Legal prism · 2026-08-22
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-22

Updated: 2026-08-22 17:28
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — 15min
Court Dismisses Former Minister Eimutis Misiūnas’s Lawsuit Against President Gitanas Nausėda Copy link
As BNS reported, the civil case at Vilnius Regional Court was reopened on the instruction of Lithuania’s Supreme Court after it took into account a European Court of Human Rights ruling from last October that was favorable to Misiūnas…
Analysis
Article 25(2) of the CAO sets a general fine range from EUR 10 to EUR 6,000, but a specific fine arises only where provided for in a sanction in the Special Part.
Article 29(3) of the CAO permits confiscation of property only where this is provided for in an article of the Special Part.

Core issue

The sources provided for this item do not substantiate either presidential liability or any mechanism for reinstating E. Misiūnas to judicial office. They support a narrower conclusion: under the visible legal provisions, this matter does not fall within the field of administrative-offence sanctions, because no Special Part provision has been provided for such conduct. The newsworthy fact is the reopening of the civil case and the renewed dismissal of the claim following the ECtHR judgment. On the basis of the sources provided, the precise issue to be assessed would be whether the described acts may be classified as an administrative offence under Article 1 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania, and whether penalties may be imposed under Articles 23, 25, 29, 33 and 34 of the CAO.

Legal assessment

Article 1(2) of the CAO defines the purpose of the Code: it establishes prohibited acts, penalties, grounds for liability and procedure. Administrative liability would require several elements:

  • a Special Part article identifying the specific act as an administrative offence;
  • a report, or grounds for drawing one up, under Article 577(1) of the CAO;
  • selection of a penalty only from the types provided by law under Article 23 of the CAO;
  • determination of the amount of the fine in accordance with the sanction in the Special Part and the rule in Article 34(2) of the CAO. The examples from the Special Part that have been provided point in the opposite direction from this case. Article 88 of the CAO concerns violations of the procedure for collecting citizens’ signatures and fines from EUR 140 to EUR 560. Article 214 of the CAO regulates the carriage of goods without documents, provides for fines of up to EUR 3,770 and mandatory confiscation of goods. These provisions do not link a presidential decision on the appointment of a judge to an administrative offence. Accordingly, on the basis of the sources provided, there is no basis to speak of confiscation, deprivation of a special right or an administrative order in respect of the participants in this matter. If administrative-offence proceedings were nevertheless initiated, procedural rights would be defined in Article 577 of the CAO. A person subject to administrative liability would have the right to:
  • access the case file;
  • participate in the hearing of the case and provide explanations;
  • submit documents, applications and requests for recusal;
  • use the assistance of an advocate or other authorised representative;
  • appeal procedural decisions adopted.

Consequences

In practical terms, these sources do not permit any prediction of the outcome of E. Misiūnas’s civil claim, the procedure for a new appointment, or the scope of implementation of the ECtHR judgment. They only allow the administrative-sanctions scenario to be rejected on the basis of the normative framework provided. The realistic scenarios supported by the sources are limited:

  • if there is no Special Part provision, no administrative penalty is imposed;
  • if a Special Part provision were identified in another source, the fine would be determined according to its sanction and Article 34 of the CAO;
  • if an administrative order were adopted, Article 33(1) of the CAO generally provides for payment of half of the minimum fine;
  • if the special provision provided for confiscation, its enforcement would be linked to the authority that conducted the investigation or adopted the ruling, as specified in Article 687 of the CAO. These conclusions matter because, on the basis of the sources provided, the news item does not become a sanctions case. For the reader, this means that the EUR 10,000 awarded by the ECtHR, the civil claim and the appointment of a judge cannot be assessed through the CAO fine system without an additional substantive legal provision.
Sources:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 366 straipsnis (statute)
366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai 1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos…
366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai 1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose; 1 punkto redakcija nuo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos (2018-08-01): 1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. 3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 405 straipsnis (statute)
405 straipsnis. Teismo teisė pakeisti ieškinio pagrindą Jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas…
405 straipsnis. Teismo teisė pakeisti ieškinio pagrindą Jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 289 straipsnis (statute)
289 straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių 1. Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, tačiau…
289 straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių 1. Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, jeigu jai yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas turi teisę antrą kartą priimti sprendimą už akių. *2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju negali būti paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. *Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 289 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama priimti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tais atvejais, kai jam yra pateikiami įrodymai, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta akivaizdi teismo klaida, taip pat tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26) Antrasis skirsnis Teismo nutartis ir rezoliucija
Original — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Thousands in bills and restricted liberty over aggressive dog attack in Kupiškis district: court rejects convict’s appeal Copy link
Panevėžys Regional Court heard the criminal case on appeal and upheld the lower court’s verdict finding the dog owner guilty of negligently causing a minor injury. The convicted man’s appeal was dismissed, with the original ruling deemed…
Analysis
Article 139(1) of the Criminal Code permits the imposition of community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year.
If only breaches of animal welfare or registration requirements causing harm were established, Article 346(4) of the Code of Administrative Offences would provide for a fine of EUR 150 to EUR 300, while repeat offending under paragraph 5 would carry a fine of EUR 300 to EUR 550.

Core issue

Following the final and binding ruling, the dog owner must serve the imposed restriction of liberty and pay the awarded amounts. The key point for the reader is that criminal liability arose here not from the dogs’ aggressiveness in itself, but from the owner’s duty to foresee and manage the risk they posed. The case concerned whether the owner’s omission constituted negligent minor impairment of health under Article 139(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. This provision applies where, through negligence, a person is injured in such a way that they were ill for a prolonged period or lost a small part of their capacity for work, but where the serious consequences specified in Article 135(1) of the Criminal Code are absent. Article 55 of the Criminal Code explains the sentencing rationale: a person being tried for the first time for a negligent offence is generally given a sentence not involving arrest or fixed-term imprisonment.

Legal assessment

In the ruling of the Panevėžys Regional Court, the decisive factor was the totality of circumstantial evidence. The court relied on the victim’s testimony, medical expert conclusions, witness statements, and the convicted person’s conduct after the incident. This case shows that a dog owner’s guilt may be established on the basis of a coherent body of evidence, where it confirms causation and negligence. The owner’s duties in this situation were practical, but their breach crossed into criminal law:

  • to control the dogs kept by him so that they would not run beyond the boundaries of the property;
  • to foresee that dogs running loose could injure a passer-by;
  • following an injury, to be held liable under Article 139(1) of the Criminal Code if negligence and minor impairment of health are established.

Administrative liability under Article 346(4) of the Code of Administrative Offences provides for a fine of EUR 150 to EUR 300 where a breach of animal welfare or registration requirements causes harm to health or property. In this case, however, the consequences were assessed under criminal law because impairment of health under Article 139 of the Criminal Code was established. Article 137 of the Criminal Code applies to serious impairment of health caused by negligence and allows imprisonment for up to three years, or up to five years where special safety rules have been breached. The convicted person’s arguments concerning the enclosure and the absence of witnesses were rejected because the court found the other evidence sufficient. Article 2(3) of the Criminal Code requires guilt and the possibility of demanding lawful conduct, and the regional court found that the owner could and should have foreseen the consequences.

Consequences

The practical consequence for the convicted person is that he must serve a one-year sentence of restriction of liberty. Within six months, he must participate in a behaviour correction programme and pay a EUR 1,000 contribution to the Fund for Victims of Crime. The financial consequences are:

  • EUR 300 in compensation for pecuniary damage to the victim;
  • EUR 5,000 in compensation for non-pecuniary damage to the victim;
  • EUR 1,659.90 to the National Health Insurance Fund for medical treatment costs;
  • a EUR 1,000 contribution to the Fund for Victims of Crime.

For animal keepers, this ruling means that it is not sufficient to assert that the dog should have been confined. If the totality of evidence shows that the animal ran loose and injured a person, the owner’s omission may be classified as criminal negligence.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 139 straipsnis (statute)
139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę…
139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau…
Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau žmonių; 6 ) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7 ) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8 ) dėl chuliganiškų paskatų; 9 ) dėl savanaudiškų paskatų; 10 ) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11 ) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12 ) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, Straipsnio punkto pakeitimai: baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 136 straipsnis (statute)
137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu…
137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau žmonių; 6 ) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7 ) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8 ) dėl chuliganiškų paskatų; 9 ) dėl savanaudiškų paskatų; 10 ) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11 ) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12 ) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, Straipsnio punkto pakeitimai: Nr.
Original — Diena.lt
Protest “Vilnius District Without the Glorification of Pedophiles” Fails to Sway Council Decision Copy link
Twelve council members voted to introduce the proposal, seven opposed it, and eleven abstained. Before the council meeting, protesters gathered outside the municipality under the slogan “Vilnius District Without the Glorification of…
Analysis
If, in the future, an institution were to link municipal inaction to Article 515 of the Code of Administrative Offences, it would have to identify a specific Lithuanian restrictive measure.
In the event of a repeated violation, Article 515(2) of the Code of Administrative Offences provides for stricter amounts: EUR 2,000 to EUR 6,000 for individuals, and EUR 4,000 to EUR 6,000 for responsible persons.

Core issue

Members of the Vilnius District Council do not incur a fine under the cited provisions merely for voting against the commission or abstaining. For the reader, the practical position is as follows: the sources provided allow only the limits of administrative liability to be assessed, not any duty to rename streets. The precise question is narrow: whether, in this situation, the elements of an administrative offence are apparent under Article 1 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania and whether a sanction applies under a specific provision of the Special Part. The closest special provision cited is Article 515 of the Code of Administrative Offences, but it applies to violations of international sanctions implemented in the Republic of Lithuania or restrictive measures established by law. The report refers to a disciplinary sanction imposed by the Holy See on a cardinal, not to an international sanction implemented in the Republic of Lithuania or a statutory restrictive measure.

Legal assessment

Under Article 1(2) of the Code of Administrative Offences, the Code defines prohibited acts, penalties, the grounds for liability, and administrative-offence proceedings. Accordingly, liability cannot arise solely from a political dispute, pressure from a picket, or an ethical assessment of commemoration. If a violation of Article 515(1) of the Code of Administrative Offences were established, the sanctions would be specific:

  • individuals would face a fine of EUR 200 to EUR 6,000;
  • managers of legal persons or other responsible persons would face a fine of EUR 600 to EUR 6,000;
  • under Article 515(3) of the Code of Administrative Offences, the instrument, means, goods, or funds connected with the offence could be confiscated.

However, the facts provided do not indicate a breach of a Lithuanian restrictive measure, so the mechanism for these fines remains hypothetical for now. If an administrative case were nevertheless examined, the selection of the penalty would be governed by Article 34(1) of the Code of Administrative Offences. That provision requires consideration of the nature of the act, the form and type of fault, the person concerned, and mitigating and aggravating circumstances. Under Article 34(2) of the Code of Administrative Offences, the amount of the fine starts from the average of the minimum and maximum fine prescribed by the special provision. Where only mitigating circumstances are present, the fine would not exceed the average; where only aggravating circumstances are present, it would not be lower than the average. In the case of an administrative order, Article 33(1) of the Code of Administrative Offences generally permits an offer to pay half of the minimum fine. The general catalogue of penalties under Article 23 of the Code of Administrative Offences includes a warning, a fine, and community service. Under Article 25(2) of the Code of Administrative Offences, a fine may not be less than EUR 10 or more than EUR 6,000, except for the EUR 5 threshold applicable to an administrative order. Administrative measures under Article 27 of the Code of Administrative Offences include deprivation of a special right, confiscation of property, and other prohibitions or obligations. Confiscation of property under Article 29(3) of the Code of Administrative Offences is possible only where provided for in an article of the Special Part. Under Article 29(2) of the Code of Administrative Offences, only the instrument, means, object of the offence, or the result of the prohibited act may be confiscated. Article 687 of the Code of Administrative Offences provides that confiscation is carried out by the institution that conducted the investigation or adopted the decision.

Consequences

The practical significance of this matter, according to the sources provided, lies not in the amount of any fine but in the limited basis for administrative liability. The sources provided do not establish any separate liability for participants in the picket for calling for streets to be renamed or for the title of honorary citizen to be withdrawn. Nor do the sources provided establish any administrative penalty for council members based on their voting motive or failure to support a decision. What realistically remains is the political and administrative decision-making process within the municipality, but its rules are not set out in the sources provided. Without such a measure, there would be no basis for applying the sanction ranges of EUR 200 to EUR 6,000 or EUR 600 to EUR 6,000.

Sources:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos…
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą; 3) mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus), vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį; 4) mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis; 5) priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro; 6) sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7) renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą; 8) sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą; 9) priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojo) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių; 10) gali priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę; 11) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus; 12) Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą; 13) priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo; 14) skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus; 15) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo; 16) priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms; 17) priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką; 18) priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio; 19) mero siūlymu sprendžia dėl savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių; 20) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus; 21) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas; 22) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas; 23) priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 24) tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas; 25) deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus; 26) priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose; 27) priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise; 28) priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių bei šeimynų steigimo ir jų vadovų skyrimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ir jų vadovų skyrimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant; 29) priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo; 30) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus įstatymų ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui; 31) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti; 32) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus; 33) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles; 34) teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą; 35) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus; 36) teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus; 37) priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; 38) priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas; 39) priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo; 40) priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo; 41) nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką; 42) gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą; 43) tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 44) priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 45) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; 46) tvirtina kaimo plėtros programas; 47) priima sprendimus skelbti vietos gyventojų apklausą; 48) neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. 18 straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:
Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2974 (regulation)
institucija – savivaldybės taryba, atsižvelgusi į vietos gyventojų poreikius ir konkrečios savivaldybės specifiką. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16…
institucija – savivaldybės taryba, atsižvelgusi į vietos gyventojų poreikius ir konkrečios savivaldybės specifiką. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę.
Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-591 (regulation)
visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.“ Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad…
visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.“ Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vietinės valdžios organai savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →