Teisinė prizmė — 2026-08-22

ANK 25 straipsnio 2 dalis nustato bendrą baudos intervalą nuo 10 iki 6000 eurų, tačiau konkreti bauda atsiranda tik specialiosios dalies sankcijoje numatytu atveju.

ANK 29 straipsnio 3 dalis leidžia turto konfiskavimą tik tada, kai tai numatyta specialiosios dalies straipsnyje.

Esmė

Šiai žiniai pateikti šaltiniai nepagrindžia nei prezidento atsakomybės, nei E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas mechanizmo. Jie leidžia pasakyti siauriau: pagal matomas normas ši istorija nepatenka į administracinių nusižengimų sankcijų lauką, nes nėra pateikta specialiosios dalies norma dėl tokio elgesio. Naujienos faktas yra civilinės bylos atnaujinimas ir naujas ieškinio atmetimas po EŽTT sprendimo. Tikslus pagal pateiktus šaltinius spręstinas klausimas būtų toks: ar aprašyti veiksmai gali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1 straipsnį ir ar galima taikyti nuobaudas pagal ANK 23, 25, 29, 33 ir 34 straipsnius.

Teisinis vertinimas

ANK 1 straipsnio 2 dalis apibrėžia kodekso paskirtį: jame nustatomos uždraustos veikos, nuobaudos, atsakomybės pagrindai ir teisena. Administracinė atsakomybė reikalautų kelių elementų:

• specialiosios dalies straipsnio, kuriame konkreti veika įvardyta kaip administracinis nusižengimas;
• protokolo arba pagrindo jį surašyti pagal ANK 577 straipsnio 1 dalį;
• nuobaudos parinkimo tik iš įstatyme numatytų rūšių pagal ANK 23 straipsnį;
• baudos dydžio nustatymo pagal specialiosios dalies sankciją ir ANK 34 straipsnio 2 dalies taisyklę. Pateikti specialiosios dalies pavyzdžiai rodo priešingą kryptį nei ši istorija. ANK 88 straipsnis kalba apie piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimus ir baudas nuo 140 iki 560 eurų. ANK 214 straipsnis reguliuoja prekių gabenimą be dokumentų, numato baudas iki 3770 eurų ir privalomą prekių konfiskavimą. Šios normos nesusieja prezidento sprendimo dėl teisėjo paskyrimo su administraciniu nusižengimu. Todėl pagal pateiktus šaltinius nėra pagrindo kalbėti apie konfiskavimą, specialiosios teisės atėmimą ar administracinį nurodymą šios istorijos dalyviams. Jeigu vis dėlto būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, procesinės teisės būtų apibrėžtos ANK 577 straipsnyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų teisę:
• susipažinti su bylos medžiaga;
• dalyvauti nagrinėjant bylą ir duoti paaiškinimus;
• pateikti dokumentus, prašymus ir nušalinimus;
• naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba;
• skųsti priimtus procesinius sprendimus.

Pasekmės

Praktiškai šie šaltiniai neleidžia prognozuoti E. Misiūno civilinio ieškinio baigties, naujo paskyrimo procedūros ar EŽTT sprendimo įgyvendinimo apimties. Jie leidžia atmesti tik administracinių sankcijų scenarijų pagal pateiktą norminį pagrindą. Realūs pagal šaltinius pagrįsti scenarijai yra riboti:

• jeigu nėra specialiosios dalies normos, administracinė nuobauda neskiriama;
• jeigu specialiosios dalies norma būtų nurodyta kitame šaltinyje, bauda būtų nustatoma pagal jos sankciją ir ANK 34 straipsnį;
• jeigu būtų priimtas administracinis nurodymas, pagal ANK 33 straipsnio 1 dalį paprastai siūloma sumokėti pusę minimalios baudos;
• jeigu specialioji norma numatytų konfiskavimą, jo vykdymas būtų siejamas su ANK 687 straipsnyje nurodyta tyrimą atlikusia ar nutarimą priėmusia institucija. Šios išvados svarbios tuo, kad naujiena pagal pateiktus šaltinius netampa sankcijų byla. Skaitytojui tai reiškia, kad 10 tūkst. eurų EŽTT priteisimas, civilinis ieškinys ir teisėjo paskyrimas negali būti vertinami per ANK baudų sistemą be papildomos materialiosios normos.

Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalis leidžia skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Jeigu būtų nustatyti tik gyvūnų gerovės ar registravimo reikalavimų pažeidimai su žala, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalis numatytų 150–300 eurų baudą, o pakartotinumas pagal 5 dalį – 300–550 eurų baudą.

Esmė

Šuns savininkui po įsiteisėjusios nutarties lieka vykdyti paskirtą laisvės apribojimą ir sumokėti priteistas sumas. Skaitytojui esminė įžvalga yra ta, kad baudžiamoji atsakomybė čia kilo ne iš šunų agresyvumo savaime, o iš savininko pareigos numatyti ir valdyti jų keliamą riziką. Byloje spręstas klausimas, ar šeimininko neveikimas atitiko neatsargaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį. Ši norma taikoma, kai dėl neatsargumo žmogus sužalojamas taip, kad ilgai sirgo arba prarado nedidelę darbingumo dalį, bet nėra Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkių padarinių. Baudžiamojo kodekso 55 straipsnis paaiškina bausmės logiką: pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą paprastai skiriamos su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

Teisinis vertinimas

Panevėžio apygardos teismo nutartyje lemiama tapo netiesioginių įrodymų visuma. Teismas rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, medicinos ekspertų išvadomis, liudytojų parodymais ir nuteistojo elgesiu po įvykio. Ši byla rodo, kad šuns savininko kaltė gali būti nustatyta pagal nuoseklų įrodymų rinkinį, jeigu jis patvirtina priežastinį ryšį ir nerūpestingumą. Savininko pareigos šioje situacijoje buvo praktinės, bet jų pažeidimas perėjo į baudžiamąją teisę:

• kontroliuoti laikomus šunis taip, kad jie neišbėgtų už valdos ribų;
• numatyti, kad išbėgę šunys gali sužaloti praeivį;
• po sužalojimo atsakyti pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, jei nustatytas neatsargumas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį numato 150–300 eurų baudą, kai gyvūnų gerovės ar registravimo reikalavimų pažeidimas sukelia žalą sveikatai ar turtui. Tačiau šioje byloje padariniai vertinti baudžiamąja tvarka, nes nustatytas sveikatos sutrikdymas pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnį. Baudžiamojo kodekso 137 straipsnis taikomas sunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo ir leidžia laisvės atėmimą iki trejų metų, o specialių saugumo taisyklių pažeidimo atveju – iki penkerių metų. Nuteistojo skundo argumentai dėl voljero ir liudininkų nebuvimo buvo atmesti, nes teismas pripažino kitus įrodymus pakankamais. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalis reikalauja kaltės ir galimybės reikalauti teisėto elgesio, o apygardos teismas nustatė, kad savininkas galėjo ir turėjo numatyti padarinius.

Pasekmės

Praktinė pasekmė nuteistajam: jis turi atlikti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Per šešis mėnesius jis turi dalyvauti elgesio pataisos programoje ir sumokėti 1 000 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Finansiniai padariniai:

• 300 eurų turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai;
• 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai;
• 1 659,90 euro Valstybinei ligonių kasai už gydymo išlaidas;
• 1 000 eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Gyvūnų laikytojams ši nutartis reiškia, kad nepakanka teigti, jog šuo turėjo būti uždarytas. Jeigu įrodymų visuma parodo, kad gyvūnas išbėgo ir sužalojo žmogų, savininko neveikimas gali būti kvalifikuotas kaip nusikalstamas nerūpestingumas.

Jeigu ateityje institucija sietų savivaldybės neveikimą su ANK 515 straipsniu, ji turėtų įvardyti konkrečią Lietuvos ribojamąją priemonę.

Pakartotinio pažeidimo atveju ANK 515 straipsnio 2 dalis numato griežtesnius dydžius: asmenims nuo 2000 iki 6000 eurų, atsakingiems asmenims nuo 4000 iki 6000 eurų.

Esmė

Vilniaus rajono tarybos nariams iš pateiktų normų nekyla bauda vien dėl balsavimo prieš komisiją ar susilaikymo. Skaitytojui praktinė padėtis tokia: pateikti šaltiniai leidžia vertinti tik administracinės atsakomybės ribas, o ne gatvių pervadinimo pareigą. Tikslus klausimas yra siauras: ar šioje situacijoje matyti administracinio nusižengimo sudėtis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1 straipsnį ir sankcija pagal konkrečią specialiosios dalies normą. Artimiausia pateikta specialioji norma yra ANK 515 straipsnis, bet jis taikomas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimui. Žinioje minima Šventojo Sosto drausminė sankcija kardinolui, o ne Lietuvos Respublikoje įgyvendinama tarptautinė sankcija ar įstatyminė ribojamoji priemonė.

Teisinis vertinimas

Pagal ANK 1 straipsnio 2 dalį kodeksas apibrėžia uždraustas veikas, nuobaudas, atsakomybės pagrindus ir administracinių nusižengimų teiseną. Todėl atsakomybė negali būti kildinama vien iš politinio ginčo, piketo spaudimo ar etinio įamžinimo vertinimo. Jeigu būtų nustatytas ANK 515 straipsnio 1 dalies pažeidimas, sankcijos būtų konkrečios:

• asmenims grėstų bauda nuo 200 iki 6000 eurų;
• juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims grėstų bauda nuo 600 iki 6000 eurų;
• pagal ANK 515 straipsnio 3 dalį galėtų būti konfiskuojamas nusižengimo įrankis, priemonė, prekės arba lėšos.

Tačiau pateikti faktai nerodo Lietuvos ribojamosios priemonės pažeidimo, todėl šių baudų mechanizmas kol kas lieka hipotetinis. Jeigu administracinė byla vis dėlto būtų nagrinėjama, nuobaudos parinkimą valdytų ANK 34 straipsnio 1 dalis. Ji reikalauja vertinti veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį pradedamas nuo specialiosios normos minimalios ir maksimalios baudos vidurkio. Esant vien lengvinančioms aplinkybėms, bauda būtų ne didesnė negu vidurkis; esant vien sunkinančioms, ne mažesnė negu vidurkis. Administracinio nurodymo atveju ANK 33 straipsnio 1 dalis paprastai leidžia siūlyti sumokėti pusę minimalios baudos. Bendras nuobaudų katalogas pagal ANK 23 straipsnį apima įspėjimą, baudą ir viešuosius darbus. Bauda pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį negali būti mažesnė kaip 10 eurų ir didesnė kaip 6000 eurų, išskyrus administracinio nurodymo 5 eurų ribą. Administracinio poveikio priemonės pagal ANK 27 straipsnį apima specialiosios teisės atėmimą, turto konfiskavimą ir kitus draudimus ar įpareigojimus. Turto konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio 3 dalį galimas tik kai jį numato specialiosios dalies straipsnis. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas arba uždraustos veikos rezultatas. ANK 687 straipsnis nustato, kad konfiskavimą vykdo tyrimą atlikusi arba nutarimą priėmusi institucija.

Pasekmės

Praktinis šios istorijos svoris pagal pateiktus šaltinius yra ne baudos dydis, o ribota administracinės atsakomybės bazė. Piketo dalyviams pateikti šaltiniai nenustato jokios atskiros atsakomybės už raginimą pervadinti gatves ar atimti garbės piliečio vardą. Tarybos nariams pateikti šaltiniai taip pat nenustato administracinės nuobaudos už balsavimo motyvą ar sprendimo nepalaikymą. Toliau realistiškai lieka politinio ir administracinio sprendimo kelias savivaldybėje, bet jo taisyklės nepateiktos šaltiniuose. Be tokios priemonės nebūtų pagrindo taikyti 200–6000 eurų ar 600–6000 eurų sankcijų rėžių.