Legal prism · 2026-08-19
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-19

Updated: 2026-08-19 17:10
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — 15min
Boy molester Jakštys, freed only in June, will have to return to prison Copy link
On Tuesday, the Kaunas Regional Court delivered its verdict in the case of R. Jakštys, who was convicted of molesting three boys under the age of 16. The former mentor and organizer of schoolchildren’s trips abroad had initially been given…
Analysis
Under Article 153(1) of the Criminal Code, sexual corruption of a person under the age of 16 is punishable by restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to five years.
Article 67(3) of the Criminal Code permits penal measures to be imposed on a natural person together with the sentence.

Core issue

Following the appellate verdict, the matters of greatest practical relevance for R. Jakštys are the actual enforcement of the custodial sentence and compensation for civil damage awarded to the victims. The decisive issue in the case is not merely the sanction for a single episode, but the fact that acts committed against several persons under the age of 16 may be assessed separately and aggregated. The precise legal question is what penalty and what additional consequences apply for the sexual corruption of three boys under the age of 16. It is resolved under Article 153(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, Article 67 of the Criminal Code, and Article 109 of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The final sentence of 3 years and 8 months mentioned in the news report falls within this sanctioning framework, as it is below the five-year threshold.

Legal assessment

The sources support three practical directions of the court’s decision:

  • punishment for acts of sexual corruption under Article 153(1) of the Criminal Code;
  • civil claims for non-pecuniary damage suffered by the victims under Article 109 of the Code of Criminal Procedure;
  • possible penal measures under Article 67 of the Criminal Code. Article 109 of the Code of Criminal Procedure gives the victim the right to bring a civil claim in criminal proceedings against the suspect, the accused, or materially liable persons. The court examines such a claim together with the criminal case. Accordingly, the awarded amounts of EUR 2,000 and EUR 3,000 each for non-pecuniary damage are a consequence of the criminal case, directly linked to the criminal offence and the court judgment. The regulatory material concerning Draft Law No. XIVP-2991 explains why the presence of several victims does not merely alter the designation of the sanction. It states that, under the rules in force, acts against several persons under the age of 16 are classified separately and penalties are imposed separately. For this case, that means the number of three victims may increase the significance of the final aggregate sentence. The same source identifies the risk that a special new paragraph covering acts against two or more persons could unjustifiably mitigate liability. Based on the sources provided, the most relevant measures are:
  • deprivation of the right to perform certain work or engage in certain activities;
  • compensation for, or elimination of, pecuniary and non-pecuniary damage;
  • an obligation not to approach the victim;
  • an obligation to report any change of residence or departure from it.

Consequences

In practical terms, for R. Jakštys this case means enforcement of the custodial sentence if the appellate verdict upheld an actual term of imprisonment. For the victims, it means not only the punishment of the accused but also monetary compensation awarded by the court. For the market or for organisers of activities involving work with children, this case is important because of the measures available under Article 67 of the Criminal Code. Deprivation of the right to perform certain work or engage in certain activities may directly affect activities in which the person has contact with minors. The realistic further scenarios, based on the sources provided, are as follows:

  • the custodial sentence is enforced in accordance with the appellate verdict;
  • the civil claims remain enforceable in the amounts awarded;
  • penal measures provided for in Article 67 of the Criminal Code may also apply if imposed by the court decision. The practical enforcement of the appellate verdict and the content of its final operative provisions are points to monitor.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government in implementing the provisions of its programme concerning the resocialisation of convicted persons. The aim was to enhance the effective planning of resocialisation for persons serving custodial sentences, to reduce the factors that had led to criminal behaviour, and to create better conditions for reintegration into society. The principal argument was the decline in the number of persons released on parole; no clear objections are indicated in the materials provided.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 153 straipsnis (statute)
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės…
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. XXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 151 straipsnis (statute)
77-2961 (2006-07-14) 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas 1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais…
77-2961 (2006-07-14) 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas 1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 152 1 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas 1. Pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Papildyta straipsniu: 153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 67 straipsnis (statute)
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui…
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; 11) išplėstinis turto konfiskavimas; 12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 3. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. 4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas. 5. Juridiniam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba kartu su bausme, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją, uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, negali būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. 6. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
Original — Delfi
Prosecutor’s Office: suspect in woman’s murder in Avižieniai remains under medical supervision Copy link
The Prosecutor General’s Office says the pre-trial investigation into the suspected murder is continuing, but the question of pre-trial detention is not currently being considered because the suspect is under medical supervision due to his…
Analysis
Under Article 129(2)(3) of the Criminal Code, the killing of one’s close relative or family member is punishable by imprisonment for a term of eight to twenty years or by life imprisonment.
Under Article 51(2) of the Criminal Code, after twenty years the court could decide whether to replace it with determinate imprisonment for a term of five to ten years.

Core issue

The suspect’s being under medical supervision does not alter the principal risk: the case is linked to aggravated murder and one of the most severe sanctions. The essential additional circumstance is the victim’s relationship with the suspect, because the family-member element brings the act within Article 129(2)(3) of the Criminal Code. The reported fact is legally significant insofar as it describes the possible killing of a woman by the actions of her former cohabiting partner. The precise question will be whether the established act satisfies Article 129(2)(3) of the Criminal Code, and not merely simple murder under Article 129(1) of the Criminal Code.

  • Under Article 129(1) of the Criminal Code, the killing of another person is punishable by imprisonment for a term of seven to fifteen years.

Legal assessment

Criminal liability may arise only where the elements of the offence and culpability are established. This follows directly from Article 2(3) and 2(4) of the Criminal Code, under which only a culpable person is liable and only for an act corresponding to the statutory elements of an offence. In this situation, the investigation will need to legally establish several elements:

  • that the person’s death resulted from the suspect’s actions;
  • that the act constituted intentional murder;
  • that the victim qualifies as a family member under the applicable criminal-law provision;
  • that the suspect’s state of health does not preclude an assessment of culpability under Article 2(3) of the Criminal Code.

The sentence would not be selected mechanically solely on the basis of the qualification indicated in the headline. Under Article 61(1) and 61(2) of the Criminal Code, the court would assess mitigating and aggravating circumstances, their nature, their relationship to one another, and other circumstances relevant to sentencing. Under Article 61(3) of the Criminal Code, the average of the determinate sanction here would be fourteen years, because eight and twenty years are added together and divided in half. The absence of prior convictions does not in itself remove either liability or the aggravated classification. It may be relevant only to individualisation of the sentence under Article 61 of the Criminal Code, if the case reaches the judgment stage. Medical supervision currently explains why the issue of a coercive measure is not being decided. The knife, if recognised as an instrument of the prohibited act, may become subject to confiscation. Under Article 72(2) and 72(3) of the Criminal Code, an instrument of a prohibited act is regarded as property subject to confiscation, and such property belonging to the offender must be confiscated.

Consequences

In practical terms, the suspect faces three main legal scenarios. The first scenario is a charge under Article 129(2)(3) of the Criminal Code, if the intentional killing of a family member is confirmed. In that case, the real sentencing range would be eight to twenty years’ imprisonment or life imprisonment. The second scenario would be a reduction of the legal qualification to Article 129(1) of the Criminal Code if the family-member element is not legally substantiated. In that case, the sanction would be imprisonment for seven to fifteen years. The third scenario would concern failure to prove culpability or the statutory elements of the offence under Article 2(3) and 2(4) of the Criminal Code. If life imprisonment were imposed, its review would be possible only after a long period. For relatives and the public, the practical point is that the case is not suspended merely because of the fact of medical treatment. The information provided shows only that the pre-trial investigation is continuing and that the issue of a coercive measure is not currently being decided.

Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 129 straipsnis (statute)
X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) 130 straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar…
X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) 130 straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 131 straipsnis. Naujagimio nužudymas Motina, dėl gimdymo nulemtos būsenos nužudžiusi savo naujagimį, baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 133 straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 134 straipsnis. Padėjimas nusižudyti Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. , i. k.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnis (statute)
139 straipsnis. Kardomosios priemonės taikymo pabaiga 1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne…
139 straipsnis. Kardomosios priemonės taikymo pabaiga 1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. 2. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu arba pratęsusiam šių kardomųjų priemonių terminą. 3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. XII skyrius Kitos procesinės prievartos priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 121 straipsnis (statute)
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir…
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės – prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui. 2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. 3. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. 5. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. 6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba gali būti perimtos vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
Original — tv3.lt
Court sends tough message to Jakštys, convicted of abusing a teenager Copy link
A panel of judges found that the victim’s testimony was consistent and supported by other evidence in the case. After correcting a procedural error by the court of first instance, R. Jakštys’s final sentence was reduced from 4 years and 3…
Analysis

Correction. The statement in the article that the sexual corruption and sexual exploitation of teenagers are punishable by imprisonment of up to 5 years is incomplete. In the case of Article 153 of the Criminal Code, the sexual corruption of a person under 16 is indeed punishable by imprisonment for up to five years. However, the fact-check cited states that sexual exploitation for pornography under Article 162 of the Criminal Code is punishable by imprisonment from 2 to 8 years. A more accurate formulation would be: sexual corruption under Article 153 is punishable by up to 5 years’ imprisonment, while sexual exploitation for pornography under Article 162 carries a stricter sanction of up to 8 years.

Article 153(1) of the Criminal Code provides, for acts of corruption of a person under the age of sixteen, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to five years.
Article 67(3) of the Criminal Code permits penal measures to be imposed on a natural person together with the sentence.

Core issue

R. Jakštys’s position will now depend on the accounting of sentence enforcement: once the sentence of 3 years and 8 months’ imprisonment becomes final, it must be determined how much of the sentence remains to be served. The earlier conditional release, based on the sources provided, does not mean that the sentence had ended, because Article 67(2) of the Criminal Code links conditional release with possible penal measures. The news item is narrow: the appellate court maintained the custodial direction of the sentence but reduced the final sentence to 3 years and 8 months. The precise legal issue is what sentence and additional consequences follow from the corruption of a person under the age of sixteen under Article 153(1) of the Criminal Code, and how Article 67(2)–(3) of the Criminal Code operates after a final judgment.

Legal assessment

Accordingly, a sentence of 3 years and 8 months falls within the sanction provided by that article, if imposed for the offence provided for in that article and aggregated under the rules applied in the case. According to the sources provided, the legally significant consequences are as follows:

  • imprisonment for up to 5 years under Article 153(1) of the Criminal Code;
  • compensation for pecuniary or non-pecuniary damage under Article 67(2)(4) of the Criminal Code;
  • prohibition on performing certain work or engaging in certain activities under Article 67(2)(3) of the Criminal Code;
  • an obligation not to approach the victim under Article 67(2)(8) of the Criminal Code;
  • an obligation to notify a change of residence or departure under Article 67(2)(12) of the Criminal Code.

This means that, in practical terms, the case does not end with the number of months alone: issues of compensation, contact restrictions, and activity restrictions may remain. The source provided in relation to conditional release states that the proposal not to apply it to offences against a minor’s freedom of sexual self-determination would also cover less serious offences. The same source links this to Article 158 of the Code of Enforcement of Sentences, under which the non-application of conditional release is connected with very serious offences and the convicted person’s conduct in the institution. This provision explains why, in cases of this nature, the offence category alone, according to the source provided, should not automatically eliminate individual assessment.

Consequences

The immediate practical issue will not be proof of guilt, but the enforcement of the remaining sentence and any additional obligations. If time already served is credited, the actual period of return to prison will depend on the precise accounting of the sentence served. For the victims, the most important practical matters are enforcement of awarded damages and any contact restrictions. For the convicted person, the most important matters are the remaining term of imprisonment, conditional release status, and activity restrictions, if imposed or applied at the enforcement stage. The point to monitor is the forthcoming sentence-enforcement calculation or other competent decision, which must state whether, and for how long, R. Jakštys still has to serve the custodial sentence.

Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: incomplete 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 153 straipsnis (statute)
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės…
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas 1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. XXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 91 straipsnis (statute)
Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti…
Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. 92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui 1. Nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno iki devynių mėnesių. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustato laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. 2. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3. Nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVII, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui 1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne…
92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui 1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. 3. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →