Teisinė prizmė — 2026-08-21

35 straipsnis. Apdovanojimas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ 1. Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanojami asmenys už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, už humanitarinę pagalbą Lietuvai, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, kultūros, mokslo ir švietimo, verslo ir gamybos, sveikatos ir socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse. 2. Ordino garbės ženkle veiklos sritis žymima kryžių ir juostą (kaspiną ar kaspinėlį) jungiančiame vainike tam tikrą sritį atitinkančiu simboliu.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Įstatymas apibrėžia Lietuvos valstybės apdovanojimus, apdovanojimo ženklų struktūrą, nustato ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų skyrimo, nešiojimo, netekimo tvarką bei apdovanotųjų teises.

11 straipsnis. Kandidatų apdovanoti teikimo tvarka 1. Teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais turi: 1) Vyriausybė – Vytauto Didžiojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinų ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ didžiaisiais kryžiais bei Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Vyčio Kryžiaus Komandoro didžiuoju kryžiumi; 2) Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai – Vytauto Didžiojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinų ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kitais laipsniais bei medaliais; 3) krašto apsaugos ministras, teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro, Karininko ir Riterio kryžiais bei šio ordino medaliu. 2. Užsienio valstybių piliečių kandidatūros, teikiamos apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais, privalo būti suderintos su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. 3. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms valstybės institucijoms ir pareigūnams siūlyti kandidatus apdovanoti gali įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. 4. Respublikos Prezidentas valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais gali apdovanoti ir be šio straipsnio 1 dalyje išvardytų valstybės institucijų bei pareigūnų teikimo. 5. Teikimai ordinų kancleriui pristatomi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki apdovanojimo dienos. Juose pateikiama kiekvieno kandidato biografija, nuopelnų aprašymas, duomenys apie ankstesnius valstybės apdovanojimus, nurodymas, kokiam apdovanojimui pristatoma, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai.

14 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

4 straipsnis. Vietos savivaldos principai Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją; 3) savivaldybės tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas. Savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas; 4) savivaldybės vykdomųjų institucijų atskaitingumo savivaldybės tarybai. Savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimai turi būti grindžiami įstatymais, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendimais; 5) atsakingumo savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei; 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 7) savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 8) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; 11) viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; 12) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių. ANTRASIS SKIRSNIS SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS

Teisės aktai sudaro pakankamą teisinį pagrindą plėtoti gyventojų saugumo stiprinimo veiklą savivaldybėse: 7.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 34 punkte nustatyta savarankiška savivaldybių funkcija – dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos programas, o šio įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 punktuose nustatytos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos – civilinė ir priešgaisrinė sauga.

13 straipsnis. Leidimai ir sprendimai kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius 1. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. 2. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai: 1) savivaldybės atstovaujamosios institucijos saugotinais paskelbti želdiniai auga vidutinės ir aukštosios įtampos antžeminių elektros tinklų apsaugos zonose ir kelia pavojų elektros tinklams dėl to, kad jų aukštis yra didesnis už atstumą nuo želdinio iki elektros tinklų ir virsdami jie gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, ir šiuos darbus atlieka elektros tinklus eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys. Šie asmenys privalo likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 20 darbo dienų savivaldybės vykdomajai institucijai raštu pranešti apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti pavojų elektros tinklams keliančius saugotinus želdinius, nurodydami tokių želdinių vietą (adresą ar koordinates). Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos įvertina, ar tokie želdiniai kelia pavojų elektros tinklams, ir išduoda sutikimą dėl jų kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo arba jo neišduoda. Sutikimų išdavimo tvarka nustatoma energetikos ministro patvirtintose elektros tinklų apsaugos taisyklėse. Atsisakymas išduoti sutikimą privalo būti motyvuotas, pagrįstas ir įrodantis, kad konkrečiu atveju numatomas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti želdinys nekelia pavojaus elektros tinklams. Žala, atsiradusi dėl nepagrįsto atsisakymo išduoti sutikimą, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka; 2) šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys. 3. Želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama ir apie tai pažymima leidime arba sprendime, kai saugotini želdiniai: 1) nebus kertami – leidimas ar sprendimas išduotas intensyviam želdinių genėjimui; 2) kertami, kitaip pašalinami iš augimo vietos ar intensyviai genimi šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; 3) pagal aplinkos ministro tvirtinamuose Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose nustatytus želdinių būklės vertinimo kriterijus dėl ligų intensyvumo, kenkėjų gausumo ir kamieno (žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumo yra nepatenkinamos arba blogos būklės (išskyrus biologinei įvairovei svarbius želdinius, kurie nekelia pavojaus gyventojams, jų turtui, statiniams ir eismo saugumui); 4) yra pasvirę didesniu kaip 45 laipsnių kampu; 5) kertami vykdant teritorijų planavimo dokumentuose, viešųjų atskirųjų želdynų projektuose numatytus kraštovaizdžio formavimo kirtimus; 6) auga ant piliakalnių, pilkapių; 7) auga kapinėse ir ardo paminklus, antkapius, kitus kapinių statinius ar įrenginius; 8) gadina pastato pamatus ar kitas jo dalis; 9) auga apsaugos zonose, kai tai nesuderinama su šioms apsaugos zonoms Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais apribojimais; 10) auga žemosios įtampos elektros tinklų, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonoje (kai saugotinų želdinių kirtimo ar kitokio pašalinimo iš augimo vietos darbus atlieka šią infrastruktūrą eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys); 11) auga valstybinės reikšmės kelio juostoje; 12) auga vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio; 13) nurodyti saugomų teritorijų planavimo, saugomų rūšių ar buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimo dokumentuose kaip kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos; 14) auga žemėje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama veisti mišką; 15) kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos įgyvendinant krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos tikslus; 16) kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos tvarkant botanikos sodus ir juos atnaujinant. Papildyta straipsnio punktu: 4. Dėl savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais įvertinusi želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, priima sprendimą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo savivaldybės interneto svetainėje jį paskelbia. Kartu su sprendimu savivaldybės interneto svetainėje paskelbiama želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvada ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada, kai šias išvadas šio įstatymo numatytais atvejais privaloma gauti ir įvertinti iki sprendimo priėmimo. Sprendime privaloma nurodyti numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį ir numatomą sprendimo įsigaliojimo terminą, kuris gali būti ne ankstesnis kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu iki nurodytos sprendimo įsigaliojimo dienos savivaldybės vykdomoji institucija gavo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą rašytinį suinteresuotos visuomenės prašymą atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę arba gavo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytą suinteresuotos visuomenės pranešimą apie jos iniciatyva užsakytą želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir tai patvirtinančius dokumentus, sprendimo įsigaliojimas atidedamas laikotarpiui, reikalingam želdynų ir želdinių būklės ekspertizei atlikti. Gavusi želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas susipažįsta su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada ir palieka sprendimą nepakeistą, pakeičia arba panaikina sprendimą ir jį kartu su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija neatsižvelgė ar atsižvelgė tik iš dalies į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomoji institucija sprendime privalo nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Sprendime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui. 5. Privačios žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi tinkamai užpildytą prašymą, per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos patikrina, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, ir privačios žemės sklypo savininkui išduoda leidimą, kuriame nurodo želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį, arba, nustačiusi, kad numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas prieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja privačios žemės sklypo savininką. Jeigu privačios žemės sklypo savininkas pateikė netinkamai užpildytą prašymą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai informuoja privačios žemės sklypo savininką ir nustato 5 darbo dienų terminą patikslintam prašymui pateikti. Jeigu per nustatytą terminą pagal tinkamai užpildytą prašymą savivaldybės vykdomoji institucija neišduoda leidimo arba motyvuotai neatsisako jį išduoti, laikoma, kad leidimas išduotas. Leidimas galioja neterminuotai. Savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie išduotą leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį. Leidime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui. 6. Valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais atsižvelgusi į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, priima sprendimą išduoti leidimą ir numato leidimo įsigaliojimo terminą, kuris gali būti ne ankstesnis kaip po 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie priimtą sprendimą išduoti leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį bei numatomą leidimo įsigaliojimo dieną. Kartu su sprendimu dėl leidimo išdavimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbiama želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvada ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada, kai šias išvadas šio įstatymo numatytais atvejais privaloma gauti ir įvertinti iki sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimo. Jeigu per nustatytą terminą savivaldybės vykdomoji institucija gavo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą rašytinį suinteresuotos visuomenės prašymą atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę arba šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytą suinteresuotos visuomenės pranešimą apie jos iniciatyva užsakytą želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir tai patvirtinančius dokumentus, leidimo įsigaliojimas atidedamas laikotarpiui, reikalingam želdynų ir želdinių būklės ekspertizei atlikti. Gavusi želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas susipažįsta su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada ir priima sprendimą nekeisti leidimo, pakeisti leidimą arba panaikinti sprendimą dėl leidimo išdavimo ir jį kartu su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija neatsižvelgė ar atsižvelgė tik iš dalies į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl leidimo išdavimo privaloma nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Leidimas galioja neterminuotai. Leidime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui. 7. Leidimo galiojimas panaikinamas: 1) kai įsiteisėja teismo sprendimas; 2) kai savivaldybės vykdomoji institucija išduoda naują leidimą; 3) privataus žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės valdytojo ar naudotojo prašymu. 8. Jeigu saugotiną želdinį nukirtus ar kitaip pašalinus iš augimo vietos paaiškėja, kad privačios žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės valdytojui išduotame leidime nurodytas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis yra netikslus arba neturėjo būti skaičiuojamas, privačios žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės valdytojas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl želdinių atkuriamosios vertės dydžio perskaičiavimo ir dalies ar visos sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo, jeigu leidime nurodytas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis yra didesnis už perskaičiuotąjį arba želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neturėjo būti skaičiuojama. Savivaldybės vykdomoji institucija privalo privačios žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės valdytojo prašymą dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos perskaičiavimo išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos permokos grąžinimo per 20 darbo dienų nuo tinkamai užpildyto prašymo gavimo bei grąžinti želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos permoką per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo. Jeigu nukirtus ar kitaip pašalinus iš augimo vietos savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijoje buvusį saugotiną želdinį paaiškėja, kad sprendime nurodytas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis yra netikslus arba neturėjo būti skaičiuojamas, savivaldybės vykdomoji institucija jį perskaičiuoja ir atitinkamai sumažina ar padidina savo artimiausios želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį. 9. Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarką nustato savivaldybių atstovaujamosios institucijos. 10. Kai savivaldybės želdynų ir želdinių teri …

12 straipsnis. Saugomi ir saugotini želdiniai ir želdynai 1. Saugomais gamtos paveldo objektais želdiniai ir želdynai skelbiami, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu ir šiuo įstatymu. Saugomais kultūros paveldo objektais želdynai skelbiami, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu. 2. Medžiai ir krūmai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės, priskiriami saugotiniems želdiniams. 3. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus, išskyrus elektros tinklų proskynose augančius medžius, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras. Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba registruotąja pašto siunta informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus, elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojančius asmenis, kai želdiniai patenka į šių inžinerinių tinklų apsaugos zoną. Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

26 straipsnis. Asmenų teisės ir pareigos želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo bei želdinių veisimo srityse 1. Asmenys turi teisę: 1) lankytis viešuosiuose želdynuose laikydamiesi šio įstatymo, savivaldybių institucijų ar kitų viešųjų želdynų savininkų ar valdytojų patvirtintų lankymo taisyklių reikalavimų; 2) teikti savivaldybės vykdomajai institucijai, kitiems dokumentų, kuriuose numatomas želdynų ir želdinių kūrimas, pertvarkymas arba tvarkymas, rengėjams ir želdynų projektų užsakovams pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentuose, želdynų projektuose, statinių ir įrenginių projektuose siūlomų sprendinių viešųjų želdynų kūrimo, želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo klausimais; 3) savivaldybių institucijų ar kitų viešųjų želdynų savininkų ir (ar) valdytojų nustatytomis sąlygomis ir tvarka padėti saugoti, prižiūrėti ir tvarkyti viešuosius želdynus ir želdinius; 4) gauti informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, išduotus leidimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, pertvarkomus želdynus; 5) teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl naujų viešųjų želdynų kūrimo, esamų viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo; 6) savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka dalyvauti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžiuose; 7) teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti valstybės ir savivaldybių institucijų, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos, pareigūnų, fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia teisės aktuose nustatytus želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdinių veisimo reikalavimus. 2. Bendruomeninės organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys turi teisę neatlygintinai vykdyti viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbus ar dalį jų ir (ar) neatlygintinai perduoti savivaldybių nuosavybėn želdinius, sudarę sutartį su savivaldybėmis dėl bendradarbiavimo želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje. Bendruomeninės organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys, vykdydami bendradarbiavimo sutartyse nustatytus sutartinius įsipareigojimus, privalo užtikrinti šio įstatymo VII skyriuje nustatytų reikalavimų laikymąsi. Bendruomeninių organizacijų, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų, sodininkų bendrijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitų juridinių asmenų savivaldybių nuosavybėn perduodami želdiniai turi atitikti aplinkos ministro nustatytus sodmenų kokybės reikalavimus viešųjų želdynų įrengimui ir želdinių viešosiose erdvėse sodinimui. 3. Asmenys, lankydamiesi viešuosiuose želdynuose, privalo saugoti želdynus ir želdinius.