Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies tik tada, kai nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutikimo ima paskolą, jei tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Šioje istorijoje teisinė padėtis formuojasi ne aplink tai, ar vyras „kaltas“, o aplink tai, kieno turtu kreditorius gali patenkinti savo reikalavimus — ir tai lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnis. Vyras vienašališkai, be žmonos žinios, paėmė 5 000 eurų vartojimo kreditą, kurio negrąžino, todėl kreditorius perdavė skolą išieškojimo bendrovei ir pradėtas išieškojimas. Tikslus teisinis klausimas: ar ši skola tenkinama iš bendrojo jungtinio sutuoktinių turto, ar tik iš vyro asmeninio turto, ir ar žmona atsako solidariai. Baudžiamasis aspektas čia antraeilis: paprasčiausiai negrąžintas kreditas, paimtas be apgaulės, nesudaro BK 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo sudėties, nes nėra apgaulės įgijant turtą ar išvengiant prievolės.
Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies tik tada, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Išieškojimo seka:
Praktiškai svarbiausia žmonai — žinoti, kad jos asmeninis turtas ir jos dalis bendrajame turte liečiami tik ribotai:
Pagal BK 260 straipsnį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, o už labai didelį kiekį — nuo dešimties iki penkiolikos metų.
BK 7 straipsnis leidžia taikyti Lietuvos BK nepriklausomai nuo pilietybės ir veikos vietos tik nustatytam nusikaltimų ratui, į kurį patenka narkotinių medžiagų nusikaltimai (260–2671 straipsniai), bet ne prostitucijos nusikaltimai.
Šios žinios asmenims teisinė padėtis kol kas neįforminta: N. Kockaro sulaikymas yra tik procesinė priemonė Turkijoje, o „Novaturas“ oficialiai informacijos negavo, todėl apie kaltinimus ar jų turinį kalbėti kaip apie nustatytus faktą negalima. Esminė įžvalga — sulaikymas dar nėra kaltinimas, o žiniasklaidos nurodytos veikos (narkotikų tiekimas ir prostitucija) Lietuvos teisėje būtų vertinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 ir 307–308 straipsnius, tačiau taikytinas įstatymas priklauso nuo to, kur ir kada veika padaryta. Tikslus teisinis klausimas: ar veikos, dėl kurių Turkijos teisėsauga tiria verslininką, gali būti kvalifikuojamos pagal BK normas, ir kokios bausmės rėžiai tai lemia — pagal BK 260 straipsnį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, o už labai didelį kiekį — nuo dešimties iki penkiolikos metų) bei BK 307 straipsnį (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos, iki penkerių metų; vadovavimas prostitucijai — nuo vienerių iki septynerių metų) ir BK 308 straipsnį (įtraukimas į prostituciją, iki penkerių metų).
Pagal BK 2 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik už veiką, kuri buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, o BK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs įstatymas — tai reiškia, kad Turkijoje padarytos veikos pagal Lietuvos BK neautomatiškai nevertinamos. BK 7 straipsnis išplėčia Lietuvos BK taikymą nepriklausomai nuo pilietybės ir veikos vietos tik nustatytam nusikaltimų ratui, tarp jų — nusikaltimams, susijusiems su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (260–2671 straipsniai), tačiau prostitucijos nusikaltimai (307–308 straipsniai) į šį sąrašą nepatenka. Kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnį būtų svarstoma, ar veika atitinka konkretų sudėties elementą: turint tikslą platinti — 1 dalis (2–8 metai), didelis kiekis — 2 dalis (8–10 metų), labai didelis kiekis — 3 dalis (10–15 metų); jei veika susijusi su gabenimu per sieną, taikytina BK 260-1 straipsnio 3–4 dalys (atitinkamai 2–10 ir 4–12 metų laisvės atėmimo). Prostitucijos kryptimi BK 307 straipsnio dalys diferencijuoja pajamų gavimą (iki 5 metų), organizavimą (iki 6 metų) ir vadovavimą (1–7 metai), o BK 308 straipsnio 2 dalis (prievarta, priklausomybė, apgaulė) numato 2–8 metų laisvės atėmimą. Abu BK straipsniai — 260 ir 307–308 — 4–5 dalių (dalių) nuostatomis numato, kad už šias veikas atsako ir juridinis asmuo, tačiau šaltiniuose nėra duomenų, kad „Novaturas“ būtų susijusi su tirta veika, todėl bendrovės atsakomybės klausimas šiuo metu pagrindo neturi.
Praktiškai svarbiausia — sulaikymas Turkijoje dar nesukuria jokios baudžiamosios atsakomybės Lietuvoje: kaltinimų formulavimas, kvalifikacija ir bausmės rėžiai taps aktualūs tik atsiradus oficialiai informacijai apie įtariamųjų teisių užtikrinimą ir galimą ekstradiciją ar tarptautinį bendradarbiavimą. „Novaturas“ rizikos sfera yra ne baudžiamoji, o informacinė: bendrovė paskelbė, kad oficialios informacijos negavo, t. y. jos atsakomybės klausimas kol kas lieka atviras tik rinkos dalyvių vertinimams, o ne teisėsaugos veiksmams. Jei Turkijos procesas atskleistų veikų, atitinkančių BK 260 straipsnio sudėtį, Lietuvos institucijos galėtų vertinti tarptautinio bendradarbiavimo pagrindus pagal BK 7 straipsnį, tačiau prostitucijos nusikaltimams toks pagrindas iš pateiktų šaltinių neišplaukia.
Šioje istorijoje teisinė rizika perkelta į kitą pusę: nuteistojo byla baigta ir bausmė palikta galioti, o baudžiamosios atsakomybės kilva dabar kyla patį A.Kandrotą ir kitus netikros informacijos platintojus. Tikslus klausimas – ar rugsėjo 15 d. tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje paskelbtas turinys (esą išžagintos dvi mergaitės, o nuteistasis yra pedofilas ir Šaulių sąjungos narys, nurodant vardą, gimimo datą ir tikslų adresą) sudaro šmeižimo deliktą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjo kodekso 154 straipsnį, ir ar papildomai pažeistas asmens duomenų režimas pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Dėl paskelbto adreso ir gimimo datoms vertintinas ir BK 167 straipsnis (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas), o pats nuteistojo nuosprendis pagrįstas BK 149 straipsniu – už nepilnamečio išžaginimą jo 3 dalis numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki dešimties metų.
Rugsėjo 14 d. Panevėžio apygardos teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus, todėl galioja Utenos apylinkės teismo sprendimas. Nuteistojo pareigos šiuo metu yra šios:
| Norma | Už ką atsako | Bausmės rėžis | Sąlyga | |
|---|---|---|---|---|
| BK 154 str. 1 d. | Melaginga informacija per žiniasklaidą / šmeižimas dėl tyčinio nusikaltimo | iki vienerių metų laisvės atėmimo | tik nukentėjusiojo skundas ar prokuroro reikalavimas | |
| BK 167 str. 1 d. | Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas | laisvės atėmimas iki trejų metų | be skundo sąlygos | |
| BK 168 str. 1 d. | Privatų gyvenimą liečiančios informacijos atskleidimas, ją sužinojus dėl tarnybos ar profesijos arba surinkus pagal 165–167 str. | laisvės atėmimas iki trejų metų | tik nukentėjusiojo skundas ar prokuroro reikalavimą | Adreso ir gimimo datoms paskelbimas atskirai vertintinas asmens duomenų aspektu: pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalis gimimo data ir adresas yra asmens duomenys, o jų paskelbimas laikomas duomenų tvarkymu, kuris turi atitikti teisėtumo sąlygas. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnis žurnalistikos tikslais tvarkomiems duomenims suteikia išimtį iš Reglamento (ES) 2016/679 kelių straipsnių taikymo, tačiau ši išimtis taikytina tik tikrai žurnalistinei veiklai, o ne savavališkam asmens duomenų „doxingui“. Reikia atskirti: pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis draudžia viešai skelbti asmens kodą – gimimo data atskirai nėra asmens kodas, todėl ta nuostata čia tiesiogiai netaikytina. |
Praktinis scenarijų rinkinys šioms šalims:
Pagal GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos sporto veiklos pajamos priskiriamos A klasei, t. y. pajamoms, kurių apmokestinimas susijęs su mokėjimo iš Lietuvos vieneto tvarka.
PVM įstatymo 116 straipsnio 1–2 dalys suteikia užsienio apmokestinamajam asmeniui teisę susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą PVM, tačiau tik jei jo valstybėje Lietuvos apmokestinamieji asmenys turi tokią pačią teisę.
