Legal prism · 2026-10-01
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-01

Updated: 2026-10-01 22:44
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Husband Secretly Took Out a €5,000 Payday Loan: I Only Found Out When the Bailiffs Called · Kaipkada.lt
Original — Kaipkada.lt
Husband Secretly Took Out a €5,000 Payday Loan: I Only Found Out When the Bailiffs Called Copy link
That morning seemed completely ordinary until an unfamiliar number rang while I was at home making coffee. The caller calmly asked for my husband by name, and when I said he was unavailable, she revealed she was calling about an unpaid…
Analysis
Under Article 3.112(1) of the Civil Code, enforcement in respect of obligations of one spouse arising from transactions concluded without the other spouse’s consent may be directed against that spouse’s share of the joint property only where property that is the separate property of that spouse is insufficient.
Under Article 3.109(3) of the Civil Code, a joint and several obligation of the spouses does not arise where one spouse takes out a loan without the other spouse’s consent, unless it is necessary to meet common family needs.

Core issue

In this scenario, the legal position turns not on whether the husband is “at fault”, but on whose property the creditor may use to satisfy its claims, and this is governed by Article 3.112 of the Civil Code of the Republic of Lithuania. The husband unilaterally, without his wife’s knowledge, took out a EUR 5,000 consumer loan, which he failed to repay; the creditor therefore transferred the debt to a debt collection company and enforcement proceedings were commenced. The precise legal issue is whether this debt is to be satisfied from the spouses’ joint marital property or only from the husband’s separate property, and whether the wife is jointly and severally liable. The criminal-law aspect is secondary here: a loan that is simply unpaid, if taken out without deception, does not constitute fraud under Article 182 of the Criminal Code, because there is no deception in acquiring property or avoiding an obligation.

Legal assessment

Under Article 3.112(1) of the Civil Code, enforcement in respect of obligations of one spouse arising from transactions concluded after registration of the marriage without the other spouse’s consent may be directed against that spouse’s share of the joint property only where the creditor’s claims cannot be satisfied from property that is the separate property of that spouse. The enforcement sequence is as follows:

  • first, the claims are satisfied from the husband’s separate property;
  • only if that is insufficient, from the husband’s share in the joint marital property, which, under Article 3.92(1) of the Civil Code, the spouses administer by mutual agreement;
  • if both spouses are jointly and severally liable and the joint property is insufficient, the claims are also satisfied from the separate property of the other spouse (Article 3.113 of the Civil Code). Joint and several liability would arise for the wife only if the loan had been concluded in the interests of the family or with her consent; in such a case, Article 3.109(1)(5) of the Civil Code would allow the obligation to be performed from the joint property. The information provided in the scenario indicates that the loan was taken out secretly from the wife because of a lack of personal income, so the sources provided do not disclose grounds for concluding that the wife is jointly and severally liable. The credit relationship itself is governed by the consumer credit provisions of Article 6.886 of the Civil Code, paragraph 2 of which imposes on the lender a duty to implement the principle of responsible lending; this may be relevant when assessing the lender’s conduct in granting a EUR 5,000 loan. Transfer of the debt to a debt collection company is possible under Article 6.116(1) of the Civil Code only with the creditor’s consent, and the payment plan agreed within the family with the debt collection company means that the obligation continues to be performed according to the agreed schedule. An unpaid loan without elements of deception gives rise neither to liability for fraud under Article 182 of the Criminal Code nor to liability for document forgery under Article 300 of the Criminal Code; these provisions would be applicable here only if knowingly false information had been provided when completing the application, but no such circumstances appear in the sources.

Consequences

In practical terms, the most important point for the wife is to know that her separate property and her share in the joint property may be affected only to a limited extent:

  • if the husband has sufficient separate property to cover the debt, the wife’s property is not affected;
  • if it is insufficient, enforcement is directed against the husband’s share of the joint property, which in practice may mean seizure of part of joint property, for example, a dwelling;
  • the wife is jointly and severally liable only if the creditor proves that the loan was taken out to meet family interests. For a family that has already agreed a payment plan with the debt collection company, the further course of events depends on compliance with the schedule; breach of that schedule would reactivate the full enforcement process. If a dispute as to whose property is liable were to arise in court, the decisive issue would be the application of Articles 3.109 to 3.112 of the Civil Code to the specific circumstances of the credit agreement.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 300 straipsnis (statute)
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar…
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais…
Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 182 1 straipsnis. Manipuliavimas sporto varžybomis 1. Tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą arba rezultatą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.109 straipsnis (statute)
Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto 1. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1 ) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon…
Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto 1. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1 ) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2 ) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3 ) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4 ) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5 ) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6 ) solidariosios sutuoktinių prievolės. 2. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. 3. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 4. Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles. 3.110 straipsnis. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles 1. Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. 2.
Original article → Novaturas says it has received no official information about the detention of its main shareholder · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Novaturas says it has received no official information about the detention of its main shareholder Copy link
Novaturas, one of the largest travel operators in the Baltic states, says it has received no official information regarding the reported detention of its main shareholder, Turkish tourism businessman Neset Kockar. Earlier on Wednesday…
Analysis
Under Article 260 of the Criminal Code, unlawful possession of narcotic substances with intent to distribute is punishable by imprisonment for two to eight years, and, in the case of a very large quantity, by imprisonment for ten to fifteen years.
Article 7 of the Criminal Code permits the application of the Lithuanian Criminal Code irrespective of citizenship and the place where the act was committed only to a defined category of offences, which includes narcotic-substance offences (Articles 260–2671), but not prostitution-related offences.

Core issue

The legal position of the individuals concerned has not yet been formalised: N. Kockar’s detention is only a procedural measure in Turkey, and Novaturas has not received any official information; therefore, the allegations or their substance cannot be treated as established facts. The key point is that detention is not yet a charge, and the acts referred to in the media (drug supply and prostitution) would, under Lithuanian law, be assessed under Articles 260 and 307–308 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, although the applicable law depends on where and when the act was committed. The precise legal question is whether the acts in respect of which Turkish law enforcement authorities are investigating the businessman may be classified under the provisions of the Criminal Code, and what sentencing ranges that would entail: under Article 260 of the Criminal Code (unlawful possession of narcotic substances with intent to distribute, punishable by imprisonment for two to eight years, and, in the case of a very large quantity, by imprisonment for ten to fifteen years), Article 307 of the Criminal Code (profiting from another person’s prostitution, punishable by up to five years; directing prostitution, punishable by imprisonment for one to seven years), and Article 308 of the Criminal Code (involvement in prostitution, punishable by up to five years).

Legal assessment

Under Article 2(1) of the Criminal Code, a person is liable only for an act that was prohibited by the criminal law in force at the time the criminal act was committed, while Article 3(1) of the Criminal Code provides that the criminality of an act is determined by the law in force at the time of its commission. This means that acts committed in Turkey are not automatically assessed under the Lithuanian Criminal Code. Article 7 of the Criminal Code extends the application of the Lithuanian Criminal Code irrespective of citizenship and the place where the act was committed only to a defined category of offences, including offences related to possession of narcotic or psychotropic substances (Articles 260–2671), but prostitution-related offences (Articles 307–308) are not included in that list. Classification under Article 260 of the Criminal Code would require assessing whether the conduct satisfies the specific elements of the offence: intent to distribute under paragraph 1 (2–8 years), a large quantity under paragraph 2 (8–10 years), or a very large quantity under paragraph 3 (10–15 years). If the conduct involves carriage across a border, Article 260-1(3)–(4) of the Criminal Code would apply (2–10 and 4–12 years’ imprisonment, respectively). As regards prostitution, the paragraphs of Article 307 of the Criminal Code differentiate between receiving income (up to 5 years), organising prostitution (up to 6 years), and directing prostitution (1–7 years), while Article 308(2) of the Criminal Code (coercion, dependency, deception) provides for imprisonment for 2–8 years. Both provisions of the Criminal Code — Articles 260 and 307–308 — include, in their paragraphs 4–5, provisions establishing liability for legal persons; however, the sources contain no information indicating that Novaturas was connected to the conduct under investigation, and therefore there is currently no basis for raising the issue of the company’s liability.

Consequences

In practical terms, the most important point is that detention in Turkey does not yet give rise to any criminal liability in Lithuania: the formulation of charges, legal classification, and sentencing ranges will become relevant only once official information emerges regarding the safeguarding of suspects’ rights and possible extradition or international cooperation. Novaturas’ risk profile is informational rather than criminal: the company has announced that it has not received any official information, meaning that the question of its liability currently remains open only in the assessment of market participants, not as a matter of law enforcement action. If the Turkish proceedings were to disclose acts satisfying the elements of Article 260 of the Criminal Code, Lithuanian authorities could assess the grounds for international cooperation under Article 7 of the Criminal Code; however, no such basis for prostitution-related offences follows from the sources provided.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas. Kai šio įstatymo tekstas taikomas ir akcinei bendrovei, ir uždarajai akcinei bendrovei, vartojamas žodis „bendrovė“.
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 37 straipsnis (statute)
37 straipsnis. Bendrovės vadovas 1. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. 2. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali…
37 straipsnis. Bendrovės vadovas 1. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. 2. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. 3. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. 4. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme. 5. Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. 6. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. 7. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. 8. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. 9. 10. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13 ir 14 dalyse. Bendrovės, kurioje nesudaroma nei valdyba, nei stebėtojų taryba, vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 11. Bendrovės vadovas privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas. 12. Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui; 3) dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo projekto parengimą; 4) sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašo projekto parengimą; 5) atlygio politikos projekto parengimą; 6) informacijos apie atlygį projekto parengimą; 7) atlygio politikos ir informacijos apie atlygį viešą paskelbimą akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje; 8) sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą; 9) Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą; 10) sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus, ir sutarties su auditoriumi, audito įmone ar nepriklausomu tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėju sudarymą, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais; 11) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu; 12) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; 13) akcinės bendrovės dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui; 14) šiame Įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame šaltinyje; 15) pranešimą akcininkams, stebėtojų tarybai ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai; 16) informacijos pateikimą akcininkams; 17); 18) kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. 13. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. 14. Kai visas akcinės bendrovės akcijas įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, asmuo įgyja dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. 15. Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui, užtikrinimo specialistui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi, audito įmone ar nepriklausomu užtikrinimo paslaugos teikėju nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 34 straipsnis (statute)
34 straipsnis. Valdybos kompetencija 1. Valdyba svarsto ir tvirtina: 1); 2) vadovybės ataskaitą; 3) 4) bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes; 5)…
34 straipsnis. Valdybos kompetencija 1. Valdyba svarsto ir tvirtina: 1); 2) vadovybės ataskaitą; 3) 4) bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes; 5) pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; 6) bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus; 7) dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą. 2. Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. 21. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, valdyba, nustatydama bendrovės vadovo atlygį, vadovaujasi atlygio politika, kaip nustatyta šio Įstatymo 373 straipsnyje. 3. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. 31. Valdybai patvirtinus vadovybės ataskaitą, visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą pritarti informacijai apie atlygį. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtą sprendimą. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą nepritarti informacijai apie atlygį, valdyba, tvirtindama kitų metų informaciją apie atlygį, joje nurodo, kaip buvo atsižvelgta į visuotinio akcininkų susirinkimo nepritarimo argumentus. 4. Valdyba priima: 1) sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; 2) sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes; 3) sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; 4) sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; 5) sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma; 6) sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina; 7); 8) kitus šiame Įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus. 5. Įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus. 6. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. 7. Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie: 1); 2) bendrovės veiklos organizavimą; 3) bendrovės finansinę būklę; 4) ūkinės veiklos rezultatus. 8. Bendrovės, kurioje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai, o bendrovės, kurioje nesudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą funkciją. 9. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei vadovybės ataskaita teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. 91. Valdyba analizuoja, vertina Akcijų suteikimo taisyklių projektą, kurį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. 92. Valdyba analizuoja ir vertina akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. 10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, o kai sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. 11. Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas: 1) priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta šio Įstatymo 372 straipsnyje; 2) tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla, kaip nustatyta šio Įstatymo 372 straipsnio 11 dalyje, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą; 3) prižiūri bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vadovo veiklos; 4) svarsto, ar bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, jeigu bendrovė dirba nuostolingai; 5) teikia siūlymus bendrovės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimams; 6) sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus. 12. 13. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku. 14. Valdyba privalo pateikti stebėtojų tarybai jos prašomus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją. 15. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais. 16. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
Original article → Lie about teenage girl’s rapist at amusement park spread widely, also amplified by Celofanas · 15min
Original — 15min
Lie about teenage girl’s rapist at amusement park spread widely, also amplified by Celofanas Copy link
A. Kandrotas shared the claim during a Facebook livestream on September 15, alleging that two girls had been raped and identifying the convicted man by name, birth date, exact address, and a screenshot of his Facebook profile; the post…
Analysis

Core issue

In this matter, the legal risk has shifted to the other side: the convicted person’s case has concluded and the sentence remains in force, while the prospect of criminal liability now arises for A. Kandrotas himself and other disseminators of false information. The precise question is whether the content published during the live Facebook broadcast on 15 September, alleging that two girls had been raped and that the convicted person was a paedophile and a member of the Lithuanian Riflemen’s Union, while disclosing his name, date of birth and exact address, constitutes defamation under Article 154 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, and whether the personal data regime under the Law on Legal Protection of Personal Data of the Republic of Lithuania was additionally breached. In view of the published address and date of birth, Article 167 of the Criminal Code, concerning the unlawful collection of information about a person’s private life, must also be assessed. The conviction itself is based on Article 149 of the Criminal Code: for the rape of a minor, paragraph 3 provides for imprisonment from four to ten years.

Legal assessment

On 14 September, Panevėžys Regional Court dismissed the appeals lodged by the prosecutor and the victim’s representative; accordingly, the judgment of Utena District Court remains in force. The convicted person’s current obligations are as follows:

  • he is not required to serve the three-year custodial sentence, as its execution has been suspended for two years;
  • he must start working, studying or register with the Employment Service;
  • he must participate in behaviour correction and behaviour change programmes;
  • he must remain at home at night;
  • he must pay the victim the awarded EUR 5,000 in damages.

As regards A. Kandrotas’s statement, Article 154(1) of the Criminal Code provides for liability for disseminating, through a mass media outlet, information that does not correspond to reality, where such information may cause contempt for or humiliation of a person or undermine confidence in that person, or for defaming a person by alleging that he or she committed an intentional criminal offence. The applicable penalty is community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year. The statement appears to be inaccurate in light of the court’s findings: the court established one rape at Labirintų Parkas in Anykščiai District, while membership of the Lithuanian Riflemen’s Union was officially denied the following day; it has not been confirmed that the convicted person was a volunteer or a young rifleman. Article 154(2) of the Criminal Code determines the procedure: investigation and liability arise only upon receipt of a complaint from the injured person, an application by his or her legal representative, or a request from the prosecutor.

ProvisionLiability forPenalty rangeCondition
Article 154(1) CCFalse information through the media / defamation alleging an intentional criminal offenceimprisonment for up to one yearonly upon the victim’s complaint or the prosecutor’s request
Article 167(1) CCUnlawful collection of information about a person’s private lifeimprisonment for up to three yearsno complaint requirement
Article 168(1) CCDisclosure of information concerning private life, where such information was obtained by virtue of office or profession, or collected under Articles 165–167imprisonment for up to three yearsonly upon the victim’s complaint or the prosecutor’s request

The publication of the address and date of birth must be assessed separately from the perspective of personal data protection: under Article 2(1) and 2(4) of the Law on Legal Protection of Personal Data, a date of birth and address are personal data, and their publication constitutes data processing, which must comply with the conditions of lawfulness. Article 4 of the amending law provides an exemption, for data processed for journalistic purposes, from the application of several provisions of Regulation (EU) 2016/679; however, that exemption applies only to genuine journalistic activity, not to arbitrary “doxing” of personal data. A distinction must be drawn: Article 3(2) of the amending law prohibits the public disclosure of a personal identification number. A date of birth, taken separately, is not a personal identification number, and that provision therefore does not apply directly here.

Consequences

The practical set of scenarios for these parties is as follows:

  • If the convicted person or his legal representative files a defamation complaint, a pre-trial investigation under Article 154 of the Criminal Code is opened; absent such a complaint or a prosecutor’s request, liability does not arise.
  • If held liable under Article 154 of the Criminal Code, A. Kandrotas would face a fine, community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year.
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 157 straipsnis (statute)
157 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas 1. Tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje…
157 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas 1. Tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau vaikų arba mažamečiui, arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo tiesiogiai priverstas padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 154 straipsnis (statute)
154 straipsnis. Šmeižimas 1. Tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti…
154 straipsnis. Šmeižimas 1. Tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 508 straipsnis (statute)
509 straipsnis. Vengimas vykdyti Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo…
509 straipsnis. Vengimas vykdyti Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatyme nustatytą pranešimo privalomumo reikalavimą Buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) ir Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos kadrinių darbuotojų vengimas vykdyti Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatymo reikalavimą pranešti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui apie buvimą ar tapimą įmonių, įstaigų, organizacijų savininkais, dalininkais, akcininkais, pajininkais, nariais ar steigėjais užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 510 straipsnis. Neteko galios nuo 2021-07-01 Straipsnio naikinimas: 510 1 straipsnis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus sprendimo taikyti laikinąsias apribojimo priemones nevykdymas 1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus sprendimo taikyti laikinąsias apribojimo priemones nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Papildyta straipsniu: 511 straipsnis. Kliudymas įgyvendinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras 1.
Original article → One of NordVPN’s executives: how a Lithuanian company landed O’Neal · LRT
Original — LRT
One of NordVPN’s executives: how a Lithuanian company landed O’Neal Copy link
Twenty-five years ago, no one in Lithuania could have imagined that Shaquille O’Neal, the towering Los Angeles Lakers star known for shattering basketball rims, would greet journalists in Vilnius in Lithuanian. But on the afternoon of…
Analysis
Under Article 22(2)(2) of the Law on Personal Income Tax, income from sports activities received from a permanent resident of Lithuania is classified as Class A income, i.e. income whose taxation is linked to the procedure for payment from a Lithuanian entity.
Article 116(1)–(2) of the Law on VAT gives a foreign taxable person the right to recover VAT paid in Lithuania, but only if Lithuanian taxable persons have the same right in that person’s state.

Core issue

The legal core of this item is not the partnership itself, but the fact that a natural person resident in the United States receives remuneration from a Lithuanian entity for ambassadorial services, thereby raising the issue of personal income tax and potential VAT obligations in Lithuania. The specific question is: into which class, according to the tax payment procedure, are O’Neal’s income classified, and under what procedure are they taxed. The analysis will apply Article 22 of the Republic of Lithuania Law on Personal Income Tax (income classes), Article 2 thereof (definitions of “non-resident of Lithuania” and “royalties”), and Articles 14 and 116 of the Republic of Lithuania Law on Value Added Tax (chargeable event and the right of a foreign person to recover VAT in Lithuania).

Legal assessment

If O’Neal is not treated as a permanent resident of Lithuania under the criteria in Article 4 of the Law on Personal Income Tax, he is a non-resident, and his remuneration for advertising activities from Nord Security falls within the scope of Class A income under Article 22. Article 14(3) of the Law on VAT provides that, in respect of a service supplied by a foreign taxable person where the purchaser is required to calculate and pay VAT, the obligation arises upon the earliest of the following events: receipt of an accounting document, payment of consideration, or the last day of the tax period in which the service was supplied. The commentary to Article 58 of the Law on VAT gives an example stating that advertising services supplied by a Lithuanian VAT payer to a person from a third country are deemed to be supplied outside Lithuania and are declared in box “Transactions carried out outside Lithuania – not subject to VAT in Lithuania” of form FR0600. This logic illustrates that the place of taxation of advertising services is determined by reference to the customer’s location, and in this partnership the customer is a Lithuanian taxable person. The definitions in Article 2 of the Law on Advertising apply if elements of the campaign are disseminated in Lithuania; Article 9 of the Law on Advertising prohibits advertising only where the advertised activity is prohibited by law or unlawful, or where the advertised goods have been withdrawn from circulation, and advertising of VPN services does not fall within such prohibitions. Since the planned “360°” campaign is aimed at the U.S. market, the Lithuanian advertising law regime is practically relevant only to any possible dissemination within the territory of Lithuania.

Consequences

The practical set of obligations for the parties appears as follows:

  • Nord Security, as a permanent resident of Lithuania paying Class A income to O’Neal, will, under Article 22 of the Law on Personal Income Tax, act as the payment source relevant to the tax payment procedure, and the taxation of O’Neal’s remuneration will take place under the Lithuanian income tax regime.
  • If VAT taxation of the services arises, Article 14(3) of the Law on VAT will determine the chargeable event by reference to the earliest event: receipt of the document, payment of the consideration, or the end of the tax period.
  • Article 116 of the Law on VAT will give O’Neal’s team the possibility of recovering VAT paid in Lithuania, provided that the United States grants an analogous right to Lithuanian persons.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką 1. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio…
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką 1. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. 2. A klasės pajamoms priskiriamos: 1) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas ir pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 3. B klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos; 2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius. 2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas. 4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. 5. Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how). 6. Indėlis – indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame banke, skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje pagal indėlio ir (ar) sąskaitos sutartis, išskyrus kitas pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų. 7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius; 2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. 8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose veikla. 9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant. 10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas. 11. Išvestinės finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytos finansinės priemonės. 12. Nuolatinė buveinė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – Pelno mokesčio įstatymas). 13. Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą, (toliau šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas veikiančiu per nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 14. Pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus: 1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai, taip pat mažinant vieneto įstatinį kapitalą gaunamas lėšas (jų dalį) ir (arba) turtą (jo dalį), tenkančius įstatinio kapitalo, sudaryto iš vieneto dalyvių įnašų, sumažinimo daliai; 2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą; 3) gyventojo (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių interesų grupės pelną ar jo dalį; 4) gyventojo (gyventojui) apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas; 5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla ar darbo funkcijomis arba individualia veikla; 6) gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus gyventojo gautos individualios naudos; 7) tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais; 8) tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais. 15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. 16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje: 1) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos; 2) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą; 3) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, gautos pajamos; 4) kitos šios dalies 1–3 punktuose nenurodytos pajamos, gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes, išskyrus nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš veiklos užsienio valstybėse gautas pajamas. 17. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas. 18. Pozityviosios pajamos – kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas paskutinę kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto mokestinio laikotarpio dieną proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 18 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 19. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra: 1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba 2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba 3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba 4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) susiję gyventojai, taip pat gyventojas ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojas ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), arba 5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba 6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais gyventojais (sutuoktiniu, sužadėtiniu, sugyventiniu ar šio sugyventinio giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojais, susijusiais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniais ar sugyventiniais ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), arba 7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė. 20. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. 21. Tikslinė teritorija – kaip ši sąvoka apibrėžta Pelno mokesčio įstatyme. 22. Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą. 23. Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas. 24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu. 25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto nuolatine buveine. 26. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas. 27. Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas kontroliuojamu nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu: 1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir 2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti arba 3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. 271. Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau – kontroliuojamasis užsienio vienetas) – užsienio vienetas, kuriame nuolatinis Lietuvos gyventojas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis paskutinę šio užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. 271 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas. 29. Individualios veiklos turtas – turtas (ar jo dalis), kurį (kurią) gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. 30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi. 31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu. 32. Asocijuoti asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) yra susiję asmenys; 2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos. 33. Pajamos iš žemės ūkio veiklos – pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. 34. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos, taip pat individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos. 35. Netenka galios 2018-01-01. 36. Finansinė priemonė – ka …
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio…
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka 1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama: 1) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos; 2) pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą; 3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto, išskyrus finansinius produktus, įsigytus iš investicinės sąskaitos lėšų, ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka; 5) neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6, 8 ir 9 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų arba uždirbtų pajamų atimama: 1) neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) 2) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu. 3. Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų. 4. Per investicinę sąskaitą gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos šio Įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka.
Original article → Novaturas issues statement on police detention of its largest shareholder · Lrytas
Original — Lrytas
Novaturas issues statement on police detention of its largest shareholder Copy link
In a statement, CEO Aleksejs Kriščiuks said that, in response to media reports about a situation in Turkey involving the company’s main shareholder, Neşet Koçkar, Novaturas has received no official information that would allow it to…
Analysis

Core issue

The legal weight of the Turkish investigation, in which N. Koçkar, the largest shareholder of Novaturas, was detained in Antalya on 29 September, currently rests with the natural person himself, not with the company. Under Lithuanian law, the conduct of a shareholder, even one holding a controlling stake, does not in itself constitute a criminal offence by the company: Article 20(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania provides for liability of a legal person only where the offence was committed for its benefit or in its interests by a person who had the right to represent the company, make decisions on its behalf, or control its activities.

Legal assessment

The allegations referred to in the sources (suspected drug use and organisation of prostitution, an operation at 35 addresses and on two vessels) are, on the available information, linked to Koçkar’s personal conduct, not to Novaturas’ tourism business. For the company to be liable under Article 20(2) of the Criminal Code, the prosecution would have to prove that the offence was committed specifically for the company’s benefit or in its interests; paragraph 4 covers only acts of controlled or representative *other legal persons*, and therefore the detention of a natural-person shareholder does not provide such a basis. Territorial aspect: under Article 8(1) of the Criminal Code, a person is liable under Lithuanian law for an act committed abroad only if it is criminal in both states, while under paragraph 2 the person is not liable if he has already served the sentence imposed by the foreign state or has been acquitted. The hypothetical sanctions for a legal person under Article 43(1) of the Criminal Code are as follows:

Type of penaltyContentAmount or term
Fine (Article 47 CC)Monetary penalty calculated in MGL units200-100,000 MGL; if annual income exceeds 300,000 MGL, 2-15% of annual income
Restriction of activity (Article 52 CC)Prohibition on participating in certain transactions or engaging in certain activitiesFrom one to five years
Liquidation (Article 53 CC)Obligation to cease all economic activity and close branchesWithin a period set by the court

In addition to a penalty, the court may order confiscation of property under Article 72 of the Criminal Code; paragraph 4(4) also provides for confiscation of property belonging to another person if it has been transferred to a legal person whose participants holding at least 50% of the shares are the offender or his close relatives. The international framework is consistent with domestic law: Article 22 of the Council of Europe Convention on Action against Trafficking in Human Beings requires liability of legal persons for offences committed for their benefit, while Article 4 of the Convention on the Protection of the European Communities’ Financial Interests requires effective, proportionate and dissuasive penalties, including deprivation of the right to engage in commercial activity and judicial winding-up. If a penalty were imposed, failure to enforce it would constitute a separate offence: under Article 244 of the Criminal Code, the company’s manager commits a criminal misdemeanour for failure to comply with an imposed penalty, except confiscation of property.

Consequences

On the current factual footing, the most realistic scenario is that the investigation remains personal: Turkish proceedings continue against Koçkar, while Novaturas continues operating in the ordinary course without consequences under the Criminal Code.

  • The condition for an alternative scenario would be evidence that the acts were committed for the company’s benefit or in its interests; only then would the path to liability under Article 20 of the Criminal Code open, with the above sanctions up to liquidation.
  • Regardless of the outcome, a judgment imposing a penalty on a legal person for a serious or very serious crime must be published through the mass media (Article 43(2) CC).
  • The company’s most important obligation now is to inform investors of any material information.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas. Kai šio įstatymo tekstas taikomas ir akcinei bendrovei, ir uždarajai akcinei bendrovei, vartojamas žodis „bendrovė“.
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Valdymo organai 1. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. 2. Akcinėje…
18 straipsnis. Valdymo organai 1. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. 2. Akcinėje bendrovėje visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma arba stebėtojų taryba, arba valdyba. Jeigu sudaroma tik valdyba, ji sudaroma šio įstatymo 24 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse nustatyta stebėtojų tarybos sudarymo tvarka. Akcinėje bendrovėje, kurioje valstybei ar savivaldybei: 1) nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų arba akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 2/3 visų balsų, turi būti sudaroma valdyba; 2) priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2, bet mažiau kaip 2/3 visų balsų, turi būti sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. 3. Uždarojoje akcinėje bendrovėje, išskyrus bendrovę, kurioje valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba. Jeigu nesudaromas vienas ar abu šie valdymo organai, jų funkcijos, teisės ir atsakomybė perduodama kitiems valdymo organams. Jeigu nesudaromos stebėtojų taryba ir valdyba, uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu sudaroma tik valdyba, jos nariai renkami, perrenkami ir atšaukiami šio įstatymo 24 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse nustatyta stebėtojų tarybos sudarymo tvarka. Uždarojoje akcinėje bendrovėje, kurioje valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, valdyba turi būti sudaroma. 4. Jeigu bendrovėje kuris nors valdymo organas nesudaromas, tai funkcijų, teisių ir atsakomybės paskirstymas kitiems valdymo organams turi būti nurodytas bendrovės įstatuose. 5. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems valdymo organams spręsti jo kompetencijai priklausančių klausimų. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos kompetencijai priklausančius klausimus tik tuo atveju, kai šie valdymo organai to prašo Papildyta straipsnio dalimi: , i. k. 0981010ISTAVIII-666 6. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Papildyta straipsnio dalimi: , i. k. 0981010ISTAVIII-666
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 37 straipsnis (statute)
37 straipsnis. Bendrovės vadovas 1. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. 2. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali…
37 straipsnis. Bendrovės vadovas 1. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. 2. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. 3. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. 4. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme. 5. Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. 6. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. 7. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. 8. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. 9. 10. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13 ir 14 dalyse. Bendrovės, kurioje nesudaroma nei valdyba, nei stebėtojų taryba, vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 11. Bendrovės vadovas privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas. 12. Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui; 3) dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo projekto parengimą; 4) sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašo projekto parengimą; 5) atlygio politikos projekto parengimą; 6) informacijos apie atlygį projekto parengimą; 7) atlygio politikos ir informacijos apie atlygį viešą paskelbimą akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje; 8) sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą; 9) Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą; 10) sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus, ir sutarties su auditoriumi, audito įmone ar nepriklausomu tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėju sudarymą, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais; 11) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu; 12) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; 13) akcinės bendrovės dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui; 14) šiame Įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame šaltinyje; 15) pranešimą akcininkams, stebėtojų tarybai ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai; 16) informacijos pateikimą akcininkams; 17); 18) kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. 13. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. 14. Kai visas akcinės bendrovės akcijas įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, asmuo įgyja dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. 15. Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui, užtikrinimo specialistui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi, audito įmone ar nepriklausomu užtikrinimo paslaugos teikėju nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.
Original article → Some conscripts’ data made public, military calls it human error · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Some conscripts’ data made public, military calls it human error Copy link
The military said the incident was caused by human error and that immediate steps were taken to manage the situation and prevent it from happening again, stressing that there had been no breach of information systems. Data exposure was…
Analysis
Article 30(1) requires the controller to notify the data subject of the breach without delay where it is likely to result in a high risk to rights and freedoms.
Where it becomes apparent that data have been transmitted unlawfully, the recipient must be notified without delay and the data must be erased or their processing restricted pursuant to Article 14.

Core issue

The publication, confirmed by the Armed Forces, of conscripts’ data in the public procurement system constitutes a personal data security breach giving rise to obligations for the State under the special data protection statute. Most importantly, Article 2(2) of the Law of the Republic of Lithuania on the Legal Protection of Personal Data Processed for the Purposes of the Prevention, Investigation, Detection or Prosecution of Criminal Offences, the Execution of Criminal Penalties, or National Security or Defence expressly defines such unauthorised disclosure or granting of access as a security breach. The precise legal issue is whether the Armed Forces, as controller processing data for defence purposes, complied with its obligations to notify data subjects and the supervisory authority, as well as its data quality control obligations, and what civil liability risk arises as a result. The relevant provisions are Articles 6, 7 and 30 of that Law, together with the right to private life under Article 2.23 of the Civil Code.

Legal assessment

Under Article 7(1) of the special law, processing for defence purposes is lawful only insofar as it is necessary for the performance of the functions of a competent authority and is based on legislation; publication in a public procurement system is difficult to justify by reference to that criterion. The SMS notices sent by the Armed Forces fulfil the obligation provided for in Article 30(1), while the information provided to JRDA concerning the duration of public availability and the categories of data corresponds to the requirement in Article 30(2) to describe clearly the nature of the breach. Article 18 requires records of processing activities to be maintained, including the categories of recipients of the data; this is relevant to JRDA’s question whether conscripts’ data entered third-country platforms. In civil law terms, Article 2.23(1) of the Civil Code prohibits the publication of information about private life without the person’s consent, while paragraph 3 prohibits dissemination of collected information except where such dissemination serves a legitimate public interest; in the event of breach, individuals may seek compensation for non-pecuniary damage before the courts. The breach concerning approximately 45,000 citizens, as indicated by JRDA, means that the pool of potential claimants is very large. As regards criminal liability, the sources provided are not directly applicable to an accidental data publication of this nature without hacking: Article 295 of the Criminal Code regulates the unlawful installation of technical means for collecting information, which is unrelated to the present case.

Consequences

The inspection initiated by the Armed Forces may result in a finding that additional organisational measures are necessary, while JRDA’s inquiry may lead to institutional responses concerning the duration of public availability, the categories of data, and the fact of notification to the supervisory authority; the content of those responses will determine whether individuals have grounds to bring civil claims under Article 2.23 of the Civil Code. In practical terms, the key point for conscripts is that, upon receiving an SMS notice from karys.lt, they have the right to contact their Military Conscription Division and request information on the nature of the breach under Article 30(2). Legislative amendments registered by the Ministry, which from January 2027 would discontinue the public list of conscripts and provide for identification through the karys.lt website, will alter the legal basis for the publication of the data itself; however, until they enter into force, the existing procedure remains to be assessed under the current rules. Monitoring point: await the conclusions of the Armed Forces’ inspection and the responses to JRDA’s inquiry regarding the duration of public availability and the scope of the data, and monitor whether this incident is raised as a separate argument in cases already pending before national courts concerning the Armed Forces’ data processing practices.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 145 straipsnis (statute)
145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo…
145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. XX skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ŽMOGAUS LAISVEI
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 508 straipsnis (statute)
509 straipsnis. Vengimas vykdyti Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo…
509 straipsnis. Vengimas vykdyti Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatyme nustatytą pranešimo privalomumo reikalavimą Buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) ir Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos kadrinių darbuotojų vengimas vykdyti Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatymo reikalavimą pranešti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui apie buvimą ar tapimą įmonių, įstaigų, organizacijų savininkais, dalininkais, akcininkais, pajininkais, nariais ar steigėjais užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 510 straipsnis. Neteko galios nuo 2021-07-01 Straipsnio naikinimas: 510 1 straipsnis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus sprendimo taikyti laikinąsias apribojimo priemones nevykdymas 1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus sprendimo taikyti laikinąsias apribojimo priemones nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Papildyta straipsniu: 511 straipsnis. Kliudymas įgyvendinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras 1.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 167 straipsnis (statute)
167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas…
167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Original article → Investigation into newborn’s death in Alytus closed: baby choked on food · fm99.lt
Original — fm99.lt
Investigation into newborn’s death in Alytus closed: baby choked on food Copy link
The Kaunas Regional Prosecutor’s Office has closed a pre-trial investigation into the February death of a newborn less than a month old in Alytus, after finding that the baby died from choking on food and that there were no signs of a…
Analysis
Under Article 2(4) of the Criminal Code, only a person whose act corresponds to the statutory elements of a crime or criminal misdemeanor may be held liable, and the prosecutor found that no such elements were present in the case of the newborn’s death.
If the act had been classified under Article 132 of the Criminal Code, negligent deprivation of life would have carried arrest or imprisonment for up to four years, and, in the event of a breach of special safety rules, imprisonment for up to seven years.

Core issue

For the persons involved in this case, namely the newborn’s parents or other persons present with the infant, the legal position is as favorable as possible: the pre-trial investigation has been discontinued, and no criminal liability applies because, in the prosecutor’s assessment, the act contains no elements of a crime or criminal misdemeanor. The precise legal question effectively resolved by this prosecutor’s decision is whether the newborn’s death by choking on food may be attributed to any criminal act, in particular negligent homicide under Article 132 of the Criminal Code, or leaving a child without care under Article 158 of the Criminal Code. The basis for the answer is Article 2(4) of the Criminal Code: under criminal law, only a person whose act corresponds to the statutory elements of a crime or criminal misdemeanor may be held liable, while Article 2(3) of the Criminal Code also requires culpability and the possibility of requiring conduct compliant with the law.

Legal assessment

Had the investigation established a criminal act, the reference point would have been Article 132 of the Criminal Code: negligent deprivation of one person’s life would carry arrest or imprisonment for up to four years; deprivation of the lives of two or more persons would carry imprisonment for up to six years; and where special safety rules of conduct established by legal acts were breached, imprisonment for up to seven years would apply, with a legal person also potentially liable in such a case. An alternative classification would have been Article 158 of the Criminal Code, leaving a child without necessary care with the intention of abandoning the child, punishable by community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years, or Article 156 of the Criminal Code, abduction of a child or substitution of newborns. However, the facts reported, namely the absence of injuries and the established cause of death by choking, do not satisfy the elements of those offences. Acting under Article 2(4) of the Criminal Code, the prosecutor concluded that the collected data did not disclose the elements of an offence; accordingly, the investigation, the purpose of which was to establish the cause of death, was discontinued. The decision was adopted on 29 September by prosecutor Edvinas Alosevičius, who supervised the pre-trial investigation. Importantly, this prosecutor’s decision is not final: it may be appealed to a higher prosecutor, meaning that the decision may be reviewed by a higher level within the prosecutorial hierarchy.

Consequences

In practical terms, this means that no person will stand trial and no person faces either the penalties listed in Article 42 of the Criminal Code, such as community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment, or the penal measures provided for in Article 67 of the Criminal Code, for example deprivation of the right to perform certain work or a contribution to the Fund for Victims of Crime. The newborn’s relatives, if they consider that the circumstances of the death were assessed incorrectly, may exercise the right to appeal the prosecutor’s decision to a higher prosecutor. If the higher prosecutor dismisses the appeal, the discontinuation of the investigation will remain in force and the case will be closed; if the appeal is upheld, the investigation may be reopened. Monitoring point: await whether, in the near term, an appeal against the 29 September decision is submitted to a higher prosecutor, and what response the prosecution service gives.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 212 straipsnis (statute)
212 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 32…
212 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 32 straipsnyje numatytų aplinkybių; 2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo; 3) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi; 4) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė; 5) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais; 6) kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais; 7) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39(1) straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas; 71) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti kito asmens padarytą veiką; 8) kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 1471 straipsnio 3 dalyje, 1472 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai; 9) dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra šio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sąlygos; 10) šio Kodekso 215 straipsnyje numatytu atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 211 straipsnis (statute)
XV skyrius Ikiteisminio tyrimo nutraukimas 212 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1 ) kai ikiteisminio tyrimo metu…
XV skyrius Ikiteisminio tyrimo nutraukimas 212 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1 ) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 3 2 straipsnyje numatytų aplinkybių; 2 ) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo; 3 ) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi; 4 ) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė; 5 ) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais; 6 ) kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais; 7 ) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 (1) straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas; 7 1 ) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 2 straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti kito asmens padarytą veiką; Papildyta straipsnio punktu: 8 ) kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 147 1 straipsnio 3 dalyje, 147 2 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189 1 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai; Straipsnio punkto pakeitimai: Nr.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 216 straipsnis (statute)
216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai…
216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. 2. Nutarime turi būti šio Kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat civilinio ieškinio, turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →