Teisinė prizmė — 2026-09-30

Pagal CPK 350 straipsnio 1 dalį skundą priima atrankos kolegija, o už priėmimą turi balsuoti bent vienas jos narys.

Kasacinis skundas pagal CPK 345 straipsnio 1 dalį gali būti paduotas per tris mėnesius nuo apeliacinės nutarties įsiteisėjimo dienos.

Esmė

Teisingumo ministerija, pralaimėjusi apeliacinėje instancijoje, dabar sprendžia, ar kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau kasacija šioje byloje galima tik esant Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalyje išvardytiems pagrindams — esminės reikšmės teisės normų pažeidimui vienodam teisės aiškinimui, nukrypimui nuo LAT praktikos ar nevienodai LAT praktikai. Pagrindinis teisinis klausimas: ar apeliacinės instancijos nutartis, įpareigojanti Lietuvą įregistruoti partnerystę be įstatyminio pagrindo, atitinka bent vieną CPK 346 straipsnyje nustatytą peržiūros pagrindą.

Teisinis vertinimas

Skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 342 straipsnis) — šioje byloje tai ministerija ir pareiškėjos, kurios pagal CPK 348 straipsnio 1 dalį gali prisidėti prie ministerijos skundo, bet negali pareikšti savarankiškų peržiūros pagrindų. Pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas, išskyrus atvejus, kai kasatorius — valstybės tarnautojas turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kas ministerijai aktualu. Skunde privalo būti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų buvimą, o remtis naujais įrodymais draudžiama (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Įstatymo projekto Nr. XIIIP-709(2) aiškinamajame rašte pažymima, kad kasacija yra išimtinė teisėtumo kontrolės forma, leidžiama tik ypač sudėtingais teisės klausimais, kuriems reikia sisteminio teismų praktikos išmanymo. Ministerijos pozicijai palanku tai, kad ginčijamu klausimu — ar teismai gali įpareigoti valstybę registruoti partnerystę be įstatyminės registravimo tvarkos — LAT praktika dar nesiformavusi, todėl realiausias kasacijos pagrindas būtų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas (esminės reikšmės normų pažeidimas vienodam teisės aiškinimui). Ministerijos argumentas, kad partnerystės fakto pripažinimas ir jos registravimas yra atskiri teisiniai aspektai, o registravimui reikia įstatyminio pagrindo, kurio priimti turi Seimas, gali būti grindžiamas būtent šiuo pagrindu.

Pasekmės

Jei ministerija per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo nepateiks kasacinio skundo, apeliacinė nutartis įsiteisės galutinai ir Lietuvos pareiga įregistruoti pareiškėjų partnerystę taps vykdytina. Jei skundas bus paduotas, LAT atrankos kolegija rašytinio proceso tvarka spręs dėl jo priėmimo, o atsisakymas priimti nutrauks kasacinį procesą ir paliks apeliacinę nutartį galiojančią. Priėmus skundą, LAT galutinis vertinimas dėl teismų kompetencijos registruoti partnerystę be įstatyminės tvarkos taps įpareigojančia praktika ir kitoms panašioms byloms, kurių, ministerijos teigimu, jau yra kelios. Seimui nepriėmus partnerystę reglamentuojančio teisės akto, ši teismų praktika liks vienintelis partnerystės registravimo kelias, o ministerijos ministrės pozicija rodo, kad būtent šios bylos baigtis lems, ar ministerija skųs ir kitus keturis iki šiol priimtus sprendimus.

Akcizų įstatymo 35 straipsnis nustato gazoliams 1002 litų už toną tarifą ir lengvatą žemės ūkio subjektams (ne daugiau kaip 120 litrų hektarui per metus), tad įstatymo leidėjas turi paruoštą diferencijuotų tarifų mechanizmą, kurį galima plėsti vežėjams.

Direktyvos (ES) 2020/262 8 straipsnis leidžia, pakeitus tarifus, jau išleistų vartoti prekių atsargų akcizus „kai tikslinga“ didinti arba mažinti — tai teisinis pagrindas greitai atspindėti akcizo mažinimą kainose.

Esmė

Šioje situacijoje teisinė padėtis formuojasi ne per rinkos dalyvių atsakomybę, o per valstybės mokestinės politikos erdvę: degalų kainos augimas spaudžia politikos formuotojus keisti akcizų ir biodegalų reguliavimą. Tikslus teisinis klausimas — kokia apimtimi Lietuva gali savarankiškai mažinti dyzelino akcizą ar keisti biopriedų inkorporavimo taisykles, kad sušvelnintų kainų augimą, neviršydama Sąjungos teisės nustatytų ribų. Sprendžiant bus taikomas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (1 straipsnis nustato, kad įstatymas reglamentuoja akcizų objektų apmokestinimą ir yra suderintas su ES teisės aktais pagal 4 priedą), taip pat Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kurios 1 straipsnis nustato bendrąją akcizų tvarką energetikos produktams, kuriems taikoma Direktyva 2003/96/EB. Antrasis klausimas — biopriedų (DAEI) inkorporavimo į dyzeliną reikalavimų lankstymas — sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymą Nr. XIV-196 (2 straipsnio sąvokos, įskaitant DAEI ir degalų ir biodegalų mišinį, bei priede nustatyti įpareigojimai).

Teisinis vertinimas

Akcizų politika Lietuvoje veikia per aiškią normatyvinę grandinę, kuri riboja ir atveria mažinimo galimybes:

• Akcizų įstatymo 2 straipsnis (pakeitimo įstatymo redakcija) priskiria energetinius produktus prie akcizų objektų; dyzelinas (gazolias) patenka į 1 priede išvardytus produktus (KN 2710 pozicijos), o 2 priedas nustato, kuriems produktams taikomos kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių taisyklės.
• Akcizų įstatymo 35 straipsnis nustato gazoliams 1002 litų už toną tarifą, atskirą 86 litų tarifą šildymui skirtiems gazoliams ir lengvatą žemės ūkio subjektams (ne daugiau kaip 120 litrų hektarui deklaruotų naudmenų per metus).
• Direktyvos (ES) 2020/262 8 straipsnis nustato, kad taikomas tas tarifas, kuris galioja dieną, kai valstybėje narėje atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus, ir leidžia, pakeitus tarifus, jau išleistų vartoti prekių atsargų akcizus „kai tikslinga“ didinti arba mažinti.
• Akcizų įstatymo 8 straipsnis (pakeitimo įstatymo redakcija) nustato prievolės mokėti akcizus atsiradimo momentą — panaikinus laikino atidėjimo režimą išgabenant prekes iš akcizų sandėlio ar gavus prekes iš kitos valstybės narės; būtent šiuo momentu naujas, sumažintas tarifas tampa taikytinas.
• Akcizų įstatymo 55 straipsnis nurodo, kad akcizai įskaitomi į valstybę biudžetą — kiekvienas akcizo mažinimas yra tiesioginis biudžeto pajamų praradimas, kurį R. Kuodio argumente atspindi 9 centų nuokrypio nuo Lenkijos poveikis paklausai.
• Akcizų įstatymo 19 straipsnis priskiria akcizų sumokėjimo kontrolę Valstybinei mokesčių inspekcijai (importuojamoms prekėms — teritorinėms muitinėms), tad bet koks kompensavimo vežėjams mechanizmas administruotinis per šias institucijas.
• Biopriedų klausime alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2 straipsnis apibrėžia DAEI ir degalų ir biodegalų mišinį; ministro J. Taminsko siūlymas pereiti prie metinio vidurkio reiškia šio įstatymo priede ir atitinkamuose straipsniuose (9, 23, 35 straipsniai keičiami 2025 m. lapkričio 27 d. įstatymu) nustatytų įpareigojimų apskaitos tvarkos keitimą, o 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtintas nuoroda į Reglamentą (ES) 2023/2405 rodo, kad nacionalinis reguliavimas glaudžiai susietas su Sąjungos teisės aktais ir RRF įsipareigojimais. Teismų praktikos pateiktuose šaltiniuose nėra.

Pasekmės

Realiausia teisinė eiga — Seimo įstatymo projektas dėl Akcizų įstatymo 35 straipsnio tarifo arba lengvatos keitimo vežėjams, nes tik įstatymu galima keisti akcizų tarifus; alternatyva — Vyriausybės nustatytos kompensavimo tvarkos pagal esamą lengvatų mechanizmą. Biopriedų metinio vidurkio modelis reikalautų alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 priedo ir susijusių straipsnių keitimo, o tai gali konfliktuoti su RRF plano įsipareigojimais, kuriuos pats ministras įvardijo kaip problemos šaknį. Vežėjams praktiškai svarbu, ar kompensacija bus įforminta kaip akcizo lengvata (mažesnė kaina pirkimo momentu pagal 8 straipsnį), ar kaip atskira išmoka — nuo to priklauso administravimas per VMI. Biudžeto požiūriu kiekvienas sprendimas mažina 55 straipsnyje numatytas valstybės biudžeto akcizų pajamas.

Kadangi žala savivaldybei nustatyta 16,7 tūkst. eurų, vertinimas vyks pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kuria suklastojimo veikos, padariusios didelę žalą, baudžiamos laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Jei veika bus kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, taikoma BK 228 straipsnio 2 dalis su laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Esmė

Alytaus rajono vicemeras Aurimas Trunca, kuriam pareikšti įtarimai dėl galimai suklastotais degalų dokumentais savivaldybei padarytos 16,7 tūkst. eurų žalos, atsakys pagal BK 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimu suklastotu dokumentu) ir galimai BK 228 straipsnį (piktnaudžiavimas). Vicemeras kaip savivaldybės politinio pasitikėjimo tarnautojas gali papildomai atsakyti pagal BK 228 straipsnį, jei bus nustatyta, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus. STT pateikęs įtarimus dar 35 esamiems ir buvusiems tarybų nariams analogiškuose tyrimuose rodo, kad tai ne atskiras atvejis, o plati praktika, kuriai taikomos tos pačios klastojimo normos.

Teisinis vertinimas

Ikiteisminį tyrimą vykdanti STT turi nustatyti tris aplinkybes: ar dokumentai iš tiesų suklastoti, ar juos panaudojo būtent įtariamasis ir ar žala savivaldybei priskiriama didelės žalos kategorijai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Jei įrodyta tik dokumentų panaudojimas be didelės žalos, taikytina 300 straipsnio 1 dalis su laisvės atėmimu iki trejų metų; jei nustatoma didelė žala — 3 dalis su iki penkerių metų laisvės atėmimu. Procese svarbios ir prievartos priemonės: pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, kad įtariamasis gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės tyrimui. Pateiktų šaltinių tarpe nėra teismų praktikos, todėl konkrečios bylos nurodyti negaliu.

Pasekmės

Vicemerui realios pasekmės priklausys nuo kvalifikacijos: nuo baudos pagal lengvesnes dalis iki laisvės atėmimo iki penkerių metų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį arba iki šešerių metų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Politinė pasekmė atskira nuo baudžiamosios — vicemeras, kaip politinio pasitikėjimo tarnautojas, savo pareigas eina tik tol, kol jį palaiko jį pasirinkęs politikas, todėl tyrimas gali baigtis atsistatydinimu nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Savivaldybei atsiranda galimybė reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Kitiems 35 įtariamiesiems tarybų nariams taikytinos tos pačios normos, o jų bylos gali tapti praktikos, pagal kurią bus vertinamas didelės žalos kriterijus panašiuose degalų dokumentų atvejuose.

Esmė

Asmenys, įvykdę įsilaužimą į Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento administruojamą EPEKIS sistemą, gali atsakti baudžiamąja tvarka pagal kibernetinius nusikaltimus reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) normas, o tyrimą jau pradėjusi Generalinė prokuratūra turi pasirinkti, kuri sudėtis atitinka padarytą veiką. Esminis teisinis klausimas — ar veika kvalifikuojama pagal BK 198 straipsnį (neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas), pagal BK 196 straipsnį (neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims) ar pagal BK 197 straipsnį (neteisėtas poveikis informacinei sistemai), nes žinia nurodo, kad tyrimas atliekamas būtent pagal šiuos straipsnius. Kvalifikacija lemia ne tik veikos pobūdis (įsilaužimas, duomenų perėmimas ar sistemos darbo sutrikdymas), bet ir kvalifikuotoji aplinkybė: jei EPEKIS pripažįstama strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui turinčia sistema, baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų, o ne pagal pagrindines sudėtis, kuriomis maksimali laisvės atėmimo trukmė yra dveji ar ketveri metai.

Teisinis vertinimas

Šaltiniuose pateiktos normos leidžia nustatyti atsakomybės rėžius pagal galimas kvalifikacijas:

• Pagal BK 198 straipsnio 1 dalį (neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas, fiksavimas, perėmimas, įgijimas, laikymas, pasisavinimas, paskleidimas ar kitoks panaudojimas) — bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
• Pagal BK 198 straipsnio 2 dalį, kai perimti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui turintys nevieši elektroniniai duomenys — laisvės atėmimas iki šešerių metų. EPEKIS saugo užsieniečių, besikreipusių dėl Lietuvos pilietybės, duomenis, t. y. asmens duomenis, todėl jų perėmimo ar panaudojimo faktas būtų lemiamas.
• Pagal BK 197 straipsnio 1 dalį (neteisėtas informacinės sistemos darbo sutrikdymas ar nutraukimas padarant žalos) — iki dvejų metų laisvės atėmimo; pagal 2 dalį, kai sistema turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui arba panaudoti svetimi asmens duomenys — iki šešerių metų.
• Pagal BK 196 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninių duomenų sunaikinimas, sugadinimas, pašalinimas, pakeitimas ar naudojimosi jais apribojimas padarant žalos) — iki dvejų metų; pagal 2 dalį su tais pačiais kvalifikuojančiais požymiais — iki šešerių metų.
• Visų trijų straipsnių 3 dalyse numatyta, kad už šias veikas atsako ir juridinis asmuo, t. y. jei įsilaužimą organizavo ar įgyvendino struktūra, baudžiamoji atsakomybė galima ir jai. Svarbi kvalifikacijos riba — žalos dydis ir faktinis padarinys. VRM pranešė, kad neteisėta prieiga užkardyta, o duomenų atsisiuntimo faktas kol kas nenustatytas; jei nustatoma tik neteisėta prieiga be duomenų perėmimo ar sistemos darbo sutrikdymo, taikytinos sudėtys gali keistis, o jei žala nedidelė, veiką galima vertinti ir administracinėmis normomis: Administracinių nusižengimų kodekso 474-1 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims ar informacinei sistemai padarant nedidelę žalą numatyta bauda nuo 500 iki 1 800 eurų, o pakartotinai — nuo 700 iki 2 300 eurų. Taip pat aktualus ANK 479 straipsnis: pareiga teikti policijai informaciją, reikalingą vertinti, ar kibernetinis incidentas turi nusikalstamos veikos požymių, jos nepateikimą užtraukia įspėjimas arba bauda atsakingiems asmenims nuo 30 iki 300 eurų, pakartotinai — nuo 300 iki 1 440 eurų. Šaltiniuose nėra teismų praktikos panašiais atvejais, todėl kvalifikacinės praktikos įžvalgų pateikti negalima.

Pasekmės

Jei tyrimo metu nustatoma, kad duomenys iš EPEKIS buvo atsisiųsti ar kitaip panaudoti, kvalifikacija linksta į BK 198 straipsnį, o dėl sistemos paskirties (pilietybės procedūrų archyvas) galima 2 dalis su iki šešerių metų laisvės atėmimu.

• Jei duomenų atsisiuntimas nepasitvirtina ir nustatoma tik prieiga be sutrikdymo ar duomenų poveikio, prokuratūra gali persvarstyti kvalifikaciją arba, esant nedidelei žalai, baigti tyrimą ir perduoti medžiagą administracinio nusižengimo nagrinėjimui pagal ANK 474-1 straipsnį.
• Dėl valstybės informacinių sistemų duomenų tvarkymo pažeidimų atskirai galimas vertinimas pagal ANK 552 straipsnį (bauda nuo 90 iki 170 eurų, pakartotinai — nuo 170 iki 350 eurų), jei nustatoma, kad pats sistemos duomenų tvarkymas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
• Procesiškai toliau vyks Generalinės prokuratūros ikiteisminis tyrimas: laukti verta prokuroro procesinių sprendimų — įtariamųjų paskelbimo, kvalifikacijos keitimo ar nutarimo dėl tyrimo baigimo.
• Kam tai praktiškai svarbu: VRM ir Informatikos ir ryšių departamentui — dėl informacijos teikimo policijai pareigos ir ANK 479 straipsnio atsakomybės rizikos; užsieniečiams, kurių duomenys saugomi EPEKIS, — dėl galimo asmens duomenų poveikio; potencialiems kaltininkams — dėl baudžiamosios atsakomybės, kuri pagal kvalifikuotąsias sudėtis siekia iki šešerių metų laisvės atėmimo.

Energetinio saugumo priemonėms numatytas iki 0,3 proc. BVP per metus ir iki 0,6 proc. BVP bendras limitas 2027–2028 m., t. y. apie 270 mln. eurų per metus arba iki 540 mln. eurų per dvejus metus.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 48 straipsnio 5 dalį valstybės pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo.

Esmė

Lietuvai ši žinia reiškia galimybę per nacionalinės fiskalinės išimties plėtimą papildomai skolintis energetikos investicijoms be fiskalinių taisyklių pažeidimo — iki 0,3 proc. BVP per metus ir iki 0,6 proc. BVP bendro 2027–2028 m. limito, t. y. apie 270 mln. eurų per metus arba iki 540 mln. eurų per dvejus metus, jei BVP sieks apie 90 mlrd. eurų. Teisinė padėtis priklausys ne tik nuo EK gairių, bet ir nuo to, kad kiekviena tokia investicija, kurioje dalyvauja valstybės lėšos, išlieka valstybės pagalba, kurią reikia derinti su ES vidaus rinkos taisyklėmis. Tikslus klausimas, kurį teks spręsti: kokiomis sąlygomis papildomas deficitas ar skola energetinio saugumo ir iškastinio kuro atsisakymo investicijoms nebus laikomas fiskalinių taisyklių pažeidimu, ir ar konkretūs projektai — tinklų plėtra, salų režimo užtikrinimas, infrastruktūros apsauga — atitiks valstybės pagalbos teisę. Sprendžiant bus taikomos Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatos dėl valstybės pagalbos energetikos infrastruktūrai (48 straipsnis, 56 straipsnis), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 3 straipsnio tikslai (tarp jų — 8 punktas „sudaryti tinkamas sąlygas investicijoms į elektros energetikos sektorių“) ir 74 straipsnis dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, įskaitant gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių sistemos darbo saugumui ir energetinei nepriklausomybei, plėtrą.

Teisinis vertinimas

Ministerijos skaičiavimas remiasi EK paskelbtomis gairėmis, pagal kurias energetinio saugumo priemonėms numatytas iki 0,3 proc. BVP per metus ir iki 0,6 proc. BVP bendras 2027–2028 m. limitas; papildomas deficitas ar skola šioms investicijoms nebūtų laikomas fiskalinių taisyklių pažeidimu, jei būtų laikomasi nustatytų ribų. Iki šiol iš šios galimybės pasinaudojo dvi valstybės, o EK narys D. Jorgensenas paragino kitas tai daryti — tai rodo, kad sprendimas dėl išimties taikymo priklauso nuo valstybės narės iniciatyvos ir EK gairių laikymosi. Tačiau fiskalinė išimtis neatšaukia valstybės pagalbos kontrolės: praktikoje energetikos infrastruktūros projektų finansavimas vertinamas pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 48 straipsnį, kurio 5 dalis reikalauja nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumą, o 2 dalis — taikyti visą tarifą ir prieigos taisykles pagal vidaus rinkos teisės aktus. Tai iliustruoja ES fondų priemonės „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ (06.3.1-LVPA-V-103) finansavimo sąlygų aprašas: finansavimas ten kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba pagal Reglamento 48 straipsnį, didžiausia finansuojamoji dalis — 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o pareiškėjas privalo prisidėti ne mažiau nei 50 proc. Panašiai pagal 04.4.1-LVPA-K-106 priemonę „Elektros skirstomųjų tinklų modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinančioji institucija tikrina projekto atitiktį Reglamento III skyriaus 48 straipsnio reikalavimams. Infrastruktūros objektams taikomi ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 56 straipsnio reikalavimai: atvira, skaidri ir nediskriminuojanti naudojimasis infrastruktūra, rinkos kainą atitinkanti kaina, pagalbos dydžio atitiktis 6 daliai, draudimas teikti pagalbą specialiajai infrastruktūrai (7 dalis). Nacionaliniu lygmeniu investicijų teisinį pagrindą papildo elektros energetikos įstatymo 74 straipsnis, kuriuo Vyriausybė gali nustatyti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, įskaitant rezervų užtikrinimą ir strategiškai svarbių pajėgumų plėtrą, o 77 straipsnis įpareigoja perdavimo sistemos operatorių bendradarbiauti su kitų valstybių operatoriais užtikrinant sistemos darbo saugumą ir įgyvendinant strateginius projektus — tai atitinka ministro deklaruojamą regioninį bendradarbiavimą su Latvija, Estija ir Ukraina (pastarajam taip pat tinka Direktyvos (ES) 2018/2001 11 straipsnis dėl bendrų projektų su trečiosiomis valstybėmis).

Pasekmės

Jei Lietuva pasinaudos išimtimi, papildomas skolinimasis 2027–2028 m. iki 0,6 proc. BVP (apytiksliai 540 mln. eurų) nebus vertinamas kaip fiskalinių taisyklių pažeidimas, tačiau kiekvienas finansuojamas projektas atskirai turės atitikti valstybės pagalbos reikalavimus — kitaip rizikuojama pagalbos grąžinimo reikalavimais. Projektų vykdytojams (tinklų operatoriams, gamintojams) tai reiškia, kad valstybės finansavimo dalis bus ribojama veiklos pelno skirtumu, o infrastruktūra teks atverti naudotojams nediskriminuojančia tvarka. Vyriausybei reikės elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio tvarka formalizuoti, kurios veiklos bus laikomos viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis, kad investicijos į salų režimą ir infrastruktūros apsaugą gautų teisinį pagrindą.

Pažeidus duomenų apsaugos reikalavimus, gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 82 straipsnį — bauda asmenims nuo 150 iki 580 eurų, o pakartotinai padarius nusižengimą — nuo 550 iki 1 200 eurų.

ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalis reikalauja rašytinio dokumento, kuriame nustatytas stebėjimo tikslas ir apimtis, saugojimo terminas, prieigos ir duomenų naikinimo sąlygos.

Esmė

Asmenims, naudojantiems vaizdo registratorius Lietuvoje, reali teisinė padėtis yra dvejopa: registratoriaus įrengimas nereikalauja jokios registracijos ar leidimo, tačiau nuo to, ar filmavimas lieka išimtinai asmenine veikla, priklauso, ar taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 ir su juo susijusi atsakomybė. Tikslius klausimus, kuriuos teks spręsti, lemia BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktas (išimtis išimtinei asmeninei ar namų ūkio veiklai), BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas (teisėtas interesas kaip tvarkymo pagrindas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16–18 straipsniai (vaizdo stebėjimo sąlygos ir reikalavimai). Jei filmavimas ar viešinimas viršija duomenų apsaugos sritį ir liečia privatų gyvenimą, gali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 167 straipsnį (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas — laisvės atėmimas iki trejų metų) arba 168 straipsnį (neteisėtas atskleidimas ar panaudojimas, taip pat iki trejų metų, tačiau tik nukentėjusiojo skundu, jo atstovo pareiškimu ar prokuroro reikalavimu).

Teisinis vertinimas

BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktas atleidžia nuo reglamento tik tada, kai tvarkymas vyksta išimtinai asmeninei ar namų ūkio veiklai; VDAI 2022 m. paaiškinime tai siejo su registratoriaus naudojimu tik asmeniniais, su verslu nesusijusiais tikslais.

• ESTT 2014 m. gruodžio 11 d. byloje „Ryneš“ (C‑212/13) nustatė, kad nuolatinis vaizdo stebėjimas, apimantis viešąją erdvę, į asmeninės veiklos išimtį nepatenka — šis principas taikytinas ir sistemingam registratoriaus filmavimui.
• ESTT 2019 m. vasario 14 d. byla „Buivids“ (C‑345/17) patvirtina, kad žurnalistine veikla gali būti pripažintas ir filmavimas su įrašo paskelbimu internete, tačiau tai vertinama pagal konkrečias aplinkybes, o ne pagal autoriaus deklaruojamą tikslą.
• LVAT byloje Nr. eA‑413‑789/2026 dėl kameros privačiame sklype su servitutine teritorija konstatavo, kad nuosavybės teisė į filmuojamą teritoriją nepanaikina duomenų apsaugos reikalavimų — būtina pagrįsti stebėjimo poreikį ir vertinti mažiau privatumą ribojančias priemones.
• Kai BDAR taikomas, valdytojas privalo pagrįsti teisėtą interesą pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą: konkretų interesą, filmavimo būtinumą ir pusiausvyrą su filmuojamų asmenų teisėmis; EDPB gairių 3/2019 35 punktas tiesiogiai nurodo, kad nuolatinio eismo ir šalia kelio esančių žmonių įrašinėjimo nepateisina vien teorinė galimybė prireikti eismo įvykio įrodymų.
• Profesiniam naudojimui (taksi, pavežėjimas, darbdavio įrengta kamera) taikomas ir Darbo kodekso 27 straipsnis — darbdavio pareiga gerbti darbuotojo privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą; ADTAĮ 17 straipsnis leidžia vaizdo stebėjimą darbo vietoje tik kai kiti priemonės nepakankamos arba netinkamos.
• Įrašo panaudojimas ginče: ANK 569 straipsnis vaizdo ir garso įrašus priskiria įrodinėjimo priemonėms, o CPK 177 straipsnio 2 dalis leidžia naudoti tik nepažeidžiant įstatymų padarytus įrašus — įrašo įrodomoji vertė savaime nepanaikina jo gavimo teisėtumo klausimo.
• Viešinant įrašą galioja Civilinio kodekso 2.22 straipsnis (teisė į atvaizdą) ir 2.23 straipsnis (privatus gyvenimas); Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis draudžia be sutikimo filmuoti žmogų gyvenamojoje patalpoje ar privačioje namų valdoje, o 2 dalis šiuos draudimus netaiko fiksuojant teisės pažeidimus.

Pasekmės

Asmeniniam vairuotojui, kurio filmavimas apsiriboja trumpu cikliniu perrašymu ir eismo įvykio aplinkybių fiksavimu, didžiausia rizika praktiškai minimali; parkavimo režimas, nuolat fiksavęs kaimyno duris, langus ir svečius, gali būti vertinamas kaip perteklinis stebėjimas su ANK 82 straipsnio baudomis.

• Pavežėjui ar taksi vairuotojui filmavimas keleivių interesu jau yra duomenų tvarkymas su visais ADTAĮ 18 straipsnio reikalavimais — be rašytinio dokumento ir tinkamo informavimo kyla bauda iki 580 eurų, o pakartotinai — iki 1 200 eurų.
• Įrašo paskelbimas socialiniame tinkle atpažįstamam asmeniui, net užtušavus numerį, gali sukelti civilinį ieškinį pagal CK 2.22 ir 2.23 straipsnius bei, esant atitinkamoms aplinkybėms, baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 168 straipsnį — pastarasis vyksta tik nukentėjusiojo skundu ar prokuroro reikalavimu.
• Įrašo perdavimas policijai ar draudikui teisėtu pagrindu ir reikalinga apimtimi atsakomybės nesukelia; teisme įrodymo reikšmę vertins nagrinėjantis pareigūnas ar teismas pagal visų aplinkybių visumą.
• Pažeistas asmuo gali kreiptis į VDAI, kuri pagal ADTAĮ 51 straipsnį priima motyvuotą sprendimą (pripažinti skundą pagrįstu, atmesti ar nutraukti tyrimą), o jos reikalavimu valdytojas privalo nedelsdami pateikti informaciją ir duomenis pagal 50 straipsnį.
• Sekimo taškas: jei skundas dėl registratoriaus filmavimo pateikiamas VDAI, laukti motyvuoto sprendimo pagal ADTAĮ 51 straipsnį; sprendimą pasirašo VDAI direktorius ir jis gali būti skundžiamas teismui.

Reikalavimas prieš kreipimąsi į teismą pirmiausia prašyti metrikacijos įstaigos pripažintas neatitinkančiu galiojančio reguliavimo ir KT išaiškinimų; tai derinama su Civilinio kodekso 2.19 straipsniu, kuris partnerystės registravimo tvarkos nepriskiria civilinės būklės aktų registravimo įstatymui.

Sekimo taškas: per 3 mėnesius nuo nutarties priėmimo Teisingumo ministerija gali kasaciniu skundu kreiptis į Lietuvos Aukščiausiajį Teismą; jei skundo nepateiks, nutartis bus galutinė ir vykdytina.

Esmė

Dviejų moterų partnerystė Lietuvoje pripažinta teismo tvarka, ir valstybei — Teisingumo ministerijai atstovaujančiai — nustatyta pareiga ją įregistruoti; Klaipėdos apygardos teismas antradienį atmetė ministerijos skundą. Tokia padėtis kyla ne iš specialaus partnerystės įstatymo, kurio Seimas iki šiol nepriėmė, o iš Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuriuo Civilinio kodekso nuostata, leidusi partnerystę tik tarp vyro ir moters, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Tikslesnis teisinis klausimas, kurį ši nutartis iškelia: ar partnerystės registravimas be įstatyminio reguliavimo galimas teismine tvarka, ir pagal kokias normas jis sprendžiamas — Civilinio kodekso 2.19 straipsnio, kuris partnerystę išima iš civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatytos tvarkos, bei Civilinio kodekso 3.2 straipsnio, kuris šeimos santykius reglamentuoja Konstitucija, Civiliniu kodekso ir kitais įstatymais.

Teisinis vertinimas

Apygardos teismas vertino pareiškėjų santykių faktinį turinį, o ne jų lytį ar santuokos užsienio valstybėje faktą.

• Nustatyta, kad pora kartu gyvena ilgiau nei metus, santykiai nuolatiniai, ilgalaikiai ir savo turiniu atitinka šeimos narių santykius.
• Santuoka, sudaryta užsienio valstybėje, savaime nepanaikina teisės reikalauti partnerystės pripažinimo Lietuvoje.
• Teismas konstatavo, kad teisminis kreipimasis šiuo metu yra vienintelis pareiškėjoms prieinamas būdas gauti teisinį pripažinimą, nes Seimas partnerystės įstatymo nepriėmė.
• Pareiga įregistruoti partnerystę tenka valstybei, kuriai byloje atstovauja Teisingumo ministerija; tai atspindi istorinę įstatymų leidėjo pareigą — dar Civilinio kodekso patvirtinimo įstatymo 50 straipsnyje Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą, o Seimo darbų programose ši pareiga kartojosi, bet nebuvo įvykdyta.
• Iš pateiktų šaltinių matyti, kad įstatymų projektai (Nr. XIIP-3560, Nr. XIIP-3561, Nr. IXP-942(2)) numatė registruotos partnerystės modelį ir Civilinio kodekso 3.229–3.235 straipsnių įsigaliojimą, tačiau jie nepriimti, todėl teismai remiasi KT jurisprudencija.
• Nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau per 3 mėnesius ji gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Pasekmės

Praktiškai svarbiausia — partnerystės registravimas taps vykdytina valstybės pareiga, jei kasacinė instancija nutarties nepanaikins.

• Pareiškėjoms partnerystės pripažinimas suteiks teisinį pagrindą šeimos santykiams Lietuvoje; tolesnės turtinės ir asmeninės neturtinės partnerių teisės (pvz., teisė susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais pagal Civilinio kodekso 6.973 straipsnį) priklausys nuo to, kokį reguliavimą galiausiai sukurs įstatymų leidėjas.
• Teisingumo ministerijai atsisakius savanoriškai vykdyti pareigą, kiltų vykdymo bylos pagal civilinio proceso įstatymus.
• Kitiems tos pačios lyties poroms ši nutartis formuoja praktinį kelią: kreiptis į apylinkės teismą dėl juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo, nereikalaudama išankstinio kreipimosi į metrikacijos įstaigą.
• Seimui vis dar lieka teisinė pareiga priimti partnerystės teisinio reguliavimo įstatymą; iki tol teisminis kelias išlieka vieninteliu prieinamu.