Legal prism · 2026-10-05
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-05

Updated: 2026-10-05 03:37
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Several hundred people protest for and against immigration in Vilnius, two detained · Bernardinai.lt
Original — Bernardinai.lt
Several hundred people protest for and against immigration in Vilnius, two detained Copy link
On Saturday noon, two rallies took place side by side on Gediminas Avenue in central Vilnius, where several hundred people voiced opposing positions on immigration policy. Julija Samorokovskaja, head of the Communications Unit of the…
Analysis
Under Article 481(1) of the Code, a fine of EUR 30–140 is imposed for profane language in a public place, and under Article 481(4), for the offence at an event, a ban on attending events may be imposed for a period of six months to two years.
Article 524 of the Code provides for liability for the distribution or display of Nazi or communist symbols, while Article 36 of the Code establishes the aggravating circumstance of discriminatory grounds.

Core issue

The detained man, who used profane language during a rally on Gedimino Avenue and violated public order, will have his liability assessed under Article 481 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania (the Code) — an administrative offence punishable by a fine of EUR 30 to 140, or EUR 140 to 240 for a repeat offence. The case of the detained woman who struck another protester is described in the brief as potentially involving criminal liability; however, the sources provided contain no Criminal Code provisions, so her liability framework is analysed here only to the extent the Code context allows. An additional practical risk in both cases arises from the fact that the acts were committed at an event taking place in a public place: under Article 481(4) of the Code, a ban on attending events held in public places may be imposed for a period of six months to two years. A separate issue concerns the symbolism visible on placards and in chants and the risk of incitement: Article 524 of the Code provides for liability for the distribution or display of Nazi or communist symbols, while Article 36 establishes an aggravating circumstance based on discriminatory grounds, which may be applied in any case.

Legal assessment

In the man's case, the officers will apply the principles of the rule of law, justice, reasonableness and proportionality enshrined in Article 32(2) of the Code, and the penalty will be imposed by administrative order or ruling (Article 32(3) of the Code); only one penalty and one or more administrative measures may be imposed by a single ruling (Article 32(4) of the Code). If the detainee committed several offences, a penalty is imposed separately for each under Article 38(1) of the Code, and where a single act falls under several articles, the final penalty is imposed under the more serious offence (Article 38(2) of the Code). During the detention, the officers could have applied the coercive measures provided for in Article 595 of the Code — bringing the person in, administrative detention, a search, and inspection of items. The limits on fine amounts are confirmed by Article 25(2) of the Code: general fines may not be less than EUR 10 or more than EUR 6,000, while the sanctions of the Special Part set the specific amounts. If any minors were among the protesters, Article 44 of the Code provides that their fine equals half of the standard amount, but not less than EUR 5 and not more than EUR 900. As regards the assessment of the symbolism — the placard recorded in the brief reading "Yesterday – Juden Raus, today – Lithuania for Lithuanians" and the protester's claim of having seen Nazi symbolism provide grounds for assessment under Article 524 of the Code, and the aggravating circumstance of discriminatory motivation under Article 36 of the Code may increase liability in any of these cases. The holding of the rallies themselves in central Vilnius was lawful — Article 495 of the Code prohibits actions only on the territory of nuclear energy facilities, so it is the content of the two rallies, not their location, that is the object of legal assessment.

Consequences

For the detained man, the most realistic scenario is an administrative offence case under Article 481 of the Code with a fine of EUR 30–140 and a possible ban on attending events for up to two years. In the woman's case, where the victim was hospitalised, the outcome will depend on the classification: if the harm is assessed as criminal, the case will pass to the prosecutor's office. For the police and the VST, it is important to document instances of the display of such symbolism under Article 524 of the Code, as this constitutes a separate line of liability independent of cases under Article 481. Pre-trial investigations into the incidents at the Kaunas mosque and the possible burning of the Quran indicate that cases of a similar nature concerning public order are already on the law enforcement priority list.

Sources:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. 2. Šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja: 1) valstybės ir savivaldybių institucijos; 2) Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, išrinkti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir savivaldybių tarybų nariai susitikimams su rinkėjais; 3) seniūnai ar seniūnaičiai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka; 4) valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos religinėms apeigoms atlikti kulto pastatuose, kapinėse ir kitose įstatymų nustatytose vietose; 5) įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos, politinės organizacijos, asociacijos, profesinės sąjungos, rengiančios savo narių ir kviestinių asmenų susirinkimus pagal savo įstatus savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose patalpose; 6) įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose teritorijose ar patalpose; 7) fiziniai asmenys viešosiose vietose, individualaus ir bendrojo naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus. 3. Šis įstatymas taip pat nereglamentuoja susirinkimų, jeigu renginys yra sporto varžybos, koncertas, pramoginis ar kitas viešasis renginys.
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai 1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša merui arba jo įgaliotam…
6 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai 1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Šiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos. 2. Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. 3. Pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta.
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 7 straipsnis (statute)
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 6 str. sąlyga nukreipia į 7 str.] 1. Meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, gavę pranešimą apie…
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 6 str. sąlyga nukreipia į 7 str.] 1. Meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką.
Original article → Lithuania allows billions for weapons purchases, but some of the money may come back: how it works · Lrytas
Original — Lrytas
Lithuania allows billions for weapons purchases, but some of the money may come back: how it works Copy link
The industrial cooperation mechanism makes it possible to require not only the delivery of military equipment from foreign arms suppliers, but also their contribution to Lithuania's defense industry — through investments, technologies, new…
Analysis
Under Article 8 of the Law on the Defence and Security Industry, industrial cooperation is applicable only where the contract value exceeds EUR 20,000,000 excluding VAT and all other conditions established by law exist.
In the standard form of the agreement, the supplier undertakes to allocate a specified percentage of the total value of the procurement contract to industrial cooperation, and the agreement is signed prior to the purchase and sale contract for military equipment.

Core issue

Participants in Lithuania's defence procurement — the Defence Materiel Agency (KAM), foreign arms suppliers, and domestic industry companies — fall within the existing industrial cooperation (offset) regime, the essence of which is that a foreign supplier must "return" part of the contract value to Lithuania not in money, but through technology, investments, or orders for local businesses. Five such agreements have been concluded to date, with the value of obligations exceeding EUR 100 million; however, this sum does not constitute direct investment — different forms of benefit are valued unequally. The precise legal question is: when and under what conditions is the contracting authority obliged or permitted to apply industrial cooperation, how is it implemented, and who supervises it. The matter is resolved under the Law on the Defence and Security Industry of the Republic of Lithuania (No. XIV-2647), in particular Articles 8 and 10 thereof, and the implementing legislation.

Legal assessment

Under Article 8 of the Law on the Defence and Security Industry, the contracting authority may apply industrial cooperation only where all of the following conditions exist simultaneously:

  • the value of the contract intended to be concluded exceeds EUR 20,000,000 excluding VAT;
  • the equipment being procured is related to the armaments, military equipment, and technologies listed in the Register;
  • part of the lifecycle or related services obligations must be performed on the territory of Lithuania or by entities operating in Lithuania;
  • essential national security interests cannot be ensured without applying industrial cooperation;
  • its application will not have a negative impact on competition in the EU internal market for non-military products;
  • according to market survey data, the equipment is not manufactured in Lithuania. The procedure under Article 10 and the implementing acts:
  • an assessment of the impact on competition is carried out using the description questionnaire form, after which a decision is made on the possibilities of application;
  • upon receiving the KAM decision, the contracting authority prepares a draft agreement in the standard form and attaches it to the procurement documents, indicating that the supplier must sign the agreement prior to the purchase and sale contract;
  • the agreement is signed by KAM or an authorised institution, and, following the amendment, also by the Ministry of the Economy and Innovation; where the supplier in Lithuania represents a foreign manufacturer, the agreement is also signed with the manufacturer itself;
  • in the standard form, the supplier undertakes to allocate a specified percentage of the total value of the procurement contract to industrial cooperation (the specific amount in EUR);
  • procurements, reporting, supervision, and disputes are governed by the provisions of the Law on Public Procurement Carried Out in the Fields of Defence and Security applicable to simplified procurements;
  • it is mandatory to initiate a verification of the compliance with national security interests of the supplier, subcontractors, manufacturers, and the persons controlling them; cooperation is possible only with persons in respect of whom a compliance decision has been adopted under the Law on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Security;
  • procurement information related to national security interests is assessed by the National Security Commission operating within KAM. The Law Amending Articles 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, and 13 of the Law on the Defence and Security Industry, adopted on 30 June 2026, refined the concept of industrial cooperation, introduced a requirement for signature by the Ministry of the Economy and Innovation, and established the determination of the value of obligations as a percentage of the contract value. A separate line of development is the Seimas draft law XVP-600(2) (adopted on 2 October 2025), which links the Manufacturing Project status to contracts of a value of no less than EUR 1 million with NATO, EU, or Ukrainian institutions; the Lithuanian Riflemen's Union proposed supplementing this list with trustworthy partner states recognised by Government resolution (e.g., Switzerland, Japan, Australia). No sources of case law were provided, and therefore case law is not analysed.

Consequences

For foreign suppliers that win a procurement of military equipment valued at over EUR 20 million, this practically means:

  • the mandatory signing of an industrial cooperation agreement prior to the main purchase and sale contract — without it, the procurement contract is not concluded;
  • the value of obligations as a percentage of the contract value, to be fulfilled through technology transfer, investments, infrastructure development, or orders placed with Lithuanian economic entities;
  • undergoing security screening for the entire network of the supplier and manufacturer chain. For Lithuanian companies, this opens up the possibility of obtaining subcontracting, repair (e.g., howitzer repair capabilities), and technology transfer contracts; however, the actual benefit depends on how the agreement values different forms of obligations — EUR 100 million in obligations is not equivalent to EUR 100 million in investments. Procedural risk also arises from the provision of the assessment acts that disproportionate requirements imposed on suppliers may prompt foreign suppliers to refuse to participate in procurements or to increase the price.
Fact-check: confirmed 3
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymas 10 straipsnis (statute)
2. Karinės įrangos pirkimai, dėl kurių priimtas sprendimas taikyti pramoninį bendradarbiavimą, perkančiosios organizacijos atliekami, ataskaitos teikiamos, priežiūra…
2. Karinės įrangos pirkimai, dėl kurių priimtas sprendimas taikyti pramoninį bendradarbiavimą, perkančiosios organizacijos atliekami, ataskaitos teikiamos, priežiūra vykdoma ir ginčai nagrinėjami mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas, taikomas supaprastintiems pirkimams. 3. Perkančiosios organizacijos, siekiančios taikyti pramoninį bendradarbiavimą, privalo inicijuoti tiekėjo, jo subtiekėjų, gamintojų, pasitelkiamų kitų ūkio subjektų ir juos kontroliuojančių asmenų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Pramoninis bendradarbiavimas gali būti vykdomas tik su tais asmenimis, dėl kurių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas, kad asmenys atitinka nacionalinio saugumo interesus. 4. Pirkimo dalyvis, kuris įgyja teisę pasirašyti karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, pramoninio bendradarbiavimo sutartį pasirašo su Krašto apsaugos ministerija arba krašto apsaugos ministro įgaliota institucija iki karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Jeigu karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį ketinama sudaryti su Lietuvos Respublikoje registruotu tiekėju, kuris Lietuvos Respublikoje atstovauja gamintojui, įsigyjamą karinę įrangą gaminančiam užsienio valstybėje, pramoninio bendradarbiavimo sutartis pasirašoma ir su atstovaujamu gamintoju. 5. Pramoninio bendradarbiavimo sutartyje nurodoma: 1) ginkluotė, karinė technika ar kita įranga bei technologijos, svarbios prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti; 2) pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė procentais nuo karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartyje įsipareigotos nupirkti karinės įrangos ir su ja susijusių paslaugų vertės; Straipsnio punkto pakeitimai: , i. k.
• Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymas 7 straipsnis (statute)
III SKYRIUS PRAMONINIS BENDRADARBIAVIMAS 8 straipsnis. Pramoninio bendradarbiavimo taikymo sąlygos Perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos ir saugumo srityje…
III SKYRIUS PRAMONINIS BENDRADARBIAVIMAS 8 straipsnis. Pramoninio bendradarbiavimo taikymo sąlygos Perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos ir saugumo srityje, ketindamos įsigyti karinę įrangą, turi teisę taikyti pramoninį bendradarbiavimą, kai yra visos šios sąlygos: 1 ) ketinamos sudaryti sutarties vertė viršija 20 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio; 2 ) siekiama įsigyti karinė įranga yra susijusi su Sąraše nurodyta ginkluote, karine technika ir kita įranga bei technologijomis; 3 ) dalis sutartinių įsipareigojimų, susijusių su karinės įrangos gyvavimo ciklu ar su ja susijusiomis paslaugomis, privalo būti vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) Lietuvos Respublikoje veikiančių fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių vystant ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą bei technologijas, svarbias prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti; 4 ) Nacionalinio saugumo strategijoje nustatytų esminių nacionalinio saugumo interesų negalima užtikrinti netaikant pramoninio bendradarbiavimo; 5 ) pramoninio bendradarbiavimo taikymas neturės neigiamo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje; 6 ) perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikto rinkos tyrimo duomenimis, ketinama įsigyti karinė įranga Lietuvos Respublikoje negaminama; 7 ) jeigu tai nėra pakartotinis pirkimas, kai vykdant ankstesnį pirkimą iš viso nebuvo gauta pasiūlymų ar paraiškų arba nebuvo gauta nė vieno tinkamo pasiūlymo ar paraiškos, arba pasiūlymuose buvo nurodytos perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. 9 straipsnis. Sprendimo taikyti pramoninį bendradarbiavimą priėmimo tvarka 1.
• Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymas 2 straipsnis (statute)
2. Gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektas (toliau – Gamybos projektas) – šiame įstatyme nustatytas sąlygas atitinkantis karinės įrangos…
2. Gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektas (toliau – Gamybos projektas) – šiame įstatyme nustatytas sąlygas atitinkantis karinės įrangos, ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų ir (ar) jų komponentų gamybai vystyti skirtas projektas, kurį įgyvendinant taikomos specialiosios teisinio reglamentavimo išimtys ir (ar) sąlygos. Papildyta straipsnio dalimi: 3. Pramoninis bendradarbiavimas – visuma Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ar krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos ir karinės įrangos tiekėjo sutartimi nustatomų bendradarbiavimo priemonių, kuriomis įgyvendinami karinės įrangos tiekėjo įsipareigojimai dėl ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, vystymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) pasitelkiant Lietuvos Respublikoje veikiančius fizinius asmenis, juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 4. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „perkančioji organizacija“ suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.
Original article → Protests over immigration policy held in Vilnius, police say no violations recorded · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Protests over immigration policy held in Vilnius, police say no violations recorded Copy link
Two rallies with opposing views on immigration are taking place in central Vilnius on Saturday noon, two of them simultaneously and in nearly the same location. Despite critics' concerns about a clash between opposing groups, police say…
Analysis
Under Article 494(1) of the Code of Administrative Offences, a violation of the Law on Assemblies carries a fine of EUR 140 to 600, while Article 494(3) allows a ban on attending events held in public places for 1 to 18 months.
Under Article 17 of the Law on Assemblies, an assembly may be terminated for a gross violation of the notified place, time or form only after a public warning to the organisers, whereas under Article 9(1) — in cases of being armed, wearing masks, or criminal acts — without such a warning.

Core issue

The legal position of the participants in this story — the organisers and participants of the assemblies — is determined by the fact that all events in Vilnius have been lawfully notified under the Lithuanian Law on Assemblies, so no liability currently arises: the police have recorded no violations. Risk arises only if grounds for termination listed in Article 9(1) or Article 17 of the Law on Assemblies manifest themselves during the assembly — being armed, wearing masks, breaches of public order, or attempts to commit criminal acts. The precise legal question is twofold: first, whether the police may terminate an assembly without prior warning (Article 9) or only after a public warning to the organisers (Article 17); second, what administrative liability applies to offenders under Articles 494, 481 and 488 of the Code of Administrative Offences. A separate line of inquiry is the pre-trial investigation already opened into the 11 September incident outside the Kaunas mosque, to whose participants public order offence provisions may apply.

Legal assessment

The regulation of assembly rights is distributed among several actors, and their obligations in this situation differ:

  • Article 10(1) of the Law on Assemblies provides that organisers and participants must comply with lawful instructions of police officers and ensure that the assembly site is left tidy; the organiser also has the right to remove persons breaching public order (Art. 10(2)).
  • Article 14(2) and (3) obliges the police not only to enable lawful assemblies, but also, upon receiving criminal intelligence about threats to public order, to take additional measures to eliminate those threats.
  • Article 13(2) allows the police to apply preventive measures at the approaches to an assembly (inspection of items under Article 2(1)) where there is information about dangerous items, having notified the organisers.
  • The termination mechanism is two-tiered: under Article 17, an assembly may be terminated for a gross violation of the notified place, time or form only after a public warning to the organisers, whereas under Article 9(1) and Article 13(1) — in cases of being armed, wearing masks, or criminal acts — without such a warning.
  • Article 12(1) confirms that the mayor or the director of administration authorised by the mayor ensures the notification is cleared. The dimensions of liability, should incidents nevertheless occur, are set out in the Code of Administrative Offences: under Article 494(1), a violation of the Law on Assemblies carries a fine of EUR 140 to 600, while Article 494(3) allows a ban on attending events held in public places for 1 to 18 months. Obscene language or offensive harassment of individuals under Article 481(1) is punishable by a fine of EUR 30–140, and if committed at an event, may carry a ban on attending events from 6 months to 2 years (Art. 481(4)). Noise disturbing the peace of persons under Article 488(1) is punishable by a fine of EUR 80–200 for natural persons. The amount of the fine is determined according to the average of the minimum and maximum fines set out in the sanction, taking into account the form of culpability and mitigating or aggravating circumstances (Art. 34(2) of the Code). Posters bearing Nazi symbols or other offensive slogans may be assessed not as violations of assembly organisation but as public order offences under Article 481, and the termination of an assembly does not extinguish liability for acts already committed under Article 11 of the Law on Assemblies.

Consequences

The most realistic scenarios depend on whether the risk of confrontation materialises. If the assemblies pass without violations, there will be no legal consequences — notified assemblies are constitutionally protected activity. If the features specified in Article 9(1) arise (mask-wearing, weapons, alcohol), the police could terminate the assembly immediately, and participants subjected to preventive measures with whom prohibited items were found would be liable under the relevant provisions of the Code of Administrative Offences. If the notified place or time is violated, the warning mechanism of Article 17 applies first, and only if that fails — termination and a fine of up to EUR 600 under Article 494 of the Code. Organisers are liable under Article 11 both for their own violations and those of participants, and under Article 10(1) must leave the site tidy. The cancelled assembly on Independence Square gives rise to no legal consequences. The pre-trial investigation into the 11 September incident outside the Kaunas mosque is a separate procedure.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Susirinkimo nutraukimo pagrindai 1. Policijos pareigūnai susirinkimą ar pavienio asmens akciją gali nutraukti, kai dalyviai: 1) yra ginkluoti (turi…
9 straipsnis. Susirinkimo nutraukimo pagrindai 1. Policijos pareigūnai susirinkimą ar pavienio asmens akciją gali nutraukti, kai dalyviai: 1) yra ginkluoti (turi šaunamųjų ar nešaunamųjų ginklų, daiktų, specialiai pritaikytų kūno sužalojimams padaryti, gaisrams sukelti ar materialinei žalai padaryti, arba daiktų, kuriuos galima panaudoti tokiems tikslams) arba turi lengvai užsidegančių, stipriai veikiančių arba radioaktyviųjų medžiagų, alkoholinių gėrimų; yra apsirengę karine uniforma arba apsiginklavę apsaugine ginkluote (šalmais, neperšaunamomis liemenėmis ir kt.), slepia veidus kaukėmis ar yra kitaip užsimaskavę, kad negalėtų būti atpažinti, jeigu tai rodo jų pasiruošimą daryti teisės pažeidimus; 2) pasinaudodami susirinkimo galimybėmis pažeidžia viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, kėsinasi padaryti ar padaro nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ar kitas tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, teisės normose įtvirtintiems dorovės principams, nuosavybei, asmens garbei ir orumui, visuomenės saugumui, valdymo ir viešajai tvarkai; 3) vairuodami transporto priemones ar kitais veiksmais trikdo ar kelia realią grėsmę eismo tvarkai ir saugumui, valstybės įstaigų, organizacijų ar savivaldybių įstaigų normaliai veiklai, gali sudaryti avarines situacijas įmonėse ar įstaigose, kurių veikla susijusi su degiais, sprogstamaisiais ar kitais pavojingais daiktais, kurių apyvarta ribojama įstatymais; 4) yra nuogi ar kitaip savo išvaizda ar turimais ir demonstruojamais daiktais pažeidžia teisės normose įtvirtintus dorovės principus; 5) tyčia šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką). 2. Susirinkimo organizatoriai ar jų įgalioti asmenys susirinkimą nutraukia, kai jis nebeatitinka pranešime apie organizuojamą susirinkimą nurodyto turinio. IV SKYRIUS SUSIRINKIMO SUBJEKTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. 2. Šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja: 1) valstybės ir savivaldybių institucijos; 2) Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, išrinkti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir savivaldybių tarybų nariai susitikimams su rinkėjais; 3) seniūnai ar seniūnaičiai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka; 4) valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos religinėms apeigoms atlikti kulto pastatuose, kapinėse ir kitose įstatymų nustatytose vietose; 5) įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos, politinės organizacijos, asociacijos, profesinės sąjungos, rengiančios savo narių ir kviestinių asmenų susirinkimus pagal savo įstatus savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose patalpose; 6) įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose teritorijose ar patalpose; 7) fiziniai asmenys viešosiose vietose, individualaus ir bendrojo naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus. 3. Šis įstatymas taip pat nereglamentuoja susirinkimų, jeigu renginys yra sporto varžybos, koncertas, pramoginis ar kitas viešasis renginys.
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Policijos pareigūnų pareigos ir atsakomybė 1. Policijos pareigūnai privalo dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. 2. Policijos…
14 straipsnis. Policijos pareigūnų pareigos ir atsakomybė 1. Policijos pareigūnai privalo dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. 2. Policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti. 3. Jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti. 4. Policijos pareigūnai negali susirinkimo organizatorių ir dalyvių įpareigoti imtis priemonių, kurioms įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai. 5. Policijos pareigūnai susirinkimų metu vadovaujasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. 6. Policijos pareigūnai, trukdantys organizuoti teisėtus susirinkimus, pažeidžiantys šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Original article → Court case over alleged bribery of a military official: company director testifies in court · Kauno diena
Original — Kauno diena
Court case over alleged bribery of a military official: company director testifies in court Copy link
Charges in the alleged corruption case have been brought against the company Versiculus and one of its shareholders, Evaldas Gudynas. Paulius and Evaldas Gudynas are brothers. P. Gudynas had a legal right not to testify in court against a…
Analysis
Under Article 20(2) of the Criminal Code, a legal entity is liable for a criminal act committed by a natural person only where it was committed for its benefit or interests by a person entitled to represent it, to make decisions on its behalf, or to control its activities.
Article 227(3) of the Criminal Code provides that the giving of a bribe exceeding the value of 250 MGIs is punishable by imprisonment of up to seven years, while a bribe of a value below 1 MGI, under paragraph 4, is qualified as a criminal misdemeanour.

Core issue

In this case, two accused subjects are submitted for judicial assessment — the natural person E. Gudynas and the legal entity UAB "Versiculus", charged with bribery of a person who, according to the prosecution's assessment, is equivalent to a public servant. In determining the company's liability, Article 20(2) and (3) of the Criminal Code are decisive: a legal entity is liable only where a criminal act committed for its benefit was carried out by a person entitled to represent it, to make decisions on its behalf, or to control its activities, or by an employee — either on the instructions of a person in a managerial position or as a result of insufficient supervision. Accordingly, the testimony of the brother P. Gudynas, which under Article 278(1)(2) of the Code of Criminal Procedure is given without an oath but voluntarily and with a warning of liability under Article 235 of the Criminal Code, has procedural significance as evidence of who acted on the company's behalf and in its interests. The precise legal issue: whether the bribe transferred (an approximate sum of EUR 2,000 identified by the witness) falls under Article 227(3) of the Criminal Code or remains within the basic provisions of paragraphs 1–2, and whether the link between the giving of the bribe and the company's benefit under the public procurement contract with the Ministry of National Defence, valued at more than EUR 1,287,000, has been established.

Legal assessment

With respect to the accused E. Gudynas, Article 227(2) of the Criminal Code applies if the bribe was given for a desired unlawful act or omission, or Article 227(1) if for a lawful one.

  • The status of the bribe recipient must be assessed under Article 230 of the Criminal Code: I. Šaudys, employed in the army under an employment contract and performing functions of technical supervision of construction works and acceptance of works, is, according to the prosecution's position, equivalent to a public servant, as he holds administrative powers.
  • The recipient himself is liable under Article 225 of the Criminal Code: having accepted a bribe for a lawful act — up to five years' imprisonment; for an unlawful act — up to seven years; and having accepted a bribe exceeding 250 MGIs — imprisonment from two to eight years.
  • If the value of the bribe is less than 1 MGI, both the giving (Article 227(4) of the Criminal Code) and the acceptance (Article 225(4) of the Criminal Code) would be qualified as criminal misdemeanours; between the thresholds of 1 MGI and 250 MGIs, the basic elements apply.
  • As regards the company: if it is established that the act for its benefit was committed by a shareholder or a person holding a managerial position, "Versiculus" may be convicted under Article 43(1) of the Criminal Code — penalties for a legal entity are a fine, restriction of activities, or liquidation, and only one penalty may be imposed for a single criminal act.
  • Article 52(2) of the Criminal Code provides that restriction of activities may be imposed for a period of one to five years, prohibiting participation in certain transactions or engagement in certain activities.
  • Article 72(2) and (3) of the Criminal Code provide, separately from the penalty, for the confiscation of property obtained from the prohibited activity, and property to be confiscated that has been transferred to a close relative of the offender or to a company in which such persons hold at least 50% is also confiscable under points 3 and 4 of paragraph 4.
  • In sentencing a legal entity, the court is guided by the criteria listed in Article 54(2) of the Criminal Code.
  • In a judgment imposing a penalty on a legal entity, Article 43(2) of the Criminal Code may require public announcement through the media.

Consequences

If the court assesses the totality of the evidence, including the testimony of P. Gudynas, favourably to the prosecution, E. Gudynas faces a penalty of imprisonment under the sanctions of Article 227 of the Criminal Code, while "Versiculus" faces a fine or restriction of activities for up to five years, which would in practice exclude the company from public procurement and the construction market. Should the company fail to avoid a conviction, the additional risks are confiscation of property under Article 72 of the Criminal Code and public announcement of the judgment, carrying reputational consequences for participation in future public procurements. If the link to the legal entity's benefit or the role of a person in a managerial position is not established, only the natural person will bear liability, since Article 20(5) of the Criminal Code does not exclude the liability of the natural person, and vice versa. For I. Šaudys, as a person who accepted the bribe and reported it, the direction of the assessment will depend on whether his actions are to be qualified as bribery under Article 225 of the Criminal Code or as a report of a criminal act. Point to watch: further hearings before the Kaunas District Court sitting in Kaišiadorys, at which E. Gudynas himself and company representatives, who have so far given no testimony to the court, are scheduled to be examined.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 227 straipsnis (statute)
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar…
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 225 straipsnis (statute)
225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar…
225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta…
20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės. 4. Juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės. 5. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių. 6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nelaikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. IV SKYRIUS NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS
Original article → Digital euro would allow payments even without internet connection · digin.lt
Original — digin.lt
Digital euro would allow payments even without internet connection Copy link
The digital euro planned by the European Central Bank (ECB) would allow payments even without an internet connection or when regular payment systems are disrupted. Evaldas Ruzgys, a member of the Board of the Bank of Lithuania, says the…
Analysis
Under Article 127(4) TFEU and Article 2(1) of Council Decision 98/415/EC, consultation with the European Central Bank is mandatory for all draft legal acts falling within ECB competence.
Article 8(1)(4) of the Law on the Bank of Lithuania tasks the Bank of Lithuania with promoting the sustainable and efficient functioning of payment systems, including the development of payment infrastructures it manages.

Core issue

The legal position of the individuals and companies mentioned in this story remains unchanged for now: the digital euro has not yet been regulated, and its issuance depends on EU legislative procedures that are still ongoing. At the Lithuanian level, the applicable provisions are those of the Law of the Republic of Lithuania on the Bank of Lithuania: Articles 8, 11 and 42.

Legal assessment

Article 8(1)(1) of the Law on the Bank of Lithuania tasks the Bank of Lithuania with issuing banknotes and carrying out related activities, while point 4 tasks it with promoting the sustainable and efficient functioning of payment systems, including the development of payment infrastructures managed by the Bank of Lithuania; it is precisely these functions that constitute the national basis for preparing for the digital euro as a means of payment. The Board, under Article 11(1)(9) of the Law, in compliance with the requirements of the TFEU, decides on the issuance and withdrawal from circulation of banknotes and coins and other related matters; accordingly, decisions on the implementation of a new means of payment in Lithuania would fall to the Board of the Bank of Lithuania. Article 11(1)(13) empowers the Board to apply enforcement measures to the supervised financial market participants listed in Article 42(1) — banks, electronic money institutions, payment institutions and others — except where, under Council Regulation (EU) No 1024/2013, this is performed by the ECB. In practical terms, this means that commercial banks, through which digital euro accounts would be opened, would be both supervised by the Bank of Lithuania under Article 42 and subject to preparedness obligations. At EU level, the introduction of the euro is currently governed by Council Regulation (EC) No 974/98 on the introduction of the euro, Regulation (EC) No 2866/98 and Regulation (EC) No 1103/97; however, the digital euro will require separate legal acts, which are being negotiated in trilogue. The experience of Lithuania's national euro changeover plan shows that currency introduction requires a preparedness structure: working groups composed of representatives of ministries, the Bank of Lithuania and government institutions, allocation of responsibilities to individual sectors, and consumer protection measures. Under point 17.1 of that plan, the Bank of Lithuania is already tasked with informing the public about the currency, promoting financial literacy and cooperating with the ECB — this area of responsibility would naturally also encompass digital euro communication. The ECB's consultation obligation is two-way: not only must EU institutions consult the ECB on acts falling within its competence, but national institutions must also do so with respect to draft laws regulating the activities of national central banks. ECB Opinion No CON/2011/46 on the restructuring of financial market supervision in Lithuania confirms that the additional functions transferred to the Bank of Lithuania must not affect its ability to perform ESCB functions and must be adequately financed — this principle of financial independence will be important if the costs of digital euro preparedness fall on the central bank. There is no case law on the digital euro in the sources consulted.

Consequences

Realistic scenarios depend on the outcome of the trilogue: if the legal acts are adopted this year, the ECB envisages a preparation period of approximately two years and issuance around 2029; if decisions are delayed, all stages shift accordingly. The key officials and entities in practical terms:

  • The Bank of Lithuania must prepare technologically and procedurally, relying on Article 8(1)(4) of the Law on the Bank of Lithuania;
  • Commercial banks, including Revolut Bank, would open digital euro accounts and distribute the means of payment, and their preparedness costs are estimated by the ECB at approximately EUR 3–4 billion across the euro area, although the banks themselves cite a figure of several tens of billions of euros;
  • Operators of payment terminals and ATMs would need to adapt their infrastructure for payments without an internet connection.

The ECB has already invested EUR 1.3 billion in digital euro technology, and 36 selected payment service providers, including Revolut Bank, will participate in a pilot project in 2027–2028. Until the final features of the digital euro are determined, the cost of preparedness in Lithuania is unknown.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas 58 straipsnis (statute)
Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolas Nr. 18 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto su paskutiniais pakeitimais, padarytais…
Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolas Nr. 18 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Lisabonos sutartimi. 3. 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų uždraudimų taikymu. 4. 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3604/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104a straipsnyje numatytos privilegijos naudotis finansų įstaigomis uždraudimo taikymu. 5. 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009. 6. 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2009. 7. 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES. 8. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2869. Punkto pakeitimai: 9. 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 5 d.
• Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 21-1, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17-1, 42-1, 43-1, 43-2, 43-3, 43-4, 43-5, 43-6, 43-7 straipsniais ir septintuoju-3 skirsniu įstatymas 21 straipsnis (statute)
21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 15 d. 2. Iki šio įstatymo…
21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 15 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytiems (esant trunkamiems pažeidimams, – pabaigtiems) pažeidimams taikomos atitinkamo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – pabaigimo) metu galiojusių įstatymų nuostatos, nustatančios Lietuvos banko sprendimų taikyti poveikio priemones priėmimo senaties terminą. 3. Lietuvos bankas iki 2018 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
• Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 21-1, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17-1, 42-1, 43-1, 43-2, 43-3, 43-4, 43-5, 43-6, 43-7 straipsniais ir septintuoju-3 skirsniu įstatymas 20 straipsnis (statute)
2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į…
2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (OL 2010 L 267, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu ECB/2012/19 (OL 2012 L 253, p. 19). 10. 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo (OL 2010 L 339, p. 1). 11. 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL 2012 C 41, p. 1). 12. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190). 13. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL 2014, L 352, p. 1).“ 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 15 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytiems (esant trunkamiems pažeidimams, – pabaigtiems) pažeidimams taikomos atitinkamo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – pabaigimo) metu galiojusių įstatymų nuostatos, nustatančios Lietuvos banko sprendimų taikyti poveikio priemones priėmimo senaties terminą. 3. Lietuvos bankas iki 2018 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →