Kauno aprašo 4.2 punktas Santakos garbės ženklą priskiria mero potvarkiu suteikiamiems apdovanojimams.
Pagal Valstybės apdovanojimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apdovanojimų ženklai nešiojami tokia eile
Constantine Orbelian atvejis yra savivaldybės garbės apdovanojimo suteikimas, kurio teisinis svoris pirmiausia yra viešo pripažinimo statusas. Jo padėtis priklauso nuo Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų tvarkos, o ne nuo valstybės ordinų ar Seimo apdovanojimų režimo. Žinios faktas teisiškai telpa į vieną klausimą: ar 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas buvo tas apdovanojimas, kurį pagal vietos teisę galėjo suteikti Kauno meras. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 ir 6 punktus taryba tvirtina savo veiklos reglamentą ir sudaro darbui reikalingas struktūras. Kauno vietos akte „Dėl Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų teikimo ir premijų skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.2 punktas numato, kad Santakos garbės ženklas suteikiamas mero potvarkiu.
Šaltiniuose pateiktas reguliavimas rodo trijų lygmenų skirtį: valstybės apdovanojimai, Seimo apdovanojimas ir savivaldybės apdovanojimas. Valstybės apdovanojimų įstatymo 1 straipsnis apibrėžia valstybės apdovanojimų ženklų struktūrą, skyrimą, nešiojimą, netekimą ir apdovanotųjų teises. Valstybės apdovanojimų įstatymo 2 straipsnio 17 dalis ordiną apibrėžia kaip valstybės apdovanojimą už ypatingus nuopelnus. Todėl Santakos garbės ženklas pagal pateiktus šaltinius nėra valstybės ordinas. Savivaldybės procedūroje matomi šie pagrindiniai elementai:
Valstybės apdovanojimų procedūra čia netaikoma pagal jos pačios reguliavimo dalyką. Valstybės apdovanojimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kas teikia kandidatus Respublikos Prezidentui dėl ordinų, medalių ir kitų valstybės pasižymėjimo ženklų. To paties straipsnio 2 dalis reikalauja užsienio valstybių piliečių kandidatūras derinti su užsienio reikalų ministru, kai jos teikiamos valstybės apdovanojimui. Šis derinimas iš pateiktų šaltinių nesiejamas su Kauno savivaldybės Santakos garbės ženklu. Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės modelis taip pat yra atskiras. Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apdovanojimą sieja su parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjomis. Kauno atveju apdovanojimo pagrindas yra vietos savivaldybės apdovanojimų tvarka, o ne Seimo nutarimas.
Praktinė pasekmė C. Orbelian yra oficialus Kauno miesto savivaldybės pripažinimas aukščiausiu Santakos garbės ženklo laipsniu. Pagal pateiktus šaltinius tai nesuteikia valstybės ordino kavalieriaus statuso, nes Valstybės apdovanojimų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis kavalierių sieja su ordinu apdovanotu asmeniu. Apdovanojimo nešiojimo hierarchijoje savivaldybės ženklas taip pat negali būti prilygintas Lietuvos valstybės ordinams.
Jei saugumo problemos konkrečioje vietoje susijusios su alkoholio prekyba, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnis suteikia savivaldybės tarybai teisę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką arba neišduoti licencijos.
Policijos vaidmuo išlieka atskiras: Vilniaus apskrities VPK nuostatų 13.1 punktas numato viešosios tvarkos užtikrinimą, 13.5 punktas – administracinių nusižengimų bylų teiseną.
„Čia – saugiau“ ženklas nekeičia barų ar klubų licencijų režimo, bet sukuria viešai matomą savanoriško saugumo standarto taikymo faktą. Skaitytojui praktiškai svarbiausia tai, kad incidento atveju ženklas būtų vertinamas ne kaip garantija, o kaip pasirengimo ir procedūrų deklaracija. Teisinis klausimas yra savivaldybės kompetencijos ir licencijuojamos veiklos ribų santykis: ar miestas gali skatinti naktinio gyvenimo vietas diegti prevencines priemones, o prireikus taikyti griežtesnius alkoholio prekybos ribojimus. Šis klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, Saugios savivaldybės koncepcijos 7.1, 8 ir 11.1 punktus, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnį ir Vilniaus apskrities VPK nuostatų 13.1, 13.4, 13.5 ir 13.10 punktus.
Savivaldybės veiksmai telpa į saugios aplinkos kūrimo logiką, nes Saugios savivaldybės koncepcijos 7.1 punktas savivaldybių dalyvavimą viešosios tvarkos užtikrinime sieja su Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktu. Koncepcijos 8 punktas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje veikia specializuoti viešosios tvarkos ir civilinės saugos padaliniai, todėl ši sritis nėra vien policijos funkcija. Memorandumo ir ženklo praktinis turinys teisiškai atitinka prevencijos programos modelį, aprašytą Saugios savivaldybės koncepcijos 11.1.2 punktu: rengiant programas bendradarbiaujama su policija, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis ir kitais suinteresuotais subjektais. Pagal pateiktus šaltinius tokio ženklo suteikimas pats savaime nėra administracinė sankcija, licencija ar leidimas prekiauti alkoholiu. Vietos, kurios nori gauti ženklą, prisiima šias praktines pareigas:
Pirmas scenarijus – ženklinimas lieka savanoriško standarto priemone, o pažymėtos vietos įgyja lankytojams suprantamą prevencijos signalą. Tokiu atveju teisinė pasekmė yra ne imunitetas nuo atsakomybės, o aiškesnis lūkestis, kad vieta turi realias procedūras ir apmokytus darbuotojus. Antras scenarijus – incidentai ar viešosios tvarkos problemos konkrečioje vietoje tampa pagrindu institucijoms taikyti viešosios tvarkos priemones. Tokiu atveju policija veiktų pagal Vilniaus apskrities VPK nuostatų 13.1 ir 13.5 punktus, o savivaldybė galėtų vertinti alkoholio prekybos ribojimus pagal Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnį. Trečias scenarijus – ženklas tampa miestui svarbiu viešosios saugos politikos filtru, nes prie memorandumo jau prisijungusios 42 vietos. Tai praktiškai svarbu lankytojams, renginių organizatoriams, barų ir klubų valdytojams, taip pat policijai, nes prevencijos priemonės leidžia anksčiau atpažinti rizikas.
Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugotinus želdinius galima kirsti, pašalinti ar intensyviai genėti tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos leidimą arba galiojantį sprendimą ir sumokėjus atkuriamosios vertės kompensaciją.
Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, intensyvus genėjimas yra daugiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio pašalinimas, todėl toks darbas saugotinam medžiui patenka į leidimų režimą.
Girulių medžių likimas pirmiausia priklauso nuo jų teisinio statuso, o ne nuo bendro bendruomenės nepritarimo statyboms. Jei konkretus medis yra saugotinas, jo kirtimas, pašalinimas ar intensyvus genėjimas galimas tik per savivaldybės leidimą arba sprendimą. Naujienos faktas yra siauresnis už bendrą ginčą: 2026 m. Giruliuose jau išduoti leidimai arba priimti sprendimai dėl 35 saugotinų medžių šalinimo. Tikslus teisinis klausimas yra, ar šie medžiai patenka į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 12 straipsnio saugotinų želdinių apimtį ir ar jų šalinimas atitinka Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį. Pagal Želdynų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, reguliavimas skirtas ne vien medžių priežiūrai, bet ir kraštovaizdžio bei urbanistinės aplinkos savitumui. Tai reiškia, kad Girulių klausimas teisiškai apima ir saugumą, ir urbanistinės aplinkos kokybę.
Savivaldybė šiame procese nėra tik informacijos skelbėja. Pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ji vykdo želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, kūrimo ir veisimo valdymą savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės kompetencijai priklauso:
Gyventojams praktiškai svarbiausia ne bendras pažadas saugoti Girulius, o tai, ar konkretūs medžiai jau turi saugotino, istorinio, gamtos ar kultūros paveldo objekto statusą. Jei tokio statuso nėra, bendruomenės siekis keisti detalųjį planą savaime nepakeičia Želdynų įstatymo 13 straipsnio leidimų režimo. Vystytojams ir sklypų valdytojams rizika kyla tada, kai darbai pradedami be leidimo, sprendimo ar privalomo pranešimo. Pateikti šaltiniai pagrindžia pareigą turėti leidimą ir atlyginti atkuriamąją vertę. Savivaldybei praktinė rizika yra motyvavimo ir kompetencijos riba. Ji gali išduoti leidimus, tačiau pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnį kartu privalo valdyti apsaugą, apskaitą ir stebėseną, o ne tik registruoti prašymus kirsti. Sąjūdžio ąžuolynui artimiausias teisinis kelias būtų formalus apsaugos statuso įtvirtinimas pagal Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį arba atitinkamas saugomo objekto režimas pagal 12 straipsnio 1 dalį. Kol tokio sprendimo nėra, savivaldybės patvirtinimas, kad nėra priimtų sprendimų dėl ąžuolų šalinimo, reiškia tik dabartinę administracinę padėtį.