Šios žinios teisinis branduolys nėra pati partnerystė, o tai, kad JAV reziduojantis fizinis asmuo už ambasadoriaus paslaugas gauna atlygį iš Lietuvos vieneto — taip atsiranda gyventojų pajamų mokesčio ir galimų PVM įsipareigojimų Lietuvoje klausimas. Konkretus klausimas: į kurią klasę pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos O’Nealo gautos pajamos ir kokia tvarka jos apmokestinamos. Sprendžiant bus taikomas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnis (pajamų klasės), jo 2 straipsnis (sąvokos „nenuolatinis Lietuvos gyventojas“, „honoraras“) bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 ir 116 straipsniai (apmokestinimo momentas ir užsienio asmens teisė susigrąžinti PVM Lietuvoje).
y. O’Nealas, jei pagal GPM įstatymo 4 straipsnio kriterijus nelaikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, yra nenuolatinis gyventojas, o jo atlygis už reklaminę veiklą iš „Nord Security“ patenka į A klasės pajamų ratą pagal 22 straipsnį. PVM įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad už užsienio apmokestinamojo asmens teikiamą paslaugą, kai PVM apskaičiuoti ir sumokėti privalo pirkėjas, prievolė atsiranda anksčiausiai įvykus vienam iš įvykių: gavus apskaitos dokumentą, sumokėjus atlygį arba pasibaigus mokestinio laikotarpio, kurį paslauga suteikta, paskutinei dienai. PVM įstatymo komentaro 58 straipsnio pavyzdyje nurodyta, kad reklamos paslaugos, kurias Lietuvos PVM mokėtojas teikia trečiųjų valstybių asmeniui, laikomos suteiktomis už šalies ribų ir deklaruojamos FR0600 formos laukelyje „Už Lietuvos ribų įvykę sandoriai – ne PVM objektas Lietuvoje“ — ši logika iliustruoja, kad reklamos paslaugų apmokestinimo vieta nustatoma pagal pirkėjo buvimo vietą, o šioje partnerystėje pirkėjas yra Lietuvos apmokestinamasis asmuo. Reklamos įstatymo 2 straipsnio sąvokos taikytinos, jei kampanijos elementai skleidžiami Lietuvoje; Reklamos įstatymo 9 straipsnis draudžia reklamą tik tada, kai reklamuojama įstatymų uždrausta ar neteisėta veikla arba iš apyvartos išimtos prekės, o VPN paslaugų reklama tokiems draudimams nepatenka. Kadangi planuojama „360°“ kampanija orientuota į JAV rinką, Lietuvos reklamos teisės aktų režimas praktiškai aktualus tiktai galimai sklaidai Lietuvos teritorijoje.
Praktinis šalių įsipareigojimų rinkinys atrodo taip:
Turkijos tyrimo, kuriame rugsėjo 29 d. Antalijoje sulaikytas stambiausias „Novaturas“ akcininkas N. Koçkar, teisinis svoris šiuo metu tenka pačiam fiziniam asmeniui, o ne bendrovei. Lietuvos teisėje akcininko, net ir valdančio kontrolinį paketą, elgsena savaime nėra bendrovės nusikalstama veika — Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalis juridinį asmenį atsako tik tada, kai veika padaryta jo naudai arba interesams asmens, kuris turėjo teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus jos vardu ar kontroliuoti jos veiklą.
Šaltiniuose nurodyti kaltinimai (įtariamas narkotikų vartojimas ir prostitucijos organizavimas, operacija 35 adresais ir dviejuose laivuose) pagal pateiktus duomenis siejami su asmeniniu Koçkaro elgesiu, ne su „Novaturas“ turizmo veikla. Kad bendrovė atsaktų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, prokuratūrai reikėtų įrodyti, jog veika padaryta būtent bendrovės naudai ar interesams; 4 dalis apima tik kontroliuojamų ar atstovaujančių *kitų juridinių asmenų* veikas, tad natūralaus akcininko sulaikymas pagrindo neduoda. Teritorinis aspektas: pagal BK 8 straipsnio 1 dalį už užsienyje padarytą veiką asmuo atsako pagal Lietuvos įstatymą tik jei ji nusikalstama abiejose valstybėse, o pagal 2 dalį neatsako, jei jau atliko užsienio valstybės paskirtą bausmę ar buvo išteisintas. Hipotetinės juridinio asmens sankcijos pagal BK 43 straipsnio 1 dalį atrodo taip:
| Bausmės rūšis | Turinys | Dydis arba terminas | |
|---|---|---|---|
| Bauda (BK 47 str.) | Piniginė bausmė, skaičiuojama MGL dydžiais | 200–100 000 MGL; jei metinės pajamos viršija 300 000 MGL — 2–15 % metinių pajamų | |
| Veiklos apribojimas (BK 52 str.) | Draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar verstis tam tikra veikla | Nuo vienerių iki penkerių metų | |
| Likvidavimas (BK 53 str.) | Įpareigojimas nutraukti visą ūkinę veiklą ir uždaryti padalinius | Per teismo nustatytą terminą | Be bausmės, teismas gali skirti turto konfiskavimą pagal BK 72 straipsnį; 4 dalies 4 punktas numato konfiskavimą ir kitam asmeniui priklausančio turto, jei jis perleistas juridiniam asmeniui, kurio dalyviai, valdantys ne mažiau kaip 50 % akcijų, yra kaltininkas ar jo artimieji. Tarptautinė sistema atitinka vidaus: Europos Tarybos Konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 22 straipsnis įpareigoja užtikrinti juridinių asmenų atsakomybę už nusikaltimus, padarytus jų naudai, o Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnis reikalauja veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių bausmių, įskaitant teisės verstis komercine veikla atėmimą ir teisminį likvidavimą. Jei bausmė būtų paskirta, jos nevykdymas tampa savarankiška sudėtimi: pagal BK 244 straipsnį bendrovės vadovas už paskirtos bausmės nevykdymą (išskyrus turto konfiskavimą) padaro baudžiamąjį nusižengimą. |
Esamuose faktų rėmuose realiausias scenarijus — tyrimas lieka asmeninis: prieš Kočkarą vyksta Turkijos procesas, o „Novaturas“ toliau veikia įprastai be BK padarinių.
30 straipsnio 1 dalis įpareigoja valdytoją nedelsdamas pranešti apie pažeidimą duomenų subjektui, jei gali kilti didelis pavojus teisėms ir laisvėms.
Paaiškėjus, kad duomenys persiųsti neteisėtai, apie tai nedelsiant pranešama duomenų gavėjui ir duomenys pagal 14 straipsnį ištrinami arba apribojamas jų tvarkymas.
Kariuomenės patvirtintas šauktinių duomenų paskelbimas viešųjų pirkimų sistemoje yra asmens duomenų saugumo pažeidimas, dėl kurio valstybei kyla pareigos pagal specialųjį duomenų apsaugos įstatymą. Svarbiausia tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslų, teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje toks be leidimo atskleidimas ar prieigos suteikimas tiesiogiai įvardijamas kaip saugumo pažeidimas. Tikslus teisinis klausimas: ar kariuomenė kaip duomenų valdytojas, tvarkanti duomenis gynybos tikslais, įvykdė pranešimo duomenų subjektams ir priežiūrai bei duomenų kokybės kontrolės pareigas, ir kokios civilinės atsakomybės rizika dėl to kyla. Sprendžiant taikytinos šio įstatymo 6, 7 ir 30 straipsnių nuostatos bei Civilinio kodekso 2.23 straipsnio teisė į privatų gyvenimą.
Pagal specialiojo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį duomenų tvarkymas gynybos tikslais yra teisėtas tik tiek, kiek būtinas kompetentingos institucijos funkcijoms atlikti ir grindžiamas teisės aktais; paskelbimas viešųjų pirkimų sistemoje šiuo kriterijumi sunkiai pagrindžiamas. 3 d. 2 p.). Kariuomenės išsiųsti SMS pranešimai atlieka 30 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, o JRDA teikiama informacija apie viešumo trukmę ir duomenų kategorijas atitinka 30 str. 2 d. reikalavimą aiškiai aprašyti pažeidimo pobūdį. 18 straipsnis reikalauja tvarkyti duomenų tvarkymo veiklos įrašus, įskaitant duomenų gavėjų kategorijas — tai aktualu JRDA keltam klausimui, ar šauktinių duomenys pateko į trečiųjų šalių platformas. Civilinėje plotmėje CK 2.23 straipsnio 1 dalis draudžia skelbti informaciją apie privatų gyvenimą be asmens sutikimo, o 3 dalis draudžia skleisti surinktą informaciją, išskyrus atvejus, kai skleidimas atitinka teisėtą visuomenės interesą; pažeidus šias nuostatas asmenys gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo teismo tvarka. JRDA nurodyta apie 45 tūkstančių piliečių pažeidimas reiškia, kad potencialių ieškovių ratas yra masinis. Dėl baudžiamosios atsakomybės pateikti šaltiniai tokio pobūdžio atsitiktiniam duomenų paskelbimui be įsilaužimo tiesiogiai netaikytini — BK 295 straipsnis reglamentuoja neteisėtą techninių priemonių įrengimą informacijai rinkti, o tai su šiuo atveju nesusiję.
Kariuomenės pradėtas patikrinimas gali baigtis išvada apie papildomų organizacinių priemonių būtinybę, o JRDA pateiktas paklausimas — institucijų atsakymais apie viešumo trukmę, duomenų kategorijas ir pranešimo priežiūrai faktą; šių atsakymų turinys lems, ar asmenims kils pagrindas reikšti civilinius ieškinius pagal CK 2.23 straipsnį. Praktiškai svarbiausia šauktiniams: gavus SMS pranešimą iš karys.lt, jie turi teisę kreiptis į savo Karo prievolės skyrių ir reikalauti informacijos apie pažeidimo pobūdį pagal 30 straipsnio 2 dalį. Ministerijos registruotos pataisos, nuo 2027 metų sausio atsisakančios viešo šauktinių sąrašo ir numatančios identifikavimą karys.lt svetainėje, keis paties duomenų paskelbimo teisinį pagrindą, tačiau iki įsigaliojimo esama tvarka lieka vertinama pagal dabartines normas. Sekimo taškas: laukti kariuomenės patikrinimo išvadų ir atsakymų į JRDA paklausimą dėl viešumo trukmės bei duomenų apimties, taip pat stebėti, ar nacionaliniuose teismuose jau nagrinėjamose bylose dėl kariuomenės duomenų tvarkymo praktikos šis atvejis bus įtrauktas kaip atskiras argumentas.
Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o prokuroras nustatė, kad naujagimio mirties atveju tokių požymių nėra.
Jei veika būtų kvalifikuota pagal BK 132 straipsnį, už neatsargų gyvybės atėmimą grėstų areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o pažeidus specialias saugumo taisykles — iki septynerių metų.
Šios istorijos asmenims — naujagimio tėvams ar kitiems prie kūdikio buvusiems asmenims — teisinė padėtis palankiausia įmanoma: ikiteisminis tyrimas nutrauktas, baudžiamoji atsakomybė netaikoma, nes, prokuratūros vertinimu, veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tikslus teisinis klausimas, kurį šis prokuroro nutarimas iš esmės išsprendžia, yra toks: ar naujagimio mirtis dėl užspringimo maistu gali būti priskirta kamienors priskiriama nusikalstama veika, ypač neatsargiam gyvybės atėmimui pagal Baudžiamojo kodekso 132 straipsnį, ar vaiko palikimui be priežiūros pagal BK 158 straipsnį. Atsakymo pagrindas — BK 2 straipsnio 4 dalis: pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o BK 2 straipsnio 3 dalis reikalauja ir kaltės, ir galimybės reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Jei tyrimas būtų nustatęs nusikalstamą veiką, orientyras būtų BK 132 straipsnis: už neatsargų vieno žmogaus gyvybės atėmimą grėstų areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, už dviejų ar daugiau žmonių gyvybių atėmimą — laisvės atėmimas iki šešerių metų, o pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles — laisvės atėmimas iki septynerių metų, šiuo atveju atsakyti galėtų ir juridinis asmuo. Alternatyvi kvalifikacija būtų BK 158 straipsnis (vaiko palikimas be būtinos priežiūros norint juo atsikratyti — viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų) arba BK 156 straipsnis (vaiko pagrobimas arba naujagimių sukeitimas), tačiau žinioje nurodyti faktai — sužalojimų nebuvimas ir nustatyta užspringimo priežastis — į šių sudėčių požymių neįrašo. Prokuroras, vadovaudamasis BK 2 straipsnio 4 daliimi, padarė išvadą, kad surinkti duomenys sudėties požymių neatskleidžia, todėl tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti mirties priežastį, nutrauktas. Sprendimą rugsėjo 29 dieną priėmė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Edvinas Alosevičius. Svarbu, kad šis prokuroro nutarimas nėra galutinis — jis gali būti skundžiamas aukštesniam prokurorui, taigi sprendimą gali peržiūrėti prokuratūros hierarchijos aukštesnė grandis.
Praktiškai tai reiškia, kad nė vienas asmuo nebus teisiamas, jam negresia nė BK 42 straipsnyje išvardytos bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas), nė BK 67 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas ar įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Naujagimio artimieji, jei jie laiko, kad mirties aplinkybės vertintos neteisingai, gali pasinaudoti teise skųsti prokuroro nutarimą aukštesniam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras skundą atmes, tyrimo nutraukimas liks galiojantis ir byla uždaryta; jei skundą tenkins, tyrimas gali būti atnaujintas. Sekimo taškas: laukti, ar per artimiausią laikotarpį aukštesniam prokurorui bus pateiktas skundas dėl rugsėjo 29 dienos nutarimo, ir kokiu prokuratūros atsakymu jis pasibaigs.