Legal prism · 2026-08-05
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-08-05

Updated: 2026-08-05 17:06
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (30)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — Bernardinai.lt
Professor V. Žydžiūnaitė on Academic Plagiarism: "We Certainly Cannot Claim That Only the PhD Student Is Responsible" 🔗
Although higher education institutions claim to use strict plagiarism detection software, scandals regarding the quality of previously defended dissertations continue to emerge. According to Prof. Dr. Vilma Žydžiūnaitė, Director of the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų…
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybę, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą. 3. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 4. Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 5. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. 6. Disertacija – originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. 7. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. 8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 9. Klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius). 10. Lietuvos aukštoji mokykla (toliau – aukštoji mokykla) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – organizuoti ir vykdyti studijas, teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdyti fundamentinius ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. 11. Lietuvos mokslinių tyrimų institutas (toliau – mokslinių tyrimų institutas) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 12. Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 13. Mokslas – žinių sistema, apimanti bendrąsias tiesas ar teorijas arba bendrųjų dėsnių veikimą, pagrįsta mokslinių tyrimų metodais. 14. Mokslinė veikla – mokslinių žinių kūrimas, kūrybinė veikla, vykdoma taikant mokslinių tyrimų metodus. 15. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. 16. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį. 17. Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai. 18. Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais tyrimais, meno kūryba. 19. Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas, kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai, įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir) kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos, kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus. 20. Rezidentūra – medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypčių studijos, skirtos atitinkamos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti specializaciją. 21. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje. 22. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas. 23. Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti. 24. Studijų kryptis – akademinis, profesinis ir tyrimų laukas, kurį vienija bendra samprata, studijų rezultatai ir jų pasiekimų būdai (dėstymas, studijavimas, vertinimas). 25. Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai. 26. Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas. 27. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. 28. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams. 29. Užsienio lietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1368 Vilnius         1 straipsnis. 17…
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1368 Vilnius         1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas).“ 2. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įpareigoti mokslo ir studijų institucijas pakeisti ar panaikinti sprendimus, prieštaraujančius akademinei etikai ir procedūroms;“. 4. Papildyti 17 straipsnio 11 dalį nauju 6 punktu: „6) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir jų priežastys;“. 5. Papildyti 17 straipsnio 11 dalį nauju 7 punktu: „7) įpareigoti mokslo (meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui leidėjo patvirtinimą dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir techninių klaidų ištaisymo duomenų bazėse, kuriose teikiamos nuorodos į mokslo (meno) darbus;“. 6. Buvusius 17 straipsnio 11 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 punktais. 7. Pakeisti 17 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Šio straipsnio 3 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais tol, kol į kontrolieriaus vietą paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų…
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, principų ir mokslinių praktikų, užtikrinančių mokslinės veiklos ir mokslo (meno) sklaidos, studijų ir su studijomis susijusios veiklos skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, atsakomybę, asmenų lygybę, nediskriminavimą, akademinę laisvę, pasitikėjimą ir pagarbą. 3. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 4. Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. 5. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. 51. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad įstojusių į aukštąją mokyklą, studijuojančių ir įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją studentų socialinė sudėtis visose studijų pakopose atitiktų įvairialypę visuomenės socialinę sudėtį. 6. Disertacija – originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. 61. Egzilio sąlygomis veikianti aukštoji mokykla – Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių. Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu. 7. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. 8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 9. Klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius). 10. Lietuvos aukštoji mokykla (toliau – aukštoji mokykla) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – organizuoti ir vykdyti studijas, teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdyti fundamentinius ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. 11. Lietuvos mokslinių tyrimų institutas (toliau – mokslinių tyrimų institutas) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 12. Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. 13. Mokslas – žinių sistema, apimanti bendrąsias tiesas ar teorijas arba bendrųjų dėsnių veikimą, pagrįsta mokslinių tyrimų metodais. 14. Mokslinė veikla – mokslinių žinių kūrimas, kūrybinė veikla, vykdoma taikant mokslinių tyrimų metodus. 15. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. 16. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį. 161. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma. 17. Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir kiti darbuotojai. 18. Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais tyrimais, meno kūryba. 19. Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas, kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai, įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir) kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos, kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus. 20. Rezidentūra – medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypčių studijos, skirtos atitinkamos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti specializaciją. 21. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje. 22. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas. 23. Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti. 24. Studijų kryptis – akademinis, profesinis ir tyrimų laukas, kurį vienija bendra samprata, studijų rezultatai ir jų pasiekimų būdai (dėstymas, studijavimas, vertinimas). 25. Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai. 26. Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas. 27. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. 28. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams. 29. Trumposios pakopos studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti. 30. Užsienio lietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai. 31. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme.
Analysis

Core issue

The dispute is not merely a verification of the author's integrity; it tests whether the qualification awarding procedure itself has withstood the standard of academic ethics. [2] Therefore, the issue at hand is not one of public reputation, but rather the lawfulness of awarding the academic qualification and the limits of oversight. [2][3] The report indicates that ISM will investigate a potential breach of academic ethics regarding M. Sinkevičius's dissertation. The precise legal issue: whether potential plagiarism in the dissertation constitutes a breach of academic ethics as defined in Article 4(2) of the Law on Science and Studies of the Republic of Lithuania. [2] Concurrently, the question arises whether, pursuant to Article 17

📄 Original — Jurbarko „Šviesa”
Lithuania Minor Unites Its Goals - Jurbarkas "Šviesa" 🔗
On July 22, at the Hugo Scheu Manor in Šilutė, the municipalities of Jurbarkas, Tauragė, Šilutė, Pagėgiai, Neringa, Palanga, and Klaipėda city and district signed an agreement to jointly develop a cultural route network and create a…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas 4 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų funkcijos Savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai: 1) bendradarbiaudami su Lietuvos…
5 straipsnis. Savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų funkcijos Savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai: 1) bendradarbiaudami su Lietuvos ir užsienio institucijomis, valstybės, savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kuria ir teikia įvairias kultūros paslaugas, užtikrina jų prieinamumą visuomenei; 2) įgyvendina priemones, skirtas nacionalinių, regiono ir vietos etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimui, stiprinimui ir sklaidai; 3) įgyvendina priemones, skirtas dainų švenčių tradicijų tęstinumui ir plėtrai užtikrinti, dalyvauja dainų šventėse; 4) formuoja mėgėjų meno kolektyvus, įgyvendina mėgėjų meno kolektyvų plėtrą, teikia priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti; 5) organizuoja kultūros renginius, rengia ir įgyvendina kultūrinės edukacijos ir neformaliojo švietimo veiklas; 6) įgyvendina iniciatyvas, skirtas Lietuvos tapatybės ir tradicijų išsaugojimui, istorinės atminties aktualizavimui užtikrinti, stiprinančias vietos ir regiono kultūrinį savitumą, skatinančias pilietiškai aktyvios bendruomenės ugdymą; 7) organizuoja ir (ar) vykdo profesionalaus meno veiklas ir jų sklaidą, dalyvauja įgyvendinant regioninius, nacionalinius ar tarptautinius kultūros plėtros projektus ir programas; 8) įgyvendina veiklas, skirtas vietos bendruomenės įsitraukimui į socialines iniciatyvas meninėmis ir kūrybinės saviraiškos formomis skatinti; 9) vykdo veiklas, skatinančias įvairių kultūrų pažinimą, kultūros paslaugų prieinamumą socialinės atskirties grupėms ir šių grupių įtraukimą į kultūros plėtrą; 10) vykdo kultūros pristatymą ir sklaidą užsienyje; 11) rengia kultūros centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir užtikrina kultūros centrų darbuotojų dalyvavimą jose; 12) teikia kultūros paslaugas, skatinančias kultūrinį verslumą; 13) atlieka teikiamų kultūros paslaugų poreikio ir kultūros paslaugų kokybės stebėseną; 14) atlieka kitas kituose įstatymuose ir kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Kultūros centrų veiklos teisinio reguliavimo ypatumai 1. Kultūros centrai steigiami, pertvarkomi, reorganizuojami ir likviduojami tik Civilinio kodekso…
5 straipsnis. Kultūros centrų veiklos teisinio reguliavimo ypatumai 1. Kultūros centrai steigiami, pertvarkomi, reorganizuojami ir likviduojami tik Civilinio kodekso, Biudžetinių įstaigų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais pagrindais. Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti kultūros centrų steigėjai. 2. Kultūros centrų veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. 3. Sprendimą dėl kultūros centrų likvidavimo arba reorganizavimo priima institucija ar juridinio asmens dalyvių susirinkimas, priėmęs sprendimą dėl kultūros centro steigimo. 4. Kiekvieno kultūros centro, kaip įstaigos, nepaisant jos teisinės formos, pavadinime turi būti nurodyta „kultūros centras“. 5. Juridinis asmuo, siekiantis pripažinimo kultūros centru, turi atlikti ne mažiau kaip dvi iš šių funkcijų: 1) sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, populiarinti senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoti etninės kultūros perimamumą; 2) organizuoti mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą; 3) rūpintis mėgėjų meno kolektyvų parengimu ir dalyvavimu Dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose; 4) organizuoti pramoginius, edukacinius ir kitus renginius; 5) organizuoti valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimą; 6) rūpintis vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu; 7) kurti ir įprasminti šiuolaikines modernias meno veiklos formas; 8) organizuoti etninę kultūrą, mėgėjų meną populiarinančius renginius, tenkinti kitus bendruomenės kultūrinius poreikius; 9) sudaryti sąlygas profesionalaus meno sklaidai; 10) tenkinti sociokultūrinius bendruomenės poreikius. 6. Kultūros ministerijos nustatyta akreditavimo tvarka juridinį asmenį kultūros centru pripažįsta steigėjas. 7. Akreditavimą vykdo steigėjo sudaryta komisija, į kurios sudėtį įeina ir Kultūros ministerijos atstovai. 8. Kultūros centro akreditacijos reikalavimai: 1) turi veiklai tinkamas patalpas ir darbo organizavimui reikiamas priemones; 2) turi atitinkamos kvalifikacijos kultūros ir meno darbuotojų; 3) sistemingai rengia veiklos planus ir juos įgyvendina. 9. Juridinis asmuo, siekdamas pripažinimo kultūros centru, steigėjui kartu su prašymu pateikia šiuos dokumentus: 1) juridinio asmens steigimo dokumentų nuorašus; 2) dokumentų nuorašus apie vykdomą ir numatomą vykdyti veiklą, turimą ir planuojamą metų veiklos programą; 3) studijų, būrelių, mėgėjų meno kolektyvų, veikiančių kultūros centre, sąrašą; 4) kultūros ir meno darbuotojų sąrašą ir dokumentų nuorašus, patvirtinančius jų išsimokslinimą ir atitinkamą kvalifikaciją; 5) dokumentų nuorašus, įrodančius veiklai tinkamų patalpų nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos, panaudos sutarčių pagrindu valdymą ir informaciją apie administracinį personalą. 10. Kultūros centro steigėjas informuoja Kultūros ministeriją apie kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, reorganizavimą ar likvidavimą arba apie jų filialų steigimą ar uždarymą.
Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Savivaldybės institucijų kompetencija savivaldybių kultūros centrų veiklos valdymo srityje 1. Savivaldybės taryba: 1) steigia savivaldybių kultūros…
11 straipsnis. Savivaldybės institucijų kompetencija savivaldybių kultūros centrų veiklos valdymo srityje 1. Savivaldybės taryba: 1) steigia savivaldybių kultūros centrus, priima sprendimus dėl jų pabaigos ir pertvarkymo, tvirtina savivaldybių kultūros centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir planavimo dokumentus; 2) bendradarbiaudama su kultūros centrų bendruomene, nustato savivaldybių kultūros centrų veiklos prioritetus; 3) užtikrina savivaldybių kultūros centrų finansavimą ir (ar) kitokį prisidėjimą prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių savivaldybės kultūros centrų veiklos, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimo įgyvendinant tarptautines, nacionalines, regionines kultūrines programas ir dalyvavimo dainų šventėse; 4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su kultūros centrų veiklos valdymu savivaldybės teritorijoje. 2. Savivaldybės meras: 1) koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės teritorijoje veikiančių savivaldybės kultūros centrų veiklą, organizuoja jų teikiamų paslaugų kokybės stebėseną; 2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su kultūros centrų veiklos valdymu savivaldybės teritorijoje.
Analysis

objektų būklės, naudojimo bei išsaugojimo tendencijų. [13] * *Draft English:* The same review highlights the problem that many municipalities do not prepare long-term strategic programs and do not analyze in detail the condition, use, and preservation trends of the objects. [13] * *Lithuanian:* Įsigaliojimo datos rodo, kad 2026-08-05 šiam vertinimui taikomas jau galiojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reguliavimas. [7][8][9] * *Draft English:* The effective dates indicate that as of August

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Mokslo ir technologijų pasaulis
AI giants are buying up and destroying old books en masse. Mass scanning is already underway 🔗
AI giants are buying up and destroying old books en masse. Mass scanning is already underway. Artificial intelligence giants have found a new data source: used printed books. Join the technologijos.lt team! Flexible hours, good pay, and…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio…
22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama: 1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja; 2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto; 3) naudoti kūrinius, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu kūrinio nėra viešoje prekyboje ir autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo. Šio apribojimo tikslais šiame punkte nurodytos įstaigos gali atgaminti įsigytus kūrinių egzempliorius, tačiau tik tam, kad būtų įmanoma techniškai padaryti kūrinį viešai prieinamą kompiuterių tinklais. Tuo pačiu metu negali būti padaroma prieinamų kompiuterių tinklais daugiau kūrinio egzempliorių, negu jų yra šiose įstaigose. Šiame punkte nurodytos įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų naudojamos efektyvios techninės apsaugos priemonės, neleidžiančios atgaminti kūrinių kopijų, taip pat bet kokiu būdu perkelti ar perduoti kūrinių turinio informaciją už įstaigų terminalų ribų į išorės tinklus; Pastaba. 22 straipsnio 3 punktas taikomas tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo (Nr. XI-1833) įsigaliojimo. 4) nekomerciniais tikslais viešai atlikti ir viešai rodyti kūrinį formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių-darželių ir darželių) koncertuose, parodose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis. Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Šis Įstatymas nustato: 1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); 2) atlikėjų, fonogramų…
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Šis Įstatymas nustato: 1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); 2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, elektroninės spaudos leidėjų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); 3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); 4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72-9, 72-10, 72-12, 72-13, 72-30, 72-31, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1, 15-2, 21-1, 22-1, 22-2, 40-1, 40-2, 40-3, 57-1, 65-1 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymas 11 straipsnis (statute)
Pakeisti 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti…
Pakeisti 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 221 straipsniu Papildyti Įstatymą 221 straipsniu: „221 straipsnis. Tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais 1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo mokslinių tyrimų organizacijoms ir kultūros paveldo įstaigoms leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti kūrinių, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą.
Analysis

* *Lithuanian:* ... 22-1 straipsnis suteikia platesnį saugojimo pagrindą mokslinių tyrimų rezultatams tikrinti, bet tik nekomerciniame mokslinių tyrimų kontekste. [12] * *English:* ... 22-1 of the LCRR provides a broader basis for retention to verify scientific research findings, but only within a non-commercial research context. [12] * *Lithuanian:* Bibliotekoms svarbu, kad skaitmeninių dokumentų naudojimas tebėra siejamas su teisių subjektų sutikimu arba konkrečiomis ATGTĮ išimtimis. [

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Jogaila Street in Vilnius is being renovated: new bicycle path, sidewalks, and improved traffic flow 🔗
Jogaila Street, one of the most important streets in central Vilnius, is undergoing major reconstruction to install a new bicycle path, updated sidewalks, and improve traffic flow. Sidewalk renovations are currently wrapping up on one side…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos kelių įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus. 2…
5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus. 2. Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo pažangos priemones, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, nustato prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių tvarką ir sąlygas. 3. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat: 1) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas; 2) atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus; 3) tvarko ir analizuoja duomenis apie valstybinės reikšmės kelius; 4) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo pažangos priemonių rengimo; 5) atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir jos nustatyta tvarka atlieka šių projektų sąnaudų ir naudos analizę ir pasirenka geriausią projekto įgyvendinimo galimybę, ir šio pasirinkimo rezultatus paskelbia savo interneto svetainėje; 6) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną; 7) skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 45 straipsniu (išskyrus 45 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama tarp infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros valdytojo kilusį ginčą, turi teisę nustatyti užmokesčio už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra dydį), suteikia operatoriams, siekiantiems užtikrinti ryšį, reikalingą eismo dalyvių įrenginiams, transporto sistemoms ir transporto priemonėms veikti, bendrai naudotis akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise valdomais, naudojamais ir disponuojamais ryšių bokštais, esančiais valstybinės reikšmės keliuose (toliau – ryšių bokštų bendras naudojimas). Sutartyje dėl ryšių bokštų bendro naudojimo turi būti numatytas ne ilgesnis kaip 10 metų sutarties galiojimo terminas, kuris gali būti pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui neribotą kartų skaičių, užmokesčio dydis, jo mokėjimo ir peržiūros tvarka, 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo laiku operatoriaus nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, operatoriaus atsakomybė už netinkamą sutarties įsipareigojimų vykdymą, sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka. Užmokestis, kurį moka operatoriai už ryšių bokštų bendrą naudojimą, yra apskaičiuojamas susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir turi būti pagrįstas patirtomis ryšių bokštų įrengimo, eksploatavimo sąnaudomis ir protingumo kriterijų atitinkančia investicijų grąža. Lėšos, gautos už ryšių bokštų bendrą naudojimą, yra akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos. Šios lėšos naudojamos ryšių bokštams statyti ir jiems funkcionuoti reikalingiems elektros, ryšių linijų įvadams įrengti skirtai paskolai grąžinti ir palūkanoms mokėti, taip pat ryšių bokštų ir jiems funkcionuoti reikalingų elektros, ryšių linijų įvadų eksploatavimo sąnaudoms ir kitoms su šio turto eksploatavimu, naudojimu ir priežiūra susijusioms sąnaudoms padengti. 4. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. 5. 6. Kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Keliai gali būti tiesiami ar rekonstruojami koncesiniais pagrindais. Nr. XI-1634, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6615 (2011-11-22), i. k. 1111010ISTA0XI-1634 7. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų tvarką nustato Vyriausybė. Nr. XI-1634, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6615 (2011-11-22), i. k. 1111010ISTA0XI-1634 8. Geležinkelių pervažų įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Geležinkelio transporto kodeksas. Nr. XI-1634, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6615 (2011-11-22), i. k. 1111010ISTA0XI-1634
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas…
5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas 1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus. 2. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką vykdo bei valstybinės reikšmės kelių programas rengia Susisiekimo ministerija. 3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) Susisiekimo ministerijos įgaliota atlieka valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių steigėjos funkcijas; 2) nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis); 3) vykdo valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovų funkcijas; 4) vykdo valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo funkcijas; 5) kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų), prižiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. 4. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. 5. Kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Keliai gali būti tiesiami ar rekonstruojami koncesiniais pagrindais. 6. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų tvarką nustato Vyriausybė. 7. Geležinkelių pervažų įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Geležinkelio transporto kodeksas.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S   2002 m. spalio 3 d. Nr. IX-1113 Vilnius   (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424)     1…
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S   2002 m. spalio 3 d. Nr. IX-1113 Vilnius   (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424)     1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymą ir jį išdėstyti taip:   „LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ Į S T A T Y M A S   PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Didžiagabaritė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausius leistinus dydžius. 2. Gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. 3. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. 4. Kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla. 5. Kelio briauna – kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija. 6. Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. 7. Kelio kategorija – rodiklis, nustatantis kelio techninius parametrus bendrame kelių tinkle (kelio ir jo statinių matmenis, eismo juostų skaičių, sankryžų tipą, eismo pralaidumą ir kita). 8. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. 9.
Analysis

Core issue

From a legal standpoint, the reconstruction of Jogailos Street is treated not as a matter of aesthetics, but as a test of competence regarding the safe redevelopment of a street of local significance. The crux of the dispute would be whether the municipality, in altering the sidewalks, bicycle path, bus lane, and parking, complied with design, traffic safety, and work zone protection regulations. The factual scope of the news is narrow: Jogailos Street in Vilnius is undergoing reconstruction, the traffic scheme remains substantially unchanged, and the works are scheduled for completion by December 31, 2026. The applicable legal norms are as follows:

  • Article 8 of the Law on Roads of the Republic of
📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Diena.lt
State of emergency declared in Vilnius district elderates 🔗
"The weekend storm hit some residents of the Vilnius district hard. Following a continuous assessment of the situation, today I decided to declare a state of emergency in the worst-affected elderates of Avižieniai, Riešė, and Zujūnai,"…
Fact-check:
⚪ UnverifiedFinansinė pagalba stichinės nelaimės atveju skiriama už žalą gyvenamiesiems būstams ir būtinajai gyvenamajai infrastruktūrai; sugadintos tvoros, lauko įrenginiai ar su būstu nesusijęs turtas nėra kompensuojami
⚪ UnverifiedPagal galiojančią tvarką gali būti skiriama iki 3,5 tūkst. eurų (gyvenamajam namui/butui), iki 1,5 tūkst. eurų (sodo namui) arba iki 500 eurų (ūkiniam pastatui)
⚪ UnverifiedŽalos atlyginimą gali gauti Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę fiziniai asmenys ir Vilniaus rajone registruoti juridiniai asmenys
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo…
13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 4) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 5) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 6) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 7) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 8) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 9) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2. Meras ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus savivaldybės teritorijoje esančioms kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams, kurių valdoma ypatingos svarbos infrastruktūra yra mero vadovaujamos savivaldybės teritorijoje, dėl jų atsparumo stiprinimo. 3. Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 2) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 3) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 4) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 5) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais; 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas 1. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras: 1) nedelsdamas…
33 straipsnis. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas 1. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras: 1) nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą; 2) vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės operacijų centro pasiūlymu sprendžia dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojo, darbuotojo ar valstybės politiko paskyrimo savivaldybės operacijų vadovu poreikio; 3) šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją; 4) telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos pajėgas ir reikalingus materialinius išteklius susidariusiai savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti, gyventojams kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugoti, jiems evakuoti; 5) atsižvelgdamas į gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl gyventojų evakavimo; 6) kreipiasi į kitos savivaldybės ir (arba) valstybės instituciją ir (arba) įstaigą pagalbos gyventojams evakuoti, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar gresiančiai arba susidariusiai savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka; 7) pagal kompetenciją priima kitus sprendimus, būtinus savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei ar gresiančiai arba susidariusiai savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. 2. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, savivaldybės operacijų centras: 1) vertina ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo merui skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją; 2) renka informaciją apie gresiančią savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos raidos prognozes ir planuoja priemones, siekdamas laiku reaguoti į galimas naujas grėsmes; 3) išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kad būtų imtasi reikiamų priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti; 4) organizuoja nutrauktų komunalinių paslaugų gyventojams teikimo atnaujinimą; 5) kol paskelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir paskiriamas savivaldybės operacijų vadovas, organizuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jų padarinių šalinimo darbus ir juos koordinuoja. 3. Paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją: 1) savivaldybės operacijų vadovas tampa atsakingas už paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo darbų organizavimą ir atlikimą; 2) meras atlieka šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytas funkcijas ir vykdo kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones; 3) savivaldybės operacijų centras atlieka šio straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytas funkcijas ir vykdo kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones, taip pat koordinuoja jų vykdymą; 4) ministerijos, atsižvelgdamos į ministrams pavestą valdymo sritį, taip pat ministrui pavestos valdymo srities valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją, teikia konsultacijas, ekspertinę ir pagal galimybes kitą pagalbą savivaldybei likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas 1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir…
32 straipsnis. Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas 1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka praneša ir keičiasi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. 3. Ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius: 1) savivaldybės lygio – ekstremalioji situacija, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus arba pagrįstai prognozuojama, kad atitiks šiuos kriterijus vienos savivaldybės teritorijoje, ir kai susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniai šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos pajėgomis ar naudojant savivaldybėje turimus materialinius išteklius arba valstybės rezervą; 2) valstybės lygio – ekstremalioji situacija Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje arba ekstremalioji situacija, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų, arba kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau kaip vienus metus, arba kai jos padariniams šalinti reikalingi materialiniai ištekliai teikiami iš kitų savivaldybių ar pasitelkiamos kitose savivaldybėse esančios civilinės saugos pajėgos. 4. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija arba valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje. Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje. 5. Ekstremaliosios situacijos galiojimo trukmė siejama su ekstremaliosios situacijos grėsmės išnykimu ir jos padarinių pašalinimu. Ekstremaliąją situaciją paskelbęs subjektas privalo reguliariai Vyriausybės nustatyta tvarka vertinti ekstremaliosios situacijos galiojimo poreikį ir, likvidavus ekstremaliąją situaciją ir pašalinus jos padarinius, inicijuoti ekstremaliosios situacijos atšaukimą. 6. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, laikoma, kad tuo pačiu pagrindu paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija yra atšaukta. 7. Gavęs savivaldybės, kurios visoje teritorijoje ar jos dalyje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, mero motyvuotą prašymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, atsižvelgdamas į paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su ministerija ir (ar) kita institucija ir įstaiga, kurios veiklos sričiai priskirtina paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po mero motyvuoto prašymo gavimo dienos teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Kai Nacionalinis krizių valdymo centras nusprendžia, kad mero prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą jis nedelsdamas informuoja merą ir pateikia pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo.
Analysis
`.
* Are they on their own lines? Yes.

Core issue

`, `

Legal assessment

`, `

Consequences

`, `

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Vakarų ekspresas
A hole in the toilet, outraged residents, and a police investigation: what happened in Klaipėda's Ąžuolynas Park 🔗
A burnt portable toilet left in Klaipėda's Ąžuolynas Park for several weeks has sparked outrage among residents, especially during the crowded Sea Festival. The municipality and the maintenance company claim that an ongoing police…
Fact-check:
⚪ UnverifiedBendrovė neturėjo teisės savavališkai išvežti ar demontuoti biotualeto, kol nebuvo gautas policijos leidimas, nes įvykio vietoje buvo atliekami procesiniai veiksmai.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 straipsnis (statute)
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu…
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 188 straipsnis (statute)
188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos…
188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 straipsnis (statute)
2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės…
2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-1554, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 2015-04087   3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)   188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   3.
Analysis

it may shift the case to an assessment of a method dangerous to the public and risk to human life or safety. * *Lithuanian:* - Todėl įmonės atsakymas apie policijos leidimą nėra automatiškai pasiteisinimas, bet jis atitinka modelį, kai daiktas laikinai paliekamas dėl proceso poreikių. * *Translation draft:* - Therefore, the company's response regarding police permission is not an automatic excuse, but it aligns with the model where an object is temporarily left in place due to the needs of the proceedings. 3. Review and Refine: * Ensure abbreviations are clear: CC (Criminal Code), CCP (Code of Criminal Procedure).

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — tv3.lt
Lithuanian police launch investigation following racism scandal at European Powerlifting Championship 🔗
The investigation was launched after competition assistant Ernestas Kusinas wrote on Instagram: "I am a racist and I did this on purpose." According to Reuters, law enforcement will investigate both the social media post and the incident…
Fact-check:
🟡 IncompleteUž rasizmo nusikaltimą Lietuvoje gali grėsti iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė…
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė…
Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23) Straipsnio pakeitimai: Nr. XIII-343, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08026 Nr. XIV-1065, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-04, i. k. 2022-09434 Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1701 straipsnis (statute)
1701 straipsnis. Grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla 1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar…
1701 straipsnis. Grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla 1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstyti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. XI-330, 2009-07-09, Žin., 2009, Nr. 87-3663 (2009-07-23)
Analysis
* *Lithuanian
📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Alfa.lt
Case of spy pen found at LSDP meeting closed: prosecutors reach decision 🔗
The Vilnius Regional Prosecutor's Office has terminated the pre-trial investigation into the illegal use of surveillance equipment, which was launched after a covert recording pen was found during a Lithuanian Social Democratic Party…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
2020-05178   3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik…
2020-05178   3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančio jų vykdymą, sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš teisėją nutraukiamas, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. 4. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. 5.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka…
1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). 2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nuo 2019-12-30 iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje sustabdomas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija; TAR, 2014-01-07, Nr. 63, identifikacinis kodas 2014-00063) galiojimas. 3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančio jų vykdymą, sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš teisėją nutraukiamas, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. 4. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. 5. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvės nevaržanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. 6. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. 7. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė. 8. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.“
Lietuvos Respublikos teismų įstatymas 47 straipsnis (statute)
47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo…
47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). 2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančio jų vykdymą, sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš teisėją nutraukiamas, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. 4. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. 5. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvės nevaržanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. 6. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. 7. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė. 8. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.
Analysis

laisvės atėmimo. [1] * *English:* This is significant for the journalist due to the risk of criminal liability, as the specified sanction carries a penalty of up to 4 years of imprisonment. [1] * *Lithuanian:* LSDP tai svarbu dėl teisės reikalauti procesinės peržiūros, jeigu partija mano, kad nutarimo motyvai neatitinka surinktų duomenų. [5][14] * *English:* This is significant for the LSDP regarding the right to request a procedural review if the party believes that the reasoning of the ruling does not correspond to the gathered evidence. [5][14] *

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — JP.lt
Association of Professional Journalists Decides to Expel E. Samoškaitė 🔗
Following the prosecution's closure of the investigation into a covert recording device found at a Lithuanian Social Democratic Party (LSDP) council meeting, the Association of Professional Journalists (ŽPA) has decided to expel public…
Fact-check:
✅ ConfirmedNutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika 1. Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai…
44 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika 1. Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas. 2. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius. 3. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas 5 straipsnis (statute)
Visuomenės informavimo etikos asociacija 1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi…
Visuomenės informavimo etikos asociacija 1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. 2. Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. 3. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta šio straipsnio 2 dalyje išvardytų organizacijų. Ji turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke. 4. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. 5. Asociacijos veikla finansuojama iš: 1) metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas; 2) kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. 6. Asociacija kiekvienais metais iki vasario 15 dienos patvirtina praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurią skelbia viešai. Komisija kiekvienais metais iki rugsėjo 15 dienos patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai.“   6 straipsnis. Įstatymo papildymas 461 straipsniu Papildyti Įstatymą 461 straipsniu: „461 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos komisija 1.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos asociacija 1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų…
46 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos asociacija 1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. 2. Asociacijos nariais gali būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus vienijančios organizacijos. Nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. 3. 4. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kuris taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, Asociacijos įstatais ir kitais teisės aktais. 5. Asociacijos veikla finansuojama iš: 1) šio įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nurodytų metinių įmokų; 2) kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. 6. Asociacija kiekvienais metais iki vasario 15 dienos patvirtina praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurią skelbia viešai. Komisija kiekvienais metais iki rugsėjo 15 dienos patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai. Nr. XI-348, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28) Nr. XI-1049, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6263 (2010-10-18) Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
Analysis

us.[11][16]" -> "The ŽPA has the right to protect the objectives of the association, as the purpose of an association is to coordinate the activities of its members, represent and defend their interests, or satisfy public interests.[11][16]" * "ŽPA sprendimas teisiškai stipriausias tada, kai valdyba gali parodyti tris dalykus:" -> "The ŽPA's decision is legally strongest when the board can demonstrate three things:" * "- konkretų įstatuose įtvirtintą pašalinimo pagrindą;[12]" -> "- a specific ground for expulsion enshrined in the bylaws;[12]" * "- organo kompet

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — lrt.lt
Ministry of Justice initiates extradition process for Kandrotas-Celofanas - lrt.lt 🔗
Following a request from the Kaunas Regional Court, the Ministry of Justice has officially petitioned the Republic of Belarus for the extradition of convicted offender Antanas Kandrotas, nicknamed "Celofanas," to Lithuania. "Upon receiving…
Fact-check:
⚪ UnverifiedApeliacinis teismas A. Kandrotui-Celofanui skyrė 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę dėl finansinių nusikaltimų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama…
Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6) kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse; 7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji institucija. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės…
7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6) kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse; 7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji institucija. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Sprendžiamiems klausimams nagrinėti Koordinavimo taryba iš savo narių gali sudaryti komitetus, komisijas ar darbo grupes ir nustatyti jų uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 4. Koordinavimo taryba: 1) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimo ir kokybės gerinimo; 2) analizuoja savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo; 3) analizuoja tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos; 4) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl efektyvaus jų naudojimo; 5) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir keitimo; 6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės…
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje 1. Teisingumo ministerija: 1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 4) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 5) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 6) kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse; 7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji institucija. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Sprendžiamiems klausimams nagrinėti Koordinavimo taryba iš savo narių gali sudaryti komitetus, komisijas ar darbo grupes ir nustatyti jų uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 4. Koordinavimo taryba: 1) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimo ir kokybės gerinimo; 2) analizuoja savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo; 3) analizuoja tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos; 4) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl efektyvaus jų naudojimo; 5) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir keitimo; 6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją.“
Analysis

Core issue

The legal crux of this situation is not the issue of guilt, but rather the actual enforcement of a final custodial sentence through international transfer. Belarus is not a Member State of the European Union; therefore, the logic of the European Arrest Warrant must be distinguished here from an extradition request. Factual premise: The Ministry of Justice, having received a request from the Kaunas Regional Court, applied to the Republic of Belarus for the transfer of the convicted person to Lithuania. Precise question: whether a convicted person located in another state can be transferred to Lithuania for the enforcement of a final judgment. This issue is resolved pursuant to Article 9 of the Criminal Code, the extradition procedure regulated by the Code of Criminal Procedure, and Lithuania's international treaties on mutual legal assistance in

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — LNK.LT
Germanas Pays Another €1 Million in Bail 🔗
Businessman Vilhelmas Germanas, who is on trial in a criminal case, paid the remaining €1 million of his bail last week. His bail was recently increased to €2 million, half of which he had already paid. On Monday, the Elta news agency was…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2021 m. birželio 10 d. Nr. XIV-387 Vilnius   1 straipsnis. 133 straipsnio…
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2021 m. birželio 10 d. Nr. XIV-387 Vilnius   1 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. 2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, kai iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos įtariamasis ar užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Įtariamasis ar užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). 3.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 133 straipsnis (statute)
133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip…
133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. 2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, kai iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos įtariamasis ar užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Įtariamasis ar užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). 3. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą. Įvertinęs įtariamojo prašyme nurodytas aplinkybes, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas turi teisę nustatyti naują užstato sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu trys dienos. Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą, yra neskundžiami. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą nesumokamas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ar naujai nustatytą terminą, prokuroras priima nutarimą pakeisti užstatą kita kardomąja priemone arba šio Kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo. 4. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė. 5. Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, arba nurodoma prokuratūros ar teismo depozitinė sąskaita, į kurią per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą turi būti sumokėtas nustatyto dydžio užstatas. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos. Įtariamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas. 6. Jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos. 7. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros…
1 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Užstatas 1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. 2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, kai iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos įtariamasis ar užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Įtariamasis ar užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). 3. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą. Įvertinęs įtariamojo prašyme nurodytas aplinkybes, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas turi teisę nustatyti naują užstato sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu trys dienos. Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą, yra neskundžiami. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą nesumokamas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ar naujai nustatytą terminą, prokuroras priima nutarimą pakeisti užstatą kita kardomąja priemone arba šio Kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo. 4. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė. 5. Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, arba nurodoma prokuratūros ar teismo depozitinė sąskaita, į kurią per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą turi būti sumokėtas nustatyto dydžio užstatas. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos. Įtariamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas. 6. Jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos. 7. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.“
Analysis

2 mln. eurų gali pereiti valstybei. Teismui svarbiausia tikrinti, ar užstatas ir intensyvi priežiūra dar atitinka BPK 119 straipsnio tikslus. [6][8][11][14] Procedūriškai artimiausias sekimo taškas yra rugsėjo mėnesiui nukeltas bylos nagrinėjimas ir nuo 2026 m. rugpjūčio 16 d. skaičiuojamas trijų mėnesių intensyvios priežiūros laikotarpis; lauktinas teismo procesinis sprendimas dėl tolesnio bylos nagrinėjimo arba kardomųjų priemonių są

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — 77.lt
Prosecution closes probe into recording pen at LSDP meeting: no criminal activity found 🔗
The prosecution found no evidence of a crime. Following a high-profile investigation lasting several months, law enforcement has closed the case concerning a recording pen discovered during a Lithuanian Social Democratic Party (LSDP)…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 295 straipsnis (statute)
295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai…
295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 167 straipsnis (statute)
167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas…
167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 168 straipsnis (statute)
168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas 1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų…
168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas 1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. XXV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS LYGIATEISIŠKUMUI IR SĄŽINĖS LAISVEI
Analysis
* *Lithuanian:* Šioje byloje baudžiamoji atsakomybė prasidėtų ne nuo tušinuko radimo, o nuo įrodymo, kad jis buvo sąmoningai panaudotas LSDP posėdžiui įrašyti [2].
* *Draft English:* In this case
📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — 15min.lt
Verdict for fraudster: swindled nearly €90,000 from over 250 people and businesses, but avoided prison 🔗
According to the case files, M. Š., acting on the instructions of others for a promised reward, acquired all shares of a company, appointed himself as its director, registered changes to the company's details, opened accounts at financial…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis (statute)
Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas…
Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 5.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis (statute)
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų…
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 5. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 6. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 7. Teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 8. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 9. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 10. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Analysis

ams, kurių vardu ar naudai veiksmai būtų susieti su draudimais dalyvauti procedūrose. [16] * *Draft English:* This may be significant for entities on whose behalf or for whose benefit actions would be linked to prohibitions on participating in procedures. [16] * *Lithuanian:* Pateiktuose šaltiniuose sukčiavimas tiesiogiai prilyginamas nusikalstamoms veikoms, dėl kurių kaupiama informacija apie draudžiamus subjektus. [16] * *Draft English:* In the provided sources, fraud is directly equated to criminal offenses for which information on prohibited entities is collected. [16]

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated and drafted by the Ministry of the Interior. Its objective was to ensure that in fraud cases, a complaint by the victim, a statement by their representative, or a prosecutorial demand would be required only when the fraud has caused minor property damage, as well as to criminalize exerting unfair influence on the results of professional sports competitions. The primary argument was that the current regulatory framework does not cover certain dangerous acts, and no significant objections to this objective were identified in the provided excerpts.

📄 Original — KaunoDiena.lt
More and more minors are ending up on "shame boards" 🔗
A few words in a search engine and dozens of accounts appear on the screen: "Shame of Kaunas," "Shame of the Center," "Shame of Marijampolė," "Shame of Kėdainiai," and many others. Although the cities differ, they operate in the exact same…
Fact-check:
✅ ConfirmedTalpinant neigiamą informaciją apie asmenį ar naudojant jo atvaizdą, gali kilti tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė
✅ ConfirmedBaudžiamoji atsakomybė už šmeižtą taikoma nuo šešiolikos metų amžiaus
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be…
Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo; 4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo; 5) filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose; 6) be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. 14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga 1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. 2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. 3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją…
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai. 3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 14 straipsnis (statute)
Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat…
Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. 15 straipsnis. Atsakymo teisė Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. 16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas 1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. 2. Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą). 17 straipsnis. Nepilnamečių apsauga 1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu. 2.
Analysis

Core issue

The legal core of "shame boards" is not the popularity of the platform, but the transformation of a minor's image into degrading public information. Such content must primarily be assessed under Articles 1, 3, 4, 6, 8, and 10 of the Law on the Protection of Minors against the Detrimental Effect of Public Information and Article 28 of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child. [4][6][13][14][7][8][18] The factual background is legally significant to the extent that photos of minors are published on the accounts, accompanied by degrading descriptions and calls to suggest new "victims". Article 2(

📄 Original — MadeinVilnius.lt
Vilnius plans to honor Medininkai heroes: new square under consideration 🔗
Vilnius plans to commemorate the victims of the Medininkai massacre by naming a square in the Žirmūnai neighborhood in their honor, a proposal approved by the Vilnius City Council's Historical Memory Commission in early July. The…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija 1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1)…
15 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija 1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais; 2) sprendimo dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka priėmimas, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymas; 21) savivaldybės tarybos narių siuntimo į komandiruotes tvarkos aprašo tvirtinimas. Šiame tvarkos apraše turi būti numatyta, kas turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių komandiruočių, ataskaitų už tarnybines komandiruotes teikimo tvarka, kiti komandiruočių klausimai; 3) 4) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas; 5) savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų skyrimas (išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis); 6) Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas; 7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas, skatinimo ir apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo ir atleidimo iš pareigų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas; 8) ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimas. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių; 9) savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero teikimu; 10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu; 11) sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas; 12) savivaldybės biudžeto ir savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas; 13) sprendimų dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas, reglamento nustatyta tvarka įvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus; 14) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto lėšomis, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto lėšomis priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 15) pasiūlymų dėl savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų struktūrinių padalinių veiklos gerinimo teikimas šioms institucijoms, prireikus šių struktūrinių padalinių vadovų išklausymas reglamento nustatyta tvarka; 16) sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra; 17) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės valdomose įmonėse priėmimas; 18) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 19) savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijų įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka; 20) sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus sprendimus ir sutikimus, nurodytus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 ir 291 punktuose, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas; 21) sprendimų dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo), kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas, laikantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatytų ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų (jeigu tokie limitai nustatomi) ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą; 22) įstatymų nustatyta tvarka gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, sprendimų dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą, pritarimas galutinėms viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų; 23) sprendimų dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir kitų) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir nuomos mokesčio dydžio priėmimas, kitų sprendimų, numatytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, priėmimas; 24) savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka; 25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas; 26) sprendimų dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti savivaldybei pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir jų keitimas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus; 27) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas. Mero funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra; 28) taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas; 29) kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 30) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas; 31) biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas; 32) savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimas, ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas; 33) strateginio planavimo savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimas; 34) sprendimų dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų priėmimas; 35) savivaldybės tarybos narių delegavimas į regiono plėtros tarybos kolegiją, įstatymų nustatytas komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka; 36) vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo tvirtinimas; 37) siūlymų nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas, kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos aprašo tvirtinimas, teisė nustatyta tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) garbės piliečio vardą; 38) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas. 3. Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija: 1) savivaldybės biudžetinių įstaigų metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 2) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose; 3) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 4) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas; 5) savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių pranešimų ir (ar) veiklos ataskaitų tvirtinimas; 6) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo biudžetinėms įstaigoms priėmimas; 7) savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; 8) 4. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. 5. Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri merą ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. 6. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. 7. Konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti merui. Jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos jam perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 17 straipsnis (statute)
Specialiuosius ir detaliuosius planus gali pavesti tvirtinti valdybai; 26) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas…
Specialiuosius ir detaliuosius planus gali pavesti tvirtinti valdybai; 26) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti; 27) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus; 28) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles; 29) teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą; 30) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės tarybai atskaitingų institucijų ataskaitas bei mero, savivaldybės administratoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus; 31) teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus; 32) priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; 33) priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas; 34) priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo; 35) priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo; 36) nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką; 37) gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą; 38) tvirtina sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 39) priima sprendimą išieškoti iš valdybos narių (mero) žalą, atsiradusią dėl jų (jo) tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų (jo) paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 40) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų. 18 straipsnis.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 42 straipsnis (statute)
42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas 1. Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo…
42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas 1. Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, įvertinę reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą. 4. Savivaldybės tarybos sprendime (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme) paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. 5. Savivaldybės tarybos sprendimas arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose. Straipsnio redakcija nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį:
Analysis

Core issue

The Vilnius City Council will decide here not merely on the form of commemoration, but on whether a specific object located within the municipal territory may be named "Medininkai Heroes Square" in accordance with the rules governing naming competence and criteria. The primary boundary is ownership and the type of object: names for municipal objects are assigned by the council, whereas names for state-owned objects are assigned by the Government pursuant to Article 9 of the Law on Territorial Administrative Units of the Republic of Lithuania and Their Boundaries [1]. The factual news is narrower than the historical memory dispute: the commission has chosen a direction, the community is yet to be heard, and the final decision is scheduled to be submitted to the Vilnius City Municipal Council this autumn. The competence of the municipal council also

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — tie2.lt
EU acquires new powers in the field of powerful artificial intelligence 🔗
AFP-BNS As of Sunday, the European Union (EU) has new powers to ensure compliance with historic artificial intelligence (AI) rules and to fine companies that violate the law. The EU has the world's most comprehensive set of digital…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Išankstinė patikra 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka išankstinę patikrą šiais atvejais: 1) kai duomenų valdytojas automatiniu būdu…
33 straipsnis. Išankstinė patikra 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka išankstinę patikrą šiais atvejais: 1) kai duomenų valdytojas automatiniu būdu ketina tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus šių duomenų tvarkymą vidaus administravimo tikslais arba šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais; 2) kai duomenų valdytojas automatiniu būdu ketina tvarkyti viešas duomenų rinkmenas, jeigu įstatymuose ar kituose teisės aktuose neapibrėžta duomenų teikimo tvarka; 3) kai valstybės ar žinybinių registrų arba valstybės ir savivaldybių institucijų informacinių sistemų duomenų valdytojas ketina įgalioti duomenų tvarkytoją tvarkyti asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtinta duomenų valdytojo teisė įgalioti tvarkyti asmens duomenis konkretų duomenų tvarkytoją arba kai duomenų tvarkytojas yra duomenų valdytojo įsteigtas juridinis asmuo; 4) šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. 2. Duomenų valdytojas privalo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie atvejus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenų tvarkymo veiksmai gali būti atliekami tik gavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija privalo per 2 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka atlikti išankstinę patikrą ir išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą duomenų valdytojui atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar kitų svarbių aplinkybių pranešimo nagrinėjimą būtina pratęsti. Šiais atvejais pranešimo nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vienu mėnesiu, apie tai informuojant duomenų valdytoją. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas neišduoti leidimo duomenų valdytojui atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmus gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d., išskyrus: 1) 1 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuris…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d., išskyrus: 1) 1 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuris įsigalioja Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare; 2) 20 straipsnį, kuris įsigalioja 2003 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 24 straipsnis, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, taikomas tik asmens duomenų teikimui į valstybes, nesančias Europos Sąjungos narėmis. 3. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) iki 2000 m. rugsėjo 1 d. priimti sprendimą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos struktūrinės reformos; 2) iki 2001 m. sausio 1 d. priimti sprendimą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms įgyvendinti; 3) per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo nuostatomis, pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus, taip pat pakeisti ir suderinti kitus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 34 straipsnis (statute)
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priedas   Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas yra suderintas su 1995 m. spalio…
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priedas   Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas yra suderintas su 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis Įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 6 dalį, 23 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. 2. Šio Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir 6 dalis įsigalioja Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. 3. Šio Įstatymo 23 straipsnis įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d. 4. Šio Įstatymo 28 straipsnis, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, taikomas tik asmens duomenų teikimui į valstybes, nesančias Europos Sąjungos narėmis. 3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 1. Vyriausybė per 3 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo teikia Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus. 2. Vyriausybė iki 2003 m. liepos 1 d. patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Duomenų valdytojai, kurie įsigaliojus šiam Įstatymui tęsia asmens duomenų tvarkymo veiksmus šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, privalo apie tai pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Duomenų valdytojų pranešimas nesustabdo ir nenutraukia asmens duomenų tvarkymo veiksmų, jeigu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nenustato kitaip. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS
Analysis

Core issue

The precise issue is not a new list of AI prohibitions, but rather the transition of supervisory authority from declared obligations to verifiable compliance. This is addressed under Articles 2, 4, and 5 of the Law of the Republic of Lithuania on the Amendment of the Law on Information Society Services No. X-614, as they link the national terminology and the list of implemented EU acts with Regulation (EU) 2024/1689, the Artificial Intelligence Act [1][2][4].

  • Factual axis of the news: from August 2, 2026, EU supervision will target powerful general-purpose AI models.
  • Article 2 of the Amending Law establishes that other terms of the Law on Information Society Services shall be understood as defined in Regulation (EU) 2024/1689 [2].
  • Article 4 of the Amending Law identifies the Artificial Intelligence Act itself, while Article 5 sets the entry into force of the national amendment on April 1, 2025 [1][4].

Legal assessment

In Lithuanian legal sources, the AI Act is primarily viewed as a hub for definitions and regulatory references, rather than merely a sectoral recommendation [2][14][15][16]. This means that any dispute regarding the qualification of an AI system must begin with the definitions of Regulation (EU) 2024/1689, as they are adopted by the amendment to the Law on Information Society

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — LRT
Disinformation, a court ruling, and criticism from EU states – 4 questions about the crisis in Ceuta - LRT 🔗
Last week, tens of thousands of people entered the Spanish enclave of Ceuta on the northern coast of Africa. Most of them have already returned to Morocco, but the resulting political crisis has soured relations between European allies…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 22 straipsnis (statute)
8. Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba pagal duomenų…
8. Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikia tvarkomus duomenis užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, jeigu tai netrukdo atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, nekenkia nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, nacionaliniam saugumui ir gynybai, visuomenės saugumo užtikrinimui, asmenų teisių ir laisvių apsaugai. 9. Duomenys, tvarkomi pagal 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011, 40 straipsnio 1 dalį, neperduodami ir prieiga prie jų trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams nesuteikiama, išskyrus atvejus, kai yra tenkinamos Reglamento (ES) 2017/2226 41 ir 42 straipsniuose nustatytos sąlygos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XIV-891, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00748   221 straipsnis.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Duomenų tvarkymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo…
22 straipsnis. Duomenų tvarkymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atlikdama jų tyrimą ir atskleisdama nusikalstamas veikas, tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir šiuo įstatymu. Kai asmens duomenys (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 2. Jeigu asmens duomenys tvarkomi vidaus administravimo ar kitais tikslais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 3. Duomenų subjektų, kurių asmens duomenys tvarkomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, teisėms, siekiant Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų, gali būti taikomi šie apribojimai: 1) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo atidėjimas, apribojimas arba šios informacijos neteikimas; 2) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis visiškas apribojamas arba apribojimas iš dalies; 3) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visiškas apribojimas arba apribojimas iš dalies; 4) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo atidėjimas, apribojimas arba jo nepateikimas. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali taikyti tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga vykdant asmens duomenų tvarkymo operacijas šiais atvejais: 1) atliekant ikiteisminius tyrimus; 2) užtikrinant valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, palaikant viešąją tvarką, kontroliuojant valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi (įskaitant atvejus, kai atliekant šias funkcijas vykdomas vaizdo stebėjimas); 3) įgyvendinant migracijos procesų kontrolę; 4) vykdant kriminalinę žvalgybą; 5) vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją; 6) kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų subjektų teisių įgyvendinimas galėtų atskleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) galėtų būti padaryta žala Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklai. 5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama įtraukia savo duomenų apsaugos pareigūną į sprendimo dėl teisių apribojimo priėmimą ir užtikrina, kad dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju būtų gautas duomenų apsaugos pareigūno vertinimas ir nuomonė. Apribojimo priežastys, įskaitant apribojimo būtinumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą, teisinis pagrindas, rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, visi duomenų apsaugos pareigūno pateikti vertinimai ir nuomonės dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju fiksuojami raštu. Prireikus ši informacija pateikiama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu ar kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, šio subjekto prašymu. Duomenų apsaugos pareigūnas turi periodiškai stebėti, ar priežastys, dėl kurių taikomas apribojimas, neišnyko, o jeigu jos išnyko, inicijuoti taikomų apribojimų peržiūrą. Duomenų apsaugos pareigūnas turi būti informuojamas apie peržiūros rezultatus ir apribojimų panaikinimą. Duomenų apsaugos pareigūnui suteikiama prieiga prie įrašų ir visų dokumentų, kuriais pagrindžiamos faktinės ir teisinės duomenų subjektų teisių apribojimų priežastys. 6. Kai tik priežastys, dėl kurių taikyti apribojimai, išnyksta, apribojimai nedelsiant panaikinami. Jeigu priežasčių taikyti apribojimą nebėra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia informaciją duomenų subjektui apie priežastis, dėl kurių buvo taikomas apribojimas, ir informuoja duomenų subjektą apie teisę bet kuriuo metu pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, teismui arba kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. 7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti būtini duomenys tvarkomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (VSATIS), kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. 8. Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikia tvarkomus duomenis užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, jeigu tai netrukdo atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, nekenkia nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, nacionaliniam saugumui ir gynybai, visuomenės saugumo užtikrinimui, asmenų teisių ir laisvių apsaugai. 9. Duomenys, tvarkomi pagal 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011, 40 straipsnio 1 dalį, neperduodami ir prieiga prie jų trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams nesuteikiama, išskyrus atvejus, kai yra tenkinamos Reglamento (ES) 2017/2226 41 ir 42 straipsniuose nustatytos sąlygos.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą, valstybės sienos apsaugos organizavimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) struktūrą, jos organizavimo pagrindus, finansavimą, funkcijas, pareigūnų teises ir pareigas, taip pat prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas. 2. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis. 3. Šis įstatymas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės nustatyto kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų taikiam vykimui per valstybės sieną ir karinių krovinių gabenimui tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas tiek, kiek tai yra tiesiogiai nustatyta šiame įstatyme.
Analysis
`, `

Core issue

`, `

Legal assessment

`, `

Consequences

` — do not translate, reorder or remove them. (Yes) * Translate only the text after each marker, each marker on its own line. (Yes) * Return only the translation. (Yes) 5. Final Polish of the Text: * "Teisinė krizės ašis..." -> "The legal crux of the crisis is not a political accusation against Madrid, but rather the filter of legality regarding the entry of third-country nationals across the EU's external border."

📄 Original — Reidas Official
Brought car in for handbrake repair – shop replaced discs and pads without asking, leaving a €310 bill 🔗
A driver who took his car to an auto repair shop for a handbrake fix was shocked to find that the mechanics had also replaced the brake discs, pads, and sensors without his consent. After receiving a call that the car was ready, he arrived…
Fact-check:
✅ ConfirmedPaslaugų teikėjas negali savavališkai atlikti papildomų, su užsakymu nesusijusių darbų ir reikalauti apmokėjimo be išankstinio kliento sutikimo
✅ ConfirmedAptikęs gedimą, meistras privalo informuoti klientą ir gauti patvirtinimą, o ne atlikti darbus be sutikimo
⚪ UnverifiedSumontuotų dalių gamintojas ir konkretus pavadinimas turi būti nurodyti sąskaitoje
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.673 straipsnis (statute)
6.673 straipsnis. Užsakovo garantijos 1. Rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi…
6.673 straipsnis. Užsakovo garantijos 1. Rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. 2. Užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.22810 straipsnis (statute)
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir…
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties 1. Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.22811 straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma šioms sutartims: 1) paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos ir kurios numato vartotojo pareigą sumokėti kainą, jeigu prieš pradedant teikti paslaugas buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį; 2) sutartims, pagal kurias parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo finansų rinkos svyravimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu; 3) sutartims dėl pagal specialius vartotojo nurodymus gaminamų prekių, t. y. prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, neatsižvelgiant į tai, ar prekės pradėtos gaminti, ar ne, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo asmeninėms reikmėms; 4) sutartims dėl greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas; 5) sutartims dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių; 6) sutartims dėl prekių, kurios po pristatymo dėl savo pobūdžio neatskiriamai susimaišo su kitais daiktais; 7) sutartims dėl alkoholinių gėrimų, kurių kaina nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir kurie pristatomi po trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, o tikroji gėrimų vertė priklauso nuo rinkos svyravimų; 8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkretų prašymą dėl šio atvykimo tam, kad būtų atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbai. Jeigu šiuo atveju verslininkas suteikia daugiau papildomų paslaugų, negu vartotojas konkrečiai nurodė, arba parduoda daugiau papildomų prekių, negu būtina remonto ar priežiūros darbams atlikti, toms papildomoms paslaugoms ar prekėms taikoma teisė atsisakyti sutarties; 9) sutartims dėl supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti po pristatymo; 10) sutartims dėl laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo, išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos; 11) sutartims, sudarytoms viešajame aukcione; 12) sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis; 13) sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo, kurios yra pradėtos vykdyti ir kuriose numatyta vartotojo pareiga sumokėti kainą, jeigu yra visos šios sąlygos: a) vartotojas aiškiai iš anksto sutiko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti, nors nėra suėjęs teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo terminas; b) vartotojas pripažino, kad jis netenka teisės atsisakyti sutarties; c) verslininkas pateikė patvirtinimą pagal šio kodekso 6.2288 straipsnio 6 dalį arba 6.2289 straipsnio 5 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų: 1) kai sudaroma sutartis dėl paslaugų arba energijos pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo sutarties sudarymo dienos; 2) kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna užsakytą prekę arba: a) jeigu vartotojas vienu užsakymu užsakė daugiau negu vieną prekę ir prekės pristatomos atskirai, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę prekę; b) jeigu prekė pristatoma skirtingomis partijomis arba dalimis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę partiją ar dalį; c) jeigu sudaroma sutartis dėl reguliaraus prekių pristatymo per nustatytą laikotarpį, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna pirmąją prekę. 4. Jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos. 5. Jeigu verslininkas pateikia vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą informaciją per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos, sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna tą informaciją. 6. Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties. 7. Verslininkas gali sudaryti sąlygas vartotojui interneto svetainėje elektroniniu būdu pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus dėl nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo. Šiuo atveju verslininkas privalo nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakymą. 8. Pareiga įrodyti, kad laikėsi šio straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui. 9. Jeigu sudaręs nuotolinę sutartį vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam nuotolinės sutarties atsisakymo terminui, ir vartotojui pagal sutartį atsiranda pareiga sumokėti kainą, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje ir vartotojo pripažinimą, kad, verslininkui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. 10. Jeigu sudaręs sutartį ne prekybos patalpose vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminui ir vartotojui pagal sutartį atsiranda pareiga sumokėti kainą, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje laikmenoje ir vartotojo pripažinimą, kad, verslininkui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. 11. Kai nuotolinė sutartis sudaryta naudojantis elektronine sąsaja, vartotojas turi teisę atsisakyti šios sutarties, naudodamasis sutarties atsisakymo funkcija. Elektroninėje sąsajoje sutarties atsisakymo funkcija turi būti pažymėta žodžiais „atsisakyti sutarties čia“ arba pateikta kita panaši nedviprasmiška, lengvai įskaitoma formuluotė. Sutarties atsisakymo funkcija turi būti nuolat prieinama tol, kol vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties. Ši funkcija turi būti aiškiai matoma elektroninėje sąsajoje ir lengvai prieinama vartotojui. 12. Sutarties atsisakymo funkcija vartotojui turi būti suteikiama galimybė išsiųsti verslininkui naudojantis internetu parengtą vartotojo pareiškimą atsisakyti sutarties. Tokiame naudojantis internetu parengtame pareiškime vartotojui turi būti suteikiama galimybė lengvai pateikti ar patvirtinti šią informaciją: 1) savo vardą ir pavardę; 2) sutarties, kurios atsisakoma, identifikavimo duomenis; 3) išsamius duomenis apie elektronines priemones, kuriomis jam turi būti siunčiamas sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimas. 13. Vartotojui pagal šio straipsnio 12 dalį naudojantis internetu parengus pareiškimą dėl sutarties atsisakymo, verslininkas turi suteikti vartotojui galimybę patvirtinti šį pareiškimą naudojantis patvirtinimo funkcija. Ši funkcija turi būti pažymėta lengvai įskaitomais žodžiais „patvirtinti sutarties atsisakymą“ arba panašia nedviprasmiška formuluote. 14. Kai vartotojas pasinaudoja patvirtinimo funkcija, verslininkas turi nedelsdamas išsiųsti vartotojui patvariąja laikmena sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimą, kuriame pateikiamas sutarties atsisakymo turinys ir jo pateikimo data bei laikas. 15. Vartotojas turi teisę įgyvendinti savo teisę atsisakyti sutarties, pateikdamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytą naudojantis internetu parengtą pareiškimą iki sutarties atsisakymo termino pabaigos. 16. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinamuosiuose įstatymuose nustatytos kitokios, negu nustatyta šio straipsnio 11–15 dalyse, sutarties atsisakymo taisyklės, šis kodeksas taikomas tiek, kiek nurodyti kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.652 straipsnis (statute)
6.652 straipsnis. Darbų atlikimo terminai 1. Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus…
6.652 straipsnis. Darbų atlikimo terminai 1. Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). 2. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. 3. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.
Analysis

imo ranga" -> "consumer contract for work" (standard translation of *vartojimo ranga* in Lithuanian Civil Code translations). * "užsakovas" -> "customer" (or "employer" in some construction contexts, but "customer" is better for consumer contracts). * "rangovas" -> "contractor". * "Vartotojų teisių apsaugos įstatymas" -> "Law on the Protection of Consumer Rights" (or "Law on Consumer Protection"). * "Lietuvos Aukščiausiasis Teismas" (LAT) -> "Supreme Court of Lithuania" (LAT). * "nutartis" -> "ruling".

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — jonavos žinios
Filing consumer rights complaints just got easier 🔗
Not knowing where to start is often a barrier to defending one's rights. To make seeking help easier, the State Consumer Rights Protection Authority (VVTAT) has introduced a new digital tool—a complaint submission wizard. The wizard's goal…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas 1. Kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo…
23 straipsnis. Kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas 1. Kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas, turi teisę dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, pateikdamas prašymą raštu ar elektroniniu būdu. 2. Vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ne vėliau negu per vienus metus nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją. 3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant prašymą elektroniniu būdu, turi būti patvirtinta asmens tapatybė vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nustatytais būdais; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą negautas, – vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją; 3) vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją, jeigu sutartis sudaryta raštu; 4) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas; 5) paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas. Jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, kurios narys jis yra, vietoj įgaliojimo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis vartotojo narystę vartotojų asociacijoje; 6) 4. Prašyme nagrinėti vartojimo ginčą turi būti nurodyta: 1) vartotojo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, jeigu turi; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinės (gyvenamosios vietos) adresas; 3) vartojimo sutartis, dėl kurios kyla ginčas; 4) vartotojo reikalavimas ir ginčo aplinkybės; 5) informacija, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas arba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo ir ar nėra priimtas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl to paties ginčo; 6) pridedamų dokumentų sąrašas. 5. Jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. 6. Jeigu kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę pareikalauti, kad vartotojas, pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas pateiktų dokumentų originalus. 7. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi išaiškinti vartotojui jo teisę prašyti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymas 23 straipsnis (statute)
3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo…
3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant prašymą elektroniniu būdu, laikoma, kad prašymas yra pasirašytas; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą negautas, – vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją; 3) vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją, jeigu sutartis sudaryta raštu; 4) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas; 5) paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas. Jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, kurios narys jis yra, vietoj įgaliojimo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis vartotojo narystę vartotojų asociacijoje; 6) jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, – dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojų asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre ir kad jos steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, kopijas. 4.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Valstybinė vartotojų teisių…
11 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba: 1) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ginčus ir skundus dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos, vandentiekio avarijų, geriamojo vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo; 2) pagal kompetenciją dalyvauja derinant Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas; 3) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas ginant vartotojų teises geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje. TREČIASIS SKIRSNIS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
Analysis

Core issue

The SCRPA wizard is not legally a new stage of dispute resolution; it is a tool for filtering consumer applications and institutional competence prior to the formal procedure. The real issue is whether the consumer will submit a written complaint or application that the SCRPA or another dispute resolution body can accept pursuant to Article 12(1)(5), Article 42(1)–(4), Article 44(1)–(4), and Article 225(1)–(2) of the Law on the Protection of Consumer Rights [1][4][5][6]. The factual scope of this news is narrow: the wizard helps the consumer understand jurisdiction, required documents, and necessary actions prior to filing an application. The functions

📚 Roots — who shaped this rule and why:

nį" -> "clearer, simpler, faster, and more cost-effective" (or "cheaper", but "more cost-effective" or "less costly" is more professional. Let's use "more cost-effective" or "less expensive"). "more cost-effective" is excellent for legal English. - "skatinti taikų susitarimą" -> "promote amicable settlement" or "encourage amicable settlements" - "sustiprinti vartotojų apsaugą" -> "strengthen consumer protection" Draft: "The objective was to make out-of-court consumer dispute resolution clearer, simpler, faster, and more cost-effective, to encourage amicable settlements, and to strengthen consumer protection."

📄 Original — Respublika
Child Rights Protection Service: Decision made to re-evaluate the situation of the Žlabys family's children 🔗
The State Child Rights Protection and Adoption Service (VVTAĮT) has decided to re-evaluate the situation of the children of the Žlabys family living in the Ukmergė district. As Lina Baranauskienė, head of the Vilnius County branch of…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 361 straipsnis (statute)
361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę…
361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. 2. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali išklausyti ir kitus asmenis, tarp jų švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, jeigu, nagrinėjančio pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą asmens manymu, šie asmenys gali turėti pranešimo nagrinėjimui reikšmingos informacijos. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, gali daryti garso ir vaizdo įrašus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje įtvirtintais su asmens duomenų tvarkymu susijusiais principais. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, Reglamente (ES) 2016/679 numatytą duomenų subjekto teisę susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis turi tik vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą, taip pat teismas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas 50 straipsnis (statute)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės…
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: 1) atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje; 2) gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją; 4) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti įgaliotų tarnautojų sudėtį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotų teritorinių skyrių tarnautojų, priimtų į pareigas šiam įstatymui įsigaliojus, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras; 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais; 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais; 7) valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę; 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – įgaliotus teritorinius skyrius organizuoja vaiko globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą; 9) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo; 10) koordinuoja mobiliųjų komandų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo; 11) užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų; 12) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą; 13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai pagalbai šeimai teikti; 14) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; 15) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja neturtinio pobūdžio teismo sprendimų, priimtų dėl vaiko, vykdymo procese; 16) Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu; 17) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais; 18) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos (jų) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 38 straipsnis (statute)
38 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai 1. Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio…
38 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai 1. Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 38 straipsnis netenka galios 2020-01-01.
Analysis

leidžia, kai nėra galimybių taikyti laikinąją priežiūrą." -> If a need for protection is identified, Article 36³ primarily provides for temporary care, and permits the removal of children only when there are no possibilities to apply temporary care. [8] * "VVTAĮT ir savivaldybės susitikimas atitinka 47 straipsnio institucinio bendradarbiavimo modelį, nes tarp vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų nurodytos VVTAĮT, prokuratūra, policija ir savivaldybių institucijos." -> The meeting between VVTAĮT and the municipality corresponds

📚 Roots — who shaped this rule and why:

" or "court order". "court authorization" is very accurate for "teismo leidimas". Sentence 3: "Pagrindiniai argumentai buvo vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, apsauga, ES direktyvos dėl vaikų seksualinės prievartos įgyvendinimas ir JT rekomendacijos dėl smurto prieš vaikus prevencijos; aiškių prieštaravimų pateiktuose fragmentuose nėra." *Draft:* "The main arguments were the protection of the child as an independent subject of law, the implementation of the EU Directive on child sexual abuse, and the UN recommendations on the prevention of violence against children; there are no clear contradictions in the provided fragments."

📄 Original — Energetikos ministerija
Karolina Štelmokaitė takes office as Vice-Minister of Energy 🔗
Karolina Štelmokaitė takes office as Vice-Minister of Energy. Starting today, Karolina Štelmokaitė begins her duties as Vice-Minister at the Ministry of Energy. She will be responsible for the energy agenda of Lithuania's presidency of the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės…
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministerijos kancleris, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. 2. Ministerijoje negali būti daugiau negu keturi viceministrai. 3. Viceministrai nustatytose veiklos srityse: 1) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko, Vyriausybės ir ministro pavedimai; 2) organizuoja ir kontroliuoja teisės aktų projektų rengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teisės aktų projektai atitinka Vyriausybės programos nuostatas ir teisėkūros reikalavimus; 3) ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą; 4) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydami ir aptardami ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose; 5) atlieka kitas ministro jiems pavestas funkcijas. 4. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19) Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30) Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 31 straipsnis#2 (statute)
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės…
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. 2. Viceministras: 1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktų projektai atitinka ministro politines nuostatas ir Vyriausybės programos nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse; 2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą; 3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose, Vyriausybės pasitarimuose; 4) dalyvauja derinant ministerijos rengiamų teisės aktų projektus su suinteresuotomis institucijomis; 5) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas. 3. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. 31(1) straipsnio redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 302 straipsnis (statute)
302 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras 1. Vyriausybės strateginės analizės centras yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko…
302 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras 1. Vyriausybės strateginės analizės centras yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Vyriausybės strateginės analizės centras yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti. Vyriausybės strateginės analizės centras veikia pagal Vyriausybės tvirtinamus įstatus. 3. Vyriausybės strateginės analizės centras: 1) atlieka tyrimus ir vertinimus, rengia prognozes strateginiais klausimais; 2) remdamasis atliktų tyrimų ir vertinimų rezultatais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybės valdymo sričių tobulinimo; 3) telkia valstybės institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų turimas analitines kompetencijas į bendradarbiavimo tinklą ir koordinuoja šio tinklo veiklą; 4) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas metodiniais klausimais dėl įrodymais grįstų sprendimų projektų rengimo; 5) renka, apdoroja jo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, pagal kompetenciją teikia statistinę informaciją Vyriausybei ir ministerijoms; 6) atlieka Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4. Vyriausybės strateginės analizės centro lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos gautos lėšos. 5. Vyriausybės strateginės analizės centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir kitų organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų visą jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją. 6. Vyriausybės strateginės analizės centras gali būti organizacijų, veikiančių su jo veikla susijusiose srityse, narys.
Analysis

017-10-30, o kitu atveju ministerija ir reguliuotojas turėjo priimti aktus iki pakeitimo įsigaliojimo. [6][7] * *Drafting Translation:* For example, in one case, the Minister was required to adopt implementing acts by 30 October 2017, while in another case, the Ministry and the regulator were required to adopt acts prior to the entry into force of the amendment. [6][7] * *Lithuanian:* Todėl šios viceministrės rugpjūčio pradžia pati savaime nesukuria naujo teisės akto termino. [6][7][8][1

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — santarve.lt
Digital Space Regulation: How to Notice It? - Mažeikiai, News, Information - Santarvė Newspaper, santarve.lt 🔗
Decisions on digital space regulation adopted in the European Union (EU) a few years ago are increasingly reflected in people's daily lives today—from greater protection for children online and simpler ways to report illegal content to…
Fact-check:
🟡 IncompleteSkaitmeninių paslaugų aktas įpareigoja interneto platformas daugiau dėmesio skirti sisteminėms rizikoms, sudaro paprastesnes galimybes pranešti apie neteisėtą turinį ir stiprina vartotojų teises.
⚪ UnverifiedRRT yra Lietuvos skaitmeninių paslaugų koordinatorė pagal Skaitmeninių paslaugų aktą ir administruoja interneto karštąją liniją 'Švarus internetas'.
⚪ UnverifiedDirbtinio intelekto aktu siekiama užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų kuriamas ir naudojamas saugiai bei patikimai.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymas 23 straipsnis (statute)
Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES)…
Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065; 2) pagal kompetenciją teikia bendrą informaciją apie paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme; 3) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir dalyvauja Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) veikloje; 4) šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja paslaugos gavėjų ir juridinių asmenų, įgaliotų šių paslaugos gavėjų vardu naudotis Reglamente (ES) 2022/2065 suteiktomis teisėmis, skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų; 5) renka ir skelbia informaciją apie tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie nėra įsisteigę Europos Sąjungoje, teisinius atstovus, paskirtus Lietuvos Respublikoje; 6) nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų juridinio asmens atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas; 7) sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo; 8) praneša Europos Komisijai, jei, remdamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 24 straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikoje įsisteigęs interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Europos Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę; 9) teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie jų duomenų suteikimo, remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis; 10) analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas; 11) rengia metinę veiklos ataskaitą dėl visų kompetentingų institucijų vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ją skelbia viešai ir teikia Europos Komisijai ir Valdybai.
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą…
23 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065; 2) pagal kompetenciją teikia bendrą informaciją apie paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme; 3) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir dalyvauja Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) veikloje; 4) šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja paslaugos gavėjų ir juridinių asmenų, įgaliotų šių paslaugos gavėjų vardu naudotis Reglamente (ES) 2022/2065 suteiktomis teisėmis, skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų; 5) renka ir skelbia informaciją apie tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie nėra įsisteigę Europos Sąjungoje, teisinius atstovus, paskirtus Lietuvos Respublikoje; 6) nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų juridinio asmens atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas; 7) sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo; 8) praneša Europos Komisijai, jei, remdamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 24 straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikoje įsisteigęs interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Europos Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę; 9) teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie jų duomenų suteikimo, remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis; 10) analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas; 11) rengia metinę veiklos ataskaitą dėl visų kompetentingų institucijų vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ją skelbia viešai ir teikia Europos Komisijai ir Valdybai; 12) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 70 straipsnio 1 dalį atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos – rinkos priežiūros institucijos – funkcijas; 13) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 70 straipsnio 2 dalį atlieka bendro kontaktinio punkto funkcijas.
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos 1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytus skaitmeninių paslaugų…
24 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos 1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus įgaliojimus. 2. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo IX skyriuje nustatytą tvarką turi teisę atlikti tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio. Atlikdama tyrimą, Ryšių reguliavimo tarnyba gali prašyti tarpininkavimo paslaugų teikėjo, jo darbuotojų ar atstovo pateikti žodinį ir rašytinį paaiškinimus, reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas atvyktų į Ryšių reguliavimo tarnybos patalpas pateikti paaiškinimų. 3. Ryšių reguliavimo tarnyba taiko Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus: 1) išnagrinėja tarpininkavimo paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, priima sprendimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo prisiimtų įsipareigojimų patvirtinimo ir nustato, kad jie yra privalomi, arba atsisako juos patvirtinti. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas privalo pateikti rašytinį įsipareigojimą Ryšių reguliavimo tarnybai per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, atsižvelgia į užduočių ir procedūrų atlikimo sudėtingumą, numato proporcingą ir pagrįstą įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų; 2) nurodo nutraukti pažeidimą ir, jei yra pagrindas, nustato pažeidimui proporcingus taisomuosius veiksmus. Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tarpininkavimo paslaugų teikėją per pagrįstą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų, atlikti taisomuosius veiksmus; 3) skiria baudas už Reglamento (ES) 2022/2065 nesilaikymą pagal šio įstatymo XI skyriuje nustatytą tvarką; 4) skiria periodines baudas už pateiktų nurodymų nesilaikymą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalies d punktą šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka; 5) paslaugų gavėjų, kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, laikydamasi proporcingumo principo, taiko laikinąsias priemones, siekdama išvengti didelės žalos pavojaus paslaugų gavėjams, nepataisomų pasekmių visuomenės interesams dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo arba jeigu gali tapti sunkiau atlikti tyrimą arba to padaryti bus nebeįmanoma, nesiėmus šių priemonių. Laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, arba, jeigu yra būtina, laikinosios priemonės gali būti taikomos iki galutinio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų priemonių per 10 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo įteikimo tarpininkavimo paslaugų teikėjui dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui. 4. Jei visos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos vykdymo užtikrinimo priemonės yra išnaudotos, tačiau pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, Ryšių reguliavimo tarnyba: 1) pateikia reikalavimą tarpininkavimo paslaugų teikėjui ištirti padėtį, parengti veiksmų planą ir atlikti kitus veiksmus pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies a punktą. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo sudėtingumą ir taisomųjų veiksmų pobūdį, nustato tarpininkavimo paslaugų teikėjui proporcingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų; 2) kreipiasi į Regionų administracinį teismą dėl laikino paslaugų gavėjų prieigos prie su pažeidimu susijusios paslaugos apribojimo arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigos prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos apribojimo. Šis kreipimasis vykdomas tada, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas neįvykdo šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nenutraukia pažeidimo ar toliau vykdo pažeidimą, kuris kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžiama Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte. Apribojimas gali būti nustatomas ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybai pakartotinai kreipiantis į Regionų administracinį teismą, jei tarpininkavimo paslaugų teikėjo vykdomas pažeidimas atitinka šiame punkte nustatytus kriterijus. 5. Kitos Ryšių reguliavimo tarnybos teisės: 1) teikti pagrįstą prašymą tarpininkavimo paslaugų teikėjams suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai visą reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, būtinus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijoms ir užduotims atlikti, tarpininkavimo paslaugų teikėjų ūkinėms operacijoms, susijusioms su tikrinama tarpininkavimo paslauga, patikrinti; 2) reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai leistų susipažinti su jų organizacine struktūra, veikimu, informacinių technologijų sistemomis, algoritmais bei verslo praktika ir pateiktų paaiškinimą, kurį Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai galėtų įrašyti ar dokumentuoti; 3) paimti ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą. Atlikusi dokumentų ir (ar) daiktų poėmį, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašą ir motyvuotą sprendimą dėl jų poėmio; 4) kviesti ir (ar) samdyti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes tarpininkavimo paslaugų teikėjų vykdomai veiklai vertinti, pažeidimams nagrinėti, tyrimams ir patikrinimams atlikti, taip pat kitiems Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos klausimams spręsti; 5) keistis šiame įstatyme nustatytoms užduotims atlikti reikalinga informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Europos Komisija, teikti prašymus kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir (ar) Europos Komisijai išnagrinėti galimus Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus ir imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjai nėra įsisteigę Lietuvos Respublikoje; 6) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti; 7) turėti įgaliojimus savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia tarpininkavimo paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti tarpininkavimo paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant tarpininkavimo paslaugas, ar užkirstas kelias jam, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį tarpininkavimo paslaugų teikėjas neatsako.
Analysis

Core issue

` -> kept exactly.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] [TEISINIS_PAGRINDAS] [PRAKTIKA] [TIKSLINIMAS] The regulatory initiative was launched by the Ministry of Transport and Communications and other government-level authorities, aiming to redistribute and refine the functions of formulating and implementing information society policy. The objective was to delineate more clearly which authority is responsible for state information resources, information society services, data provision, and electronic communication procedures. The primary arguments focused on institutional consistency, more efficient administration, and the viability of utilizing flexible electronic communication tools; the main points of contention in the draft fragments concern the level of detail with which such tools should be enshrined in the legislation. [PRAKTINE_REIKSME]

📄 Original — Mūsų Palanga
Joint operation by the Service and police on the Palanga seaside: illegal vendors identified - Palanga City Website 🔗
A joint operation by the Service and the police was carried out on the Palanga seaside to identify illegal vendors. On July 30, on Palanga's beaches, the budget institution "Palanga Public Order and Toll Service," together with officers…
Fact-check:
⚪ UnverifiedIšnešiojamoji prekyba čeburekais, rūkyta žuvimi ar kitais maisto produktais Palangos paplūdimiuose yra draudžiama
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Ekonominės sankcijos 1. Ekonominės sankcijos yra ekonominė piniginė sankcija (toliau – bauda) ir ekonominė nepiniginė sankcija (licencijos sustabdymas…
26 straipsnis. Ekonominės sankcijos 1. Ekonominės sankcijos yra ekonominė piniginė sankcija (toliau – bauda) ir ekonominė nepiniginė sankcija (licencijos sustabdymas arba panaikinimas). Už šio Įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 4, 10 dalyse nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka pateikti pranešimus, techninį dokumentą ir ataskaitą, iš kokių tabako gaminių sudedamųjų dalių pagaminti parduoti Lietuvos Respublikoje skirti tabako gaminiai, už šio Įstatymo 910 ir 911 straipsniuose nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka pateikti pranešimus apie rūkomųjų žolinių gaminių sudedamąsias dalis ar pranešimus apie naujoviškus tabako gaminius pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. 11. Už šio Įstatymo 92 straipsnyje, 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 94, 95 ir 97 straipsniuose nustatytų elektroninių cigarečių sudėties, kokybės ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio penkių šimtų eurų iki trijų tūkstančių eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki aštuonių tūkstančių eurų bauda. 12. Už šio Įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai tabako gaminius, apie kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, šio Įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, apie kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, šio Įstatymo 910 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai rūkomuosius žolinius gaminius, apie kuriuos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nustatyta tvarka negauta informacija (rūkomųjų žolinių gaminių gamybai naudotų visų sudedamųjų dalių ir jų kiekių sąrašas), ir šio Įstatymo 911 straipsnio 8 dalyje numatyto draudimo tiekti rinkai naujoviškus tabako gaminius, apie kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka negautas pranešimas, pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 2. Už tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje arba 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų bauda. 3. Už šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo įgalioti kitus asmenis ar pagal sutartį perduoti kitiems asmenims teisę verstis turimose licencijose nurodyta veikla pažeidimą, už šio Įstatymo 12 straipsnio 3, 4, 5, 6, 8, 9 ar 10 dalyje nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako įsigijimo, tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ar neapdoroto tabako pardavimo reikalavimų pažeidimą, už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 ar 7 punkte nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų ir reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 4. Už šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyto draudimo parduoti oraliniam vartojimui skirtą, kramtomąjį, taip pat uostomąjį tabaką pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 5. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį, pažeidimą, už šio Įstatymo 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse nustatytų su tabako gaminių atsekamumu susijusių reikalavimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvidešimt tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 ar 3 punktuose nustatytų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvidešimt tūkstančių eurų iki keturiasdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas visų turimų licencijų verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba galiojimas, taip pat visų turimų licencijų verstis neapdoroto tabako didmenine prekyba galiojimas. 6. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą, kai neteisėtai parduodamų, laikomų ar gabenamų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako vertė neviršija 0,5 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyto tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. 7. Už šio Įstatymo 87 straipsnyje ir 14 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių, rūkomųjų žolinių gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki šešių tūkstančių eurų bauda. Už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo šešių tūkstančių eurų iki dešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas tik tos rūšies licencijos verstis mažmenine prekyba, pagal kurią verčiantis šia prekyba padarytas pažeidimas, galiojimas toje pačioje mažmeninės prekybos vietoje, kurioje nustatytas pakartotinis pažeidimas per trejus metus nuo baudos paskyrimo. Už šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų tabako gaminių pateikimo rinkai draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatytų rūkomųjų žolinių gaminių ženklinimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 8. Už šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytų prekybos tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo keturių tūkstančių eurų iki dvylikos tūkstančių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dvylikos tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų bauda ir panaikinamas visų turimų licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir (ar) licencijų verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimas. Už šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nustatytų prekybos tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusių gaminių draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyto prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. 9. Už šio Įstatymo 151 straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų pažeidimą, 17 straipsnio 1 dalyje ir 171 straipsnyje nustatytų reklamos draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. 10. Už šio Įstatymo 17 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 11. Už šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. 12. Už šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. 13. Už šio Įstatymo nuostatų pažeidimus baudas skiria: 1) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – už 41 straipsnio, 87 straipsnio, 9 straipsnio 1, 2, 4, 10 ir 14 dalių, 93, 96, 99, 910, 911 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 dalių, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ir 8 punktų, 14 straipsnio 5 dalies, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 15, 151 ir 16 straipsnių, 161 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio, 17 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalių, 171 ir 18 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimus; 2) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – už 87, 92, 94, 95 ir 97 straipsnių, 99 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1–8 punktų, 5 dalies 1 ir 2 punktų, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 18 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų nuostatų pažeidimus; 3) Valstybinė mokesčių inspekcija – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 8 punktų, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatų pažeidimus; 4) savivaldybių vykdomosios institucijos – už 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus mažmeninės prekybos vietose, taip pat už 15 ir 16 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies (išorinės reklamos priemonėse), 5 ir 6 dalių, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus; 4 punkto redakcija nuo 2025-01-02: 4) savivaldybių administracijos – už 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus mažmeninės prekybos vietose, taip pat už 15 ir 16 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies (išorinės reklamos priemonėse), 5 ir 6 dalių, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus; 5) policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 8 punktų ir 141 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų pažeidimus; 6) Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 8 punktų ir 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatų pažeidimus. 2005-11-03, Žin., 2005, Nr. 131-4743 (2005-11-05) Nr. X-390, 2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5105 (2005-12-03) Nr. X-605, 2006-05-11, Žin., 2006, Nr. 61-2175 (2006-05-31) Nr. X-699, 2006-06-15, Žin., 2006, Nr. 73-2765 (2006-06-30) Nr. X-1637, 2008-06-26, Žin., 2008, Nr. 76-3006 (2008-07-05) Nr. XI-1180, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7433 (2010-12-11 Nr. XI-1766, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7203 (2011-12-15)) Nr. XI-2102, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4024 (2012-07-04)
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9-2 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens…
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui, ar jų vadovams yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą (licencijos visai neišduodamos);“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui, jų vadovams ar kitiems darbuotojams (veikusiems juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo vardu ar dėl jų interesų) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą;“.
Analysis

" -> "undeclared self-employment" or "unregistered self-employment". "Undeclared self-employment" is standard. * "protokolas" -> "administrative offense protocol" or "protocol of administrative offense". * "nutarimas" -> "ruling" or "decision" or "resolution". In Lithuanian administrative procedure, "nutarimas" is typically translated as "ruling" or "decision". Let's use "ruling". * "medžiaga" -> "materials" or "case file". * "teisenai pradėti" -> "to initiate proceedings". * "kvalifikuoti" -> "to qualify" or "to classify

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Teismai.lt
2026.08.04 :: Court sentences M. Š. to 3 years in prison for over €88,000 online fraud 🔗
On August 4, 2026, the court sentenced M. Š. to 3 years in prison for online fraud exceeding €88,000. On July 31, 2026, during a public hearing at the Kaunas Chamber of the Kaunas District Court, a criminal case was heard in which M. Š…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis (statute)
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų…
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 5. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 6. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 7. Teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 8. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 9. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 10. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 75 straipsnis#2 (statute)
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip…
75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas 1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Analysis

žina į laisvą juridinių asmenų ir elektroninės prekybos valdymo rinką be apribojimų. Dvejų metų draudimas steigti, valdyti sąskaitas ir organizuoti nuotolinę prekybą yra rizikos kontrolė, susieta su nusikalstamos schemos priemonėmis. Šis apribojimas nepakeičia pareigos dirbti ar mokytis, nes būtent ši pareiga palaiko žalos atlyginimo galimybę pagal BK 75 straipsnio logiką. [1][3] Tolesni scenarijai yra trys: * *Translation:* In practical terms, the most important aspect is that the

📚 Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] [TEISINIS_PAGRINDAS] [PRAKTIKA] [TIKSLINIMAS] The initiators of the regulation are not directly named in the provided excerpts. The section concerning fraud sought to expand the scope for suspending the execution of custodial sentences and to provide for a fine, restriction of liberty, or arrest as alternative sanctions for certain property crimes. The primary argument was proportionality: for property-related offenses, particularly following the increase in fine thresholds, pecuniary and other alternative sanctions were deemed rational, whereas other provided excerpts regarding market abuse and false reporting are not directly related to electronic fraud. [PRAKTINE_REIKSME]

📄 Original — Teisė.pro
LRT. Seimas Ombudsman proposes more active public involvement in the EU legislative process 🔗
The Seimas Ombudsman has proposed more active public involvement in the EU legislative process to ensure greater transparency and citizen participation, emphasizing the need for timely consultations and accessible information on EU…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 110-5564, i. k…
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 110-5564, i. k. 1121010ISTA0XI-2220   LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ Į S T A T Y M A S   2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. XI-2220 Vilnius   PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. 2. Šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims ir Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromiems susitarimams, kurie nėra tarptautinės sutartys, išskyrus šių sutarčių ir susitarimų registravimą ir skelbimą. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628   3. Šis įstatymas netaikomas teisės taikymo aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo. 4. Kai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės, taip pat referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas ar referendumui siūlomas teisės akto projektas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Įgyvendinant Konstitucijoje laiduojamą peticijos teisę, šis įstatymas netaikomas. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628   5. Teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektai rengiami, derinami, šie teisės aktai priimami, registruojami, skelbiami ir įsigalioja juos priimančių subjektų nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas – teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 28 straipsnis (statute)
2. Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius…
2. Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                      DALIA GRYBAUSKAITĖ       Pakeitimai:   1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2314, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6642 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2314 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas   2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-415, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3832 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-415 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas   3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-1539, 2015-03-12, paskelbta TAR 2015-03-18, i. k. 2015-03950 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 26 straipsnio pakeitimo įstatymas   4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-1411, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20435 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas   5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIII-1743, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20716 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymas   6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymas   7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIII-2220, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10162 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-1 straipsniu įstatymas   8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 27 straipsnis (statute)
27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų…
27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296); 2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-991); 3) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-992); 4) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 3 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 67-1604); 5) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1632); 6) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 125-2894); 7) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 111-2796); 8) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 6-114); 9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 3, 8, 9, 10, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, papildymo 101 straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 1999, Nr. 48-1524); 10) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 48-1527); 11) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1949); 12) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1483); 13) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 15 ir 17 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 82-2831); 14) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymas (Žin., 2002, Nr. 66-2705); 15) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 124-5626); 16) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 3, 4, 8, 10, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 108-4814); 17) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 2, 3, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 88-3294); 18) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 127-4823); 19) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 141-5400); 20) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymas (Žin., 2007, Nr. 12-493); 21) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 48-2298); 22) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 72-3471).
Analysis

os informacijos prieinamumo didinimas. [17][18] * *Draft English:* - For the Government, it is relevant to create convenient public access, as policy/strategic sources envisage the improvement of the consultation mechanism and the enhancement of the accessibility of public information. [17][18] * *Lithuanian:* Praktiškai ši tema virs procedūriniu patikrinimu: ar ES projekto stadijoje buvo paskelbta konsultacijos pradžia, kas kviesta dalyvauti, kokios pastabos gautos ir kur paskelbtas jų įvertinimas. [8][1][13] * *Draft English:* In practice, this issue will turn into

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — 15min
Owner of pitbull that attacked Darius Songaila and his dog to stand trial: acted maliciously, injured the coach 🔗
The Šiauliai District Prosecutor's Office has referred a criminal case to court against a Šiauliai resident accused of causing minor bodily harm with malicious intent while walking his dog without a muzzle or leash, the Prosecutor…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5)…
2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIV-1065, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-04, i. k. 2022-09434 Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)   139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   3.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 134 straipsnis (statute)
XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   XVIII skyrius Nusikaltimai žmogaus sveikatAI   135 straipsnis. Sunkus sveikatos…
XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   XVIII skyrius Nusikaltimai žmogaus sveikatAI   135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 2. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų. Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIV-1065, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-04, i. k. 2022-09434 Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686   baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)   136 straipsnis.
Analysis
(Keep as is, on its own line)
* *Lithuanian:*
📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Žinių radijas
Why did Ulbinaitė and Kuolys clash over freedom of speech? 🔗
The Lithuanian Parliament is considering a legislative package aimed at creating a more effective model for information security and defense. Critics argue that this could pave the way for censorship and restrictions on free speech. Who is…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją Kiekvieno viešosios informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį…
10 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją Kiekvieno viešosios informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis. Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos rengėjų ir asmenų, besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei skleidžiančiojo informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus 1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir…
10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus 1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę. 2. Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais…
Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę 1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. 2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. 12 straipsnis. Žurnalistų akreditavimas 1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu. 2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis. 3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir Lietuvos žurnalistai. III SKYRIUS ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE   13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1.
Analysis

Core issue

The dispute is not between security and freedom in the abstract: it arises over whether mandatory instructions to hosting service providers would constitute post-publication protection or prior control of content. It is to be resolved in accordance with Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania, Article 44 of the Constitution, Articles 3, 4, and 10 of the Law on Provision of Information to the Public, as well as the Government's conclusion on Draft No. XVP-908. [10][11][2][4][12] The factual background is narrow: the Seimas is considering a draft bill proposing to grant the Lithuanian Radio and Television Commission and the Inspector of Journalists' Ethics

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Verslo žinios
I. Ruginienė urges faster pension indexing, T. Valys says he cannot promise it 🔗
As the President's Office urges the Government to submit its conclusion on the President's proposal to direct part of the Sodra budget surplus toward additional pension indexing next year instead of the reserve, Finance Minister Taurimas…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ IR VALSTYBINIŲ PENSIJŲ INDEKSAVIMO 2022 METAIS ĮSTATYMAS   2022 m. balandžio 28 d. Nr…
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ IR VALSTYBINIŲ PENSIJŲ INDEKSAVIMO 2022 METAIS ĮSTATYMAS   2022 m. balandžio 28 d. Nr. XIV-1057 Vilnius         1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – siekiant mažinti dėl infliacijos kilusius neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius, nustatyti papildomą socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą 2022 metais, papildomai indeksuotų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų mokėjimo tvarką ir papildomo indeksavimo finansavimo šaltinius. 2. Šis įstatymas taikomas papildomai indeksuojant: 1) socialinio draudimo pensijas ir kompensacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose, 58 straipsnio 1 dalyje ir 62 straipsnyje (toliau kartu – pensijos); 2) valstybines pensijas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, nurodytą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnyje (toliau – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas). 3. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Valstybinių pensijų įstatyme. 2 straipsnis. Papildomo indeksavimo finansavimo šaltiniai 1. Papildomas pensijų, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, indeksavimas finansuojamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnį. 2. Papildomas valstybinių pensijų, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte, indeksavimas finansuojamas iš Valstybės biudžeto lėšų pagal Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnį bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnį. 3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymas 4 straipsnis (statute)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įgaliota (-os) Valstybinio socialinio draudimo fondo…
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įgaliota (-os) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (-os) (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga): 1) skirdama šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pensijas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pensijas (pensijų dalis), už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir mokėdama anksčiau paskirtas šias pensijas, jų dydžiams (pensijų dalims) apskaičiuoti taiko pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą indeksuotus socialinio draudimo bazinės pensijos ir pensijų apskaitos vieneto vertės dydžius; 2) mokėdama pensijas, nurodytas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje, 60 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat pensijų dalis, nurodytas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 46 straipsnio 6 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijos dydį (pensijos dalį) papildomai indeksuoja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą. Mokėdama šiame punkte nurodytas socialinio draudimo netekto darbingumo ar invalidumo pensijas, kurios buvo paskirtos iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir kurių dydžiai atnaujinti pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 59 straipsnio 1 ir 2 dalis, jų dydžiams apskaičiuoti taiko pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą indeksuotą pensijų apskaitos vieneto vertės dydį; 3) skirdama Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas valstybines pensijas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir mokėdama anksčiau paskirtas šias pensijas, jų dydžiams apskaičiuoti taiko pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą papildomo valstybinių pensijų bazės dydžio indeksavimo koeficientą indeksuotą valstybinių pensijų bazės dydį; 4) skirdama pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, nurodytą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, ir (ar) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat mokėdama anksčiau paskirtą šią pensiją ir (ar) priedą, jų dydžiams apskaičiuoti taiko pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą indeksuotą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55-6 straipsniu ir VII skyriumi įstatymas 60 straipsnis (statute)
60 straipsnis. 57–59 straipsnių nuostatų taikymas Nustatant, ar valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas atitinka šio įstatymo…
60 straipsnis. 57–59 straipsnių nuostatų taikymas Nustatant, ar valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas atitinka šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas, atsižvelgiama į asmens įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo nuostatas, kai pensija paskirta (skiriama) įsigaliojus šiam įstatymui. Jeigu senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisę į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą įgyja tik tie šių pensijų gavėjai, kurių 57 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą stažą sudaro stažas, apskaičiuotas pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir (ar) pagal šio įstatymo nuostatas. Jeigu valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija nuo 2004 m. kovo 1 d. (58 straipsnis) arba nuo jos paskyrimo dienos (59 straipsnis) nebuvo padidinta dėl to, kad nebuvo tenkinamos visos šio įstatymo 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos sąlygos, kai tik asmuo jas atitinka, pensija padidinama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šias sąlygas asmuo pradėjo tenkinti. Jeigu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo padidintas pagal 58 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių nuostatas arba prie neperskaičiuotos senatvės ar invalidumo pensijos dydžio buvo pridėtas pensijos prieaugis pagal nurodyto straipsnio antrąją dalį, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pakeistas koeficientas kp ar Kp arba prieaugis PPs ar PPinv gali sumažėti ar padidėti, pakeistas koeficientas ar pensijos prieaugis nekeičiamas, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytą atvejį. Jeigu padidinus senatvės ar invalidumo pensiją paaiškėja, kad pensijos padidinimo dieną asmuo turėjo teisę gauti kitas pensijas ir (ar) pensijų išmokas, kurios jam skiriamos po pensijos padidinimo, bet nuo datų, buvusių iki pensijos padidinimo, arba nuo pensijos padidinimo dienos, asmens teisė į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą nustatoma iš naujo nuo pensijos padidinimo dienos. Šiais atvejais senatvės ar invalidumo pensijos permoka išieškoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas kreipiasi dėl pensijos skyrimo iš naujo (40 straipsnis, 45 straipsnio antroji dalis, 49 straipsnio antrosios dalies 1 punktas ir trečiosios dalies 1 punktas), jo teisė į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą nustatoma iš naujo nuo senatvės ar invalidumo pensijos skyrimo iš naujo dienos pagal apskaičiuotus naujus stažo ir pensijos dydžio (pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumos) duomenis. Paaiškėjus, kad asmeniui naudingiau ir toliau gauti pensiją, mokėtą iki kreipimosi skirti pensiją iš naujo, jam toliau mokama anksčiau mokėta pensija. Asmenų, turinčių teisę gauti padidintas dėl atidėto kreipimosi senatvės pensijas (24 straipsnis), teisė į pensijų padidinimą pagal šio įstatymo 57–59 straipsnių nuostatas nustatoma atsižvelgiant į pensijos dydį (pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumą) be padidinimo už atidėto kreipimosi laiką. Tokiais atvejais pensija padidinama pagal šio įstatymo 57–59 straipsnius, o po to didinama už atidėto kreipimosi laiką šio įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą skiriamos išankstinės senatvės pensijos pagal šio įstatymo 57–59 straipsnių nuostatas nedidinamos.“
Analysis

Core issue

The acceleration of pension growth is not merely a political promise: it must be translated into a specific indexation formula and a line item in the law on budget indicators. The dispute is resolved pursuant to Article 8(7) of the Law on Social Insurance Pensions of the Republic of Lithuania, as amended by Article 2 of the Law Amending Article 8 of the Law on Social Insurance Pensions of the Republic of Lithuania No I-549, Paragraphs 29–30 of the Regulations of the State Social Insurance Reserve Fund, and the 2022 additional indexation model. [7][13][17][1] The factual core of the matter is narrow: it is being considered to allocate a

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government through the submission of amendments to the budget indicators. The objective was to increase appropriations and ensure the fulfillment of assumed commitments, including the accelerated indexation of the basic pension component, the indexation of social benefits, increasing public sector income, defense funding, and covering the impact of energy prices. The initiators did not anticipate any adverse consequences, while the committee further argued that increasing pensions in line with inflation was necessary at least to maintain the purchasing power of the recipients; it was proposed that the Government determine the source of funding.

📄 Original — delfi.lt
Prosecutor provides more details about the pen found during the meeting 🔗
Stanislavas Barsulis, the Vilnius Regional Prosecutor's Office prosecutor who supervised the pre-trial investigation and decided to close it, told Elta on Tuesday that a person can be questioned as a special witness if there is evidence of…
Fact-check:
🟡 IncompleteSpecialusis liudytojas gali būti apklausiamas, jeigu yra duomenų, kad padaryta nusikalstama veika ir ją padarė šis asmuo, tačiau nepakanka duomenų įtariamojo statusui suteikti.
✅ ConfirmedIkiteisminis tyrimas nutraukiamas, jeigu nenustatyti objektyvūs duomenys, patvirtinantys nusikalstamą veiką.
✅ ConfirmedĮtarimas ar kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 192 straipsnis (statute)
Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956 Nr. XIII-1846, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k…
Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956 Nr. XIII-1846, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21876 Nr. XIV-1582, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25132   5. Išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti (liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti. 6. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu. 7. Prireikus teismas gali dalyvaujančio byloje asmens pareiškimu ar savo iniciatyva pakartotinai apklausti liudytoją tame pačiame posėdyje, apklaustą liudytoją iškviesti į to paties teismo kitą posėdį, taip pat suvesti liudytojus į akistatą. 8. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. 9.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 192 straipsnis (statute)
192 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka 1. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo…
192 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka 1. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustų liudytojų prašymu teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali leisti jiems išeiti iš teismo posėdžio salės. 2. Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo. 3. Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 4. Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrinamas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar parodymai duodami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), priesaikos tekstas nepasirašomas. 5. Išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti (liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti. 6. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu. 7. Prireikus teismas gali dalyvaujančio byloje asmens pareiškimu ar savo iniciatyva pakartotinai apklausti liudytoją tame pačiame posėdyje, apklaustą liudytoją iškviesti į to paties teismo kitą posėdį, taip pat suvesti liudytojus į akistatą. 8. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. 9. Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas užtikrintas, šaukti liudytoju. Teismas gali pavesti policijai taip organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Šio liudytojo asmens duomenys surašomi atskirame procesinio dokumento priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę. Šiuo atveju liudytojo parodymai fiksuojami garso ar vaizdo įrašu sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę arba įrašomi apklausos protokole.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 186 straipsnis (statute)
186 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai 1. Apklausos metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės…
186 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai 1. Apklausos metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. 2. Šalys ir tretieji asmenys, davę priesaiką byloje, turi teisę duoti paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes raštu. 3. Tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba išimtiniais atvejais šį asmenį išklausyti jo buvimo vietoje. Šiuo atveju duodanti rašytinį paaiškinimą šalis ar trečiasis asmuo neprisiekia. 4. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, gauti teismo pavedimo vykdymo bei įrodymų užtikrinimo tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys to pageidauja. 5. Šalies apklausai prilyginama atstovo, vieno iš bendrininkų (procesinio bendrininkavimo atveju) bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios (personalinės) įmonės savininko, kai šalimi byloje yra ūkinė bendrija arba individuali (personalinė) įmonė, apklausa. Trečiojo asmens apklausai prilyginama atstovo bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios (personalinės) įmonės savininko, kai trečiuoju asmeniu byloje yra ūkinė bendrija arba individuali (personalinė) įmonė, apklausa. 6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Tais atvejais, kai teismo posėdis ar apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), priesaikos tekstas nepasirašomas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.
Analysis

nuorašo gavimo. Jei skundas bus paduotas, lauktinas aukštesniojo prokuroro nutarimas per 20 dienų nuo skundo gavimo. [2] * *Drafting English:* The practical consequence for the party is narrow: it can challenge not the public comment of the prosecutor, but the ruling to terminate the investigation. An appeal under Article 214, Part 5 of the CCP shall be filed within 20 days from the receipt of a copy of the ruling. [2] Under Article 214, Part 4 of the CCP, a higher prosecutor must examine it no later than within 20 days of receipt. [2] If the appeal is rejected, such

📚 Roots — who shaped this rule and why:
📄 Original — Ekonomika.lt
E-commerce returns are becoming a business challenge: how to turn losses into loyalty investments 🔗
As e-commerce continues to grow, the volume of product returns is also rising, posing both logistical and reputational challenges for retailers. Customers are returning more items, doing so faster, and expecting a seamless, hassle-free…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1, 2, 40 straipsnių, aštuntojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymas 38 straipsnis (statute)
Jeigu vartotojas negauna nuotolinės sutarties sąlygų ir informacijos pagal šio įstatymo 37 straipsnį, nuotolinės sutarties atsisakymo terminas baigiasi praėjus 12…
Jeigu vartotojas negauna nuotolinės sutarties sąlygų ir informacijos pagal šio įstatymo 37 straipsnį, nuotolinės sutarties atsisakymo terminas baigiasi praėjus 12 mėnesių ir 14 dienų nuo nuotolinės sutarties sudarymo dienos. Kai vartotojui nepateikiama informacija apie jo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 16 punktą, vartotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties įgyvendinimas yra neterminuotas. 4. Šiame straipsnyje nustatytą vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties netaikoma šioms nuotolinėms sutartims: 1) nuotolinėms sutartims dėl finansinių paslaugų, kurių kaina susijusi su finansų rinkos svyravimu, kuris gali būti per nustatytą nuotolinės sutarties atsisakymo terminą ir kurio nekontroliuoja finansinių paslaugų teikėjas.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 38 straipsnis (statute)
38 straipsnis. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties 1. Vartotojas turi teisę be jokių sankcijų ir nenurodydamas priežasties atsisakyti nuotolinės sutarties…
38 straipsnis. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties 1. Vartotojas turi teisę be jokių sankcijų ir nenurodydamas priežasties atsisakyti nuotolinės sutarties per 14 dienų, o nuotolinės pensijų kaupimo sutarties – per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti: 1) nuotolinės sutarties sudarymo dieną; 2) dieną, kai vartotojas gauna nuotolinės sutarties sąlygas ir informaciją pagal šio įstatymo 37 straipsnį, jeigu ta diena yra vėlesnė negu šios dalies 1 punkte nurodyta diena. 3. Jeigu vartotojas negauna nuotolinės sutarties sąlygų ir informacijos pagal šio įstatymo 37 straipsnį, nuotolinės sutarties atsisakymo terminas baigiasi praėjus 12 mėnesių ir 14 dienų nuo nuotolinės sutarties sudarymo dienos. Kai vartotojui nepateikiama informacija apie jo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 16 punktą, vartotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties įgyvendinimas yra neterminuotas. 4. Šiame straipsnyje nustatytą vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties netaikoma šioms nuotolinėms sutartims: 1) nuotolinėms sutartims dėl finansinių paslaugų, kurių kaina susijusi su finansų rinkos svyravimu, kuris gali būti per nustatytą nuotolinės sutarties atsisakymo terminą ir kurio nekontroliuoja finansinių paslaugų teikėjas. Minėtos finansinės paslaugos – paslaugos, susijusios su valiutos keitimu, pinigų rinkos priemonėmis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, ateities finansiniais sandoriais, įskaitant ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, (ši kategorija apima valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius); 2) nuotolinėms kelionių ir bagažo draudimo sutartims ar panašioms nuotolinėms draudimo sutartims, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo; 3) nuotolinėms sutartims, kurias vartotojo aiškiu prašymu abi šalys yra visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui. 6. Vartotojas, norintis pasinaudoti teise atsisakyti nuotolinės sutarties, iki nuotolinės sutarties atsisakymo termino pabaigos turi finansinių paslaugų teikėjui išsiųsti pranešimą apie sutarties atsisakymą. 7. Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, su nuotoline sutartimi susijusios papildomos sutartys, pagal kurias finansinių paslaugų teikėjas ar kitas asmuo vartotojui teikia susijusias papildomas paslaugas, vartotojui tampa nebeprivalomos vykdyti. Vartotojas gali atsisakyti papildomos sutarties be jokių išlaidų. 8. Finansinių paslaugų teikėjas nuotolinę sutartį, kol nesibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik aiškiu vartotojo prašymu. 9. Pasinaudojęs teise atsisakyti nuotolinės sutarties, vartotojas nedelsdamas sumoka už faktiškai jam pagal šią sutartį finansinių paslaugų teikėjo suteiktą finansinę paslaugą. Mokėtina suma negali viršyti sumos, kuri yra proporcinga suteiktos finansinės paslaugos apimčiai, palyginti su visa nuotolinės sutarties apimtimi, ir neturi būti tokio dydžio, kad būtų laikoma sankcija. 10. Vartotojas už faktiškai suteiktą finansinę paslaugą pagal šio straipsnio 9 dalį moka, jeigu buvo tinkamai informuotas apie teisę atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas, turi įrodyti finansinių paslaugų teikėjas. Finansinių paslaugų teikėjas negali reikalauti mokėti už suteiktą finansinę paslaugą, jeigu be išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti nuotolinę sutartį nepasibaigus šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nustatytam nuotolinės sutarties atsisakymo terminui. 11. Finansinių paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie nuotolinės sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui pagal šią sutartį gautas sumas, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 9 dalyje. Vartotojas, atsisakęs nuotolinės sutarties pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį, nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie nuotolinės sutarties atsisakymą išsiuntimo dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal šią sutartį gautas sumas. 12. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinamuosiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias finansines paslaugas, nustatomos teisės atsisakyti sutarties taisyklės arba numatyta šios teisės alternatyva – apsisprendimo laikotarpis arba kitokia alternatyva, taikomos nurodytų kitų įstatymų ar Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, išskyrus atvejus, kai nurodytuose kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta kitaip. 13. Jeigu kituose konkrečias finansines paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose, kuriais nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nustatytos teisės atsisakyti sutarties taisyklės arba numatyta šios teisės alternatyva – apsisprendimo laikotarpis arba kitokia alternatyva, taikomas šis įstatymas.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 22 ir 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju-1 skirsniu įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 2, 12, 22 IR 40 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU1…
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 2, 12, 22 IR 40 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU1 SKIRSNIU ĮSTATYMAS   2026 m. kovo 26 d. Nr. XV-780 Vilnius         1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi: „11. Atnaujinimas – kaip apibrėžta 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1781, kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema, iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2020/1828 bei Reglamentas (ES) 2023/1542 ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB, 2 straipsnio 18 punkte.“ 2. Buvusią 2 straipsnio 11 dalį laikyti 12 dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi: „31. Įgaliotasis atstovas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 43 punkte.“ 4. Papildyti 2 straipsnį 32 dalimi: „32. Importuotojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 44 punkte.“ 5. Papildyti 2 straipsnį 101 dalimi: „101. Platintojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 45 punkte.“ 6. Papildyti 2 straipsnį 131 dalimi: „131. Taisymas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 20 punkte.“ 7. Papildyti 2 straipsnį 132 dalimi: „132. Taisytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris teikia su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusias prekių taisymo paslaugas, įskaitant jas teikiančius gamintojus, pardavėjus ir su jais susijusius arba nepriklausomus taisymo paslaugų teikėjus.“ 8. Papildyti 2 straipsnį 133 dalimi: „133. Taisomumo reikalavimai – prekių taisymo reikalavimai, įskaitant išardymo supaprastinimo reikalavimus ir reikalavimus dėl prieigos prie atsarginių dalių, prie su taisymu susijusios informacijos ir prie prekėms ar specifiniams prekių komponentams taikomų įrankių.“     2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas 1.
Analysis

Consequences

* *Lithuanian

📚 Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] [TEISINIS_PAGRINDAS] [PRAKTIKA] [TIKSLINIMAS] The provided fragments do not disclose who specifically initiated the regulation concerning e-commerce returns. Only the rules governing consumer and distance contracts are relevant to this topic: they aimed to strengthen consumer protection, including the challenging of unfair terms, the prohibition of premium-rate contact telephone numbers, and the option to withdraw from a distance contract by electronic means. Other fragments address cash payments, public auctions, registries, and related procedural amendments; thus, they do not substantiate the main arguments or objections regarding e-commerce returns. [PRAKTINE_REIKSME]

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →