Teisinė prizmė · 2026-08-19
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-08-19

Atnaujinta: 2026-08-19 17:10
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — 15min
Vos birželį į laisvę ištrūkusiam berniukų tvirkintojui Jakščiui vėl teks grįžti už grotų Kopijuoti nuorodą
Kauno apygardos teismas antradienį paskelbė verdiktą už trijų jaunesnių nei 16 metų berniukų tvirkinimą nuteisto R.Jakščio byloje. Buvusiam mentoriui, moksleivių kelionių į užsienį organizatoriui R.Jakščiui Kauno apylinkės teismas pernai…
Analizė
Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamas laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
BK 67 straipsnio 3 dalis leidžia fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemones skirti kartu su bausme.

Esmė

R. Jakščiui po apeliacinio verdikto aktualiausia yra realus laisvės atėmimo vykdymas ir civilinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Byloje lemiama ne vien vieno epizodo sankcija, o tai, kad veiksmai prieš kelis jaunesnius nei 16 metų asmenis gali būti vertinami atskirai ir subendrinami. Tikslus teisinis klausimas yra, kokia bausmė ir kokie papildomi padariniai taikomi už trijų jaunesnių nei 16 metų berniukų tvirkinimą. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį, BK 67 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį. Naujienoje minima 3 metų ir 8 mėnesių galutinė bausmė patenka į šią sankcijų sistemą, nes ji mažesnė už penkerių metų ribą.

Teisinis vertinimas

Šaltiniai pagrindžia tris praktines teismo sprendimo kryptis:

  • bausmę už tvirkinimo veiksmus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį;
  • civilinius ieškinius dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos pagal BPK 109 straipsnį;
  • galimas baudžiamojo poveikio priemones pagal BK 67 straipsnį. BPK 109 straipsnis suteikia nukentėjusiajam teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam, kaltinamajam arba materialiai atsakingiems asmenims. Teismas tokį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Todėl 2 000 eurų ir po 3 000 eurų priteistos neturtinės žalos sumos yra baudžiamosios bylos padarinys, tiesiogiai susietas su nusikalstama veika ir teismo nuosprendžiu. Reguliavimo medžiaga dėl projekto Nr. XIVP-2991 paaiškina, kodėl keli nukentėjusieji nekeičia vien tik sankcijos pavadinimo. Joje nurodyta, kad veikos prieš kelis jaunesnius nei 16 metų asmenis pagal galiojančias taisykles kvalifikuojamos atskirai, o bausmės skiriamos atskirai. Tai šiai bylai reiškia, kad trijų nukentėjusiųjų skaičius gali didinti galutinės subendrintos bausmės reikšmę. Tas pats šaltinis nurodo riziką, kad speciali nauja dalis už veiksmus prieš du ar daugiau asmenų galėtų nepagrįstai sušvelninti atsakomybę. Iš pateiktų šaltinių aktualiausios tokios priemonės:
  • teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
  • turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
  • įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens;
  • įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Pasekmės

Praktiškai R. Jakščiui ši byla reiškia laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jeigu apeliacinis verdiktas paliko realią laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiesiems ji reiškia ne tik kaltinamojo nubaudimą, bet ir teismo priteistą piniginę kompensaciją. Rinkai ar su vaikais dirbantiems veiklos organizatoriams ši byla svarbi dėl BK 67 straipsnio priemonių. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali tiesiogiai paveikti veiklą, kurioje asmuo turi kontaktą su nepilnamečiais. Realistiški tolesni scenarijai pagal pateiktus šaltinius yra šie:

  • laisvės atėmimo bausmė vykdoma pagal apeliacinį verdiktą;
  • civiliniai ieškiniai lieka vykdytini priteistomis sumomis;
  • kartu gali būti taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, jeigu jos paskirtos teismo sprendime. Apeliacinio verdikto praktinis vykdymas ir jo galutinių rezoliucinių dalių turinys yra sekimo taškas.
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė, įgyvendindama savo programos nuostatas dėl nuteistųjų resocializacijos. Siekta didinti veiksmingą laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų resocializacijos planavimą, mažinti nusikalstamą elgesį lėmusius veiksnius ir sudaryti geresnes sąlygas grįžti į visuomenę. Pagrindinis argumentas buvo sumažėjęs lygtinai paleidžiamų asmenų skaičius; aiškių prieštaravimų pateiktoje medžiagoje nenurodyta.

Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 153 straipsnis (statute)
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės…
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. XXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 151 straipsnis (statute)
77-2961 (2006-07-14) 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas 1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais…
77-2961 (2006-07-14) 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas 1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 152 1 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas 1. Pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Papildyta straipsniu: 153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 67 straipsnis (statute)
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui…
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; 11) išplėstinis turto konfiskavimas; 12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 3. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. 4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas. 5. Juridiniam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba kartu su bausme, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją, uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, negali būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. 6. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
Originalas — Delfi
Prokuratūra: įtariamasis moters nužudymu Avižieniuose tebėra medikų priežiūroje Kopijuoti nuorodą
„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, nužudymo (pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 p. 3 d.) yra tęsiamas. Šiuo metu klausimas dėl kardomosios priemonės nėra sprendžiamas, kadangi įtariamas…
Analizė
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą numatyta nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalį po dvidešimties metų teismas galėtų spręsti dėl pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

Esmė

Įtariamojo buvimas medikų priežiūroje nekeičia pagrindinės rizikos: byla siejama su kvalifikuotu nužudymu ir viena griežčiausių sankcijų. Esminė papildoma aplinkybė yra nukentėjusiosios ryšys su įtariamuoju, nes šeimos nario požymis perkelia veiką į Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Naujienos faktas teisiškai reikšmingas tiek, kiek aprašo galimą moters nužudymą buvusio sugyventinio veiksmais. Tikslus klausimas bus toks: ar nustatyta veika atitinka Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o ne tik paprastą nužudymą pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

  • Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už kito žmogaus nužudymą numatyta nuo septynerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo.

Teisinis vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė galės kilti tik tada, kai bus nustatyta nusikaltimo sudėtis ir kaltė. Tai tiesiogiai išplaukia iš Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, pagal kurias atsako tik kaltas asmuo ir tik už sudėtį atitinkančią veiką. Šioje situacijoje tyrimui reikės teisiškai patvirtinti kelis elementus:

  • kad žmogaus mirtis kilo dėl įtariamojo veiksmų;
  • kad veika buvo tyčinis nužudymas;
  • kad nukentėjusioji kvalifikuotina kaip šeimos narė pagal taikomą baudžiamąją normą;
  • kad įtariamojo sveikatos būklė nepaneigia kaltės vertinimo pagal BK 2 straipsnio 3 dalį. Bausmės dydis nebūtų mechaniškai parenkamas vien pagal antraštėje nurodytą kvalifikaciją. Pagal Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas vertintų lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų pobūdį, santykį ir kitas bausmei svarbias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 3 dalį terminuotos sankcijos vidurkis čia būtų keturiolika metų, nes aštuoneri ir dvidešimt metų sudedami ir dalijami pusiau. Ankstesnio teistumo nebuvimas savaime nepašalina nei atsakomybės, nei kvalifikuotos sudėties. Jis gali būti reikšmingas tik bausmės individualizavimui pagal BK 61 straipsnį, jeigu byla pasiektų nuosprendžio stadiją. Medikų priežiūra šiuo metu paaiškina, kodėl nesprendžiamas kardomosios priemonės klausimas. Peilis, jeigu būtų pripažintas uždraustos veikos įrankiu, gali tapti konfiskavimo objektu. Pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalis uždraustos veikos įrankis laikomas konfiskuotinu turtu, o kaltininkui priklausantis toks turtas privalo būti konfiskuojamas.

Pasekmės

Praktiškai įtariamajam galimi trys pagrindiniai teisiniai scenarijai. Pirmasis scenarijus yra kaltinimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu pasitvirtins tyčinis šeimos nario nužudymas. Tada reali sankcijos ašis būtų nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Antrasis scenarijus būtų kvalifikacijos švelninimas iki BK 129 straipsnio 1 dalies, jeigu šeimos nario požymis nebūtų teisiškai pagrįstas. Tokiu atveju sankcija būtų nuo septynerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo. Trečiasis scenarijus sietųsi su kaltės arba sudėties neįrodymu pagal BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis. Jeigu būtų paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jos peržiūra būtų galima tik po ilgo laiko. Artimiesiems ir visuomenei praktiškai svarbu, kad byla nėra sustabdyta vien dėl gydymo fakto. Iš pateiktos informacijos matyti tik tai, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas, o kardomosios priemonės klausimas šiuo metu nesprendžiamas.

Faktų patikra: patvirtinta 1
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 129 straipsnis (statute)
X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) 130 straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar…
X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) 130 straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 131 straipsnis. Naujagimio nužudymas Motina, dėl gimdymo nulemtos būsenos nužudžiusi savo naujagimį, baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 133 straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 134 straipsnis. Padėjimas nusižudyti Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. , i. k.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnis (statute)
139 straipsnis. Kardomosios priemonės taikymo pabaiga 1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne…
139 straipsnis. Kardomosios priemonės taikymo pabaiga 1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. 2. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu arba pratęsusiam šių kardomųjų priemonių terminą. 3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. XII skyrius Kitos procesinės prievartos priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 121 straipsnis (statute)
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir…
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės – prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui. 2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. 3. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. 5. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. 6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba gali būti perimtos vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
Originalas — tv3.lt
Už pauglio tvirtkinimą nuteistam Jakščiui – griežta teismo žinia Kopijuoti nuorodą
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs ir juos patvirtino kiti byloje surinkti duomenys. Ištaisius pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą, R. Jakščiui paskirta galutinė bausmė nuo 4 metų ir 3…
Analizė
BK 153 straipsnio 1 dalis už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
BK 67 straipsnio 3 dalis leidžia fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemones skirti kartu su bausme.

Esmė

R. Jakščio padėtį dabar lems bausmės vykdymo apskaita: įsiteisėjus 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimui, turi būti nustatyta, kiek bausmės dar liko atlikti. Ankstesnis lygtinis paleidimas iš pateiktų šaltinių nereiškia bausmės pabaigos, nes BK 67 straipsnio 2 dalis sieja lygtinį paleidimą su galimomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Naujienos faktas yra siauras: apeliacinis teismas paliko realią laisvės atėmimo kryptį, bet galutinę bausmę sumažino iki 3 metų 8 mėnesių. Tikslus teisinis klausimas yra, kokią bausmę ir papildomas pasekmes lemia jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, ir kaip po įsiteisėjusio nuosprendžio veikia BK 67 straipsnio 2–3 dalys.

Teisinis vertinimas

Todėl 3 metų 8 mėnesių bausmė patenka į šio straipsnio sankcijos ribas, jei ji skirta už šiame straipsnyje numatytą veiką ir subendrinta pagal byloje taikytas taisykles. Pagal pateiktus šaltinius teisiškai reikšmingos pasekmės yra šios:

  • laisvės atėmimas iki 5 metų pagal BK 153 straipsnio 1 dalį;
  • turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą;
  • draudimas dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktą;
  • įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktą;
  • įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Tai reiškia, kad praktinė byla nesibaigia vien mėnesių skaičiumi: gali išlikti žalos atlyginimo, kontaktų ribojimo ir veiklos ribojimo klausimai. Pateiktame šaltinyje dėl lygtinio paleidimo nurodyta, kad siūlymas jo netaikyti už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei apimtų ir nesunkius nusikaltimus. Tas pats šaltinis tai sieja su Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsniu, kuriame lygtinio paleidimo netaikymas siejamas su labai sunkiais nusikaltimais ir nuteistojo elgesiu įstaigoje. Ši nuostata paaiškina, kodėl tokio pobūdžio bylose vien nusikaltimo kategorija pagal pateiktą šaltinį neturi automatiškai panaikinti individualaus vertinimo.

Pasekmės

Artimiausias praktinis klausimas bus ne kaltės įrodinėjimas, o bausmės likučio ir galimų papildomų įpareigojimų vykdymas. Jeigu ankstesnis atliktas laikas bus įskaitytas, realus grįžimo į kalėjimą terminas priklausys nuo tikslios atliktos bausmės apskaitos. Nukentėjusiesiems praktiškai svarbiausia yra priteistos žalos vykdymas ir galimi kontaktų ribojimai. Nuteistajam svarbiausia yra laisvės atėmimo likutis, lygtinio paleidimo statusas ir veiklos apribojimai, jei jie paskirti ar bus taikomi vykdymo stadijoje. Sekimo taškas yra būsimas bausmės vykdymo apskaičiavimo ar kitas kompetentingas sprendimas, kuriame turi būti nurodyta, ar ir kiek R. Jakštys dar turi atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Faktų patikra: nepilna 1 · patvirtinta 1
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 153 straipsnis (statute)
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės…
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. XXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 91 straipsnis (statute)
Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti…
Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. 92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui 1. Nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno iki devynių mėnesių. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustato laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. 2. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVII, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui 1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne…
92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui 1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. 3. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →