Teisinė prizmė — 2026-09-12

Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnis nustato civilinę atsakomybę ūkio subjektams, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią žalos aplinkai grėsmę dėl ūkinės veiklos.

Pagal Civilinio kodekso 4.72 straipsnį nuosavybės teisinių santykių subjektu gali būti asmuo, todėl miškas ar ežeras šioje schemoje nėra savininkas ar bendraturtis.

Esmė

Ežeras ar miškas pagal pateiktas Lietuvos teisės normas šiandien pats netaptų ieškovu teisme. Dabartinė konstrukcija saugo aplinką per žmonių, organizacijų, institucijų ir ūkio subjektų atsakomybės santykius, o ne per ekosistemos savarankišką teisinį subjektiškumą. Tiksli teisinė problema yra tokia: ar gamtos objektas gali būti civilinių teisių subjektas, kai Civilinio kodekso 1.97 straipsnis civilinių teisių objektams priskiria daiktus, turtą ir kitas vertybes, o Aplinkos apsaugos įstatymo 11 straipsnis gamtos išteklius apibrėžia kaip naudojimo objektą. Jeigu Europos piliečių iniciatyva vėliau virstų teisės aktu, ginčo šerdis būtų ne vien „teisė gamtai“, bet ir atstovavimo modelis. Reikėtų nustatyti, kas ekosistemos vardu reiškia reikalavimus, kokias teises ji turi ir kokie gynimo būdai jai taikomi pagal Civilinio kodekso 1.138 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Esamas teisinis režimas jau leidžia reaguoti į žalą aplinkai, bet ieškovu ar pareiškėju tampa ne pats gamtos objektas. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnį vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi šias teises:

• gauti informaciją apie aplinką;
• dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;
• reikalauti nutraukti kenksmingą ūkinės veiklos poveikį aplinkai;
• paduoti skundą ar prašymą dėl žalos išvengimo, sumažinimo arba pradinės aplinkos būklės atkūrimo. Šios teisės reiškia, kad Lietuvos teisėje aplinkos interesas gali būti ginamas per suinteresuotą visuomenę ir asmenis. Tačiau tai dar nėra ekosistemos teisnumas, nes Civilinio kodekso 1.138 straipsnis kalba apie civilinių teisių gynimą įstatymų nustatyta tvarka ir teismo kompetencijos ribose. Ūkio subjektams rizika jau dabar yra griežta. Teismas pagal Civilinio kodekso 1.138 straipsnį gali taikyti aplinkos ginčui reikšmingus civilinių teisių gynimo būdus:
• atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį;
• užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams;
• uždrausti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti;
• priteisti įvykdyti pareigą natūra;
• išieškoti turtinę ar neturtinę žalą. Jeigu ateityje ekosistemai būtų suteiktas juridinio asmens statusui artimas teisinis režimas, šie gynimo būdai galėtų tapti jos vardu reiškiamų reikalavimų pagrindu. Vis dėlto pagal šiandien pateiktus šaltinius tokia išvada būtų galima tik po aiškaus įstatyminio pakeitimo, nes Civilinio kodekso 1.97 straipsnis gamtos objektą leidžia matyti kaip civilinių teisių objektą, o ne subjektą. Civilinio kodekso 1.137 straipsnis draudžia piktnaudžiauti teise, o teismas gali atsisakyti ginti subjektinę teisę, jeigu ji įgyvendinama priešingai jos paskirčiai.

Pasekmės

Praktinė pasekmė dabartiniams teršėjams ar miškų naudotojams nėra ta, kad juos paduos į teismą pats miškas. Realesnė rizika yra suinteresuotos visuomenės, juridinių ar fizinių asmenų reikalavimai ir ūkio subjekto atsakomybė be kaltės pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnį. Jeigu teisėkūra nepasikeistų, ginčai dėl upės, ežero ar miško būtų keliami per esamus instrumentus. Jeigu būtų priimtas naujas ES ar nacionalinis reguliavimas, praktinis lūžis būtų atstovo atsiradimas. Tada bendruomenė, institucija ar kita įstatyme nurodyta struktūra galėtų veikti ne savo pačios, o ekosistemos vardu. Tai būtų svarbu trims grupėms:

• bendruomenėms, nes jos galėtų gauti aiškesnį procesinį vaidmenį;
• ūkio subjektams, nes prevenciniai ir atkūrimo reikalavimai galėtų būti reiškiami tiesiogiau;
• teismams, nes reikėtų vertinti ekosistemos ribas, atstovavimo teisę ir pasirinktą gynimo būdą.

ANK 494 straipsnio 2 dalis už kitų viešosiose vietose vykstančių renginių organizavimo reikalavimų pažeidimą numato baudą nuo 30 iki 150 eurų.

ANK 494 straipsnio 3 dalis dar leidžia skirti draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki aštuoniolikos mėnesių.

Esmė

Baikerių dalyviams ir galimiems organizatoriams artimiausia praktinė rizika yra administracinė atsakomybė už renginio organizavimo reikalavimų pažeidimą. Gilesnė rizika kyla dėl to, kad triukšmas, kiaulės galva ir šūksniai prie mečetės gali būti vertinami ne tik kaip viešosios tvarkos epizodas. Policija jau pradėjo administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo. Tikslus klausimas bus, ar susibūrimas prie maldos namų atitinka viešojo renginio ar susirinkimo režimą pagal Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ar taikytina ANK 494 straipsnio 2 dalis. Kitas klausimas yra baudžiamasis: ar veiksmai prie mečetės per pamaldas peržengė administracinę ribą ir atitiko BK 170 straipsnio 2 dalies, BK 171 straipsnio arba BK 284 straipsnio požymius. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė galima tik tada, kai veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą sudėtį.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus šaltinius vertintinos kelios galimos kvalifikacijos:

• ANK 494 straipsnio 1 dalis taikoma Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimui ir numato baudą nuo 140 iki 600 eurų.
• ANK 494 straipsnio 2 dalis taikoma kitų viešųjų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimui ir numato baudą nuo 30 iki 150 eurų.
• ANK 488 straipsnio 1 dalis taikoma triukšmą keliantiems veiksmams viešosiose vietose, kai trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas.
• ANK 48 straipsnio 3 dalis taikoma savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymui. Religinių apeigų pusėje Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, kad įstatymas nereglamentuoja valstybės pripažintų religinių bendruomenių religinių apeigų kulto pastatuose. Tai reiškia, kad pačios pamaldos nėra vertinamos kaip baikerių renginys, bet susibūrimas prie maldos namų gali būti vertinamas atskirai. Baudžiamojoje dalyje policijos minimas aplinkybių patikslinimas pagal BK 170 straipsnį dar nėra ikiteisminis tyrimas. BK 170 straipsnio 2 dalis apima viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę dėl religijos arba įsitikinimų. Jeigu būtų nustatyta, kad kiaulės galvos demonstravimas ir šūksniai buvo nukreipti prieš musulmonus kaip religinę grupę, teisinis vertinimas galėtų slinkti į BK 170 straipsnio 2 dalį. Už šią veiką numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atskiras kelias yra BK 171 straipsnis, nes jis saugo valstybės pripažintos religinės bendruomenės pamaldas ar kitas apeigas nuo sutrikdymo. Ši norma taikoma, kai pamaldos sutrikdomos necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais. Dar viena riba yra BK 284 straipsnis, kuris apima viešoje vietoje įžūlų elgesį, grasinimus, piktybišką tyčiojimąsi ar vandališkus veiksmus. Šiai normai būtina, kad tokiais veiksmais būtų pademonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Pasekmės

Praktiškai byla gali išsiskirti į administracinę ir baudžiamąją kryptis. Administracinėje kryptyje realiausias sprendimas pagal pateiktą policijos poziciją yra ANK 494 straipsnio 2 dalies bauda nuo 30 iki 150 eurų. Jeigu pareigūnai veiką laikytų Susirinkimų įstatymo pažeidimu, sankcijos intervalas būtų didesnis pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį: nuo 140 iki 600 eurų. Abiem ANK 494 straipsnio atvejais teismas ar institucija gali skirti draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki aštuoniolikos mėnesių. Triukšmo epizodas gali turėti savarankišką reikšmę, jei bus vertinama, kad gazavimas, muzika ar šūksniai trikdė ramybę viešojoje vietoje. Tada ANK 488 straipsnio 1 dalis numato baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų, o pakartotinumo atveju pagal šio straipsnio 2 dalį – nuo 200 iki 300 eurų. Baudžiamoji kryptis priklausys nuo to, ar patikslinimo metu bus surinkti duomenys apie religinės grupės niekinimą, neapykantos skatinimą arba pamaldų sutrikdymą. Jei tokių duomenų pakaks, gali atsirasti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 170 straipsnį, BK 171 straipsnį arba BK 284 straipsnį. Šios istorijos praktinė reikšmė didžiausia renginio organizatoriams, aktyviausiems dalyviams ir musulmonų bendruomenei.

Pagal Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalį teismas gali mažinti aiškiai per dideles netesybas arba kai prievolė įvykdyta iš dalies.

Prie jos prisideda 8 proc. metinės palūkanos nuo 2021 m. kovo 5 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Esmė

„Novaturo“ mokėjimo pareiga po LAT atsisakymo priimti kasacinį skundą lieka paremta įsiteisėjusia Apeliacinio teismo nutartimi. Ginčo centras persikelia iš atsakomybės nustatymo į likusios sumos, palūkanų ir procesinių sumų įvykdymą. Bylos faktas yra tas, kad „GetJet Airlines“ naudai priteista 4,5 mln. Eur netesybų ir 8 proc. metinių palūkanų nuo 2021 m. kovo 5 d. iki visiško sprendimo įvykdymo. Tikslus teisinis klausimas yra sutartinės civilinės atsakomybės už ilgalaikės paslaugų sutarties nutraukimą pasekmės pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalį, 6.71 straipsnį, 6.73 straipsnį ir 6.258 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis netesybas apibrėžia kaip pinigų sumą, mokėtiną neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę. Šiai bylai tai reiškia, kad 4,5 mln. Eur nėra papildomas atlygis už paslaugas. Tai yra sutartinės atsakomybės piniginė pasekmė už nustatytą prievolės pažeidimą. PVM įstatymo komentare taip pat nurodyta, kad netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, o ne atlygis už prekes ar paslaugas. Netesybų režimas šioje situacijoje turi kelias ribas:

• pagal Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalį kreditorius paprastai negali kartu reikalauti netesybų ir realaus prievolės įvykdymo;
• pagal Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalį sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolius;
• pagal tas pačias normas netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. 2026 m. rugsėjo 9 d. atsisakyta priimti „Novaturo“ kasacinį skundą, nes nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų. Tai paliko galioti Apeliacinio teismo išvadą dėl netesybų ir palūkanų. Pagal 11-ąjį verslo apskaitos standartą „Sąnaudos“ 17 punktą baudos ir delspinigiai pripažįstami sąnaudomis, kai atsiranda prievolė juos mokėti ir tikėtina, kad juos reikės sumokėti. Pagal 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pajamos“ 17 punktą gavėjui tokios sumos pripažįstamos pajamomis, kai pinigai gauti arba yra įrodymų, kad jie bus gauti.

Pasekmės

Artimiausia praktinė pasekmė „Novaturui“ yra įsiteisėjusios piniginės prievolės užbaigimas. Iš priteistų 4,5 mln. Eur jau buvo sumokėta 1,15 mln. Eur, todėl papildomai nurodyta 3,35 mln. Eur suma be palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Prie jos prisideda 8 proc. metinės palūkanos nuo 2021 m. kovo 5 d. iki visiško sprendimo įvykdymo. „GetJet Airlines“ ši padėtis praktiškai reiškia sustiprintą kreditoriaus poziciją. „Novaturui“ tai reiškia pinigų srauto, sąnaudų ir įvykdymo rizikos klausimą. Tolesnė eiga priklausys nuo sprendimo įvykdymo:

• jei likusios sumos bus suderintos ir sumokėtos, ginčas praktiškai baigsis vykdymo lygmeniu;
• jei liktų nesumokėta suma, kreditorius remtųsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
• jei mokėjimas jau beveik baigtas, pagrindinis sekimo taškas bus patvirtinimas apie visišką atsiskaitymą. Artimiausias sekimo taškas po 2026 m. rugsėjo 12 d. yra dokumentas arba pranešimas, patvirtinantis visišką Apeliacinio teismo nutarties įvykdymą.