Legal prism · 2026-09-30
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-30

Updated: 2026-09-30 19:48
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → After court rejects appeal over partnership registration, Justice Ministry considers taking case to Supreme Court · Klaipėda
Original — Klaipėda
After court rejects appeal over partnership registration, Justice Ministry considers taking case to Supreme Court Copy link
The ministry said it will review the Klaipeda Regional Court’s ruling and assess whether further procedural steps are needed. If the grounds for cassation set out in the Code of Civil Procedure are met, it will decide whether to appeal to…
Analysis
Under Article 350(1) of the Code of Civil Procedure, the appeal is admitted by a selection panel, and at least one member of that panel must vote in favour of admission.
Under Article 345(1) of the Code of Civil Procedure, an appeal in cassation may be filed within three months from the date on which the appellate ruling enters into force.

Core issue

The Ministry of Justice, having lost on appeal, is now deciding whether to apply to the Supreme Court of Lithuania; however, cassation in this case is possible only on the grounds listed in Article 346(2) of the Code of Civil Procedure: a breach of legal norms of fundamental importance for uniform interpretation of the law, a departure from Supreme Court practice, or inconsistent Supreme Court practice. The principal legal issue is whether the appellate ruling requiring Lithuania to register a partnership without a statutory basis satisfies at least one of the review grounds established in Article 346 of the Code of Civil Procedure.

Legal assessment

Only persons participating in the case may lodge an appeal in cassation (Article 342 of the Code of Civil Procedure). In this case, those persons are the Ministry and the applicants, who, under Article 348(1) of the Code of Civil Procedure, may join the Ministry’s appeal but may not put forward independent grounds for review. Under Article 347(3) of the Code of Civil Procedure, an appeal in cassation must be drafted by an advocate, except where the appellant in cassation is a civil servant with a university degree in law, which is relevant to the Ministry. The appeal must contain detailed legal arguments confirming the existence of the grounds specified in Article 346 of the Code of Civil Procedure, and reliance on new evidence is prohibited (Article 347(2) of the Code of Civil Procedure). The explanatory memorandum to Draft Law No. XIIIP-709(2) notes that cassation is an exceptional form of legality review, available only in particularly complex questions of law requiring systematic knowledge of judicial practice. Favourable to the Ministry’s position is the fact that Supreme Court practice has not yet developed on the disputed issue: whether courts may order the State to register a partnership in the absence of a statutory registration procedure. Accordingly, the most realistic ground for cassation would be Article 346(2)(1) of the Code of Civil Procedure: a breach of legal norms of fundamental importance for uniform interpretation of the law. The Ministry’s argument that recognition of the fact of partnership and registration of that partnership are distinct legal aspects, and that registration requires a statutory basis to be enacted by the Seimas, may be grounded precisely on this basis.

Consequences

If the Ministry does not file an appeal in cassation within three months from the entry into force of the ruling, the appellate ruling will become final, and Lithuania’s obligation to register the applicants’ partnership will become enforceable. If an appeal is filed, the Supreme Court’s selection panel will decide on its admissibility by written procedure, and refusal to admit the appeal will terminate the cassation proceedings and leave the appellate ruling in force. If the appeal is admitted, the Supreme Court’s final assessment of the courts’ competence to register a partnership in the absence of a statutory procedure will become binding precedent for other similar cases, of which, according to the Ministry, there are already several. If the Seimas does not adopt legislation regulating partnership, this judicial practice will remain the only route for partnership registration, and the position of the Minister of Justice indicates that the outcome of this particular case will determine whether the Ministry appeals the other four decisions adopted to date.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 340 straipsnis (statute)
4. Kasacine tvarka bylą šiame skyriuje numatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir…
4. Kasacine tvarka bylą šiame skyriuje numatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija. 5. Jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio Kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. 6. Šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis taip pat nagrinėjami skundai dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, priimtų Komercinio arbitražo įstatymo numatytais atvejais. 341 straipsnis. Apribojimai pateikti kasacinį skundą Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. 342 straipsnis. Kasacinį procesą galintys inicijuoti subjektai Kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. 343 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka Kasacinis skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 344 straipsnis. Kasacinio skundo priedai Kasacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai kasacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis. 345 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai 1. Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 347 straipsnis (statute)
347 straipsnis. Kasacinio skundo turinys 1. Kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti: 1) nurodytas sprendimas ar nutartis…
347 straipsnis. Kasacinio skundo turinys 1. Kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti: 1) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas; 2) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma; 3) nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą; 4) kasatoriaus prašymas. 2. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. 3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. 4. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 350 straipsnis (statute)
350 straipsnis. Kasacinio skundo priėmimo tvarka 1. Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų…
350 straipsnis. Kasacinio skundo priėmimo tvarka 1. Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant tam tikro kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą kasacine tvarka. 2. Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis: 1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) prieštarauja šio Kodekso 341 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; 3) neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 4) neatitinka šio Kodekso 347 straipsnio reikalavimų; 5) nepasirašytas ar pasirašytas neįgalioto asmens arba paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą; 6) paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka; 7) paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti. 3. Tuo atveju, kai netenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašymas žyminį mokestį atidėti, atrankos kolegija, sprendžianti kasacinio skundo priėmimo klausimą, nustato terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Neįvykdžius tokio nurodymo, kasacinį skundą atsisakoma priimti. 4. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nutartį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat glaustai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis kasacinis skundas priimamas arba jį atsisakoma priimti. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. 5. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu. 6. Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendusi atrankos kolegija išreikalauja bylą. 7. Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą į šį sąrašą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiama kasacinio skundo kopija. 8. Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. 9. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nutartis dėl tam tikram veiklos laikotarpiui sudarytos atrankos kolegijos paskelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto tinklalapyje likus ne mažiau kaip 6 darbo dienoms iki šios kolegijos veiklos pradžios. Nutartis, kuria atrankos kolegijos sudėtis pakeičiama tam tikram veiklos laikotarpiui, paskelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto tinklalapyje tą pačią dieną, kurią buvo priimta. Apie šią nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, kurių paduoti procesiniai dokumentai nebuvo išnagrinėti iki atrankos kolegijos sudėties pakeitimo. Nutartis, kuria atrankos kolegijos sudėtis pakeista konkrečioje byloje, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiama dalyvaujantiems byloje asmenims. 9 dalies nuostatos taikomos nagrinėjant ieškinius (pareiškimus, prašymus, skundus), paduotus po 2023 m. sausio 1 d.
Original article → Mauricas: if Trump restricts diesel exports to Europe, the price could jump to €2.5-3 per liter · LRT
Original — LRT
Mauricas: if Trump restricts diesel exports to Europe, the price could jump to €2.5-3 per liter Copy link
Rising fuel prices are putting pressure on both households and businesses, while the government is considering how to soften the snowball effect, as higher fuel costs push up prices for all goods and services. So far, proposals include…
Analysis
Article 35 of the Law on Excise Duties sets a rate of LTL 1,002 per tonne for gas oils and provides a relief for agricultural entities (not exceeding 120 litres per hectare per year), meaning that the legislature already has a differentiated-rate mechanism that could be extended to carriers.
Article 8 of Directive (EU) 2020/262 permits, where rates are changed, the excise duty on stocks of goods already released for consumption to be increased or reduced “where appropriate” — this provides a legal basis for rapidly reflecting an excise duty reduction in prices.

Core issue

In this situation, the legal position is shaped not through the liability of market participants, but through the sphere of state tax policy: the increase in fuel prices is putting pressure on policymakers to amend excise duty and biofuel regulation. The precise legal question is the extent to which Lithuania may independently reduce excise duty on diesel or amend the rules on the incorporation of bio-components in order to mitigate price increases without exceeding the limits established by Union law. The applicable framework will include the Law of the Republic of Lithuania on Excise Duties (Article 1 provides that the law regulates the taxation of excisable goods and is harmonised with EU legal acts in accordance with Annex 4), as well as Council Directive (EU) 2020/262, Article 1 of which establishes the general arrangements for excise duty on energy products covered by Directive 2003/96/EC. The second issue — flexibility in the requirements for the incorporation of bio-components (DAEI) into diesel — is governed by the Law of the Republic of Lithuania on Alternative Fuels No. XIV-196 (the definitions in Article 2, including DAEI and fuel and biofuel blend, and the obligations set out in the Annex).

Legal assessment

Excise policy in Lithuania operates through a clear normative chain that both limits and enables options for reduction:

  • Article 2 of the Law on Excise Duties (as amended) classifies energy products as excisable goods; diesel fuel (gas oil) falls within the products listed in Annex 1 (CN heading 2710), while Annex 2 determines which products are subject to control and intra-EU movement rules.
  • Article 35 of the Law on Excise Duties sets a rate of LTL 1,002 per tonne for gas oils, a separate rate of LTL 86 for heating gas oils, and a relief for agricultural entities (not exceeding 120 litres per hectare of declared agricultural land per year).
  • Article 8 of Directive (EU) 2020/262 provides that the applicable rate is the rate in force on the date on which the excise duty becomes chargeable in the Member State, and permits, where rates are changed, the excise duty on stocks of goods already released for consumption to be increased or reduced “where appropriate”.
  • Article 8 of the Law on Excise Duties (as amended) establishes the moment at which the obligation to pay excise duty arises — upon the discharge of the duty suspension arrangement when goods are dispatched from an excise warehouse or upon receipt of goods from another Member State; it is precisely at this moment that the new, reduced rate becomes applicable.
  • Article 55 of the Law on Excise Duties provides that excise duties are credited to the state budget — every reduction in excise duty is therefore a direct loss of budget revenue, reflected in R. Kuodis’s argument concerning the effect on demand of a 9-cent differential with Poland.
  • Article 19 of the Law on Excise Duties assigns control over the payment of excise duties to the State Tax Inspectorate (and, for imported goods, to territorial customs offices), meaning that any compensation mechanism for carriers would be administered through these institutions.
  • As regards bio-components, Article 2 of the Law on Alternative Fuels No. XIV-196 defines DAEI and fuel and biofuel blend; Minister J. Taminskas’s proposal to move to an annual average would entail changing the accounting procedure for the obligations established in the Annex to that law and in the relevant articles (Articles 9, 23 and 35, amended by the law of 27 November 2025), while the reference to Regulation (EU) 2023/2405 in Article 2(26) indicates that national regulation is closely linked to Union legal acts and RRF commitments. No case law is included in the sources provided.

Consequences

The most realistic legal course is a draft law before the Seimas amending the rate under Article 35 of the Law on Excise Duties or introducing a relief for carriers, since excise duty rates may be changed only by law; an alternative would be a compensation procedure established by the Government under the existing relief mechanism. The annual-average model for bio-components would require amendments to the Annex to the Law on Alternative Fuels No. XIV-196 and to the related articles, which may conflict with the RRF plan commitments that the minister himself identified as the root of the problem. For carriers, the practical significance lies in whether the compensation is structured as an excise relief (a lower price at the time of purchase under Article 8) or as a separate payment, as this determines administration through the State Tax Inspectorate. From a budgetary perspective, each option reduces the state budget excise revenues provided for in Article 55.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 5, 9, 12, 15, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo į 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Alternatyviųjų degalų ir juos…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūra – alternatyviuosius degalus naudojančios transporto priemonės ir alternatyviesiems degalams tiekti į transporto priemones naudojami degalų pildymo punktai ir įkrovimo prieigos. 2. Biodegalai – iš biomasės gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai, išskyrus biodegalus, sertifikuotus kaip pagamintus iš žaliavų, dėl kurių kyla didelė netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika ir kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus. 3. Degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – DAEI) – degalai, gaminami iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus: biodegalai, biodujos, elektros energija ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras. 4. Degalų ir biodegalų mišinys – benzino ar dyzelino ir vienos ar kelių rūšių biodegalų mišinys. 5. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetas (toliau – DAEI apskaitos vienetas) – apskaitos vienetas, kuris Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemoje skiriamas už vidaus rinkoje parduotus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir naudojamas degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įvykdymui vertinti. 6. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistema (toliau – DAEI apskaitos vienetų sistema) – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirtos įstaigos ar įmonės valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie skirtus ir perleistus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus ir kurioje degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai teikia įpareigojimų vykdymo ataskaitas. 7. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos dalyvis (toliau – DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis) – degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka taikomas įpareigojimas, viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatorius arba kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiantis subjektas. 8. Degalų tiekėjas – subjektas, kuris tiekia benziną ir (ar) dyzeliną ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda prievolė mokėti akcizus už patiektą benziną ir (ar) dyzeliną. 9. Degalų tiekimas – benzino ir (ar) dyzelino pardavimas, panaikinant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, benzino ir (ar) dyzelino įvežimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar importas, taip pat gamtinių dujų ar degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių pardavimas transporto sektoriaus vartotojams. 10. Elektrinė kelių transporto priemonė – lengvoji transporto priemonė arba sunkioji transporto priemonė, kuriose sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. 11. Elektromobilis – grynasis elektromobilis arba M1 ar N1 kategorijos laidu įkraunama hibridinė transporto priemonė. 12. Grynasis elektromobilis – M1 arba N1 kategorijos elektrinė kelių transporto priemonė, varoma tik elektros varikliu. 13. Hibridinė transporto priemonė – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama iš dviejų ar daugiau transporto priemonėje esančių sukauptos energijos šaltinių: sunaudojamų degalų ir elektros energijos kaupimo sistemos (baterijos, kondensatoriaus). 14. Mažos taršos zona – savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą. 15. Nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių – skystieji arba dujiniai transportui naudojami degalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus biomasę. 16. Netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 50 g/km, o realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis neviršija 80 procentų ribinės vertės, nustatytos 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, arba M3, N2, N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius. 17. Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai. 18. Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu liekanti medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas, o procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama. 19. Privati įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri yra prieinama tik konkrečiai fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupei. 20. Transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas – subjektas, tiekiantis gamtines dujas ir tiesiogiai jomis pildantis transporto priemones per degalų, šiuo atveju suslėgtų gamtinių dujų arba suskystinto metano, pildymo punktus. 21. Viešai prieinama įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri yra prieinama visiems elektrinių kelių transporto priemonių vairuotojams ir įtraukta į Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinę sistemą. 22. Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinė sistema – duomenų bazė, kurioje registruojami, kaupiami ir tvarkomi viešai prieinamų įkrovimo prieigų statiniai ir dinaminiai duomenys. 23. Visai netarši sunkioji transporto priemonė – netarši M3, N2 ir (ar) N3 kategorijos transporto priemonė be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, naudojančiu alternatyviuosius degalus ir išmetančiu anglies dioksido (CO2) mažiau kaip 1 g/km arba mažiau kaip 1 g/kWh. 24. Transporto priemonių kategorijos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB. 25. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „abikryptis įkrovimas“, „ad hoc degalų pildymas“, „ad hoc įkrovimas“, „ad hoc kaina“ „alternatyvieji degalai“, „atiduodamoji galia“, „degalų pildymo punktas“, „degalų pildymo punkto operatorius“, „didelės galios įkrovimo prieiga“, „dinaminiai duomenys“, „duomenų naudotojas“, „elektrinė transporto priemonė“, „elektros tiekimas nuo kranto“, „elektros tiekimas oro uoste stovintiems orlaiviams“, „galutinis naudotojas“, „išmanusis įkrovimas“, „įkrovimo paslauga“, „įkrovimo prieiga“, „įkrovimo prieigos operatorius“, „įkrovimo stotelė“, „įprastos galios įkrovimo prieiga“, „judumo paslaugų teikėjas“, „keleivinis laivas“, „konteinervežis“, „lengvoji transporto priemonė“, „laidu įkraunama hibridinė transporto priemonė“, „miestų transporto mazgas“, „saugi ir apsaugota stovėjimo aikštelė“, „sunkioji transporto priemonė“, „statiniai duomenys“, „skaitmeniniais ryšiais susieta įkrovimo prieiga“, „suskystintas metanas“, „TEN-T visuotinis tinklas“, „TEN-T pagrindinis tinklas“, „viešai prieinama alternatyviųjų degalų infrastruktūra“ suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2023/1804. 26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013, Akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose transporto ir energetikos sektorių veiklą.“
• Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 3, 9, 12, 23, 33, 35 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14-1, 33-1, 33-2, 33-3, 33-4, 33-5, 33-6 straipsniais įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 2, 3, 9, 12, 23, 33, 35 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO…
LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 2, 3, 9, 12, 23, 33, 35 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141, 331, 332, 333, 334, 335, 336 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2025 m. lapkričio 27 d. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2023/2405, 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013, Akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 12 punktu: „12) Lietuvos transporto saugos administracija.“ 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos kompetencija Vidaus reikalų ministerija užtikrina, kad transporto priemonės, naudojančios alternatyviuosius degalus, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro informacinėje sistemoje būtų registruojamos nurodant transporto priemonės naudojamų alternatyviųjų degalų rūšį.“ 4 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 5, 9, 12, 15, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo į 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) imasi priemonių, kurios skatintų įkrovimo prieigų įrengimą savivaldybės…
4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) imasi priemonių, kurios skatintų įkrovimo prieigų įrengimą savivaldybės teritorijoje;“.
Original article → News Telegraph: Basketball Legend in Lithuania, Deficit Forecast, Faulty AI · LAIKMETIS
Original — LAIKMETIS
News Telegraph: Basketball Legend in Lithuania, Deficit Forecast, Faulty AI Copy link
Deficit: Prime Minister Mindaugas Sinkevičius predicts that next year the general government deficit will exceed 3% of GDP, as the planned defense funding of at least 5% of GDP, along with scheduled indexation of pensions, child benefits…
Analysis
Since the damage to the municipality has been established at EUR 16,700, the assessment will proceed under Article 300(3) of the Criminal Code, under which acts of forgery causing major damage are punishable by imprisonment for up to five years.
If the act is classified as abuse of official position for the purpose of obtaining material gain, Article 228(2) of the Criminal Code applies, carrying imprisonment for up to six years.

Core issue

Alytus District Deputy Mayor Aurimas Trunca, who has been notified of suspicion in connection with alleged damage of EUR 16,700 caused to the municipality through allegedly falsified fuel documents, will be subject to liability under Article 300 of the Criminal Code (forgery of a document or possession/use of a forged document) and potentially Article 228 of the Criminal Code (abuse of office). As a municipal official serving on the basis of political confidence, the Deputy Mayor may additionally be liable under Article 228 of the Criminal Code if it is established that he abused his official position or exceeded his powers. The fact that the Special Investigation Service has notified a further 35 current and former council members of suspicion in analogous investigations indicates that this is not an isolated case, but a widespread practice to which the same forgery provisions apply.

Legal assessment

The Special Investigation Service, which is conducting the pre-trial investigation, must establish three circumstances: whether the documents were in fact forged, whether they were used specifically by the suspect, and whether the damage to the municipality falls within the category of major damage under Article 300(3) of the Criminal Code. If only the use of documents is proven, without major damage, Article 300(1) would apply, carrying imprisonment for up to three years; if major damage is established, Article 300(3) applies, carrying imprisonment for up to five years. Coercive measures are also relevant in the proceedings: under Article 122(3) of the Code of Criminal Procedure, detention may be ordered where there is evidence that the suspect may destroy, conceal or falsify items or documents relevant to the investigation. The sources provided do not include case law, and therefore I cannot identify a specific case.

Consequences

The actual consequences for the Deputy Mayor will depend on the legal classification: from a fine under the less serious provisions to imprisonment for up to five years under Article 300(3) of the Criminal Code or up to six years under Article 228(2). The political consequence is separate from criminal liability: as an official serving on the basis of political confidence, the Deputy Mayor remains in office only so long as he retains the support of the politician who selected him, meaning the investigation may result in resignation regardless of the court’s decision. The municipality may also seek compensation for damage through civil proceedings. The same provisions apply to the other 35 council members notified of suspicion, and their cases may shape the practice for assessing the major damage criterion in similar fuel-document cases.

Roots — who shaped this rule and why:

This regulation was initiated by the Ministry of Justice (Department of Administrative and Criminal Justice) with a view to transposing into national law the provisions of EU Directive 2013/40/EU on attacks against information systems. The draft clarifies the constituent elements of offences against electronic data and the security of information systems and increases liability where substantial damage is caused, multiple systems are affected, or another person’s personal data are used. It is additionally proposed to supplement the Criminal Code with an article establishing criminal liability for ship-source pollution, implementing Directive 2005/35/EC. The documents do not indicate any objections.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 300 straipsnis (statute)
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar…
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 198 straipsnis (statute)
198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip…
198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original article → Daily News: Prosecutors Open Pre-Trial Investigation into Cyberattack on Interior Ministry · JP.lt
Original — JP.lt
Daily News: Prosecutors Open Pre-Trial Investigation into Cyberattack on Interior Ministry Copy link
ELTA briefly presents the most important events of September 29 in Lithuania and around the world. On Tuesday, the Prosecutor General's Office opened a pre-trial investigation into last week's cyberattack on the information system of the…
Analysis

Core issue

The persons who carried out the intrusion into the EPEKIS system administered by the Information Technology and Communications Department under the Ministry of the Interior may be held criminally liable under the provisions of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (CC) governing cybercrime, and the Prosecutor General’s Office, which has already opened an investigation, must determine which offence corresponds to the conduct in question. The key legal issue is whether the conduct should be classified under Article 198 CC (unlawful interception and use of electronic data), Article 196 CC (unlawful interference with electronic data), or Article 197 CC (unlawful interference with an information system), as the report indicates that the investigation is being conducted specifically under these articles. The classification depends not only on the nature of the conduct (intrusion, interception of data, or disruption of system operation), but also on the aggravating circumstance: if EPEKIS is recognised as a system of strategic importance to national security or of major importance to public administration, the offence is punishable by imprisonment for up to six years, rather than under the basic offences, for which the maximum term of imprisonment is two or four years.

Legal assessment

The provisions cited in the sources make it possible to define the scope of liability under the potential classifications:

  • Under Article 198(1) CC (unlawful monitoring, recording, interception, acquisition, storage, appropriation, dissemination or other use of non-public electronic data), the penalty is a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to four years.
  • Under Article 198(2) CC, where non-public electronic data of strategic importance to national security or of major importance to public administration are intercepted, the penalty is imprisonment for up to six years. EPEKIS stores data concerning foreign nationals who have applied for Lithuanian citizenship, i.e. personal data, meaning that proof of interception or use of such data would be decisive.
  • Under Article 197(1) CC (unlawful disruption or termination of the operation of an information system causing damage), the penalty is imprisonment for up to two years; under paragraph 2, where the system is of strategic importance to national security or of major importance to public administration, or where another person’s personal data are used, the penalty is imprisonment for up to six years.
  • Under Article 196(1) CC (unlawful destruction, damage, removal, alteration of electronic data, or restriction of access to such data causing damage), the penalty is imprisonment for up to two years; under paragraph 2, where the same aggravating elements are present, the penalty is imprisonment for up to six years.
  • Paragraph 3 of each of the three articles provides that a legal person may also be held liable for these offences, i.e. if the intrusion was organised or carried out by an entity, criminal liability may also arise for that entity. An important boundary for classification is the extent of damage and the actual consequence. The Ministry of the Interior has stated that the unlawful access was blocked and that no downloading of data has yet been established; if only unlawful access is established, without interception of data or disruption of system operation, the applicable offences may change, and if the damage is minor, the conduct may also be assessed under administrative provisions. Article 474-1(1) of the Code of Administrative Offences provides for a fine of EUR 500 to EUR 1,800 for unlawful interference with electronic data or an information system causing minor damage, and EUR 700 to EUR 2,300 for a repeated offence. Article 479 of the Code of Administrative Offences is also relevant: failure to comply with the obligation to provide the police with information necessary to assess whether a cyber incident bears the characteristics of a criminal offence results in a warning or a fine for responsible persons ranging from EUR 30 to EUR 300, and, for a repeated offence, from EUR 300 to EUR 1,440. The sources contain no case law on similar matters, and therefore no observations on qualification practice can be provided.

Consequences

If the investigation establishes that data were downloaded from EPEKIS or otherwise used, the classification would tend towards Article 198 CC, and given the purpose of the system (an archive for citizenship procedures), paragraph 2 may apply, carrying imprisonment for up to six years.

  • If the downloading of data is not confirmed and only access is established, without disruption or interference with data, the prosecutor may reconsider the classification or, where the damage is minor, terminate the investigation and refer the material for examination as an administrative offence under Article 474-1 of the Code of Administrative Offences.
  • Breaches relating to the processing of data in state information systems may separately be assessed under Article 552 of the Code of Administrative Offences (a fine of EUR 90 to EUR 170, and EUR 170 to EUR 350 for a repeated offence), if it is established that the processing of data in the system itself did not comply with statutory requirements.
  • Procedurally, the pre-trial investigation by the Prosecutor General’s Office will continue: the next relevant steps will be the prosecutor’s procedural decisions, including the identification of suspects, a change in legal classification, or a decision to terminate the investigation.
  • Practical relevance: for the Ministry of the Interior and the Information Technology and Communications Department, in relation to the duty to provide information to the police and the risk of liability under Article 479 of the Code of Administrative Offences; for foreign nationals whose data are stored in EPEKIS, in relation to potential effects on personal data; and for potential perpetrators, in relation to criminal liability which, under the aggravated offences, may reach imprisonment for up to six years.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Ministry of Justice (Department of Administrative and Criminal Justice) with a view to transposing into national law the provisions of EU Directive 2013/40/EU on attacks against information systems. The aim was to clarify the constituent elements of offences against electronic data and the security of information systems, and to increase liability where substantial damage is caused, where the conduct concerns data in multiple systems, or where another person’s personal data are used. It was also proposed to criminalise unlawful access to part of an information system and to improve the framework of liability for unlawful possession of devices and passwords; following comments from the European Commission, it was further proposed to supplement the Criminal Code with an article concerning ship-source pollution.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 198 straipsnis (statute)
198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip…
198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 197 straipsnis (statute)
197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai 1. Tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos, baudžiamas…
197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai 1. Tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 196 straipsnis (statute)
Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims 1. Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine…
Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims 1. Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai 1. Tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original article → Minister: Proposed EC exemption would allow Lithuania to invest up to an additional EUR 540 million in energy · Kauno diena
Original — Kauno diena
Minister: Proposed EC exemption would allow Lithuania to invest up to an additional EUR 540 million in energy Copy link
According to Energy Minister Lukas Savickas, this option could be one tool for addressing rising energy prices and energy infrastructure security problems in Lithuania. The Energy Ministry says that at an informal meeting of European Union…
Analysis
Energy security measures are subject to a limit of up to 0.3% of GDP per year and an aggregate limit of up to 0.6% of GDP for 2027–2028, i.e. approximately EUR 270 million per year or up to EUR 540 million over two years.
Under Article 48(5) of Regulation (EU) No 651/2014, the amount of State aid may not exceed the difference between eligible costs and the operating profit of the investment.

Core issue

For Lithuania, this development means an opportunity, through the expansion of the national fiscal escape clause, to borrow additionally for energy investments without breaching fiscal rules: up to 0.3% of GDP per year and up to an aggregate limit of 0.6% of GDP for 2027–2028, i.e. approximately EUR 270 million per year or up to EUR 540 million over two years, if GDP reaches approximately EUR 90 billion. The legal position will depend not only on the European Commission’s guidelines, but also on the fact that every such investment involving state funds remains State aid, which must be aligned with EU internal market rules. The precise issue to be addressed will be under what conditions additional deficit or debt for investments in energy security and the phase-out of fossil fuels will not be regarded as a breach of fiscal rules, and whether specific projects, such as grid expansion, ensuring island mode operation, and infrastructure protection, will comply with State aid law. The applicable framework will include the provisions of Regulation (EU) No 651/2014 on State aid for energy infrastructure (Articles 48 and 56), the objectives set out in Article 3 of the Law on Electricity of the Republic of Lithuania, including point 8, “to create appropriate conditions for investment in the electricity sector”, and Article 74 on public service obligations, including the development of generation capacity that is strategically important for system security and energy independence.

Legal assessment

The Ministry’s calculation is based on guidelines published by the European Commission, under which energy security measures are subject to a limit of up to 0.3% of GDP per year and an aggregate limit of up to 0.6% of GDP for 2027–2028; additional deficit or debt for such investments would not be considered a breach of fiscal rules, provided the prescribed limits are observed. To date, two Member States have made use of this option, and Commissioner D. Jorgensen has urged others to do so, indicating that the decision to apply the exception depends on the initiative of the Member State and compliance with the Commission’s guidelines. However, the fiscal exception does not disapply State aid control: in practice, the financing of energy infrastructure projects is assessed under Article 48 of Regulation (EU) No 651/2014, paragraph 5 of which requires the difference between eligible costs and the operating profit of the investment to be determined, while paragraph 2 requires the application of full tariff and access rules under internal market legislation. This is illustrated by the description of the financing conditions for the EU funds measure “Modernisation and Development of the Electricity Transmission System” (06.3.1-LVPA-V-103): financing there is classified as State aid under Article 48 of the Regulation, the maximum financing rate is 50% of eligible costs, and the applicant must contribute at least 50%. Similarly, under measure 04.4.1-LVPA-K-106, “Modernisation and Development of Electricity Distribution Networks”, the implementing authority verifies the project’s compliance with the requirements of Article 48 of Chapter III of the Regulation. Infrastructure assets are also subject to the requirements of Article 56 of Regulation (EU) No 651/2014: open, transparent and non-discriminatory access to infrastructure, pricing corresponding to market price, compliance of the aid amount with paragraph 6, and the prohibition on granting aid for dedicated infrastructure under paragraph 7. At national level, the legal basis for investments is supplemented by Article 74 of the Law on Electricity, under which the Government may define services meeting public interests, including the securing of reserves and the development of strategically important capacity, while Article 77 requires the transmission system operator to cooperate with operators of other states in ensuring system security and implementing strategic projects. This corresponds to the Minister’s stated regional cooperation with Latvia, Estonia and Ukraine; in the latter case, Article 11 of Directive (EU) 2018/2001 on joint projects with third countries is also relevant.

Consequences

If Lithuania makes use of the exception, additional borrowing in 2027–2028 of up to 0.6% of GDP, approximately EUR 540 million, will not be assessed as a breach of fiscal rules. However, each financed project will separately have to comply with State aid requirements; otherwise, there is a risk of recovery orders. For project promoters, including network operators and producers, this means that the share of State financing will be limited by the difference in operating profit, and the infrastructure will have to be opened to users on a non-discriminatory basis. The Government will need, under the procedure laid down in Article 74 of the Law on Electricity, to formalise which activities will be regarded as services meeting public interests, so that investments in island mode operation and infrastructure protection have a legal basis.

Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių perdavimo sistemos operatoriais 1. Perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja…
77 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių perdavimo sistemos operatoriais 1. Perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais siekdamas sukurti konkurencingą elektros energijos vidaus rinką: 1) spręsdamas tarpvalstybinius elektros energetikos sektoriaus klausimus; 2) derindamas techninius elektros energijos perdavimo reikalavimus; 3) užtikrindamas elektros energetikos sistemos darbo saugumą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, įskaitant avarijų prevenciją, jų padarinių šalinimą ir sistemos veikimo atkūrimą; 4) įgyvendindamas strateginius elektros energetikos sektoriaus projektus, priskirtus perdavimo sistemos operatoriaus kompetencijai; 5) kitais elektros energetikos sistemos valdymo ir organizavimo tikslais. 2. Perdavimo sistemos operatorius su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu. 3. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių perdavimo sistemos operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje. 4. Perdavimo sistemos operatorius dalyvauja Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje. 5. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja steigiant Baltijos regioninio koordinavimo centrą ir jo veikloje, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2019/943 nustatytais reikalavimais. 6. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja bendrosiose Reglamente (ES) 2016/1719 ir Reglamente (ES) 2017/2195 nurodytose platformose, sukurtose ir veikiančiose šiuose reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 7. Perdavimo sistemos operatorius, dalyvaudamas Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje ir bendradarbiaudamas su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais, vadovaujasi Reglamento (ES) Nr. 2019/943 34 straipsnio nuostatomis. 8. Taryba vykdo perdavimo sistemos operatoriaus techninio bendradarbiavimo su valstybių narių ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatoriais stebėseną užtikrindama atitiktį šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
• Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 12, 15, 23, 38, 39, 39-1, 40, 41, 43, 44, 46, 51, 58, 61, 67, 68, 69, 74, 75, 75-2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 74-1 straipsniu įstatymas 20 straipsnis (statute)
Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) 5 priede, kuriuose pagrindinę veiklą vykdantiems…
Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) 5 priede, kuriuose pagrindinę veiklą vykdantiems vartotojams taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jeigu jų elektros energijos naudojimo intensyvumas yra ne mažesnis kaip 20 procentų bendrosios pridėtinės vertės; 2) per kalendorinius metus suvartoja ne mažiau kaip 1 GWh elektros energijos; 3) neturi pradelstų mokėjimų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas; 4) Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo nustatyta tvarka pateikia energijos vartojimo audito ataskaitą ir sudaro šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sutartį su Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, kuria įsipareigoja pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne rečiau kaip kas 4 metai po anksčiau atlikto energijos vartojimo audito, ir numato šio straipsnio 5 dalyje nurodytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo tvarką; 5) yra įsidiegę energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas geriausias esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones arba jas diegia šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka; 6) nėra priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, kaip tai apibrėžta 2004 m. spalio 1 d. Europos Komisijos komunikate „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (2004/C 244/02); 7) jiems nėra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Europos Komisijos sprendimą, kuriame valstybės pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies susigrąžinimo tvarka negali būti taikoma tol, kol nebus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba. 4.
• 2018 m. gruodzio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 del skatinimo naudoti atsinaujinanciuju istekliu energija 3 straipsnis (statute)
nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, pateiktas pagal to reglamento 17 straipsnį. 5. Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia taikydama…
nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, pateiktas pagal to reglamento 17 straipsnį. 5. Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia taikydama sąlygų sudarymo sistemą, apimančią intensyvesnį Sąjungos lėšų naudojimą, įskaitant papildomas lėšas, kuriomis daug anglies dioksido išmetantiems regionams sudaromos palankesnės sąlygos tinkamai pereiti prie didesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies, visų pirma finansines priemones, ypač siekiant šių tikslų: a) sumažinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas; b) rengti projektus ir programas, kuriais atsinaujinantys ištekliai integruojami į energijos sistemą, didinamas energijos sistemos lankstumas, išlaikomas tinklo stabilumas ir šalinamos tinklų perkrovos; c) plėtoti perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūrą, pažangiuosius tinklus, saugyklas ir jungtis, artėjant prie 15 % elektros energijos tinklų sujungimo tikslo vėliau kaip 2030 m., kad būtų padidintas techniškai įmanomas ir ekonomiškai prieinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos lygis elektros energijos sistemoje; d) stiprinti regioninį valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei trečiųjų valstybių bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus projektus, bendras paramos schemas ir atveriant galimybes iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos paramos schemose dalyvauti kitose
Original article → Dashcams in Lithuania: when they protect your rights and when they violate others’ · 15min
Original — 15min
Dashcams in Lithuania: when they protect your rights and when they violate others’ Copy link
Are dashcams legal in Lithuania? There is no general ban on using a dashcam in a car, but that does not mean drivers have an unlimited right to film people around them, store their movement history, or share recordings. A lawyer says what…
Analysis
Breach of data protection requirements may give rise to administrative liability under Article 82 of the Code of Administrative Offences, namely a fine for individuals from EUR 150 to EUR 580, and, for a repeated offence, from EUR 550 to EUR 1,200.
Article 18(1) of the Law on the Legal Protection of Personal Data requires a written document setting out the purpose and scope of surveillance, the retention period, and the conditions for access and erasure of data.

Core issue

For persons using dashboard cameras in Lithuania, the actual legal position is twofold: installation of a dashboard camera requires no registration or permit, but whether Regulation (EU) 2016/679, the General Data Protection Regulation, and related liability apply depends on whether the filming remains an exclusively personal activity. The precise issues to be addressed are determined by Article 2(2)(c) GDPR (the exemption for purely personal or household activity), Article 6(1)(f) GDPR (legitimate interest as a basis for processing), and Articles 16-18 of the Law of the Republic of Lithuania on the Legal Protection of Personal Data (conditions and requirements for video surveillance). If filming or publication goes beyond the field of data protection and concerns private life, criminal liability may arise under Article 167 of the Criminal Code (unlawful collection of information about a person’s private life, punishable by imprisonment for up to three years) or Article 168 (unlawful disclosure or use, also punishable by up to three years, but only upon a complaint by the victim, a statement by the victim’s representative, or a prosecutor’s request).

Legal assessment

Article 2(2)(c) GDPR exempts processing from the Regulation only where it is carried out for purely personal or household activities; in its 2022 explanation, the State Data Protection Inspectorate linked this to the use of a dashboard camera solely for personal, non-business purposes.

  • In its judgment of 11 December 2014 in Ryneš (C-212/13), the CJEU held that continuous video surveillance covering a public space does not fall within the personal activity exemption; this principle is also applicable to systematic filming by a dashboard camera.
  • The CJEU judgment of 14 February 2019 in Buivids (C-345/17) confirms that filming followed by publication of the recording online may be recognised as journalistic activity, but this is assessed by reference to the specific circumstances, not the author’s stated purpose.
  • In case No. eA-413-789/2026 concerning a camera on private land covering an area subject to an easement, the Supreme Administrative Court of Lithuania held that ownership of the filmed area does not eliminate data protection requirements; it is necessary to substantiate the need for surveillance and assess less privacy-intrusive measures.
  • Where the GDPR applies, the controller must substantiate a legitimate interest under Article 6(1)(f) GDPR: the specific interest, the necessity of filming, and the balance with the rights of the persons being filmed. Paragraph 35 of EDPB Guidelines 3/2019 expressly states that continuous recording of traffic and persons near the road is not justified solely by the theoretical possibility that evidence of a traffic accident may be needed.
  • Professional use, such as taxis, ride-hailing, or an employer-installed camera, is also subject to Article 27 of the Labour Code, namely the employer’s duty to respect the employee’s private life and personal data protection; Article 17 of the Law on the Legal Protection of Personal Data permits video surveillance in the workplace only where other measures are insufficient or inappropriate.
  • Use of a recording in a dispute: Article 569 of the Code of Administrative Offences classifies video and audio recordings as means of evidence, while Article 177(2) of the Code of Civil Procedure permits the use only of recordings made without breaching the law; the evidential value of a recording does not in itself eliminate the question of the lawfulness of how it was obtained.
  • When publishing a recording, Articles 2.22 (right to one’s image) and 2.23 (private life) of the Civil Code apply; Article 13(1) of the Law on the Provision of Information to the Public prohibits filming a person without consent in residential premises or on private residential property, while paragraph 2 provides that those prohibitions do not apply when recording legal violations.

Consequences

For a private driver whose filming is limited to short loop recording and recording the circumstances of a traffic accident, the greatest practical risk is minimal; parking mode that continuously recorded a neighbour’s door, windows, and visitors may be regarded as excessive surveillance, with fines under Article 82 of the Code of Administrative Offences.

  • For a ride-hailing or taxi driver, filming in relation to passengers already constitutes data processing subject to all the requirements of Article 18 of the Law on the Legal Protection of Personal Data; without a written document and proper notification, a fine of up to EUR 580 may arise, and up to EUR 1,200 for a repeated offence.
  • Publishing a recording of an identifiable person on a social network, even if the licence plate is blurred, may give rise to a civil claim under Articles 2.22 and 2.23 of the Civil Code and, in relevant circumstances, criminal prosecution under Article 168 of the Criminal Code; the latter proceeds only upon a complaint by the victim or a prosecutor’s request.
  • Providing a recording to the police or an insurer on a lawful basis and to the necessary extent does not give rise to liability; in court, the evidential significance will be assessed by the examining official or the court in light of all the circumstances.
  • An affected person may apply to the State Data Protection Inspectorate, which, under Article 51 of the Law on the Legal Protection of Personal Data, adopts a reasoned decision to uphold the complaint, reject it, or terminate the investigation; at its request, the controller must immediately provide information and data under Article 50.
  • Monitoring point: if a complaint concerning dashboard-camera filming is submitted to the State Data Protection Inspectorate, await a reasoned decision under Article 51 of the Law on the Legal Protection of Personal Data; the decision is signed by the Director of the Inspectorate and may be appealed to a court.
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimų privalomumas Duomenų valdytojai ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo Valstybinės duomenų…
50 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimų privalomumas Duomenų valdytojai ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimu nedelsdami pateikti informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis, įranga, susijusia su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas.
• Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymo reikalavimai 1. Duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir…
3 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymo reikalavimai 1. Duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; 2) tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; 3) tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; 4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; 5) saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; 6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. , i. k. 1111010ISTA0XI-1372 2. Asmens duomenys, surinkti kitais tikslais, gali būti tvarkomi statistikos, istoriniais ar mokslinio tyrimo tikslais tik įstatymų nustatytais atvejais, kai įstatymuose nustatytos tinkamos duomenų apsaugos priemonės.
• Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą 1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas…
20 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą 1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija: 1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą; 2) duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas ir pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris). 2. Duomenų valdytojas gali pateikti ir kitą papildomą informaciją, kad būtų užtikrintas teisėtas vaizdo duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių (pvz., vaizdo stebėjimo tikslas). 3. Vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti pasirašytinai informuojami šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. KETVIRTASIS SKIRSNIS ASMENS DUOMENŲ APIE MOKUMO IR FINANSINĖS RIZIKOS VERTINIMĄ IR ĮSISKOLINIMO VALDYMĄ TVARKYMAS , i. k. 1111010ISTA0XI-1372
Original article → Court rejects Justice Ministry appeal over two women’s partnership and orders it registered · jarmo.net
Original — jarmo.net
Court rejects Justice Ministry appeal over two women’s partnership and orders it registered Copy link
On Tuesday, Klaipėda Regional Court rejected the Justice Ministry’s appeal and upheld a ruling recognizing the partnership of two women and requiring the state to register it.
Analysis
The requirement first to apply to the civil registry office before seising the court was found to be inconsistent with the applicable regulatory framework and the Constitutional Court’s interpretations; this is consistent with Article 2.19 of the Civil Code, which does not assign the procedure for registering partnerships to the law governing the registration of civil status acts.
Point to monitor: within three months from the adoption of the ruling, the Ministry of Justice may lodge an appeal on points of law with the Supreme Court of Lithuania; if no appeal is lodged, the ruling will become final and enforceable.

Core issue

The partnership of two women has been recognised in Lithuania by court order, and the State, represented by the Ministry of Justice, has been placed under an obligation to register it; on Tuesday, the Klaipėda Regional Court dismissed the Ministry’s appeal. This position arises not from a specific partnership law, which the Seimas has still not adopted, but from the Constitutional Court’s ruling of 17 April 2025, which held that the provision of the Civil Code allowing partnership only between a man and a woman was contrary to the Constitution. The more precise legal question raised by this ruling is whether partnership registration, in the absence of statutory regulation, may be effected through judicial proceedings, and under which provisions it is to be determined: Article 2.19 of the Civil Code, which excludes partnership from the registration procedure for civil status acts established by law, and Article 3.2 of the Civil Code, under which family relations are governed by the Constitution, the Civil Code and other laws.

Legal assessment

The Regional Court assessed the factual substance of the applicants’ relationship, rather than their sex or the fact of their marriage in a foreign state.

  • It was established that the couple had lived together for more than one year, and that their relationship was stable, long-term and, in substance, corresponded to relations between family members.
  • A marriage concluded in a foreign state does not in itself extinguish the right to seek recognition of a partnership in Lithuania.
  • The Court held that, at present, judicial recourse is the only means available to the applicants to obtain legal recognition, since the Seimas has not adopted a partnership law.
  • The obligation to register the partnership lies with the State, represented in the case by the Ministry of Justice; this reflects the legislature’s historic duty: as early as Article 50 of the Law Approving the Civil Code, the Government was invited to prepare, by 1 January 2002, a law regulating the procedure for registering partnerships, and that obligation recurred in the Seimas work programmes but was not fulfilled.
  • The sources submitted show that draft laws No XIIP-3560, No XIIP-3561 and No IXP-942(2) provided for a registered partnership model and the entry into force of Articles 3.229-3.235 of the Civil Code, but they were not adopted; accordingly, the courts rely on Constitutional Court jurisprudence.
  • The ruling became effective on the date of its adoption, but may be appealed on points of law to the Supreme Court of Lithuania within three months.

Consequences

As a practical matter, the key point is that registration of the partnership will become an enforceable obligation of the State if the court of cassation does not quash the ruling.

  • For the applicants, recognition of the partnership will provide a legal basis for their family relations in Lithuania; the partners’ further proprietary and non-proprietary personal rights, such as the right to inspect documents relating to the management of common affairs under Article 6.973 of the Civil Code, will depend on the regulatory framework ultimately adopted by the legislature.
  • If the Ministry of Justice refuses voluntarily to comply with the obligation, enforcement proceedings under the laws of civil procedure would arise.
  • For other same-sex couples, this ruling establishes a practical route: applying to a district court for a finding of a fact having legal significance, without requiring a prior application to the civil registry office.
  • The Seimas remains under a legal obligation to adopt a law regulating partnership; until then, the judicial route remains the only available avenue.
Roots — who shaped this rule and why:

The documents contain no information regarding a court decision on the registration of a partnership between two women or an appeal by the Ministry of Justice. The explanatory notes provided concern draft legislation on the legal regulation of partnership (unregistered partnership), which seeks to distinguish the institution of partnership from marriage and not to treat it as an act of civil status, as well as the simplification of civil status registration. These documents are not materially related to the topic. [SKIP]

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 15 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d.
• Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2022…
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Civilinio kodekso normų taikymas šeimos santykiams 1. Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. 2. Esant…
19 straipsnis. Civilinio kodekso normų taikymas šeimos santykiams 1. Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. 2. Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →