suformuluotos taip, kad vartotojas faktiškai atsisakytų savo teisių. [3]

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2282 straipsnį tokios sąlygos negalioja, o vartotojas gali kreiptis į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą. [3] Jeigu reklamoje žadamas paprastas ar nemokamas grąžinimas, teiginiai vertinami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.301 straipsnį: jų teisingumą, visapusiškumą ir pateikimo būdą. [6] Reklaminis pažadas apie sklandų grąžinimą tampa rizikingas, kai būtina informacija praleidžiama arba vartotojas gali suvokti numanomą klaidinantį teiginį. [6] Skaitmeninio turinio atveju reikia atskiros kontrolės, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.22812 straipsnis sieja atsisakymo teisės praradimą su išankstiniu aiškiu sutikimu ir pripažinimu. [8][15] Jeigu šių elementų nėra, vartotojas neturi pareigos mokėti už visą ar dalį patvariojoje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio. [8] Skaitmeninis turinys ar paslauga taip pat turi atitikti aprašymą, kiekį, kokybę, funkcionalumą, suderinamumą ir kitas sutartyje numatytas savybes. [7]

Pasekmės

Pirmasis scenarijus verslui palankiausias: politika aiškiai išskiria 14 dienų atsisakymą, išimtis, pinigų grąžinimo terminą ir mokėjimo būdą. [1][9][17] Tokia tvarka leidžia grąžinimus naudoti kaip pasitikėjimo priemonę, nes ji sutampa su privalomu teisiniu minimumu. [1][3][9] Antrasis scenarijus konfliktinis: paslėpti mokesčiai, pertekliniai žingsniai ar neaiškios išimtys gali būti vertinami kaip vartotojo teisės ribojimas. [3][11] Tokiu atveju ginčas iš klientų aptarnavimo lygmens pereina į vartotojų teisių apsaugos instituciją arba teismą. [3] Trečiasis scenarijus reklaminis: viešas pažadas apie lengvą grąžinimą turi būti pagrindžiamas tuo metu, kai jis skelbiamas. [6] Jeigu grąžinimas iš tiesų apkraunamas neatskleistomis sąlygomis, problema tampa ne tik sutartinė, bet ir reklamos teisingumo klausimas. [6] Praktiškai tai svarbu e. parduotuvėms, nes grąžinimo sąlygos turi būti suderintos su prekių aprašymais, kaina, pristatymo išlaidomis ir atsisakymo forma. [2][14][17] Šiandien, 2026-08-05, pavyzdinė informacijos ir atsisakymo formų sistema remiasi Teisingumo ministro įsakymo suvestine redakcija nuo 2026-06-19. [17] Sekimo taškas: konkrečiame ginče per 14 dienų nuo vartotojo pranešimo reikia laukti pinigų grąžinimo arba verslininko pozicijos, kad grąžinimas sulaikomas iki prekės gavimo ar išsiuntimo įrodymo. [9]

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Pateikti fragmentai neatskleidžia, kas konkrečiai inicijavo su e. prekybos grąžinimais susijusį reguliavimą. Su tema siejasi tik vartojimo ir nuotolinių sutarčių taisyklės: jomis siekta stiprinti vartotojo apsaugą, įskaitant nesąžiningų sąlygų ginčijimą, draudimą taikyti brangesnius kontaktinius telefono numerius ir galimybę elektroninėmis priemonėmis atsisakyti nuotolinės sutarties. Kiti fragmentai kalba apie atsiskaitymus grynaisiais, varžytynes, registrus ir susijusius procesinius pakeitimus, todėl pagrindinių argumentų ar prieštaravimų dėl e. prekybos grąžinimų jie nepagrindžia.

🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →