Teisinė prizmė · 2026-08-22
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-08-22

Atnaujinta: 2026-08-22 17:28
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — 15min
Teismas atmetė buvusio ministro Eimučio Misiūno ieškinį prezidentui Gitanui Nausėdai Kopijuoti nuorodą
Kaip rašė BNS, civilinė byla Vilniaus apygardos teisme buvo atnaujinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pavedimu, pastarajam atsižvelgus į E.Misiūnui palankų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praėjusių metų spalio sprendimą…
Analizė
ANK 25 straipsnio 2 dalis nustato bendrą baudos intervalą nuo 10 iki 6000 eurų, tačiau konkreti bauda atsiranda tik specialiosios dalies sankcijoje numatytu atveju.
ANK 29 straipsnio 3 dalis leidžia turto konfiskavimą tik tada, kai tai numatyta specialiosios dalies straipsnyje.

Esmė

Šiai žiniai pateikti šaltiniai nepagrindžia nei prezidento atsakomybės, nei E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas mechanizmo. Jie leidžia pasakyti siauriau: pagal matomas normas ši istorija nepatenka į administracinių nusižengimų sankcijų lauką, nes nėra pateikta specialiosios dalies norma dėl tokio elgesio. Naujienos faktas yra civilinės bylos atnaujinimas ir naujas ieškinio atmetimas po EŽTT sprendimo. Tikslus pagal pateiktus šaltinius spręstinas klausimas būtų toks: ar aprašyti veiksmai gali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1 straipsnį ir ar galima taikyti nuobaudas pagal ANK 23, 25, 29, 33 ir 34 straipsnius.

Teisinis vertinimas

ANK 1 straipsnio 2 dalis apibrėžia kodekso paskirtį: jame nustatomos uždraustos veikos, nuobaudos, atsakomybės pagrindai ir teisena. Administracinė atsakomybė reikalautų kelių elementų:

  • specialiosios dalies straipsnio, kuriame konkreti veika įvardyta kaip administracinis nusižengimas;
  • protokolo arba pagrindo jį surašyti pagal ANK 577 straipsnio 1 dalį;
  • nuobaudos parinkimo tik iš įstatyme numatytų rūšių pagal ANK 23 straipsnį;
  • baudos dydžio nustatymo pagal specialiosios dalies sankciją ir ANK 34 straipsnio 2 dalies taisyklę. Pateikti specialiosios dalies pavyzdžiai rodo priešingą kryptį nei ši istorija. ANK 88 straipsnis kalba apie piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimus ir baudas nuo 140 iki 560 eurų. ANK 214 straipsnis reguliuoja prekių gabenimą be dokumentų, numato baudas iki 3770 eurų ir privalomą prekių konfiskavimą. Šios normos nesusieja prezidento sprendimo dėl teisėjo paskyrimo su administraciniu nusižengimu. Todėl pagal pateiktus šaltinius nėra pagrindo kalbėti apie konfiskavimą, specialiosios teisės atėmimą ar administracinį nurodymą šios istorijos dalyviams. Jeigu vis dėlto būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, procesinės teisės būtų apibrėžtos ANK 577 straipsnyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų teisę:
  • susipažinti su bylos medžiaga;
  • dalyvauti nagrinėjant bylą ir duoti paaiškinimus;
  • pateikti dokumentus, prašymus ir nušalinimus;
  • naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba;
  • skųsti priimtus procesinius sprendimus.

Pasekmės

Praktiškai šie šaltiniai neleidžia prognozuoti E. Misiūno civilinio ieškinio baigties, naujo paskyrimo procedūros ar EŽTT sprendimo įgyvendinimo apimties. Jie leidžia atmesti tik administracinių sankcijų scenarijų pagal pateiktą norminį pagrindą. Realūs pagal šaltinius pagrįsti scenarijai yra riboti:

  • jeigu nėra specialiosios dalies normos, administracinė nuobauda neskiriama;
  • jeigu specialiosios dalies norma būtų nurodyta kitame šaltinyje, bauda būtų nustatoma pagal jos sankciją ir ANK 34 straipsnį;
  • jeigu būtų priimtas administracinis nurodymas, pagal ANK 33 straipsnio 1 dalį paprastai siūloma sumokėti pusę minimalios baudos;
  • jeigu specialioji norma numatytų konfiskavimą, jo vykdymas būtų siejamas su ANK 687 straipsnyje nurodyta tyrimą atlikusia ar nutarimą priėmusia institucija. Šios išvados svarbios tuo, kad naujiena pagal pateiktus šaltinius netampa sankcijų byla. Skaitytojui tai reiškia, kad 10 tūkst. eurų EŽTT priteisimas, civilinis ieškinys ir teisėjo paskyrimas negali būti vertinami per ANK baudų sistemą be papildomos materialiosios normos.
Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 366 straipsnis (statute)
366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai 1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos…
366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai 1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose; 1 punkto redakcija nuo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos (2018-08-01): 1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. 3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 405 straipsnis (statute)
405 straipsnis. Teismo teisė pakeisti ieškinio pagrindą Jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas…
405 straipsnis. Teismo teisė pakeisti ieškinio pagrindą Jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 289 straipsnis (statute)
289 straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių 1. Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, tačiau…
289 straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių 1. Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, jeigu jai yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas turi teisę antrą kartą priimti sprendimą už akių. *2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju negali būti paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. *Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 289 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama priimti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tais atvejais, kai jam yra pateikiami įrodymai, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta akivaizdi teismo klaida, taip pat tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26) Antrasis skirsnis Teismo nutartis ir rezoliucija
Originalas — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Už agresyvių šunų išpuolį Kupiškio rajone – tūkstantinės sąskaitos ir laisvės apribojimas: teismas atmetė nuteistojo skundą Kopijuoti nuorodą
Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo šunų šeimininkas pripažintas kaltu dėl neatsargaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo…
Analizė
Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalis leidžia skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Jeigu būtų nustatyti tik gyvūnų gerovės ar registravimo reikalavimų pažeidimai su žala, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalis numatytų 150–300 eurų baudą, o pakartotinumas pagal 5 dalį – 300–550 eurų baudą.

Esmė

Šuns savininkui po įsiteisėjusios nutarties lieka vykdyti paskirtą laisvės apribojimą ir sumokėti priteistas sumas. Skaitytojui esminė įžvalga yra ta, kad baudžiamoji atsakomybė čia kilo ne iš šunų agresyvumo savaime, o iš savininko pareigos numatyti ir valdyti jų keliamą riziką. Byloje spręstas klausimas, ar šeimininko neveikimas atitiko neatsargaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį. Ši norma taikoma, kai dėl neatsargumo žmogus sužalojamas taip, kad ilgai sirgo arba prarado nedidelę darbingumo dalį, bet nėra Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkių padarinių. Baudžiamojo kodekso 55 straipsnis paaiškina bausmės logiką: pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą paprastai skiriamos su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

Teisinis vertinimas

Panevėžio apygardos teismo nutartyje lemiama tapo netiesioginių įrodymų visuma. Teismas rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, medicinos ekspertų išvadomis, liudytojų parodymais ir nuteistojo elgesiu po įvykio. Ši byla rodo, kad šuns savininko kaltė gali būti nustatyta pagal nuoseklų įrodymų rinkinį, jeigu jis patvirtina priežastinį ryšį ir nerūpestingumą. Savininko pareigos šioje situacijoje buvo praktinės, bet jų pažeidimas perėjo į baudžiamąją teisę:

  • kontroliuoti laikomus šunis taip, kad jie neišbėgtų už valdos ribų;
  • numatyti, kad išbėgę šunys gali sužaloti praeivį;
  • po sužalojimo atsakyti pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, jei nustatytas neatsargumas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį numato 150–300 eurų baudą, kai gyvūnų gerovės ar registravimo reikalavimų pažeidimas sukelia žalą sveikatai ar turtui. Tačiau šioje byloje padariniai vertinti baudžiamąja tvarka, nes nustatytas sveikatos sutrikdymas pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnį. Baudžiamojo kodekso 137 straipsnis taikomas sunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo ir leidžia laisvės atėmimą iki trejų metų, o specialių saugumo taisyklių pažeidimo atveju – iki penkerių metų. Nuteistojo skundo argumentai dėl voljero ir liudininkų nebuvimo buvo atmesti, nes teismas pripažino kitus įrodymus pakankamais. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalis reikalauja kaltės ir galimybės reikalauti teisėto elgesio, o apygardos teismas nustatė, kad savininkas galėjo ir turėjo numatyti padarinius.

Pasekmės

Praktinė pasekmė nuteistajam: jis turi atlikti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Per šešis mėnesius jis turi dalyvauti elgesio pataisos programoje ir sumokėti 1 000 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Finansiniai padariniai:

  • 300 eurų turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai;
  • 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai;
  • 1 659,90 euro Valstybinei ligonių kasai už gydymo išlaidas;
  • 1 000 eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Gyvūnų laikytojams ši nutartis reiškia, kad nepakanka teigti, jog šuo turėjo būti uždarytas. Jeigu įrodymų visuma parodo, kad gyvūnas išbėgo ir sužalojo žmogų, savininko neveikimas gali būti kvalifikuotas kaip nusikalstamas nerūpestingumas.
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 139 straipsnis (statute)
139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę…
139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau…
Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau žmonių; 6 ) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7 ) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8 ) dėl chuliganiškų paskatų; 9 ) dėl savanaudiškų paskatų; 10 ) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11 ) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12 ) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, Straipsnio punkto pakeitimai: baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 136 straipsnis (statute)
137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu…
137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau žmonių; 6 ) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7 ) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8 ) dėl chuliganiškų paskatų; 9 ) dėl savanaudiškų paskatų; 10 ) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11 ) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12 ) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, Straipsnio punkto pakeitimai: Nr.
Originalas — Diena.lt
Piketas „Vilniaus rajonas be pedofilų garbinimo“ nepadarė įtakos tarybos sprendimui Kopijuoti nuorodą
Už projekto pateikimą balsavo 12 tarybos narių, 7 buvo prieš, 11 susilaikė. Prieš tarybos posėdį prie savivaldybės buvo surengtas piketas „Vilniaus rajonas be pedofilų garbinimo“. Jo dalyviai ragino pervadinti kardinolo Henriko…
Analizė
Jeigu ateityje institucija sietų savivaldybės neveikimą su ANK 515 straipsniu, ji turėtų įvardyti konkrečią Lietuvos ribojamąją priemonę.
Pakartotinio pažeidimo atveju ANK 515 straipsnio 2 dalis numato griežtesnius dydžius: asmenims nuo 2000 iki 6000 eurų, atsakingiems asmenims nuo 4000 iki 6000 eurų.

Esmė

Vilniaus rajono tarybos nariams iš pateiktų normų nekyla bauda vien dėl balsavimo prieš komisiją ar susilaikymo. Skaitytojui praktinė padėtis tokia: pateikti šaltiniai leidžia vertinti tik administracinės atsakomybės ribas, o ne gatvių pervadinimo pareigą. Tikslus klausimas yra siauras: ar šioje situacijoje matyti administracinio nusižengimo sudėtis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1 straipsnį ir sankcija pagal konkrečią specialiosios dalies normą. Artimiausia pateikta specialioji norma yra ANK 515 straipsnis, bet jis taikomas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimui. Žinioje minima Šventojo Sosto drausminė sankcija kardinolui, o ne Lietuvos Respublikoje įgyvendinama tarptautinė sankcija ar įstatyminė ribojamoji priemonė.

Teisinis vertinimas

Pagal ANK 1 straipsnio 2 dalį kodeksas apibrėžia uždraustas veikas, nuobaudas, atsakomybės pagrindus ir administracinių nusižengimų teiseną. Todėl atsakomybė negali būti kildinama vien iš politinio ginčo, piketo spaudimo ar etinio įamžinimo vertinimo. Jeigu būtų nustatytas ANK 515 straipsnio 1 dalies pažeidimas, sankcijos būtų konkrečios:

  • asmenims grėstų bauda nuo 200 iki 6000 eurų;
  • juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims grėstų bauda nuo 600 iki 6000 eurų;
  • pagal ANK 515 straipsnio 3 dalį galėtų būti konfiskuojamas nusižengimo įrankis, priemonė, prekės arba lėšos.

Tačiau pateikti faktai nerodo Lietuvos ribojamosios priemonės pažeidimo, todėl šių baudų mechanizmas kol kas lieka hipotetinis. Jeigu administracinė byla vis dėlto būtų nagrinėjama, nuobaudos parinkimą valdytų ANK 34 straipsnio 1 dalis. Ji reikalauja vertinti veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį pradedamas nuo specialiosios normos minimalios ir maksimalios baudos vidurkio. Esant vien lengvinančioms aplinkybėms, bauda būtų ne didesnė negu vidurkis; esant vien sunkinančioms, ne mažesnė negu vidurkis. Administracinio nurodymo atveju ANK 33 straipsnio 1 dalis paprastai leidžia siūlyti sumokėti pusę minimalios baudos. Bendras nuobaudų katalogas pagal ANK 23 straipsnį apima įspėjimą, baudą ir viešuosius darbus. Bauda pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį negali būti mažesnė kaip 10 eurų ir didesnė kaip 6000 eurų, išskyrus administracinio nurodymo 5 eurų ribą. Administracinio poveikio priemonės pagal ANK 27 straipsnį apima specialiosios teisės atėmimą, turto konfiskavimą ir kitus draudimus ar įpareigojimus. Turto konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio 3 dalį galimas tik kai jį numato specialiosios dalies straipsnis. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas arba uždraustos veikos rezultatas. ANK 687 straipsnis nustato, kad konfiskavimą vykdo tyrimą atlikusi arba nutarimą priėmusi institucija.

Pasekmės

Praktinis šios istorijos svoris pagal pateiktus šaltinius yra ne baudos dydis, o ribota administracinės atsakomybės bazė. Piketo dalyviams pateikti šaltiniai nenustato jokios atskiros atsakomybės už raginimą pervadinti gatves ar atimti garbės piliečio vardą. Tarybos nariams pateikti šaltiniai taip pat nenustato administracinės nuobaudos už balsavimo motyvą ar sprendimo nepalaikymą. Toliau realistiškai lieka politinio ir administracinio sprendimo kelias savivaldybėje, bet jo taisyklės nepateiktos šaltiniuose. Be tokios priemonės nebūtų pagrindo taikyti 200–6000 eurų ar 600–6000 eurų sankcijų rėžių.

Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos…
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą; 3) mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus), vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį; 4) mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis; 5) priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro; 6) sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7) renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą; 8) sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą; 9) priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojo) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių; 10) gali priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę; 11) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus; 12) Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą; 13) priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo; 14) skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus; 15) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo; 16) priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms; 17) priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką; 18) priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio; 19) mero siūlymu sprendžia dėl savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių; 20) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus; 21) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas; 22) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas; 23) priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 24) tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas; 25) deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus; 26) priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose; 27) priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise; 28) priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių bei šeimynų steigimo ir jų vadovų skyrimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ir jų vadovų skyrimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant; 29) priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo; 30) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus įstatymų ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui; 31) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti; 32) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus; 33) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles; 34) teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą; 35) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus; 36) teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus; 37) priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; 38) priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas; 39) priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo; 40) priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo; 41) nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką; 42) gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą; 43) tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 44) priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 45) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; 46) tvirtina kaimo plėtros programas; 47) priima sprendimus skelbti vietos gyventojų apklausą; 48) neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. 18 straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:
Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2974 (regulation)
institucija – savivaldybės taryba, atsižvelgusi į vietos gyventojų poreikius ir konkrečios savivaldybės specifiką. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16…
institucija – savivaldybės taryba, atsižvelgusi į vietos gyventojų poreikius ir konkrečios savivaldybės specifiką. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę.
Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-591 (regulation)
visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.“ Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad…
visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.“ Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vietinės valdžios organai savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę.

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →