Teisinė prizmė — 2026-10-05

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už necenzūrinius žodžius viešoje vietoje skiriama 30–140 eurų bauda, o pagal 4 dalį už nusižengimą renginyje gali būti skiriamas draudimas lankytis renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.

ANK 524 straipsnis numato atsakomybę už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą, o ANK 36 straipsnyje nustatyta diskriminacinių pagrindų sunkinanti aplinkybė.

Esmė

Sulaikytam vyriui, kuris Gedimino prospekte mitingo metu vartojo necenzūrinę leksiką ir pažeidė viešąją tvarką, atsakomybė bus vertinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 481 straipsnį — tai administracinis nusižengimas, už kurį gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinai padarius — nuo 140 iki 240 eurų. Sulaikytos moters, smogusios kitai protestuotojai, atvejis žinioje apibūdinamas kaip galima baudžiamoji atsakomybė, tačiau pateiktuose šaltiniuose nėra baudžiamojo kodekso nuostatų, todėl jos atsakomybės rėžis čia analizuojamas tik tiek, kiek leidžia ANK kontekstas. Papildoma praktinė rizika abiem atvejais kyla iš to, kad veikos padarytos viešojoje vietoje vykstančiame renginyje: pagal ANK 481 straipsnio 4 dalį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Atskiras klausimas — plakatuose ir skanduotėse matoma simbolika bei kurstymo rizika: ANK 524 straipsnis numato atsakomybę už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą, o ANK 36 straipsnyje nustatyta sunkinanti aplinkybė dėl diskriminacinių pagrindų, kuri gali būti taikoma bet kurios veikos atveju.

Teisinis vertinimas

Vyrio atveju pareigūnai taikys ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, o nuobauda bus skiriama administraciniu nurodymu arba nutarimu (ANK 32 straipsnio 3 dalis); vienu nutarimu gali būti skiriama tik viena nuobauda ir viena ar kelios administracinio poveikio priemonės (ANK 32 straipsnio 4 dalis). Jei sulaikytasis padarė kelis nusižengimus, nuobauda už kiekvieną skiriama atskirai pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį, o jei viena veika patenka pagal kelis straipsnius — galutinė nuobauda skiriama pagal sunkesnįjį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Sulaikymo metu pareigūnai galėjo taikyti ANK 595 straipsnyje numatytas prievartos priemones — asmens pristatymą, administracinį sulaikymą, apžiūrą ir daiktų patikrinimą. Baudų dydžio ribas patvirtina ANK 25 straipsnio 2 dalis: bendrosios baudos negali būti mažesnės kaip 10 eurų ir didesnės kaip 6 000 eurų, o specialiosios dalies sankcijos nustato konkrečius dydžius. Jei tarp protestuotojų būtų nepilnamečių, ANK 44 straipsnis nustato, kad jiems bauda lygi pusei įprastos, bet ne mažesnė kaip 5 ir ne didesnė kaip 900 eurų. Dėl simbolikos vertinimo — žinioje fiksuotas plakatas „Vakar – Juden Raus, šiandien – Lietuva lietuviams" ir protestuotojos teiginys apie matytą nacistinę simboliką sudaro pagrindą vertinti pagal ANK 524 straipsnį, o ANK 36 straipsnio diskriminacinės motyvacijos sunkinanti aplinkybė gali padidinti atsakomybę bet kurioje byloje. Pats mitingų rengimas Vilniaus centre buvo teisėtas — ANK 495 straipsnis draudžia akcijas tik branduolinės energetikos objektų teritorijoje, todėl abiejų mitingų turinys, o ne vieta, yra teisinio vertinimo objektas.

Pasekmės

Sulaikytam vyriui realiausias scenarijus — administracinio nusižengimo byla pagal ANK 481 straipsnį su 30–140 eurų bauda ir galimu renginių lankymo draudimu iki dvejų metų. Moters atvejui, kur nukentėjusioji hospitalizuota, sprendimas priklausys nuo kvalifikacijos: jei žala vertinama kaip baudžiamoji, byla pereis prie prokuratūros. Policijai ir VST svarbu fiksuoti simbolikos demonstravimo atvejus pagal ANK 524 straipsnį, nes tai atskira atsakomybės linija, nepriklausoma nuo 481 straipsnio bylų. Ikiteisminiai tyrimai dėl Kauno mečetės incidentų ir galimo Korano sudeginimo rodo, kad panašios viešosios rimties bylos šiuo metu jau yra teisėsaugos prioritetų sąraše.

Pagal Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 8 straipsnį pramoninis bendradarbiavimas taikytinas tik kai sutarties vertė viršija 20 000 000 eurų be PVM ir egzistuoja visos kitos įstatyme nustatytos sąlygos.

Standartinėje sutarties formoje tiekėjas įsipareigoja pramoniniam bendradarbiavimui skirti nustatytą procentų nuo visos pirkimo sutarties vertės, o sutartis pasirašoma iki karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties.

Esmė

Lietuvos gynybos pirkimų dalyviai — KAM, užsienio ginkluotės tiekėjai ir vietos pramonės įmonės — patenka į veikiantį pramoninio bendradarbiavimo (ofseto) režimą, kurio esmė: užsienio tiekėjas privalo dalį sutarties vertės „grąžinti“ Lietuvai ne pinigais, o technologijomis, investicijomis ar užsakymais vietos verslui. Šiuo metu sudarytos penkios tokios sutartys, kurių įsipareigojimų vertė viršija 100 mln. eurų, tačiau ši suma nėra tiesioginė investicija — skirtingos naudos formos vertinamos nevienodai. Tikslus teisinis klausimas: kada ir kokiomis sąlygomis perkančioji organizacija privalo ar gali taikyti pramoninį bendradarbiavimą, kaip jis vykdomas ir kas jį kontroliuoja. Sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymą (Nr. XIV-2647), ypač jo 8 ir 10 straipsnius, bei įgyvendinamuosius teisės aktus.

Teisinis vertinimas

Pagal Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 8 straipsnį pramoninį bendradarbiavimą perkančioji organizacija turi teisę taikyti tik kai kartu egzistuoja visos sąlygos:

• ketinamos sudaryti sutarties vertė viršija 20 000 000 eurų be PVM;
• įsigyjama įranga susijusi su Sąraše nurodyta ginkluote, karine technika ir technologijomis;
• dalis gyvavimo ciklo ar susijusių paslaugų įsipareigojimų privalo būti vykdoma Lietuvos teritorijoje arba Lietuvoje veikiančių subjektų;
• esminių nacionalinio saugumo interesų negalima užtikrinti netaikant pramoninio bendradarbiavimo;
• taikymas neturės neigiamo poveikio nekariniams gaminiams ES vidaus rinkos konkurencijai;
• rinkos tyrimo duomenimis įranga Lietuvoje negaminama. Procedūra pagal 10 straipsnį ir įgyvendinamuosius aktus:
• poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas pagal aprašo klausimyno formą, po jo sprendžiama dėl taikymo galimybių;
• KAM sprendimą gavusi perkančioji organizacija rengia sutarties projektą pagal standartinę formą ir prideda prie pirkimo dokumentų, nurodydama, kad tiekėjas privalo pasirašyti sutartį iki pirkimo–pardavimo sutarties;
• sutartį pasirašo KAM ar įgaliota institucija, o pagal pakeitimą — ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija; jei tiekėjas Lietuvoje atstovauja užsienio gamintojui, sutartis pasirašoma ir su pačiu gamintoju;
• standartinėje formoje tiekėjas įsipareigoja pramoniniam bendradarbiavimui skirti nustatytą procentų nuo visos pirkimo sutarties vertės (konkreti suma — EUR);
• pirkimai, ataskaitos, priežiūra ir ginčai vyksta taikant Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas, taikomas supaprastintiems pirkimams;
• privaloma inicijuoti tiekėjo, subtiekėjų, gamintojų ir juos kontroliuojančių asmenų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą; bendradarbiavimas galimas tik su asmenimis, dėl kurių priimtas atitikimo sprendimas pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą;
• pirkimų informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais, vertina KAM veikianti Nacionalinio saugumo komisija. 2026 m. birželio 30 d. priimtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas patikslino pramoninio bendradarbiavimo sąvoką, įvedė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasirašymo reikalavimą ir įsipareigojimų vertės nustatymą procentais nuo sutarties vertės. Atskira kryptimi — Seimo įstatymo projektas XVP-600(2) (priimtas 2025-10-02) Gamybos projekto statusą sieja su ne mažesnės kaip 1 mln. eurų vertės sutartimis su NATO, ES ar Ukrainos institucijomis; LVK siūlė šį sąrašą papildyti Vyriausybės nutarimu pripažintomis patikimomis partnerėmis valstybėmis (pvz., Šveicarija, Japonija, Australija). Teismų praktikos šaltiniuose nepateikta, todėl jos neanalizuojama.

Pasekmės

Užsienio tiekėjams, laimėjusiems virš 20 mln. eurų vertės karinės įrangos pirkimą, praktiškai reiškia:

• privalomą pasirašyti pramoninio bendradarbiavimo sutartį iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties — be jos pirkimo sutartis nesudaroma;
• įsipareigojimų vertę procentais nuo sutarties vertės, vykdomą technologijų perdavimu, investicijomis, infrastruktūros kūrimu ar užsakymais Lietuvos ūkio subjektams;
• saugumo patikros praėjimą visam tiekėjų ir gamintojų grandinės tinklui. Lietuvos įmonėms tai atveria galimybę gauti subrangos, remonto (pvz., haubicų remonto pajėgumų) ir technologijų perdavimo sutartis, tačiau faktinė nauda priklauso nuo to, kaip sutartyje vertinamos skirtingos įsipareigojimų formos — 100 mln. eurų įsipareigojimų nėra lygiaverčiai 100 mln. eurų investicijų. Procedūrinei rizikai atstovauja ir vertinimo aktų nuostata, kad neproporcingi reikalavimai tiekėjams gali paskatinti užsienio tiekėjus atsisakyti dalyvauti pirkimuose arba padidinti kainą.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų, o 494 straipsnio 3 dalis leidžia skirti draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo 1 iki 18 mėnesių.

Pagal susirinkimų įstatymo 17 straipsnį susirinkimą dėl šiurkštaus suderintos vietos, laiko ar formos pažeidimo galima nutraukti tik viešai perspėjus organizatorius, o pagal 9 straipsnio 1 dalį — ginkluotumo, užsimaskavimo ar nusikalstamų veikų atveju — be tokio perspėjimo.

Esmė

Šios istorijos dalyviams — susirinkimų organizatoriams ir dalyviams — teisinė padėtį lemia tai, kad visi renginiai Vilniuje yra teisėtai suderinti pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą, todėl kol kas jokia atsakomybė negresia: policija pažeidimų nefiksuoja. Rizika kyla tik tada, kai susirinkimo metu pasireiškia susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ar 17 straipsnyje išvardyti nutraukimo pagrindai — ginkluotumas, užsimaskavimas, viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikalstamų veikų kėsinimasis. Tikslus teisinis klausimas yra dviejų lygių: pirma, ar policija gali nutraukti susirinkimą be išankstinio perspėjimo (9 straipsnis), ar tik viešai perspėjusi organizatorius (17 straipsnis); antra, kokia administracinė atsakomybė taikytina pažeidėjams pagal Administracinių nusižengimų kodekso 494, 481 ir 488 straipsnius. Atskira linija — jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl rugsėjo 11 d. incidento prie Kauno mečetės, kurio dalyviams gali būti taikytos viešosios tvarkos pažeidimo normos.

Teisinis vertinimas

Susirinkimų teisės reglamentavimas pasiskirstęs tarp kelių subjektų, ir jų pareigos šioje situacijoje skiriasi:

• Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organizatoriai ir dalyviai privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus ir užtikrinti, kad susirinkimo vieta būtų palikta tvarkinga; organizatorius taip pat turi teisę šalinti viešąją tvarką pažeidžiančius asmenis (10 str. 2 d.).
• 14 straipsnio 2 ir 3 dalys įpareigoja policiją ne tik sudaryti galimybes teisėtiems susirinkimams, bet ir, gavus kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes viešajai tvarkai, imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti.
• 13 straipsnio 2 dalis leidžia policijai susirinkimo prieigose taikyti prevencines priemones (daiktų apžiūrą pagal 2 straipsnio 1 dalį), jei yra duomenų apie pavojingus daiktus, apie tai pranešus organizatoriams.
• Nutraukimo mechanizmas dviejų pakopų: pagal 17 straipsnį susirinkimą dėl šiurkštaus suderintos vietos, laiko ar formos pažeidimo galima nutraukti tik viešai perspėjus organizatorius, o pagal 9 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį — ginkluotumo, užsimaskavimo ar nusikalstamų veikų atveju — be tokio perspėjimo.
• 12 straipsnio 1 dalis patvirtina, kad meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius užtikrina pranešimo suderinimą. Atsakomybės matmenys, jei incidentai vis dėlto įvyktų, nustatyti Administracinių nusižengimų kodekse: pagal 494 straipsnio 1 dalį susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų, o 494 straipsnio 3 dalis leidžia skirti draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo 1 iki 18 mėnesių. Necenzūrūs žodžiai ar įžeidžiamas kibimas prie žmonių pagal 481 straipsnio 1 dalį baudžiami 30–140 eurų bauda, o padaryti renginyje — gali užtraukti draudimą lankytis renginiuose nuo 6 mėnesių iki 2 metų (481 str. 4 d.). Triukšmas, kuriuo trikdoma žmonių ramybė, pagal 488 straipsnio 1 dalį baudžiamas 80–200 eurų bauda fiziniams asmenims. Baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į kaltės formą ir lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Plakatai su nacistine simbolika ar kiti įžeidžiantys šūkiai gali būti vertinami ne kaip susirinkimų organizavimo, bet kaip viešosios tvarkos nusižengimai pagal 481 straipsnį, o susirinkimo nutraukimas nepanaikina atsakomybės už jau padarytas veikas pagal susirinkimų įstatymo 11 straipsnį.

Pasekmės

Realistiskiausi scenarijai priklauso nuo to, ar susidūrimo rizika pasitvirtins. Jei susirinkimai praeis be pažeidimų, jokių teisinių pasekmių nebus — suderinti susirinkimai yra konstituciškai saugoma veikla. Jei atsirastų 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių (užsimaskavimas, ginklai, alkoholis), policija galėtų nutraukti susirinkimą nedelsdama, o dalyviai, kuriems taikytos prevencinės priemonės ir rasti draudžiami daiktai, atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius. Pažeidus suderintą vietą ar laiką, pirmiausia taikytinas 17 straipsnio perspėjimo mechanizmas, o tik jo nesuveikus — nutraukimas ir ANK 494 straipsnio bauda iki 600 eurų. Organizatoriai pagal 11 straipsnį atsako ir už savo, ir dalyvių pažeidimus, o pagal 10 straipsnio 1 dalį privalo palikti vietą tvarkingą. Atšauktas Nepriklausomybės aikštės susirinkimas teisinių pasekmių nesukelia. Dėl rugsėjo 11 d. incidento prie Kauno mečetės vykstantis ikiteisminis tyrimas yra atskira procedūra.

Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką tik tada, kai ji padaryta jo naudai arba interesais asmens, turėjusio teisę jį atstovauti, priimti sprendimus jo vardu ar kontroliuoti jo veiklą.

BK 227 straipsnio 3 dalyje kyšio davimas, viršijantis 250 MGL vertę, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų, o mažesnės kaip 1 MGL vertės kyšis pagal 4 dalį kvalifikuojasi kaip baudžiamasis nusižengimas.

Esmė

Šioje byloje teisminiam vertinimui pateikiami du kaltinamųjų subjektai — fizinis asmuo E. Gudynas ir juridinis asmuo UAB „Versiculus“, kuriems pareikšti kaltinimai dėl kyšio davimo asmeniui, prokuratūros vertinimu prilygintam valstybės tarnautojui. Sprendžiant dėl įmonės atsakomybės, lemiamos reikšmės turi BK 20 straipsnio 2 ir 3 dalys: juridinis asmuo atsako tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai padarė asmuo, turėjęs teisę jį atstovauti, priimti sprendimus jo vardu ar kontroliuoti jo veiklą, arba darbuotojas — vadovaujančio asmens nurodymu ar dėl nepakankamos kontrolės. Todėl brolio P. Gudyno parodymai, kurie pagal BPK 278 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra neprisaikdinami, bet savo valia duodami ir su įspėjimu dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, turi procesinę reikšmę kaip įrodymas dėl to, kas įmonės vardu ir jos interesais veikė. Tiksli teisinė problema: ar perduotas kyšis (liudytojo įvardyta apytikslė 2 000 eurų suma) patenka po BK 227 straipsnio 3 dalimi, ar lieka pagrindinėse 1–2 dalyse, ir ar įrodyta kyšio davimo sąsaja su įmonės nauda pagal viešojo pirkimo sutartį su Krašto apsaugos ministerija, kurios vertė viršija 1 287 000 eurų.

Teisinis vertinimas

Kaltinamojo E. Gudyno atžvilgiu taikytina BK 227 straipsnio 2 dalis, jei kyšis duotas už pageidaujamą neteisėtą veikimą ar neveikimą, arba 1 dalis, jei už teisėtą.

• Kyšio gavėjo statusas vertintinas pagal BK 230 straipsnį: I. Šaudys, dirbantis kariuomenėje pagal darbo sutartį ir atliekantis statybos darbų techninės priežiūros bei darbų priėmimo funkcijas, prokuratūros pozicija prilyginamas valstybės tarnautojui, nes turi administracinius įgaliojimus.
• Pats gavėjas atsako pagal BK 225 straipsnį: priėmęs kyšį už teisėtą veikimą — iki penkerių metų, už neteisėtą — iki septynerių metų, o priėmęs didesnės kaip 250 MGL vertės kyšį — laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
• Jei kyšio vertė mažesnė kaip 1 MGL, tiek davimas (BK 227 str. 4 d.), tiek priėmimas (BK 225 str. 4 d.) kvalifikuotųsi kaip baudžiamieji nusižengimai; tarp 1 MGL ir 250 MGL ribų taikoma pagrindinė sudėtis.
• Dėl įmonės: nustačius, kad veiką jos naudai padarė akcininkas ar vadovaujančias pareigas einantis asmuo, „Versiculus“ gali būti nuteista pagal BK 43 straipsnio 1 dalį — bausmės juridiniam asmeniui yra bauda, veiklos apribojimas ar likvidavimas, o už vieną nusikalstamą veiką skiriama tik viena bausmė.
• BK 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veiklos apribojimas gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų, draudžiant dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar verstis tam tikra veikla.
• BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys atskirai nuo bausmės numato turto, gauto iš uždraustos veikos, konfiskavimą, o konfiskuotinas turtas, perleistas kaltininko artimajam giminaičiui ar įmonei, kurios dalyviai valdo ne mažiau kaip 50 proc., konfiskuojamas ir pagal 4 dalies 3 ir 4 punktus.
• Baudžiant juridinį asmenį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais.
• Nuosprendžiui, kuriuo juridiniam asmeniui skiriama bausmė, BK 43 straipsnio 2 dalis gali primesti viešą paskelbimą per žiniasklaidą.

Pasekmės

Jei teismas įrodymų visumą, įskaitant P. Gudyno parodymus, vertins palankiai kaltinimui, E. Gudynui gresia laisvės atėmimo bausmė pagal BK 227 straipsnio sankcijas, o „Versiculus“ — bauda arba veiklos apribojimas iki penkerių metų, kas praktiškai atvertų įmonę nuo viešųjų pirkimų ir statybų rinkos. Įmonei nepavykus išvengti nuosprendžio, papildoma rizika — turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį ir nuosprendžio viešas paskelbimas, turintis reputacinių pasekmių dalyvaujant ateityje viešuose pirkimuose. Jei juridinio asmens naudos ar vadovaujančio asmens vaidmens sąsajos neįrodoma, atsakomybę neš tik fizinis asmuo, nes BK 20 straipsnio 5 dalis fizinio asmens atsakomybę nepašalina ir atvirkščiai. I. Šaudžiui, kaip kyšį priėmusiam ir jį pranešusiam asmeniui, vertinimo kryptis priklausys nuo to, ar jo veiksmai kvalifikuotini kaip kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnį, ar kaip pranešimas apie nusikalstamą veiką. Sekimo taškas: tolesni Kauno apylinkės teismo Kaišiadoryse posėdžiai, kuriuose numatyta apklausti paties E. Gudyno ir įmonės atstovus, kol kas parodymų teismui nedavusius.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalį ir Tarybos sprendimo 98/415/EB 2 straipsnio 1 dalį dėl visų ECB kompetencijai priklausančių teisės aktų projektų privaloma konsultuotis su Europos Centriniu Banku.

Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas paveda Lietuvos bankui skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo sistemų veikimą, įskaitant jo valdomų mokėjimo infrastruktūrų vystymą.

Esmė

Asmenims ir įmonėms, minimoms šioje istorijoje, teisinė padėtis kol kas nesikeičia: skaitmeninis euras dar nėra reglamentuotas, o jo išleidimas priklauso nuo dar nesibaigusių ES teisėkūros procedūrų. Lietuvos lygmeniu taikytinos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nuostatos: 8 straipsnis, 11 straipsnis ir 42 straipsnis.

Teisinis vertinimas

Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas paveda Lietuvos bankui išleisti banknotus ir vykdyti su tuo susijusią veiklą, o 4 punktas — skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo sistemų veikimą, įskaitant Lietuvos banko valdomų mokėjimo infrastruktūrų vystymą; būtent šios funkcijos sudaro nacionalinį pagrindą pasirengti skaitmeniniam eurui kaip mokėjimo priemonei. Valdyba pagal 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo reikalavimų, sprendžia banknotų ir monetų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir kitus su tuo susijusius klausimus, taigi naujos mokėjimo priemonės įgyvendinimo sprendimai Lietuvoje priklausytų Lietuvos banko valdybai. 11 straipsnio 1 dalies 13 punktas įgalina valdybą taikyti poveikio priemones 42 straipsnio 1 dalyje išvardytiems prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams — bankams, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms ir kitiems — išskyrus atvejus, kai pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 tai atlieka ECB. Praktiškai tai reiškia, kad komerciniai bankai, per kuriuos būtų atidaromos skaitmeninio euro sąskaitos, būtų ir prižiūrimi Lietuvos banko pagal 42 straipsnį, ir pasirengimo pareigos subjektai. ES lygmeniu euro įvedimą šiuo metu reglamentuoja Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo, reglamentas (EB) Nr. 2866/98 ir reglamentas (EB) Nr. 1103/97, tačiau skaitmeniniam eurui reikės atskirų teisės aktų, kuriuos derina trilogo derybos. Nacionalinio euro įvedimo plano patirtis rodo, kad valiutos įvedimui būtina pasirengimo struktūra: darbo grupės iš ministerijų, Lietuvos banko ir Vyriausybės įstaigų atstovų, atskirų sektorių atsakomybės sritys ir vartotojų apsaugos priemonės. Pagal to plano 17.1 punktą Lietuvos bankas jau dabar priskirtas informuoti visuomenę apie valiutą, didinti finansinį raštingumą ir bendradarbiauti su ECB — ši atsakomybė sritimi natūraliai apimtų ir skaitmeninio euro komunikaciją. ECB konsultavimo pareiga yra dvipusė: ne tik ES institucijos konsultuojasi su ECB dėl jo kompetencijai priklausančių aktų, bet ir nacionalinės institucijos — dėl nacionalinių centrinių bankų veiklą reglamentuojančių įstatymų projektų. ECB nuomonė Nr. CON/2011/46 dėl finansų rinkos priežiūros pertvarkos Lietuvoje patvirtina, kad Lietuvos bankui perduotos papildomos funkcijos neturi paveikti jo gebėjimo vykdyti ECBS funkcijas ir turi būti tinkamai finansuojamos — šis finansinio nepriklausomumo principas bus svarbus, jei skaitmeninio euro pasirengimo išlaidos tektų centriniui bankui. Teismų praktikos dėl skaitmeninio euro pateiktuose šaltiniuose nėra.

Pasekmės

Realistiški scenarijai priklauso nuo trilogo baigties: jei teisės aktai priimami šiemet, ECB numato maždaug dvejų metų pasirengimo laikotarpį ir išleidimą apie 2029 metus; užsitęsus sprendimams visi etapai nusikelia. Praktiškai svarbiausi pareigūnai ir subjektai:

• Lietuvos bankas turi pasirengti technologiniu ir procedūriniu požiūriu, remdamasis Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu;
• komerciniai bankai, įskaitant „Revolut Bank“, atidarytų skaitmeninio euro sąskaitas ir platintų mokėjimo priemonę, o jų pasirengimo kaštai ECB vertinimu euro zonos mastu siektų apie 3–4 mlrd. eurų, nors patys bankai nurodo keliolikos milijardų eurų sumą;
• mokėjimo terminalų ir bankomatų operatoriai turėtų pritaikyti infrastruktūrą atsiskaitymams be interneto ryšio.

ECB į skaitmeninio euro technologiją jau investavo 1,3 mlrd. eurų, o 36 atrinkti mokėjimo paslaugų teikėjai, tarp jų „Revolut Bank“, 2027–2028 metais dalyvaus bandomajame projekte. Kol galutinės skaitmeninio euro savybės nenustatytos, pasirengimo kaina Lietuvoje nežinoma.