Teisinė prizmė · 2026-07-31
📚 ArchyvasLTEN

⚖️ Teisinė prizmė — 2026-07-31

Atnaujinta: 2026-07-31 13:18
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
📄 Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (34)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
📄 Originalas — infa.lt
Kaip „vaiko teisės“ atima iš šeimos mirusį vaiką 🔗
2026.07.30 14:33 Skaitant tai, kas parašyta žemiau, sunku patikėti, kad tai įmanoma, tačiau, pasirodo įmanoma ir net vyksta, kai vykdytojai įsitikinę savo teisumu ir.. kaip dažnai būna – nebaudžiamumu. „Vaiko teisės“ – ar..? – į šį…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs…
40 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas: 1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; 2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas organizuoja vaiko grąžinimą jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, taip pat šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja pagalbos šeimai teikimą. 4. Gavęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobiliąją komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku, jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir per 14 dienų nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos: 1) atlieka intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku; 2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje; 3) teikia intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai, siekdama būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo; 4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. 5. Mobiliajai komandai baigus intensyvų darbą su šeima ir paaiškėjus, kad: 1) tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, vaikas nedelsiant grąžinamas tėvams, o savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – ne ilgiau kaip 3 mėnesius vykdo šeimos lankomąją priežiūrą; 2) tėvai stengiasi keisti arba pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai, taikoma atvejo vadyba pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams; 3) tėvai nesistengia keisti savo netinkamo elgesio su vaiku ir išlieka pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkui pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, o atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir atlieka kitas funkcijas šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad, atlikus intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima ir pritaikius pagalbos plane nustatytas priemones, per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismui atmetus ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 7. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmajam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas ir atliekami kiti šio įstatymo 39 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatyti veiksmai.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pa 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 365 straipsniu Papildyti Įstatymą 365 straipsniu: „365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą…
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 365 straipsniu Papildyti Įstatymą 365 straipsniu: „365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. 2. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo. 4. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) jo tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.“
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 365 straipsnis (statute)
365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas…
365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. 2. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, kaip tai numatyta šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje. 4. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) jo tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.
Analizė
Sprendimas paimti mirusį vaiką pagal šias normas tampa ne vaiko apsaugos priemone, o teisinio pagrindo neturinčiu administraciniu judesiu.
Kitų vaikų atžvilgiu Tarnyba negali remtis vien šeimos dydžiu ar tėvų sprendimu bendrauti per teisininką.

Esmė

Vaiko paėmimas nėra socialinio nepasitikėjimo šeima priemonė: jis galimas tik tada, kai įrodytas realus pavojus gyvam vaikui. Šią situaciją lemia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36^5 straipsnis, 42 straipsnis, 50 straipsnis, 31 straipsnis, 52 straipsnis, 56 straipsnis ir Civilinio kodekso 3.254 bei 3.254^1 straipsniai. - Naujienoje nurodoma, kad Tarnyba po kūdikio mirties priėmė sprendimą paimti vaiką, o dėl kitų vaikų dar nėra teismo sprendimo. Tikslus klausimas yra dvejopas: ar mirusio vaiko atžvilgiu apskritai veikia paėmimo institutas ir ar kitų vaikų paėmimui pakanka neva nebendradarbiavimo. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36^5 straipsnio 1 dalį paėmimas siejamas su vaiko apsaugos poreikiu ir Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punktų pagrindais.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktas normas Tarnybos kompetencija yra plati, bet ne savarankiška nuo įstatyme nustatytų paėmimo sąlygų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia Tarnybai ginti vaiko teises visą parą, tačiau pats paėmimas turi atitikti 36^5 straipsnį. - Paėmimui turi būti nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

  • Turi egzistuoti Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 arba 3 punkto pagrindas.
  • Turi išlikti realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą sveikatai arba grėsti gyvybei.
  • Alternatyviai turi būti nustatyta, kad tėvai taikant priemones nededa pastangų, nekeičia elgesio, o pavojus išlieka. Mirusio kūdikio atžvilgiu šios sąlygos neatitinka pačios instituto logikos, nes norma saugo nuo būsimos reikšmingos žalos sveikatai ar grėsmės gyvybei. Sprendimas paimti mirusį vaiką pagal šias normas tampa ne vaiko apsaugos priemone, o teisinio pagrindo neturinčiu administraciniu judesiu. Kitų vaikų atžvilgiu Tarnyba negali remtis vien šeimos dydžiu ar tėvų sprendimu bendrauti per teisininką. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės, o tėvai turi pirmumo teisę auginti ir auklėti vaikus. Ta pati norma kartu įpareigoja tėvus rūpintis auklėjimu, priežiūra, išlaikymu ir vaiko vystymosi sąlygomis pagal 31 straipsnio 2–3 dalis. | Klausimas | Taikoma norma | Terminas arba slenkstis |
Kreipimasis į teismą po paėmimoCivilinio kodekso 3.254^1 straipsnio 2 dalisper 3 darbo dienas, išimtinai per 5 darbo dienas
Globėjo parinkimo inicijavimasVaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 3 dalisne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo leidimo užregistravimo
Pranešimas tėvams paėmimo metuVaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36^5 straipsnio 2 dalisnedelsiant, bet ne vėliau kaip tą pačią dienąJeigu vaikai faktiškai paimami, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įpareigoja Tarnybą kreiptis į teismą dėl leidimo. Prašymas nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, kaip nurodo 42 straipsnio 2 dalis. Savivaldybės institucijų funkcija pagal 52 straipsnio 1 dalį yra paslaugų ir pagalbos šeimai prieinamumas, o ne savarankiškas vaikų atskyrimas nuo tėvų. Tėvų atsakomybė pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnį siejama su vaiko teisių pažeidimu, smurtu, piktnaudžiavimu ar pareigų nevykdymu. Naujienoje aprašytas gydymo epizodas ir įgimtos ligos aplinkybės savaime nepatenka į šią atsakomybės schemą. Pateiktuose šaltiniuose teismų praktikos nėra, todėl vertinimas remiasi tik nurodytomis įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis.

Pasekmės

Realistiškai ginčas toliau persikels į teismą, jeigu vaikai jau paimti arba Tarnyba palaikys tokį sprendimą. Teismui bus reikšminga ne vieša istorijos retorika, o tai, ar dokumentuose yra konkretus Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkto pagrindas. - Šeimai praktiškai svarbu ginčyti faktinį pavojų kiekvienam vaikui atskirai.

  • Tarnybai praktiškai svarbu pagrįsti, kodėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36^5 straipsnio priemonės buvo būtinos.
  • Teismui praktiškai svarbu patikrinti, ar paėmimas nėra pakeitęs pagalbos šeimai priemonių, kurias numato 52 straipsnis. Jeigu teismas leidimo neišduotų, Tarnybos paėmimo veiksmas netektų tęstinio pagrindo pagal 42 straipsnio ir Civilinio kodekso 3.254^1 straipsnio schemą. Jeigu leidimas būtų išduotas, kitą darbo dieną po leidimo užregistravimo Tarnyba turėtų raštu nurodyti globos centrui parinkti laikinąjį globėją. Toliau reikia sekti, ar per 3 darbo dienas, o išimtinai per 5 darbo dienas, teismui bus pateiktas prašymas dėl leidimo paimti vaikus ir koks teismo leidimo ar atsisakymo dokumentas bus priimtas.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Respublika
Atsisveikinant su pirmąja Nepriklausomos Lietuvos premjere 🔗
UŽDARYTI 2026 liepos 31, penktadienis Publikuota: 2026 liepos 30 21:54:01, Danutė ŠEPETYTĖ, ELTA Perskaitė 2932 × (1/7) Mirė pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė Kazimira Prunskienė. Eltos nuotr. Atsisiųsti (2/7) Eltos nuotr. Atsisiųsti…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo vietos ir progos 1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų: 1) Lietuvos…
5 straipsnis. Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo vietos ir progos 1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų: 1) Lietuvos Respublikos Seimo; 2) Respublikos Prezidento rezidencijos; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų; 4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo; 5) Lietuvos Respublikos teismų; 6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų; 7) Lietuvos banko; 8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos; 9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje; 10) Signatarų namų Vilniuje; 11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba; 12) pasienio kontrolės punktuose – tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos. 2. Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamuosius namus, kuriuose nėra nuolat gyvenama. 3. Lietuvos valstybės vėliava taip pat keliama: 1) prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse pastatų, – pagal tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas; 2) prie, virš ar ant valstybinių aukštųjų, aukštesniųjų, valstybės ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų pastatų – paprastai prasidėjus mokslo metams ir nuleidžiama jiems pasibaigus; 3) savarankiškų karinių dalinių teritorijose – krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka; 4) laivuose, įregistruotuose Lietuvos Respublikoje; 5) laivuose, įplaukusiuose į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis, uostus; 6) prie, virš ar ant pastatų, kuriuose vyksta balsavimas, rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą, savivaldybių tarybas ar Europos Parlamentą ir Respublikos Prezidento rinkimų dieną, taip pat balsavimo referendume dieną. 4. Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra (išskyrus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus) naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms. 5. Lietuvos valstybės vėliava gali būti keliama: 1) tarptautinių viešųjų renginių vietose kartu su kitomis vėliavomis – pagal tarptautinio protokolo reikalavimus; 2) sporto arenose – per Lietuvos Respublikos čempionatus ir pirmenybes, tarptautines sporto varžybas, kuriose dalyvauja Lietuvos nacionalinės rinktinės, ir per tarptautinių varžybų nugalėtojų, atstovaujančių Lietuvos Respublikos sporto rinktinėms, apdovanojimo ceremonijas; 3) atmintinomis dienomis ar viešųjų renginių proga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 6. Lietuvos valstybės vėliava nuolat pastatoma: 1) Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių salėje; 3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo posėdžių salėje; 4) Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų posėdžių salėse; 5) Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų darbo kabinetuose; 6) Respublikos Prezidento rezidencijos darbo kabinete bei kitose Respublikos Prezidento rezidencijos patalpose, skirtose ar naudojamose oficialioms ceremonijoms ar renginiams; 7) Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir ministrų darbo kabinetuose; 8) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų darbo kabinetuose; 9) Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir kitų teismų pirmininkų darbo kabinetuose; 10) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų darbo kabinetuose; 11) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko darbo kabinete; 12) Lietuvos Respublikos kariuomenės karinių dalinių vadų darbo kabinetuose; 13) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, vadovų darbo kabinetuose. 7. Lietuvos valstybės vėliava gali būti pastatoma patalpose, kuriose tuo metu vyksta valstybės ar savivaldybių institucijos rengiami oficialūs renginiai arba kiti oficialūs renginiai, kuriuose dalyvauja Seimo Pirmininkas, Respublikos Prezidentas ar Ministras Pirmininkas. 8. Laidojant Respublikos Prezidentą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, Seimo ar Vyriausybės narį, kitą Vyriausybės nustatyta tvarka pripažintą Lietuvos Respublikai nusipelniusį asmenį, taip pat asmenį, kuris žuvo atlikdamas savo tarnybinę pareigą ar gelbėdamas žūvančius, karstas su mirusiojo palaikais uždengiamas Lietuvos valstybės vėliavos audeklu, kuris, palaidojus mirusįjį, sulankstomas ir perduodamas mirusiojo giminėms (artimiesiems).
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 15 d.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 15 d.
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analizė
Signataro statusas šioje byloje veikia kaip procedūrinis raktas: šeimos pageidavimas paleidžia ceremonialą, Seimo valdybos komisija perima organizavimą, o Vyriausybės nutarimas uždaro finansavimo grandinę.
Prunskienės atveju pateikti faktai kalba ne apie žūtį tarnyboje, o apie signatarės mirtį, todėl taikymo ašis yra signataro statusas.

Esmė

Kazimiros Danutės Prunskienės mirtis kelia ne politinio įvertinimo, o valstybės pareigos pagerbti signatarą klausimą. Sprendimas priklauso ne nuo pareigų hierarchijos, o nuo specialaus statuso pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 13 straipsnį. Naujienoje nurodyta, kad 2026 m. liepos 30 d. mirė Nepriklausomybės Akto signatarė ir pirmoji atkurtos Lietuvos Ministrė Pirmininkė. Teisinis klausimas yra tikslus: kas turi teisę inicijuoti valstybės lėšomis vykdomą laidojimą, kas organizuoja laidotuves ir iš kokio šaltinio dengiamos išlaidos. Taikytinos normos:

  • Statuso įstatymo 13 straipsnio 1 dalis: signatarui mirus, jo atminimas įamžinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
  • Statuso įstatymo 13 straipsnio 2 dalis: sutuoktinio, tėvų, vaikų pageidavimu signatarai laidojami valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą ceremonialą.
  • Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai: Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos žymių visuomenės veikėjų laidotuvėms ir signataro antkapio išlaidoms kompensuoti.

Teisinis vertinimas

Šioje situacijoje lemiamas faktas yra signatarės statusas, nes jis sukuria savarankišką valstybės finansavimo ir ceremonialo pagrindą. Pirmosios Ministrės Pirmininkės pareigos sustiprina viešąjį interesą, bet pačios nepakeičia Statuso įstatymo 13 straipsnyje nustatytos procedūros. Pagal Statuso įstatymo 13 straipsnio 2 dalį teisė pareikšti pageidavimą priklauso:

  • sutuoktiniui;
  • tėvams arba įtėviams;
  • vaikams arba įvaikiams. Jeigu toks pageidavimas pareiškiamas, signatarės laidotuvės vykdomos valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą signataro laidojimo ceremonialą. Ta pati norma leidžia pageidauti, kad laidotuves organizuotų Seimo valdybos sudaroma komisija. Finansavimo rėmas yra griežtesnis nei vien simbolinis valstybės pagerbimas. Vyriausybės 2005 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 339 nustatyta, kad signataro laidojimo išlaidos pagal ceremonialą negali viršyti 120 minimalaus gyvenimo lygio dydžių ir dengiamos pagal faktines išlaidas įrodančius dokumentus. | Pagrindas | Dydis arba terminas |
Signataro laidojimo išlaidų riba120 minimalaus gyvenimo lygio dydžių
Vyriausybės rezervasne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų
Valstybinė pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 22 straipsnįmokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo gavimo
Kreipimasis dėl valstybinės pensijosne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki teisės atsiradimo arba bet kada po jos atsiradimoIšlaidų dengimo mechanizmas priklauso nuo institucijos, kuri sudaro laidojimo komisiją. Pagal Žymių Lietuvos visuomenės veikėjų ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus valstybės lėšomis laidojamų asmenų laidojimo išlaidų dengimo taisyklių 6 punktą, lėšos skiriamos tai valstybės institucijai arba įstaigai. Biudžetinis sprendimas paprastai įforminamas Vyriausybės nutarimu, nes Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Tą rodo ir Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1386, kuriuo Seimo kanceliarijai buvo skirta 15,6 tūkst. litų signataro Stanislovo Gedimino Ilgūno laidotuvių išlaidoms padengti. Kompensacijų pareigūnams taisyklės čia nėra pagrindinis režimas. Vidaus tarnybos statuto 40, 59 ir 60 straipsniai bei Vadovybės apsaugos įstatymo 55 straipsnis sieja išmokas su žūtimi ar mirtimi dėl tarnybos, pareigūno statusu ir tarnybinių pareigų atlikimu. Šios normos rodo kitą logiką: pareigūno šeimai gali būti mokama 93,1 arba 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, o laidojimui numatyta 40 bazinių socialinių išmokų arba 40 minimalių gyvenimo lygių kompensacija. Prunskienės atveju pateikti faktai kalba ne apie žūtį tarnyboje, o apie signatarės mirtį, todėl taikymo ašis yra signataro statusas. Signataro statusas šioje byloje veikia kaip procedūrinis raktas: šeimos pageidavimas paleidžia ceremonialą, Seimo valdybos komisija perima organizavimą, o Vyriausybės nutarimas uždaro finansavimo grandinę. Tai yra aštri šios situacijos teisinė formulė.

Pasekmės

Praktiškai pirmasis scenarijus yra valstybės lėšomis organizuojamos signatarės laidotuvės, jeigu to pageidauja Statuso įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti artimieji. Tada Seimo valdyba gali sudaryti komisiją, o ši veiktų kaip institucinis laidotuvių organizavimo centras. Antras scenarijus yra išlaidų dengimas per instituciją ar įstaigą, sudariusią komisiją. Tokiu atveju pagal taisyklių 6 punktą valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos tai institucijai, o faktinės išlaidos turėtų tilpti į 120 minimalaus gyvenimo lygio ribą. Trečias scenarijus susijęs su atminimo įamžinimu ir kapaviete. Pagal Statuso įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalis atminimas įamžinamas Vyriausybės nustatyta tvarka, o kapavietė ir antkapis tvarkomi pagal Vyriausybės patvirtintą atributiką. Finansiškai tai svarbu ne tik šeimai, bet ir Seimo kanceliarijai ar kitai komisiją sudariusiai institucijai. Jos turės pagrįsti faktines išlaidas, o Vyriausybė turės priimti rezervo lėšų skyrimo sprendimą pagal Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnį. Tolesnis procedūrinis sekimo taškas: laukti Seimo valdybos sprendimo dėl laidotuvių komisijos, o po faktinių išlaidų pagrindimo – Vyriausybės nutarimo dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — MadeinVilnius.lt
Gyventojai skundžiasi dėl naktinio triukšmo - neįmanoma miegoti 🔗
Vasarą miegoti trukdo ne tik musės ar uodai. Dalis vilniečių, gyvenančių šalia judriausių ir plačiausių sostinės gatvių, pastaruoju metu skundžiasi naktiniu triukšmu. Savivaldybės ir policijos gyventojai teiraujasi, ar įmanoma, ką nors dėl…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 488 straipsnis (statute)
488 straipsnis. Viešosios rimties trikdymas 1. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti…
488 straipsnis. Viešosios rimties trikdymas 1. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų eurų. 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 48 straipsnis (statute)
48 straipsnis. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas 1. Lietuvos Respublikos…
48 straipsnis. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas 1. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 3. Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 319 straipsnis (statute)
319 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą nevykdymas Savivaldybės administracijos…
319 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą nevykdymas Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo tam tikroje savivaldybės teritorijoje laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai susidaro nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kai viršijamos ribinės užterštumo vertės ar pavojaus slenksčiai, nevykdymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. XIX SKYRIUS ADMINISTRACINIAI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU ENERGETIKA
Analizė
Garsus motociklas naktį prie gyvenamųjų namų teisiškai pavojingas ne decibelais abstrakčiai, o tuo, kad išmatuotas arba įrodytas triukšmas perkelia diskomfortą į administracinę atsakomybę.
Vien triukšmo skundas savaime dar nereiškia transporto priemonės nuvežimo, nes ANK 603 straipsnis remiasi konkrečiais teisiniais pagrindais.

Esmė

Naktinis transporto triukšmas čia nėra vien „ramybės“ klausimas: jis skyla į triukšmo valdymo pareigų pažeidimą ir viešosios rimties trikdymą. Sprendimas priklauso nuo to, ar pareigūnai nustato norminių triukšmo reikalavimų pažeidimą, ar tik konkretų triukšmingą veiksmą, trikdantį poilsį. Žinios faktas siauras: gyventojai skundžiasi naktiniu automobilių ir motociklų triukšmu prie judrių Vilniaus gatvių. Taikytinos normos yra Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 1, 3, 5, 6 ir 13 straipsniai, Administracinių nusižengimų kodekso 48, 488, 595 ir 603 straipsniai. Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnis nustato prevencijos, kontrolės ir stebėsenos pagrindą, o 3 straipsnis įtvirtina žmogaus apsaugą nuo triukšmo ir gyvenimo kokybės užtikrinimą. ANK 48 straipsnis taikomas triukšmo valdymo teisės aktų nevykdymui ar pažeidimui, o ANK 488 straipsnis taikomas triukšmą keliantiems veiksmams viešosiose vietose.

Teisinis vertinimas

Policija šioje situacijoje veikia ne kaip tarpininkė tarp gyventojo ir vairuotojo, o kaip triukšmo kontrolės subjektas pagal Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnį. Ši norma leidžia Vidaus reikalų ministerijai įgalioti pavaldžias institucijas visą parą kontroliuoti triukšmą gatvėse, aikštėse, parkuose ir kitose viešosiose vietose. Todėl gyventojo pranešimas telefonu 112 procedūriškai reikšmingas tiek eismo kontrolei, tiek galimam triukšmo pažeidimo fiksavimui. - Policija turi patikrinti konkretų triukšmo šaltinį ir vertinti, ar yra ANK 48 straipsnio arba ANK 488 straipsnio požymiai.

  • Savivaldybė pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnį tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, rodiklius, strateginius žemėlapius, veiksmų planus ir prevencijos zonas.
  • Vyriausybė pagal Triukšmo valdymo įstatymo 5 straipsnį tvirtina valstybinę kontrolės tvarką ir koordinuoja institucijų veiklą. Savivaldybės perduotas triukšmo matavimo įrenginys policijai dera su šia kompetencijų schema: savivaldybė organizuoja prevenciją, policija fiksuoja pažeidimą vietoje.

Naktinis laikas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį yra nuo 22 val. iki 7 val., todėl miego trikdymas šiuo laikotarpiu patenka į griežčiausiai saugomą paros dalį. Jeigu veiksmas vyksta gatvėje ar kitoje viešojoje vietoje ir trikdo ramybę, poilsį ar darbą, pakanka ANK 488 straipsnio konstrukcijos. Jeigu nustatomas triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas, taikomas ANK 48 straipsnis, kurio sankcijos didesnės. | Norma | Pirmas pažeidimas | Pakartotinis pažeidimas |

ANK 48 straipsnio 1–2 dalys100–600 Eur500–1 000 Eur
ANK 48 straipsnio 3–4 dalys150–600 Eur500–1 000 Eur
ANK 488 straipsnio 1–2 dalys, asmenys80–200 Eur200–300 Eur
ANK 488 straipsnio 1–2 dalys, juridinių asmenų vadovai ar atsakingi asmenys200–300 Eur300–400 EurGarsus motociklas naktį prie gyvenamųjų namų teisiškai pavojingas ne decibelais abstrakčiai, o tuo, kad išmatuotas arba įrodytas triukšmas perkelia diskomfortą į administracinę atsakomybę.

Savivaldybių taisyklių nesilaikymas atskirai patenka į ANK 48 straipsnio 3 dalį, todėl vietos teisė gali lemti kvalifikavimą ir baudos dydį. Pateiktose vietos taisyklių ištraukose transporto triukšmas apibrėžiamas kaip kelių, geležinkelių ir oro transporto keliamas triukšmas, todėl kelių eismo šaltiniai neiškrenta iš reguliavimo lauko. Pagal ANK 595 straipsnį pareigūnai gali taikyti teisenos užtikrinimo prievartos priemones, kai to reikia pažeidimui užkardyti, ištirti bylą ar užtikrinti sprendimo vykdymą. ANK 603 straipsnis leidžia priverstinai nuvežti transporto priemonę tik prie jame nurodytų nusižengimų arba kai už nusižengimą gali būti skiriamas konfiskavimas, ir kai kyla grėsmė ar pažeidžiamos kitų teisės. Vien triukšmo skundas savaime dar nereiškia transporto priemonės nuvežimo, nes ANK 603 straipsnis remiasi konkrečiais teisiniais pagrindais.

Pasekmės

Praktiškai gyventojui svarbiausia fiksuoti laiką, vietą, transporto priemonės požymius ir kviesti policiją tada, kai pažeidimas dar vyksta. Policijai svarbiausia ne pranešimų statistika, o patikrinimo rezultatas: matavimas, identifikuotas šaltinis ir nustatyti atsakomybės požymiai. Savivaldybei ši problema virsta ne vien pavieniais iškvietimais, bet triukšmo prevencijos priemonėmis pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnį. - Jei triukšmas išmatuojamas ir siejamas su konkrečia transporto priemone, tikėtina ANK 48 straipsnio teisena.

  • Jei įrodytas naktinis ramybės trikdymas viešojoje vietoje, galima ANK 488 straipsnio atsakomybė.
  • Jei patikrinimas pažeidimo nepatvirtina, byla dėl triukšmo sankcijos neturės pakankamo procedūrinio pagrindo.
  • Jei kartojasi tos pačios vietos ir laikas, savivaldybės priemonės gali pereiti į planavimą, kartografavimą, prevencijos zonas ar viešųjų vietų taisyklių kontrolę. Toliau procedūriškai lauktinas policijos reagavimas į konkrečius 112 pranešimus, triukšmo matavimų protokolai ir, pažeidimui pasitvirtinus, administracinio nusižengimo nutarimas pagal ANK 48 arba 488 straipsnį.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — KaunoDiena.lt
Vilniaus šiukšlių karai: kas iš tiesų vyksta? 🔗
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, bendrovės „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys, Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Dalius Krinickas, Vilniaus miesto tarybos…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11-2, 12, 28, 30, 30-1, 30-2, 35-1 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1, 30-3, 30-4, 3 313 straipsnis (statute)
313 straipsnis. Skundų nagrinėjimas 1. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir…
313 straipsnis. Skundų nagrinėjimas 1. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, susijusios su surinkimu, vežimu, naudojimu ir šalinimu, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimu, kokybės tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai atliekų turėtojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Regioninių atliekų tvarkymo centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių nagrinėja Taryba. 4. Skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės tarybos patvirtintose taisyklėse skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka. 5. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės.“
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 312 straipsnis (statute)
312 straipsnis. Ginčų ir skundų nagrinėjimas 1. Atliekų turėtojų skundus dėl jiems nustatytos (apskaičiuotos) rinkliavos ar įmokos, rinkliavos ar įmokos lengvatų…
312 straipsnis. Ginčų ir skundų nagrinėjimas 1. Atliekų turėtojų skundus dėl jiems nustatytos (apskaičiuotos) rinkliavos ar įmokos, rinkliavos ar įmokos lengvatų pritaikymo Viešojo administravimo įstatyme ir savivaldybės tarybos patvirtintose ginčų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka savivaldybės pavedimu pirmiausia nagrinėja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Nagrinėjami tik skundai ir ginčai, dėl kurių kreipiamasi raštu. Nesutinkant su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus arba juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į savivaldybės vykdomąją instituciją arba savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgaliotą asmenį. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos arba savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgalioto asmens priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, savivaldybės vykdomosios institucijos arba savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgalioto asmens sprendimas arba neveikimas gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (Lietuvos administracinių ginčų komisijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka) arba administraciniam teismui. 2. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių. Šie ginčai nagrinėjami Tarybos patvirtintose ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Tarybos sprendimas dėl šioje dalyje nurodytų ginčų yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tarybos sprendimus privaloma vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. 3. Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, įskaitant sprendimus atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, ir kiti sprendimai, užkertantys kelią nagrinėti ginčą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 4. Atliekų turėtojų skundus ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, tai yra surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo kokybės, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija arba savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas asmuo. Nagrinėjami tik skundai ir ginčai, dėl kurių kreipiamasi raštu. Šioje dalyje nurodyti ginčai ir skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme ir savivaldybės tarybos patvirtintose ginčų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgalioto asmens priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas arba neveikimas gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka administraciniam teismui.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 30-1, 30-2 straipsniais įsta 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas ir jų funkcionavimo…
6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas ir jų funkcionavimo užtikrinimas 1. Visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sudarytoje sutartyje ar kitame atitinkamame administraciniame akte. 3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas: 1) organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti; 2) vykdyti sutartinių įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę; 3) pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti; 4) registruoti komunalinių atliekų turėtojus; 5) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą; 6) teikti pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo; 7) įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje; 8) sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais; 9) kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas. 4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka. 5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios komunalinės atliekos, kurios šalinamos nepavojingų atliekų sąvartyne, šalinamos tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingų atliekų sąvartyne. Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingos, šalinti nepavojingų atliekų sąvartyne skirtos atliekos. 6. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. 7. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos kokybės priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. 8. Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 9. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose. 10. Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti: 1) užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis; 2) užtikrintas aprūpinimas biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis; 3) užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis; 4) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas; 5) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų. 11. Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, išrinkęs šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus, privalo per 5 darbo dienas informuoti komunalinių atliekų turėtojus, paskelbdamas savivaldybės nustatyta tvarka šių atliekų tvarkytojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis. 13. Asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 14. Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 15. Šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 16. Siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 342, 343 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 17. Savivaldybės privalo įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus: 1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; 2) užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams; 3) atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo priemones; 4) įrengti didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais; 5) užtikrinti buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) atskirą surinkimą ir kad jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekas; 6) mažinti šalinamų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų kiekį; 7) šviesti ir informuoti visuomenę apie buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes; 8) užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas. 18. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos.“
Analizė
Vilniaus atliekų srautas nėra vien techninis pajėgumas: pagal pateiktus skaičius 46,19 Eur/t kainos skirtumas gali reikšti apie 11 mln. Eur metinį naštos pokytį.
Todėl ginčo dalyviams praktiškai neužtenka viešų komentarų apie krizes, skolas ar „perėmimą“.

Esmė

Vilniaus ginčo branduolys nėra vien „kas išveš šiukšles“, o kas teisėtai valdo privalomos komunalinės paslaugos srautą. Šis srautas teisiškai vertinamas per savivaldybės pareigą organizuoti sistemą, administratoriaus kompetenciją ir kainodaros ribas. Naujienos faktas: ginčas kilo dėl Vilniaus regiono mišriųjų komunalinių atliekų tvarkymo, UAB „Energesman“ sutarties tęstinumo ir operatoriaus valdymo perėmimo. Klausimas sprendžiamas pagal:

  • Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1–3 dalis, leidžiančias savivaldybėms steigti administratorių ir pavesti jam sistemos funkcijas.
  • Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį, nustatančią atliekų turėtojų pareigą mokėti rinkliavą arba sudaryti paslaugos sutartį.
  • Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalį, įpareigojančią kainodarą grįsti solidarumu, proporcingumu, nediskriminavimu, sąnaudų susigrąžinimu ir skaidrumu.
  • Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1–2 dalis, pagal kurias tarybos tvirtina taisykles, o savivaldybių institucijos kontroliuoja jų vykdymą.
  • Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalį, reikalaujančią viešinti informaciją apie kokybę, sąlygas, modernizavimą, investicijas ir rinkliavos struktūrą.

Teisinis vertinimas

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį savivaldybės gali kartu steigti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių, todėl VAATC vaidmuo savaime nėra teisinė anomalija. Tačiau pagal 30 straipsnio 2 dalį administratoriaus pareigos turi kilti iš steigimo dokumentų, sutarties ar administracinio akto. Tai reiškia, kad ginče lemiamas ne politinis teiginys apie „savivaldybines rankas“, o konkretus pavedimo turinys. Administratoriaus kompetencija pagal 30 straipsnio 3 dalį apima:

  • konkursų atliekų tvarkytojui parinkti organizavimą;
  • sutartinių įsipareigojimų vykdymo tikrinimą;
  • rinkliavos ar įmokos dydžio apskaičiavimo pateikimą savivaldybei;
  • komunalinių atliekų turėtojų registravimą. Jeigu „Energesman“ pagal sutartį turėjo dar apie 10 metų tvarkyti atliekas, administratoriaus veiksmai turi būti siejami su sutartinių įsipareigojimų patikrinimu, o ne su abstrakčiu rinkos perskirstymu. Skundžiamos rizikos būtų teisėtai reikšmingos tik tiek, kiek jos rodo paslaugos kokybės, tęstinumo ar taisyklių pažeidimą pagal 31 straipsnio 1–2 dalis. Vilniaus ginče teisinis svoris tenka birželio 30 d. neatstatytos gamyklos faktui, eilių susidarymui ir patikrinimų nustatytoms rizikoms, jeigu jos fiksuotos kompetentingų institucijų dokumentuose. Kainodaros ginčas negali būti sprendžiamas vien palyginus 53,81 euro ir 100 eurų už toną. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalį kaina turi atitikti sąnaudų susigrąžinimą, proporcingumą ir skaidrumą. Todėl galimas kainos padidėjimas būtų teisėtas tik tada, jei neviršytų būtino sistemos eksploatavimo ir paslaugos finansavimo poreikio. | Rodiklis | Žinioje nurodytas dydis |
Vilniaus regiono dalis Lietuvos mišriosiose komunalinėse atliekoseapie 31 proc.
Atliekų kiekis per metusapie 220 000 t
„Energesman“ kaina53,81 Eur/t
Pavyzdinė 100 Eur/t kaina100 Eur/t
Skirtumas pagal pateiktą skaičiavimąapie 11 mln. Eur per metus
Leidžiamas laikyti kiekis teritorijoje24 000 t
Viešai minimas faktinis kiekisapie 17 000–18 000 tVietinės rinkliavos klausimu pateikti šaltiniai atskiria tarybos kompetenciją nuo operatoriaus komercinės veiklos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11, 12 ir 13 straipsniai, kaip nurodyta šaltinyje, vietinės rinkliavos nustatymą sieja su savivaldybės tarybos sprendimu. To paties šaltinio nuoroda į Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 37 punktą reiškia, kad vietinių rinkliavų nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Informavimo pareiga šioje situacijoje yra atskira teisinė ašis. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalį vieša turi būti informacija apie paslaugų kokybę, sąlygas, modernizavimą, investicijas, rinkliavos ar įmokos dydį ir struktūrą. Todėl ginčo dalyviams praktiškai neužtenka viešų komentarų apie krizes, skolas ar „perėmimą“.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: VAATC ir savivaldybės veiksmai išlieka, jeigu dokumentais pagrindžiama, kad operatorius nebeužtikrino sutarties ir paslaugos tęstinumo. Tokiu atveju vartotojams svarbiausia būtų ne operatoriaus pavadinimas, o ar nauja kainodara atitiks Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalį. Antras scenarijus: „Energesman“ ginčija perėmimo pagrindus, remdamasi leidžiamu 24 000 t kiekiu, faktiniu 17 000–18 000 t kiekiu ir taikos susitarimu dėl sutarties tęstinumo. Tokiu atveju ginčo ašis būtų, ar rizikos buvo tokios, kad pateisintų faktinį operatoriaus nušalinimą. Vilniaus atliekų srautas nėra vien techninis pajėgumas: pagal pateiktus skaičius 46,19 Eur/t kainos skirtumas gali reikšti apie 11 mln. Eur metinį naštos pokytį. Trečias scenarijus: savivaldybė siekia daugiau funkcijų perduoti savivaldybės kontroliuojamiems subjektams, bet turi paisyti konkurso, pavedimo ir kainodaros režimo. Pateiktas Vyriausybės projekto šaltinis nurodo, kad atliekų tvarkymas yra konkurencija grindžiama veikla, o operatoriai turėtų būti parenkami savivaldybei skelbiant viešuosius konkursus. Tai riboja galimybę vien politiniu sprendimu uždaryti rinką privačiam operatoriui. Praktiškai tai svarbu trims grupėms:

  • gyventojams, nes rinkliava ar įmoka turi būti pagrįsta sąnaudomis ir skaidria struktūra;
  • operatoriams, nes sutarties tęstinumas priklauso nuo įvykdymo ir administratoriaus patikrinimo dokumentų;
  • savivaldybei ir VAATC, nes jų kompetencija turi remtis konkrečiu pavedimu, taisyklėmis ir viešai skelbiama informacija. Toliau procedūriškai reikia laukti patikrinimų ir administratoriaus dokumentų dėl birželio 30 d. įsipareigojimų vykdymo, taip pat viešai atnaujintos informacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalį; jeigu buvo duotas kelių dienų terminas trūkumams pašalinti, po jo turi sekti kompetentingos institucijos sprendimas dėl veiklos tęstinumo.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybės programos įgyvendinimas, praktiškai siejant jį su atliekų tvarkymo ir aplinkosauginių mokesčių sistemos pertvarka. Siekta aiškiau nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo kainodarą, sąnaudų paskirstymą, atskaitomybę, skundų nagrinėjimą ir savivaldybių finansinę atsakomybę už nevykdomus reikalavimus. Pagrindinis argumentas buvo efektyvesnė ir skaidresnė atliekų tvarkymo sistema; iš pateiktų ištraukų matyti ir poreikis tarpusavyje suderinti atliekų, pakuočių bei taršos mokesčio reguliavimą, o aiškių esminių prieštaravimų jose nepateikta.

📄 Originalas — Vilniaus miesto savivaldybė
Skelbiami Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano 2.1.1 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ 2026 metais finansuojamų projektų rezultatai 🔗
I. Bendrosios nuostatos - Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės vilnius.lt (toliau – Svetainė) lankytojų asmens duomenų valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) (kodas Juridinių asmenų…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymas 7 straipsnis (statute)
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto ir šių lėšų administravimo tvarką, projektų vertinimo…
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto ir šių lėšų administravimo tvarką, projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Asignavimų valdytojai, įgyvendindami nevyriausybinių organizacijų finansavimo programas ir priemones, tvirtina finansavimo konkursų nuostatus, kuriuose nustato finansavimo kryptis, siekiamus tikslus ir projektų įgyvendinimo rezultatų vertinimo tvarką. 4. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarką, šių lėšų administravimo tvarką ir finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis, atsižvelgusi į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės taryba. 5. Finansavimas gali būti skiriamas juridiniams asmenims, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką. 8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas Asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų fondas 1. Nevyriausybinių organizacijų fondas (toliau – fondas) sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti gali būti skiriama ne daugiau negu 20 procentų Fondo lėšų.
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros ĮSTATYMAS 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų finansavimas 1. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas konkurso būdu gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos…
7 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų finansavimas 1. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas konkurso būdu gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų šiems tikslams: 1) jų veiklai stiprinti; 2) tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti; 3) teikiant viešąsias paslaugas reikalingų gebėjimų stiprinimo projektams įgyvendinti; 4) Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymui įgyvendinti; 5) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromoms strateginės valstybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės sutartims įgyvendinti. 2. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Asignavimų valdytojai, įgyvendinantys socialinės srities, nevyriausybinių organizacijų plėtros, žmogaus teisių apsaugos arba švietimo politikos srities programas bei priemones, gali įgalioti viešąją įstaigą Europos socialinio fondo agentūrą administruoti tas programas ir priemones, pagal kurias skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms. 21. Viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros veikla atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš asignavimų valdytojams skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-916, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01289 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto ir šių lėšų administravimo tvarką, projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Asignavimų valdytojai, įgyvendindami nevyriausybinių organizacijų finansavimo programas ir priemones, tvirtina finansavimo konkursų nuostatus, kuriuose nustato finansavimo kryptis, siekiamus tikslus ir projektų įgyvendinimo rezultatų vertinimo tvarką. 4. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarką, šių lėšų administravimo tvarką ir finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis, atsižvelgusi į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės taryba. 5. Finansavimas gali būti skiriamas juridiniams asmenims, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką.
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros ĮSTATYMAS 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavimo dokumentuose nustato…
4 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavimo dokumentuose nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija: 1) formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą; 2) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje; 3) renka ir analizuoja duomenis apie nevyriausybinėms organizacijoms valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamą finansavimą; 4) analizuoja nevyriausybinių organizacijų būklę Lietuvos Respublikoje, inicijuoja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla susijusius tyrimus; 5) užtikrina nevyriausybinių organizacijų konsultavimą šio įstatymo įgyvendinimo klausimais; 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 3. Įgyvendindamos nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, valstybės institucijos ir įstaigos su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba, o savivaldybės institucijos ir įstaigos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba konsultuojasi dėl: 1) rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla; 2) planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai. 4. Savivaldybės taryba pagal kompetenciją: 1) atsižvelgdama į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir nustatytus nacionalinius prioritetus bei įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, planavimo dokumentuose nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis; 2) nustato viešosios naudos ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką; 3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį. 5. Savivaldybės administracija įgyvendina nevyriausybinių organizacijų plėtros savivaldybėje priemones.
Analizė
Finansavimo rezultatas nėra leidimas skelbti daugiau asmens duomenų, negu reikia viešojo administravimo tikslui pasiekti.
Praktiškai svarbiausias scenarijus yra ne ginčas dėl pačių rezultatų, o ginčas dėl paskelbtos ar surinktos informacijos apimties.

Esmė

Viešas projektų rezultatų paskelbimas nėra vien komunikacinis veiksmas: jis aktyvuoja duomenų valdytojo pareigą parodyti kiekvieno tvarkymo tikslo pagrindą. Šis klausimas sprendžiamas pagal BDAR 4 straipsnio 7 ir 8 punktus, BDAR 6 straipsnio 3 dalį, BDAR 24 straipsnį, BDAR 28–29 straipsnius ir BDAR 38 straipsnį. Žinia apie 2026 metais finansuojamų projektų rezultatus patenka į platesnį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos svetainės duomenų tvarkymo režimą. Pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą Administracija laikytina duomenų valdytoja, nes ji nustato svetainėje renkamų duomenų tikslus ir priemones.

Teisinis vertinimas

Pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį viešojo intereso ar teisinės prievolės pagrindas turi būti nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje.

  • Pagal BDAR preambulės 47 punktą valdžios institucijoms teisėtas interesas neturėtų būti taikomas, kai jos duomenis tvarko vykdydamos funkcijas.
  • Pagal BDAR 24 straipsnio 1 dalį Administracija turi ne tik įgyvendinti priemones, bet ir galėti įrodyti atitiktį reglamentui. Todėl Administracijos privatumo politikoje nurodyti bendri tikslai turi būti siejami su konkrečiais finansavimo ar elektroninių paslaugų procesais. Šią kryptį patvirtina ir savivaldybės aktai, kuriuose paraiškų vertinimui nurodomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas, o paslaugų prašymams – BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas. | Tvarkymo situacija | Nurodytas pagrindas | Saugojimo terminas |
Jaunimo programų paraiškų vertinimas ir finansavimasBDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas10 metų nuo paraiškos pateikimo
Prašymo dėl želdynų ir želdinių nagrinėjimasBDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktasne ilgiau kaip 3 metai
Tiesioginė rinkodara svetainėjesutikimo atšaukimas pagal politikąiki atsisakymo, bet ne ilgiau negu būtinaProjektų rezultatų paskelbimo teisėtumas priklauso nuo to, ar skelbiami duomenys būtini finansavimo skaidrumo ir administravimo tikslui. Jei kartu skelbiami kontaktiniai asmenys, vertinimo detalės ar kiti identifikuojami duomenys, Administracijai tenka parodyti jų būtinumą konkrečiam tikslui. Finansavimo rezultatas nėra leidimas skelbti daugiau asmens duomenų, negu reikia viešojo administravimo tikslui pasiekti. Duomenų tvarkytojų pasitelkimas nepakeičia Administracijos atsakomybės. Pagal BDAR 28 straipsnį tvarkytojas turi veikti pagal dokumentais įformintus valdytojo nurodymus, užtikrinti konfidencialumą ir padėti įgyvendinti duomenų subjektų teises. Pagal BDAR 29 straipsnį pavaldūs asmenys negali tvarkyti duomenų be valdytojo nurodymų, nebent to reikalauja teisė. LVAT administracinės teisės praktikos biuletenio Nr. 49 35 punktas remiasi ESTT praktika dėl skaidrumo pareigų. Jame pabrėžiama, kad duomenų subjektas turi gauti informaciją apie tvarkymo tikslus, teisinį pagrindą ir gavėjus pagal BDAR 13 straipsnio 1 dalies c ir e punktus. Šiai situacijai tai reiškia, kad vien bendro privatumo politikos sakinio nepakanka ten, kur konkretus konkursas turi atskirą duomenų apimtį, terminą ir gavėjus.

Pasekmės

Praktiškai svarbiausias scenarijus yra ne ginčas dėl pačių rezultatų, o ginčas dėl paskelbtos ar surinktos informacijos apimties. Pareiškėjai, projektų vykdytojai ir svetainės lankytojai gali naudotis politikoje nurodytomis teisėmis:

  • prašyti informacijos apie tvarkymą;
  • susipažinti su duomenimis;
  • reikalauti ištaisyti ar ištrinti duomenis;
  • apriboti tvarkymą;
  • nesutikti su tvarkymu;
  • atšaukti sutikimą;
  • pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Administracija gali atsisakyti vykdyti reikalavimus tik teisės aktuose numatytais atvejais. Jei atsakymas netenkins duomenų subjekto, kitas procedūrinis žingsnis yra kreipimasis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją adresu L. Sapiegos g. 17, Vilnius, arba el. paštu [email protected]. Artimiausias sekimo taškas – laukti, ar prie konkrečių 2026 m. finansuojamų projektų rezultatų bus pateikta atskira informacija apie duomenų apimtį, teisinį pagrindą, gavėjus ir saugojimo terminą.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Valstybės turtas perduotas savivaldybei: Lauksargių geležinkelio stotis bus prikelta naujai paskirčiai 🔗
Valstybės turtas perduotas savivaldybei: Lauksargių geležinkelio stotis bus prikelta naujai paskirčiai 2026-07-30 13:16 Istorinė Lauksargių geležinkelio stotis perduota Tauragės rajono savivaldybei. Turto bankas savivaldybės nuosavybėn…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2025 m. lapkričio 13 d. Nr…
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2025 m. lapkričio 13 d. Nr. XV-527 Vilnius         1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą Nr. VIII-729 ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMAS   I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir turto valdytojų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek nenustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose šio turto valdymą ir (ar) naudojimą, ir (ar) disponavimą juo, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tarptautiniuose susitarimuose. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Disponavimas turtu – teisė valstybės arba savivaldybės turtą parduoti, kitaip jį perleisti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinį statusą. 2. Liekamosios medžiagos – tinkamos naudoti detalės, mazgai, taurieji metalai, brangakmeniai, antrinės žaliavos, statybinės ir kitos medžiagos, liekantys išardžius numatytą likviduoti turtą. 3. Savivaldybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 4. Savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat savivaldybės valdoma bendrovė. 5. Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir turto valdytojų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek nenustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose šio turto valdymą ir (ar) naudojimą, ir (ar) disponavimą juo, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tarptautiniuose susitarimuose.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo būdai Savivaldybė turtą įgyja: 1) perimdama valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn įstatymų nustatyta…
6 straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo būdai Savivaldybė turtą įgyja: 1) perimdama valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka; 2) savivaldybės tarybos sutikimu perimdama savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybės turtą, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) gaudama pajamų iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų; 4) gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo; 5) pagal sandorius; 6) pagal testamentą paveldėdama turtą; 7) pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą; 8) kitais įstatymų nustatytais būdais. III SKYRIUS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO   7 straipsnis. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai 1. Valstybės turto savininko funkcijas vadovaudamiesi įstatymais atlieka Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. 2. Valstybės turtą patikėjimo teise gali valdyti, naudoti ir disponuoti juo šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės turto patikėjimo teisės subjektai. 3. Turto valdytojų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo patikėjimo teise, teisės ir pareigos nustatytos įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, šių turto valdytojų įstatuose (nuostatuose) ir valstybės turto patikėjimo sutartyje. 8 straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai 1. Savivaldybių turto savininko funkcijas vadovaudamosi įstatymais atlieka savivaldybių tarybos. 2. Savivaldybių turtą patikėjimo teise gali valdyti, naudoti ir disponuoti juo šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai. 3.
Analizė
Lauksargių stoties teisinė vertė šiame perdavime atsiranda ne iš istorinio statuso retorikos, o iš įrodytos sąsajos su savivaldybės savarankiškąja funkcija.
Jeigu savivaldybė nukryptų nuo perdavimo pagrindimo, klausimas taptų ne kultūros projekto, o savivaldybės turto naudojimo pagal paskirtį klausimu.

Esmė

Čia sprendžiamas ne pastato „atgaivinimo“, o viešosios nuosavybės režimo pakeitimo klausimas. Teisinė ašis yra perėjimas iš valstybės turto patikėjimo režimo į savivaldybės nuosavybę, kai turtas pripažintas nereikalingu valstybės funkcijoms. Naujienos faktas: Turto banko patikėjimo teise valdytas Lauksargių stoties kompleksas perduotas Tauragės rajono savivaldybei. Šis perdavimas vertinamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnį, 6 straipsnio 1 ir 2 punktus, 7 straipsnio 1–3 dalis, 8 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Taikytinas ir Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 patvirtinto Aprašo 11–12.3 punktų mechanizmas. Jis nustato, kada valstybės nekilnojamieji daiktai gali būti perduoti savivaldybės nuosavybėn jos savarankiškosioms funkcijoms.

Teisinis vertinimas

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnis apibrėžia bendrą taisyklę: valstybės ir savivaldybių turtas valdomas, naudojamas ir perduodamas tik įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Turto banko valdymas patikėjimo teise savaime nesuteikia savivaldybei teisių į stotį, sandėlį ar platformą. Pagal to įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas atlieka Seimas ir Vyriausybė. Pagal 7 straipsnio 3 dalį patikėtinio teisės ir pareigos kyla iš įstatymų, Vyriausybės nutarimų, įstatų ir patikėjimo sutarties. Dėl to Turto bankas galėjo inicijuoti nereikalingumo stadiją, tačiau galutinį nuosavybės perdavimo sprendimą turėjo priimti Vyriausybė. - Turto bankas turėjo valdyti kompleksą kaip valstybės turto patikėtinis.

  • Vyriausybė turėjo įgyvendinti valstybės savininko funkciją.
  • Savivaldybė turėjo pagrįsti, kokiai savarankiškajai funkcijai turtas reikalingas.
  • Savivaldybės taryba turėjo išreikšti sutikimą perimti turtą, kai taikomas Aprašo 12 punktas. Esminė norma yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Ji leidžia valstybės nekilnojamąjį turtą, pripažintą nereikalingu pagal įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perduoti savivaldybių nuosavybėn savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti. Lauksargių stoties teisinė vertė šiame perdavime atsiranda ne iš istorinio statuso retorikos, o iš įrodytos sąsajos su savivaldybės savarankiškąja funkcija. Būtent todėl bendruomenės, kultūros, edukacijos ir turizmo naudojimo kryptys yra ne politinis pažadas, o perdavimo teisėtumo pagrindas. Vyriausybės nutarimu Nr. 16 patvirtinto Aprašo 11 punktas pakartoja sąlygą, kad perduodami valstybės nekilnojamieji daiktai turi būti pripažinti nereikalingais. Aprašo 12 punktas reikalauja savivaldybės prašymo ir savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo perimti turtą. | Elementas | Reikšmė šioje situacijoje |
Stoties pastatas527 kv. m perduodamas objektas
Sandėlisbeveik 139 kv. m perduodamas objektas
Krovinių platformakomplekso dalis, perduodama kartu
Teisinis pagrindasnereikalingas valstybės funkcijoms turtas savivaldybės savarankiškajai funkcijaiPagal Aprašo 12.1–12.3 punktus savivaldybės prašyme turėjo būti nurodyta konkreti turto paskirtis, funkcija, būtinybė ir lėšų poreikis. Tai reiškia, kad restauravimas nėra atskiras nuo perdavimo: finansinis ir funkcinis naudojimo pagrindimas yra perdavimo procedūros dalis. Valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 1 straipsnis reguliuoja kitos rūšies savivaldybių nuosavybės įgijimą. Jis nustato valstybės turto rūšis, perėmimą, nuosavybės teisių įgijimą, registravimą ir ginčų nagrinėjimą. Tačiau čia naujienos faktai aiškiau atitinka Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes kalbama apie Turto banko valdytą nereikalingu pripažintą nekilnojamąjį turtą.

Pasekmės

Pirmas scenarijus yra sklandus: savivaldybė įregistruoja nuosavybės teises ir pradeda projektavimo, restauravimo bei pritaikymo veiksmus pagal nurodytą paskirtį. Antras scenarijus yra lėtesnis: dėl lėšų poreikio, funkcijos detalizavimo ar paskirties sprendimų projektas pereina į papildomų savivaldybės sprendimų stadiją. Praktiškai tai svarbu Tauragės rajono savivaldybei, nes po perdavimo ji veikia ne kaip valstybės turto patikėtinė, o kaip savininko funkcijas įgyvendinantis subjektas pagal Turto valdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Tai svarbu ir vietos bendruomenei, nes naudojimo kryptys turi išlikti susietos su savivaldybės savarankiškąja funkcija, dėl kurios turtas perduotas. Jeigu savivaldybė nukryptų nuo perdavimo pagrindimo, klausimas taptų ne kultūros projekto, o savivaldybės turto naudojimo pagal paskirtį klausimu. Procedūriškai toliau lauktini savivaldybės nuosavybės teisių registravimo, turto įtraukimo į savivaldybės apskaitą ir konkretaus pritaikymo projekto dokumentai; terminą lems šių dokumentų priėmimo eiga.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Lrytas
Prieš teismą stos viešoje vietoje vyrą sumušę du Kauno r. gyventojai 🔗
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji praėjusių metų rugsėjį viešoje vietoje, pasinaudoję mažareikšmiu pretekstu, sumušė nukentėjusįjį. Nustatyta, kad jie sudavė vyrui ne mažiau šešis smūgius į rankų, veido ir krūtinės sritis, taip…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 243 straipsnis (statute)
243 straipsnis. Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu…
243 straipsnis. Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Analizė
Šios bylos ašis paprasta: kai viešoje vietoje mažareikšmis pretekstas virsta šešiais smūgiais ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ginčas persikelia iš konflikto aprašymo į kelių BK sudėčių konkurenciją.
Jei neblaivumo patikrinimo vengimas bus įrodytas kartu su požymiais, BK 2811 straipsnio 1 dalis gali veikti net be konkretaus promilių skaičiaus.

Esmė

Ši byla nėra vien tik muštynių epizodas: tas pats faktinis vakaras jungia smurtą viešoje vietoje, neblaivų vairavimą ir ankstesnio teismo draudimo nepaisymą. Tikslus klausimas – ar šeši smūgiai, vieša vieta, vengtas neblaivumo patikrinimas ir galiojantis 3 metų draudimas vairuoti sudaro kelias savarankiškas baudžiamąsias veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138, 243, 2811 ir 284 straipsnius. Naujienos faktas šiai analizei yra siauras: kaltinamieji kaltinami 2025 m. rugsėjį viešoje vietoje sumušę vyrą, o vienas jų vėliau vairavęs „Volkswagen Passat“ neblaivus ir nepaisęs draudimo vairuoti.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktą šaltinį, BK 138 straipsnis apima tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai asmuo ilgai sirgo arba prarado daugiau nei 5 proc., bet mažiau nei 30 proc. darbingumo. Šeši smūgiai į rankų, veido ir krūtinės sritis leidžia vertinti ne atsitiktinį eismo ar buitinį incidentą, o aktyvius smurtinius veiksmus. Vieša vieta nekeičia sveikatos sutrikdymo padarinių, bet atveria papildomą BK 284 straipsnio 1 dalies vertinimą dėl įžūlių veiksmų ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Šios bylos ašis paprasta: kai viešoje vietoje mažareikšmis pretekstas virsta šešiais smūgiais ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ginčas persikelia iš konflikto aprašymo į kelių BK sudėčių konkurenciją. - Smurto dalyje kaltinimui reikės pagrįsti smūgių faktą, jų ryšį su nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir viešosios tvarkos sutrikdymą pagal BK 138 ir 284 straipsnius.

  • Vairavimo dalyje pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pakanka vienos iš alternatyvų: 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo arba vengimo patikrinimo esant neblaivumo požymiams.
  • Baudžiamojo poveikio priemonės dalyje pagal BK 243 straipsnį reikšminga, kad draudimas vairuoti buvo paskirtas teismo, galiojo 3 metus ir kaltinamasis jo nepaisė. | Epizodas | Taikoma norma | Matomas dydis arba sankcija |
Nesunkus sveikatos sutrikdymasBK 138 straipsnislaisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų
Viešosios tvarkos pažeidimasBK 284 straipsnio 1 dalisviešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų
Neblaivus vairavimas arba patikrinimo vengimasBK 2811 straipsnio 1 dalisbauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų
Draudimo vairuoti nepaisymasBK 243 straipsnisviešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštasBK 281 straipsnis čia nėra pagrindinė vairavimo norma, nes pateikti faktai nekalba apie eismo įvykį ir jo sukeltą žalą.

Jis būtų aktualus tik tada, jeigu vairavimas pažeidžiant taisykles būtų sukėlęs eismo įvykį su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Administracinės teisės šaltiniai rodo ribą: pakartotinis vairavimas esant daugiau nei 0,4, bet ne daugiau nei 1,5 promilės, paprastai siejamas su ANK 427 straipsnio baudomis. Tačiau BK 2811 straipsnis kriminalizuoja 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą arba patikrinimo vengimą esant požymiams, todėl kaltinime lemiamas būtent šis baudžiamasis slenkstis.

Pasekmės

Praktinė bylos reikšmė didžiausia vienam kaltinamajam, nes jam gresia ne vien smurto epizodo, bet ir kelių eismo bei teismo paskirtos priemonės nevykdymo padariniai. Kitiems proceso dalyviams svarbu, ar teismas smurtą viešoje vietoje laikys tik sveikatos sutrikdymu, ar ir viešosios tvarkos pažeidimu. Nukentėjusiajam svarbiausia, ar bus patvirtintas nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastas ir priežastinis ryšys su ne mažiau kaip šešiais smūgiais. - Jei teismas priims kaltinimo versiją, galimas kelių bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių vertinimas pagal BK 1 straipsnio 2 dalį, kuri leidžia nustatyti bausmes ir poveikio priemones už BK numatytas veikas.

  • Jei neblaivumo patikrinimo vengimas bus įrodytas kartu su požymiais, BK 2811 straipsnio 1 dalis gali veikti net be konkretaus promilių skaičiaus.
  • Jei bus įrodyta, kad 3 metų draudimas vairuoti galiojo ir kaltinamasis tai žinojo, BK 243 straipsnio epizodas taps savarankišku baudžiamuoju nusižengimu. Procedūriškai toliau lauktinas bylos nagrinėjimas teisme: teismas vertins kaltinamąjį aktą, nukentėjusiojo sužalojimo duomenis, viešos vietos aplinkybes, neblaivumo požymius ir dokumentus dėl 3 metų draudimo vairuoti.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Etaplius
Teismui perduota byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir kitų nusikalstamų veikų 🔗
Kriminalai | 3 min. Baudžiamasis kodeksas.Prokuratūros nuotr. Susiję straipsniai Kauno apygardos prokuratūros prokuroras teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du Kauno rajono gyventojai kaltinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 135 straipsnis (statute)
135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo…
135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 2. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų. baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)
Analizė
Vieša vieta ir menkas pretekstas kaltinime nėra fonas, o kvalifikavimo mechanizmas, pakeliantis smurtą į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto lygmenį.
Kaltinamiesiems tai svarbu dėl bendrininkavimo ribų: vieno elgesio perteklius pagal BK 26 straipsnį neturi būti mechaniškai priskirtas kitam.

Esmė

Bylos ašis nėra vien smūgių skaičius: lemiama, ar viešoje vietoje panaudotas mažareikšmis pretekstas pagrindžia chuliganiškas paskatas. Todėl kaltinimo branduolys spręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 26 straipsnį. Žinia nurodo, kad du asmenys pernai rugsėjį viešoje vietoje sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip šešis smūgius. - BK 138 straipsnio 1 dalis apima nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai asmuo ilgai sirgo arba prarado nedidelę darbingumo dalį, bet nėra BK 135 straipsnio 1 dalies padarinių.

  • BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas kvalifikuoja tą pačią žalą griežčiau, kai ji padaryta dėl chuliganiškų paskatų.
  • BK 284 straipsnio 1 dalis atskirai vertina viešą nepagarbos demonstravimą, jeigu sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.
  • BK 26 straipsnio 1 dalis riboja bendrininkų atsakomybę tik tomis veikomis, kurias apėmė jų tyčia.

Teisinis vertinimas

Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavimui reikės įrodyti ne abstraktų smurtą, o BK 138 straipsnio 1 dalyje aprašytą sveikatos padarinį. Pagal šaltinį dėl BK 138 straipsnio, nesunkus sutrikdymas siejamas su ilgesniu nei 10 dienų sveikatos sutrikdymu arba daugiau kaip 5, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo netekimu. | Kvalifikacija | Sankcija pagal pateiktus šaltinius |

BK 138 straipsnio 1 dalislaisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktaslaisvės atėmimas iki 5 metų
BK 284 straipsnio 1 dalisviešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 140 straipsnio 1 dalisviešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metųŠeši smūgiai į rankas, veidą ir krūtinę savaime dar neišsprendžia ribos tarp BK 138 straipsnio ir BK 140 straipsnio.

Ribą nustato padarinys: nesunkus, o ne nežymus sveikatos sutrikdymas. Jeigu nustatyta ilgiau kaip 10 dienų trukusi sveikatos būklė, kaltinimas pagal BK 138 straipsnį turi aiškų norminį pagrindą. Chuliganiškos paskatos pagal kaltinimo faktus siejamos su vieša vieta ir mažareikšmiu pretekstu. Vieša vieta ir menkas pretekstas kaltinime nėra fonas, o kvalifikavimo mechanizmas, pakeliantis smurtą į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto lygmenį. Šaltinis dėl BK 310 straipsnio projekto nurodo, kad nusikalstamos veikos filmavimas, tyčiojimasis ar įžūlūs veiksmai teismų praktikoje gali rodyti chuliganiškas paskatas. Tas pats šaltinis leidžia matyti, kad įžūlūs veiksmai viešoje vietoje gali būti kvalifikuojami savarankiškai arba kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 284 straipsnį. - Prokuratūrai teks pagrįsti bendrą tyčią pagal BK 26 straipsnio 1 dalį.

  • Kiekvienam kaltinamajam priskirtina tik ta vykdytojo veika, kurią apėmė jo tyčia.
  • Individualios sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės pagal BK 26 straipsnio 3 dalį automatiškai nepereina kitam bendrininkui.
  • Viešosios tvarkos epizodui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtinas visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. [ PASEKMĖS ]

Toliau byla Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose turėtų krypti į du įrodinėjimo blokus: sveikatos padarinio mastą ir viešo elgesio motyvą. Jeigu teismas patikės kvalifikuotu kaltinimu, didžiausia smurtinio epizodo sankcija bus iki 5 metų laisvės atėmimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Jeigu chuliganiškos paskatos nebus pagrįstos, bet nesunkus sutrikdymas liks, sankcijos viršutinė riba mažėtų iki 3 metų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Jeigu sveikatos padarinys neatitiktų nesunkaus sutrikdymo masto, ginčas galėtų nusileisti iki BK 140 straipsnio 1 dalies logikos. Praktiškai tai svarbu nukentėjusiajam, nes kvalifikacija lemia kaltinimo svorį ir galimos bausmės ribas. Kaltinamiesiems tai svarbu dėl bendrininkavimo ribų: vieno elgesio perteklius pagal BK 26 straipsnį neturi būti mechaniškai priskirtas kitam. Viešosios tvarkos aspektas svarbus ir visuomenei, nes BK 284 straipsnio 1 dalis saugo ne tik konkretų nukentėjusįjį, bet ir viešą rimtį. Procesiškai artimiausias sekimo taškas yra teismo veiksmai priėmus bylą nagrinėti: lauktinas posėdžio paskyrimas ir kaltinimų tyrimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — lsveikata.lt
Šalčininkų ligoninė kuria naują veidą: renkasi ne dydį, o kokybę 🔗
Greta Vanagienė 2026-07-30 Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė per trejus metus iš esmės pakeitė požiūrį į rajono gydymo įstaigą. Sujungusi vietos bendruomenės poreikius, racionalų paslaugų planavimą ir šiuolaikinės…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S   1998 m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-940 Vilnius   (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1997…
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S   1998 m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-940 Vilnius   (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1997, Nr. 62-1462)   1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir jį išdėstyti taip:   „LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ Į S T A T Y M A S     I dalis Bendrosios nuostatos   I skyrius ĮSTAtymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus. 2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos 1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga): 1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus (toliau – paslaugos); 2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas. 2. LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo. 3. LNSS veiklos užsakovai – valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosios institucijos, taip pat Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. 4. Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms. 5. Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 6.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus. 2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas.
Analizė
Šalčininkų ligoninės teisinė riba eina ne tarp mažumo ir ambicijos, o tarp licencijuotos paslaugos prieinamumo ir nefinansuojamo pažado pacientui.
Todėl ligoninės pasirinkimas „ne dydis, o kokybė“ turės būti pagrįstas ne reputacija, o paslaugų kiekiu, dokumentais, terminais ir atitiktimi reikalavimams.

Esmė

Rajono ligoninės „naujas veidas“ teisiškai nėra įvaizdžio klausimas: tai licencijos, paslaugų nomenklatūros ir PSDF apmokėjimo suderinimas. Kokybės pasirinkimas vietoj paslaugų kiekio leistinas tik tada, kai nenukenčia privalomas prieinamumo minimumas ir sutartiniai įsipareigojimai apdraustiesiems. Naujienoje aprašytas Šalčininkų ligoninės posūkis nuo paslaugų dubliavimo prie vietos poreikių tenkinimo vertintinas pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5, 11, 12 ir 153 straipsnius bei Sveikatos draudimo įstatymo 26, 31 ir 39 straipsnius. Tikslus klausimas: kiek savivaldybės lygmens ligoninė gali perplanuoti paslaugas, kai jos veiklą riboja licencija, LNSS struktūros reikalavimai ir sutartis su Valstybine ligonių kasa.

Teisinis vertinimas

Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį LNSS stacionarinės įstaigos skirstomos į rajonų, regionų ir respublikos lygmenis. Tai reiškia, kad rajono ligoninė neturi būti mechaniškai vertinama kaip regioninė ar respublikos įstaiga. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį savivaldybių merai organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą, o tretinę organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Todėl paslaugų portfelio racionalizavimas Šalčininkuose pirmiausia siejamas su antrinės pagalbos mastu, kurį nustato sveikatos apsaugos ministras. - Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, struktūros reikalavimus ir paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su VLK.

  • Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti šių minimalių reikalavimų įgyvendinimą.
  • Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį investicijos apima paslaugų asortimento plėtrą, technologijas, prieinamumą ir kokybę. Šios normos pateisina infrastruktūros atnaujinimą, laboratorijos veikimą visą parą, dienos stacionarą ir stebėjimo palatas.

Tačiau jos nepateisina bet kokio skyriaus uždarymo, jeigu dėl to nebūtų įgyvendinti minimalūs LNSS struktūros reikalavimai. Šalčininkų ligoninės teisinė riba eina ne tarp mažumo ir ambicijos, o tarp licencijuotos paslaugos prieinamumo ir nefinansuojamo pažado pacientui. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį paslaugas galima teikti tik gavus asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Toje pačioje normoje nustatyta, kad licencijoje nurodomos visos licencijuojamos paslaugos ir konkretūs jų teikimo adresai. Todėl naujos paslaugos, atnaujinta diagnostika ar priėmimo-skubios pagalbos stiprinimas turi sutapti su licencijos turiniu. - Jei paslauga licencijoje nenurodyta, įstaiga neturi teisės jos teikti.

  • Jei paslauga nurodyta tik konkrečiu adresu, jos teikimas turi likti tame adrese.
  • Jei pažeidimai susiję tik su dalimi paslaugų, pagal šaltiniuose pateiktą reguliavimą gali būti stabdoma ar naikinama licencijos dalis. Finansavimo pusėje lemiama Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis: apdraustiesiems suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos pagal VLK ir įstaigos sutartį.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį standartines sutarčių sąlygas tvirtina sveikatos apsaugos ministras, o prieduose nustatoma paslaugų nomenklatūra ir PSDF suma. Taigi ligoninės administracinis planas tampa teisiškai reikšmingas tik tada, kai jis atsispindi licencijoje ir VLK sutarties prieduose. | Paslauga ar situacija | Maksimalus terminas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnį |

Skubi ambulatorinė paslauga24 valandos
Pirminė ambulatorinė paslauga7 kalendorinės dienos
Antrinė ir tretinė ambulatorinė paslauga30 kalendorinių dienų
Brangusis tyrimas ar procedūra planine tvarka30 kalendorinių dienų
Stacionarinė, dienos stacionaro ar dienos chirurgijos paslauga planine tvarka60 kalendorinių dienųPagal Sveikatos draudimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį sutartį su VLK sudariusi įstaiga privalo užtikrinti PSDF garantuojamų paslaugų teikimą, kokybę ir prieinamumą.

Ji taip pat privalo garantuoti lygias apdraustųjų teises, teikti VLK informaciją ir vykdyti VLK direktoriaus sprendimus. Jeigu paslauga suteikta netinkamai arba pateikti neteisingi duomenys apmokėjimui, pagal 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą įstaiga turi atlyginti PSDF žalą. VLK kontrolės kompetencija apibrėžta Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 ir 9 punktuose. VLK gali kontroliuoti PSDF apmokamų paslaugų kiekį, kokybę, atitiktį reikalavimams ir tikrinti sąskaitas bei susijusius dokumentus. Todėl ligoninės pasirinkimas „ne dydis, o kokybė“ turės būti pagrįstas ne reputacija, o paslaugų kiekiu, dokumentais, terminais ir atitiktimi reikalavimams.

Pasekmės

Praktiškai tai svarbu pacientams, savivaldybei, ligoninės vadovybei ir VLK. Pacientams svarbiausia, ar po pertvarkos realiai laikomasi 24 valandų, 30 dienų ir 60 dienų terminų. Savivaldybei svarbu, ar rajono lygmens paslaugų tinklas atitinka minimalų išdėstymą, struktūrą ir poreikį. VLK svarbu, ar PSDF lėšomis apmokamos tik licencijuotos, sutartyje nurodytos ir tinkamai dokumentuotos paslaugos. - Jei licencija, VLK sutarties priedai ir faktinis paslaugų teikimas sutaps, pertvarka gali būti tęsiama kaip teisėtas rajono ligoninės specializavimas.

  • Jei naujos paslaugos bus pradėtos be licencinio pagrindo, rizika persikels į licencijos dalies stabdymą arba apmokėjimo ginčus.
  • Jei prieinamumo terminai blogės, VLK kontrolė gali vertinti ne strategijos idėją, o konkrečius paslaugų kiekius, kokybę ir dokumentus.
  • Jei radiotechnologo ar rezidentūros klausimai nebus sureguliuoti taikomais teisės aktais, ligoninė turės veikti pagal galiojančius kvalifikacinius ir licencinius reikalavimus. Toliau procedūriškai lauktinas ne deklaratyvus pertvarkos įvertinimas, o licencijos turinio, VLK sutarties priedų ir PSDF apmokamų paslaugų duomenų sutikrinimas pagal artimiausią kontrolės ar sutarčių atnaujinimo ciklą.
Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — tv3.lt
Patvirtinta rezervacija dar negarantuoja atostogų? 433 eurus sumokėjusi šeima liko gatvėje 🔗
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Anelė (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kurios šeima dar vasaros pradžioje pradėjo planuoti viešnagę Nidoje. Trims žmonėms trims paroms užsakytas namelis kainavo 433 eurus. „Mama birželio…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.292 straipsnis (statute)
6.292 straipsnis. Gamintojo ir paslaugų teikėjo atsakomybė 1. Gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės…
6.292 straipsnis. Gamintojo ir paslaugų teikėjo atsakomybė 1. Gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. 2. Gamintoju laikomas galutinio produkto, produkto dalies arba žaliavų gamintojas, paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris pažymėdamas produktą (paslaugas) savo vardu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu nurodo save kaip gamintoją (paslaugų teikėją). 3. Kiekvienas asmuo, kuris dėl savo verslo importuoja į Europos ekonominės erdvės valstybių teritoriją netinkamos kokybės produktą turėdamas tikslą jį parduoti, išnuomoti ar kitaip paskirstyti, atsako kaip gamintojas. 4. Jeigu produkto gamintojo neįmanoma nustatyti, kiekvienas produktą realizavęs asmuo laikomas gamintoju, išskyrus atvejus, kai jis per protingą terminą praneša nukentėjusiam asmeniui apie produkto gamintoją arba apie produktą patiekusį asmenį. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai produktas buvo importuotas nenurodant jo importuotojo, nors jo gamintojas žinomas. 5. Šio skirsnio normos taikomos tik tais atvejais, kai produktai (paslaugos) įsigyjami vartojimo, o ne verslo tikslais.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.721 straipsnis (statute)
6.721 straipsnis. Vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas 1. Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo…
6.721 straipsnis. Vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas 1. Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. 2. Paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus nuostolius.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.2282 straipsnis (statute)
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga 1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių…
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga 1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja. 2. Kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą. 3. Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai. 4. Verslininkui draudžiama vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus nustato įstatymai.
Analizė
433 eurų grąžinimas užgesina kainos klausimą, bet neatsako į 6.721 straipsnio klausimą: kokia svarbi priežastis leido teikėjui atsitraukti nuo jau priimto užsakymo.
Jei atšaukimo priežastis būtų ne techninis dubliavimas, o siekis tas pačias datas parduoti brangiau, toks elgesys teisiškai artėtų prie piktnaudžiavimo sutartine padėtimi.

Esmė

Patvirtinta ir apmokėta rezervacija čia reiškia ne pažadą svarstyti apgyvendinimą, o sutarties vykdymo klausimą. Ginčas spręstinas pagal paslaugų teikėjo teisę nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių ir pagal vartotojo apsaugą nuo atsakomybę ribojančių sąlygų. Naujienos faktas: šeima sumokėjo 433 eurus už trijų parų namelį Nidoje, tačiau rezervacija buvo atšaukta po patvirtinimo. - Taikytinos normos: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.717 straipsnis, 6.721 straipsnis, 6.2282 straipsnis, 6.2283 straipsnis, 6.2284 straipsnis, 6.2287 straipsnis, 1.137 straipsnis ir 1.138 straipsnis.

  • Jeigu rezervacija laikoma vartojimo sutartimi, vartotojo teisių negalima tiesiogiai ar netiesiogiai panaikinti pagal CK 6.2282 straipsnio 1 dalį.
  • Paslaugų teikėjas pagal CK 6.721 straipsnio 2 dalį gali vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį tik dėl svarbių priežasčių ir tada privalo visiškai atlyginti kliento nuostolius. | Dydis arba terminas | Reikšmė šioje situacijoje |
433 euraiSumokėta kaina už nesuteiktą apgyvendinimą
3 parosSutartas apgyvendinimo laikotarpis
14 dienųCK 6.22810 straipsnio 1 dalies vartotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties terminas, bet jis skirtas vartotojui

Teisinis vertinimas

Apgyvendinimo vietos savininko nurodyta dviguba rezervacija savaime nėra vartotojo veiksmas, todėl ji negali būti perkelta šeimai kaip vykdymo rizika. Pagal CK 6.717 straipsnio 2 dalį paslaugų teikėjas laisvai renkasi vykdymo būdus, bet pagal CK 6.717 straipsnio 3 dalį atsako klientui ir tada, kai pasitelkia trečiuosius asmenis. - Paslaugų teikėjo pareigos: suteikti sutartą apgyvendinimą, pagrįsti vienašalį nutraukimą svarbia priežastimi, grąžinti sumokėtą kainą už nesuteiktą paslaugą ir atlyginti kliento nuostolius, jei nutraukimas nepagrįstas.

  • Vartotojo teisės: reikalauti paaiškinimo, reikalauti grąžinti 433 eurus, reikalauti nuostolių atlyginimo ir kreiptis į vartotojų teisių apsaugos instituciją arba teismą pagal CK 6.2282 straipsnio 2 dalį.
  • Teismas pagal CK 1.138 straipsnį galėtų pripažinti teisę, atkurti buvusią padėtį, priteisti įvykdymą natūra arba išieškoti nuostolius. Jeigu platformos ar būsto sąlygos leistų teikėjui atšaukti patvirtintą ir apmokėtą rezervaciją be realios priežasties, tokia sąlyga vertintina per CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2–3 punktus. Šios normos preziumuoja nesąžiningumą, kai apribojamos vartotojo teisės dėl verslininko neįvykdymo arba verslininko pareiga priklauso tik nuo jo valios. 433 eurų grąžinimas užgesina kainos klausimą, bet neatsako į 6.721 straipsnio klausimą: kokia svarbi priežastis leido teikėjui atsitraukti nuo jau priimto užsakymo. Pagal CK 1.137 straipsnio 2–3 dalis teisės turi būti įgyvendinamos sąžiningai, draudžiama piktnaudžiauti teise darant žalą kitiems. Jei atšaukimo priežastis būtų ne techninis dubliavimas, o siekis tas pačias datas parduoti brangiau, toks elgesys teisiškai artėtų prie piktnaudžiavimo sutartine padėtimi.

Pasekmės

Realistiškiausias pirmas scenarijus yra kainos grąžinimas be platesnio ginčo, bet tai nepašalina klausimo dėl papildomų išlaidų. Antras scenarijus yra vartotojo reikalavimas atlyginti skirtumą už kitą apgyvendinimą, kelionės sutrikdymo išlaidas ar kitas pagrįstas turtines pasekmes. Trečias scenarijus yra ginčas dėl sutarties sąlygos nesąžiningumo, jei teikėjas ar platforma remtųsi standartine atšaukimo išlyga. - Praktiniai įrodymai: rezervacijos patvirtinimas, 433 eurų mokėjimas, atšaukimo laiškas, susirašinėjimas, alternatyvos pasiūlymas ir papildomų išlaidų dokumentai.

  • Praktinė reikšmė: vartotojui svarbus ne vien pinigų grąžinimas, o pagrindas reikalauti nuostolių pagal CK 6.721 straipsnio 2 dalį ir CK 1.138 straipsnio 6 punktą.
  • Procedūrinis sekimo taškas: toliau lauktinas paslaugų teikėjo arba platformos rašytinis paaiškinimas dėl nutraukimo pagrindo; tiksliai šaltiniuose įvardytas 14 dienų terminas taikomas vartotojo, o ne teikėjo, nuotolinės sutarties atsisakymui pagal CK 6.22810 straipsnio 1 dalį.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Alytaus miesto savivaldybė
Lauko gatvės remontas: faktai ir atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus 🔗
BDAR Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas 1. Programos finansavimo lėšos naudojamos užtikrinti, kad valstybinės reikšmės kelių tinklas veiktų, tai yra: 1)…
9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas 1. Programos finansavimo lėšos naudojamos užtikrinti, kad valstybinės reikšmės kelių tinklas veiktų, tai yra: 1) keliams tiesti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti; 3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti; 4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti; 5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti; 6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti; 7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti; 9) kelių informacinėms sistemoms kurti; 10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti; 11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti; 12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus; 13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje, atlikti, valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrai vykdyti; 14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius; 15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti; 16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti; 17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti; 18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, išlaikymo išlaidoms ir akcinės bendrovės „Via Lietuva“ išlaidoms, patiriamoms vykdant įstatymais priskirtas valstybines funkcijas, apmokėti; 19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir akcinės bendrovės „Via Lietuva“ paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti; 20) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti; 21) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti; 22) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, apimančiai eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje, administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, kelių naudotojo mokesčio (nuo 2027 metų – kelių rinkliavos) sumokėjimo kontrolei vykdyti, viešojo transporto informacijai apdoroti, viešojo transporto kelionių duomenų ir transporto įvykių informacinėms sistemoms palaikyti ir tobulinti; 23) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti; 24) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registro informacinei sistemai palaikyti ir tobulinti; 25) akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ atliekamai valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrai; 26) Eismo įvykių informacinės sistemos tvarkytojams ir šios sistemos duomenų tvarkytojams Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatuose nustatytoms funkcijoms vykdyti; 27) institucijoms ir įstaigoms dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismo ir jų eismui skirtos infrastruktūros tyrimams atlikti ir šiems tyrimams viešinti; 28) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2. Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: 1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti; 3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti; 7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti; 9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius; 10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose; 11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti; 12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti; 13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; transporto priemonių stovėjimo aikštelėms ir (ar) automobilių saugykloms kurortuose ir kurortinėse teritorijose įrengti; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, kad keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti; 16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija. 3. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms tinkamumą tikrina CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. 4. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per vieną mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos akcinė bendrovė „Via Lietuva“ ir savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo už ne didesnę kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumą. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma: 2025 metais – 62 procentai, nuo 2026 metų – 52,7 procento Programos finansavimo lėšų. Nuo 2027 metų iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų, skiriamų šio straipsnio 1 dalyje numatytoms veikloms, Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems miestų ir miestelių teritorijose esančių valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriuos savivaldybių institucijos sutinka perimti savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais, objektams finansuoti. 6. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma: 2025 metais – 38 procentai, nuo 2026 metų – 47,3 procento Programos finansavimo lėšų, iš jų iki 9 procentų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi lėšų dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, akcinės bendrovės „Via Lietuva“ paskirstoma taip: 1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai lėšų, iš jų 50 procentų lėšų šioms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų lėšų – pagal per paskutinius 12 mėnesių suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.); lėšos paskirstomos toms savivaldybėms, kurių savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus); 2) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 procentai lėšų, iš jų miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai lėšų, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai lėšų. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų lėšų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų lėšų. Nuo 2027 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų lėšų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų lėšų. 7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti); ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 9. Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti: 1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja; 2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių; 3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; 4) autobusų, skirtų keleiviams vežti reguliariaisiais reisais tolimojo ar vietinio susisiekimo maršrutais, dviračių, autocisternų, kuriomis vežami degalai į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją; 5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų; 6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir d …
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 8, 9 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir 3, 4 straipsnių pripažin 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas 1. Programos finansavimo lėšos…
5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas 1. Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: 1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti; 3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti; 4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti; 5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti; 6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti; 7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti; 9) kelių informacinėms sistemoms kurti; 10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti; 11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti; 12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus; 13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti; 14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius; 15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti; 16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti; 17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti; 18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos išlaikymo išlaidoms apmokėti; 19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti; 20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti; 21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti; 22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus); 23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti; 24) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, susijusiai su eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje; 25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti; 26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti; 27) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2. Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: 1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti; 3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti; 7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti; 9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius; 10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose; 11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti; 12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti; 13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, kad keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti; 16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija. 3. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą vykdo CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. 4. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo ne didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma 67 procentai Programos finansavimo lėšų. 6. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma 33 procentai Programos finansavimo lėšų, iš kurių iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip: 1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų šioms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal per paskutinius 12 mėnesių suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.); lėšos paskirstomos toms savivaldybėms, kurių savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus); 2) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų. 7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 9. Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti: 1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja; 2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių; 3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; 4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežami degalai į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją; 5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų; 6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir darbuotojų, dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; 7) Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių; 8) darbo reikalais vykstančių miškų urėdijos, kuriai perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojų ir jos transporto priemonių.“
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 8, 9 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir 3, 4 straipsnių pripažin 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis bei šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos…
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis bei šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 8 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 8 dalis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 4. Savivaldybės institucijos iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analizė
Šioje byloje 2,75 metro juosta tampa ne kompromisu, o teisėtumo riba: platesnis sprendinys reikalautų pakeisti planavimo pagrindą arba pažeistų taikomą projektavimo logiką.
Tačiau šis finansavimo pagrindas nesuteikia teisės finansuoti sprendinio, kuris neatitinka patvirtinto vietinės reikšmės gatvės planavimo režimo.

Esmė

Ginčas dėl Lauko gatvės nėra vien apie 2,75 metro juostas; jis pirmiausia tikrina, ar savivaldybė gali nukrypti nuo patvirtintų vietinės reikšmės gatvės sprendinių. Antras klausimas – ar gyventojų patogumo argumentas gali pakeisti finansavimo, užsakovo ir eismo saugumo kompetencijų ribas. Naujienos faktas: 2026 m. liepos 30 d. savivaldybė paaiškino, kodėl Lauko gatvei taikoma D kategorija ir 2,75 metro juostos. Šis klausimas sprendžiamas pagal:

  • Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnį, nes gatvės gyvenamosiose vietovėse priskiriamos vietinės reikšmės viešiesiems keliams, jei jos nepriskirtos valstybinės reikšmės keliams.
  • Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, nes vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo savininkai ir valdytojai.
  • Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktus, nes savivaldybė sprendžia eismo organizavimą ir organizuoja vietinės reikšmės gatvių remontą, projektavimą bei kelių saugumo auditą.
  • Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, nes Programos lėšos gali būti naudojamos vietinės reikšmės keliams projektuoti, remontuoti, eismo priemonėms, apšvietimui, stovėjimo aikštelėms, šaligatviams ir dviračių takams.

Teisinis vertinimas

Lauko gatvė pagal pateiktus faktus yra miesto gatvė, todėl jos teisinis režimas pirmiausia atitinka Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Tai reiškia, kad sprendimų centras yra savivaldybėje, o ne valstybinės reikšmės kelių institucijose. Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis savininkui ar valdytojui priskiria užsakovo funkcijas, todėl administracija turi organizuoti projektavimą ir remontą pagal teisės aktus. Savivaldybės pareigos šioje situacijoje yra procedūrinės ir materialios:

  • organizuoti vietinės reikšmės gatvės remontą pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą;
  • spręsti eismo organizavimo klausimus pagal to paties straipsnio 8 dalies 3 punktą;
  • prireikus organizuoti kelių saugumo auditą pagal 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą;
  • naudoti Programos lėšas tik toms reikmėms, kurios nurodytos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Gyventojų teisė kelti klausimus dėl įvažiavimų, stovėjimo ir saugumo nepanaikina savivaldybės pareigos laikytis patvirtintų vietinės reikšmės gatvių sprendinių. Jeigu gatvės kategorijos keitimas reikštų bendrojo plano keitimą, jis negali būti pakeistas vien susitikimo metu ar administraciniu paaiškinimu. Pateiktas Alytaus miesto bendrojo plano pakeitimo dokumentas rodo, kad bendrojo plano sprendiniai siejami su miesto teritorijos panaudojimu, funkcine struktūra ir kokybiška aplinka. Šioje byloje 2,75 metro juosta tampa ne kompromisu, o teisėtumo riba: platesnis sprendinys reikalautų pakeisti planavimo pagrindą arba pažeistų taikomą projektavimo logiką. Finansavimo požiūriu gatvės remontas patenka į leidžiamas išlaidas, nes Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas apima kelių projektavimą, rekonstravimą, remontą ir priežiūrą. Ta pati dalis atskirai leidžia finansuoti technines eismo reguliavimo priemones, apšvietimą, stovėjimo aikšteles, šaligatvius ir pėsčiųjų ar dviračių takus. | Klausimas | Pateiktas dydis ar terminas |
D kategorijos juostos plotis pagal naujienos faktus2,75 m
C kategorijos įvažiavimų atstumas pagal naujienos faktusne mažiau kaip 100 m
Šviesoforais reguliuojamų įvažiavimų atstumas pagal naujienos faktusne mažiau kaip 200 m
Nepanaudotų Programos lėšų dalis vietinėms gatvėms pagal Kelių įstatymo 16 straipsnio 2 dalįne mažiau kaip 25 %
2015 m. vietinės reikšmės keliams numatyta suma pagal sąmatą116 564 187 EurTad C kategorijos alternatyva nėra vien platesnės juostos klausimas. Pagal pateiktus faktus ji reikštų mažesnį įvažiavimų skaičių, dešiniųjų posūkių ribojimą ir galimus šviesoforus. Tokie padariniai tiesiogiai patenka į savivaldybės eismo organizavimo kompetenciją pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą.

Pasekmės

Praktiškai savivaldybei svarbiausia turėti patikrinamą grandinę: bendrojo plano sprendinys, projektas, ekspertizė, saugumo auditas ir darbų užbaigimas. Gyventojams svarbiausia ne abstrakti gatvės kategorija, o konkretūs padariniai: įvažiavimai, stovėjimo vietų kampas, ženklinimas ir saugus eismas prie ugdymo įstaigų. Rangovui ir projektuotojui reikšminga tai, kad užsakovo valia negali pakeisti teisės aktuose leidžiamų finansavimo ir eismo saugumo priemonių. Realistiški scenarijai yra trys:

  • remontas baigiamas pagal esamą projektą, po ženklinimo vertinant faktinį stovėjimo ir eismo saugumą;
  • savivaldybė koreguoja tik eismo organizavimo priemones, jei jos telpa į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalį;
  • platesnis kategorijos keitimas keliamas tik per bendrojo plano sprendinių keitimo procedūrą, o ne per remonto darbų ginčą. Finansavimo prasme savivaldybė turi pagrindą naudoti Programos lėšas gatvei, takams, apšvietimui, eismo reguliavimo priemonėms ir stovėjimo aikštelėms, nes tai tiesiogiai nurodyta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šis finansavimo pagrindas nesuteikia teisės finansuoti sprendinio, kuris neatitinka patvirtinto vietinės reikšmės gatvės planavimo režimo. Toliau procedūriškai lauktinas darbų užbaigimas, horizontalusis ženklinimas ir savivaldybės eismo saugumo vertinimas po faktinio eismo atnaujinimo.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — JP.lt
Dienos naujienos: mirė K. Prunskienė, atidėtas VRK sprendimas dėl „Nemuno aušros“ ir vaikų paėmimas iš šeimos 🔗
ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 30 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Ketvirtadienį mirė pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės vadovė Kazimira Danutė Prunskienė. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atidėjo…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pa 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 365 straipsniu Papildyti Įstatymą 365 straipsniu: „365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą…
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 365 straipsniu Papildyti Įstatymą 365 straipsniu: „365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. 2. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo. 4. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) jo tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.“
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 365 straipsnis (statute)
365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas…
365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. 2. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, kaip tai numatyta šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje. 4. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) jo tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo…
50 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: 1) atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje; 2) gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją; 4) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti įgaliotų tarnautojų sudėtį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotų teritorinių skyrių tarnautojų, priimtų į pareigas šiam įstatymui įsigaliojus, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras; 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais; 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais; 7) valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę; 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – įgaliotus teritorinius skyrius organizuoja vaiko globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą; 9) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir teikia metodinę pagalbą bei siūlymus savivaldybės institucijoms ir įstaigoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo; 10) koordinuoja mobiliųjų komandų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo; 11) užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų; 12) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą; 13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai pagalbai šeimai teikti; 14) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; 15) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja neturtinio pobūdžio teismo sprendimų, priimtų dėl vaiko, vykdymo procese; 16) Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu; 17) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais; 18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo vaikui; 19) teikia specializuotą pagalbą; 20) organizuoja mokymus, šviečiamojo pobūdžio susitikimus, edukacinius užsiėmimus, skirtus įvairių sričių (socialinės, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.) specialistams, vaikams ir jų šeimoms, vaiko teisės į visapusišką apsaugą nuo seksualinio smurto užtikrinimo srityje; 21) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos (jų) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgalioti teritoriniai skyriai turi šias teises ir pareigas: 1) asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą; 2) neatlygintinai gauti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis savo funkcijoms vykdyti, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti; atliekant vaiko situacijos vertinimą, šią informaciją gauti skubos tvarka per 2 darbo dienas; 3) kai yra tarnybinis būtinumas, neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais; 4) kai yra tarnybinis būtinumas, neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą, kartu su vaiku gyvenančių asmenų bei vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis; 5) nustačius, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atsakingoms institucijoms; 6) kreiptis į savivaldybės merą dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.
Analizė
Šešių vaikų paėmimo teisėtumas priklausys nuo to, ar Tarnyba pagrįs vaiko apsaugos poreikį ir pavojų, o ne vien šeimos nesutikimą priimti pagalbą.
Vaiko paėmimas čia yra skubus apsaugos veiksmas, kurio teisėtumo stuburas atsiranda tik su savalaikiu kreipimusi į teismą.

Esmė

Vaiko paėmimas čia sprendžiamas ne kaip tėvų gyvenimo būdo vertinimas, o kaip realaus pavojaus kiekvieno vaiko saugumui testas. Šešių vaikų paėmimo teisėtumas priklausys nuo to, ar Tarnyba pagrįs vaiko apsaugos poreikį ir pavojų, o ne vien šeimos nesutikimą priimti pagalbą. Naujienos faktas siauras: VVTAĮT nusprendė paimti šešis vaikus, remdamasi grėsmėmis jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai. Klausimas bus sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 365 straipsnio 1–2 dalis, 42 straipsnio 1–3 dalis, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 31 straipsnio 2–3 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2541 straipsnio 1–2 dalis.

Teisinis vertinimas

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį tėvai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti. Pagal 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą ši pareiga apima saugią aplinką, sveikatą ir fizinį, protinį bei emocinį vystymąsi. Todėl ginčas dėl Patau sindromo neeliminuoja klausimo, ar kiti šeši vaikai laiku gauna sveikatos priežiūrą ir gyvena saugioje aplinkoje. - Tarnyba gali paimti vaiką tik nustačiusi vaiko apsaugos poreikį pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 365 straipsnio 1 dalį.

  • Papildomai turi išlikti realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis reikšmingai pakenkti sveikatai arba grėsti gyvybei.
  • Alternatyviai taikytina situacija, kai priemonių metu tėvai nededa pastangų, nekeičia elgesio ir pavojus šeimoje išlieka. Pagal pateiktus faktus Tarnybos teisinė atrama yra ne kūdikio mirties faktas atskirai, o įvertinimas, kad likusiems vaikams kilo grėsmės sveikatai, raidai ir emociniam saugumui.

Tėvų pozicija dėl bendradarbiavimo ir pagalbos atsisakymo reikšminga tiek 365 straipsnio 1 dalies 2 punkto, tiek galimo sprendimo pakeitimo požiūriu. Pagal 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą VVTAĮT gina ir užtikrina vaiko teises savivaldybių teritorijose visą parą, todėl Ukmergės rajono atvejis patenka į jos kompetenciją. Vyriausybės patvirtintų Tarnybos nuostatų 9.3 punktas dar konkretesnis: kilus pavojui vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nedelsdama imasi apsaugos priemonių ir perkelia vaiką į saugią aplinką. | Procedūrinis veiksmas | Terminas pagal šaltinius |

Pranešti tėvams, jei jie nedalyvavo paėmimo metuNedelsiant, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną
Kreiptis į teismą dėl leidimoPer 3 darbo dienas
Išimtinis kreipimosi į teismą terminasPer 5 darbo dienas
Nurodymas globos centrui parinkti laikinąjį globėjąNe vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo leidimo užregistravimoPagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 365 straipsnio 2 dalį tėvai turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Jeigu dalyvauti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, Tarnyba privalo tą pačią dieną pranešti nuotolinio ryšio priemonėmis arba raštu. Pagal Civilinio kodekso 3.2541 straipsnio 2 dalį vaiko paėmimas nėra vien administracinis užbaigtas sprendimas, nes po jo turi būti kreipiamasi į teismą. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 2 dalį prašymas nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Vaiko paėmimas čia yra skubus apsaugos veiksmas, kurio teisėtumo stuburas atsiranda tik su savalaikiu kreipimusi į teismą.

Pasekmės

Praktinis padarinys tėvams yra tas, kad jų pirmumo teisė auginti vaikus pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį konkuruoja su pareiga užtikrinti sveikatą ir saugią aplinką. Tarnybai reikės procedūriškai parodyti ne bendrą nepasitikėjimą šeima, o konkrečias grėsmes vaikų sveikatai, raidai ar saugumui. Vaikams trumpuoju laikotarpiu svarbiausia laikina saugi aplinka, o pagal Tarnybos nuostatų 9.4 punktą Tarnyba veikia kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, kol paskiriamas globėjas. Pagal nuostatų 9.5 punktą Tarnyba taip pat organizuoja vaiko grąžinimą tėvams ir inicijuoja pagalbos šeimai teikimą, todėl paėmimas nėra tapatus galutiniam šeimos ryšių nutraukimui. Realūs scenarijai yra trys:

  • teismas leidžia paimti vaikus, tada globos centrui teikiamas nurodymas dėl laikinojo globėjo;
  • tėvai pradeda bendradarbiauti, o Tarnyba pagal savo kompetenciją vertina vaikų grąžinimą ir pagalbos šeimai teikimą;
  • šeima ginčija Tarnybos faktinį pagrindą, ypač teiginius dėl pagalbos atsisakymo ir grėsmių vaikų sveikatai. Toliau procedūriškai lauktinas Tarnybos kreipimasis į teismą per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais – per 5 darbo dienas, dėl leidimo paimti vaikus iš tėvų pagal Civilinio kodekso 3.2541 straipsnio 2 dalį.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo įstatymo projekto rengėjai, siekę iš naujo sureguliuoti vaiko teisių apsaugos pagrindus ir suderinti pasenusias nuostatas su galiojančiais teisės aktais. Pagrindinis tikslas buvo aiškiau apibrėžti institucijų funkcijas, vaiko ir jo atstovų teises, o vaiko paėmimą iš šeimos sieti pirmiausia su prevenciniu darbu ir teismo leidimu. Argumentuota, kad vienasmeniškas savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas gali prieštarauti JT Vaiko teisių konvencijai ir nepagrįstai kištis į šeimos gyvenimą; pateiktuose tekstuose aiškių prieštaravimų šiam tikslui nematyti.

📄 Originalas — 15min.lt
Kasimo darbai be pasiruošimo gali brangiai atsieiti: skiriamos ir baudos 🔗
VERT atkreipia rangovų ir gyventojų dėmesį, kad daugiausia pažeidimų atliekant neatsargius žemės kasimo darbus, kuomet pažeidžiami elektros ir gamtinių dujų tinklai, įvyksta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. „Kai per audrą be elektros lieka…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 256 straipsnis (statute)
Reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimas…
Reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimas 1. Pranešimo dėl naujai nustatytų ir (ar) pasikeitusių (panaikintų) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žymos padarymo ir (ar) prašymo įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimas, kai šį pranešimą ir (ar) prašymą turi pateikti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų dvidešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 4.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 256 straipsnis (statute)
256 straipsnis. Reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo…
256 straipsnis. Reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimas 1. Pranešimo dėl naujai nustatytų ir (ar) pasikeitusių (panaikintų) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žymos padarymo ir (ar) prašymo įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimas, kai šį pranešimą ir (ar) prašymą turi pateikti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų dvidešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų dvidešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 5. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas paviršiniuose vandens telkiniuose pažeidžiant šiuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 256 straipsnio redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 gruodžio 31 d.:256 straipsnis. Reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimas 1. Prašymo įregistruoti nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimas, kai šį prašymą turi pateikti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų dvidešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų dvidešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 5. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas paviršiniuose vandens telkiniuose pažeidžiant šiuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 256 straipsnio redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 256 straipsnis#2 (statute)
256 straipsnis. Reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo…
256 straipsnis. Reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimas 1. Prašymo įregistruoti nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimas, kai šį prašymą turi pateikti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų dvidešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nenustačius Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir neįregistravus jų Nekilnojamojo turto registre užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų dvidešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio eurų. 5. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų dvidešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų septyniasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 7. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas paviršiniuose vandens telkiniuose pažeidžiant šiuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Analizė
Dujotiekio zonoje nepasitikrinimas nėra organizacinė klaida; tai procedūros praleidimas prieš darbą, kuriam teisės aktai nustato operatoriaus kontrolę.
Apsaugos zona čia veikia kaip išankstinis veiklos ribotuvas, o ne kaip pasekmių vertinimo priemonė po avarijos.

Esmė

Ši situacija nėra vien rangovo aplaidumo klausimas: ji kvalifikuojama pagal apsaugos zonų režimą, kuris pareigą pasiruošti perkelia dar iki pirmojo kasimo veiksmo. Bauda kyla ne už patį kabelio ar dujotiekio egzistavimą žemėje, o už veiklą nustatytoje teritorijoje pažeidžiant joje taikomas specialiąsias sąlygas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ANK 256 straipsnio 5 dalį. Žinios faktas siauras: daugiausia pažeidimų VERT sieja su kasimo, grunto lyginimo, statybos, medžių pjovimo ir mechanizmų darbu prie energetikos tinklų. Elektros atveju teisinis branduolys yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnis, Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7, 15, 16 ir 19 punktai. Dujų atveju praktinę pareigų grandinę nustato Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklių 30 punktas ir pateikti žemės darbų reikalavimai.

Teisinis vertinimas

Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, vykdant ūkinę ar kitokią veiklą privalu laikytis visų sąlygų, taikomų konkrečioje teritorijoje. Tai reiškia, kad rangovas, ūkininkas ar fizinis asmuo negali teisintis vien tuo, jog darbai buvo trumpi, sezoniniai ar atliekami savo sklype. Apsaugos zona čia veikia kaip išankstinis veiklos ribotuvas, o ne kaip pasekmių vertinimo priemonė po avarijos. - Elektros tinklų apsaugos zonose pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 15 punktą draudžiami veiksmai, kuriais gadinami elektros tinklai arba keliama grėsmė aplinkai, turtui, gyvybei ar sveikatai.

  • Pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punktą, be tinklų operatoriaus pritarimo draudžiama atlikti darbus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.
  • Pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 19 punktą, operatorius gali nepritarti veiklai, jei ji pažeistų techninės saugos reikalavimus arba keltų pavojų žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai. Dujotiekio apsaugos zonoje pareiga dar konkretesnė: pagal Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklių 30 punktą žemės darbai turi būti suderinti raštu arba elektroninėmis ryšių priemonėmis su skirstymo sistemos operatoriumi. Gavęs sutikimą asmuo privalo užtikrinti saugų darbų vykdymą ir atsako už dujotiekio techninės būklės išsaugojimą. Dujotiekio zonoje nepasitikrinimas nėra organizacinė klaida; tai procedūros praleidimas prieš darbą, kuriam teisės aktai nustato operatoriaus kontrolę. - Prieš žemės darbus būtinas požeminių inžinerinių statinių, komunikacijų savininkų ir žemės savininko sutikimas.
  • Dujotiekį eksploatuojančio operatoriaus atstovai turi būti iškviesti į darbų pradžią, pranešus ne vėliau kaip prieš 5 dienas.
  • Darbų vietoje turi būti pažymėtos požeminių statinių, komunikacijų vietos ir apsaugos zonų ribos.
  • Virš dujotiekio giliau kaip 0,3 metro leidžiama kasti tik rankiniu būdu.
  • Smūginiai žemės smulkinimo mechanizmai negali būti naudojami arčiau kaip 5 metrai nuo dujotiekio. | Klausimas | Dydis arba terminas |
Bauda asmenims pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį150–400 Eur
Bauda juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį250–650 Eur
Pakartotinis pažeidimas asmenims pagal ANK 256 straipsnio 6 dalį420–650 Eur
Pakartotinis pažeidimas vadovams ar atsakingiems asmenims pagal ANK 256 straipsnio 6 dalį670–1 000 Eur
Pranešimas dujotiekio operatoriui prieš darbų pradžiąne vėliau kaip prieš 5 dienas
Kasimas virš dujotiekiogiliau kaip 0,3 m tik rankiniu būduAtsakomybės adresatas pagal ANK 256 straipsnio 5 ir 6 dalis yra fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Todėl žinioje nurodyta praktika, kad didžiąją dalį pažeidimų padaro juridiniai asmenys, dera su kodekso konstrukcija: sankcija individualizuojama per atsakingą žmogų. Ši schema ypač reikšminga rangos darbuose, nes faktinis mechanizmo operatorius, darbų vadovas ir juridinio asmens vadovas gali turėti skirtingą faktinį ryšį su pažeidimu.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus yra administracinė atsakomybė pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį, jei nustatoma, kad veikla apsaugos zonoje vykdyta pažeidžiant taikomas specialiąsias sąlygas. Antrasis scenarijus yra griežtesnė pakartotinio pažeidimo kvalifikacija pagal ANK 256 straipsnio 6 dalį, kur viršutinė riba atsakingam juridinio asmens asmeniui siekia 1 000 Eur. Trečiasis scenarijus yra operatoriaus nepritarimas planuojamai veiklai pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 19 punktą, kai rizika matoma dar iki incidento. Praktiškai tai svarbu rangovams, nes pasirengimo dokumentai tampa tokie pat svarbūs kaip darbų technologija. Gyventojams ir ūkininkams tai svarbu todėl, kad taisyklės taikomos ne pagal profesionalumo lygį, o pagal veiklą apsaugos zonoje. Tinklų savininkams ši tvarka suteikia ankstyvą kontrolės tašką: pritarimą, derinimą, atstovo dalyvavimą ir darbų ribų pažymėjimą. Toliau prieš dujotiekio zonoje numatomus žemės darbus turi būti gautas sutikimas, pažymėtos komunikacijos ir ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios iškviestas operatoriaus atstovas. Jei pažeidimas jau įvyko, lauktinas VERT administracinio nusižengimo nagrinėjimas ir sprendimas dėl ANK 256 straipsnio 5 arba 6 dalies taikymo.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Atvira Klaipėda
„Katpėdėlės“ restorano laukia biurokratinis štormas 🔗
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino naujus reikalavimus lauko kavinėms ir prekybos vietoms senamiestyje. Todėl Dangės upėje prišvartuotam restoranui „Katpėdėlė“ teks…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16-1, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint…
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, ir alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose), išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustato mažesnį atstumą arba uždraudžia prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis.“ 2. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose), išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustato mažesnį atstumą arba uždraudžia prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis.“
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 2, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 34-1, 38, 39 straipsnių, III skyriaus ketvirtojo skirs 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Teisės verstis didmenine ir mažmenine prekyba…
7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Teisės verstis didmenine ir mažmenine prekyba alkoholio produktais suteikimas“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Didmenine prekyba alkoholio produktais leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, ir licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šias licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui. Licencijose verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, ir licencijose verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, be kita ko, turi būti įrašyti leidžiami parduoti alkoholio produktai, nurodytos alkoholinių gėrimų grupės, taip pat alkoholio produktų didmeninės prekybos sandėlio vieta.“ 3. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, rekvizitus patikslina, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą ar licencijos galiojimą panaikina atitinkamos savivaldybės meras arba jo įgaliota savivaldybės administracija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus sporto renginius, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, rengiamose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 12, 16, 17, 18, 33, 34, 34-1 straipsnių ir III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimas Pakeisti III skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „KETVIRTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI ASMENIMS…
7 straipsnis. III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimas Pakeisti III skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „KETVIRTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS GAUTI LICENCIJĄ AR LEIDIMĄ, LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA, ATSISAKYMAS IŠDUOTI LICENCIJĄ IR LEIDIMĄ IR LICENCIJUOJAMOS VEIKLOS SĄLYGOS
Analizė
„Katpėdėlė“ pralaimi ne tada, kai maistas pernešamas per krantinę, o tada, kai laivas teisiškai virsta savarankiška kavine viešojoje vietoje.
Naujas ketvirtadalio upės pločio kriterijus, aprašytas žinioje, veikia kaip fizinis leidimo suderinamumo filtras.

Esmė

Ginčas nėra apie patį laivą, o apie tai, ar jame veikiantis restoranas patenka į leidimo prekybai ir paslaugoms viešojoje vietoje režimą. Sprendimas remsis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi ir Klaipėdos tarybos patvirtinto aprašo 3.1 papunkčiu. - Naujienos faktas: 2026 m. liepos 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus reikalavimus lauko kavinėms ir prekybos vietoms senamiestyje.

  • Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybė gali nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą.
  • Toje pačioje normoje viešoji vieta apima savivaldybei ar valstybei priklausančią arba patikėjimo teise valdomą teritoriją, kur paslaugos teikiamos ir nuo lauko kavinių.
  • Klaipėdos aprašo 3.1 papunktis išplėstą aptarnavimo vietą apibrėžia kaip laikiną statinį ar įrangą be atskiros prekybos vietos, skirtą stacionariosios viešojo maitinimo vietos lankytojams.

Teisinis vertinimas

„Katpėdėlės“ rizika kyla iš dviejų lygiagrečių kvalifikacijų: ar tai išplėsta aptarnavimo vieta, ir ar alkoholinė prekyba lieka licencijos ribose. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalį mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais galima tik turint licenciją, o ją išduoda, papildo ir tikslina savivaldybės meras arba jo įgaliota administracija. - Savivaldybės administracija turi vertinti prašymą dėl išplėstinės aptarnavimo vietos leidimo.

  • Restoranas turi parodyti, kad laive aptarnaujami stacionariosios viešojo maitinimo vietos lankytojai, o ne sukuriama atskira prekybos vieta.
  • Jei tiekiamas maistas „iš žemyninės dalies“, lemiama tampa ne logistika, o aptarnavimo vietos santykis su stacionariąja viešojo maitinimo vieta.
  • Pagal pateiktą 2020 m. Seimo projekto medžiagą, aptarnavimas alkoholiniais gėrimais lauke siejamas su 40 metrų riba nuo stacionariosios vietos alkoholinių gėrimų išdavimo vietai. | Klausimas | Matomas dydis arba terminas |
Alkoholio koncentracija sezoninėms licencijomsiki 15 procentų
Vienkartinės licencijos parodosene ilgiau kaip renginio trukmė
Lauko išdavimo vieta pagal 2020 m. medžiagąne didesnis kaip 40 metrų atstumas
Pranešimas apie bylos nagrinėjimąne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų
Bylos nagrinėjimas ir baudos skyrimasne vėliau kaip per 2 mėnesius
Baudos skyrimo senatisne vėliau kaip per 3 metusNaujas ketvirtadalio upės pločio kriterijus, aprašytas žinioje, veikia kaip fizinis leidimo suderinamumo filtras. Jei laivas atlieka kavinės funkcijas ir viršija šį dydį, leidimo gavimas tampa problemiškas net tada, kai pats švartavimasis rinkliavos požiūriu būtų galimas. „Katpėdėlė“ pralaimi ne tada, kai maistas pernešamas per krantinę, o tada, kai laivas teisiškai virsta savarankiška kavine viešojoje vietoje. Klaipėdos Danės upės rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad rinkliava renkama už nustatytas vietas vidaus vandenų transporto priemonėms švartuoti, įskaitant Žvejų krantinę ir Meridiano krantinės prieplauką.

Pasekmės

Realistiškai pirmasis scenarijus yra leidimo išdavimas, jei savivaldybė pripažins laivą išplėsta aptarnavimo vieta ir jis atitiks naujus parametrus. Antrasis scenarijus yra atsisakymas išduoti leidimą, jei laivas bus kvalifikuotas kaip kavinės funkcijas atliekantis objektas, neatitinkantis ketvirtadalio upės pločio kriterijaus. - Restoranui praktiškai svarbu surinkti dokumentus dėl stacionariosios vietos, aptarnavimo zonos ir alkoholio išdavimo vietos.

  • Savivaldybei praktiškai svarbu atskirti švartavimosi rinkliavą nuo prekybos ar paslaugų teikimo leidimo.
  • Kitiems Danės upės objektams svarbu, ar jų veikla bus vertinama kaip transporto priemonės stovėjimas, ar kaip viešosios vietos komercinis naudojimas. Jei būtų konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, pagal 35 straipsnio 2 dalį byla ir bauda turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo. Pagal 37 straipsnio 1 ir 2 dalis proceso šalims turi būti pateiktas protokolas, pasiūlyta susipažinti su medžiaga ir pranešta apie posėdį ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų. Toliau reikia laukti restorano prašymo dėl leidimo ir savivaldybės administracijos sprendimo, kuris turėtų parodyti, ar „Katpėdėlė“ pripažįstama išplėsta aptarnavimo vieta.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybės kryptį įgyvendinusi Ūkio ministerija. Siekta pertvarkyti alkoholio verslo licencijavimą: suderinti jį su Paslaugų įstatymu ir ES Paslaugų direktyva, aiškiau įstatyme nustatyti licencijų išdavimo sąlygas, mažinti perteklines procedūras ir spręsti praktinio taikymo problemas. Pagrindinis argumentas buvo administracinio reguliavimo aiškumas ir suderinimas su ES teise; pateiktuose fragmentuose aiškių prieštaravimų nematyti.

📄 Originalas — Diena.lt
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos žalos aplinkai tvarkant Vilniaus regiono atliekas 🔗
Ikiteisminis tyrimas pradėtas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, trečiadienį pranešė prokuratūra. Anot pranešimo, sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 270 straipsnis (statute)
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai…
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirasti kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2704 straipsnis (statute)
2704 straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką 1. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių…
2704 straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką 1. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 271 straipsnis (statute)
271 straipsnis. Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas 1. Tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar…
271 straipsnis. Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas 1. Tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę, ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analizė
40 tūkst. tonų atliekų teritorijoje baudžiamojoje byloje reikš ne apskaitos neatitikimą, o galimą sistemingo aplinkos apsaugos taisyklių nevykdymo mastą.
Dėl to MBA teritorijos sutrikimas nėra vien dviejų įmonių ginčas.

Esmė

Baudžiamoji rizika čia kyla ne iš sutarties konflikto, o iš ribos tarp netvarkymo ir aplinkai pavojingo taisyklių pažeidimo. Kvalifikavimą lems, ar atliekų kaupimas ir rūkimas sukūrė tik didelės žalos pavojų, ar jau padarė didelę žalą aplinkos elementams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1–2 dalis. Žinios faktas siauras: po VAATC pareiškimų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atliekų tvarkymo Vilniaus regiono MBA teritorijoje. - Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalį atsakomybė siejama su aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu, kai kilo pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai arba galėjo būti padaryta didelė žala.

  • Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį griežtesnė atsakomybė atsiranda, kai tokia veika arba sistemingi pažeidimai jau padarė didelę žalą.
  • Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270-4 straipsnio 1–3 dalis atskirai kriminalizuojamas neteisėtas atliekų išmetimas į aplinką, o atsakyti gali ir juridinis asmuo. | Norma | Slenkstis / sankcija |
BK 270 straipsnio 1 dalisPavojus arba galimos didelės žalos rizika; laisvės atėmimas iki 3 metų
BK 270 straipsnio 2 dalisPadaryta didelė žala arba sistemingi pažeidimai; laisvės atėmimas iki 6 metų
BK 270-4 straipsnio 1 dalis15 kub. m ir daugiau nepavojingųjų atliekų; laisvės atėmimas iki 3 metų
BK 270-4 straipsnio 2 dalis7 kub. m ir daugiau pavojingųjų atliekų; laisvės atėmimas iki 4 metų

Teisinis vertinimas

VAATC nurodomas 20–40 tūkst. tonų atliekų kiekis pats savaime dar nėra BK 270 straipsnio požymis, nes norma kalba apie taisyklių pažeidimą ir žalą arba jos pavojų. Tačiau rūkstančios, netinkamai sandėliuojamos atliekos tiesiogiai siejasi su oro, žemės, dirvožemio, gyvūnų ir augalų apsauga pagal BK 270 straipsnio 1–2 dalis. 40 tūkst. tonų atliekų teritorijoje baudžiamojoje byloje reikš ne apskaitos neatitikimą, o galimą sistemingo aplinkos apsaugos taisyklių nevykdymo mastą. - Tyrimas turės atskirti pavojų pagal BK 270 straipsnio 1 dalį nuo jau padarytos didelės žalos pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.

  • Jei bus įrodinėjamas sistemingumas, reikšmę įgis VAATC nurodomi pasikartojantys pažeidimai ir didėjančios atliekų sankaupos.
  • Jei bus vertinamas atliekų išmetimas į aplinką, taikytinas BK 270-4 straipsnis, bet tik pagal matomus jo požymius: neteisėtumą, atliekų rūšį ir kiekį. Juridinio asmens atsakomybė aiškiai numatyta BK 270-4 straipsnio 3 dalyje, o pagal 2019 m. redakcijos BK 270 straipsnio 3 dalį ji buvo numatyta ir už BK 270 straipsnio veikas. Tai praktiškai svarbu, nes žinioje minimos galimos žalos sumos siekia 18 mln. ir 20 mln. eurų, o ginčas vyksta tarp juridinių asmenų. Administracinė aplinkos kontrolė gali eiti lygiagrečiai baudžiamajam tyrimui. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 94 punktas nurodo, kad už taisyklių reikalavimų nesilaikymą taikoma Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė. Patikrinimų taisyklių ištraukoje minimi ANK 317, 318 ir 505 straipsniai rodo rizikas dėl privalomųjų nurodymų nevykdymo, aplinkai kenksmingos veiklos nesustabdymo ir kliudymo pareigūnams. Sutarties nutraukimo terminas yra atskiras nuo baudžiamosios kvalifikacijos. Žinioje nurodyta, kad „Energesman“ turi 20 darbo dienų galimiems pažeidimams ištaisyti, o terminas baigiasi 2026 m. rugpjūčio 7 d. Tai gali būti reikšminga vertinant elgesį po įspėjimo, bet BK 270 straipsnio taikymui svarbiausia žala, pavojus ir taisyklių pažeidimo pobūdis.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus: tyrimas lieka BK 270 straipsnio 1 dalies ribose, jeigu įrodymai patvirtina pavojų ar galimos didelės žalos riziką, bet ne padarytą didelę žalą. Antrasis scenarijus: kvalifikavimas griežtėja pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, jeigu patvirtinamas sistemingumas ir reali didelė žala aplinkos elementams. Trečiasis scenarijus: atskirai vertinamas BK 270-4 straipsnis, jei faktai parodo neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką pagal 15 kub. m arba 7 kub. m slenksčius. Praktiškai tai svarbu trims grupėms: VAATC dėl žalos išieškojimo, „Energesman“ dėl baudžiamosios ir juridinio asmens atsakomybės, savivaldybėms ir gyventojams dėl atliekų sistemos tęstinumo. Vilniaus regiono savivaldybių planų ištraukos rodo, kad VAATC yra regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis, o regionas apima Vilniaus miestą, Vilniaus rajoną ir kitas nurodytas savivaldybes. Dėl to MBA teritorijos sutrikimas nėra vien dviejų įmonių ginčas. - Iki 2026 m. rugpjūčio 7 d. procedūriškai lauktinas 20 darbo dienų termino pabaigos rezultatas dėl galimų pažeidimų ištaisymo.

  • Po šios datos reikšmę turės dokumentai dėl sutarties nutraukimo, atliekų sankaupų šalinimo ir ikiteisminio tyrimo kvalifikavimo.
  • Per nurodytą pusmetį bus matyti, ar naujų rūšiuotojų įtraukimas mažina faktinę žalą ir baudžiamojoje byloje reikšmingą pavojų.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Delfi
Ryšio operatorių kaltina prievarta įjungus mokamą paslaugą – įmonė pateikė paaiškinimą 🔗
„Tele2“ klientas, nuvykęs į užsienį, sulaukė jam netikėtos ryšio operatoriaus žinutės apie automatiškai pritaikytą kelionių draudimą. Jis parą buvo nemokamas, tačiau paslaugos neatsisakius ji būtų pratęsiama jau už 2 eurų dienos mokestį…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.22816 straipsnis (statute)
6.22816 straipsnis. Prekių ar paslaugų teikimas be vartotojo užsakymo 1. Vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys…
6.22816 straipsnis. Prekių ar paslaugų teikimas be vartotojo užsakymo 1. Vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys, neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų, taip pat skaitmeninio turinio gavimo. 2. Vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti. 3. Pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui. III dalis KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANČIOS PRIEVOLĖS XIX skyrius KITO ASMENS REIKALŲ TVARKYMAS
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.2282 straipsnis (statute)
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga 1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių…
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga 1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja. 2. Kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą. 3. Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai. 4. Verslininkui draudžiama vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus nustato įstatymai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas 6.2282 straipsnis (statute)
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga 1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių…
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga 1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja. 2. Kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą. 3. Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai. 4. Verslininkui draudžiama vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus nustato įstatymai.
Analizė
Ginčas spręstinas ne pagal tai, ar vartotojas gavo SMS, o pagal tai, ar operatorius įrodys vartotojo valią užsakyti mokamą paslaugą.
Mokestis po vartotojo atsisakymo yra silpniausia operatoriaus pozicijos vieta: čia nebelieka net argumento apie pasyvų sutikimą.

Esmė

Ginčas spręstinas ne pagal tai, ar vartotojas gavo SMS, o pagal tai, ar operatorius įrodys vartotojo valią užsakyti mokamą paslaugą. Jeigu tokios valios nebuvo, vėlesnis tylėjimas ar neatšaukimas negali tapti mokėjimo pagrindu. - Tikslus klausimas: ar kelionių draudimas buvo galiojanti vartojimo sutarties dalis, ar vartotojui suteikta neužsakyta paslauga.

  • Šis klausimas sprendžiamas pagal Civilinio kodekso 6.22816 straipsnį, Civilinio kodekso 6.2282 straipsnį, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnį, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 12¹ straipsnį ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnį. Pagal Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti užsakymą tenka verslininkui, todėl įrodinėjimo našta čia krinta „Tele2“. Pagal Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 2 dalį vartotojo neveikimas nelaikomas sutikimu pirkti, todėl „neatsisakė“ nėra tas pats, kas „užsakė“. Pagal Civilinio kodekso 6.2282 straipsnio 1 dalį sutarties sąlyga negali panaikinti vartotojo teisės nemokėti už neužsakytą paslaugą.

Teisinis vertinimas

Jeigu draudimas buvo aiškiai įtrauktas į sutarties priedą kaip papildoma paslauga, operatorius gali remtis išankstiniu užsakymu. Tačiau tokia pozicija laikosi tik tada, kai vartotojui buvo suteikta teisinga informacija apie paslaugą, kainą ir atsisakymo mechanizmą. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą vartotojas turi teisę gauti teisingą informaciją apie paslaugas ir teisių gynimo tvarką. - Operatorius turi įrodyti vartotojo valią užsakyti draudimą pagal Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 3 dalį.

  • Operatorius negali mokėjimo grįsti vien vartotojo tylėjimu pagal Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 2 dalį.
  • Vartotojas gali reikalauti pažeistų teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
  • Vartotojas gali kreiptis į institucijas arba teismą pagal Civilinio kodekso 6.2282 straipsnio 2 dalį ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. | Aplinkybė | Teisinė reikšmė |
1 para nemokamaipati savaime nepakeičia užsakymo įrodinėjimo pareigos
2 eurai per dienąmokėjimas teisėtas tik esant įrodytam užsakymui
1–2 proc. paveiktų klientųrodo sisteminio taikymo riziką, jei mokestis skaičiuotas po atsisakymoAtsisakymo SMS klaida ypač keičia vertinimą, nes vartotojas ne tik netylėjo, bet ir aktyviai išreiškė atsisakymą. Mokestis po vartotojo atsisakymo yra silpniausia operatoriaus pozicijos vieta: čia nebelieka net argumento apie pasyvų sutikimą. Jeigu paslauga buvo priskaičiuota po atsisakymo, kompensacija su kita sąskaita šalina individualią žalą, bet savaime neatsako į praktikos teisėtumo klausimą. Pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nesąžininga komercinė veikla draudžiama. Pagal šio straipsnio 2 dalį veikla nesąžininga, jeigu neatitinka profesinio atidumo ir iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Automatinis mokamo draudimo aktyvavimas kelionėje gali iškreipti elgesį tada, kai vartotojas realiai sužino apie mokestį tik jau išvykęs. Byloje nepateikta teismų praktikos, todėl precedento analizė netaikoma.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus palankus operatoriui: jis pateikia sutartį, priedą ir aiškų vartotojo patvirtinimą dėl kelionių draudimo. Tada ginčas siaurėja iki neteisingai priskaičiuoto 2 eurų dienos mokesčio po atsisakymo. Tokiu atveju vartotojui aktualiausias gynimo būdas būtų grąžinimas arba žalos atlyginimas pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalį. Antrasis scenarijus palankus vartotojui: operatorius neįrodo aiškaus užsakymo arba paslaugos įtraukimas paslėptas bendrame pakete. Tada veikia Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 1 dalis, pagal kurią vartotojas neturi pareigos mokėti už neužsakytą paslaugą. Tokiu atveju sutartinė formuluotė, ribojanti šią teisę, negaliotų pagal Civilinio kodekso 6.2282 straipsnio 1 dalį. Trečiasis scenarijus yra viešojo intereso vertinimas dėl praktikos masto. Jei panaši sąlyga taikyta daugeliui keliaujančių klientų, klausimas perauga iš individualios sąskaitos į komercinės praktikos vertinimą pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 1 ir 3 straipsnius. Praktinė reikšmė tenka ne vien Tomui, bet ir visiems vartotojams, kuriems mokama paslauga aktyvuojama išvykimo momentu. Toliau vartotojas pirmiausia turėtų pateikti reikalavimą paslaugų teikėjui, o neišsprendus ginčo kreiptis į vartotojų teisių apsaugos institucijas arba teismą pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Procedūriškai lauktinas dokumentas būtų paslaugų teikėjo atsakymas dėl užsakymo įrodymo, mokesčio grąžinimo ir sutarties sąlygos taikymo.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Kauno miesto savivaldybė
Istorinio Kurhauzo atgimimas: duris atvers jau šį rudenį 🔗
Istorinio Kurhauzo atgimimas: duris atvers jau šį rudenį Paskelbta: 2026-07-29 (Trečiadienis) Vytauto parke tęsiamas istorinių pastatų atgaivinimas – rekonstrukcijos darbai artėja pabaigos link beveik du šimtmečius skaičiuojančiame…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymas 14 straipsnis (statute)
Valstybės ir savivaldybių turto panauda 1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti…
Valstybės ir savivaldybių turto panauda 1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis juo atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams: 1) biudžetinėms įstaigoms; 2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, viešosioms įstaigoms – mokykloms, o viešosioms įstaigoms – profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, naudojamo viešai atliekamiems profesionaliojo scenos meno kūriniams, gali būti perduodamas tik valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas; 3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams); 4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams); 5) viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, arba viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą; 6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms; 7) regionų plėtros taryboms; 8) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 2.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda 1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali…
14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda 1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis juo atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams: 1) biudžetinėms įstaigoms; 2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, viešosioms įstaigoms – mokykloms, o viešosioms įstaigoms – profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, naudojamo viešai atliekamiems profesionaliojo scenos meno kūriniams, gali būti perduodamas tik valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas; 3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams); 4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams); 5) viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, arba viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą; 6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms; 7) regionų plėtros taryboms; 8) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 2. Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis juo gali būti perduodamas asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų: 1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą; 2) teikti pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims; 3) užtikrinti asmenų su negalia ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją; 4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, negalios ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį; 5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas; 6) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu; 7) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas; 8) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą; 9) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą. 3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis juo, jeigu: 1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytas veiklos sritis ir tikslus; 2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams. 4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba arba jos įgalioti savivaldybės turto valdytojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos pagrindais ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui, o 2–8 punktuose nurodytiems subjektams – ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tarptautiniuose susitarimuose nenustatyta kitaip. Sprendime turi būti nurodytas valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės turto valdytojas ar savivaldybės tarybos įgaliotas savivaldybės turto valdytojas. 5. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas ir kitos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama. 6. Asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis juo, negali šio turto išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis juo tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti…
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams: 1) biudžetinėms įstaigoms; 2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, viešosioms įstaigoms – mokykloms; 3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams); 4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams); 5) viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, arba viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą; 6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms; 7) regionų plėtros taryboms; 8) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ 2. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu: 1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus; 2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams.“ 3. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.“
Analizė
Kurhauzo perdavimas mokyklai nėra politinė dovana, o turto naudojimo sandoris, leidžiamas tik biudžetinei savivaldybės mokyklai ir tik tarybos nustatyta tvarka.
Be panaudos procedūros pagal įstatymo 14 straipsnį mokyklos veikla pastate neturėtų aiškaus turto naudojimo pagrindo.

Esmė

Kurhauzo atidarymas šį rudenį kelia ne statybos pabaigos, o savivaldybės turto perdavimo teisėtumo klausimą. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 1 dalies 2–3 punktus. Žinios faktas siauras: po kapitalinio remonto Kurhauzas Perkūno al. 4B bus perduotas Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklai. Pagal savivaldybės aktą ši mokykla yra biudžetinė įstaiga ir Kauno miesto savivaldybės mokykla. Tai tiesiogiai atitinka įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiantį savivaldybės turtą panaudos pagrindais perduoti biudžetinėms įstaigoms.

Teisinis vertinimas

Kurhauzo perdavimas mokyklai nėra politinė dovana, o turto naudojimo sandoris, leidžiamas tik biudžetinei savivaldybės mokyklai ir tik tarybos nustatyta tvarka. Panauda pagal įstatymo 14 straipsnio 1 dalį reiškia laikiną neatlygintiną valdymą ir naudojimąsi, todėl mokykla neįgyja nuosavybės teisės. Savivaldybės kompetencija čia kyla ne iš mero pareiškimo, o iš normos, kuri nurodo savivaldybės tarybos nustatytą tvarką. - Savivaldybė turi taikyti savivaldybės tarybos nustatytą turto perdavimo panaudai tvarką.

  • Mokykla turi atitikti gavėjo statusą, o pateiktas savivaldybės aktas patvirtina biudžetinės įstaigos statusą.
  • Turtas turi būti naudojamas pagal perduotą paskirtį: ugdymui, scenos menų veikloms ir susijusiems renginiams. | Aplinkybė | Teisinė reikšmė |
Darbai pradėti 2025 m. birželįpagrindžia turto parengimą naudoti prieš perdavimą
Sutarties vertė viršija 1,26 mln. eurųrodo reikšmingą savivaldybės turto pagerinimą
Atidarymas numatomas 2026 m. rudenįtada turėtų materializuotis naudojimo perdavimasĮstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia nereikalingą ar netinkamą naudoti savivaldybės turtą panaudoti perduodant pagal panaudos sutartį. Ši norma dera su žinios faktu, kad pastatas ilgą laiką stovėjo be paskirties. Po remonto jis ne parduodamas ir ne investuojamas, o grąžinamas viešajai švietimo funkcijai. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas išskiria kultūros ir sporto paskirties turtą, o 3 punktas – mokslo paskirties turtą. Kurhauzo naudojimas scenos menų mokyklai telpa abiejose matomose funkcijose: kultūroje ir švietime. Tai sustiprina panaudos tikslinį pobūdį, nes pastatas naudojamas ne komercinei nuomai, o savivaldybės mokyklos veiklai.

Pasekmės

Praktiškai svarbiausias klausimas bus ne durų atvėrimo data, o perdavimo dokumentas. Be panaudos procedūros pagal įstatymo 14 straipsnį mokyklos veikla pastate neturėtų aiškaus turto naudojimo pagrindo. - Jei savivaldybės tarybos tvarka pritaikoma tinkamai, mokykla rudenį gali pradėti veiklą kaip teisėta panaudos gavėja.

  • Jei perdavimas užsitęsia, pastatas gali būti parengtas fiziškai, bet mokyklos naudojimas turės laukti formalaus sprendimo.
  • Jei patalpos būtų naudojamos platesniems renginiams, jų ryšys su mokyklos ugdymo ir scenos meno veikla turės būti išlaikytas. Šis perdavimas praktiškai svarbus mokyklos bendruomenei, nes apie 1200 auklėtinių gautų naujas ugdymo erdves. Jis taip pat svarbus savivaldybei, nes virš 1,26 mln. eurų vertės darbai turi baigtis teisėtu turto panaudojimu. Toliau procedūriškai lauktinas savivaldybės turto perdavimo panaudai sprendimas arba panaudos sutarties įforminimas iki numatyto 2026 m. rudens atidarymo.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — LRT
Algirdas Bartkus. Apie XXI Lietuvos vyriausybės programą 🔗
Jeigu reikėtų dviem žodžiais nusakyti bet kokios šiuolaikinės ekonomikos šerdį, tie žodžiai būtų „žmogiškieji ištekliai“. Jeigu reikėtų įvardyti dalyką, kuris mažiausiai svarbus, tai būtų pinigai. Nepaisant to, didžioji dalis ekonominių…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Formalusis profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Formalusis profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kvalifikacija ar jos dalis. 2. Kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras yra suteikęs teisę vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas. 3. Modulinis profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programą, sudaromą iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius. 4. Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. 5. Mokymosi kreditas – mokymosi apimties vienetas, kuriuo matuojami mokymosi rezultatai ir besimokančiojo darbo laikas. 6. Neformalusis profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kompetencija (kompetencijos), kuri (kurios) gali būti pripažįstamos kaip įgyta kvalifikacija ar jos dalis. 7. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. 8. Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, įprastai skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 9. Praktinis profesinis mokymas – profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami mokymui pritaikytose patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje. 10. Profesijos mokytojas – mokytojas, vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą. 11. Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas. 12. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemų ir procedūrų, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius, įgyvendinimas. 13. Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą. 14. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ar kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo, kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas. 15. Profesinis informavimas – sistemiškas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais. 16. Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą atsižvelgiant į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes. 17. Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų modulius. Mokomas asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 18. Profesinis orientavimas – ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo veikla. 19. Profesinis standartas – ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, jas sudarančių kompetencijų ir kvalifikacijos suteikimo reikalavimų aprašas. 20. Sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas. 21. Socialiniai partneriai – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. 22. Su profesiniu mokymu susijusi veikla – priėmimo mokytis skelbimas, profesinio konsultavimo, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymo ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytos kvalifikacijos patvirtinimo dokumentų išdavimas. 23. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti. 24. Ugdymas karjerai – sistemiška ir kryptinga ugdymo institucijų veikla, kuria asmeniui padedama įgyti karjerai reikalingas kompetencijas, pasirinkti profesiją, švietimo ir užimtumo galimybes. 25. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. 26. Žmogiškieji ištekliai – darbo jėgos, žinių, įgūdžių ir kompetencijų visuma. 27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas 3 straipsnis#2 (statute)
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą ir jį išdėstyti taip: …
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
Analizė
Programa, kuri darbo rinką palieka paraštėje, teisiškai rizikuoja prasilenkti su tuo instrumentų rinkiniu, kurį įstatymas jau yra paskyręs žmogiškajam kapitalui auginti.
Todėl programa, kurioje darbo rinkos analizė pakeičiama bendrais investiciniais siūlymais, sunkiai susiejama su stebėsenos paskirtimi.

Esmė

Darbo rinkos dalis Vyriausybės programoje nėra vien politinis akcentų klausimas: pateikti šaltiniai ją susieja su teisine užimtumo rėmimo sistema. Programos kokybė vertintina pagal tai, ar ji realiai įjungia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 11, 12, 14, 35, 48 ir 121 straipsniuose numatytas priemones bei Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 1 ir 2 straipsniuose apibrėžtą kvalifikacijų logiką. Naujienos kontekstas: LRT tekste kritikuojama, kad XXI Vyriausybės programoje darbo rinkai ir žmogiškajam kapitalui skirta mažai turinio. Teisinis klausimas yra tikslus: ar tokia programa gali būti laikoma suderinta su užimtumo rėmimo sistemos tikslu ir profesinio mokymo paskirtimi. - Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 11 straipsnis nustato tikslą siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą.

  • Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 14 straipsnis Vyriausybei paveda teikti įstatymų projektus, tvirtinti valstybės užimtumo didinimo programas ir koordinuoti institucijų veiklą.
  • Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 1 straipsnis apima profesinio mokymo sistemos sandarą, kvalifikacijų sudarymą, organizavimą, valdymą ir finansavimą.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktas normas Vyriausybės programa turi būti ne deklaracija apie ekonomiką, o užimtumo rėmimo politikos valdymo dokumentas. Jei joje dominuoja sklypai, leidimai ir kreditavimas, teisinis trūkumas atsiranda ne dėl stiliaus, o dėl silpnos sąsajos su įstatymo priemonėmis. Užimtumo įstatymo 12 straipsnis darbo rinkos paslaugas sieja su registravimu, informavimu, konsultavimu, įsidarbinimo galimybių vertinimu, tarpininkavimu, individualios veiklos planavimu ir įdarbinimu su pagalba. Todėl vien abstraktus kalbėjimas apie investicijas neatstoja darbo pasiūlos ir paklausos derinimo mechanizmo pagal Užimtumo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį. Programa, kuri darbo rinką palieka paraštėje, teisiškai rizikuoja prasilenkti su tuo instrumentų rinkiniu, kurį įstatymas jau yra paskyręs žmogiškajam kapitalui auginti. - Vyriausybė pagal Užimtumo įstatymo 14 straipsnį turi koordinuoti ministerijų ir kitų institucijų veiklą užimtumo rėmimo srityje.

  • Užimtumo tarnyba pagal Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį parenka konkrečias aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
  • Aktyvios priemonės pagal Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį apima paramą mokymuisi, paramą judumui, remiamąjį įdarbinimą ir paramą darbo vietoms steigti ar pritaikyti. Profesinio mokymo teisinė bazė taip pat rodo, kad darbo jėgos kokybė nėra laisvas programinis šūkis. Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnis apibrėžia formalųjį mokymą, neformalųjį mokymą, modulinį mokymą, mokymosi kreditą ir pameistrystę. Tai reiškia, kad kvalifikacijų politika gali būti programuojama per modulius, kompetencijų pripažinimą ir mokymą darbo vietoje, o ne vien per infrastruktūrą. | Teisinis instrumentas | Skaičius ar terminas |
Kompleksinių aktyvios darbo rinkos priemonių finansavimo riba pagal Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 3 dalįiki 31 MMA per 3 metų laikotarpį
Grįžusių iš laisvės atėmimo vietų kreipimosi terminas pagal Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalįne vėliau kaip per 6 mėnesius
Registruoto nedarbo siekis pagal 2001–2004 metų programos šaltinį7–8 procentaiUžimtumo įstatymo 121 straipsnis įpareigoja užimtumo ir darbo rinkos stebėseną naudoti pagrįstiems sprendimams. Todėl programa, kurioje darbo rinkos analizė pakeičiama bendrais investiciniais siūlymais, sunkiai susiejama su stebėsenos paskirtimi. 2001–2004 metų užimtumo programos šaltiniai rodo priešingą modelį: strategija aiškiai siejo ekonomiką, darbo rinką, švietimą, profesinį mokymą ir pasirengimą ES užimtumo koordinavimui.

Pasekmės

Praktiškai tai svarbu Seimui, ministerijoms, Užimtumo tarnybai, profesinio mokymo įstaigoms ir darbdaviams, nes nuo programos priklausys priemonių kryptis. Jei programa liks abstrakti, įgyvendinimas vis tiek turės remtis konkrečiais Užimtumo įstatymo 12, 35, 48 ir 121 straipsnių instrumentais. - Pirmas scenarijus: Vyriausybė detalizuoja programą užimtumo didinimo programomis pagal Užimtumo įstatymo 14 ir 48 straipsnius.

  • Antras scenarijus: aktyvios darbo rinkos priemonės lieka vykdomos administraciniu lygmeniu, bet be aiškios strateginės krypties.
  • Trečias scenarijus: profesinio mokymo priemonės tampa pagrindiniu žmogiškojo kapitalo taisymo kanalu per formalųjį, neformalųjį, modulinį mokymą ir pameistrystę pagal Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnį. Tolesnė eiga priklausys nuo to, ar Vyriausybė priims nutarimus ir programas, kuriuos leidžia Užimtumo įstatymo 14 straipsnis. Procedūriškai lauktinas konkretus Vyriausybės nutarimas arba užimtumo didinimo programa, kurioje turėtų atsirasti priemonės, tikslinės grupės, finansavimo ribos ir stebėsenos rodikliai.
📄 Originalas — Mūsų Laikas
Jurbarko plovyklos pinigų grobikų byla perduota teismui 🔗
Jurbarko plovyklos pinigų grobikų byla perduota teismui Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą, surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 straipsnis (statute)
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu…
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 178 straipsnis (statute)
178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki…
178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 188 straipsnis (statute)
188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos…
188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Analizė
Plovyklos pinigų terminalas kaltinime tampa ne dėže su monetomis, o saugykla, kurios išlaužimas įjungia iki šešerių metų laisvės atėmimo riziką.
Daugiau kaip 15 000 eurų sugadinto turto vertė gali tapti svarbesnė už vieno epizodo pagrobtą sumą.

Esmė

Bylos ašis nėra pagrobtų pinigų suma, o įsibrovimo į saugyklas ir įrenginių laužymo kvalifikacija. Būtent ji perkelia vertinimą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 bei 3 dalis. Faktas siauras: byla dėl plovyklų terminalų laužymo ir pinigų grobimo perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. - Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą.

  • Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą.
  • Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nedidelės vertės turto sugadinimas laikomas baudžiamuoju nusižengimu.
  • Pagal BPK 94 straipsnio 2 dalį daiktų klausimą vėlesnėje proceso stadijoje sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Teisinis vertinimas

Kaltinimo struktūra leidžia atskirti du savarankiškus teisinius gėrius: pinigus plovyklų saugyklose ir pačius sugadintus įrenginius. Tai reiškia, kad terminalo išlaužimas nėra vien techninis vagystės būdas. | Epizodas | Nurodyta pagrobta suma |

Vilkaviškis5 900 Eur
Jurbarkas2 156 Eur
Ukmergė3 593 Eur
Kuršėnai33 Eur
Sugadinto turto vertėdaugiau kaip 15 000 EurPagal BK 178 straipsnio 3 dalį lemiamas požymis yra ne pinigų kiekis, o patekimas į saugyklą. Monetų surinkimo terminalai šioje byloje teisiškai svarbūs kaip saugyklos, į kurias, pagal žinią, patekdavo metalo žirklėmis ir laužtuvais. Plovyklos pinigų terminalas kaltinime tampa ne dėže su monetomis, o saugykla, kurios išlaužimas įjungia iki šešerių metų laisvės atėmimo riziką. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už svetimo turto sugadinimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nedidelės vertės turto sugadinimas yra baudžiamasis nusižengimas. Ši skirtis praktiškai svarbi, nes kaltinime sugadinimo epizodai nėra mechaniškai praryjami vagystės sudėties. - Prokuroras, perdavęs bylą teismui, jau suformulavo kaltinimo ribas.
  • Teismas turės vertinti kiekvieną epizodą pagal įsibrovimą, pagrobimą ir sugadinimą.
  • Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai gali teikti daiktus bei dokumentus pagal BPK 98 straipsnį.
  • Nuosprendyje teismas turės išspręsti reikšmingų daiktų likimą pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį. Lenkijos pilietybė savaime nekeičia taikytino baudžiamojo įstatymo, nes veiksmai aprašyti kaip padaryti Lietuvos miestuose. Pateiktuose šaltiniuose BK 5 straipsnis ir BK 6 straipsnis siejami su užsienyje padarytomis veikomis, todėl šios bylos branduolys lieka Lietuvos teritorijoje padaryti turtiniai nusikaltimai. Procesinio bendradarbiavimo klausimai pagal BPK 67 straipsnį galėtų kilti tik dėl užsienio institucijų prašymų vykdymo.

Pasekmės

Realus kaltinimo svoris priklausys nuo to, ar teismas pripažins saugyklos požymį ir atskirus sugadinimo epizodus. Jeigu BK 178 straipsnio 3 dalis pasitvirtins, sankcijos lubos už vagystę sieks laisvės atėmimą iki šešerių metų. Jeigu sugadinimas bus vertinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, atskirai liks iki dvejų metų laisvės atėmimo riba. Praktiškai byla svarbi plovyklų valdytojams, nes žalos centras čia yra ir kasoje, ir sugadintoje infrastruktūroje. Daugiau kaip 15 000 eurų sugadinto turto vertė gali tapti svarbesnė už vieno epizodo pagrobtą sumą. Kitas proceso žingsnis: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai turės pradėti bylos nagrinėjimą ir nuosprendyje išspręsti kaltę, bausmę bei daiktų klausimą pagal BPK 94 straipsnį.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Vakarų ekspresas
Mano namai - mano tvirtovė: skaitiklių tikrintoją agresyvus šeimininkas pasitiko sugniaužęs kumščius 🔗
Mano namai - mano tvirtovė: skaitiklių tikrintoją agresyvus šeimininkas pasitiko sugniaužęs kumščius Į kaimą patikrinti skaitiklių atvykusiai bendrovės darbuotojai teko ginti nuo ją užpuolusio agresyvaus vyresnio vyro. Fizinio smurto…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 286 straipsnis (statute)
286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti…
286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Analizė
Skaitiklio tikrintojos užpuolimas nėra ginčas dėl durų slenksčio; pagal BK 140 straipsnį jis sprendžiamas pagal smurto veiksmą, skausmo padarinį ir nukentėjusiosios skundą.
Namų teritorija pagal pateiktus šaltinius nėra savarankiškas pagrindas naudoti fizinę jėgą prieš tikrinti atvykusią darbuotoją.

Esmė

Ginčas dėl priėjimo prie vandens skaitiklių pagal pateiktas normas virsta ne nuosavybės ribų, o smurto padarinių byla. Lemiamas klausimas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 4 dalis, kartu vertinant žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 138 straipsnį. Naujienoje nurodyta, kad 2026 m. liepos 28 d. Tauragės rajone skaitiklių tikrinti atvykusiai darbuotojai vyras sukėlė fizinį skausmą. - Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiama, kai mušant ar kitaip smurtaujant žmogui sukeltas fizinis skausmas, nežymus sužalojimas arba trumpas susargdinimas.

  • Pagal BK 140 straipsnio 4 dalį atsakomybė už šią veiką siejama su nukentėjusio asmens skundu, teisėto atstovo pareiškimu, prokuroro reikalavimu arba smurto artimoje aplinkoje požymiais.
  • Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 138 straipsnį žalą sveikatai padaręs fizinis asmuo privalo atlyginti dėl sveikatos pakenkimo atsiradusius nuostolius.

Teisinis vertinimas

Skaitiklio patikros konfliktas nekeičia pagrindinės kvalifikacijos: jei fizinė jėga sukėlė skausmą, veika patenka į BK 140 straipsnio 1 dalies branduolį. Namų teritorija pagal pateiktus šaltinius nėra savarankiškas pagrindas naudoti fizinę jėgą prieš tikrinti atvykusią darbuotoją. - Nukentėjusiosios procesinis vaidmuo pagal BK 140 straipsnio 4 dalį yra esminis, nes šiai veikai reikia jos skundo, pareiškimo arba prokuroro reikalavimo.

  • Policijos pradėtas ikiteisminis tyrimas logiškai siejamas su praneštu fiziniu skausmu ir smurtavimo aplinkybėmis.
  • Tyrime turės būti atribota, ar kalbama apie fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, ar kitokį padarinį. Dėl pranešimo apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimą Lietuvoje patvirtinimo 33 punktas patikslina, kad fizinio skausmo išvadą teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos duomenimis apie mušimą ar kitokį smurtavimą. Tas pats punktas nurodo, kad nežymus sveikatos sutrikdymas siejamas su ne ilgesniu kaip 10 dienų sveikatos sutrikimu arba 5 procentų darbingumo praradimu. | Kvalifikavimo riba | Pateiktuose šaltiniuose nurodytas dydis |
Nežymaus sveikatos sutrikdymo trukmėne ilgiau kaip 10 dienų
Darbingumo praradimas5 procentai
BK 140 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo ribaiki 1 metų
BK 139 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo ribaiki 1 metų
BK 176 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo ribaiki 8 metųBK 139 straipsnis čia būtų reikšmingas tik tada, jei padarinys būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, o ne tyčinis smurtavimas. Naujienos faktai kalba apie neleidimą prieiti ir fizinės jėgos panaudojimą, todėl pateiktų šaltinių rėmuose arčiausia yra BK 140 straipsnio schema. BK 176 straipsnis nukreiptas į darbdavį ar jo įgaliotą asmenį, pažeidusį darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Vien pašalinio asmens smurtas prieš darbuotoją dar neparodo darbdavio pažeidimo pagal šią normą. Skaitiklio tikrinimas gali būti darbo funkcija, bet BK 176 straipsnio taikymui reikėtų darbdavio pareigos pažeidimo ir normoje nurodytų padarinių. Skaitiklio tikrintojos užpuolimas nėra ginčas dėl durų slenksčio; pagal BK 140 straipsnį jis sprendžiamas pagal smurto veiksmą, skausmo padarinį ir nukentėjusiosios skundą. Civilinis sluoksnis atsiranda atskirai: Sveikatos sistemos įstatymo 138 straipsnis leidžia reikalauti sveikatos pakenkimo nuostolių atlyginimo teismine tvarka.

Pasekmės

Realistiškai byla pirmiausia judės per medicininį ir faktinį patikrinimą: ar buvo smurtavimas, koks skausmas ar sutrikdymas, ir ar pakanka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėčiai. Jei nustatomas tik fizinis skausmas arba nežymus sutrikdymas, sankcijų laukas apima viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų. Jei paaiškėtų neatsargus nesunkus sveikatos sutrikdymas, vertinimas galėtų slinkti prie BK 139 straipsnio, bet tokios krypties nepagrindžia nurodytas fizinės jėgos panaudojimas. - Nukentėjusiajai praktiškai svarbus skundas ir medicininiai duomenys, nes jie palaiko BK 140 straipsnio 4 dalies procesinę sąlygą ir padarinio ribą.

  • Įtariamajam praktiškai svarbu, ar įrodymai rodys tyčinį smurtavimą, nes būtent tai skiria BK 140 straipsnį nuo neatsargumo modelio.
  • Darbdaviui aktualu atskirti darbuotojos patirtą žalą nuo savarankiškos darbdavio baudžiamosios rizikos pagal BK 176 straipsnį. Toliau lauktinas ikiteisminio tyrimo sprendimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalies požymių, remiantis nukentėjusiosios skundu, įvykio aplinkybėmis ir sveikatos padarinių įvertinimu.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Bernardinai.lt
Pasieniečiai aptiko dar vieną tunelį po valstybės siena 🔗
2026-07-29 | 15:19 Vidutinis skaitymo laikas: Pasieniečiai aptiko dar vieną tunelį po valstybės siena Pasieniečiai aptiko dar vieną nebaigtą kasti tunelį, skirtą neteisėtiems migrantams iš Baltarusijos įsibrauti į Lietuvą, trečiadienį…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 291 straipsnis (statute)
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės…
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 292 straipsnis (statute)
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos…
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas organizavo šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2702 straipsnis (statute)
2702 straipsnis. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus…
2702 straipsnis. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti nepavojingų atliekų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti pavojingų atliekų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31)
Analizė
Tunelis keičia klausimo svorį: tai ne tik sienos perėjimo epizodas, bet galimo organizuoto patekimo kanalo įrengimas.
Tunelis be išėjimo nėra kelias per sieną, bet jis gali būti įrodymų kelias į organizavimo kvalifikaciją.

Esmė

Tunelis keičia klausimo svorį: tai ne tik sienos perėjimo epizodas, bet galimo organizuoto patekimo kanalo įrengimas. Teisinis vertinimas turi atskirti nepavykusį perėjimą nuo neteisėto žmonių gabenimo organizavimo. - Pagrindinė norma yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnis, taikoma tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

  • Galimas griežtesnis kvalifikavimas kyla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnį, jeigu būtų nustatytas užsieniečių gabenimas, slėpimas ar šių veikų organizavimas.
  • Institucinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnis ir 18 straipsnis.
  • Procesui taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4 straipsnis, o tarptautiniams veiksmams gali būti reikšmingi 67 straipsnis ir 77 straipsnis. Naujienos faktas siauras: VSAT rado apie 11 metrų nebaigtą tunelį Lietuvos teritorijoje, 9,5 metro iki fizinio barjero.

Teisinis vertinimas

Pagal Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už faktinį neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Šioje situacijoje pats tunelis dar nesudarė patekimo į Lietuvos gilumą, nes nebuvo išėjimo angos už patrulio tako. Todėl 291 straipsnio taikymas priklausys nuo konkrečių asmenų veiksmų, o ne vien nuo požeminės komunikacijos buvimo. Apie 20 vyrų pasišalino į Baltarusijos teritoriją, todėl tyrimui reikės susieti juos su sienos perėjimu arba pasirengimu. Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalis numato atleidimą užsieniečiui, kuris neteisėtai atvyko siekdamas prieglobsčio. 291 straipsnio 3 dalis numato atleidimą tranzito tikslo atveju, jeigu asmuo nustatyta tvarka išsiunčiamas. Tunelis, rąstai atramoms, smėlis ir kibirai stiprina ne pavienio perėjimo, o suplanuoto kanalo versiją. Tunelis be išėjimo nėra kelias per sieną, bet jis gali būti įrodymų kelias į organizavimo kvalifikaciją. Pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma už neteisėtą užsieniečio gabenimą per sieną, gabenimą ar slėpimą Lietuvoje. Pagal 292 straipsnio 4 dalį organizavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. | Kvalifikavimas | Sankcija pagal pateiktas normas |

BK 291 straipsnio 1 dalisbauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 292 straipsnio 1 dalisbauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų
BK 292 straipsnio 2 dalisbauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų
BK 292 straipsnio 3 dalislaisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų
BK 292 straipsnio 4 dalislaisvės atėmimas nuo 4 iki 10 metųVSAT kompetencija kyla iš Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, nes valstybės sienos apsaugą atlieka ši tarnyba. To paties įstatymo 1 straipsnio 1 dalis apima sienos režimą, apsaugos organizavimą, VSAT funkcijas, pareigūnų teises ir pareigas. - VSAT turi fiksuoti sienos kirtimo riziką ir atlikti sienos apsaugos veiksmus.
  • Ikiteisminis tyrimas turi būti vykdomas pagal BPK 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.
  • Jeigu reikėtų veiksmų užsienyje, prašymai būtų vykdomi pagal BPK 67 straipsnį.
  • Jeigu reikėtų laikinai perduoti ar perimti suimtą asmenį, sprendimas priklausytų Generalinės prokuratūros prokurorui pagal BPK 77 straipsnio 2 dalį. Migracijos politikos gairių 7.3.2 papunktis papildo institucinį vaizdą: VSAT vykdo migracijos procesų kontrolę visoje Lietuvoje. Ten pat nurodyta, kad VSAT atlieka pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus ir vykdo grąžinimo bei išsiuntimo sprendimus.

Pasekmės

Praktiškai byla gali judėti dviem kryptimis: siaura BK 291 straipsnio kryptimi arba platesne BK 292 straipsnio organizavimo kryptimi. Skirtumas reikšmingas, nes bausmės viršutinė riba gali kilti nuo dvejų iki dešimties metų. Jeigu bus nustatyti tik asmenys, mėginę neteisėtai patekti, tyrimas remsis sienos perėjimo sudėtimi. Jeigu bus nustatytas koordinavimas, atramų paruošimas ir asmenų nukreipimas, tyrimo svoris persikels į neteisėto gabenimo organizavimą. Tai svarbu trims grupėms. VSAT tai lemia, kokius proceso veiksmus ir tarptautinės pagalbos prašymus inicijuoti. Prokurorui tai lemia kvalifikavimo ribas ir įrodinėjimo kryptį. Užsieniečiams tai lemia, ar apskritai taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 291 straipsnio 2 ar 3 dalį. Toliau lauktinas prokuroro procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl kvalifikavimo pagal BK 291 arba BK 292 straipsnį; konkretus terminas pateiktuose šaltiniuose nenustatytas.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimas sietinas su kontrabandos ir šešėlinės ekonomikos užkardymu; jį rengti paskatino Vyriausybės programos nuostatos dėl viešųjų pajamų didinimo ir kovos su kontrabanda. Siekta griežtinti atsakomybę už kontrabandą ir susijusias veikas, taip pat sudaryti platesnes galimybes taikyti kriminalinę žvalgybą bei konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą. Pagrindinis argumentas buvo poreikis veiksmingiau reaguoti į organizuotą neteisėtą prekių gabenimą per valstybės sieną; pateiktuose fragmentuose esminių prieštaravimų šiam tikslui nematyti.

📄 Originalas — 15min
Seksualiai mentoriaus tvirkinto paauglio mama: „Kad Jakštį paleido, sužinojome atsitiktinai – aukos nuomonė nesvarbi“ 🔗
2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė nuosprendį, kuriuo R.Jakštį pripažino kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. 2024 m. balandį, Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 96 straipsnis (statute)
96 straipsnis. Pranešimas nukentėjusiajam apie nuteistąjį 1. Jeigu laisvės atėmimo vietų įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta…
96 straipsnis. Pranešimas nukentėjusiajam apie nuteistąjį 1. Jeigu laisvės atėmimo vietų įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, nuteistojo perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, taip pat apie šio kodekso 67, 68, 69 straipsniuose numatytą nuteistojo, atliekančio bausmę pusiau atviro ar uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykimą iš bausmės atlikimo vietos be palydos ar jo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ji privalo apie tai nukentėjusiajam pranešti. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios jam gali būti taikomos, ir šių priemonių skyrimo tvarką. 2. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki šio paleidimo dienos. Tais atvejais, kai nuteistasis turi būti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleidžiamas tuoj pat po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, taip pat kai nuteistasis pabėga iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nukentėjusiajam pranešama iš karto, kai tik nuteistasis paleidžiamas į laisvę arba kai jis pabėga iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nukentėjusiajam apie nuteistojo perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir šio kodekso 67, 68, 69 straipsniuose numatytą išvykimą iš bausmės atlikimo vietos pranešama tą pačią dieną, kai priimamas sprendimas perkelti nuteistąjį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą arba nuteistasis įgyja teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos. XI SKYRIUS BAUSMĖS ATLIKIMO METU VALSTYBEI IR KITIEMS ASMENIMS PADARYTOS TURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMAS
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 180 straipsnis (statute)
180 straipsnis. Paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka 1. Atlikę laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmoje pusėje…
180 straipsnis. Paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka 1. Atlikę laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami – tą dieną, kurią bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos, nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą. 2. Mėnesiais skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi, – paskutinę to mėnesio dieną. 3. Jeigu bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną. 4. Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai. 5. 6. Bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas. 7. Paleidžiami nepilnamečiai pasiunčiami pas tėvus arba globėjus (rūpintojus) ar artimuosius giminaičius. Nepilnamečius privalo lydėti bausmės vykdymo institucijos darbuotojas, tėvai, globėjai (rūpintojai) arba artimieji giminaičiai. 8. Jeigu bausmės vykdymo institucija yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas apie nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos privalo pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir šių priemonių skyrimo tvarką. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki nuteistojo paleidimo dienos. Tais atvejais, kai nuteistasis iš laisvės atėmimo vietos turi būti paleidžiamas tuoj po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, taip pat kai nuteistasis pabėga iš laisvės atėmimo vietos, nukentėjusiajam pranešama iš karto po nuteistojo paleidimo į laisvę ar nuteistojo pabėgimo iš laisvės atėmimo vietos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 87 straipsnis (statute)
87 straipsnis. Sprendimų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi lygtinio paleidimo…
87 straipsnis. Sprendimų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuorašą arba teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kartu su teismo nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia Probacijos tarnybai. 3. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, lygtinai paleidusi nuteistąjį pagal šio kodekso 82 straipsnio 3 dalį, teismo nuosprendį su patvarkymu pateikia Probacijos tarnybai. 4. Teisingumo ministro nustatyta tvarka Probacijos tarnybai sudaromos sąlygos dalyvauti nuteistąjį rengiant lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir užtikrinama, kad lygtinai paleistam nuteistajam intensyvi priežiūra ir probacija būtų pradėta vykdyti nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos momento. KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS LAISVĖS ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS BAUSMĖS PAKEITIMAS TERMINUOTO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSME
Analizė
Aukos balsas pagal šias normas neatidaro kameros durų ir jų neužrakina, bet jis įjungia valstybės pareigą perspėti bei paaiškinti apsaugos priemones.
Todėl 2026 m. birželio 25 d. paleidimas savaime nėra pažeidimas, jeigu tą dieną buvo gautas vykdytinas komisijos ar teismo dokumentas.

Esmė

Šios situacijos teisinė ašis nėra nukentėjusiojo veto teisė, nes pateiktos normos jos nenumato. Klausimas yra tikslesnis: ar paleidimas ir pranešimas nukentėjusiajam įvykdyti pagal Bausmių vykdymo kodekso 82, 85, 87, 96, 180 ir 183 straipsnius bei Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnį. Naujienos faktas siauras: R. Jakštys paleistas 2026 m. birželio 25 d., nors bausmės pabaiga buvo numatyta 2026 m. spalio 6 d. Pagal pateiktas normas nukentėjusiojo teisė čia pirmiausia yra informacinė ir apsauginė, o ne sprendžiamoji.

Teisinis vertinimas

Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnis leidžia terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį lygtinai paleisti, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Tas pats straipsnis sieja paleidimo galimybę su atlikta bausmės dalimi, o nuteistiesiems iki ketverių metų riba yra viena trečioji bausmės. | Klausimas | Pateikta norma |

Rizika arba pažangaBVK 82 straipsnio 1 dalis
Bausmė iki 4 metųBVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas: viena trečioji
Socialinio tyrimo išvadaBVK 85 straipsnio 1 dalis: likus 20 darbo dienų
Komisijos sprendimasBVK 85 straipsnio 2 dalis: per 20 darbo dienų
Pranešimas nukentėjusiajamBVK 96 straipsnio 2 dalis: ne vėliau kaip prieš 3 dienas arba iš karto- Laisvės atėmimo vietų įstaiga pagal BVK 85 straipsnio 1 dalį turi pateikti lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą.
  • Komisija pagal BVK 85 straipsnio 2 dalį turi priimti motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti lygtinį paleidimą.
  • Įstaiga pagal BVK 87 straipsnio 1 dalį paleidžia nuteistąjį, gavusi komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį su nutarties nuorašu.
  • Pagal BVK 87 straipsnio 4 dalį probacija ir intensyvi priežiūra turi būti pradėta nuo paleidimo momento. Nukentėjusiojo informavimo grandinė prasideda dar nuosprendžio paskelbimo stadijoje. Baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisiamojo posėdžio pirmininką išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja pranešimų apie būsimą paleidimą, perkėlimą, išvykimą be palydos ar pabėgimą. Jeigu nukentėjusysis posėdyje nedalyvavo, šis pageidavimas turi būti išsiaiškintas per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo. Jeigu tokia pažyma yra gauta, BVK 96 straipsnio 1 dalis laisvės atėmimo vietų įstaigai nustato pareigą pranešti nukentėjusiajam apie būsimą paleidimą. Pagal BVK 96 straipsnio 2 dalį įprastu atveju tai daroma ne vėliau kaip likus trims dienoms. Jeigu nuteistasis turi būti paleistas tuoj pat po nuosprendžio, nutarties ar nutarimo gavimo, pranešama iš karto, kai jis paleidžiamas. Aukos balsas pagal šias normas neatidaro kameros durų ir jų neužrakina, bet jis įjungia valstybės pareigą perspėti bei paaiškinti apsaugos priemones. Paleidimo data taip pat vertinama per BVK 180 straipsnio 1 dalį. Atlikus bausmę paleidžiama paskutinės bausmės dienos pirmoje pusėje, tačiau kitais pagrindais paleidžiama tą dieną, kai gaunami reikiami dokumentai. Todėl 2026 m. birželio 25 d. paleidimas savaime nėra pažeidimas, jeigu tą dieną buvo gautas vykdytinas komisijos ar teismo dokumentas.

Pasekmės

Praktiškai nukentėjusiųjų šeimoms svarbiausia ne tai, ar jos galėjo sustabdyti paleidimą, o ar buvo aktyvuota BPK 308 straipsnio 5 dalies ir BVK 96 straipsnio pranešimo sistema. Jei pažyma apie pageidavimą buvo, nepranešimas prieš tris dienas arba iš karto po neatidėliotino paleidimo reikštų skundžiamą bausmių vykdymo institucijos veiksmą. - Pagal BVK 183 straipsnio 1 dalį pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį skundžiami įstaigos vadovui.

  • Įstaigos vadovas skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų.
  • Pagal BVK 183 straipsnio 2 dalį vadovo veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui.
  • Pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Atskira apeliacinė byla dėl kitų trijų nepilnamečių nėra šio paleidimo procedūros dalis pagal pateiktas normas. Ji praktiškai reikšminga tik tiek, kad įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis gali sukurti naują realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pagrindą. Tolesnis sekimo taškas: per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie galimą nepranešimą laukti skundo įstaigos vadovui ir jo atsakymo per dvidešimt darbo dienų.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Teisingumo ministerija, remdamasi ministro sudarytų darbo grupių siūlymais. Siekta pertvarkyti lygtinio paleidimo tvarką: nustatyti aiškesnius kriterijus, mažinti institucijų veiklos dubliavimą ir didinti probacijos veiksmingumą. Pagrindinis argumentas buvo, kad esama tvarka neaiški ir lemia mažą lygtinai paleidžiamų asmenų skaičių; pateiktuose fragmentuose aiškių prieštaravimų dėl aukų dalyvavimo ar jų nuomonės reikšmės nėra.

📄 Originalas — LAIKMETIS
Inga Ruginienė pareiškė, kad Stambulo konvenciją palaiko 🔗
Stambulo konvencijoje nėra tų jautrių dalykų, apie kuriuos dažnai kalbama, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, pabrėždama, kad Stambulo konvenciją palaiko. „Pati konvenciją palaikau ir ten tikrai nėra tų jautrių…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą…
3 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo principai Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinama, pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (toliau – smurtą patyręs asmuo) teikiama vadovaujantis šiais principais: 1) bendradarbiavimo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, asmenys, šeimos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, ginančios smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir interesus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, institucijos ir įstaigos teikia savitarpio pagalbą; 2) dalyvavimo – smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo ir kiti jiems aktualūs klausimai sprendžiami kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir (ar) jų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir interesus, ir specializuotos kompleksinės pagalbos centru; 3) kompleksiškumo – smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuota kompleksinė pagalba organizuojama taip, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys būtų apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje, o teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą būtų patenkinti jų poreikiai; 4) lygiateisiškumo – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, lygias teises dalyvauti jiems pritaikytų vykdomų smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių veikloje; 5) paslaugų pritaikomumo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant asmenų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojų, pareigūnų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą; 6) prieinamumo ir individualizavimo – apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuota kompleksinė pagalba organizuojamos taip, kad jų prieinamumas būtų užtikrintas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų individualius ir specialiuosius poreikius (įskaitant gebėjimus, socialinę padėtį, amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, negalią, socialinę aplinką ir kitas svarbias ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius); 7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų geriausių interesų užtikrinimo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimu bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims; smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims paskyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau – apsaugos nuo smurto orderis), pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti savo gyvenamojoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams; 8) konfidencialumo – specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, institucijos ir įstaigos įpareigojami asmens duomenis, kurie yra konfidenciali informacija, naudoti tik įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad šie duomenys netaptų žinomi tokios teisės neturintiems asmenims, neatskleisti jų tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, konfidencialios informacijos nenaudoti asmeniniams arba trečiųjų šalių interesams tenkinti, išskyrus atvejus, kai pateikti tokią informaciją reikalauja kompetentingos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys. II SKYRIUS INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ FUNKCIJOS, BENDRADARBIAVIMAS. SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS FINANSAVIMAS IR VALDYMAS
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje…
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo principai Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinama, pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (toliau – smurtą patyręs asmuo) teikiama vadovaujantis šiais principais: 1) bendradarbiavimo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, asmenys, šeimos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, ginančios smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir interesus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, institucijos ir įstaigos teikia savitarpio pagalbą; 2) dalyvavimo – smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo ir kiti jiems aktualūs klausimai sprendžiami kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir (ar) jų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teises ir interesus, ir specializuotos kompleksinės pagalbos centru; 3) kompleksiškumo – smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuota kompleksinė pagalba organizuojama taip, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys būtų apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje, o teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą būtų patenkinti jų poreikiai; 4) lygiateisiškumo – smurto
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
Institucijų ir įstaigų kompetencija smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje…
Institucijų ir įstaigų kompetencija smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija: 1) formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo; 3) priima teisės aktus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos,  sprendimų teikti specializuotą kompleksinę pagalbą priėmimo tvarkos bei valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas; 4) įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą priimti sprendimus teikti specializuotą kompleksinę pagalbą; 5) inicijuoja ir finansuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus; 6) inicijuoja ir finansuoja viešosios nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje temomis; 7) konkurso būdu finansuoja tikslinius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti; 8) organizuoja bendrus ir specializuotus asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, specializuotus mokymus rengiančioms institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo klausimais organizavimo poreikį ir teikia joms pasiūlymus dėl konkrečių mokymo programų; 9) organizuoja statistinių duomenų apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrus ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba (specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančių juridinių asmenų skaičius, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba, skaičius pagal suteiktos pagalbos pobūdį, ją gavusių asmenų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą; 10) rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims.
Analizė
Ratifikuota Stambulo konvencija būtų ne ministrės pozicijos patvirtinimas, o Seimo sprendimu prisiimamas tarptautinis įpareigojimas jau veikiančiai apsaugos nuo smurto sistemai.
Teisinis klausimas čia nėra ministrės asmeninis pritarimas, o tai, kas turi kompetenciją paversti Stambulo konvenciją Lietuvos įsipareigojimu.

Esmė

Teisinis klausimas čia nėra ministrės asmeninis pritarimas, o tai, kas turi kompetenciją paversti Stambulo konvenciją Lietuvos įsipareigojimu. Jis spręstinas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą, 68 straipsnį, 69 straipsnį ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1, 3, 7 ir 15 straipsnius. Naujienos faktas: socialinės apsaugos ir darbo ministrė pareiškė palaikanti Stambulo konvenciją ir neigė politinį spaudimą jos neteikti ratifikuoti. Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą tarptautines sutartis ratifikuoja ir denonsuoja Seimas, todėl galutinis sprendimas nėra ministerijos kompetencija. Pagal Konstitucijos 68 straipsnį įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir 50 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių. Pagal Konstitucijos 69 straipsnį įstatymai priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros ir dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje.

Teisinis vertinimas

Ministrės pozicija gali būti politiškai reikšminga, bet teisines pasekmes sukeltų tik ratifikavimo įstatymo projektas ir Seimo balsavimas. Pateiktas ratifikavimo pavyzdys rodo modelį: Seimas, remdamasis Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu, ratifikuoja konkrečią konvenciją įstatymu. - Vyriausybė gali naudotis įstatymų leidybos iniciatyva pagal Konstitucijos 68 straipsnį.

  • Seimas sprendžia dėl ratifikavimo pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą.
  • Įstatymas priimamas pagal Konstitucijos 69 straipsnyje nurodytą balsavimo taisyklę.
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministras turi sektorinę kompetenciją pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 straipsnį, bet ne ratifikavimo galią. Vidaus teisė jau remiasi smurto artimoje aplinkoje kaip viešos reikšmės reiškinio logika. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato apsaugą kiekvienam asmeniui, įskaitant vaikus, ir teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys. Ankstesnė pakeitimo formuluotė taip pat apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. | Norma | Praktinė reikšmė šiai situacijai |
Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktasRatifikavimo sprendimą priima Seimas
Konstitucijos 68 straipsnisProjektą gali inicijuoti Vyriausybė, Prezidentas, Seimo nariai ar 50 tūkst. piliečių
Konstitucijos 69 straipsnisĮstatymas priimamas dalyvaujančių Seimo narių dauguma
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 straipsnisSavivaldybėse veikia prevencijos komisijos, NVO sudaro ne mažiau kaip trečdalį nariųPagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 3 straipsnį prevencija, apsauga ir pagalba grindžiamos bendradarbiavimo principu. Tai reiškia, kad valstybė remiasi ne vien policiniu reagavimu, bet ir institucijų, savivaldybių, NVO bei specializuotos pagalbos centrų veikimu kartu. Pagal 7 straipsnį kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Komisija teikia pasiūlymus dėl politikos įgyvendinimo, prevencijos, pagalbos ir smurtinio elgesio keitimo programų. Ratifikuota Stambulo konvencija būtų ne ministrės pozicijos patvirtinimas, o Seimo sprendimu prisiimamas tarptautinis įpareigojimas jau veikiančiai apsaugos nuo smurto sistemai. Ši sistema turi finansinį pagrindą: pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 15 straipsnį specializuota kompleksinė pagalba finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos tik centrams, turintiems teisę teikti pagalbą ir sudariusiems sutartis su ministro įgaliota įstaiga.

Pasekmės

Realistiškai pirmas scenarijus būtų Vyriausybės arba kito iniciatoriaus ratifikavimo įstatymo projekto pateikimas Seimui. Tada diskusija persikeltų iš politinių pareiškimų į Konstitucijos 69 straipsnyje numatytą įstatymo priėmimo procedūrą. Antras scenarijus būtų tolesnis nacionalinių priemonių stiprinimas be ratifikavimo, remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1, 3, 7 ir 15 straipsniais. Trečias scenarijus būtų savivaldybių ir ministerijos lygmens įgyvendinimo kontrolė, nes kokybės standartas numato auditus ir teisinės priemonės taikymą dėl netinkamo administravimo. - Ministerijai praktiškai svarbi komisijų modelio, pagalbos centrų ir finansavimo sutarčių priežiūra.

  • Savivaldybėms svarbu turėti prevencijos komisijas, kurių bent trečdalį sudaro nevyriausybinių organizacijų atstovai.
  • Specializuotos pagalbos centrams svarbu turėti teisę teikti pagalbą ir sutartį su ministro įgaliota įstaiga.
  • Nukentėjusiems asmenims svarbiausia, ar sistema užtikrina nedelsiamą apsaugą, specializuotą kompleksinę pagalbą ir vietos institucijų bendradarbiavimą. Procedūriškai toliau lauktinas ratifikavimo įstatymo projektas arba aiškus sprendimas jo neteikti; jei projektas bus pateiktas, lemiamas etapas bus Seimo svarstymas ir balsavimas pagal Konstitucijos 69 straipsnį.
📄 Originalas — Teismai.lt
2026.07.30 :: LVAT: Kaip administraciniai teismai užtikrina Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytų teisių apsaugą? 🔗
2026.07.30 LVAT: Kaip administraciniai teismai užtikrina Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytų teisių apsaugą? Praeitą mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė skundą byloje Miliūtė ir Danauskienė prieš…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos teismų įstatymas 39 straipsnis (statute)
39 straipsnis. Teismų sprendimų oficialus skelbimas 1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio…
39 straipsnis. Teismų sprendimų oficialus skelbimas 1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. 1 dalies redakcija nuo 2013-03-01: 1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Be to, visi Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre. 2. Viešai skelbiamame teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais šis aktas grindžiamas, išskyrus proceso įstatymų nustatytus atvejus. Teismo baigiamuoju aktu laikomas teismo aktas, kuriuo byla baigiama iš esmės. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės teismų praktikos apžvalgos skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame interneto tinklalapyje taip pat skelbiami lietuvių kalba surašyti arba į lietuvių kalbą išversti Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys arba Lietuvos valstybė, kiti šioje dalyje nurodytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas, o Teisėjų tarybos nustatyta tvarka – ir kita medžiaga. 5. Prieiga prie šio straipsnio nustatyta tvarka internete skelbiamos informacijos yra vieša ir nemokama. Duomenų bazės turi būti aprūpintos elektroninėmis paieškos priemonėmis.
Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Nacionalinės teismų administracijos teisės 1. Nacionalinė teismų administracija turi teisę: 1) gauti iš teismų savivaldos institucijų, teismų, kitų…
3 straipsnis. Nacionalinės teismų administracijos teisės 1. Nacionalinė teismų administracija turi teisę: 1) gauti iš teismų savivaldos institucijų, teismų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei organizacijų informaciją Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai priskirtais klausimais; 2) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti ar kitiems Nacionalinės teismų administracijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 3) įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti asmens duomenis. 2. Nacionalinė teismų administracija gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktais jai suteiktų teisių.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymas 402 straipsnis (statute)
402 straipsnis. Teismų kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, kai nagrinėjant bylą iškilo…
402 straipsnis. Teismų kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, kai nagrinėjant bylą iškilo principinis klausimas, susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti dėl to konsultacinę išvadą. Įstatymas papildomas straipsniu nuo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos (2018-08-01). III DALIS TEISĖJAI VI SKYRIUS TEISĖJŲ STATUSAS. SKIRIAMIEJI ŽENKLAI PIRMASIS SKIRSNIS TEISĖJŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS
Analizė
Kai institucija turi prašomą informacijos laikmeną, teisės į informaciją įvykdymas nėra institucijos pasirinkimas pateikti patogesnę santrauką.
Tai yra šios bylos branduolys: valstybė negali pakeisti prašomos viešosios informacijos jos pačios parengtu neinformatyviu pakaitalu.

Esmė

Ginčo ašis nėra vien garso įrašo nepateikimas: ji yra apie tai, kada nacionalinis teismas pats suteikia pakankamą žmogaus teisių gynybą. Šis klausimas sprendžiamas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 ir 10 straipsnius ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, ratifikuotą 1995 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. I-865 1 punktu.

  • Naujienos faktas: EŽTT byloje Miliūtė ir Danauskienė prieš Lietuvą skundą atmetė, nes nacionaliniu lygmeniu teisės pažeidimas jau buvo nustatytas ir apgintas. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis suteikia teisę gauti iš valstybės institucijų viešąją informaciją apie jų veiklą ir oficialius dokumentus. Pagal 6 straipsnio 4 dalį žurnalistams informacija, kuriai nereikia papildomų duomenų kaupimo, pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Pagal 6 straipsnio 5 dalį atsisakymas teikti informaciją turi būti raštu motyvuotas ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Todėl tikslus klausimas: ar Vyriausybės kanceliarija galėjo protokolu pakeisti turimą garso įrašą, kai prašymas buvo dėl konkretaus informacijos šaltinio.

Teisinis vertinimas

LVAT išvada, kad Vyriausybės kanceliarija disponavo 2018 m. spalio 3 d. pasitarimo garso įrašu, tiesiogiai aktyvavo Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies vienos darbo dienos terminą. Protokolas negalėjo pakeisti įrašo, nes pagal pateiktą faktinę situaciją jis buvo lakoniškas ir neatskleidė diskusijų bei argumentų. Kai institucija turi prašomą informacijos laikmeną, teisės į informaciją įvykdymas nėra institucijos pasirinkimas pateikti patogesnę santrauką. Tai yra šios bylos branduolys: valstybė negali pakeisti prašomos viešosios informacijos jos pačios parengtu neinformatyviu pakaitalu. Institucijos pareigos pagal pateiktas normas buvo konkrečios:

  • pagal Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį suteikti viešąją informaciją apie savo veiklą;
  • pagal 6 straipsnio 4 dalį sudaryti galimybę susipažinti su nekaupiant papildomų duomenų pateikiama informacija per vieną darbo dieną;
  • pagal 6 straipsnio 5 dalį atsisakymą motyvuoti raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną;
  • pagal 6 straipsnio 6 dalį netaikyti mokesčio, išskyrus realias paieškos ar kopijavimo sąnaudas. Žurnalisčių procesinis kelias rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, nes skunde turėjo būti nurodytas skundžiamas veiksmas, aplinkybės, įrodymai ir reikalavimas. Tas pats straipsnis leidžia prireikus reikšti ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis administraciniam teismui nustato pareigą netaikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo ir, kilus pagrindui, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šioje byloje administracinio teismo funkcija buvo ne perrašyti tuometinį reguliavimą, bet patikrinti atsisakymo teisėtumą pagal galiojusias normas. EŽTT praktikos kontekste lemiama buvo ne pareigūnų asmeninės atsakomybės nebuvimas, o veiksminga nacionalinė gynyba. Byloje Miliūtė ir Danauskienė prieš Lietuvą EŽTT priėmė išvadą, kad kreipimasis į administracinius teismus buvo veiksminga teisinės gynybos priemonė. Byloje Skrebytė prieš Lietuvą EŽTT taip pat pažymėjo administracinių teismų priemonės veiksmingumą, kai asmuo siekia žalos atlyginimo dėl valstybės institucijų klaidų. Pateikta praktika dera su šaltinyje nurodyta Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą byla, kurioje EŽTT vertino nacionalinio proceso pobūdį pagal realų pažeidimo ir sankcijos turinį, o ne vien vidaus teisės etiketę. | Klausimas | Taikomas dydis arba terminas |
Informacija be papildomų duomenų kaupimoNe vėliau kaip per 1 darbo dieną
Informacija, kuriai reikia papildomų duomenųNe vėliau kaip per savaitę
Atsisakymo motyvaiRaštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną
EŽTT sprendimų įgyvendinimo planasPer 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo

Pasekmės

Pirmas praktinis padarinys yra tas, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai gali remtis ne abstrakčia skaidrumo idėja, o Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio terminais. Antras padarinys tenka institucijoms: turimos informacijos nepateikimas turi būti pagrįstas įstatymu, o ne administraciniu patogumu. Trečias padarinys tenka administraciniams teismams, nes EŽTT pripažinimas sustiprina jų vaidmenį kaip veiksmingos Konvencijos teisių gynybos priemonės. Asmeninė pareigūnų atsakomybė pagal pateiktą EŽTT vertinimą šioje situacijoje nebuvo būtina veiksmingos gynybos sąlyga. Tai paaiškinama tuo, kad atsisakymas pateikti įrašą ir jo vėlesnis ištrynimas buvo susieti su tuometiniu reguliavimu ir praktika. Todėl realistiškas tęsinys yra ne naujas Strasbūro nagrinėjimas iš esmės, o nacionalinės praktikos ir teisėkūros koregavimas. Pagal pateiktą žinią tokia kryptis jau įvyko, nes mažiau nei po mėnesio buvo pateikti pakeitimai dėl Vyriausybės pasitarimų ir posėdžių įrašymo bei viešo transliavimo. Toliau procedūriškai svarbiausia laukti kompetentingų institucijų veiksmų pagal Atstovavimo valstybei EŽTT taisyklių 19 punktą: gavus pranešimą apie tarptautinio teismo sprendimą, per vieną mėnesį turi būti pateiktas įgyvendinimo planas arba informacija apie priimtas priemones.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Teisė.pro
LRT. KAM: Lietuva ir Nyderlandai susitarė dėl keitimosi įslaptinta informacija 🔗
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimo, kuriuo keičiamas 2006 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, ratifikavimo (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMO, KURIUO…
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMO, KURIUO KEIČIAMAS 2006 M. RUGPJŪČIO 1 D. VILNIUJE PASIRAŠYTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ABIPUSĖS APSAUGOS, RATIFIKAVIMO   2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2406 Vilnius         1 straipsnis. Susitarimo ratifikavimas Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento 2015 m. gruodžio 10 d. dekretą Nr. 1K-496, ratifikuoja Jungtinės Karalystės ambasados Vilniuje 2014 m. balandžio 25 d. nota Nr. 17 ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2015 m. kovo 30 d. atsakomąja nota Nr. 5-171/2015 sudarytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimą, kuriuo keičiamas 2006 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės (priežiūros) pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos) reikalavimus. 2. Užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir (ar) jomis grindžiamuose, ir (ar) jas įgyvendinančiuose tarptautinių organizacijų sprendimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti kitokie užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos saugojimo ir naudojimo reikalavimai, negu nustato šis įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2016 m. gegužės 19 d. Nr. XII-2375 Vilnius         1 straipsnis…
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2016 m. gegužės 19 d. Nr. XII-2375 Vilnius         1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą Nr. VIII-1443 ir jį išdėstyti taip:   „Lietuvos respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas   PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės (priežiūros) pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos) reikalavimus. 2. Užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir (ar) jomis grindžiamuose, ir (ar) jas įgyvendinančiuose tarptautinių organizacijų sprendimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti kitokie užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos saugojimo ir naudojimo reikalavimai, negu nustato šis įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
Analizė
Įslaptinta informacija be tokios sutarties būtų teisiškai užrakinta net politiniams sąjungininkams, nes įstatymas reikalauja ne pasitikėjimo, o pasirašyto apsaugos režimo.
Todėl Nyderlandų susitarimas nėra protokolinis gestas; jis yra teisinė perdavimo sąlyga būsimiems gynybos projektams.

Esmė

Pasirašymas sukuria ne vien diplomatinį kanalą, bet ir ribą, nuo kurios Lietuvos valstybės paslaptys gali judėti tik pagal specialų apsaugos režimą. Pagrindinis klausimas: ar šis susitarimas yra pakankamas teisinis pagrindas perduoti įslaptintą informaciją Nyderlandams, ir kokia apsauga taikoma ją gavus. Naujienos faktas vienas: KAM kancleris ir Nyderlandų ambasadorius pasirašė susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos abipusės apsaugos. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 1 straipsnio 1–2 dalis, 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, 48 straipsnio 1–3 dalis, taip pat pagal ratifikavimo praktiką, grindžiamą Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 84 straipsnio 2 punktu, 138 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu ir Tarptautinių sutarčių įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi.

Teisinis vertinimas

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato kertinę sąlygą: valstybės paslaptį sudaranti informacija perduodama tik toms užsienio valstybėms, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi sutartis dėl abipusės apsaugos. Todėl Nyderlandų susitarimas nėra protokolinis gestas; jis yra teisinė perdavimo sąlyga būsimiems gynybos projektams. Įslaptinta informacija be tokios sutarties būtų teisiškai užrakinta net politiniams sąjungininkams, nes įstatymas reikalauja ne pasitikėjimo, o pasirašyto apsaugos režimo. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos vidinis režimas apima:

  • žymėjimą;
  • įslaptinimą;
  • saugojimą ir naudojimą;
  • išslaptinimą;
  • apsaugos koordinavimą ir kontrolę;
  • personalo patikimumą, fizinę apsaugą, sandorių saugumą, ryšių ir informacinių sistemų apsaugą. Kai Lietuva gauna Nyderlandų įslaptintą informaciją, veikia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalis. Ji nurodo, kad užsienio valstybės perduota įslaptinta informacija saugoma pagal tarptautines sutartis, jas įgyvendinančius sprendimus, Europos Sąjungos teisę ir šį įstatymą. Jei tarptautinė sutartis nustato kitokius saugojimo ar naudojimo reikalavimus, taikomos sutarties arba Europos Sąjungos teisės nuostatos. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis atskiria Lietuvos įslaptintą informaciją nuo užsienio valstybių paslapčių. Lietuvos informacija, išskyrus užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptis, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Ši nuosavybės taisyklė reiškia, kad perdavimas Nyderlandams nekeičia informacijos kilmės ir leidžia reikalauti apsaugos pagal susitarimą. Pagal tipinio tarptautinio susitarimo modelį šalys įsipareigoja imtis visų reikiamų veiksmų perduodamai informacijai apsaugoti. Jame taip pat numatyta pareiga nedelsiant informuoti apie nacionalinės teisės pokyčius, galinčius paveikti apsaugą pagal susitarimą. Praktinis režimas apima ne tik dokumentus, bet ir medžiagas, darbus, gaminius, techniką, įrangą, ginklus ir kitus objektus. Pažeidimo atveju taikomas dviejų lygių mechanizmas. Pagal tipinį modelį informaciją parengusi šalis turi būti informuojama nedelsiant, jei perduota informacija buvo arba galėjo būti atskleista. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1 dalį Lietuvos paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo paveda atlikti tyrimą. Tyrimo pasekmės pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 48 straipsnio 3 dalį priklauso nuo nustatytų požymių:
  • nusikalstamos veikos požymiai perduodami ikiteisminio tyrimo institucijoms;
  • administracinio nusižengimo požymiai perduodami įgaliotoms administracinio tyrimo institucijoms;
  • tarnybinio nusižengimo požymiai perduodami drausmės tyrimą atliekančioms institucijoms;
  • patvirtinus praradimą ar neteisėtą atskleidimą, pranešama Valstybės saugumo departamentui. | Klausimas | Taikoma taisyklė |
Lietuvos paslapčių perdavimas NyderlandamsValstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis
Nyderlandų informacijos saugojimas LietuvojeValstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalis
Pažeidimo tyrimas LietuvojeValstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1–3 dalys
Sutarties ratifikavimo kelias pagal analogišką praktikąKonstitucijos 67 straipsnio 16 punktas, 138 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas, Tarptautinių sutarčių įstatymo 8 straipsnio 2 dalisRatifikavimo praktika matoma iš Jungtinės Karalystės ir Vengrijos susitarimų. Seimas ratifikavo Vengrijos susitarimą, vadovaudamasis Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu. Jungtinės Karalystės atveju Vyriausybė, remdamasi Tarptautinių sutarčių įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Prezidentą, kad šis pateiktų susitarimą Seimui ratifikuoti.

Pasekmės

Praktiškai susitarimas svarbus KAM, kariuomenei, žvalgybos ir kitoms atsakingoms institucijoms, kai bendri projektai reikalauja ne viešos koordinacijos, o apsaugoto informacijos srauto. Jis taip pat svarbus ginkluotės, karinės įrangos, oro gynybos ir NATO pajėgų integravimo klausimams, nes naujienoje minimos būtent šios bendradarbiavimo sritys. Artimiausi scenarijai yra trys:

  • institucijos pradeda naudoti susitarime nustatytas perdavimo, vizitų ir pažeidimų nagrinėjimo procedūras;
  • jei susitarimas bus teikiamas ratifikuoti pagal analogišką praktiką, Vyriausybė kreipsis į Prezidentą, o Prezidentas teiks jį Seimui;
  • pažeidimo atveju tyrimą inicijuos paslapčių subjekto vadovas, o patvirtinus praradimą ar atskleidimą bus informuojamas Valstybės saugumo departamentas. Procedūriškai toliau reikia laukti dokumento, kuris parodys pasirinktą kelią: Vyriausybės nutarimo dėl kreipimosi į Prezidentą arba Seimo ratifikavimo įstatymo projekto, jeigu bus taikoma ankstesnių abipusės apsaugos susitarimų ratifikavimo schema.
📄 Originalas — Verslo žinios
VRM skyrė 2,7 mln. Eur perspėjimo sirenų ir ugniagesių reagavimo stiprinimui 🔗
Vidaus reikalų ministerija skyrė 2,7 mln. Eur dviem Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) projektams, kuriais bus centralizuojamas perspėjimo sirenų valdymas ir stiprinamas savivaldybių ugniagesių reagavimas į…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos finansavimas 1. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos…
46 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos finansavimas 1. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus) veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų – iš savo sukauptų lėšų ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių. 2. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams finansavimas planuojamas ir skiriamas atsižvelgiant į grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka rengiamą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, į skirtas valstybines pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduotis, taip pat į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. 3. Parengties pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos finansavimas 1. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos…
46 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos finansavimas 1. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus) veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų – iš savo sukauptų lėšų ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių. 2. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams finansavimas planuojamas ir skiriamas atsižvelgiant į grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka rengiamą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, į skirtas valstybines pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduotis, taip pat į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. 3. Parengties pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 34 straipsnis (statute)
34 straipsnis. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas 1. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, Nacionalinis krizių valdymo…
34 straipsnis. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas 1. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, Nacionalinis krizių valdymo centras: 1) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; 2) organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; 3) renka informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos raidos prognozes ir planuoja tarpinstitucines priemones, siekdamas laiku reaguoti į galimas naujas grėsmes, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų; 4) išplatina valstybės institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, arba koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiklą platinant tokią informaciją; 5) koordinuoja ir kontroliuoja valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą valstybės mastu; 6) kol paskiriamas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti. 2. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai: 1) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti; 2) Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymą ir įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį, skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir paskiria valstybės operacijų vadovą. Valstybės operacijų vadovu skiriamas Vyriausybės narys, valstybės institucijos arba įstaigos, kurios veiklos srityje susidarė valstybės lygio ekstremalioji situacija, vadovas arba, kai valstybės lygio ekstremalioji situacija apima kelias valdymo (veiklos) sritis, valstybės operacijų vadovu gali būti skiriamas Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. 3. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus, ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos, kurioje sudarytas operacijų centras, vadovas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas: 1) sušaukia ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos operacijų centrą; 2) organizuoja ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, jų veiklos srities valstybės institucijų ir įstaigų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją; 3) išplatina informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. 4. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus, ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos operacijų centras organizuoja ir koordinuoja ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ministerijai ar kitai valstybės institucijai ar įstaigai numatytų veiksmų ir priemonių įgyvendinimą, materialinių išteklių suteikimą, valstybės operacijų vadovo sprendimų vykdymą ir Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų ir šio centro vadovo pavedimų įgyvendinimą. 5. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją: 1) Nacionalinis krizių valdymo centras: a) vykdo šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytas funkcijas; b) padeda valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo, teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų; c) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą; d) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams šalinti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą; 2) Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti; 3) atsiradus su valstybės lygio ekstremaliąja situacija susijusiam būtinų prekių ir (ar) paslaugų trūkumui ar ribotam prieinamumui, Vyriausybė imasi šių prekių tiekimą ir (ar) paslaugų teikimą ir prieinamumą didinančių priemonių; 4) krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų prašymu Vyriausybė priima sprendimus dėl valstybės rezervo panaudojimo; 5) Vyriausybė skiria valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms valstybines reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduotis; 6) valstybės operacijų vadovas atsako už neatidėliotinų darbų organizavimą, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimą; 7) savivaldybės operacijų centras organizuoja ir koordinuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose savivaldybei numatytų veiksmų ir priemonių įgyvendinimą, materialinių išteklių suteikimą, valstybės operacijų vadovo sprendimų vykdymą ir Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų ir šio centro vadovo pavedimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje; 8) savivaldybės administracijos direktorius nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą, organizuoja valstybės tarnautojų ir darbuotojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, išplatina savivaldybės teritorijoje informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, užtikrina Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymų, valstybės operacijų vadovo sprendimų ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pavedimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje; 9) kiti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane ar valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose pagal jų kompetenciją numatytas priemones ir veiksmus, užtikrina valstybės operacijų vadovo sprendimų ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pavedimų įgyvendinimą, organizuoja Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų įgyvendinimą. 6. Valstybės operacijų vadovas, atsižvelgdamas į valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, mastą ir jos valdymo rezultatus, jeigu šiame straipsnyje nustatytų priemonių taikymas nėra efektyvus ir neleidžia suvaldyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) pašalinti jos padarinių, gali motyvuotai kreiptis į Nacionalinį krizių valdymo centrą siūlydamas, kad būtų imtasi krizės valdymo veiksmų. 7. Ekstremaliųjų situacijų, apibrėžtų Nacionalinio saugumo strategijoje kaip keliančių ar galinčių sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, valdymo koordinavimo klausimai gali būti svarstomi Nacionalinio saugumo komisijoje ar kitoje šiems klausimams svarstyti Vyriausybės sudarytoje komisijoje ar komitete. 8. Už Vyriausybės kompetencijai priskirtų sprendimų, būtinų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai paskelbti, valdyti, jos padariniams šalinti, parengimą ir pateikimą Vyriausybei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingas ministras, kuriam pavestose valdymo srityse yra susidariusi ar paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.
Analizė
Perspėjimo grandinė turi būti valdoma taip, kad techninis aktyvavimo būdas nevirstų procedūriniu vėlavimu gyventojų teisės į savalaikį įspėjimą sąskaita.
Praktiškai svarbiausia bus ne pati 2,7 mln. Eur suma, o tai, ar PAGD techniniai sprendimai sujungs perspėjimą, aliarmavimą ir reagavimą į vieną valdomą grandinę.

Esmė

Ši žinia kelia ne pirkimo patogumo, o kompetencijos ir finansavimo pagrindo klausimą: ar VRM lėšomis centralizuojama infrastruktūra patenka į civilinės saugos finansavimo modelį. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 46 straipsnį, 24 straipsnį, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 9, 10 ir 16 straipsnius. VRM skyrė 2,7 mln. Eur dviem PAGD projektams: sirenų centralizavimui ir savivaldybių ugniagesių reagavimo stiprinimui. - Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 46 straipsnio 1 dalis leidžia finansuoti sistemos subjektų veiklą iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtų šaltinių.

  • Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalis reikalauja finansavimą planuoti pagal grėsmes nacionalinio saugumo interesams, civilinės saugos programą ir valstybines pasirengimo užduotis.
  • Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis PAGD direktoriui paveda tvirtinti perspėjimo priemones, jų parengtį ir priežiūros organizavimo tvarką.
  • Priešgaisrinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis savivaldybių priešgaisrines tarnybas priskiria nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktas normas, centralizuotas sirenų valdymas nėra savivaldybių diskrecijos susiaurinimas savaime. Tai yra perspėjimo sistemos parengties klausimas, kurio techninę tvarką nustato PAGD pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį. Sirenų centralizavimas teisiškai pagrįstas tada, kai jis padeda įvykdyti pareigą perspėti apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją. Šią pareigą apibrėžia Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis. Perspėjimo grandinė turi būti valdoma taip, kad techninis aktyvavimo būdas nevirstų procedūriniu vėlavimu gyventojų teisės į savalaikį įspėjimą sąskaita. Tai yra šios situacijos aštriausias teisinis matmuo, nes dabar 250 iš 1164 sirenų aktyvuojama centralizuotai, o likusias aktyvuoja savivaldybės. | Projektas | Suma | Terminas | Teisinė reikšmė |

Vilniaus regiono sirenų prijungimasiki 700 000 Euriki 2027-04-30perspėjimo sistemos parengties stiprinimas
SPT reagavimo stiprinimas2 000 000 Euriki 2027-12-01nuolatinės parengties pajėgų operatyvumo stiprinimas
Vidurio ir Vakarų Lietuvos sirenos12 680 000 Eurpagal priemonės aprašąplatesnė infrastruktūros plėtra ERPF lėšomisSavivaldybių vaidmuo neišnyksta, nes Priešgaisrinės saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis joms palieka prevencijos, švietimo ir reikalavimų įgyvendinimo kontrolės funkcijas. Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį gesina gaisrus ir atlieka pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus.

Todėl aliarmavimo, navigavimo ir radijo ryšio sprendimų suvienodinimas tiesiogiai susijęs su įstatyme įtvirtinta tarnybų funkcija, o ne vien su įrangos atnaujinimu. - PAGD turi reguliacinę kompetenciją dėl techninių perspėjimo priemonių ir jų parengties.

  • Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos turi operacinę pareigą gesinti gaisrus ir atlikti pirminius gelbėjimo darbus.
  • Gyventojai pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę į gyvybės, sveikatos ir turto apsaugą kilus gaisrui.
  • Gyventojai pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktą privalo informuoti Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą apie pastebėtą gaisrą. Finansavimo pusėje VRM sprendimas dera su Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi, nes Valstybės gynybos fondas patenka į kitų teisėtų finansavimo šaltinių logiką. 46 straipsnio 2 dalis reikalauja vertinti grėsmes nacionalinio saugumo interesams, todėl oro pavojaus rizikos argumentas nėra vien politinis paaiškinimas.

Pateiktas ministro įsakymo aprašas taip pat rodo, kad pažangos priemonėje numatoma gyventojų perspėjimo infrastruktūros plėtra ir centralizuoto valdymo sirenos. Tai sustiprina sąsają tarp skiriamos sumos ir programinio civilinės saugos tikslo.

Pasekmės

Praktiškai svarbiausia bus ne pati 2,7 mln. Eur suma, o tai, ar PAGD techniniai sprendimai sujungs perspėjimą, aliarmavimą ir reagavimą į vieną valdomą grandinę. Jei Vilniaus regiono projekte iki 2027-04-30 bus prijungta ne mažiau kaip 90 sirenų, centralizuotai valdomų sirenų dalis padidės nuo dabartinių 250 vienetų. SPT projektas iki 2027-12-01 turėtų mažinti skirtumą tarp VPGT ir savivaldybių tarnybų, nes pastarosios gaus aliarmavimo, navigavimo ir ryšio įrangą. - Gyventojams tai svarbu dėl greitesnio perspėjimo ir operatyvesnio reagavimo į gaisrus ar ekstremaliuosius įvykius.

  • Savivaldybėms tai svarbu dėl mažesnės techninio aktyvavimo naštos, bet jų priešgaisrinės funkcijos pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 9 straipsnį lieka galioti.
  • PAGD tai svarbu dėl atsakomybės turėti veikiančią, parengtą ir techninei tvarkai atitinkančią perspėjimo sistemą.
  • VRM tai svarbu dėl pareigos lėšas susieti su grėsmėmis ir civilinės saugos stiprinimo programa pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį. Tolesnėje procedūroje reikia laukti projekto įgyvendinimo dokumentų ir rezultatų: Vilniaus regiono sirenų prijungimo iki 2027 m. balandžio 30 d., o SPT reagavimo stiprinimo projekto užbaigimo iki 2027 m. gruodžio 1 d.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo VRM sistemos civilinės saugos institucijos, ypač Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Siekta užtikrinti sklandų gyventojų perspėjimo sistemos veikimą, aiškiai įtvirtinti perspėjimo priemones, įskaitant sirenas, mobiliuosius pranešimus ir informavimą per visuomenės informavimo kanalus, taip pat patikslinti institucijų atsakomybes krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu. Pagrindiniai argumentai buvo poreikis modernizuoti perspėjimą, suderinti nacionalinį reguliavimą su ES reikalavimais ir aiškiau reglamentuoti strateginę komunikaciją; esminių prieštaravimų pateiktuose tekstuose nematyti.

📄 Originalas — Respublika
Teistai liberalų partijai Seime dirbti galima, o dar nenuteistam Žemaitaičiui - ne? 🔗
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo: teisti, tačiau apkaltos išvengę Seimo nariai negalėtų jau kitą kadenciją būti renkami į Seimą. V.Čmilytė-Nielsen mano, kad tokiems politikams turėtų būti uždrausta kandidatuoti…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d. 2. Kol bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d. 2. Kol bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1706, Nr. 82-1971, Nr. 121-2848; 1997, Nr. 12-232, Nr. 67-1677, Nr. 91-2271; 1998, Nr. 8-166); 2) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1707).
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28, 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio nuostatos taikomos ir iki šio…
5 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo procedūroms, išskyrus atvejus, kai šios procedūros pradėtos nustačius, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tokiais atvejais pradėtos viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo procedūros turi būti nutraukiamos. 2. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo priimti sprendimai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą, laikoma, kad viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla jau buvo sustabdyta.
Analizė
Juridinio asmens nuosprendis nepakeičia rinkėjo mandato į fizinio asmens teistumo sankciją.
Todėl 10 metų draudimas negali būti selektyvi politinė reakcija į vieną asmenį.

Esmė

Klausimas nėra, ar nuteistas politikas politiškai patogus, o ar įstatymas jau dabar leidžia riboti jo pasyviąją rinkimų teisę. Skirtumas tarp fizinio asmens ir juridinio asmens teistumo lemia skirtingas teisines pasekmes Seimo mandatui ir kandidatavimui. Naujienos faktas: siūloma 10 metų neleisti kandidatuoti teistiems Seimo nariams, kurie išvengė apkaltos pasitraukdami patys. Šis klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnį, Konstitucijos 56 straipsnį, Baudžiamojo kodekso 97 straipsnį, Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalis teistumą sieja su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, taikomu fiziniams arba juridiniams asmenims. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 2 dalis leidžia varžyti teises dėl teistumo tik tada, kai tokį apribojimą numato įstatymai. - Fiziniam asmeniui taikomas kandidatavimo klausimas vertinamas pagal Konstitucijos 56 straipsnį ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

  • Pagal šias normas negali būti renkamas asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir ar baudžiamojo poveikio priemonės.
  • Vien juridinio asmens, politinės partijos, teistumas šaltiniuose nepaverčiamas jos Seimo narių asmeniniu teistumu.
  • Todėl partijos nuteisimas ir konkretaus Seimo nario nuteisimas nėra tapačios teisinės būklės. | Klausimas | Pateiktų normų atsakymas |
Teistumo atsiradimasTik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui pagal BK 97 straipsnio 1 dalį
Teisių ribojimas dėl teistumoTik kai apribojimą numato įstatymai pagal BK 97 straipsnio 2 dalį
Kandidatavimo kliūtisNebaigta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą
Rinkimų ginčo terminas3 dienos kreiptis ir 120 valandų nagrinėti pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnįKonstitucijos 34 straipsnis pasyviąją rinkimų teisę palieka Konstitucijai ir rinkimų įstatymams, todėl politinis siūlymas dėl 10 metų draudimo turėtų būti paverstas aiškia teisės norma. Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad turi būti užtikrinta lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė. Tai reiškia, kad 10 metų draudimas negali būti selektyvi politinė reakcija į vieną asmenį. Partijos teistumas pagal BK 97 straipsnį gali būti juridinio asmens teistumas, bet pateikti šaltiniai nesuteikia pagrindo jį automatiškai perkelti partijos kandidatams ar frakcijos nariams. Todėl argumentas apie 11 Liberalų sąjūdžio atstovų Seime veikia kaip politinis palyginimas, bet ne kaip tiesioginis mandato netekimo pagrindas pagal pateiktas normas. Juridinio asmens nuosprendis nepakeičia rinkėjo mandato į fizinio asmens teistumo sankciją. Rinkimų teisės apribojimų proporcingumą papildo Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 punktas, kuriame įtvirtintas proporcingumo principas. Nors ši norma yra kitos srities, jos pateiktas turinys aiškiai sieja teisių ribojimų mastą su teisėtu ir visuotinai reikšmingu tikslu. Dėl to 10 metų draudimas turėtų būti vertinamas per konkretų tikslą, apimtį ir vienodą taikymą.

Pasekmės

Realistiškai pirmasis scenarijus yra politinis: Seimas gali svarstyti naują apribojimą, bet jis turėtų derėti su Konstitucijos 34 straipsniu ir lygių kandidatų pasyviosios rinkimų teisės standartu. Antrasis scenarijus yra rinkimų ginčas: jei VRK priimtų sprendimą dėl kandidatavimo ar rezultatų, Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnis numato 3 dienų kreipimosi terminą ir 120 valandų nagrinėjimą. Trečiasis scenarijus aktualus partijoms: juridinio asmens teistumas savaime nereiškia, kad visi jo sąrašo ar frakcijos nariai netenka teisės dirbti Seime. Ketvirtasis scenarijus aktualus konkrečiam kandidatui: ribojimas pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą remiasi ne etikete „teistas“, o nebaigta bausme ar baudžiamojo poveikio priemone. Todėl tolesnėje eigoje reikia laukti ne politinės formuluotės, o konkretaus teisės akto projekto arba VRK sprendimo. Jei toks VRK sprendimas būtų priimtas po balsavimo, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas Konstituciniam Teismui turėtų būti pateiktas per 3 dienas.

📄 Originalas — MadeinVilnius.lt
Prie Vilniaus savivaldybės – „Energesman“ darbuotojų palaikymo piketas 🔗
Šį penktadienį, liepos 31 dieną, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ prie Vilniaus miesto savivaldybės rengia piketą, kuriuo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į staiga be pajamų likusių UAB „Energesman“ darbuotojų likimą. Prieš pat…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas 63 straipsnis (statute)
63 straipsnis. Draudimai, taikomi statutinėje įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms Statutinėse įstaigose veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama: 1)…
63 straipsnis. Draudimai, taikomi statutinėje įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms Statutinėse įstaigose veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama: 1) organizuoti streikus ir juose dalyvauti; 2) organizuoti piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų statutinės įstaigos veiklai ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS PAREIGŪNŲ MATERIALINIS APRŪPINIMAS, PENSIJOS IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas 62 straipsnis (statute)
62 straipsnis. Draudimai, taikomi statutinėje įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms Statutinėse įstaigose veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama: 1)…
62 straipsnis. Draudimai, taikomi statutinėje įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms Statutinėse įstaigose veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama: 1) organizuoti streikus ir juose dalyvauti; 2) organizuoti piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų statutinės įstaigos veiklai ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS PAREIGŪNŲ MATERIALINIS APRŪPINIMAS, PENSIJOS IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Vidaus tarnybos stažas 1. Pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos…
46 straipsnis. Vidaus tarnybos stažas 1. Pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.): 1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos; 2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą ar Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą; 3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas; 4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybinėse įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms; 6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budėtoju, profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu (gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų ir dūmų apsaugos tarnybos meistru (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu; 7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip tris tarnybos dienas; 8) pareigūnui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo; 9) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys per 3 mėnesius raštu pareiškė valią stoti į vidaus tarnybą, pailginant šį 3 mėnesių laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme; 10) pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką; 11) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu taikos įvedimo misijose – kaip 3 dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 dienas. 2. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
Analizė
Darbuotojų likimai šioje situacijoje negali būti paversti vien atliekų paslaugos sutarties priedu, nes profesinė sąjunga turi savarankišką teisę kelti darbo ir socialinius reikalavimus.
Trišalis susitarimas pagal pateiktas normas nėra automatiškai privalomas savivaldybei, tačiau prašymas jį svarstyti turi aiškų teisinį pagrindą.

Esmė

Piketo teisinė ašis nėra atliekų ginčo kaltė, o profesinės sąjungos teisė viešai spausti savivaldybę dėl darbuotojų socialinių padarinių. Ji spręstina pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 3, 14, 22 ir 23 straipsnius bei Darbo kodekso 243 straipsnį. Žinia tik tiek, kad 2026 m. liepos 31 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės rengiama darbuotojų palaikymo akcija po UAB „Energesman“ darbo nutraukimo. Teisės klausimas: ar profesinė sąjunga gali reikalauti trišalio susitarimo ir kokia yra savivaldybės bei darbdavio teisinė padėtis.

Teisinis vertinimas

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 23 straipsnį profesinės sąjungos turi teisę rengti susirinkimus ir įstatymų nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas bei kitus masinius renginius. Todėl pats piketas prie savivaldybės patenka į profesinės sąjungos veikimo priemonių lauką, jeigu laikomasi masiniams renginiams taikomos tvarkos. - Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnį profesinės sąjungos veikia laisvai ir savarankiškai.

  • Valstybės ir savivaldybių institucijoms draudžiama kištis į jų vidaus reikalus.
  • Asmenys, trukdantys teisėtą profesinių sąjungų veiklą, atsako pagal įstatymus.
  • Profesinių sąjungų veikla negali būti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta. Šios normos reiškia, kad savivaldybė negali vertinti akcijos turinio kaip jai patogaus ar nepatogaus politinio pareiškimo.

Ji gali reaguoti tik per jai suteiktą kompetenciją, o ne per poveikį profesinės sąjungos vidaus veiklai. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 14 straipsnį profesinės sąjungos teikia pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl teisės aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais. Todėl reikalavimas sudaryti trišalį susitarimą čia yra ne vien šūkis, o pasiūlymas dėl socialinių padarinių valdymo. Trišalis susitarimas pagal pateiktas normas nėra automatiškai privalomas savivaldybei, tačiau prašymas jį svarstyti turi aiškų teisinį pagrindą. Darbuotojų likimai šioje situacijoje negali būti paversti vien atliekų paslaugos sutarties priedu, nes profesinė sąjunga turi savarankišką teisę kelti darbo ir socialinius reikalavimus. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnį profesinės sąjungos dalyvauja sprendžiant individualius ir kolektyvinius darbo ginčus įstatymų nustatyta tvarka. Ginčus tarp profesinių sąjungų ir darbdavio dėl įstatymų ar sutarčių pareigų nevykdymo nagrinėja teismas. Darbo kodekso 243 straipsnis taikytinas tik tada, kai situacija perauga į kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų. Streikas galimas ne iš karto, o tik esant šioms sąlygoms: - ginčo komisija konstatuoja neišspręstą ginčą arba viena šalis pasitraukia iš derybų;

  • darbdavys nepaskiria narių į ginčo komisiją;
  • tarpininkas konstatuoja neišspręstą arba iš dalies išspręstą ginčą;
  • darbdavys ar jų organizacija nevykdo darbo arbitražo sprendimo. Vidaus tarnybos statuto draudimai čia nekeičia bendros išvados, nes Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 62 ir 63 straipsniai taikomi statutinėse įstaigose veikiančioms profesinėms sąjungoms.

Žinioje aptariama atliekų tvarkymo įmonės darbuotojų padėtis, todėl pateikti draudimai dėl statutinių įstaigų piketų šios akcijos nepaverčia draudžiama. Savivaldybės vaidmuo nėra visiškai išorinis. Vilniaus miesto savivaldybės akte dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos nurodyta, kad bendrovės pagal sutartis su savivaldybės administracija teikė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą savivaldybės teritorijoje. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės 2026 metų užimtumo didinimo programos 1.2.1–1.2.6 punktai sieja savivaldybę su užimtumo skatinimu, socialinės įtampos mažinimu ir bedarbių integravimu į darbo rinką.

Pasekmės

Praktiškai galimi trys keliai: politinės derybos, darbo ginčo procedūra arba užimtumo priemonių taikymas. Pirmasis kelias būtų trišalės derybos tarp profesinės sąjungos, darbdavio ir savivaldybės dėl darbuotojų apsaugos priemonių. Antrasis kelias remtųsi Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsniu ir Darbo kodekso 243 straipsniu, jeigu ginčas būtų formalizuotas kaip kolektyvinis darbo ginčas. Trečiasis kelias būtų savivaldybės užimtumo priemonių aktyvavimas pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2026 metų užimtumo didinimo programos 1.2.1–1.2.6 punktus. Tai praktiškai svarbu darbuotojams, nes vien viešos paslaugos tęstinumas pagal pateiktus šaltinius dar neišsprendžia jų pajamų ir užimtumo klausimo. Tai svarbu ir savivaldybei, nes jos atsakas turi derėti su profesinių sąjungų veiklos laisve ir pačios savivaldybės užimtumo programos tikslais. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas yra po 2026 m. liepos 31 d. piketo lauktinas profesinės sąjungos pasiūlymas arba savivaldybės pozicija dėl trišalių derybų ir darbuotojų užimtumo priemonių.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — KaunoDiena.lt
Konkurencinga rinka – geriausia ilgalaikė vartotojų apsauga 🔗
Energetikos politika neturėtų būti matuojama tuo, kiek sukūrėme naujų išimčių ar apsaugų atskiroms vartotojų grupėms. Jos sėkmę turėtume vertinti pagal tai, ar praėjus dešimtmečiui turėsime konkurencingą, stabilią ir visiems vartotojams…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos vartotojų, elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų operatorių ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius veiklos, asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 3. Šis įstatymas netaikomas teisiniams santykiams, atsirandantiems naudojantis kontaktiniu geležinkelių tinklu ir reglamentuojamiems Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato kitaip.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas 36 straipsnis (statute)
36 straipsnis. Elektros energijos rinkos modelis 1. Elektros energijos rinka organizuojama gamintojų, tiekėjų ir laisvųjų vartotojų sutarčių bei kitais Prekybos…
36 straipsnis. Elektros energijos rinkos modelis 1. Elektros energijos rinka organizuojama gamintojų, tiekėjų ir laisvųjų vartotojų sutarčių bei kitais Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais, taikant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti. 2. Standartines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygas tiekėjų teikimu tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. 3. Kiekvienas gamintojas ir tiekėjas yra atsakingas už elektros energijos gamybos kiekio, būtino pirkėjų poreikiams patenkinti, ir kiekio, nurodyto elektros energijos pirkimo-pardavimo grafikuose, pirkimo ar pardavimo atitikimą. Balansavimo energijos tiekėjai turi nupirkti arba parduoti balansavimo energiją pagal Prekybos elektros energija taisykles. 4. Laisvieji vartotojai, vadovaudamiesi šio įstatymo nustatyta tvarka, gali pasirinkti bet kurį tiekėją. 5. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas nacionalinę balansavimo funkciją, derina poreikiams patenkinti būtinus elektros energijos gamybos kiekius su kiekiais, kuriuos nurodė gamintojai ir tiekėjai rinkos operatoriaus pateiktuose grafikuose, sutrikimų ir avarijų atveju koordinuoja gamintojų veiksmus, prekiauja balansavimo ir reguliavimo energija su balansavimo energijos tiekėjais, perka elektros energiją, reikalingą elektros energijos sąnaudoms perdavimo tinkle kompensuoti, teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip pat elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius bei sąlygas, skatinančias konkurenciją elektros energetikos sektoriuje. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Analizė
Kainodaros ribojimas nėra neutralus techninis veiksmas, jeigu jis keičia tiekėjo galimybę konkuruoti paslaugų struktūra, o ne vien galutine kaina.
Pažeidžiamo vartotojo apsauga teisėta tiek, kiek ji nepašalina vartotojo teisės į aiškią, skaidrią ir ekonomiškai pagrįstą tiekimo aplinką.

Esmė

Ginčas čia nėra tarp rinkos ir socialinės apsaugos; jis kyla dėl ribos, kada apsauga pradeda siaurinti įstatyme saugomą konkurenciją. Teisinis matas yra ne politinis patogumas, o suderinamumas su konkurencija, prieinamumu, skaidrumu, nediskriminavimu ir teisiniu tikrumu. Naujienoje aptariami tiekėjų kainodaros ribojimai, pažeidžiamų vartotojų perkėlimas ir gaminančių vartotojų modelis vertintini pagal šias normas:

  • Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 3 straipsnis: konkurencija pagrįsta rinka, vartotojų apsauga, aiški kainodara ir investicijų sąlygos.
  • Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4 straipsnis: konkurencija, prieinamumas už ekonomiškai pagrįstą kainą, pažeidžiamų vartotojų apsauga, skaidrumas ir teisinis tikrumas.
  • Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 straipsnis: vartotojo teisė pasirinkti tiekėją ir pakeitimo atlikimas per ne ilgesnį kaip 2 savaičių laikotarpį.
  • Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 6, 9, 10 ir 65 straipsniai: Komisijos reguliavimo, konkurencijos priežiūros ir VVTAT vartotojų ginčų kompetencija.

Teisinis vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 1 straipsnį šis reguliavimas apima vartotojų, rinkos dalyvių, operatorių ir priežiūros institucijų santykius. Todėl valstybės sprendimai dėl kainodaros ar vartotojų grupių nėra išorinė socialinė politika; jie patenka į elektros rinkos teisinį režimą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4 straipsnis vienoje normoje sujungia konkuruojančius tikslus: rinkos dalyvių konkurenciją ir pažeidžiamų vartotojų apsaugą. Tai reiškia, kad pažeidžiamų vartotojų apsauga negali būti vertinama atskirai nuo nediskriminavimo, skaidrumo ir teisinio tikrumo. Pažeidžiamo vartotojo apsauga teisėta tiek, kiek ji nepašalina vartotojo teisės į aiškią, skaidrią ir ekonomiškai pagrįstą tiekimo aplinką. Tiekėjų kainodaros ribojimai turi būti tikrinami pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 3 straipsnio 3, 6 ir 8 punktus. Šios nuostatos saugo konkurencija pagrįstą rinką, aiškią kainodarą ir tinkamas investicijų sąlygas elektros energetikos sektoriuje. Kainodaros ribojimas nėra neutralus techninis veiksmas, jeigu jis keičia tiekėjo galimybę konkuruoti paslaugų struktūra, o ne vien galutine kaina. | Klausimas | Pateiktas teisinis matas |

Tiekėjo pakeitimasne ilgesnis kaip 2 savaičių laikotarpis pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą
Rinkos atvėrimasnuo 2001 m. – 21 proc., nuo 2002 m. – 26 proc., nuo 2010 m. – visiems vartotojams pagal derybinių pozicijų šaltinį
Konkurencijos priežiūraKomisijos rinkos tyrimas pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 65 straipsnįVartotojas pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 straipsnį turi teisę laisvai pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Jeigu vartotojas keičia tiekėją laikydamasis įspėjimo terminų ir sutarties sąlygų, operatorius turi sudaryti sąlygas pakeitimui per 2 savaites. Todėl privalomas pažeidžiamų vartotojų judėjimas tarp tiekimo modelių turi būti derinamas su pasirinkimo teise ir aiškia procedūra. Institucinė kompetencija čia pasidalija pagal pažeidimo pobūdį:

  • Komisija pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnį užtikrina veiksmingą konkurenciją ir nediskriminavimą.
  • Komisija pagal 65 straipsnį gali pradėti rinkos tyrimą savo iniciatyva, institucijų ar suinteresuotų asmenų prašymu.
  • VVTAT pagal 10 straipsnį nagrinėja buitinių vartotojų ginčus dėl sutarčių nesąžiningų sąlygų ir nesąžiningos komercinės veiklos. Rinkos tyrimo eiga pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 65 straipsnį yra keturių etapų.

Pirmiausia apibrėžiama paslauga ir geografinė teritorija, tada tiriamas konkurencijos veiksmingumas. Po to nustatomi didelę įtaką rinkoje turintys asmenys ir sprendžiama dėl įpareigojimų pagal 68 straipsnio 1 dalį. Gaminančių vartotojų klausimas pagal pateiktus šaltinius siejamas su atsinaujinančių išteklių skatinimu ir sistemos pusiausvyra. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis leidžia valstybei skatinti gamybą iš atsinaujinančių išteklių per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Tačiau Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4 straipsnis kartu reikalauja saugumo, patikimumo, ekonomiškai pagrįstos kainos ir nediskriminavimo.

Pasekmės

Praktiškai ši žinia svarbi tiekėjams, pažeidžiamiems vartotojams, gaminantiems vartotojams ir reguliuotojui. Tiekėjams ji svarbi dėl kainodaros laisvės, investicijų planavimo ir galimo rinkos tyrimo pagal 65 straipsnį. Pažeidžiamiems vartotojams ji svarbi dėl tiekėjo pasirinkimo, informacijos aiškumo ir ginčų nagrinėjimo VVTAT pagal 10 straipsnį. Tolesnė eiga gali klostytis trimis teisiniais keliais:

  • individualūs buitiniai vartotojai gali kelti ginčus dėl sutarčių sąlygų ar komercinės veiklos VVTAT.
  • suinteresuoti asmenys ar institucijos gali prašyti Komisijos pradėti rinkos tyrimą.
  • Komisija gali pati pradėti tyrimą ir pereiti per 65 straipsnio 3 dalyje nurodytus etapus. Jeigu ginčas liks vartotojo ir tiekėjo lygmenyje, pirmiausia reikšmę turės sutarties sąlygos ir tiekėjo pakeitimo 2 savaičių terminas.

Jeigu klausimas taps rinkos struktūros problema, lauktinas Komisijos sprendimas pradėti rinkos tyrimą pagal 65 straipsnio 4 dalį. Sekimo taškas: artimiausias procedūrinis dokumentas būtų VVTAT sprendimas dėl konkretaus vartotojo skundo arba Komisijos sprendimas pradėti rinkos tyrimą.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė, remdamasi energetikos reguliuotojo ir elektros rinkos dalyvių siūlymais. Siekta įgalinti vartotojus sudaryti kelias tiekimo sutartis, turėti kelis apskaitos ir sąskaitų taškus, dalytis pasigaminta elektra ir skatinti tarpusavio prekybos platformas. Pagrindinis argumentas buvo, kad aktyvesnis vartotojų dalyvavimas, didesnis tiekėjų pasirinkimas ir lankstesnė rinka stiprina ilgalaikę vartotojų apsaugą, o pajėgumų mechanizmai būtini patikimam tiekimui ir investicijoms į vietinę gamybą, kaupimą bei paklausos valdymą; aiškių prieštaravimų pateiktuose tekstuose nematyti.

📄 Originalas — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Teisinis paradoksas drebina verslo pasaulį: kodėl apvogta įmonė valstybei iki šiol yra „antrarūšė“? 🔗
Teisinis paradoksas drebina verslo pasaulį: kodėl apvogta įmonė valstybei iki šiol yra „antrarūšė“? Kodėl civilinio ieškovo teisių verslui nebeužtenka Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnį…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 28 straipsnis (statute)
28 straipsnis. Nukentėjusysis 1. Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba dėl nusikalstamos veikos…
28 straipsnis. Nukentėjusysis 1. Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba dėl nusikalstamos veikos mirusio arba priverstinai pradanginto fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties ar priverstinio dingimo patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis taip pat turi teisę atsisakyti gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, nebent toks atsisakymas pažeistų įtariamojo ar kaltinamojo teises. 3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 110 straipsnis (statute)
110 straipsnis. Civilinis ieškovas [Dalies redakcija iki 2007-09-01] 1. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje…
110 straipsnis. Civilinis ieškovas [Dalies redakcija iki 2007-09-01] 1. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. [Dalies redakcija nuo 2007-09-01] 1. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Civilinis ieškovas turi teisę: 1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; 2) teikti įrodymus; 3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; 4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus; 5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu; 7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. 3. Civilinis ieškovas privalo: 1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu; 3) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu 1. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. 2…
44 straipsnis. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu 1. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. 2. Kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, dėl ko jis sulaikomas ar suimamas. 3. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas ar suimtas. 4. Kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka. 5. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. 6. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. 7. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. 8. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą. 9. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto neliečiamybę, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos šio Kodekso numatytais atvejais ir tvarka. 10. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 11. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu šioje dalyje nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.
Analizė
Įmonė gali skaičiuoti pavogtą turtą iki cento, bet negali naudotis nukentėjusiojo statusu, kuris leistų pilnai veikti dėl pačios baudžiamosios bylos krypties.
Ši asimetrija yra naujienos branduolys: juridinis asmuo gali būti proceso adresatas kaip kaltinamas subjektas, bet ne nukentėjusysis kaip žalos patyręs subjektas.

Esmė

Dabartinis klausimas nėra vien dėl žalos atlyginimo: jis dėl to, ar juridinis asmuo gali būti visavertis baudžiamojo proceso dalyvis, kai nusikaltimu nukenčia pats. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnį, 109 straipsnį, 110 straipsnį, 55 straipsnį, 107 straipsnį, 252 straipsnį ir 388 straipsnį. Naujienos faktas tas, kad apvogta ar kitaip nusikaltimu žalą patyrusi įmonė pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį negali būti nukentėjusioji, nes ši sąvoka siejama su fiziniu asmeniu. Juridiniam asmeniui paliktas civilinio ieškovo kelias pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, jeigu baudžiamojoje byloje reikalaujama atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. | Statusas | Kas gali būti pripažintas | Pagrindinė procesinė apimtis |

Nukentėjusysisfizinis asmuo arba nurodyti mirusio ar pradanginto fizinio asmens artimiejibylos eiga, įrodymai, prašymai, nušalinimai, skundai, teismo procesas
Civilinis ieškovasfizinis arba juridinis asmuoteisės tiek, kiek jos susijusios su civiliniu ieškiniu

Teisinis vertinimas

Pagal BPK 28 straipsnio 2 dalį nukentėjusysis gali gauti informaciją apie proceso padėtį, teikti įrodymus, prašymus, nušalinimus, susipažinti su byla, skųsti veiksmus ir sprendimus, taip pat pasakyti baigiamąją kalbą. Pagal BPK 110 straipsnio 2 dalį civilinis ieškovas taip pat turi procesinių teisių, bet skundus gali teikti tik tiek, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu. Taigi įmonės procesinė problema kyla ne iš žalos nebuvimo, o iš jos teisių susiaurinimo iki ieškinio ribų. Įmonė gali skaičiuoti pavogtą turtą iki cento, bet negali naudotis nukentėjusiojo statusu, kuris leistų pilnai veikti dėl pačios baudžiamosios bylos krypties. Civilinio ieškovo kelias įmonei reiškia šiuos veiksmus ir pareigas:

  • pagal BPK 109 straipsnį pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam, kaltinamajam arba materialiai atsakingiems asmenims;
  • pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį būti pripažintai civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi;
  • pagal BPK 109 straipsnį užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų renkami duomenys apie ieškinio pagrindą ir dydį;
  • pagal BPK 110 straipsnio 3 dalį dalyvauti pirmosios instancijos teisme, pateikti turimus dokumentus ir laikytis proceso tvarkos. Procesinė rizika ypač aiški pagal BPK 252 straipsnio 1 dalį: neatvykus civiliniam ieškovui ar jo atstovui, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju įmonė dar gali reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, bet baudžiamojoje byloje jos kompensacinis klausimas netenka nagrinėjimo. Pagal BPK 252 straipsnio 2 dalį teismas gali nagrinėti ieškinį ieškovui nedalyvaujant, jeigu tai pripažįstama reikalinga arba yra toks prašymas. Tai rodo, kad juridinio asmens padėtis sukonstruota kaip turtinio reikalavimo, o ne pilnos procesinės apsaugos modelis. Kita vertus, kodeksas juridinį asmenį aiškiai mato kaip galimą baudžiamosios atsakomybės proceso subjektą. Pagal BPK 388 straipsnio 4 dalį trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas naudojasi visomis įtariamojo ir kaltinamojo teisėmis bei atlieka jų pareigas. Ši asimetrija yra naujienos branduolys: juridinis asmuo gali būti proceso adresatas kaip kaltinamas subjektas, bet ne nukentėjusysis kaip žalos patyręs subjektas. Pateiktose projekto išvadose dėl BPK 28 straipsnio keitimo matyti, kad juridinio asmens įtraukimas į nukentėjusiojo sąvoką reikalautų sisteminio suderinimo. Jose nurodyta peržiūrėti su nukentėjusiojo statusu susijusias normas, įskaitant tik fiziniam asmeniui skirtas garantijas ir pareigas. Atskirai keliama problema dėl BPK 28 straipsnio 3 dalies pareigos duoti parodymus, nes pateiktoje išvadoje pažymėta, kad juridinis asmuo nėra Baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytos atsakomybės už melagingus parodymus subjektas. Tas pats argumentas minimas ir dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo. Instituciškai statuso suteikimo raktas priklauso ne pačiai įmonei, o proceso institucijoms:
  • nukentėjusįjį pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį pripažįsta ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba teismas;
  • civilinį ieškovą pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį pripažįsta ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba teismas;
  • įgaliotasis atstovas pagal BPK 55 straipsnį procese dalyvauja priėmus nutarimą arba nutartį.

Pasekmės

Jeigu reguliavimas nepasikeis, įmonių praktinė gynyba liks sutelkta į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tai svarbu bendrovėms, kurios patiria žalą dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo ar kitų veikų, nes jų įtaka baudžiamosios bylos eigai liks siauresnė už fizinio asmens nukentėjusiojo įtaką. Pagal BPK 107 straipsnį savanoriškas žalos atlyginimas gali nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Todėl kompensacijos gavimas nebūtinai išsprendžia įmonės interesą dėl veikos kvalifikavimo ar bylos procesinės krypties. Jeigu BPK 28 straipsnis būtų keičiamas, vien juridinio asmens įrašymo į nukentėjusiojo sąvoką nepakaktų. Pateiktos išvados dėl projekto Nr. XIIP-3455 rodo, kad kartu turėtų būti derinamos nukentėjusiojo teisės, pareigos, atstovavimo taisyklės, privataus kaltinimo galimybės ir atsakomybės už procesinių pareigų pažeidimą klausimai. Praktikoje tai paliestų ne tik dideles bendroves, bet ir smulkų verslą, kurio žala dažnai priklauso nuo dokumentų, apskaitos ir vidinių procesų įvertinimo baudžiamojoje byloje. Toliau procedūriškai lauktinas sprendimas dėl BPK 28 straipsnio konstitucingumo klausimo; po jo, esant prieštarai, turėtų būti rengiamas Seimo pakeitimo projektas dėl juridinio asmens nukentėjusiojo statuso ir susijusių BPK nuostatų suderinimo.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė, projektus rengiant Teisingumo ministerijai ir teisingumo ministrui, siekiant perkelti ES nusikaltimų aukų teisių direktyvą. Tikslas buvo sustiprinti nukentėjusių fizinių asmenų procesines teises, vertimą, informavimą ir specialių apsaugos poreikių vertinimą. Pagrindinis prieštaravimas buvo tas, kad nukentėjusiojo sąvoka susieta tik su fiziniu asmeniu, todėl nusikaltimu žalą patyrusi įmonė lieka civiliniu ieškovu su siauresnėmis procesinėmis teisėmis; Teisės departamentas taip pat kėlė terminijos ir pripažinimo nukentėjusiuoju aiškumo problemas.

📄 Originalas — Lrytas
Aukščiausiasis Teismas sužlugdė kontrabandininko viltis būti išteisintam – nuteistas pagrįstai 🔗
Teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis, veikęs kartu su vykdytojais ir padėjėju, žemesnės instancijos teismų pagrįstai pripažintas kaltu organizavęs ir koordinavęs du kontrabandinių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė sudarė beveik 3…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 199-2 straipsnis (statute)
199(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar…
199(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 199 straipsnis (statute)
199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet…
199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1992 straipsnis (statute)
1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo…
1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analizė
Ši byla parodo, kad transporto numerio fiksavimas tampa baudžiamojo proceso įrodymu tada, kai jį neša teisėtas tyrimo tikslas.
Gynybai tai reiškia siauresnę erdvę ginčyti automatizuotai surinktus transporto priemonių numerių duomenis vien dėl jų techninės kilmės.

Esmė

Kasacijoje spręstas ne vien cigarečių gabenimo faktas, o ar organizacinis vaidmuo ir DPKS duomenys gali išlaikyti apkaltinamąjį nuosprendį. Ši byla parodo, kad transporto numerio fiksavimas tampa baudžiamojo proceso įrodymu tada, kai jį neša teisėtas tyrimo tikslas.

  • Naujienos faktas: nuteistasis siekė išteisinimo dėl beveik 3 mln. eurų vertės cigarečių gabenimų ir susijusio 12 500 eurų kyšio.
  • Klausimas dėl bendrininkavimo spręstinas pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnį, 25 straipsnį ir 26 straipsnį.
  • Klausimas dėl akcizinių prekių gabenimo kvalifikavimo spręstinas pagal Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnį arba matomoje ištraukoje nurodytą Baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnį.
  • DPKS duomenų leistinumas, pagal žinioje pateiktą teismo argumentaciją, siejamas su BDAR 2 straipsnio 2 dalies d punktu ir Direktyva (ES) 2016/680.

Teisinis vertinimas

Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalis organizatorių apibrėžia kaip asmenį, parengusį veiką, jai vadovavusį ar koordinavusį. Tai tiesiogiai atitinka aprašytą vaidmenį: nuteistasis veikė ne kaip atsitiktinis gabentojas, o kaip dviejų gabenimų organizatorius ir koordinatorius. Pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 2 dalį bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Todėl kaltinimas galėjo apimti skirtingus vaidmenis, jeigu kiekvieno asmens indėlis buvo susietas su bendra tyčia. - Baudžiamojo kodekso 26 straipsnio 1 dalis riboja atsakomybę tik tomis vykdytojo veikomis, kurias apėmė bendrininko tyčia.

  • Baudžiamojo kodekso 26 straipsnio 4 dalis leidžia organizatorių bausti pagal vykdytojo veiką numatantį straipsnį ir 24 straipsnio 4 dalį.
  • Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalis organizuotai grupei reikalauja susitarimo daryti nusikaltimą ir skirtingų vaidmenų.
  • Aprašyti vykdytojai, padėjėjas ir koordinatorius sudaro teisiškai reikšmingą vaidmenų pasiskirstymą. | Norma | Riba arba sankcija |
BK 199-2 straipsnio 1 dalisvertė viršija 250 MGL; bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų
BK 1992 straipsnio 1 dalisviršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL; iki 4 metų
BK 1992 straipsnio 2 dalisviršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL; iki 6 metų
BK 1992 straipsnio 3 dalisviršija 900 MGL; iki 8 metųBeveik 3 mln. eurų muitinė vertė ir apie 386 tūkst. eurų akcizinių prekių vertė akivaizdžiai perkelia bylą į didelės vertės baudžiamosios atsakomybės lauką.

Teismo praktika šaltiniuose pateikta per šią Aukščiausiojo Teismo bylą: ji lemia, kad DPKS duomenys savaime neatmetami kaip įrodymai. Kolegija pripažino, kad vien sutarties tarp Muitinės departamento ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos analizė buvo per siaura. Tačiau tas siaurumas nesugriovė išvadų, nes duomenys rinkti pradėjus ikiteisminį tyrimą nusikalstamai veikai nustatyti. Pagal žinioje nurodytą BDAR 2 straipsnio 2 dalies d punktą, toks tvarkymas nepatenka į BDAR bendrąją taikymo sritį. Tokiu atveju taikytinas specialus režimas pagal Direktyvą (ES) 2016/680, kai tvarkymo tikslas yra nusikalstamų veikų tyrimas.

Pasekmės

Pagrindinė praktinė pasekmė yra ta, kad kasacinis teismas paliko galioti apkaltinimo pagrindą dėl organizuoto akcizinių prekių gabenimo. Gynybai tai reiškia siauresnę erdvę ginčyti automatizuotai surinktus transporto priemonių numerių duomenis vien dėl jų techninės kilmės. Ikiteisminio tyrimo įstaigoms ši byla reikšminga dėl pareigos DPKS duomenis pagrįsti ne tik sutartimis, bet ir duomenų tvarkymo režimu.

  • Tyrime turi būti aiškus tikslas: nusikalstamos veikos prevencija, tyrimas, atskleidimas arba baudžiamasis persekiojimas.
  • Turi būti identifikuotas teisinis pagrindas pagal specialųjį duomenų tvarkymo režimą.
  • Turi būti įvertinti būtinumo ir proporcingumo principai.
  • Netiesioginiai identifikatoriai, įskaitant valstybinį numerį, gali būti asmens duomenys, kai susiejami su žmogumi. Tolesnė eiga praktiškai priklauso nuo galutinio kasacinio procesinio rezultato, nurodyto Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Kadangi žinia skelbia, jog nuteistas pagrįstai, artimiausias procedūrinis taškas yra įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymas pagal teismo sprendime nustatytą tvarką.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Iniciatoriai iš pateiktų ištraukų aiškiai nenustatomi. Reguliavimu siekta griežtinti atsakomybę už kontrabandą, mažinant baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą ir suderinant susijusių Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijas. Pagrindinis argumentas buvo prevencija: baudžiamoji atsakomybė laikyta labiau atgrasančia nei administracinė, nes esama riba leido kontrabandininkams pelningai gabenti prekes neperžengiant baudžiamosios atsakomybės slenksčio; esminių prieštaravimų pateiktose ištraukose nematyti.

📄 Originalas — tv3.lt
Sulaukę tokio darbdavio pasiūlymo, sukluskite: metas ieškoti kito darbo? 🔗
Specialistai ragina atkreipti dėmesį ne tik į siūlomą atlyginimą, bet ir į darbo sąlygas, keliamus reikalavimus bei patį darbdavį – itin gerai skambantis pasiūlymas kai kuriais atvejais gali tapti ir įspėjamuoju ženklu. Apie tai naujienų…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 25 straipsnis (statute)
25 straipsnis. Teisingas informavimas ir konfidencialios informacijos apsauga 1. Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes…
25 straipsnis. Teisingas informavimas ir konfidencialios informacijos apsauga 1. Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. 2. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt.) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. 3. Darbo sutartis ir šio kodekso 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti išdėstytos lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis, – lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais informacija turi būti perduota lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis arba asmuo su negalia, – lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba. 5. Pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos. 6. Darbo skelbime (informacijos rengėjo, platintojo skelbiamame pranešime apie darbo pasiūlymą) darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. 7. Šiame kodekse nustatytos garantijos darbuotojui taikomos, kai jis darbdaviui pateikia negalios, vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą ar kitą darbuotojo teisę į garantiją patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai darbdavys turi duomenis, patvirtinančius darbuotojo teisę į garantiją. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2704, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11228
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 70 straipsnis (statute)
70 straipsnis. Draudimas diskriminuoti 1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant…
70 straipsnis. Draudimas diskriminuoti 1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar gebėjimus darbo funkciją. 2. Nustatant darbo, darbo apmokėjimo, kvalifikacijos tobulinimo ar skatinimo sąlygas, darbdaviui draudžiama atsižvelgti į skirtingą pagal terminuotą darbo sutartį ir pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų darbo santykių su darbdaviu trukmę. 3. Aplinkybė, kad darbuotojas dirba pagal terminuotą darbo sutartį, neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti tokio darbuotojo mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinį tobulėjimą ir karjerą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso paskirtis ir reglamentuojami visuomeniniai santykiai 1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – šis kodeksas)…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso paskirtis ir reglamentuojami visuomeniniai santykiai 1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – šis kodeksas) reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka. 2. Šis kodeksas taip pat reglamentuoja visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiaisiais darbo santykiais (santykiai iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, kolektyviniai darbo santykiai, nagrinėjant ginčus tarp darbo santykių dalyvių atsirandantys santykiai, su įstatymo laikymusi ir priežiūra susiję santykiai ir kiti). 3. Šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas reglamentuoja ir kitų įstatymų reglamentuojamus visuomeninius santykius, atsirandančius asmenims įgyvendinant profesinę, tarnybinę, kūrybinę ar kitokią veiklą. 4. Šio kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Analizė
Darbo pasiūlymo teisėtumas čia priklauso ne nuo atlygio patrauklumo, o nuo patikrinamo informacijos tikslumo.
Darbo teisėje „vokelis“ prasideda ne nuo grynųjų perdavimo, o nuo darbdavio siūlymo raštu fiksuoti mažesnį atlygio dydį.

Esmė

Darbo pasiūlymo teisėtumas čia priklauso ne nuo atlygio patrauklumo, o nuo patikrinamo informacijos tikslumo. Jei skelbimas vilioja atlygiu, bet nutyli bazinį dydį, darbo sąlygas ar atrankos kriterijus, rizika pereina iš rinkodaros į darbo teisę. Naujienoje aprašomas darbdavio pasiūlymas vertintinas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 6 dalis, Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalį, Lygių galimybių įstatymo 7 ir 11 straipsnius bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 ir 16 straipsnius. Šios normos sprendžia tris klausimus: ar informacija kandidatui teisinga, ar atlygis skelbiamas skaidriai, ir ar atranka nevykdoma draudžiamais pagrindais.

Teisinis vertinimas

Pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys turi laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ar nutraukimą. Todėl neaiškios funkcijos, pakeistas darbo laikas arba žadamas kitas realus atlygis yra ne smulkmenos, o sutarties sudarymui reikšminga informacija. - Darbdavys pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalį darbo skelbime privalo nurodyti bazinio darbo užmokesčio dydį arba dydžio intervalą.

  • Pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalį dokumentai ir kita informacija turi būti pateikiami raštu, įskaitant elektronines priemones.
  • Pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 3 ir 4 dalis darbo sutartis ir perduodama informacija turi būti lietuvių kalba, o užsieniečiui ar asmeniui su negalia – ir suprantama kalba. | Klausimas | Taikoma norma |
Atlygio dydis skelbimeDarbo kodekso 25 straipsnio 6 dalis
Teisinga informacija prieš sutartįDarbo kodekso 25 straipsnio 1 dalis
Rašytinis informacijos pateikimasDarbo kodekso 25 straipsnio 2 dalis
Nediskriminacinė atrankaDarbo kodekso 26 straipsnio 1 dalis, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnisJeigu darbdavys sako, kad sutartyje bus viena suma, o faktiškai mokės daugiau, kandidatas gauna priešingus duomenis apie esminę sąlygą. Darbo teisėje „vokelis“ prasideda ne nuo grynųjų perdavimo, o nuo darbdavio siūlymo raštu fiksuoti mažesnį atlygio dydį. Diskriminacinė skelbimo rizika kyla atskirai nuo atlygio. Lygių galimybių įstatymo 11 straipsnis draudžia skelbimuose suteikti pirmenybę pagal lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, amžių, negalią ir kitus nurodytus pagrindus. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 16 straipsnis papildomai draudžia reikalauti informacijos apie šeiminę padėtį, privatų gyvenimą ar šeimos planus. - Priimdamas į darbą darbdavys pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį turi taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas.
  • Pagal Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalį draudžiama diskriminacija dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo dalykinėmis savybėmis.
  • Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnį skirtingas vertinimas dėl lyties galimas tik ribotais nurodytais atvejais.

Pasekmės

Praktiškai kandidatui svarbiausias įrodymas yra ne darbdavio tonas pokalbyje, o išsaugotas skelbimas, susirašinėjimas ir darbo sutarties tekstas. Jei šie dokumentai nesutampa, ginčo ašis būtų Darbo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai dėl teisingos bei rašytinės informacijos. Darbdaviui rizikingiausias scenarijus yra skelbimas su dideliu atlygiu, bet be bazinio dydžio arba intervalo. Toks skelbimas kertasi su Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalimi, nepriklausomai nuo to, ar kandidatas vėliau sutinka dirbti. Kitas scenarijus – skelbimas arba atranka atsiremia į amžių, lytį, šeiminę padėtį ar šeimos planus. Tada vertinimas pereina į Lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio taikymą. Toliau procedūriškai reikėtų laukti rašytinio darbo sutarties projekto arba darbdavio rašytinio patikslinimo dėl atlygio, funkcijų ir darbo laiko per protingą terminą pagal Darbo kodekso 25 straipsnio 1–2 dalis.

📄 Originalas — JP.lt
Liūdynės kaime vairuotojui nustatytas 2,10 prom. girtumas 🔗
Panevėžio rajone, Liūdynės kaime, neblaivus vyras vairavo automobilį „Lexus RX 450h“. Vairuotojui nustatytas 2,10 promilės girtumas. Kaip pranešė Panevėžio policija, liepos 28 d., apie 17 val. 15 min., Liūdynės kaime 1965 metais gimęs…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.
Analizė
Vairavimas su 2,10 promilės nėra sunkesnė administracinio nusižengimo versija, o savarankiška nusikalstama veika pagal BK 2811 straipsnį.
Pats neblaivumas čia yra ne gynybos argumentas, o nusikalstamos veikos sudėties požymis pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Esmė

2,10 promilės rodmuo bylą perkelia iš administracinės neblaivumo zonos į baudžiamosios atsakomybės zoną. Lemiamas klausimas nėra vien vairavimo faktas, o tai, ar nustatytas 1,51 promilės ir didesnis neblaivumas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. - Naujienoje nurodyta, kad 2026 m. liepos 28 d. Liūdynės kaime vyras vairavo „Lexus RX 450h“, jam nustatytas 2,10 promilės neblaivumas.

  • Teisinis kvalifikavimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1–2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 19 straipsnį, taip pat neblaivumo nustatymo tvarką pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktą.
  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnis reikštų kitą kvalifikavimo kryptį tik tada, jei vairuojant būtų pažeistos eismo saugumo taisyklės ir įvyktų eismo įvykis su sveikatos sutrikdymu arba didele turtine žala. | Riba arba padarinys | Šaltinyje nurodyta reikšmė |
Administracinio neblaivumo intervalas pagal ANK 427 straipsnįne mažiau kaip 0,41, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės
Baudžiamosios atsakomybės slenkstis pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį1,51 promilės ir daugiau
Šios situacijos rodmuo2,10 promilės
Sankcija pagal BK 2811 straipsnio 1 dalįbauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus faktus vairuotojo 2,10 promilės rodmuo viršija BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės ribą. Vairavimas su 2,10 promilės nėra sunkesnė administracinio nusižengimo versija, o savarankiška nusikalstama veika pagal BK 2811 straipsnį. - Vairuotojo teisinė pareiga šioje situacijoje yra nevairuoti motorinės transporto priemonės esant 1,51 promilės ar didesniam neblaivumui.

  • Policijos pareigūno pareiga pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktą yra tikrinti įtariamą neblaivų vairuotoją.
  • Kai iškvėptame ore nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracija, tas asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai.
  • Pagal policijos tvarkos aprašo 3.2 punktą pareigūnas tokį vairuotoją nušalina nuo transporto priemonių vairavimo ir pristato medicininei apžiūrai. BK 19 straipsnio 1 dalis užkerta kelią remtis savanorišku apsvaigimu kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Todėl pats neblaivumas čia yra ne gynybos argumentas, o nusikalstamos veikos sudėties požymis pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. BK 2811 straipsnio 2 dalis dar labiau siaurina gynybos lauką, nes atsakomybė kyla ir tada, kai ši veika padaryta dėl neatsargumo. ANK 427 straipsnis šiai faktinei situacijai tiesiogiai netinka kaip pagrindinė atsakomybės norma, nes jo ribos apima 0,41–1,5 promilės intervalą. Jis gali būti reikšmingas tik kontekstui, nes rodo, kur baigiasi pakartotinio administracinio vairavimo neblaiviam režimas ir prasideda baudžiamoji riba. Jei būtų nustatyta tik iki 1,5 promilės, pakartotinumo atveju šaltiniuose nurodyta 1 000–1 500 eurų bauda vairuotojams ir teisės vairuoti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų pagal ANK 427 straipsnį. Tačiau 2,10 promilės rodmuo šį administracinį modelį peržengia. BK 281 straipsnis pagal pateiktus faktus nėra pagrindinė norma, nes naujienoje nenurodyta eismo įvykio, sveikatos sutrikdymo ar didelės turtinės žalos. Jei tokie padariniai būtų nustatyti, kvalifikavimas galėtų pereiti prie BK 281 straipsnio 2, 3 arba 4 dalių, kur numatytos griežtesnės laisvės atėmimo ribos. Pateiktuose šaltiniuose teismų praktikos nėra, todėl analizė remiasi tik įstatymų ir poįstatyminių aktų tekstu.

Pasekmės

Realistiškas pagrindinis scenarijus yra ikiteisminis tyrimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes viešai nurodytas 2,10 promilės rodmuo viršija baudžiamąją ribą. Procesiškai svarbiausias įrodymų mazgas bus neblaivumo nustatymas ir medicininė apžiūra, kuri taikoma viršijus 1,5 promilės pagal nurodytas taisykles. Praktinė rizika vairuotojui yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. - Vairuotojui svarbu, kad 2,10 promilės rodmuo patenka į BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijos lauką.

  • Policijai svarbu tinkamai atlikti nušalinimą, patikrinimą ir medicininės apžiūros procedūrą.
  • Prokuratūrai svarbu atriboti BK 2811 straipsnį nuo BK 281 straipsnio, jei neatsiranda eismo įvykio padarinių.
  • Transporto priemonės savininkui praktiškai svarbi tyrimo eiga, nes byla siejama su konkrečiu automobiliu „Lexus RX 450h“. Kitas scenarijus būtų kvalifikavimo išplėtimas pagal BK 281 straipsnį, bet tik atsiradus šaltiniuose nurodytiems padariniams. Jei tokių padarinių nėra, byla išlieka neblaivaus vairavimo nusikalstamos veikos lygmenyje pagal BK 2811 straipsnį. Toliau lauktinas ikiteisminio tyrimo sprendimas dėl vairavimo neblaiviam, o procedūros atramos taškas jau dabar yra daugiau kaip 1,5 promilės rodmuo ir medicininės apžiūros dokumentas.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — 15min.lt
Aurelijus Veryga: prieš pradedant apkaltą „aušriečių“ lyderiui reikia sulaukti LAT sprendimo 🔗
Be to, europarlamentaras pabrėžė, kad tokiose situacijose Seimas turėtų laikytis nuoseklumo nepaisant to, su kuo susijusi sprendžiama situacija. „Atrodytų logiška sulaukti galutinio teismo sprendimo, nes esame matę ne vieną bylą su…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon…
32 straipsnis. Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn 1. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. 2. Jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Kodeksas Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 297 straipsnis (statute)
297 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu.
297 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 461 straipsnis (statute)
[Context: Law: "Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso kodeksas" | Article: 461…
[Context: Law: "Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso kodeksas" | Article: 461 straipsnis | fragmentas 1 of 2] 3. Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 41 straipsnis įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d. 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1368, 2007-12-13, Žin., 2007, Nr. 140-5748 (2007-12-29) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 342 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 17(2), 365(1), 365(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2008 m. kovo 1 d. 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1493, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1842 (2008-04-30) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 50, 51 IR 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 3(1) STRAIPSNIU IR 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 168, 170, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 31 straipsnį, įsigalioja 2010 m. spalio 1 d. 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 91, 94, 151, 198, 199, 212, 216, 238, 254, 279, 283, 303, 327, 342, 357, 361, 421 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 170(1), 199(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1240, 2010-12-16, Žin., 2010, Nr. 157-7974 (2010-12-31) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 220 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1269, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 157-7981 (2010-12-31) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 187, 188, 218, 220 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1264, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-37 (2011-01-06) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 165 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2011 m. vasario 1 d. 21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1473, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3960 (2011-07-05) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 212, 309, 342, 357, 361 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 349, 350 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS 25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3, 9, 40, 63, 64, 145, 147, 152, 154, 158, 160, 161, 162, 163, 170, 172, 178, 179, 181, 183, 212, 214, 217, 218, 220, 237, 254, 276, 372, 373, 374(1), 374(2), 418, 419, 421, 422, 426, 429 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 3(2), 160(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 4, 31, 32, 33, 34 ir 41 straipsnius, įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d. 26. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1481, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4127 (2011-07-13) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 40, 320, 323, 366 IR 373 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2011-10-01. 27. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1505, 2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4147 (2011-07-13) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 132(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 28. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1852, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 164-7797 (2011-12-31) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 426 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 308(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 29. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1862, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-109 (2012-01-06) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 89, 90, 339, 342, 348, 357, 358, 360, 362, 364, 452 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 36(1), 253(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d. 30. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2003, 2012-05-10, Žin., 2012, Nr. 57-2826 (2012-05-19) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 114 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d. 31. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2109, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4030 (2012-07-04) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 168 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 32. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2199, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4277 (2012-07-13) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 212, 254 IR 327 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 33. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2200, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4278 (2012-07-13) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 94, 342, 344, 362, 364, 365, 365(2) STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 17(3), 365(3), 365(4) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 4 ir 13 straipsnius, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. 34. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2240, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6099 (2012-10-20) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 77(2), 170 IR 181 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. 35. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2407, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6961 (2012-11-24) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 170, 173, 214 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 36. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-275, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2680 (2013-05-25) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 50, 51, 106 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtiems sprendimams dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. 37. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-346, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 62-3058 (2013-06-12) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 66, 67, 69(1), 71(1), 73, 365(1) STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. 38. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 71, 75, 120, 121, 126, 132, 139, 179, 183, 218, 219, 233, 236, 261, 273, 279, 285, 286, 317, 319, 426, 427, 428, 429, 432 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 131(1), 430(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šio įstatymo 9, 10, 15, 17, 18 ir 19 straipsniai įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 39. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-502, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3773 (2013-07-13) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 167, 409 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 40. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-551, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 109-5365 (2013-10-17) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133, 139, 307, 421 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 41. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-617, 2013-11-26, Žin., 2013, Nr. 124-6289 (2013-12-05) BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 42. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37, 102, 233, 240, 243, 244, 261, 273, 314, 323, 361, 362, 362-1, 364, 367, 440, 441, 442 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 242-1 STRAIPSNIU Šio įstatymo 6 ir 7 straipsniai įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Prašymai, teikimai ir skundai, paduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnis taikomas nuosprendžiams ir nutartims, priimtiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 43. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9, 154, 186, 280, 283 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO 44. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 45. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 46. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 55, 80, 80-1, 149 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 150-1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 47. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9, 185, 186, 275, 276, 283 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS *** Pabaiga *** Konstitucinio Teismo nutarimai: 1 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 STRAIPSNIO 3 DALIES (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2000 M. RUGSĖJO 19 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 306 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.), 308 STRAIPSNIO (2006 M. BIRŽELIO 1 D. RED.) 2 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 324 STRAIPSNIO 12, 13 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 377 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.) 9 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 448 STRAIPSNIO 7 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 454 STRAIPSNIO 5, 6 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 460 STRAIPSNIO 4, 5 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268 STRAIPSNIO 3 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 285 STRAIPSNIO 2, 5 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 286 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 288 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 289 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 303 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 320 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 325 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 358 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL PAREIŠKĖJO - SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120 STRAIPSNIO (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA) 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR. 2067 "DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO", LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRŽELIO 18 D. DEKRETAS NR. 128 "DĖL APYGARDŲ TEISMŲ SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMO" TA APIMTIMI, KURIA NUSTATYTA, KAD VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISĖJAS KONSTANTAS RAMELIS SKIRIAMAS ŠIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PIRMININKU, NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2013-11-15, Žin., 2013, Nr. 119-6005 (2013-11-20) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 255 STRAIPSNIO 2 DALIES (2003 M. BALANDŽIO 10 D. REDAKCIJA), 256 STRAIPSNIO 1 DALIES (2007 M. BIRŽELIO 28 D., 2011 M. GRUODŽIO 22 D. REDAKCIJOS), 4 DALIES (2007 M. BIRŽELIO 28 D., 2011 M. GRUODŽIO 22 D. REDAKCIJOS), 320 STRAIPSNIO 3 DALIES, 326 STRAIPSNIO 1 DALIES (2007 M. BIRŽELIO 28 D. REDAKCIJA) 4 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymas 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365-1 ir 365-3 straipsnių pakeitimo įstatymas 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymas 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 73, 121, 122, 342 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 365-5 straipsniu įstatymas 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio pakeitimo įstatymas 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126, 132-1, 139 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio pakeitimo įstatymas 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio pakeitimo įstatymas 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 9-1 straipsniu ir 188, 189, 246, 255, 256 straipsnių pakeitimo įstatymas 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymas 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253-1, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymas 13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Pranešimas Nr. 2B-43P, 2015-09-25, Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio (2002 m. kovo 14 d. redakcija su 2010 m. rugsėjo 21 d. pakeitimu) galiojimo sustabdymo 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 ir 133 straipsnių pakeitimo įstatymas 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 8-1 straipsniu ir 95, 96, 179, 183, 191, 220 straipsnių pakeitimo įstatymas 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Analizė
LAT laukimas gali būti politinio atsargumo argumentas, bet Konstitucijos 74 straipsnyje lemiamas slenkstis yra paaiškėjęs nusikaltimas ir Seimo balsavimas dėl mandato.
Mandato netekimas reikalauja konstituciškai nurodyto pagrindo ir tinkamos institucijos akto.

Esmė

Apkaltos klausimas čia nėra vien politinio nuoseklumo klausimas: jis priklauso nuo to, ar nusikaltimo padarymo faktas laikytinas paaiškėjusiu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnį. Kita ašis yra Seimo mandato likimas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktą, nes mandatas nutrūksta tik Seimui jį panaikinus apkaltos tvarka. Naujienos faktas yra siauras: Apeliacinis teismas pripažino R. Žemaitaitį kaltu, o politinis ginčas kilo dėl laukimo iki LAT stadijos. Taikytinos normos:

  • Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnis: Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali panaikinti Seimo nario mandatą, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas: Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsnis: Seimo darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnis: Seimo nario neliečiamybė saugo nuo baudžiamojo persekiojimo be Seimo sutikimo, bet ne nuo apkaltos pasekmių. | Klausimas | Pateiktas dydis arba terminas |
Mandato panaikinimo balsai3/5 visų Seimo narių pagal Konstitucijos 74 straipsnį
Draudimas po apkaltos dėl priesaikos ar šiurkštaus pažeidimone mažiau kaip 10 metų pagal Konstitucijos 74 straipsnį
VRK sprendimas dėl įgaliojimų nutrūkimo RK atvejaisne vėliau kaip per 15 dienų pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 1 dalį

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktas normas Seimas netenka galimybės spręsti tik tada, kai nėra konstitucinio pagrindo, bet pats pagrindas apibrėžtas plačiai: šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas arba paaiškėjęs nusikaltimas. Nusikaltimo faktas pagal Konstitucijos 74 straipsnį sukuria apkaltos galimybę, tačiau mandato panaikinimas nėra automatinis. Seimo veiksmai turėtų būti skiriami į etapus:

  • gauti procesinį pagrindą, susijusį su paaiškėjusiu nusikaltimu;
  • pradėti apkaltos procesą Seimo statuto nustatyta tvarka pagal Konstitucijos 74 ir 76 straipsnius;
  • įvertinti, ar pakanka balsų galutiniam sprendimui;
  • mandatą panaikinti tik 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Aštriausia šios situacijos formulė yra tokia: LAT laukimas gali būti politinio atsargumo argumentas, bet Konstitucijos 74 straipsnyje lemiamas slenkstis yra paaiškėjęs nusikaltimas ir Seimo balsavimas dėl mandato. Seimo nario neliečiamybė pagal Konstitucijos 62 straipsnį nekeičia apkaltos logikos, nes ši norma reguliuoja patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, suėmimą ir laisvės suvaržymą. Ankstesnė 2024 m. Konstitucinio Teismo išvada naujienoje minima kaip politiko ankstesnio konstitucinio vertinimo faktas, bet pateikti šaltiniai leidžia remtis tik bendra KT kompetencija. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar apkaltos byloje konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Pateikta praktika dėl rinkimų teisės rodo kitą svarbią ribą. Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada byloje Nr. 15/2012-16/2012 ir 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. KT19-N8/2014 lemia, kad pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą Seimas gali nutraukti mandatą dėl šiurkštaus rinkimų įstatymo pažeidimo tik remdamasis KT išvada. Ši praktika nesprendžia nusikaltimo fakto apkaltos pagal Konstitucijos 74 straipsnį, bet patvirtina principą, kad mandato netekimas reikalauja konstituciškai nurodyto pagrindo ir tinkamos institucijos akto.

Pasekmės

Praktiškai galimi trys scenarijai:

  • Seimas pradeda apkaltą remdamasis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir sprendžia dėl mandato panaikinimo 3/5 visų narių balsų dauguma.
  • Seimas politiškai laukia LAT stadijos, nors pateiktose Konstitucijos normose toks laukimas nėra suformuluotas kaip savarankiška sąlyga.
  • klausimas perkeliamas į konstitucinį vertinimą, jeigu apkaltos byloje reikėtų KT išvados dėl konkrečių veiksmų prieštaravimo Konstitucijai pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Jeigu mandatas būtų panaikintas apkaltos tvarka, įgaliojimai nutrūktų pagal Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktą ir Rinkimų kodekso 176 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Jeigu apkaltos pagrindas būtų priesaikos sulaužymas arba šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, pagal Konstitucijos 74 straipsnį atsirastų ne trumpesnis kaip 10 metų ribojimas užimti priesaika susietas pareigas. Procedūriškai svarbiausias artimiausias taškas yra Seimo sprendimas: ar pradėti apkaltos procesą gavus nuosprendžio pagrindą, ar laukti LAT stadijos, o galutinis lauktinas dokumentas būtų Seimo nutarimas dėl apkaltos eigos arba mandato panaikinimo.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo plati skirtingų frakcijų Seimo narių grupė. Juo siekta pakeisti Seimo nario imuniteto taisykles taip, kad parlamentaras, raštu sutikęs būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, galėtų leisti procesui vykti be atskiro Seimo sutikimo. Pagrindinis argumentas buvo, kad imunitetas neturėtų tapti kliūtimi baudžiamajam procesui, kai pats Seimo narys sutinka, o Teisės departamentas abejojo reguliavimo aiškumu: ar toks sutikimas apimtų suėmimą, kitus laisvės suvaržymus ir bausmės vykdymą, taip pat ar nepaneigtų Seimo, kaip institucijos, vaidmens suteikiant sutikimą.

🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →