Teisinė prizmė · 2026-08-02
📚 ArchyvasLTEN

⚖️ Teisinė prizmė — 2026-08-02

Atnaujinta: 2026-08-02 16:46
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
📄 Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (35)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
📄 Originalas — Respublika
Seimo viktorina: „Atspėk, kurios vyriausybės buvo netikros“ 🔗
UŽDARYTI 2026 rugpjūčio 2, sekmadienis Publikuota: 2026 rugpjūčio 01 17:59:59, Olava STRIKULIENĖ Perskaitė 1073 × (1/1) Konservatoriai, suabejoję dabartinės vyriausybės teisėtumu, gavo tokį pat smūgį atgal - Orintos Leiputės (dešinėje)…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus…
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. 3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas. 4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. 5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą. 6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus. 7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto…
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą; 4) rengia ir teikia Seimui Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės metinių ataskaitų rinkinį; taip pat teikia Seimui Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą bei valstybės socialinių fondų, Pensijų anuitetų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinius, nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį, Valstybės pažangos strategijos ataskaitą. 2026-05-07 įstatymo Nr. XV-877 nuostatos taikomos 2025 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitoms bei valstybės pažangos strategijos ataskaitoms, teikiamoms 2024–2028 m. kadencijos ir vėlesnių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimui. 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovų įstaigos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus; tvirtinti įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos, nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas, jeigu įstatymai nenustato kitaip; 15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19) Nr. X-198, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28) Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30) Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19) Nr. XII-153, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-497 (2013-01-30)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Analizė
Vyriausybės programa negali anksčiau už pačią Vyriausybę tapti konstitucinių įgaliojimų raktu.
Šis ginčas praktiškai svarbus ne dėl politinių etikečių, o dėl to, kurią minutę atsiranda konstituciškai veikiantis kabinetas.

Esmė

Ginčas nėra apie „tikrą“ ar „netikrą“ kabinetą, o apie konstitucinių veiksmų eiliškumą iki Vyriausybės įgaliojimų atsiradimo. Jį lemia trys slenksčiai: Prezidento sudėties patvirtinimas, Ministro Pirmininko programos pateikimas ir Seimo pritarimas programai pagal Konstitucijos 84 straipsnį, Konstitucijos 92 straipsnį ir Konstitucijos 105 straipsnį. Naujienos faktas siauras: ginčijami 21-osios Vyriausybės programos registravimo ir patvirtinimo datos santykis bei 18-osios Vyriausybės programos svarstymo pradžios laikas. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktą Prezidentas Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. Pagal Konstitucijos 92 straipsnį Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristato Seimui sudarytą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikia programą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti tik tada, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. | Epizodas | Nurodytas laiko neatitikimas |

21-oji Vyriausybėapie 72 valandos
18-oji Vyriausybė1 val. 49 min.

Teisinis vertinimas

Taikant pateiktas normas, teisinis testas turi prasidėti ne nuo politinės ironijos, o nuo akto rūšies ir jo vietos konstitucinėje sekoje. Konstitucinis Teismas pagal Konstitucijos 102 straipsnį sprendžia, ar Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Pagal Konstitucijos 105 straipsnį jis taip pat nagrinėja Prezidento ir Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams. - Prezidentas pagal Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktą tvirtina Vyriausybės sudėtį.

  • Ministras Pirmininkas pagal Konstitucijos 92 straipsnį per 15 dienų pateikia Seimui programą.
  • Seimas pagal Konstitucijos 92 straipsnį suteikia Vyriausybei įgaliojimus veikti, pritardamas programai balsų dauguma.
  • Ministras Pirmininkas ir ministrai pagal Konstitucijos 93 straipsnį pradėdami eiti pareigas prisiekia Seime. Jeigu programos projektas registruotas iki Prezidento dekreto dėl Vyriausybės sudėties, ginčas krypsta į tai, ar registravimas prilygo konstituciniam programos pateikimui. Jei tai buvo tik parengiamasis Seimo procedūros veiksmas, jis savaime dar nesuteikė Vyriausybei įgaliojimų. Jei Seimo svarstymas pradėtas iki sudėties teisinio įsigaliojimo, klausimas griežtesnis: ar Seimas svarstė programą to subjekto, kuris dar nebuvo visiškai patvirtintas. Vyriausybės programa negali anksčiau už pačią Vyriausybę tapti konstitucinių įgaliojimų raktu. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime dėl Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo dėl Vyriausybės programos pabrėžta, kad Vyriausybė yra kolegiali bendros kompetencijos institucija. Ta doktrina, pakartota pateiktuose šaltiniuose, reiškia, kad programa siejama su Vyriausybe kaip su Ministro Pirmininko ir ministrų visuma pagal Konstitucijos 91 straipsnį. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime nurodyta, kad Vyriausybės įgaliojimai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų. Šiai situacijai tai lemia, kad įgaliojimų negalima kildinti vien iš politinės valios ar techninio dokumento registravimo.

Pasekmės

Realistiškas pirmasis scenarijus: Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad ginčijamas laiko neatitikimas nepalietė momento, kai Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti pagal Konstitucijos 92 straipsnį. Tokiu atveju praktinė reikšmė liktų procedūrinė, o ne kabinetą ar jo aktus nuverčianti. Antras scenarijus: nustatomas Konstitucijos pažeidimas konkrečiame Seimo, Prezidento ar Vyriausybės akte pagal Konstitucijos 102 straipsnį ir 105 straipsnį. Tada pasekmės priklausytų nuo to, kuris aktas būtų pripažintas ydingu ir kokį veiksmą jis atliko įgaliojimų grandinėje. - Prezidentui aktualūs jo įgaliojimai pagal Konstitucijos 84 straipsnio 4, 8 ir 9 punktus.

  • Seimui aktualus balsavimas dėl programos pagal Konstitucijos 92 straipsnį.
  • Vyriausybei aktualus įgaliojimų veikti atsiradimo momentas pagal Konstitucijos 92 straipsnį.
  • Ministrams aktuali pareigų pradžia ir priesaika pagal Konstitucijos 93 straipsnį. Trečias scenarijus būtų siauras procedūrinis išaiškinimas, reikšmingas būsimoms Vyriausybėms. Jis nustatytų, ar programos registravimas iki sudėties patvirtinimo yra leistinas parengiamasis veiksmas. Šis ginčas praktiškai svarbus ne dėl politinių etikečių, o dėl to, kurią minutę atsiranda konstituciškai veikiantis kabinetas. Toliau reikia laukti Konstitucinio Teismo sprendimo arba išvados dėl ginčijamų aktų atitikties; būtent tame dokumente bus nustatyta, ar 72 valandų ir 1 val. 49 min. neatitikimai turėjo konstitucinę reikšmę.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — infa.lt
ES lyderiai kerta per Ispanijos premjero migracijos politiką: reikalauja atsakomybės dėl Seutos krizės 🔗
2026.08.02 00:16 Grupės ES šalių pasirašė ir išplatino laišką ES vadovybei, kuriame išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Ispanijos vykdomos politikos grėsmės ES sienoms, praneša „Politico“ leidinys. Detalės - 22 lyderių kritika: Dvidešimt du…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos…
3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje. 3. Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. 4. Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų: 1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir: a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; f) yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą; h) vyksta į vienkartinę kelionę Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal. 41. Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); 2) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); 3) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir yra tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); 5) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; 6) yra Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 7) yra kiti, negu nurodyti šios dalies 5 ir 6 punktuose, Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222 5. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, turinčius leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 6. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu. 7. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių teisė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas. 8. Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222 9. Panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-170, 2025-04-17, paskelbta TAR 2025-04-25, i. k. 2025-07432 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-170, 2025-04-17, paskelbta TAR 2025-04-25, i. k. 2025-07432
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo…
2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų: 1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir: a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 2, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3-1, 3-2, 3-3 straipsniais įstatymas 6 straipsnis (statute)
Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32…
Įstatymo taikymas 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos. 2. Sutartims, sudarytoms iki sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos praėjus 3 mėnesiams po šio sąrašo patvirtinimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda
Analizė
Ši žinia kelia ne „Ispanijos pašalinimo iš Šengeno“ klausimą, o ribą tarp politinio spaudimo ir teisinių sienų kontrolės veiksmų.
Seutos krizė teisiškai tampa ne kaltinimu Madridui, o pagrindu institucijoms tikrinti, ar konkretus užsienietis atitinka atvykimo ir buvimo sąlygas.

Esmė

Ši žinia kelia ne „Ispanijos pašalinimo iš Šengeno“ klausimą, o ribą tarp politinio spaudimo ir teisinių sienų kontrolės veiksmų. Pagal pateiktus šaltinius sprendžiamas klausimas, kada užsieniečių patikra gali būti vykdoma prie vidinės ES sienos ir kas ją atlieka pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 9 straipsnį. Faktinis fonas: 22 ES valstybių lyderiai sieja Seutos krizę su Ispanijos migracijos legalizavimo politika. Taikytinos normos yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4, 9, 74, 141 ir 143 straipsniai, taip pat pateiktuose šaltiniuose minimos Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktų atvykimo sąlygos. Šios normos nukreiptos ne į politinę valstybės atsakomybę, o į konkrečių užsieniečių atvykimo, buvimo, perdavimo ir atsakomybės vertinimą.

Teisinis vertinimas

Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 9 straipsnio 1 dalį užsieniečių atvykimą per vidinę ES sieną kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kai kontrolė laikinai atnaujinama.

  • Pagal 9 straipsnio 2 dalį VSAT turi nustatyti, ar užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas.
  • Pagal šaltinyje pateiktą Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies d punktą tikrinama, ar nėra įspėjimo neįsileisti į C.SIS II.
  • Pagal 6 straipsnio 1 dalies e punktą tikrinama, ar asmuo nelaikomas grėsme viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. | Klausimas | Pateiktuose šaltiniuose matomas teisinis kriterijus |
Apie 50 000 atvykusių į SeutąVertinamas ne skaičius savaime, o kiekvieno asmens atvykimo sąlygos
Iki 1,2 mln. legalizuojamų migrantųTeisinis statusas siejamas su konkrečiais kriterijais, ne su kolektyvine prezumpcija
2026-01-01 gyvenamosios vietos dataJi reikšminga tik kaip Ispanijos programos kriterijus, nurodytas žinioje
Laikina vidaus sienų kontrolėPagal 9 straipsnio 1 dalį ji reiškia kontrolės vykdymą, o ne valstybės pašalinimąIspanijos legalizavimo schema pati savaime pagal pateiktas normas nepakeičia VSAT pareigos tikrinti kiekvieną į Lietuvą atvykstantį užsienietį.

Jeigu valstybė atnaujintų vidaus sienos kontrolę, patikros objektas būtų asmuo, jo dokumentai, statusas ir rizikos požymiai. Tai nėra masinės politinės kaltės režimas, nes Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnio 2 dalis grėsmės vertinimą priskiria konkrečioms institucijoms. Valstybės saugumo departamentas vertina grėsmę valstybės saugumui, o Policijos departamentas arba VSAT vertina grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. ES lyderių laiškas gali inicijuoti politinį spaudimą, bet pateiktos normos teisinį veiksmą perkelia į patikros ir sprendimų procedūrą. Pagal 141 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas ir VSAT turi teisę neatlygintinai gauti funkcijoms reikalingus duomenis. Pagal 141 straipsnio 2 dalį Migracijos departamentas gali reikalauti dokumentų, paaiškinimų, įrodymų ir kviesti asmenis pokalbio. Seutos krizė teisiškai tampa ne kaltinimu Madridui, o pagrindu institucijoms tikrinti, ar konkretus užsienietis atitinka atvykimo ir buvimo sąlygas. Jeigu asmuo yra prieglobsčio prašytojas, taikytinas atskiras perdavimo mechanizmas. Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 74 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas priima sprendimą dėl perdavimo atsakingai ES valstybei narei, kai ši sutinka priimti prašytoją. Pagal 74 straipsnio 2 dalį tokį sprendimą vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. Pagal 143 straipsnį užsieniečiai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu tarptautinės sutartys, ES teisės aktai arba šis įstatymas nenustato kitaip.

Pasekmės

Pirmas realus scenarijus yra sustiprinta individuali patikra, kai valstybės tikrina atvykimo sąlygas, duomenų bazes ir grėsmės požymius. Antras scenarijus yra laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas, kurio praktinė pasekmė būtų VSAT patikros pagal 9 straipsnio 1 dalį. Trečias scenarijus susijęs su prieglobsčio prašytojais: Migracijos departamentas spręstų dėl perdavimo kitai ES valstybei pagal 74 straipsnį. Ketvirtas scenarijus yra duomenų rinkimas ir statuso tikrinimas pagal 141 straipsnį, jeigu kyla abejonių dėl buvimo teisėtumo. Praktiškai tai svarbu pasienio institucijoms, migracijos administravimui, vežėjams ir užsieniečiams, kurių statusas gali būti tikrinamas. Laiško politinė reikšmė didelė, tačiau pateiktos normos pasekmes sieja su individualiais administraciniais veiksmais. Toliau procedūriškai reikėtų laukti valstybės sprendimo dėl laikinos vidaus sienų kontrolės atnaujinimo arba konkrečių Migracijos departamento sprendimų dėl atskirų asmenų statuso.

📄 Originalas — JP.lt
RRT: ką būtina žinoti sudarant sutartį telefonu 🔗
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atkreipia dėmesį, kad vis daugiau kyla ginčų dėl telefonu sudaromų elektroninių ryšių paslaugų sutarčių. Praktika rodo, kad dalis vartotojų nėra pakankamai informuojami apie visas esmines sutarties sąlygas…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaTeisės aktai įpareigoja ryšio paslaugų teikėjus aiškiai informuoti vartotojus apie visas svarbiausias sutarties sąlygas, įskaitant galimus mokėjimus nutraukus sutartį anksčiau termino.
🔴 PaneigtaEsminė sutarties informacija turi būti pateikta vartotojui sutarties sudarymo metu (telefono pokalbio metu), o ne tik po to el. paštu, savitarnoje ar kurjeriu.
⚪ NepatikrintaVienkartinis techninis gedimas nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę vartotojui nutraukti sutartį be papildomų išlaidų.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų…
2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų sprendimas ne teismo tvarka 1. Iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. 2. Nagrinėjant ginčus pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, prašymus mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16 ir 20 dalių nuostatos. 3. Galutinis paslaugų gavėjas, manantis, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu galutinis paslaugų gavėjas, prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako nagrinėti galutinio paslaugų gavėjo prašymą nagrinėti ginčą. 4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų teikimo ir rinkimo reikalavimai, ginčus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys subjektai, sprendimų priėmimo tvarka, detali ginčo šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra. 5. Vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu. 7. Įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 8. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.“
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas 41 straipsnis (statute)
41 straipsnis. Galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka 1. Iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių…
41 straipsnis. Galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka 1. Iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. 2. Nagrinėjant ginčus pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, prašymus, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 34 straipsnio 7–10, 12, 13, 14, 17 ir 22 dalių nuostatos. 3. Galutinis paslaugų gavėjas, manantis, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu galutinis paslaugų gavėjas, prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako nagrinėti galutinio paslaugų gavėjo prašymą nagrinėti ginčą. 4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų teikimo ir rinkimo reikalavimai, ginčus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys subjektai, sprendimų priėmimo tvarka, detali ginčo šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra. 5. Vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu. 7. Įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos. 8. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. VI SKYRIUS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės 1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra…
40 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės 1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis turi būti sudaroma laikantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, o viešosios elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos laikantis Civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai visiems galutiniams paslaugų gavėjams privalo taikyti vienodus reikalavimus ar sąlygas, susijusius su prisijungimu prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimu, nepaisant galutinių paslaugų gavėjų pilietybės, jų gyvenamosios arba įsisteigimo vietos, išskyrus atvejus, kai skirtingi reikalavimai ar sąlygos yra objektyviai pagrįsti. 11. Asmuo, sudarantis viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto, privalo šių paslaugų teikėjui pateikti duomenis, reikalingus jo, kaip abonento, asmens tapatybei identifikuoti. Viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas neturi teisės teikti viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų pagal šioje dalyje nurodytą sutartį, jeigu nėra identifikuota asmens tapatybė. 2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles skelbti ir teikti informaciją apie teikiamas elektroninių ryšių paslaugas ir priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato skelbtinos ir teiktinos informacijos mastą, turinį, pateikimo ir (arba) skelbimo terminus, formą ir būdus. 3. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo iki viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties sudarymo suteikti paslaugų gavėjui ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatyto turinio ir formos informaciją. 4. Siekdama užtikrinti interneto prieigos paslaugų ir viešųjų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nustato viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kokybės parametrus, kuriuos reikia vertinti, taikomus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybės vertinimo metodus, įskaitant galimus kokybės sertifikavimo mechanizmus, skelbtinos informacijos turinį, formą ir skelbimo būdus. 5. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus ar skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytas galutinio paslaugų gavėjo prašymas, pasiūlymas ar skundas buvo pateiktas raštu, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo galutiniam paslaugų gavėjui per šioje dalyje nustatytą terminą atsakyti raštu. 6. Visi viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys ryšio numerius abonentams, privalo sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminaciniu būdu patenkinti visus pagrįstus informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikėjų prašymus šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šių viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, vadovaudamasi šio įstatymo 23 straipsniu, nustatyti ūkio subjektams, kurie kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybes pasinaudoti informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslauga, objektyvius, nešališkus, nediskriminacinius ir skaidrius įpareigojimus, siekdama užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiamos viešosios su numeriu siejamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, galėtų naudotis informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugomis. 7. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, abonentui pateikus atitinkamą prašymą, neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems uždaviniams vykdyti, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. 8. Visi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai užtikrinti savo galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant neįgalius galutinius paslaugų gavėjus, galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai privalo, laikydamiesi Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais suderinami produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai, ir (arba) juos įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatų, užtikrinti neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams galimybes, lygiavertes kitų galutinių paslaugų gavėjų turimoms galimybėms, naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis. 9. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus Nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį, kai yra keičiamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, šių paslaugų teikimo vieta arba būdas. Galutiniam paslaugų gavėjui nutraukus sutartį su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėju, teikėjas privalo užtikrinti galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį šioje dalyje nustatytais atvejais ir sąlygomis 3 mėnesius po sutarties nutraukimo, išskyrus atvejus, kai galutinis paslaugų gavėjas šios teisės raštu atsisako. Su galutinių paslaugų gavėjų teisių išlaikyti ryšio numerį įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. 10. Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu interneto prieigos paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina interneto prieigos paslaugų teikėjo pakeitimo procesą. Interneto prieigos paslaugų teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams suteikia reikiamą informaciją prieš keitimo procesą bei jo metu ir užtikrina interneto prieigos paslaugos teikimo tęstinumą, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma. Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu galutinis paslaugų gavėjas negali likti be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip vieną darbo dieną. 11. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriomis naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, taip pat užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis daugumos galutinių paslaugų gavėjų pasirinktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir jų paslaugų pasirinkimo teikiamais privalumais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su galimybės neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugas, užtikrinimu, įskaitant standartus ir (arba) technines specifikacijas, kurių turi būti laikomasi ar rekomenduojama laikytis. 12. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikiantys interneto prieigos paslaugas ir (arba) viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, privalo kompetentingos institucijos prašymu nemokamai platinti atitinkamos kompetentingos institucijos parengtą ir pateiktą standartinę viešojo intereso informaciją esamiems ir, jeigu reikia, būsimiems galutiniams paslaugų gavėjams tokiomis priemonėmis, kuriomis jie paprastai naudojasi palaikydami ryšius su galutiniais paslaugų gavėjais. Šioje dalyje nurodyta viešojo intereso informacija apima informaciją apie: 1) dažniausius interneto prieigos paslaugų ir viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų naudojimo neteisėtai veiklai vykdyti ar žalingam turiniui platinti būdus, ypač jeigu tokiais būdais gali būti pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, įskaitant duomenų apsaugos teisių, autorių ir gretutinių teisių pažeidimus bei jų teisinius padarinius; 2) apsaugos nuo pavojų asmens saugumui, privatumui ir asmens duomenų saugumui, naudojantis interneto prieigos paslaugomis ir viešosiomis su numeriu siejamomis asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis, priemones. 13. Šis straipsnis, išskyrus 5, 7 ir šią dalis, netaikomas ūkio subjektams, kurie pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra labai mažos įmonės ir kurie teikia tik su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas. Ūkio subjektai, nurodyti šioje dalyje, prieš sudarydami elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis su galutiniais paslaugų gavėjais, privalo juos informuoti apie šioje dalyje nurodytos išimties taikymą konkrečiai sutarčiai. 14. Ryšių reguliavimo tarnyba sudaro galimybę galutiniams paslaugų gavėjams nemokamai elektroniniu būdu naudojant Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančią palyginimo priemonę palyginti ir įvertinti skirtingų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamas interneto prieigos paslaugas, viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas ir, esant galimybei, viešąsias su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas pagal šiuos kriterijus: 1) elektroninių ryšių paslaugų, kurios apmokamos periodiškai arba pagal jų sunaudotą kiekį, kainas ir tarifus; 2) elektroninių ryšių paslaugų kokybę, jeigu siūlomas mažiausias kokybės lygis arba jeigu elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo skelbti informaciją apie savo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kokybę pagal šio straipsnio 2 dalį. 15. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo bendradarbiauti su paslaugų gavėjais, įskaitant vartotojus, ir (arba) jų interesams atstovaujančiais subjektais, kurie siekia imtis bendrų priemonių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, nustatyti elgesio kodeksus ir stebėti jų laikymąsi. 16. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus Nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus mobiliojo ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, privalo užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų teisę viešąsias elektroninių ryšių paslaugas gauti galiniais įrenginiais su integruotais abonento identifikavimo moduliais ir teisę pakeisti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją, pagal šio straipsnio 9 dalies nuostatas išlaikant ryšio numerį (kai toks yra), tačiau nekeičiant abonento identifikavimo modulio galiniame įrenginyje ir be fizinės prieigos prie galinio įrenginio.
Analizė
Neįvardyta nuolaida nėra grąžintina nuolaida, kai vartotojas telefonu negavo jos dydžio, bazinės kainos ir 24 mėn. įsipareigojimo kainos.
Teikėjui praktiškai svarbiausia ne po pokalbio išsiųsta sutartis, o įrodymas, kad esminė informacija pasiekė vartotoją prieš jam sutinkant.

Esmė

Telefono pokalbis čia nėra tik pardavimo kanalas; jis tampa pagrindiniu įrodymu, ar vartotojas prisiėmė 24 mėn. įsipareigojimą ir 172 eurų riziką. Ginčas spręstinas ne pagal vėliau atsiųstos sutarties formą, o pagal tai, ar esminės kainos ir nutraukimo sąlygos buvo aiškiai pateiktos iki sutarties sudarymo. - Taikytinos normos: Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, Elektroninių ryšių įstatymo 82 straipsnio 1 dalis.

  • Ginčo nagrinėjimo kompetenciją papildo Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašo 1.4.1, 1.5 ir 1.6 punktai.
  • Nutraukimo išlaidoms aktualus Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 35 punktas, numatantis, kada abonentas neturi mokėti nutraukimo užmokesčių. Žinios faktas siauras: RRT ginčuose vertina, ar telefonu buvo atskleista ne tik kaina su nuolaida, bet ir pati nuolaida, kaina be jos, minimalus terminas bei nutraukimo pasekmė.

Teisinis vertinimas

Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų sutartis yra viešoji sutartis, sudaroma laikantis Civilinio kodekso, šio įstatymo ir RRT taisyklių. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 2 dalį teikėjas privalo skelbti ir teikti informaciją apie paslaugas, o RRT nustato jos mastą, turinį, terminus, formą ir būdus. Šioje situacijoje operatoriaus įrodinėjimo našta praktiškai susitelkia į pokalbio turinį, nes ginčas kilo dėl telefonu sudarytos sutarties sąlygų. Jei vartotojui pasakyta tik „kaina su nuolaida“, tai neatskleidžia visos ekonominės pareigos. Neįvardyta nuolaida nėra grąžintina nuolaida, kai vartotojas telefonu negavo jos dydžio, bazinės kainos ir 24 mėn. įsipareigojimo kainos. - Teikėjas turi aiškiai nurodyti kainą be nuolaidos ir kainą su nuolaida.

  • Teikėjas turi įvardyti minimalų naudojimosi paslaugomis terminą, pavyzdžiui, 24 mėn.
  • Teikėjas turi paaiškinti, kokios konkrečios nuolaidos taikomos ir kokia suma gali būti grąžintina nutraukus sutartį anksčiau.
  • Vartotojas turi teisę ginčyti reikalavimą, jeigu ši informacija nebuvo pateikta sutarties sudarymo metu. | Klausimas | Pateiktas dydis arba terminas |
Ginčyta suma172 eurai
Minimalus terminas ginčuose24 mėn.
Ieškinio teismui terminas po RRT sprendimo30 dienų
RRT 2026 m. I pusmečio prašymai319
Vartotojams sutaupyta 2026 m. I pusmetįbeveik 10 000 eurų
2025 m. ginčai585
2025 m. grąžinta vartotojams46 000 eurųPagal Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 1 dalį galutinis paslaugų gavėjas gali kreiptis į RRT dėl neteisminio ginčo arba tiesiogiai į teismą. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 3 dalį prieš kreipiantis į RRT pirmiausia būtina raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti reikalavimus. Jeigu šis žingsnis praleistas, RRT atsisako nagrinėti prašymą. RRT kompetenciją vartotojų ginčuose tiesiogiai patvirtina Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašo 1.4.1 punktas. Procedūra gali būti rašytinė arba žodinė, o šalių atvykimas į posėdį nėra privalomas pagal 1.5 punktą. Pagal 1.6 punktą RRT sprendimas tampa privalomas ir vykdomas, jei per 30 dienų nė viena šalis nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme. Vienkartinis techninis gedimas, pagal RRT aprašytą ginčų vertinimą, savaime nelaikomas esminiu sutarties pažeidimu. Tačiau tai neišgelbsti 172 eurų reikalavimo, jei teikėjas neįrodė aiškaus nuolaidų ir jų grąžinimo mechanizmo atskleidimo telefonu. Tokiu atveju ginčo svorio centras persikelia nuo paslaugos kokybės prie informavimo prieš sutartį.

Pasekmės

Realistiškiausias scenarijus vartotojui yra reikalavimo grąžinti nuolaidas panaikinimas, jei operatorius neturi pokalbio įrašo ar kito įrodymo apie aiškiai pateiktas sąlygas. Teikėjui praktiškai svarbiausia ne po pokalbio išsiųsta sutartis, o įrodymas, kad esminė informacija pasiekė vartotoją prieš jam sutinkant. - Vartotojas pirmiausia turi raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir suformuluoti reikalavimą.

  • Teikėjui nepatenkinus reikalavimo, vartotojas gali kreiptis į RRT arba tiesiogiai į teismą.
  • RRT gali rinkti reikalingą informaciją pagal Elektroninių ryšių įstatymo 82 straipsnio 1 dalį.
  • RRT sprendimas taps vykdomuoju dokumentu, jei per 30 dienų nebus pareikštas ieškinys teisme. Operatoriams ši praktika reiškia, kad telefono pardavimo scenarijus turi būti sutarties įrodymų dalis, o ne tik komercinis pokalbis. Vartotojams ji svarbi dėl ankstyvo nutraukimo mokesčių: ginčijama ne abstrakti teisė taikyti nuolaidą, o konkretaus dydžio ir sąlygų atskleidimas. Toliau procedūriškai reikia laukti paslaugų teikėjo rašytinio atsakymo arba RRT sprendimo dėl ginčo esmės; po jo prasidės 30 dienų terminas ieškiniui teisme.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — LRT
Vasaros režimu dirbantys parlamentarai dėl atostogų įteisinimo vieningos nuomonės neturi 🔗
Pasibaigus Seimo pavasario sesijai, viešojoje erdvėje tradiciškai aptariami ne parlamento plenarinėje salėje politikų nuveikti darbai, o jų poilsis, laisvalaikis, kelionių kryptys. Oficialių atostogų neturintys, vasaros režimu dirbantys…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos Konstitucija 60 straipsnis (statute)
60 straipsnis Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu…
60 straipsnis Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 114 straipsnis (statute)
114 straipsnis Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių…
114 straipsnis Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 104 straipsnis (statute)
104 straipsnis Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik…
104 straipsnis Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams. Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai.
Analizė
Mandatas ilsisi tik tiek, kiek Konstitucija leidžia ilsėtis pareigas einančiam Tautos atstovui.
Seimo nariams galima skolintis grafiko ir kvorumo logiką, bet ne pavadavimo mechanizmą.

Esmė

Seimo nario atostogų klausimas nėra darbo laiko buhalterija, o mandato tęstinumo ir poilsio teisės suderinimo problema. Ji spręstina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnį, 59 straipsnį ir 60 straipsnį, nes šios normos kartu saugo poilsį, laisvą mandatą ir įstatymines veiklos garantijas. Naujienos faktas siauras: po pavasario sesijos Seimo nariai faktiškai ilsisi tarpsesijiniu laikotarpiu, bet atostogų įstatyminės tvarkos nėra. Pagal Konstitucijos 49 straipsnį kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį, laisvalaikį ir kasmetines mokamas atostogas. Pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Todėl teisinis klausimas yra tikslus: ar Seimas turi įstatymu nustatyti tokį poilsio režimą, kuris nepertrauktų Tautos atstovo mandato pagal Konstitucijos 59 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Konstitucijos 59 straipsnis neleidžia atostogų suprasti kaip mandato sustabdymo. Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja po priesaikos ir pareigas eina vadovaudamasis Konstitucija, valstybės interesais ir sąžine. Seimo narys atostogose liktų Seimo nariu, todėl poilsis negali panaikinti jo teisės ar pareigos veikti skubiu valstybės klausimu. Seimo nario atostogų modelis turėtų būti įstatyminis, nes Konstitucijos 60 straipsnis tiesiogiai paveda įstatymui nustatyti pareigas, teises ir veiklos garantijas. Poilsio teisė yra garantija, bet ji negali būti perrašyta kaip paprastos darbo sutarties režimas. Mandatas ilsisi tik tiek, kiek Konstitucija leidžia ilsėtis pareigas einančiam Tautos atstovui. - Įstatymas turėtų apibrėžti atostogų laiką, suteikimo tvarką ir derinimą su Seimo posėdžiais.

  • Jis turėtų nustatyti atšaukimo ar dalyvavimo skubiuose posėdžiuose sąlygas.
  • Jis neturėtų sustabdyti Seimo nario teisės pasirašyti dokumentus, dalyvauti balsavime ar vykdyti parlamentinę veiklą, jei to reikalauja mandatas. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnis rodo, kad Seimo nario statusas jau siejamas su darbo stažu ir grįžimu į ankstesnį darbą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą. Vis dėlto ši norma nereglamentuoja kasmetinių atostogų, todėl ji tik patvirtina statuso mišrumą, o ne išsprendžia poilsio tvarką. Vyriausybės darbo reglamento nuostatos pateikia techninį, bet ne tiesiogiai perkeltiną pavyzdį. Pagal reglamento 168 punktą Ministras Pirmininkas atostogas iš anksto derina su Respublikos Prezidentu. Pagal 172 punktą ministrų ir kitų pareigūnų kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos pagal grafiką, kurį metų pradžioje tvirtina Ministras Pirmininkas. Pagal 173 punktą metų pradžioje tvirtinamas ir ministrų pavadavimo grafikas. | Klausimas | Vyriausybės reglamento modelis | Seimo narių problema |
Atostogų grafikasTvirtinamas metų pradžioje pagal 172 punktąReikėtų įstatymo pagal Konstitucijos 60 straipsnį
KvorumasAtsižvelgiama, kad dalyvautų daugiau kaip pusė Vyriausybės nariųSeimo veikla negali tapti neveiksni dėl bendrų atostogų
PavadavimasNumatomas pagal 173 punktąSeimo nario mandato pavaduoti negalima kaip ministro funkcijos
Poilsio teisėAdministruojama potvarkiaisRibojama laisvo mandato pagal Konstitucijos 59 straipsnįŠis palyginimas lemia vieną ribą: Seimo nariams galima skolintis grafiko ir kvorumo logiką, bet ne pavadavimo mechanizmą. Parlamento narys nėra Ministro Pirmininko valdomas pareigūnas, kurio atostogas galima pakeisti rezoliucija ar potvarkiu. Dėl to Seimo atostogų reguliavimas turėtų būti ne administracinis leidimas ilsėtis, o iš anksto žinomas konstitucinių pareigų režimas. Konstitucijos 74 straipsnis čia veikia kaip kraštinė atsakomybės norma. Seimo narys, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, gali netekti mandato apkaltos tvarka 3/5 visų narių balsų dauguma. Todėl įstatymas negalėtų sukurti tokio atostogų imuniteto, kuris pateisintų nedalyvavimą konstituciškai būtinoje veikloje. [ PASEKMĖS ]

Realistiškiausias scenarijus yra siauras įstatymo projektas, grindžiamas Konstitucijos 49 ir 60 straipsniais, bet ribojamas 59 straipsnio. Jis galėtų nustatyti bendrą tarpsesijinį poilsio laiką, nes toks modelis mažiau trikdytų posėdžių darbą ir kvorumą. Politinė idėja dėl 2 ar 3 savaičių turėtų virsti teisės norma tik tada, kai kartu būtų įrašyta skubių posėdžių išimtis. - Seimo nariams tai reikštų aiškų poilsio laiką, bet ne teisę būti visiškai nepasiekiamiems.

  • Seimo vadovybei tai reikštų pareigą planuoti darbotvarkę taip, kad poilsis nesužlugdytų kvorumo.
  • Rinkėjams tai reikštų aiškesnę ribą tarp tarpsesijinio darbo, poilsio ir pareigų nevykdymo. Jeigu reguliavimas nebūtų priimtas, liktų dabartinė faktinė praktika: poilsis egzistuoja, bet jo ribos teisiškai neapibrėžtos. Tokia padėtis palieka ginčą viešajai kontrolei, o ne norminei procedūrai. Kitas procedūrinis taškas būtų Seimo darbotvarkėje registruotas įstatymo arba Seimo statuto pakeitimo projektas; jo turinys turėtų parodyti atostogų trukmę, skubaus atšaukimo sąlygas ir sprendimą dėl kvorumo.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Ekonomika.lt
Vidutinio dydžio Lietuvos IT įmonei tenka apsispręsti: ar diegti dirbtinį intelektą viduje, ar pirkti paslaugas iš išorės 🔗
Vidutinio dydžio Lietuvos IT įmonei tenka apsispręsti: ar diegti dirbtinį intelektą viduje, ar pirkti paslaugas iš išorės Dirbtinio intelekto sprendimai per kelerius metus iš eksperimentų tapo kasdienybe ir mažesnėms technologijų įmonėms…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „4. 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689…
4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „4. 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas).“
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.“
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami…
2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas).“   5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda
Analizė
Viduje kuriamas DI tampa ne „kompetencijų centru“, o įrodinėjimo mechanizmu, ar įmonė valdė duomenų, rezultatų ir žmogaus priežiūros riziką.
Todėl valstybės klientui kuriamas DI negali būti suplanuotas kaip tiekėjo uždaras produktas, jei sutartis turi atitikti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį.

Esmė

DI pasirinkimas čia nėra pirkimo ar personalo dilema; tai atsakomybės architektūros klausimas. Teisinis vertinimas priklauso nuo to, ar įmonė pati tampa duomenų valdytoja, ar tik valdo kliento IT paslaugų grandinę pagal sutartį. Naujienos faktas: vidutinė Lietuvos IT įmonė renkasi tarp vidinio DI centro ir išorinių DI partnerių bei debesų paslaugų. Šis pasirinkimas sprendžiamas pagal BDAR 24 straipsnį, BDAR 40 straipsnį, BDAR 45 straipsnį, BDAR 47 straipsnį, taip pat pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 21 straipsnį ir 42 straipsnį, jei DI sprendimai kuriami valstybės informaciniams ištekliams ar viešojo sektoriaus IT paslaugoms.

Teisinis vertinimas

Pagal BDAR 24 straipsnio 1 dalį duomenų valdytojas turi įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, atsižvelgdamas į tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą, tikslus ir pavojus asmenų teisėms. Tai reiškia, kad vidinis DI centras nesumažina atsakomybės: jis ją sukoncentruoja į pačios įmonės valdymo, testavimo ir dokumentavimo sistemą. Viduje kuriamas DI tampa ne „kompetencijų centru“, o įrodinėjimo mechanizmu, ar įmonė valdė duomenų, rezultatų ir žmogaus priežiūros riziką. - Įmonė turi galėti parodyti, kad priemonės veikia, nes BDAR 24 straipsnio 1 dalis reikalauja ne tik užtikrinti, bet ir įrodyti atitiktį.

  • Kai tai proporcinga tvarkymui, pagal BDAR 24 straipsnio 2 dalį turi būti taikoma duomenų apsaugos politika.
  • Pagal BDAR 24 straipsnio 3 dalį patvirtinti elgesio kodeksai pagal BDAR 40 straipsnį gali būti atitikties įrodymo elementas. Išorinių DI platformų naudojimas perkelia dalį technologinės naštos, bet nepašalina valdytojo atsakomybės pagal BDAR 24 straipsnį. Jei duomenys ar paslaugos siejasi su trečiosiomis valstybėmis, matoma BDAR 45 straipsnio dalis orientuoja į trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos įsipareigojimų vertinimą. Jei taikomos įmonei privalomos taisyklės, BDAR 47 straipsnis nurodo atsakomybę už Sąjungoje neįsisteigusio nario pažeidimus, nebent įrodoma, kad tas narys neatsakingas už žalą sukėlusį įvykį. Viešojo sektoriaus klientų atveju atsiranda papildomas sluoksnis. Pagal Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 1 straipsnį, pakeistą 2023 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIV-2253, reguliuojamas informacijos ir duomenų, kuriais disponuojama vykdant viešąją funkciją, gavimas ir pakartotinis naudojimas. Pagal to įstatymo 2 straipsnio 1 dalį taikymas apima valstybės ir savivaldybių institucijas, viešąsias įstaigas ir tam tikras valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas bendroves. - Jei IT įmonė kuria DI valstybės informaciniams ištekliams, pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį šie ištekliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė.
  • Pagal 21 straipsnio 3 dalį sutartimi turi būti perduodamos turtinės teisės į užsakytą programinę įrangą ir projektinius dokumentus.
  • Tos teisės apima naudojimą neribotą laiką, kopijavimą, modifikavimą, perkėlimą į kitą IT platformą ir pradinio kodo naudojimą bei keitimą. Todėl valstybės klientui kuriamas DI negali būti suplanuotas kaip tiekėjo uždaras produktas, jei sutartis turi atitikti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnį kontrolės vertinimas tampa reikšmingas, kai sprendžiama, ar bendrovė patenka į valstybės ar savivaldybės lemiamos įtakos lauką pagal informacijos pakartotinio naudojimo taisykles. Ministerijų DI taisyklės nėra tiesioginė privataus IT verslo pareiga, bet jos rodo reikalavimų modelį viešojo sektoriaus projektams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklėse draudžiama taikyti Reglamento (ES) Nr. 2024/1689 5 straipsnyje nurodytą su DI susijusią praktiką, o DI sistemos turi atitikti informacijos saugumo, privatumo, skaidrumo, paaiškinamumo ir žmogaus kontrolės principus. Vidaus reikalų ministerijos aprašas taikomas jos darbuotojams ir veikloms, susijusioms su DI naudojimu, o sąvokos siejamos su Reglamentu (ES) Nr. 2024/1689.

Pasekmės

Praktiškai įmonė turės skirtingus sutartinius ir organizacinius scenarijus. Vidinio DI centro atveju pagrindinė rizika bus įrodinėjimas pagal BDAR 24 straipsnį, programinės įrangos teisių perdavimas pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 21 straipsnį ir paslaugų parametrų aprašymas pagal 42 straipsnį. Išorinių platformų atveju lemiami taps duomenų perdavimo, tiekėjo atsakomybės, audito ir migravimo į kitą IT platformą klausimai. | Klausimas | Vidinis DI | Išorinis DI |

Atitikties įrodymasĮmonės vidaus priemonės pagal BDAR 24 straipsnįPriemonės ir tiekėjo kontrolė pagal BDAR 24 straipsnį
Valstybės projektaiTeisių perdavimas pagal 21 straipsnio 3 dalįSutartyje būtinas teisių, kodo ir platformos kontrolės suderinimas
Paslaugų valdymasPaslaugų sąrašas ir parametrai pagal 42 straipsnio 2 dalįKitų asmenų paslaugų valdymas pagal 42 straipsnio 1 dalįArtimiausias pagrįstas veiksmas nėra abstrakti DI strategija, o sprendimo dokumentas, kuriame atskiriami privatūs klientai, viešojo sektoriaus projektai ir asmens duomenų tvarkymo atvejai. Po jo turėtų eiti sutartinių sąlygų peržiūra: turtinės teisės, pradinio kodo naudojimas, platformos keitimas, trečiųjų valstybių rizika ir žmogaus priežiūra. Procedūriškai toliau lauktinas valdybos ar vadovo sprendimas dėl DI modelio, o prieš pasirašant paslaugų ar kūrimo sutartis turi būti parengtas paslaugų parametrų, duomenų apsaugos priemonių ir teisių perdavimo dokumentų paketas.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Kauno rajone likviduotas nelegalus nikotino pagalvėlių fabrikas, rasta šimtai tūkstančių dėžučių 🔗
Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, bendradarbiaudami su OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba), liepos viduryje Kauno apylinkėse vienos įmonės patalpose aptiko nelegalų nikotino pagalvėlių gamybos fabriką. Rasta gamybos…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 204 straipsnis (statute)
204 straipsnis. Kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas 1. Tas, kas neturėdamas leidimo kitos įmonės prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir pateikė jas…
204 straipsnis. Kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas 1. Tas, kas neturėdamas leidimo kitos įmonės prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo kitos įmonės paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo kitos įmonės prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ir pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo kitos įmonės paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 202 straipsnis (statute)
202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla 1. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar…
202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla 1. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga (reikalingas), ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji…
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); 5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8) papirkimą (227 straipsnis); 9) piratavimą (2511 straipsnis); 10) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (2521 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 2561 ir 257 straipsniai); 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–2671 straipsniai); 13) nusikaltimus aplinkai (270, 2701, 2702, 2703, 271, 272, 274 straipsniai). Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31) Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05) Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31) Nr. XII-497, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3768 (2013-07-13)
Analizė
Kai draudžiamas produktas dar ir maskuojamas žinomais ženklais, byla pereina iš administracinės kontrolės zonos į dviejų nusikalstamų sudėčių sandūrą.
Šiuo atveju 330 tūkst. dėžučių ir gamybos linija rodo ne pavienį pažeidimą, o organizuotą komercinę schemą.

Esmė

Tikslus klausimas yra ne licencijos nebuvimas, o ar pati nikotino pagalvėlių gamyba buvo draudžiama ūkinė veikla. Jis spręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnį, BK 204 straipsnį ir žinioje nurodytą Tabako gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Faktas siauras: įmonės patalpose rasta gamybos linija, žaliavos ir daugiau kaip 330 tūkst. dėžučių su žinomais prekių ženklais.

  • BK 202 straipsnio 1 dalis taikoma, kai versliškai ar stambiu mastu imamasi ūkinės veiklos neturint reikalingo leidimo arba kitokiu neteisėtu būdu.
  • BK 204 straipsnio 1 dalis apima svetimu prekių ženklu pažymėtą didelį prekių kiekį, jo laikymą komerciniais tikslais ar pateikimą realizuoti.
  • BK 202 straipsnio 3 dalis ir BK 204 straipsnio 2 dalis leidžia atsakomybę taikyti ir juridiniam asmeniui.

Teisinis vertinimas

Nikotino pagalvėlės pagal pateiktą faktą nelaikomos tabako gaminiais, bet Lietuvoje prilyginamos „snuso“ imitacijai. Todėl žinioje nurodytas draudimas pagal Tabako gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra pagrindas vertinti veiklą kaip neteisėtą. Jeigu tyrimas patvirtins sistemingą gamybą, pakavimą, ženklinimą ir tiekimą užsienio rinkoms, BK 202 straipsnio 1 dalies „versliškai ar stambiu mastu“ požymiai bus centriniai. Šiuo atveju 330 tūkst. dėžučių ir gamybos linija rodo ne pavienį pažeidimą, o organizuotą komercinę schemą. | Norma | Slenkstis arba sankcija |

BK 202 straipsnio 1 dalisbauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų
BK 202 straipsnio 2 dalislabai didelė turtinė žala valstybei; laisvės atėmimas iki 7 metų
BK 204 straipsnio 1 dalisdidelis prekių kiekis ar didelės vertės prekės; laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 200 straipsnis150, 400 ir 900 MGL vertės ribos, jei prekės pagal eksporto ar tranzito dokumentus turėjo būti išvežtosSvetimo ženklo dalyje svarbiausi bus ne vien lipdukai ar dėžutės, o leidimo nebuvimas ir komercinis tikslas. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį pakanka, kad didelis kiekis būtų pažymėtas svetimu ženklu, įgytas, gabentas, laikytas komerciniais tikslais ar pateiktas realizuoti.

Daugiau kaip 330 tūkst. dėžučių su žinomais ženklais yra faktinis pagrindas tirti „didelio prekių kiekio“ požymį. Kai draudžiamas produktas dar ir maskuojamas žinomais ženklais, byla pereina iš administracinės kontrolės zonos į dviejų nusikalstamų sudėčių sandūrą. Instituciškai tyrimą vykdo MKT Kauno skyrius, o jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai. OLAF vaidmuo pagal pateiktą faktą yra bendradarbiavimo ir informacinės paramos, o ne nacionalinio baudžiamojo proceso vadovavimo.

  • MKT turi tirti gamybos liniją, žaliavas, pakuotes, ženklinimą ir realizavimo grandines.
  • Prokuratūra turi spręsti dėl įtarimų, veikų kvalifikavimo ir juridinio asmens atsakomybės krypties.
  • Prekių ženklų savininkų leidimų nebuvimas yra būtinas BK 204 straipsnio faktinis klausimas.
  • Jei atsirastų eksporto ar tranzito dokumentų neišvežimo faktas, tik tada galėtų būti tikrinamas BK 200 straipsnis. [PA­SEKMĖS]

Pirmasis scenarijus yra kaltinimų sutelkimas į BK 202 straipsnio 1 dalį ir BK 204 straipsnio 1 dalį, nes šios normos tiesiogiai atitinka rastą gamybą ir ženklinimą. Antrasis scenarijus atsirastų nustačius labai didelę turtinę žalą valstybei, nes tada BK 202 straipsnio 2 dalis didintų maksimalią sankciją iki 7 metų. Trečiasis scenarijus būtų juridinio asmens atsakomybė, nes abu pagrindiniai straipsniai ją aiškiai numato. Tai praktiškai svarbu įmonei, jos vadovams, prekių ženklų savininkams ir realizavimo grandinės tarpininkams.

  • Įmonei gresia baudžiamoji atsakomybė kaip juridiniam asmeniui.
  • Vadovams ar organizatoriams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė pagal BK 202 straipsnį ir BK 204 straipsnį.
  • Prekių ženklų savininkams svarbus leidimo nebuvimo, žalos ir prekių kiekio įrodinėjimas.
  • Valstybei svarbus galimos turtinės žalos dydis, nes jis gali pakeisti BK 202 straipsnio dalį. Toliau procedūriškai turėtų būti tikslinamas sulaikytų dėžučių ir nepaženklintos produkcijos kiekis, žaliavų sudėtis ir prekių ženklų naudojimo teisėtumas. Artimiausias lauktinas dokumentas yra prokuroro procesinis sprendimas dėl įtarimų pagal galutinai pasirinktą BK 202 straipsnio ir BK 204 straipsnio kvalifikaciją.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė, siekdama stiprinti kovą su kontrabanda, šešėline ekonomika ir neteisėta akcizinių prekių apyvarta. Tikslas buvo didinti viešųjų finansų pajamas, griežtinti atsakomybę ir sudaryti geresnes sąlygas kriminalinei žvalgybai tiriant tokius pažeidimus. Pagrindinis argumentas buvo, kad neteisėta prekių apyvarta daro žalą valstybės biudžetui ir sąžiningam verslui; pateikti kiti dokumentai daugiausia susiję su kibernetiniais nusikaltimais, pesticidais ar bausmių politika, todėl šiai temai reikšmingų prieštaravimų juose nėra.

📄 Originalas — Anyksta.lt
Šventėje „Po savo stogu“ ne visiems buvo patogu… 🔗
Liepos 24-26 dienomis Anykščiai šventė daugiau nei 60 tūkstančių eurų savivaldybės biudžetui kainavusią miesto šventę „Po šituo stogu“. Valdžios atstovai rajono mero Kęstučio Tubio priėmime mėgavosi ištaigingais patiekalais už biudžeto…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos 1. Valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo…
23 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos 1. Valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų padarinių ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. 4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 5. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) su tarnybinių pareigų atlikimu susijęs valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties valstybės tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) piktnaudžiavimas tarnyba; 4) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas; 5) dalyvavimas su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; 6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 7) buvimas tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą; 8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos 1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. 2. Tarnybinė nuobauda skiriama…
33 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos 1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. 2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. 4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 5. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; 5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas; 6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu; 10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 5, 8, 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos pradedamos taikyti, kai naujai išrinktos…
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos pradedamos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį.
Analizė
Jei renginys buvo savivaldybės veiklos tąsa, kvietimo kortelė negali tapti filtru, kuriuo po viešo mero kvietimo atrenkami patogūs ir nepatogūs informacijos rinkėjai.
Tokiu atveju ginčo centras būtų ne vandens taurė, o savivaldybės elgesio suderinamumas su Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Esmė

Teisinis klausimas čia nėra vaišių kokybė, o savivaldybės galimybė atrankiai riboti žurnalisto dalyvavimą renginyje, susietame su tarybos posėdžiu. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 6 straipsnio 1–6 dalis, 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnį. Naujienos faktas siauras: po iškilmingo Anykščių rajono tarybos posėdžio žurnalistas Laimas Fergizas buvo išprašytas iš neformalaus bendravimo erdvės, nors meras viešai kvietė posėdžio svečius „puodeliui kavos“. Jei renginys buvo savivaldybės veiklos tąsa, kvietimo kortelė negali tapti filtru, kuriuo po viešo mero kvietimo atrenkami patogūs ir nepatogūs informacijos rinkėjai. - Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam asmeniui teisę gauti viešąją informaciją apie savivaldybės institucijų veiklą.

  • 6 straipsnio 2 dalis nustato savivaldybės pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą.
  • 6 straipsnio 4 dalis nustato terminus informacijai žurnalistams pateikti.
  • 6 straipsnio 5 dalis reikalauja kitą darbo dieną raštu nurodyti atsisakymo teikti informaciją priežastis.
  • Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis sieja akredituoto žurnalisto dalyvavimą posėdžiuose ir renginiuose su susitarimu nustatytomis sąlygomis.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus šaltinius lemiama skirtis yra tarp privataus priėmimo ir savivaldybės institucijos veiklos renginio. Posėdis, kuriame balsuota dėl garbės piliečio vardo ir bendradarbiavimo sutarties, yra savivaldybės tarybos veiklos forma, o šaltinyje nurodyta, kad taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai posėdžiuose. Viešas mero kvietimas visiems posėdžio svečiams į antrą aukštą susilpnina argumentą, kad vėlesnis bendravimas buvo visiškai uždara erdvė. Kai tame pačiame epizode dalyvauja garbės pilietis, mokiniai, tėvai, mokytojai ir užsienio svečiai, renginio ryšys su savivaldybės veikla išlieka. Savivaldybės pareigos pagal pateiktas normas būtų tokios:

  • pagal Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį informuoti visuomenę apie savo veiklą;
  • pagal 6 straipsnio 3 dalį teikti viešąją informaciją įstatymų nustatyta tvarka;
  • pagal 6 straipsnio 4 dalį žurnalistui paprastą informaciją pateikti per 1 darbo dieną;
  • pagal 6 straipsnio 4 dalį papildomų duomenų reikalaujančią informaciją pateikti per savaitę;
  • pagal 6 straipsnio 5 dalį atsisakius pateikti informaciją, priežastis raštu nurodyti kitą darbo dieną. | Klausimas | Norma | Terminas arba dydis |
Informacija be papildomų duomenų kaupimoVisuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis1 darbo diena
Informacija, kuriai reikia papildomų duomenųVisuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis1 savaitė
Atsisakymo motyvaiVisuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 5 daliskita darbo diena
Miesto šventės kaina biudžetuižinios faktasdaugiau nei 60 000 Eur
Prekyba karštais užkandžiais lauko kavinėseAnykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimo 10.2.1 papunktis20 Eur
A grupės floristinių kilimų I vietos prizasžinios faktas1 000 EurŽurnalisto teisė dalyvauti renginyje nėra absoliuti, nes Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis leidžia informacijos laisvės apribojimus, kai juos nustato įstatymai ir jie būtini demokratinėje visuomenėje. Tačiau pateikti šaltiniai nerodo normos, kuri leistų savivaldybei po viešo kvietimo taikyti neformalų „kvietimo“ reikalavimą žurnalistui. Jeigu savivaldybė laikė, kad L. Fergizas siekia rinkti informaciją apie institucijos veiklą, turėjo veikti pagal Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnį, o ne vien žodiniu pašalinimu. Jei savivaldybė laikė jį tik privačiu svečiu, lieka paaiškinti, kodėl renginys vyko po tarybos posėdžio ir buvo skirtas savivaldybės sprendimu pagerbtiems asmenims. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įpareigoja viešąją informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Ši norma svarbi ir žiniasklaidai, todėl viešas aprašymas turi atskirti patikrintus faktus nuo interpretacijų apie mero ar skyriaus vedėjos motyvus. Institucinės kontrolės kelias kyla iš Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Žurnalistų etikos inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi visuomenės informavimo principų, nustatytų šiame ir kituose teisės aktuose.

Pasekmės

Pirmas realus scenarijus – žurnalistas arba viešosios informacijos rengėjas pateikia savivaldybei prašymą dėl posėdžio, kvietimų, dalyvių sąrašo, išlaidų ir pašalinimo pagrindo. Tada savivaldybei įsijungia Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių terminai. Antras scenarijus – kreipimasis į Žurnalistų etikos inspektorių dėl informacijos laisvės principų taikymo. Tokiu atveju ginčo centras būtų ne vandens taurė, o savivaldybės elgesio suderinamumas su Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Trečias scenarijus – savivaldybė pati viešai paaiškina, ar neformalus priėmimas buvo uždaras, kas sudarė kviečiamųjų ratą ir kokiomis lėšomis jis apmokėtas. Tai praktiškai svarbu žurnalistams, tarybos nariams, biudžeto asignavimų kontrolei ir gyventojams, kuriems Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis suteikia teisę į viešąją informaciją. Jei informacija apie miesto šventės išlaidas ar reprezentacinį priėmimą rengiama iš jau turimų dokumentų, atsakymo reikėtų laukti per 1 darbo dieną. Jei savivaldybei reikia kaupti papildomus duomenis, terminas yra savaitė, o atsisakymo atveju kitą darbo dieną turi būti pateiktos rašytinės priežastys.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Reidas Official
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauja vartotojų teisė – ji gali pakeisti naudotų automobilių pardavimo taisykles 🔗
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauja vartotojų teisė, kuri liečia ne tik buitinę techniką, bet ir automobilių prekybą. Jei per įprastą dvejų metų garantijos laikotarpį pirkta prekė sugenda ir pasirenkama ją…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaJei per garantijos laikotarpį naudotas automobilis suremontuojamas (ne keičiamas), garantija pratęsiama dar 12 mėnesių, maksimum treji metai nuo pirkimo
⚪ NepatikrintaGarantijos pratęsimas taikomas automobiliams, kuriuos parduoda prekybininkas vartotojui (ne privatus pardavėjas)
✅ PatvirtintaLietuvoje ši ES vartotojų apsaugos direktyvos nuostata privalo galioti nuo 2026 m. liepos 31 d.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas 3124 straipsnis (statute)
3124 straipsnis. Taikymo sritis 1. Ieškiniai dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, pareikšti dėl verslininkų padarytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant…
3124 straipsnis. Taikymo sritis 1. Ieškiniai dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, pareikšti dėl verslininkų padarytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams (toliau šiame skirsnyje – ieškinys), nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Vartotojų kolektyviniai interesai – vartotojų bendrasis interesas, įskaitant vartotojų grupės interesus, kai reiškiamas ieškinys dėl teisių gynimo priemonių taikymo. 2. Šio skirsnio nuostatos taikomos ieškiniams dėl verslininkų veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo ir (ar) teisių gynimo priemonių taikymo, kuriuos vartotojų vardu pareiškia šio įstatymo 3125 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai kaip ieškovai, įskaitant atvejus, kai verslininko padarytas pažeidimas buvo nutrauktas iki ieškinio pareiškimo arba iki jo nagrinėjimo pabaigos. Teisių gynimo priemone laikoma verslininko pareiga užtikrinti Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos vartotojo teisės įgyvendinimą (pavyzdžiui, kompensacijos sumokėjimas, remonto darbų atlikimas, prekės pakeitimas, kainos sumažinimas, sutarties nutraukimas, sumokėtos kainos grąžinimas). 3. Šio skirsnio nuostatos nedaro įtakos Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytoms vartotojų teisėms.
Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstaty 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. birželio 25 d. 2. Teisingumo…
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. birželio 25 d. 2. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 25 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos, kai ieškinys dėl vartotojų viešojo intereso gynimo pareiškiamas dėl verslininkų padarytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, po šio įstatymo įsigaliojimo. Jei šiame ieškinyje pareiškiami reikalavimai dėl teisių gynimo priemonių taikymo, šio įstatymo nuostatos dėl ieškinio senaties termino nutraukimo taikomos, kai šie reikalavimai grindžiami po šio įstatymo įsigaliojimo padarytais Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimais.
Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitim 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analizė
Remontuotas naudotas automobilis pardavėjui nebėra vien „sutaisyta prekė“: tai teisinis įvykis, kuris vieną kartą perkelia atsakomybės ribą dar metams.
Naujas ginčas nėra dėl „teisės į remontą“, o dėl to, ar remontą pasirinkęs vartotojas gauna naują pardavėjo atsakomybės laiko sluoksnį.

Esmė

Naujas ginčas nėra dėl „teisės į remontą“, o dėl to, ar remontą pasirinkęs vartotojas gauna naują pardavėjo atsakomybės laiko sluoksnį. Jis sprendžiamas pagal Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 6.3641 straipsnio 2–4 dalis ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 7 straipsnį. Naujienos faktas siauras: nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. remontas, pasirinktas vietoj pakeitimo, gali pailginti pardavėjo atsakomybę vieniems metams. | Situacija | Taikomas terminas |

Nauja arba naudota prekė be sutrumpinimo2 metai pagal CK 6.364 straipsnio 1 dalį
Naudota prekė, kai šalys susitarė trumpiaune mažiau kaip 1 metai pagal CK 6.364 straipsnio 4 dalį
Prekė taisoma pagal vartotojo pasirinkimąvieną kartą +1 metai pagal CK 6.364 straipsnio 3 dalį

Teisinis vertinimas

Naudotas automobilis, parduotas verslininko vartotojui, lieka preke, todėl jam taikoma įstatyminė kokybės apsauga. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį prekė turi tikti įprastai paskirčiai ir atitikti tikėtinus kokybės rodiklius. Jeigu trūkumas paaiškėja atsakomybės laikotarpiu, vartotojas pagal CK 6.3641 straipsnio 1 dalį renkasi tarp kokybės užtikrinimo, kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo. Kokybės užtikrinimo etape pagal CK 6.3641 straipsnio 2 dalį pirmiausia pasirenkamas remontas arba pakeitimas. - Pardavėjas prieš vykdydamas reikalavimą turi informuoti vartotoją apie teisę rinktis remontą arba pakeitimą.

  • Pardavėjas taip pat turi informuoti apie galimą atsakomybės laikotarpio pratęsimą pagal CK 6.364 straipsnio 3 dalį.
  • Pardavėjas gali atsisakyti remonto ar pakeitimo, jeigu tai neįmanoma arba sukeltų neproporcingų išlaidų pagal CK 6.3641 straipsnio 4 dalį.
  • Neproporcingumas vertinamas pagal prekės vertę be trūkumų, trūkumo reikšmingumą ir vartotojo nepatogumus. Remontuotas naudotas automobilis pardavėjui nebėra vien „sutaisyta prekė“: tai teisinis įvykis, kuris vieną kartą perkelia atsakomybės ribą dar metams. Bendroji CK 6.335 straipsnio 4 dalis pratęsia garantiją tik laikui, kurį pirkėjas negalėjo naudotis daiktu dėl trūkumų. Specialioji CK 6.364 straipsnio 3 dalis vartojimo pardavime veikia griežčiau, nes prideda vienus metus, kai prekė taisoma pagal CK 6.3641 straipsnio 2 dalį.

Tai ypač svarbu naudotų automobilių rinkoje, nes CK 6.364 straipsnio 4 dalis leidžia susitarti dėl trumpesnio termino naudotoms prekėms, bet ne trumpesnio kaip vieneri metai. Jeigu per tokį sutrumpintą terminą automobilis remontuojamas pagal vartotojo reikalavimą, pardavėjo rizika iš esmės pailgėja pagal CK 6.364 straipsnio 3 dalį. Mažmeninės prekybos taisyklės papildo šį mechanizmą praktiniais veiksmais. Pagal jų 27.3 punktą vartotojas gali reikalauti pakeisti prekę arba neatlygintinai pašalinti trūkumus, o pagal 27.4 punktą – kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo. Pagal 27.5 punktą vartotojas gali reikalauti nuostolių atlyginimo, kai pardavėjas per protingą terminą trūkumų nepašalina. Jei netinkamos kokybės prekė grąžinama, 26.9 punktas įpareigoja pinigus grąžinti iš karto arba ne vėliau kaip per 15 dienų. Instituciškai ginčas gali pereiti į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį vartotojas gali kreiptis į institucijas arba teismą. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį Tarnyba kreipiasi į pardavėją dėl paaiškinimų ir įrodymų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį procedūros dalyviams apie nagrinėjimą pranešama ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

Pasekmės

Pirmas scenarijus – prekybininkas vykdo remontą, raštu fiksuoja vartotojo pasirinkimą ir pripažįsta vienkartinį vienų metų atsakomybės pratęsimą. Antras scenarijus – jis remiasi CK 6.3641 straipsnio 4 dalimi ir ginčija remontą kaip neįmanomą arba neproporcingai brangų. Trečias scenarijus – po nesėkmingo remonto vartotojas pereina prie kainos sumažinimo, sutarties nutraukimo ar nuostolių atlyginimo. Praktiškai ši taisyklė svarbiausia trims grupėms:

  • pirkėjams, kurie perka naudotą automobilį iš prekybininko, o ne privataus asmens;
  • pardavėjams, kurie sutrumpina naudotų prekių atsakomybės terminą iki įstatymo leidžiamo minimumo;
  • ginčus nagrinėjančioms institucijoms, nes reikės atskirti remontą pagal garantiją nuo paprasto mokamo remonto. Jeigu pardavėjai reklamoje nutylės šį pratęsimą arba pateiks klaidinantį garantijos vaizdą, aktuali tampa CK 6.301 straipsnio 2 dalis dėl teisingumo, visapusiškumo ir pateikimo kriterijų. Kolektyviniams vartotojų interesams pažeisti gali būti taikomas Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 31²⁴ straipsnis, įskaitant reikalavimą atlikti remontą, pakeisti prekę, sumažinti kainą ar grąžinti sumokėtą kainą. Toliau procedūriškai lauktinas konkretus pardavėjo atsakymas į vartotojo reikalavimą, o Tarnybos byloje – pardavėjo motyvuotas paaiškinimas ir pranešimas apie nagrinėjimą bent prieš 14 kalendorinių dienų.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Teisingumo ministerija. Siekta tinkamai perkelti ES vartotojų teisių direktyvą, patikslinti vartojimo sutarčių taisykles ir sustiprinti vartotojų galimybes, įskaitant nuotolinių ar ne prekybos patalpose sudarytų sutarčių atsisakymą elektroninėmis priemonėmis. Pagrindinis argumentas buvo poreikis pašalinti nacionalinio reguliavimo neatitiktis po Europos Komisijos paklausimo ir ESTT praktikos; pateiktuose fragmentuose aiškių esminių prieštaravimų šiam vartotojų teisių reguliavimui nematyti.

📄 Originalas — KaunoDiena.lt
Liūdna realybė: pensininkai, kurie kūrė Lietuvą, priversti rinktis tarp maisto ir vaistų 🔗
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo pensijas didinti naudojant einamąjį „Sodros“ biudžeto perteklių, o ne rezervą, kuris skirtas ekonominėms krizėms. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas…
Faktų patikra:
🔴 PaneigtaKonstitucinis teismas nusprendė, kad senatvės pensijų negalima mažinti nei krizės, nei kitų aplinkybių metu.
🔴 PaneigtaPagal valstybės socialinio draudimo įstatymą, socialinio draudimo rezervas turi pasiekti metines Sodros pajamas.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (toliau – pensijų kaupimas) ir pensijų išmokų mokėjimo…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (toliau – pensijų kaupimas) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 19-1, 21, 23, 32, 33, 34, 34-1, 35 straipsnių pakeitimo 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas 1. Socialinio draudimo…
18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas 1. Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas, įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį. Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės, investicinės veiklos bei įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms. 2. Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai, kuriuose nustatomi Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo šaltiniai, dydis, panaudojimo atvejai, lėšų investavimo, audito tvarka, veikla ir atskaitomybė. 3. Socialinio draudimo rezervinį fondą valdo Fondo valdyba. 4. Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos naudojamos Vyriausybės sprendimu (išskyrus Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatytus atvejus, kai Vyriausybės sprendimai nepriimami), tik įvertinus ekonominę padėtį, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytoms atitinkamoms išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies Fondo pajamų.“
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas 35 straipsnis (statute)
35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas 1. Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo…
35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas 1. Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas, įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį. Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės, investicinės veiklos bei įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms. 2. Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai, kuriuose nustatomi Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo šaltiniai, dydis, panaudojimo atvejai, lėšų investavimo, audito tvarka, veikla ir atskaitomybė. 3. Socialinio draudimo rezervinį fondą valdo Fondo valdyba. 4. Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos naudojamos Vyriausybės sprendimu (išskyrus Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatytus atvejus, kai Vyriausybės sprendimai nepriimami), tik įvertinus ekonominę padėtį, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytoms atitinkamoms išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies Fondo pajamų.
Analizė
Rezervo ginčas nėra politinis klausimas, kol neįvyksta įstatyme nustatyta sąlyga: konkrečios socialinio draudimo rūšies pajamų nepakankamumas.
Šiai diskusijai lemiamas ne klausimas, ar pensininkų padėtis sunki, o ar pensijų socialinio draudimo pajamų nepakanka įstatymuose nustatytoms išmokoms finansuoti.

Esmė

Rezervo ginčas nėra politinis klausimas, kol neįvyksta įstatyme nustatyta sąlyga: konkrečios socialinio draudimo rūšies pajamų nepakankamumas. Einamasis perviršis ir Rezervo fondas teisiškai veikia skirtingais režimais, todėl jų negalima sutapatinti vien dėl socialinio poreikio. Naujienos faktas: diskutuojama, ar pensijas didinti iš einamojo VSDF perviršio, ar iš maždaug 4,5 mlrd. eurų „Sodros“ rezervo. Klausimas sprendžiamas pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų 2, 3, 5 ir 29 punktus.

Teisinis vertinimas

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį Rezervo fondas privalomai sudaromas kasmet, į jį pervedant Fondo įplaukų dalį, viršijančią nurodytas išlaidas. Ta pati norma leidžia perviršį naudoti socialinio draudimo reikmėms tik tada, kai Rezervo fondas pasiekia dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo metinei išlaidų sumai. Tai reiškia, kad vien politinis susitarimas dėl mažų pensijų dar nėra teisinis pagrindas paimti lėšas iš rezervo. - Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis paveda Vyriausybei patvirtinti rezervo sudarymo, dydžio, panaudojimo, investavimo, audito ir atskaitomybės taisykles.

  • Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalis nustato, kad Rezervo fondą valdo Fondo valdyba.
  • Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 4 dalis leidžia naudoti rezervo lėšas Vyriausybės sprendimu, tik įvertinus ekonominę padėtį ir tik kai atitinkamai išmokų rūšiai nepakanka atitinkamos rūšies Fondo pajamų. Pagal Nuostatų 2 punktą Rezervo fondo tikslas yra VSDF biudžeto stabilumas ir piniginiai ištekliai išmokoms finansuoti, kai nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies pajamų. Todėl pensijų didinimas iš rezervo būtų teisėtas tik kaip finansavimo trūkumo dengimas, o ne kaip laisvas sukauptų pinigų perskirstymas. Šiai diskusijai lemiamas ne klausimas, ar pensininkų padėtis sunki, o ar pensijų socialinio draudimo pajamų nepakanka įstatymuose nustatytoms išmokoms finansuoti. | Klausimas | Taikoma taisyklė |
Perviršio kaupimasValstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis
Rezervo panaudojimasValstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 4 dalis
Perkėlimo terminaiNuostatų 5 punktas: iki kovo 31 d. apskaičiuojama, iki balandžio 30 d. pervedama
Išskirtinės aplinkybėsNuostatų 29.1 punktasPagal Nuostatų 3 punktą rezerve kaupiamos ne tik metų perviršio lėšos, bet ir investavimo pajamos, pajamos už likutį kredito įstaigos sąskaitoje bei kitos teisėtos pajamos. Pagal Nuostatų 5 punktą VSDF valdyba atitinkamų metų lėšas apskaičiuoja iki kitų kalendorinių metų kovo 31 d. ir perveda iki balandžio 30 d. Vertinant 2025 metų lėšas 2026 m. rugpjūčio 2 d., šie terminai jau yra pasibaigę. Nuostatų 29.1 punktas sugriežtina rezervo naudojimą, susiedamas jį su išskirtinėmis aplinkybėmis ir atitinkamos draudimo rūšies pajamų nepakankamumu. Kai išskirtinės aplinkybės paskelbiamos dėl didelio ekonomikos nuosmukio, lėšos gali būti naudojamos tais metais ir dar dvejus po jų einančius metus. Kitais atvejais jos gali būti naudojamos tik išskirtinių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: Vyriausybė didina pensijas iš einamųjų VSDF biudžeto pajamų, jeigu pakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies pajamų. Toks kelias labiausiai atitinka Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies logiką, nes rezervas lieka stabilumo priemone. Antras scenarijus: rezervo lėšos naudojamos tik Vyriausybei įvertinus ekonominę padėtį ir konstatavus pajamų nepakankamumą atitinkamoms išmokoms. Šis sprendimas praktiškai svarbus pensijų gavėjams, nes gali lemti mokėjimo tęstinumą, bet kartu riboja rezervo naudojimą vien politiniam pensijų padidinimui. Trečias scenarijus: jeigu Rezervo fondas pasiekia paskutinių praėjusių metų metinių Fondo išlaidų dydį, viršijanti dalis pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį gali būti naudojama socialinio draudimo reikmėms. Tokiu atveju teisinis ginčas persikeltų nuo rezervo apsaugos prie klausimo, kokiai socialinio draudimo reikmei skirti viršijančią dalį. Artimiausias procedūrinis taškas dėl 2026 metų perviršio būtų VSDF valdybos apskaičiavimas iki 2027 m. kovo 31 d. ir pervedimas į Rezervo fondo sąskaitą iki 2027 m. balandžio 30 d.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė, įgyvendindama savo programos socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos priemones. Siekta didinti socialinio draudimo sistemos tvarumą, aiškiau nustatyti įmokų mokėjimą, plėsti įmokų bazę ir koreguoti pensijų bei socialinės paramos išmokų taisykles. Pagrindiniai argumentai buvo finansinis sistemos stabilumas, didesnis įmokų teisingumas ir geresnės socialinės garantijos, tačiau galima įžvelgti ir prieštaravimų dėl papildomos naštos darbdaviams ar savarankiškai dirbantiems asmenims bei dėl to, ar tokios techninės įmokų reformos tiesiogiai sprendžia mažų pensijų problemą.

📄 Originalas — tv3.lt
„Kaip čia taip išeina?“: vaizdas stovėjimo aikštelėje pribloškė – įspėja kitus vairuotojus 🔗
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Margarita (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo nemalonia patirtimi pasinaudojusi mokama automobilių stovėjimo aikštele Vilniaus centre. Darbo reikalais vykusi į renginį moteris…
Faktų patikra:
🟡 NepilnaVerslininkas privalo vartotojui suteikti aiškią ir išsamią informaciją apie paslaugas, įskaitant kainą ir jos apskaičiavimą, prieš pradedant suteikti paslaugą.
🟡 NepilnaJei paslaugos teikėjas neatsako per 14 dienų arba atsakymas vartotojo netenkina, vartotojas gali raštu kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
🟡 NepilnaPaslaugos teikėjas turi teisę nustatyti teikiamų paslaugų kainą bei kainos apskaičiavimo tvarką.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Informacijos pateikimas vartotojams 1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir…
5 straipsnis. Informacijos pateikimas vartotojams 1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba. 2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus. 3. Interneto svetainėse, kuriose vartotojams siūlomos prekės ar paslaugos, prieš pradedant prekių ar paslaugų užsakymą, turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikiama informacija apie bet kokius pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus. 4. Pardavėjo ir paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu turi, privalo būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus, kurie yra kompetentingi spręsti vartojimo ginčus: subjekto pavadinimas (vardas, pavardė), adresas ir interneto svetainės adresas. Ši informacija turi būti pateikta aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo sutarčių standartinėse sąlygose, jeigu šios yra taikomos. 6. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatyti kitokie informacijos apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūras pateikimo vartotojams reikalavimai, negu nustatyta šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Tokiu atveju šio straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos tiek, kiek kitaip nenustatyta kituose įstatymuose.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 28-1 straipsnis (statute)
28(1) straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis 1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina finansinių paslaugų teikimo…
28(1) straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis 1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina finansinių paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos ryšio priemonėmis, taisykles. 2. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis, taip pat kai sudarant sutartis dalyvauja tarpininkas. Finansinių paslaugų teikimo santykiams, kurių šio skirsnio nuostatos nenustato, taikomas Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą. 3. Tuo atveju, kai finansinių paslaugų sandorį sudaro pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis, o ją sudarius laikui einant yra atliekamos to paties pobūdžio viena po kitos vykdomos operacijos ar atskirų operacijų grupė, šio skirsnio nuostatos taikomos tik pradinei finansinių paslaugų teikimo sutarčiai. 4. Kai pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio vieną po kitos vykdomas ar atskiras finansines operacijas, šis straipsnis taikomas tik tada, kai atliekama pirmoji operacija. Tačiau jei ilgiau negu vienerius metus to paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija bus laikoma pirmąja operacija ir jai taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai. 5. Finansinių paslaugų teikėjas iki sutarties sudarymo privalo ryšio priemonėmis pateikti vartotojui tinkamą informaciją. Informacijoje privalo būti nurodyta: 1) Finansinių paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos ryšio priemonėmis, taisyklėse nustatyti paslaugos teikėjo duomenys; 2) paslaugos pagrindinės savybės; 3) paslaugos kaina, įskaitant rinkliavas, išlaidas, įmokas, mokesčius; 4) paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka; 5) ikisutartiniams santykiams ir sutarčiai taikoma teisė; 6) sutarties galiojimo terminas; 7) vartotojo teisės atsisakyti sutarties pagal šio įstatymo 28(2)straipsnio nuostatas įgyvendinimo tvarka; 8) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka; 9) informacijos pateikimo ir sutarties kalba; 10) naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie skaičiuojami kitaip, negu yra įprasta; 11) laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja; 12) pažeistų vartotojo teisių gynimo būdai; 13) kituose įstatymuose numatyta informacija. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos komercinis pobūdis turi būti aiškiai bei suprantamai išreikštas ir atitikti naudojamas ryšio priemones, atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus sąžiningumo bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius principus. 7. Iki sutarties sudarymo vartotojas turi gauti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą informaciją raštu ar kitoje vartotojui prieinamoje patvariojoje laikmenoje. 8. Jei vartotojo prašymu sutartis sudaroma tokiomis ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos pagal šio straipsnio 7 dalies reikalavimus, paslaugos teikėjas nedelsdamas informaciją pateikia po sutarties sudarymo. 9. Pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos teikėjui. 10. Bet kokia sutarties sąlyga, numatanti, kad pagal šį skirsnį finansinės paslaugos teikėjui privalomų įsipareigojimų ar jų dalies pažeidimo faktą turėtų įrodyti vartotojas, yra nesąžininga nuostata.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas 1. Kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo…
23 straipsnis. Kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas 1. Kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas, turi teisę dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, pateikdamas prašymą raštu ar elektroniniu būdu. 2. Vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ne vėliau negu per vienus metus nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją. 3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant prašymą elektroniniu būdu, laikoma, kad prašymas yra pasirašytas; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą negautas, – vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją; 3) vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją, jeigu sutartis sudaryta raštu; 4) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas; 5) paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas. Jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, kurios narys jis yra, vietoj įgaliojimo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis vartotojo narystę vartotojų asociacijoje; 6) jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, – dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojų asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre ir kad jos steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, kopijas. 4. Prašyme nagrinėti vartojimo ginčą turi būti nurodyta: 1) vartotojo vardas, pavardė, adresas; 2) pardavėjo ar paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinės (gyvenamosios vietos) adresas; 3) vartojimo sutartis, dėl kurios kyla ginčas; 4) vartotojo reikalavimas ir ginčo aplinkybės; 5) informacija, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas arba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo ir ar nėra priimtas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl to paties ginčo; 6) pridedamų dokumentų sąrašas. 5. Jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. 6. Jeigu kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę pareikalauti, kad vartotojas, pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas pateiktų dokumentų originalus. 7. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi išaiškinti vartotojui jo teisę prašyti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka.
Analizė
Šios istorijos branduolys nėra 8,20 euro sąskaita, o klausimas, ar „kiekviena pradėta valanda“ yra sąžininga standartinė vartojimo sutarties sąlyga.
Šioje byloje 10 minučių nėra laiko vienetas, už kurį mokama; jos tampa teisiniu jungikliu, aktyvuojančiu visą papildomą valandą.

Esmė

Šios istorijos branduolys nėra 8,20 euro sąskaita, o klausimas, ar „kiekviena pradėta valanda“ yra sąžininga standartinė vartojimo sutarties sąlyga. Ji bus vertinama ne pagal vairuotojos nusivylimą, o pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalį ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 35¹ straipsnį. Faktinė situacija siaura: vartotoja privačioje „UniPark“ aikštelėje už 1 val. 10 min. stovėjimą gavo 8,20 euro mokestį, nors nurodyta valandos kaina buvo 4 eurai. Teisinis klausimas dvejopas: ar tokia kainos apskaičiavimo sąlyga buvo iš anksto sutarties dalis, ir ar ji iš esmės nepažeidžia šalių pusiausvyros vartotojo nenaudai pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalį. | Kainodaros modelis | 1 val. 10 min. kaina pagal pateiktus faktus |

Faktinis laikas, skaičiuojant nuo 4 Eur/val.apie 4,70 Eur
„UniPark“ pradėtos valandos modelis8,20 Eur
Vilniaus raudonoji zona, pagal naujienoje pateiktą palyginimąapie 2,92 Eur

Teisinis vertinimas

Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 1 dalis suteikia vartotojui teisę teisme reikalauti pripažinti nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas negaliojančiomis. To paties straipsnio 2 dalis nustato materialų testą: sąlyga turi būti neindividualiai aptarta, pažeisti sąžiningumo reikalavimą ir iš esmės iškreipti teisių bei pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. - Vartotojos pusėje esminis argumentas būtų ne tai, kad valanda kainuoja 4 eurus, o tai, kad 10 papildomų minučių sukuria beveik antros valandos kainą.

  • Paslaugos teikėjo pusėje esminis argumentas būtų teisė nustatyti paslaugos kainą ir jos apskaičiavimo tvarką, jeigu sąlyga vartotojui pateikta prieš pradedant stovėjimą.
  • VVTAT vertinimo ašis būtų standartinės sąlygos turinys, jos pateikimas ir poveikis vartotojo mokėjimo pareigai. Jeigu vairuotojui aiškiai nurodyta tik „4 Eur/val.“, o pradėtos valandos taisyklė paslėpta kitur, ginčas tampa ne kainos dydžio, o sutartinės pareigos skaidrumo ginču. Šioje byloje 10 minučių nėra laiko vienetas, už kurį mokama; jos tampa teisiniu jungikliu, aktyvuojančiu visą papildomą valandą. Tokia formuluotė remiasi būtent naujienos faktu, kad 1 val. 10 min. stovėjimas buvo apmokestintas kaip dvi valandos. VVTAT kompetencija čia kyla iš Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų: tarnyba ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus ir atlieka nesąžiningų sąlygų kontrolę. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 35¹ straipsnio 1 dalį prašymą dėl vartojimo sutarties sąlygų gali pateikti vartotojai, vartotojų asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį VVTAT gali pradėti tokį nagrinėjimą ir savo iniciatyva. - VVTAT per 30 dienų nuo prašymo gavimo turi priimti motyvuotą sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti nagrinėjimą pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalį.
  • Jeigu prašyme trūksta duomenų apie paslaugų teikėją ar sutartį, terminas trūkumams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 7 dienos pagal 35¹ straipsnio 4 dalies 1 punktą.
  • Išnagrinėjusi sąlygą, VVTAT pagal 35¹ straipsnio 10 dalį gali ją pripažinti nesąžininga ir įpareigoti paslaugų teikėją jos netaikyti naujose bei jau sudarytose sutartyse.
  • Nutarimas per 3 darbo dienas išsiunčiamas paslaugų teikėjui ir prašymą pateikusiam asmeniui pagal 35¹ straipsnio 12 dalį. LVAT administracinės teisės praktikos biuletenyje Nr. 06 aptarta byla svarbi pagal analogiją dėl mokėjimo funkcijos. Joje konstatuota, kad mokėjimas, kuris viršija įprastinį stovėjimo dydį ir kyla dėl taisyklių pažeidimo, savo paskirtimi yra ne atlygis už paslaugą, o sankcija. Ši praktika automatiškai nepaverčia „UniPark“ kainodaros sankcija, nes čia mokama už pradėtą sutartinį laiką, o ne už nustatytą pažeidimą. Tačiau ji rodo ribą: jeigu mokestis realiai baudžia už minimalų laiko peržengimą, jo paskirtis gali tapti ginčo objektu pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalį.

Pasekmės

Praktiškai vairuotojai ši byla svarbi todėl, kad ginčo suma maža, bet sąlyga gali būti masiškai taikoma visiems tos aikštelės naudotojams. Paslaugos teikėjui rizika taip pat platesnė už vieną 8,20 euro sąskaitą, nes VVTAT nutarimai pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 35¹ straipsnio 13 dalį yra vieši. - Pirmas scenarijus: vartotoja raštu kreipiasi į paslaugos teikėją, o ginčas baigiamas individualiu perskaičiavimu arba atsisakymu perskaičiuoti.

  • Antras scenarijus: vartotoja kreipiasi į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka; pagal pateiktą sąrašą VVTAT tokias procedūras vykdo lietuvių kalba.
  • Trečias scenarijus: VVTAT vertina pačią standartinę sąlygą dėl nesąžiningumo ir priima viešą nutarimą pagal 35¹ straipsnio 10 ir 13 dalis.
  • Ketvirtas scenarijus: vartotojas renkasi teismą ir remiasi Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 1 dalimi. Pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo taisykles VVTAT sprendimas tampa privalomas, jeigu nė viena šalis per 30 dienų nuo sprendimo dėl ginčo esmės nepareiškia ieškinio teisme. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas būtų rašytinis kreipimasis į „UniPark“, tada paslaugos teikėjo atsakymas per 14 dienų, o jo nesant arba netenkinant vartotojos – prašymas VVTAT ir jos sprendimas per 30 dienų dėl sąlygos nagrinėjimo pradžios.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — digin.lt
ES DI gigafabrikai: naujas šansas Lietuvos IT rinkai - Digin 🔗
Europos Sąjunga pradeda vieną didžiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros etapų savo istorijoje. Paskelbtas konkursas, pagal kurį Europoje planuojama sukurti iki septynių DI gigafabrikų – itin galingų skaičiavimo centrų, skirtų…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 1, 2, 11, 13, 14, 17, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos – konkursinės…
7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos – konkursinės programos, kuriomis, sutelkus Lietuvos mokslo, technologijų ir verslo potencialą bei kryptingai naudojant valstybės finansinius išteklius, inicijuojamas valstybės, verslo ir visuomenės poreikius tenkinančių naujų sprendinių kūrimas pasirinktose srityse. Nacionalinių mokslo ir technologijų programų projektus įgyvendina konkurso būdu atrinktos valstybės mokslo ir studijų institucijos ir ūkio subjektai. Kiekvienos nacionalinės mokslo ir technologijų programos nuostatus rengia valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojanti ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o tvirtina Vyriausybė. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos gali būti finansuojamos iš valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms ministerijoms, valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančiai institucijai, Lietuvos mokslo tarybai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų šaltinių. Nacionalines mokslo ir technologijų programas gali įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija ir Lietuvos mokslo taryba. Konkrečios nacionalinės mokslo ir technologijų programos finansavimo šaltinis arba šaltiniai ir programą įgyvendinanti institucija nurodomi tos programos nuostatuose.“ 2. Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pagal konkursines technologijų programas teikiamą finansavimą įgyvendina valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija ir (arba) Vyriausybės arba valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos įgaliotos institucijos.“
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Ūkio subjektų ir jų grupių eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai teikiamas valstybės finansavimas Ūkio subjektai ir jų grupės (toliau – ūkio…
23 straipsnis. Ūkio subjektų ir jų grupių eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai teikiamas valstybės finansavimas Ūkio subjektai ir jų grupės (toliau – ūkio subjektai) valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai ir (arba) inovacinei veiklai gauna dalyvaudami konkursinėse mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose ir įgyvendindami kitas šių veiklos rūšių skatinimo, rėmimo ir finansavimo priemones. Ūkio subjektai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės inicijuotas nacionalines mokslo ir technologijų programas, atliekant inovatyvius viešuosius pirkimus, ikiprekybinius pirkimus ir kitus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų valstybės užsakymus.
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 1, 2, 11, 13, 14, 17, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo…
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.“
Analizė
DI gigafabrikas Lietuvos subjektui teisiškai reikš prieigos režimą, o ne nuosavybės pažadą.
Silpniausias scenarijus būtų deklaratyvus dalyvavimas be konkursinių paraiškų ir be institucinio koordinavimo.

Esmė

DI gigafabrikų klausimas Lietuvai nėra statybos vietos pažadas; tai prieigos, finansavimo ir institucinės kompetencijos klausimas. Jis spręstinas per Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 14, 21 ir 23 straipsnius, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir DI akto įgyvendinimo projektų pateikimo Seimui procedūrą. Pateikta žinia reikšminga tiek, kiek Lietuvos subjektai gali patekti į ES skaičiavimo pajėgumų ekosistemą per programas, konkursus ir paslaugas. Pagal Technologijų ir inovacijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalį nacionalinės mokslo ir technologijų programos yra konkursinės programos, sutelkiančios mokslo, technologijų ir verslo potencialą. Technologijų ir inovacijų įstatymo 23 straipsnis leidžia ūkio subjektams gauti valstybės finansavimą dalyvaujant konkursinėse programose ir kitose rėmimo priemonėse. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis susieja šiame įstatyme vartojamas sąvokas su Reglamentu (ES) 2024/1689. | Teisinis dydis arba terminas | Šaltinyje nurodyta reikšmė |

DI akto įgyvendinimo pakeitimų įsigaliojimas2025 m. balandžio 1 d.
DI institucinė sąranga ir bandomoji aplinka2026 m. IV ketv.
Itin stambių investicijų valstybės pagalbos priemonėsne mažiau kaip 1 mlrd. Eur iki 2028 m. III ketv.
DI inovacijų paramos priemonės apimtis1 500 000 Eur

Teisinis vertinimas

Lietuvos įmonės ir mokslo institucijos neturi automatinės teisės į gigafabriką; jos turi teisę konkuruoti dėl finansavimo, paslaugų ar dalyvavimo programose.

  • Valstybės pareiga kyla ne pastatyti centrą konkrečiame mieste, o organizuoti priemones, konkursus ir dalyvavimo ES projektuose paramą.
  • Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 6 punktas paveda įgyvendinančiai institucijai koordinuoti ir remti Lietuvos subjektų dalyvavimą ES ir tarptautinėse programose.
  • To paties straipsnio 2 dalies 4 punktas leidžia teikti atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomuosius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą. Pagal pateiktus šaltinius gigafabrikų tema patenka į inovacijų politikos, o ne vien informacinės visuomenės paslaugų reguliavimo lauką. Tai lemia, kad pagrindinis praktinis vartas Lietuvos rinkai yra konkursinė priemonė, finansavimas arba koordinuojamas dalyvavimas ES projekte. DI gigafabrikas Lietuvos subjektui teisiškai reikš prieigos režimą, o ne nuosavybės pažadą. Ši formuluotė seka iš Technologijų ir inovacijų įstatymo 23 straipsnio, kuris kalba apie dalyvavimą programose, pirkimuose ir valstybės užsakymuose. DI gamyklos paslauga pateiktame priemonės aprašyme apima superkompiuterio resursus, duomenų saugyklas, modelių treniravimo, testavimo ir diegimo platformas. Ji gali būti teikiama per naują infrastruktūrą, partnerių išteklius arba kitų ES DI gamyklų infrastruktūrą. Viešojo sektoriaus DI naudojimui šaltiniai nustato atsargesnį kelią. Vyriausybės pozicijoje dėl Viešojo administravimo įstatymo projekto nurodyta, kad DI naudojimas turėtų būti reguliuojamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies reguliavimo srityje. Tai reiškia, kad viešosios paslaugos su DI negali remtis vien deklaratyviu skatinimu. Šaltinyje tiesiogiai kritikuojamas reguliavimas, kuris nenustato konkrečių viešojo administravimo subjektų teisių ir pareigų. - Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodyta kaip institucija, rengianti atskirą DI akto įgyvendinimo projektą.
  • 2026 m. gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 395 pritarta DI akto įgyvendinimo projektui ir susijusiems pakeitimams.
  • Devynioliktosios Vyriausybės plane EIM pavesta iki 2026 m. IV ketv. sukurti DI institucinę sąrangą ir bandomąją aplinką.

Pasekmės

Lietuvos startuoliams, universitetams ir tyrimų centrams praktinė nauda atsiras tik tada, kai jų projektai atitiks konkurso, priemonės arba DI gamyklos paslaugos sąlygas. Finansavimas pagal Technologijų ir inovacijų įstatymo 23 straipsnį yra konkurencinis, todėl vien buvimas Lietuvos rinkoje nesukuria prioriteto. Viešajam sektoriui ši infrastruktūra svarbi dėl valstybės informacinių išteklių ir paslaugų modernizavimo. Tačiau šaltiniai rodo, kad tam dar reikalinga aiški DI akto įgyvendinimo institucinė sąranga. Tikėtini scenarijai yra trys: Lietuvos subjektai jungiasi prie kitoje ES valstybėje veikiančios infrastruktūros, dalyvauja konsorciume arba gauna nacionalinių priemonių paramą DI sprendimams kurti. Silpniausias scenarijus būtų deklaratyvus dalyvavimas be konkursinių paraiškų ir be institucinio koordinavimo. Tolesnis sekimo taškas yra 2026 m. IV ketv.; tada pagal Vyriausybės programos planą turi būti sukurta DI institucinė sąranga ir įveiklinta DI bandomoji aplinka.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Bernardinai.lt
Politologas R. Vilpišauskas: migracija tampa ne ekonomikos augimo, o saugumo klausimu 🔗
2026-07-31 | 16:00 Vidutinis skaitymo laikas: Politologas R. Vilpišauskas: migracija tampa ne ekonomikos augimo, o saugumo klausimu Migracijos departamentas teigia, kad visa šiems metams numatyta 24,7 tūkstančio Lietuvoje įdarbinamų…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnis (statute)
62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas ir darbas 1. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra…
62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas ir darbas 1. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 4, 6–10 ir 13 punktuose arba 59 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. 3. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, turinčiu šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu išduotą leidimą dirbti, arba užsieniečiu, turinčiu teisę dirbti pagal šio Įstatymo 58 straipsnį. 4. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar kito nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Jeigu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai darbo užmokesčio dydžiui netaikomi išduodant leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu. 6. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. 7. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, gali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. 8. Darbdavys, įdarbinęs užsienietį, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, taip pat apie darbo sutarties nutraukimą teikia Migracijos departamentui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 9. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti…
44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai: 1) užsienietis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje; 2) užsienietis atitinka šias sąlygas ir dėl jo pateikiami darbdavio įsipareigojimai: a) užsienietis ketina dirbti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį visą darbo laiko normą ir pateikiamas tai patvirtinantis darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį bei mokėti šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį; b) užsienietis turi arba kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, ir šią atitiktį kvalifikacijai arba darbo patirčiai patvirtina darbdavys; arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį; 3) užsienietis ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį ir turi arba kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, ir pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. 2. Užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, skaičius nustatomas šio Įstatymo 571 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – kvota). 3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytų sąlygų neturi atitikti užsienietis, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 5 metams nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo, užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 arba 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 1301 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. 4. Kvota netaikoma užsieniečiui, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šiame straipsnyje nustatytu pagrindu ir kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti nepraėjus 5 metams nuo studijų ar mokymosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) baigimo arba kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, arba kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 arba 8 punkte nustatytu pagrindu. 5. Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, ir kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 31 dalį. 6. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, jis gali pradėti dirbti tik tada, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi. 7. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatytas sąlygas. 8. Jeigu užsienietis trumpiau negu 2 metus turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pasibaigus darbo santykiams, pateikęs šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu užsienietis ilgiau negu 2 metus turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pasibaigus darbo santykiams, pateikęs šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. 9. Kai pasibaigia užsieniečio darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus: 1) šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytus atvejus; 2) šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju, kai jis pateikia šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo; 3) šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus; 4) atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. 10. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktą, gali pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Pasibaigus užsieniečio darbo santykiams, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl darbdavio pakeitimo, jeigu Migracijos departamentui jis pateikė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą. Patikrinęs, ar darbdavys pateikė šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nustatytus įsipareigojimus, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, ir šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis gali pradėti dirbti pas kitą darbdavį ar vykdyti kitą darbo funkciją pas tą patį darbdavį tik gavęs Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. 11. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. Sudarant su užsieniečiu darbo keliems darbdaviams sutartį, sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai. 12. Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip 1 metai; 3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. 13. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 12 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. 14. Šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 157 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 1301 straipsnis (statute)
1301 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės…
1301 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę 1. Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Jeigu dėl užsieniečio, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija ir šis užsienietis dėl šių priežasčių negali grįžti į kilmės valstybę, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju išduodamas ne ilgiau kaip 3 metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.
Analizė
Kvotos išnaudojimas paverčia darbdavio poreikį ne darbo rinkos argumentu, o leidimų sistemos uždarymo klausimu iki papildomo politinio-administracinio sprendimo.
Įstatymas čia sąmoningai perkelia sprendimą iš individualaus darbdavio poreikio į metinį valstybės srauto valdymą.

Esmė

Kvotos išnaudojimas nekeičia užsieniečio teisės prašyti leidimo, bet pakeičia sprendimo ribas Migracijos departamentui ir darbdaviui. Teisinis klausimas yra ne „ar Lietuvai reikia darbuotojų“, o ar darbo pagrindu prašomas leidimas dar patenka į Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57-1 straipsnio kvotą. Naujienos faktas: 2026 m. liepos 31 d. pranešta, kad 24,7 tūkst. metų kvota iš esmės išnaudota. Sprendžiama pagal šias normas:

  • Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnis apibrėžia įstatymo taikymo lauką.
  • Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas leidžia laikinai gyventi darbo pagrindu.
  • Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato darbo leidimo sąlygas.
  • Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57-1 straipsnis nustato kvotos tvirtinimą, išnaudojimą ir papildomą kvotą.
  • Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio 3 dalis atskirai reguliuoja prieglobsčio prašytojo įleidimo sprendimą per 48 valandas.

Teisinis vertinimas

Pagal 57-1 straipsnio 2 dalį kvotą metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Jos dydis negali viršyti 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto nuolatinių gyventojų skaičiaus. Pagal 57-1 straipsnio 3 dalį kvota laikoma išnaudota, kai leidimų pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus skaičius pasiekia metinį limitą. Kvotos išnaudojimas paverčia darbdavio poreikį ne darbo rinkos argumentu, o leidimų sistemos uždarymo klausimu iki papildomo politinio-administracinio sprendimo. Darbo pagrindu atvykstančiam užsieniečiui pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą keliamos aiškios sąlygos:

  • darbdavys įsipareigoja įdarbinti ne trumpiau kaip 6 mėnesiams;
  • nustatoma visa darbo laiko norma;
  • mokamas 62 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkantis darbo užmokestis;
  • patvirtinama kvalifikacija arba bent 1 metų patirtis per pastaruosius 3 metus;
  • alternatyviai įsipareigojama mokėti ne mažiau kaip paskutinį paskelbtą vidutinį mėnesinį BDU. | Klausimas | Dydis arba terminas |
Naujienoje minima 2026 m. kvota24,7 tūkst.
Didžiausia galima metinė kvota1,4 proc. nuolatinių gyventojų
Papildomos kvotos lubosiki 20 proc. profesinės sąjungos narių, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis
Darbo sutarties minimumasne trumpiau kaip 6 mėnesiai
Prieglobsčio prašytojo įleidimo sprendimasper 48 valandas
Humanitarinis leidimasiki 1 metų arba iki 3 metų pagal 130-1 straipsnįPapildoma kvota pagal 57-1 straipsnio 31 dalį nėra automatinis „rezervas“ verslui. Ją gali inicijuoti tik abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu, ir tik vieną kartą per kalendorinius metus. Procedūra tokiu atveju yra siaura:
  • šakos kolektyvinės sutarties šalys teikia siūlymą socialinės apsaugos ir darbo ministrui;
  • Užimtumo tarnybos direktorius pateikia išvadą;
  • socialinės apsaugos ir darbo ministras sprendžia, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Migracijos politikos gairės paaiškina, kodėl ši kvota yra realus ribojimo instrumentas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ji apima visas profesijas, taikoma pirmą kartą atvykstantiems trečiųjų valstybių piliečiams ir nebesiejama su darbo rinkos testu. Tai reiškia, kad kvotos pabaiga vienodai spaudžia skirtingus sektorius, nebent jie turi šakos kolektyvinės sutarties mechanizmą. Įstatymas čia sąmoningai perkelia sprendimą iš individualaus darbdavio poreikio į metinį valstybės srauto valdymą. Prieglobsčio prašytojai yra kitas teisinis režimas. Pagal 5 straipsnio 3 dalį Migracijos departamentas per 48 valandas sprendžia dėl įleidimo į Lietuvą, kai prašymas pateiktas pasienyje, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto sienos kirtimo. Humanitarinis leidimas pagal 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 130-1 straipsnį taip pat nėra darbo kvotos pakaitalas. Jis siejamas su negalėjimu išvykti, grįžti į kilmės valstybę ar persekiojimu nedemokratinio režimo aplinkybėmis.

Pasekmės

Praktiškai labiausiai paveikiami darbdaviai, kurie planavo pirmą kartą atsivežti trečiųjų valstybių piliečius į nekvalifikuotą ar vidutinės kvalifikacijos darbą. Jų teisinė rizika yra ne sutarties sudarymas, o leidimo laikinai gyventi gavimo riba. Užsieniečiui svarbu atskirti tris kelius:

  • darbo pagrindą pagal 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnį;
  • humanitarinį pagrindą pagal 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 130-1 straipsnį;
  • prieglobstį, kurio pirminį įleidimo etapą reguliuoja 5 straipsnio 3 dalis. Jeigu kvota faktiškai pasiekta, tolesnis realus kelias yra papildomos kvotos siūlymas pagal 57-1 straipsnio 31 dalį. Tokį procesą gali išjudinti ne pavienis darbdavys, o šakos kolektyvinės sutarties šalys. Kitas scenarijus yra laukimas naujų kalendorinių metų kvotos. Tai ypač svarbu įmonėms, kurių personalo planai remiasi leidimais pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Procedūriškai artimiausias sekimo taškas yra socialinės apsaugos ir darbo ministro sprendimas dėl papildomos kvotos, jei šakos kolektyvinės sutarties šalys šiemet pateiks bendrą siūlymą.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Pateiktose ištraukose konkrečių iniciatorių pavardės nenurodytos; reguliavimą inicijavo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų rengėjai. Jų tikslai kito nuo palankesnių sąlygų investuotojams, inovatyviam verslui ir trūkstamų profesijų darbuotojams iki griežtesnės migracijos kontrolės dėl valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir nusikalstamumo rizikų. Pagrindiniai argumentai buvo darbo jėgos trūkumas, demografinės problemos ir ekonomikos skatinimas, tačiau saugumo krypties pataisose akcentuota būtinybė riboti riziką keliančių ar už tyčinius nusikaltimus nuteistų užsieniečių buvimą Lietuvoje, kartu išlaikant valstybės interesų ir užsieniečių teisių pusiausvyrą.

📄 Originalas — Lietuvos Respublikos prokuratūra
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis 🔗
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis Siekiant nustatyti tikslias įvykio, kai Kauno klinikose š. m. liepos mėn. pabaigoje mirė kūdikis, aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas…
Faktų patikra:
🟡 NepilnaBaudžiamojo kodekso 163 straipsnis reguliuoja piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ar pareigomis
⚪ NepatikrintaTyrime bus vertinama, ar tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos turėjo įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 163 straipsnis (statute)
163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar…
163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai…
31 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 2. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 3. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis: 1) kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą; 2) kad būtų sudarytos sąlygos vaikui iki 16 metų mokytis, parinkti dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programą savo vaikui iki 14 metų; 3) kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę; 4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 4. Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos išlieka, kai vaiką laikinai prižiūri kiti asmenys šio įstatymo 364 straipsnyje nustatytais atvejais. Straipsnio papildymas nauja 4 dalimi įsigalioja 2020-01-01. 5. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių. 6. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių jie neišsprendžia bendru sutarimu, pirmiausia turi spręsti pasinaudodami savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu kyla teisinis ginčas dėl vaiko tarp vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, tokį ginčą jie privalo siekti išspręsti pasinaudodami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) numatytu valstybės užtikrinamu neteisminiu taikinamuoju tarpininkavimu. 7. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, vadovaujasi tuo, kas vaikui yra geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgę, įvertindami vaiko amžių ir brandą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 8. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti. 9. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. 10. Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 147-1, 151-1, 189, 214, 218, 224-1 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2020 m. lapkričio 5 d. Nr…
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2020 m. lapkričio 5 d. Nr. XIII-3350 Vilnius     1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar kitaip itin žiauriai elgiantis arba tyčiojantis iš jo;“. 2. Papildyti 60 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511, 1521, 153, 162 straipsniuose, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas padarė nukentėjusio nepilnamečio artimasis giminaitis, šeimos narys ar kartu gyvenantis asmuo.“ 2 straipsnis. 1471 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 1471 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos.“ 2. Buvusią 1471 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 3. Pakeisti 1471 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“  3 straipsnis. 1511 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 1511 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ 2. Papildyti 1511 straipsnį nauja 4 dalimi: „4.
Analizė
Kūdikio atveju delsimas nėra buitinis apsisprendimas, jeigu jis atitolina pagalbą būklei, kuri kelia pavojų gyvybei.
Baudžiamosios teisės klausimas čia susiaurėja iki vieno patikrinimo: ar tėvų neveikimas tapo vaiko sveikatai pavojingos būklės teisiškai reikšminga sąlyga.

Esmė

Baudžiamoji riba čia eina ne per tragišką baigtį, o per tėvų pareigos veikti turinį ir delsimo kokybę. Ikiteisminis tyrimas turi atsakyti, ar medicininės pagalbos nesikreipimas prilygsta žiauriam pareigų nevykdymui pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį. Žinia susijusi su kūdikio mirtimi Kauno klinikose 2026 m. liepos pabaigoje ir pradėtu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo tėvų pareigomis. Teisinis klausimas bus sprendžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29, 31 ir 56 straipsnius bei Civilinio kodekso 3.163 straipsnį. - Baudžiamojo kodekso 163 straipsnis apima piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ar pareigomis, įskaitant vaiko palikimą be priežiūros ar panašų žiaurų elgesį.

  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato tėvų pareigą tinkamai prižiūrėti vaiką.
  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas apima pareigą rūpintis vaiko sveikata.
  • Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. | Norma | Teisinė reikšmė šiai situacijai |
BK 163 straipsnisbauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų
VTAPĮ 29 straipsnio 3 dalispareiga pranešti policijai ir ar Tarnybai apie vaiką, kuriam gali reikėti pagalbos
VTAPĮ 56 straipsnio 3 dalisnedelsiamas vaiko paėmimas, kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei

Teisinis vertinimas

Tyrimo ašis yra ne abstrakti tėvų klaida, o priežastinis ryšys tarp delsimo ir gyvybei pavojingos būklės. Jeigu delsimas kreiptis medicininės pagalbos buvo sąmoningas pareigų nepaisymas, jis gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas pareigomis. Tėvų pareigų turinys šiame kontekste siauras ir konkretus: vaiko sveikata, priežiūra ir saugi aplinka. Šios pareigos kyla iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies ir 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto. Kūdikio atveju delsimas nėra buitinis apsisprendimas, jeigu jis atitolina pagalbą būklei, kuri kelia pavojų gyvybei. - Tėvai turi pareigą tinkamai prižiūrėti vaiką.

  • Tėvai turi pareigą rūpintis vaiko sveikata.
  • Tėvai turi pareigą sudaryti saugią aplinką vaiko vystymuisi.
  • Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir prokuroras gali imtis priemonių vaikų teisėms užtikrinti pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškimas šioje situacijoje nėra vien informacinis dokumentas.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 2 dalį institucija privalo imtis priemonių, gavusi duomenų apie piktnaudžiavimą teisėmis ar pareigomis. Pagal 29 straipsnio 3 dalį pagrįstą informaciją turintis asmuo turi pranešti policijai ir ar Tarnybai. Procesinė naujienos reikšmė yra ankstesnio policijos atsisakymo panaikinimas. Tai reiškia, kad papildoma Tarnybos informacija pakeitė procesinį slenkstį: prielaidoms patikrinti jau būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalį už Baudžiamajame kodekse įtvirtintus pažeidimus atsakomybė taikoma Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso tvarka. Institucijų kompetencijos pasiskirstymas iš žinios ir normų yra aiškus.

  • Tarnyba pateikia informaciją ir inicijuoja vaiko teisių apsaugos priemonių taikymą.
  • Prokuroras organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą.
  • Policijos pareigūnai atlieka tyrimo veiksmus.
  • Esant realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba su policija gali veikti nedelsdama pagal 56 straipsnio 3 dalį.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus yra duomenų patvirtinimas, kad tėvų delsimas atitiko Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio požymius. Tokiu atveju praktinė pasekmė būtų baudžiamosios atsakomybės rizika iki penkerių metų laisvės atėmimo. Baudžiamosios teisės klausimas čia susiaurėja iki vieno patikrinimo: ar tėvų neveikimas tapo vaiko sveikatai pavojingos būklės teisiškai reikšminga sąlyga. Antrasis scenarijus yra duomenų nepakankamumas baudžiamajai atsakomybei, bet galimi vaiko teisių apsaugos veiksmai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 1 dalis leidžia taikyti civilinę, administracinę arba baudžiamąją atsakomybę pagal pažeidimo pobūdį. Tai svarbu šeimai, Tarnybai ir prokuratūrai, nes vienas faktinis elgesys gali būti vertinamas keliuose atsakomybės režimuose. Trečiasis scenarijus susijęs su kitais vaikais ar globos klausimais, jeigu tyrimas atskleistų platesnę grėsmę. Pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalį priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis Tarnyba ar prokuroras. Jeigu kiltų reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, 56 straipsnio 3 dalis numato nedelsiamą vaiko paėmimą ir perdavimą globoti Civilinio kodekso tvarka. Toliau procedūriškai lauktina tyrimo veiksmų dėl medicininės pagalbos delsimo, Tarnybos informacijos patikrinimo ir prokuroro procesinio sprendimo baudžiamojo proceso tvarka. Artimiausias dokumentas, kurio reikšmė bus lemiama, yra prokuroro arba tyrimą atliekančių pareigūnų sprendimas dėl surinktų duomenų pakankamumo pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. Siekta stiprinti vaikų apsaugą nuo smurto ir seksualinio išnaudojimo, įgyvendinti ES direktyvą bei JT Vaiko teisių komiteto rekomendacijas. Pagrindinis argumentas buvo būtinybė užkirsti kelią pavojų vaikams keliantiems asmenims dirbti ar savanoriauti su vaikais; pateikti dokumentai reikšmingų prieštaravimų neatskleidžia.

📄 Originalas — Atvira Klaipėda
Atleistas direktorius buvo teisus: nuostoliai jau išaugo daugiau nei milijonu 🔗
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas Pildosi vasarį uostamiesčio mero netikėtai, be priežasties atleisto VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) direktoriaus Gintaro Neniškio prognozė, išsakyta miesto Tarybos posėdžio metu. G…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 17 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Valstybės, kaip…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 17 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 31 d. inicijuoja sprendimus dėl viešųjų įstaigų (išskyrus likviduojamas), kurios neteikia viešųjų paslaugų ir (arba) neturi viešojo administravimo įgaliojimų, ir (arba) nėra įsteigtos siekiant užtikrinti ūkio subjektų ir jų veiklą reglamentuojančių ir (arba) prižiūrinčių viešojo administravimo subjektų bendradarbiavimą, kai jis yra būtinas veiksmingesniam viešojo administravimo įgaliojimų teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje įgyvendinimui, ir (arba) neturi atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijos, kurios pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statuso, pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba dalininko teisių ir pareigų perleidimo kitiems asmenims. 3. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 31 d. inicijuoja sprendimus dėl viešųjų įstaigų (išskyrus likviduojamas), kurios neteikia viešųjų paslaugų ir (arba) neturi viešojo administravimo įgaliojimų, ir (arba) nėra įsteigtos siekiant užtikrinti ūkio subjektų ir jų veiklą reglamentuojančių ir (arba) prižiūrinčių viešojo administravimo subjektų bendradarbiavimą, kai jis yra būtinas veiksmingesniam viešojo administravimo įgaliojimų teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje įgyvendinimui, ir (arba) neturi atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijos, kurios pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statuso, pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba dalininko teisių ir pareigų perleidimo kitiems asmenims. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios neteikia viešųjų paslaugų ir (arba) neturi viešojo administravimo įgaliojimų, ir (arba) nėra įsteigtos siekiant užtikrinti ūkio subjektų ir jų veiklą reglamentuojančių ir (arba) prižiūrinčių viešojo administravimo subjektų bendradarbiavimą, kai jis yra būtinas veiksmingesniam viešojo administravimo įgaliojimų teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje įgyvendinimui, ir (arba) neturi atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijos, kurios pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statuso, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos nuo 2025 m. lapkričio 1 d. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtų viešųjų įstaigų visuotiniuose dalininkų susirinkimuose vienas dalininkas turi vieną balsą, jeigu viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos viešosios įstaigos, kuriose valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina daugiau negu viena Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos suderina savo įstatus su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio nuostatomis ir pakeistus viešosios įstaigos įstatus ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoja Juridinių asmenų registre. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos viešosios įstaigos užtikrina, kad per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos viešosios įstaigos įstatai būtų suderinti su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir pakeisti viešosios įstaigos įstatai ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre. 8. Įsigaliojus šiam įstatymui, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, valdybos veikia iki savo kadencijos pabaigos arba, jeigu valdybos kadencijos nenumatytos, vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pasibaigus valdybos kadencijai arba suėjus vienų metų terminui nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, visuotinis dalininkų susirinkimas atrenka valdybos narius ir atnaujina valdybos sudėtį laikydamasis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytos tvarkos ir reikalavimų. 9. Įsigaliojus šiam įstatymui, per 3 darbo dienas viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba arba, jeigu viešosios įstaigos savininkė yra savivaldybė, savivaldybės meras pasirašytinai praneša viešosios įstaigos vadovui apie ketinimą neterminuotą darbo sutartį pakeisti terminuota darbo sutartimi. Terminuota darbo sutartis su viešosios įstaigos vadovu pasirašoma, jeigu viešosios įstaigos vadovas pateikia visuotiniam dalininkų susirinkimui, valdybai arba, jeigu viešosios įstaigos savininkė yra savivaldybė, savivaldybės merui rašytinį sutikimą keisti darbo sutarties su juo rūšį. Tokio sutikimo negavus per 20 darbo dienų nuo pranešimo viešosios įstaigos vadovui pateikimo dienos, viešosios įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų. 10. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir pareigas einantys 5 metus ar trumpiau, toliau eina savo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis 5 metų laikotarpis prilyginamas pirmajai kadencijai einant vadovo pareigas. 11. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir pareigas einantys ilgiau negu 5 metus, toliau eina savo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis 5 metų laikotarpis prilyginamas antrajai kadencijai einant vadovo pareigas. 12. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, kurie yra paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, toliau eina vadovo pareigas iki tos dienos, kai įgyja teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją. 13. Šio straipsnio 9–12 dalių nuostatos netaikomos tiems viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytos kituose tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. 14. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatos netaikomos viešųjų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu sąlygos, dėl kurių viešosios įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo viešosios įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju viešosios įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų. 15. Iki šio įstatymo įsigaliojimo parengtos ir patvirtintos viešųjų įstaigų veiklos strategijos galioja iki jose nurodytų galiojimo laikotarpių pabaigos. 16. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų įstaigų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūros tęsiamos tol, kol bus užbaigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 17. Vyriausybė ir kitos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Viešosios įstaigos vadovas 1. Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia jos vardu santykiuose su kitais asmenimis…
20 straipsnis. Viešosios įstaigos vadovas 1. Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia jos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro, pakeičia ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais, atlieka kitas personalo valdymo funkcijas. Viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu jį paskyrusio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nenustatyta kitaip, o kai viešoji įstaiga steigiama, – nuo viešosios įstaigos įregistravimo dienos. 2. Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už: 1) viešosios įstaigos finansinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą; 2) viešosios įstaigos finansines ataskaitas ar viešosios įstaigos metinę ataskaitą (toliau – metinė ataskaita) rengiančio asmens parinkimą ir (arba) paskyrimą; 3) teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie viešosios įstaigos ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos viešosios įstaigos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas ar metinę ataskaitą rengiančiam asmeniui; 4) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui; 5) duomenų apie viešosios įstaigos dalininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir duomenų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui; 6) metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas) arba metinės ataskaitos paskelbimą viešosios įstaigos interneto svetainėje; 7) sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas) arba metine ataskaita viešosios įstaigos buveinėje sudarymą; 8) visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą; 9) pranešimą viešosios įstaigos dalininkams apie įvykius, galinčius turėti poveikį viešosios įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimčiai; 10) viešosios įstaigos dalininkų apskaitą; 11) informacijos, kuri pateikiama apie viešosios įstaigos veiklą, nustatymą ir pateikimą visuomenei, viešų pranešimų paskelbimą; 12) esant viešojo administravimo subjekto, kuriam suteikti viešojo administravimo įgaliojimai administruoti viešosios įstaigos teikiamas viešąsias paslaugas, įpareigojimui, už teikiamų viešųjų paslaugų sąrašo sudarymą, viešųjų paslaugų aprašymų patvirtinimą ir paskelbimą; 13) viešosios įstaigos teikiamų administracinių paslaugų sąrašo sudarymą, administracinių paslaugų aprašymų patvirtinimą ir paskelbimą; 14) viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainų ir tarifų nustatymą visuotinio dalininkų susirinkimo arba valdybos nustatyta tvarka; 15) viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymą, išskyrus, kai viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymas įstatymu pavestas kitam subjektui; 16) viešosios įstaigos politikos personalo, rizikos valdymo, darbo užmokesčio ir (ar) kitose pasirinktose srityse patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą, jeigu tai nepavesta kolegialiam valdymo organui; 17) auditoriaus ar audito įmonės parinkimo organizavimą; 18) viešosios įstaigos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimą; 19) kitų viešosios įstaigos vadovo pareigų, nustatytų šiame įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose, atlikimą. 3. Darbo sutartį viešosios įstaigos vardu su viešosios įstaigos vadovu sudaro, pakeičia ar ją nutraukia viešosios įstaigos vadovą į pareigas skiriančio viešosios įstaigos organo (visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo), jeigu įstatymai nenustato kito vadovą į pareigas skiriančio ir iš jų atleidžiančio subjekto, įgaliotas asmuo. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas arba kolegialus valdymo organas priima sprendimą atleisti viešosios įstaigos vadovą iš einamų pareigų, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis laikoma nutraukta nuo sprendimo priėmimo momento, išskyrus, kai visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo sprendime nustatyta vėlesnė viešosios įstaigos vadovo atleidimo data. Su viešosios įstaigos, kuri pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nėra priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų ir kuri Juridinių asmenų registre yra įregistruota kaip nevyriausybinė organizacija, vadovu vietoj darbo sutarties gali būti sudaroma savanoriškos veiklos sutartis. 4. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovas į pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais – be konkurso. Viešosios įstaigos vadovas visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo sprendimu antrai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, jeigu pirmosios kadencijos laikotarpiu viešoji įstaiga pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus ir jeigu kiti viešųjų įstaigų vadovų skyrimą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Asmuo negali eiti tos pačios viešosios įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Konkursai į viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovas savo darbo viešojoje įstaigoje laikotarpiu ir 3 metus po darbo sutarties pasibaigimo privalo saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdamas viešosios įstaigos vadovu. 6. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovas ne rečiau kaip kartą per metus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teikti informaciją viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie jos nustatytų veiklos tikslų, rezultatų (rodiklių) pasiekimą ir atitiktį lūkesčiams. 7. Kandidatas į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Kandidatas į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovas yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Valdybos ar jos nario atšaukimas 1. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. 2…
18 straipsnis. Valdybos ar jos nario atšaukimas 1. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. 2. Paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu jis nedelsiant atšaukiamas iš valdybos. 3. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nepasibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs viešąją įstaigą. 4. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, nauji valdybos nariai skiriami į valdybą iki jos kadencijos pabaigos. Jeigu valdybos kadencijos laikotarpiu pasikeičia daugiau negu pusė valdybos narių, valdybos kadencija pasibaigia ir visuotinis dalininkų susirinkimas turi iš naujo patvirtinti valdybos sudėtį, išskyrus, kai iki valdybos kadencijos pabaigos yra likę mažiau negu vieni metai.
Analizė
Formulė be fiksuoto kilometro tarifo perkelia riziką nuo vežėjo į biudžetą: sąnaudoms augant, savivaldybė pirmiausia moka, o tik paskui aiškinasi priežastis.
Kai savivaldybės įmonės atlygis susietas su faktinėmis sąnaudomis ir 5 proc. rentabilumu, nuostolių augimas tampa dalininko kontrolės, o ne vien vadovo prognozių klausimu.

Esmė

KKT ginčas nėra vien apie prognozės pasitvirtinimą; jis kelia savivaldybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, kontrolės ir finansinės atskaitomybės klausimą. Teisinis mazgas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnį, 20 straipsnį ir Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį. - Naujienos faktas: po KKT direktoriaus atleidimo viešojo transporto nuostoliai pirmąjį pusmetį išaugo nuo 868 687,7 Eur iki 2,22 mln. Eur.

  • Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis leidžia savivaldybei būti viešosios įstaigos savininke ar dalininke, kai įstaiga teikia viešąsias paslaugas.
  • KKT 2019 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad įstaigos dalininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl savivaldybės vaidmuo nėra išorinis stebėtojas.
  • Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia jos vardu.
  • Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis vadovui priskiria finansinės apskaitos organizavimą, ataskaitų parengimą ir teisingos informacijos teikimą.
  • Dėl to teisinis klausimas yra ne tai, ar buvęs vadovas politiškai buvo teisus, o kas pagal teisę turi pagrįsti išaugusių sąnaudų struktūrą.

Teisinis vertinimas

Pateikti skaičiai rodo ne tarifų smulkmeną, o viešosios paslaugos finansavimo modelio pasikeitimą savivaldybės kontroliuojamoje sistemoje. | Rodiklis | 2025 m. I pusm. | 2026 m. I pusm. | Pokytis |

KKT kompensuoti nuostoliai868 687,7 Eur2,22 mln. Eurapie 2,5 karto
Lengvatinio vežimo kompensacijos5,102 mln. Eur6,804 mln. Eur+1,702 mln. Eur- Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį KKT vadovas turi užtikrinti apskaitą ir ataskaitų parengimą, tačiau ši norma nepadaro jo vienintelio politinio finansavimo sprendimų autoriaus.
  • Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį savivaldybės dalyvavimas pateisinamas viešųjų paslaugų teikimu, bet toks dalyvavimas reikalauja dalininko kontrolės.
  • KKT 2019 metų ataskaitoje jau buvo įvardyta grėsmė finansiniam stabilumui dėl didėjančių ridos sąnaudų ir mažų bilietų kainų.
  • Ta pati ataskaita perspėjo, kad 100 proc. sąnaudų kompensavimas iš miesto biudžeto gali didinti finansinę naštą.
  • Vadinasi, 2026 m. nuostolių šuolis nėra naujai atsiradusi rizika; ji buvo aprašyta savivaldybės tarybai teiktoje KKT ataskaitoje.
  • Jeigu vidaus sandorio atsiskaitymas grindžiamas faktinėmis sąnaudomis ir 5 proc. rentabilumu, savivaldybei tenka pareiga tikrinti sąnaudų pagrįstumą.
  • Formulė be fiksuoto kilometro tarifo perkelia riziką nuo vežėjo į biudžetą: sąnaudoms augant, savivaldybė pirmiausia moka, o tik paskui aiškinasi priežastis.
  • Tai ir yra aštriausia šios situacijos teisinė formulė: kai savivaldybės įmonės atlygis susietas su faktinėmis sąnaudomis ir 5 proc. rentabilumu, nuostolių augimas tampa dalininko kontrolės, o ne vien vadovo prognozių klausimu. | Vežėjas | 2025 m. gruodis, Eur/km be PVM | 2026 m. sausis, Eur/km be PVM |
„Kautra“1,952,15
TOKS1,361,42
„Klaipėdos paslaugos“2,532,68- Skirtumas tarp 1,42 Eur/km ir 2,68 Eur/km reiškia, kad pigiausio ir brangiausio vežėjo kaina sausį skyrėsi 1,26 Eur/km.
  • Toks skirtumas savaime nėra neteisėtumas pagal pateiktas normas, bet jis reikalauja ataskaitose parodyti sąnaudų priežastis.
  • Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustatė savivaldybių taryboms terminą iki 2025 m. spalio 31 d. inicijuoti sprendimus dėl tam tikrų viešųjų įstaigų pertvarkymo ar dalininko teisių perleidimo.
  • KKT atveju pateikti šaltiniai rodo viešosios paslaugos funkciją, todėl pagrindinis klausimas krypsta į valdymą ir finansinę kontrolę, ne į patį savivaldybės dalyvavimo leistinumą.
  • Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnis ir Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnis taikytini savivaldybės administracijos direktoriui ar valstybės tarnautojui, bet neapibrėžia VšĮ KKT vadovo atleidimo pagrindo.
  • Dėl to žinia apie „mero atleistą“ VšĮ vadovą pagal pateiktus šaltinius vertintina per VšĮ valdymo ir atskaitomybės režimą.

Pasekmės

Praktiškai ši situacija svarbi trims adresatams: KKT vadovui, savivaldybės tarybai ir mokesčių mokėtojams. KKT vadovo pareiga pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį yra parengti finansinius ir veiklos duomenis taip, kad būtų matoma nuostolių kilmė. Savivaldybės tarybai, kaip dalininkės funkcijas įgyvendinančiam subjektui pagal vietos akte patvirtintą KKT statusą, teks vertinti ne prognozės autorių, o sąnaudų mechanizmą. Jeigu 2026 m. antro pusmečio duomenys kartos pirmojo pusmečio kryptį, ginčas pereis į biudžeto asignavimų ir viešosios paslaugos modelio peržiūrą. Jeigu nuostolių šuolis bus paaiškintas lengvatomis, reikšmę turės 6,804 mln. Eur kompensacijų dydis ir tarybos sprendimų finansinis pagrindimas. Jeigu šuolį lems vežėjų sąnaudų formulė, svarbiausias dokumentas bus KKT metinė ataskaita ir joje pateikti duomenys apie ūkines operacijas. Toliau reikia laukti KKT 2026 m. metinių finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos pateikimo Juridinių asmenų registrui bei visuotiniam dalininkų susirinkimui pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Delfi
Kauno klinikose mirus kūdikiui prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą 🔗
Ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškime pateiktą informaciją bei konstatavus, kad turi būti imtasi visų galimų ir būtinų priemonių, pagal kurias gauti duomenys leistų…
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaPiktnaudžiavimas tėvų teisėmis ir pareigomis yra nusikalstama veika
🟡 NepilnaValstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sprendžia dėl vaikų paėmimo iš šeimos
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 132 straipsnis (statute)
132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas…
132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 144 straipsnis (statute)
144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo…
144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 163 straipsnis (statute)
163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar…
163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Analizė
Šio tyrimo branduolys nėra pati kūdikio mirtis, o priežastinis ryšys tarp tėvų neveikimo ir gyvybei pavojingos būklės.
Šioje byloje lemia ne tai, kad vaikas buvo nepagydomai sunkios būklės, o tai, ar iki ligoninės egzistavo tėvams atpažįstamas gyvybės pavojus ir reali galimybė kviesti pagalbą.

Esmė

Šio tyrimo branduolys nėra pati kūdikio mirtis, o priežastinis ryšys tarp tėvų neveikimo ir gyvybei pavojingos būklės. Baudžiamoji atsakomybė čia priklausys nuo to, ar delsimas kreiptis pagalbos virto nusikalstamu nerūpestingumu, pareigos rūpintis nevykdymu arba žiauriu elgesiu su vaiku. Faktinis pagrindas siauras: kūdikis į ligoninę pateko išsekęs, svėrė mažiau nei 2 kg, medicininių duomenų E. sveikatoje nebuvo, vėliau nustatytas Patau sindromas ir kūdikis mirė. Teisinis klausimas bus sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnį, 144 straipsnį, 158 straipsnį, 163 straipsnį ir 16 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pagal BK 132 straipsnio 1 dalį baudžiama, kai žmogaus gyvybė atimama dėl neatsargumo, o bausmė gali siekti laisvės atėmimą iki 4 metų. Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad asmuo padarinių nenumatė, nors pagal aplinkybes ir savybes galėjo bei turėjo juos numatyti. Todėl tyrimui nepakaks nustatyti, kad kūdikis sirgo Patau sindromu; reikės vertinti, ar tėvų delsimas mediciniškai prisidėjo prie būklės, pavojingos gyvybei. Patau sindromas gali aiškinti medicininę riziką, bet nepanaikina pareigos reaguoti į išsekimą ir nepakankamą maitinimą, jei pavojus buvo atpažįstamas. - Pagal BK 144 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas turėdamas pareigą rūpintis nepagelbėjo žmogui, kai grėsė pavojus jo gyvybei.

  • Pagal BK 158 straipsnį vertintinas mažamečio palikimas be būtinos priežiūros, kai tai daroma norint juo atsikratyti.
  • Pagal BK 163 straipsnį vertintinas piktnaudžiavimas tėvų pareigomis, kai vaikas ilgą laiką paliekamas be priežiūros ar panašiai žiauriai su juo elgiamasi. Tėvų atsakomybės riba eis per tris faktus: pareigą rūpintis, realią galimybę suteikti pagalbą ir padarinių numatomumą.

Jeigu įrodymai rodys tik pavėluotą reakciją be ryšio su mirtimi, BK 132 straipsnis silpnės, bet BK 144 straipsnis dar gali likti savarankiška kryptis. Jeigu bus nustatyta ilgesnė nepriežiūra, nepakankamas maitinimas ir sąmoningas pagalbos vengimas, tyrimas natūraliai artės prie BK 163 straipsnio. BK 158 straipsnis taikytinas siauriau, nes jo sudėtyje matomas tikslas atsikratyti vaiku, o tokį tikslą reikėtų įrodyti atskirai. | Norma | Veika | Sankcija |

BK 132 straipsnio 1 dalisNeatsargus gyvybės atėmimasareštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų
BK 144 straipsnisPalikimas be pagalbos, kai gresia pavojus gyvybeiviešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 158 straipsnisMažamečio palikimas be būtinos priežiūros norint atsikratytiviešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 163 straipsnisPiktnaudžiavimas tėvų pareigomis žiauriai elgiantis su vaikubauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metųVyriausybės išvadoje dėl BK 281 straipsnio projekto remiamasi tuo, kad BK 144 straipsnis apima ir situacijas, kai pareigą turintis asmuo nepagelbsti gyvybei grėsmingoje padėtyje.

Ši pozicija reikšminga ne dėl eismo įvykio, o dėl normos logikos: pareiga padėti gali kilti iš jau egzistuojančio rūpinimosi santykio. Kūdikio atveju toks santykis yra tėvų pareigų šerdis, todėl tyrimas pirmiausia tikrins ne moralinę kaltę, o baudžiamajai teisei pakankamą neveikimą. Šioje byloje lemia ne tai, kad vaikas buvo nepagydomai sunkios būklės, o tai, ar iki ligoninės egzistavo tėvams atpažįstamas gyvybės pavojus ir reali galimybė kviesti pagalbą.

Pasekmės

Praktiškai tyrimo eiga priklausys nuo medicininių duomenų, tėvų veiksmų chronologijos ir vaiko priežiūros istorijos nuo gimimo iki hospitalizavimo. Jeigu ekspertiniai duomenys patvirtins, kad ankstesnė pagalba būtų galėjusi pakeisti išsekimo eigą ar mirties riziką, stiprės BK 132 straipsnio kryptis. Jeigu mirties priežastis bus siejama vien su genetine liga, bet bus nustatyta pavojinga nepriežiūra, realesnės liks BK 144 arba BK 163 straipsnių kvalifikacijos. Jeigu paaiškėtų tik administracinė vaiko teisių apsaugos klaida dėl mirusio vaiko įtraukimo į paėmimo sprendimą, pateikti baudžiamieji šaltiniai jai savarankiškos baudžiamosios kvalifikacijos nesuteikia. Kam tai praktiškai svarbu:

  • tėvams, nes kvalifikacija skiria iki 2, 4 arba 5 metų laisvės atėmimo ribas;
  • likusiems vaikams, nes nepriežiūros faktai gali pagrįsti saugumo priemones šeimos atžvilgiu;
  • medikams ir vaiko teisių specialistams, nes jų pranešimai tampa įrodymų šaltiniu apie vaiko būklę ir pagalbos poreikį;
  • prokuratūrai, nes panaikintas atsisakymas pradėti tyrimą reiškia pareigą procesiniais veiksmais patikrinti alternatyvias baudžiamąsias kvalifikacijas. Toliau procedūriškai lauktinas ekspertinis vaiko mirties ir išsekimo priežasčių vertinimas, po kurio prokuroras spręs dėl įtarimų pagal konkrečius BK 132, 144, 158 arba 163 straipsnius.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — 77.lt
Mirus Kazimirai Prunskienei – prisiminimai apie pirmąją atkurtos Lietuvos Vyriausybės vadovę 🔗
Ketvirtadienį Lietuva neteko istorinės asmenybės Ketvirtadienį Lietuva neteko vienos ryškiausių Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio asmenybių – mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, profesorė, ekonomistė ir pirmoji atkurtosios Lietuvos…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų s 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.
Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.“
Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymas (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2020-11-14   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 101-4543, i. k. 1031010ISTA0IX-1789     LIETUVOS RESPUBLIKOS  LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO…
Suvestinė redakcija nuo 2020-11-14   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 101-4543, i. k. 1031010ISTA0IX-1789     LIETUVOS RESPUBLIKOS  LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMAS   2003 m. spalio 16 d. Nr. IX-1789 Vilnius   Pakeistas teisės akto pavadinimas: Nr. XI-1197, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 148-7565 (2010-12-18), i. k. 1101010ISTA0XI-1197   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1197, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 148-7565 (2010-12-18), i. k. 1101010ISTA0XI-1197   2 straipsnis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras 1. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (toliau – signataras) – tautos išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, kuris nustatyta tvarka 1990 m. kovo 11 d. užpildė vardinio balsavimo kortelę, joje pasirašė, balsavo už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir po juo pasirašė. 2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis). Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XI-1197, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 148-7565 (2010-12-18), i. k. 1101010ISTA0XI-1197   3 straipsnis. Signataro pažymėjimas ir ženklas 1.
Analizė
Signatarės mirtis aktyvuoja specialų viešosios pagarbos režimą, kuriame šeimos valia yra procedūros pradžia, o valstybė tampa vykdytoja.
Jeigu toks pageidavimas pareikštas, valstybė turi organizuoti ceremonialą, o ne tik kompensuoti pavienes išlaidas.

Esmė

Kazimiros Prunskienės mirtis pirmiausia kelia ne memorialinį, o kompetencijų klausimą: kas privalo organizuoti signatarės valstybės lėšomis vykdomą pagerbimą. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 1, 2, 13 ir 14 straipsnius. Žinios faktas teisiškai reikšmingas tiek, kiek K. Prunskienė buvo Kovo 11-osios Akto signatarė. Pagal Statuso įstatymo 2 straipsnio 1 dalį signataru laikomas deputatas, 1990 m. kovo 11 d. balsavęs už Aktą ir jį pasirašęs.

Teisinis vertinimas

Pagal Statuso įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, signatarui mirus, jo atminimas įamžinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad laidotuvės nėra vien šeimos privatus reikalas, jeigu artimieji pasinaudoja įstatyme numatyta teise. K. Prunskienės teisinis statusas čia svarbesnis už buvusias Ministro Pirmininko pareigas, nes laidotuvių pagrindas kyla iš signatarės statuso. Signatarės mirtis aktyvuoja specialų viešosios pagarbos režimą, kuriame šeimos valia yra procedūros pradžia, o valstybė tampa vykdytoja. - Pagal Statuso įstatymo 13 straipsnio 2 dalį signataro sutuoktinio, tėvų, įtėvių, vaikų ar įvaikių pageidavimu signatarai laidojami valstybės lėšomis.

  • Tuo pačiu pagrindu laidotuvės vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo ceremonialą.
  • Artimųjų pageidavimu laidotuves organizuoja Seimo valdybos sudaroma komisija.
  • Pagal Statuso įstatymo 13 straipsnio 3 dalį kapavietė ir antkapis tvarkomi pagal Vyriausybės patvirtintą Signataro antkapio atributiką. Vyriausybės nustatyta atminimo įamžinimo tvarka detalizuoja, kad pagerbimas apima ne tik laidojimą.

Pagal nutarimo „Dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo įamžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 ir 3 punktus galimos šios priemonės:

  • palaidojimo vietos tvarkymas;
  • gyvenimo, mokslo ir veiklos vietų paženklinimas;
  • atminimo įamžinimas leidybos ir vizualiojo meno priemonėmis;
  • gyvenimo ir veiklos dokumentų išsaugojimas;
  • jubiliejinių datų minėjimas. Finansinių garantijų požiūriu mirtis taip pat pakeičia rentos subjektą.

Pagal Statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį signataro renta nuo 2019 m. siekia 38,79 procento Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Pagal Statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį po signataro mirties teisę į našlių ir našlaičių rentą gali turėti sutuoktinis, vaikai ir įvaikiai. Vaikams ši teisė siejama su amžiumi, negalia arba mokymusi, bet šaltinyje nurodyta riba negali viršyti 24 metų. | Garantija | Dydis arba riba |

Valstybinė signataro renta pagal 2004 m. redakciją50 procentų Seimo nario pareiginės algos
Valstybinė signataro renta nuo 2019-01-0138,79 procento Seimo nario pareiginės algos
Pranešimas apie rentai reikšmingas aplinkybesper 10 dienų
Našlaičių rentos mokymosi ribane ilgiau kaip iki 24 metų

Pasekmės

Artimiausias praktinis scenarijus priklauso nuo artimųjų pageidavimo dėl valstybės lėšomis vykdomo laidojimo ir Seimo valdybos komisijos. Jeigu toks pageidavimas pareikštas, valstybė turi organizuoti ceremonialą, o ne tik kompensuoti pavienes išlaidas. Antakalnio kapinių Signatarų kalnelis derėtų su šaltiniuose numatytu kapavietės ir antkapio tvarkymo režimu. Vėliau atskirai gali būti sprendžiamos atminimo lentų, leidybos, dokumentų saugojimo ar jubiliejinių minėjimų priemonės. Rentų klausimu galimi gavėjai turėtų veikti pagal Seimo kanceliarijos procedūrą, kuri nurodyta Vyriausybės nutarime dėl rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatų. Procedūriškai toliau lauktinas artimųjų valios formalizavimas, Seimo valdybos komisijos sudarymas ir oficialus atsisveikinimo bei laidotuvių ceremonialo paskelbimas.

Šaltiniai:
📄 Originalas — kauno.diena.lt
Konservatorių lyderis: tai – skambutis socdemams imtis veiksmų 🔗
„Jeigu mes dabar einame pirmi su iniciatyva, tai turbūt skambutis ir socialdemokratams ilgai nelaukti ir paruošti praktinius dalykus. Aišku, būtų gerai visiems dar susėsti ir pasišnekėti. Ir vėlgi, kad tai eitų iš tyrimų, apklausų…
Faktų patikra:
🔴 PaneigtaPagalbinio apvaisinimo paslaugos siūloma teikti vienišoms moterims ir poroms be santuokos, kartu gyvenantioms ne mažiau nei vienerius metus, jei nevaisingumo diagnozė mediciniškai pagrįsta.
⚪ NepatikrintaPagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas įveikė pirmąjį Seimo balsavimą.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė 1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. 2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų…
20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė 1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. 2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas viceministras. Nr. IX-1065, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 18 straipsnis (statute)
Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka 1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl…
Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka 1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerija, veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-1371, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038   2. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus. 3. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)   19 straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymas Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2559, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)   20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė 1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. 2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas viceministras. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01) Nr. IX-1065, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)   201 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę teikti…
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Analizė
Demografinis susitarimas taps valstybine politika tik tada, kai politinis parašas virs teisėkūros iniciatyva, paskelbtu projektu ir balsavimu Seime.
Frakcijų pažadai nėra teisinis mandatas balsuoti.

Esmė

Partijų susitarimas dėl demografijos pats nesukuria teisės normų; jo teisinė vertė atsirastų tik per subjektus, turinčius iniciatyvos teisę. Šis klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį, Vyriausybės įstatymo 20 straipsnį ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 straipsnį. Naujienos faktas yra siauras: TS-LKD frakcija parengė susitarimo projektą 2026–2040 metams, o dalis politikų ragina valdžią jį paversti praktiniais sprendimais. Teisiškai tai reiškia ne pareigą pritarti partijų tekstui, o pareigą pasirinkti formalią teisėkūros kryptį, jeigu norima keisti paramą būstui, šeimos politiką, migraciją ar paslaugas. - Konstitucijos 68 straipsnis iniciatyvos teisę Seime suteikia Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir 50 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių.

  • Vyriausybės įstatymo 20 straipsnis leidžia Vyriausybei teikti Seimui įstatymų ir Seimo nutarimų projektus.
  • Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 straipsnis reikalauja teisėkūros iniciatyvas skelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje.

Teisinis vertinimas

TS-LKD frakcijos parengtas politinis projektas gali būti pradinis tekstas, bet ne galutinis teisinis mechanizmas. Jeigu jį teikia Seimo nariai, pakanka Konstitucijos 68 straipsnio suteiktos iniciatyvos teisės, tačiau toliau galioja Konstitucijos 69 straipsnio priėmimo tvarka. Jeigu iniciatyvą perima Vyriausybė, jos vaidmuo tampa griežčiau formalizuotas. Pagal Vyriausybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalį Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. - Vyriausybė turi apsispręsti kolegialiai.

  • Seime jai atstovauja Ministras Pirmininkas, įgaliotas ministras arba viceministras.
  • Pagal Vyriausybės darbo reglamento 109 punktą atstovas dalyvauja komitetuose ir negali iš esmės keisti Vyriausybės projekto principinių nuostatų.
  • Pagal reglamento 110 punktą ministras ar ministro pavedimu valstybės tarnautojas privalo dalyvauti Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje, kai yra kviečiamas. | Klausimas | Taikoma taisyklė |
Kas gali pradėti įstatymo projektąKonstitucijos 68 straipsnis
Kaip Vyriausybė teikia projektąVyriausybės įstatymo 20 straipsnis
Kaip priimami įstatymaiKonstitucijos 69 straipsnis
Piliečių iniciatyvos slenkstis50 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečiųDemografijos susitarimas be teisės akto projekto liktų politiniu dokumentu, nes Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnis reguliuoja teisėkūros stadijas, o ne partijų deklaracijų politinį svorį. Todėl Kasčiūno raginimas socialdemokratams „paruošti praktinius dalykus“ teisiškai reiškia projektų, motyvų ir reguliavimo principų parengimą pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 straipsnį. Aštri šios situacijos formulė yra tokia: demografinis susitarimas taps valstybine politika tik tada, kai politinis parašas virs teisėkūros iniciatyva, paskelbtu projektu ir balsavimu Seime. Tai ypač svarbu paramos pirmajam būstui ir paslaugų plėtros klausimams, nes tokios priemonės negali būti įgyvendinamos vien frakcijų susitarimu. CŽA kalėjimo temos dalis pagal pateiktus šaltinius vertintina tik per institucijų kompetencijos ribas. Jei valdantieji rinktųsi Vyriausybės kelią, taikytini Vyriausybės sprendimų priėmimo ir atstovavimo Seime reikalavimai, įskaitant Vyriausybės įstatymo 20 straipsnį ir Vyriausybės darbo reglamento 109–111 punktus. Apkaltos politinio palaikymo klausimas pagal pateiktus šaltinius taip pat neatsako į patį apkaltos standartą. Matoma tik tai, kad Seimo nariai pagal Konstitucijos 59 straipsnį vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais ir sąžine, todėl frakcijų pažadai nėra teisinis mandatas balsuoti.

Pasekmės

Realistiškai galimi trys keliai. Pirmasis kelias – Seimo narių projektai, kuriuos inicijuoja frakcijos pagal Konstitucijos 68 straipsnį ir kurie priimami pagal Konstitucijos 69 straipsnį. Antrasis kelias – Vyriausybės projektas, kuriam reikia Vyriausybės nutarimo pagal Vyriausybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. Tokiu atveju socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės pozicija taptų ne politine reakcija, o oficialiu teisėkūros veiksmu. Trečiasis kelias – teisėkūros iniciatyvos paskelbimas Teisės aktų informacinėje sistemoje pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 straipsnį. Tai leistų matyti reguliavimo principus, motyvus, projekto rengimo priežastis, tikslą ir galimus rengimo terminus. Praktiškai tai svarbu jaunoms šeimoms, 18–35 metų asmenims, grįžtantiems Lietuvos piliečiams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų teisės atsirastų tik priėmus konkrečius teisės aktus. Toliau reikia laukti, ar iki 2026 m. rudens bus paskelbta teisėkūros iniciatyva Teisės aktų informacinėje sistemoje, ar Vyriausybė priims nutarimą dėl Seimui teikiamo projekto.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Diena.lt
Vilniaus miesto tarybos posėdis dėl šiukšlių krizės neįvyko: susirinko per mažai narių 🔗
„Atsižvelgiant į tai, kad posėdžiui užsiregistravo 15 tarybos narių, kvorumo nėra, posėdis negali būti teisėtas ir laikomas neįvykusiu. Tai ačiū, kad atvykote“, – po tarybos narių registracijos posėdžiui sakė Vilniaus miesto meras Valdas…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Savivaldybės tarybos posėdžiai 1. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. 2. Pirmąjį naujai…
14 straipsnis. Savivaldybės tarybos posėdžiai 1. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. 2. Pirmąjį naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 3 dienas paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje, kuriam pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, svarstomas tik vienas klausimas – renkamas savivaldybės meras. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas posėdžio nešaukia, tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus dviejų savaičių terminui po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys. 3. Kitus savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. 4. Apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys raštu praneša visiems tarybos nariams ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. 5. Savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, valdyba, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administratorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. 6. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Savivaldybės tarybos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, – kitą dieną po jų viešo paskelbimo, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 7. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – administratoriaus paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui. 8. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. 9. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. 10. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybių…
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją; 3) savivaldybės mero (toliau – meras) atskaitingumo savivaldybės tarybai; 4) atsakomybės savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai, meras už savo veiklą atsako ir atsiskaito savivaldybės bendruomenei; 5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; 6) savivaldybių ir valstybės interesų derinimo; 7) savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai savivaldybės bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 8) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant savivaldybės reikalus. Savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus; 9) veiklos viešumo ir skaidrumo. Informacija apie savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus yra vieša. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės valdomas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių įstatus, ne mažiau kaip 5 paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, metinius pranešimus ir (ar) veiklos ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės administracijos gaunamą paramą (paramos teikėją (-us), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla; 10) plėtros ir veiklos planingumo. Savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai; 11) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės institucijos ir įstaigos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją privalo įvertinti ir motyvuotai atsakyti savivaldybės gyventojams ar jų atstovams į jų pateiktus pasiūlymus; 12) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; 13) subsidiarumo. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi. II SKYRIUS SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Savivaldos principai Savivalda realizuojama vadovaujantis šiais principais: 1) savivaldybės ir valstybės interesų derinimo; 2) tiesioginio…
2 straipsnis. Savivaldos principai Savivalda realizuojama vadovaujantis šiais principais: 1) savivaldybės ir valstybės interesų derinimo; 2) tiesioginio toje savivaldybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose ir peticijose; 3) savivaldos institucijų bei jų pareigūnų atskaitingumo gyventojams; 4) viešumo ir reagavimo į gyventojų nuomonę; 5) teisėtumo ir socialinio teisingumo; 6) ekonominio savarankiškumo; 7) žmogaus teisių ir laisvių gerbimo.
Analizė
Kvorumas čia yra teisėtumo sąlyga, o ne procedūrinis nepatogumas, kurį galima kompensuoti komiteto diskusija.
Komiteto posėdis gali parengti ar patikrinti informaciją, bet jis negali tyliai perimti tarybos kompetencijos balsuoti dėl administracijos įpareigojimo.

Esmė

Klausimas nėra, ar komiteto posėdis politiškai pakeitė tarybos posėdį, bet ar jis galėjo pakeisti tarybos sprendimo priėmimo formą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį taryba įgaliojimus įgyvendina kolegialiai posėdžiuose, o pagal 17 straipsnio 1 dalį posėdis teisėtas tik dalyvaujant daugiau kaip pusei išrinktų tarybos narių. Naujienos faktas toks: į neeilinį Vilniaus miesto tarybos posėdį užsiregistravo 15 narių, nors teisėtam posėdžiui reikėjo 26. Dėl to neatsirado forumas, kuriame pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 15 dalį būtų galima priimti sprendimą balsų dauguma. - Taikomos normos: Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1–3 dalys, 17 straipsnio 1, 14 ir 15 dalys, 21 straipsnio 1–4 dalys, 42 straipsnis.

  • Tarybos nario teisių kontekstas kyla ir iš pateiktų išvadų dėl Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio, kuriame minimos teisės siūlyti klausimus, rengti projektus, gauti informaciją ir dalyvauti diskusijose.

Teisinis vertinimas

Kvorumas čia yra teisėtumo sąlyga, o ne procedūrinis nepatogumas, kurį galima kompensuoti komiteto diskusija. Kai užsiregistruoja 15 narių vietoj 26, taryba negali pereiti prie svarstymo ir balsavimo, nes Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies slenkstis nepasiektas. | Procedūra | Teisinis slenkstis arba terminas |

Tarybos posėdžio teisėtumasdaugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių; šiuo atveju nurodyta 26
Faktinis dalyvavimas15 užsiregistravusių narių
Pranešimas apie tarybos posėdįne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas pagal 17 straipsnio 14 dalį
Komiteto darbotvarkė ir pranešimasne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas pagal 21 straipsnio 3 dalįKomitetas pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį priima rekomendacinius sprendimus. Tai reiškia, kad Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto informacijos išklausymas negalėjo pakeisti tarybos sprendimo projekto dėl administracijos įpareigojimo. Komiteto sprendimus meras, administracija ir savivaldybės valdomos įmonės turi apsvarstyti ir pranešti svarstymo rezultatus komitetui. Tačiau ši pareiga nėra tapati tarybos sprendimo privalomumui, nes 16 straipsnio 1 dalis sprendimų priėmimą sieja su tarybos posėdžiais. - Mero pareiga pagal 17 straipsnio 14 dalį yra pranešti apie posėdžio laiką, klausimus ir sprendimų projektus nustatytu terminu.
  • Tarybos narių veikimas vertinamas per dalyvavimo, klausimų inicijavimo, informacijos gavimo ir diskusijų teises.
  • Administracijos pareiga galėtų kilti tik iš priimto tarybos sprendimo arba iš komiteto rekomendacijos apsvarstymo režimo. LVAT 2020 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020 lemia ribą reglamentui: taryba gali reguliuoti svarstymo tvarką, bet turi paisyti Konstitucijos ir VSĮ. Šiai situacijai tai reiškia, kad vietos reglamentas gali detalizuoti organizavimą, tačiau negali paneigti 17 straipsnio 1 dalies kvorumo ir tarybos narių teisių veiksmingo įgyvendinimo. Komiteto posėdis gali parengti ar patikrinti informaciją, bet jis negali tyliai perimti tarybos kompetencijos balsuoti dėl administracijos įpareigojimo. Tarybos daugumos neatvykimas, jeigu jis buvo suderintas, pagal pateiktus šaltinius savaime nesukuria atskiros sankcijos, bet faktiškai blokuoja kolegialų sprendimo priėmimą.

Pasekmės

Praktiškai sprendimo projektas dėl atliekų krizės plano liko nepriimtas, nes neįvyko teisėtas posėdis. Tai svarbu tarybos nariams, siekiantiems informacijos ir administracijos įpareigojimo, nes jų veiksmai turi būti kartojami teisėto posėdžio formoje. Gyventojams tai reikšminga per Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnį, nes savivaldybė turi sudaryti sąlygas informuoti, konsultuotis, viešinti konsultacijų rezultatus ir įtraukti į sprendimų priėmimą. Vis dėlto gyventojų dalyvavimo norma nepakeičia tarybos balsavimo taisyklės, kai reikalingas sprendimas dėl administracijos veiksmų. - Vienas scenarijus: klausimas grįžta į planinį 2026 m. rugpjūčio 26 d. tarybos posėdį, jei jis įtraukiamas į darbotvarkę su sprendimo projektu.

  • Kitas scenarijus: klausimas toliau nagrinėjamas komitete, tačiau jo rezultatas lieka rekomendacinis pagal 21 straipsnio 1 dalį.
  • Trečias scenarijus: tarybos nariai naudojasi informacijos gavimo ir paklausimų teisėmis, minimomis šaltiniuose dėl 24 straipsnio, atskirai nuo neįvykusio balsavimo. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas yra iki 2026 m. rugpjūčio 26 d. laukti darbotvarkės ir sprendimo projekto paskelbimo bei pranešimo tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — MadeinVilnius.lt
Griežtas TS-LKD sprendimas: nedalyvaus opozicijos posėdyje dėl Vilniaus atliekų krizės 🔗
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nedalyvaus penktadienį opozicijos inicijuotame neeiliniame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje dėl atliekų tvarkymo situacijos. „Frakcijos vertinimu, šis tarybos…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Tarybos nario pareigos Tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3)…
23 straipsnis. Tarybos nario pareigos Tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; 4) nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui; 5) ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario pareigos Tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto…
23 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario pareigos Tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; 4) nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui; 5) nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Valdyba Taryba gali nuspręsti savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti kolegialią vykdomąją instituciją - valdybą ir nustatyti jos narių skaičių…
10 straipsnis. Valdyba Taryba gali nuspręsti savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti kolegialią vykdomąją instituciją - valdybą ir nustatyti jos narių skaičių. Su šios institucijos nariais darbo sutartis nesudaroma. Atskirais įstatymuose nurodytais atvejais sudaryti valdybą gali būti privaloma, o jos sudėtis reglamentuota. Jeigu valdyba sudaroma, į ją pagal pareigas įeina meras ir mero pavaduotojas. Valdybos narių kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų jos narių. Valdybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista valdybos sprendimu, pasiūlius valdybos nariams, savivaldybės kontrolieriui ar apskrities viršininkui. Valdybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo meras ir posėdžių sekretorius. Valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Valdybos sprendimai įsigalioja po jų pasirašymo. Valdybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valdybos sprendimus pasirašo meras. Valdybos sprendimus tarybos savarankiškosios kompetencijos klausimais privalo pasirašyti meras. Meras turi teisę nepasirašyti valdybos sprendimų, susijusių su valstybės deleguotomis funkcijomis, jeigu jie prieštarauja įstatymams. Piliečių ir organizacijų teises pažeidžiantys mero veiksmai dėl sprendimo nepasirašymo gali būti skundžiami teisme. Taryba gali 1/3 tarybos narių iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą visa valdyba, jeigu ši sudaroma, arba atskiru valdybos nariu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Kai pareiškiamas nepasitikėjimas, valdyba ar atskiras jos narys privalo iš pareigų atsistatydinti. Jeigu sprendimas pareikšti nepasitikėjimą nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų. Valdybos įgaliojimai pratęsiami ir po tarybos narių rinkimų iki naujos valdybos sudarymo.
Analizė
Atliekų krizės teisinis branduolys nėra frakcijos taktika, o kompetencijos riba tarp tarybos kontrolės ir operacinio atliekų sistemos valdymo.
Atliekų krizėje sprendimų centras turi būti ten, kur įstatymas padeda atsakomybę: savivaldybė užtikrina sistemą, administratorius tikrina sutartis, o taryba kontroliuoja taisyklių vykdymą.

Esmė

Atliekų krizės teisinis branduolys nėra frakcijos taktika, o kompetencijos riba tarp tarybos kontrolės ir operacinio atliekų sistemos valdymo. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, 30 straipsnio 1–3 dalis, 31 straipsnio 1–2 dalis, 305 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1–2 dalis. Naujienos faktas siauras: TS-LKD frakcija nedalyvauja opozicijos inicijuotame neeiliniame tarybos posėdyje dėl Vilniaus atliekų situacijos. Teisiškai aktualu tai, ar taryba turi gauti informaciją apie VAATC, VASA ir „Energesman“ sprendimus, kai savivaldybei tenka sistemos funkcionavimo pareiga.

Teisinis vertinimas

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir užtikrina jų funkcionavimą. Todėl tarybos posėdžio objektas gali būti teisėtas, jei jis nukreiptas į sistemos veikimą, finansines pasekmes ir kontrolę, o ne į sutarties ginčo perrašymą politiniu sprendimu. - Savivaldybės pareigos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį: organizuoti sistemą, užtikrinti jos funkcionavimą, administruoti paslaugos teikimą.

  • Tarybos pareigos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį: patvirtinti atliekų tvarkymo taisykles, reglamentuojančias sistemos organizavimą ir paslaugų teikimą.
  • Savivaldybės institucijų pareiga pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį: kontroliuoti, kaip vykdomi taisyklėse nustatyti reikalavimai.
  • Administratoriaus funkcijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį: konkurso organizavimas, sutartinių įsipareigojimų tikrinimas, rinkliavos ar įmokos apskaičiavimo pateikimas savivaldybei. VAATC, kaip sistemos administravimo grandis, gali veikti tik pagal jam pavestas funkcijas, nes Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis sieja jo pareigas su steigimo dokumentais, sutartimi ar administraciniu aktu.

Tai reiškia, kad tarybos informavimas apie sprendimus ir jų finansinį pagrindą yra derinamas su įstatymo logika, jeigu taryba tikrina savivaldybės funkcijos vykdymą. Tarybos kontrolė negali pakeisti operacijų vadovo ar administratoriaus techninių sprendimų, bet gali reikalauti paaiškinti jų teisėtą pagrindą ir kainodaros poveikį. Atliekų krizėje sprendimų centras turi būti ten, kur įstatymas padeda atsakomybę: savivaldybė užtikrina sistemą, administratorius tikrina sutartis, o taryba kontroliuoja taisyklių vykdymą. Aplinkos ministerijos vaidmuo pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1–2 dalis yra politikos formavimas, laikinojo laikymo ir tvarkymo reglamentavimas, reikalavimų įgyvendinimo kontrolė ir institucijų veiklos koordinavimas. Taigi ministerija nėra tiesioginis Vilniaus tarybos posėdžio pakaitalas, bet gali koordinuoti, kai krizė peržengia vien operacinį ginčą. | Dydis ar terminas | Reikšmė situacijai |

Iki 40 tūkst. tonų atliekųNurodo galimą operacinės rizikos mastą MBA gamykloje
Apie 18 mln. eurų žalaGalimas reikalavimas „Energesman“, jei VAATC jį pagrįs
20 mln. eurų rezervaiGalimas VAATC nuostolių padengimo šaltinis
Iki vasario 1 dienosAtliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 19 dalyje nustatytas sutarčių sudarymo terminas nurodytoms finansavimo sutartimsPagal pateiktą Vyriausybės poziciją, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.

Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, nurodyti šaltinyje dėl projekto Nr. XIIIP-2157, lemia, kad savivaldybių savarankiškumas pagal įstatymų apibrėžtą kompetenciją negali būti paneigtas. Šiai situacijai tai reiškia, kad Vilniaus taryba gali naudoti kontrolės mechanizmus savo kompetencijos ribose, bet negali perimti VAATC operacinės funkcijos vien politiniu balsavimu.

Pasekmės

Praktiškai tolesnė eiga priklausys nuo to, ar tarybos posėdis priims informavimo ir kontrolės pobūdžio sprendimą. Jeigu toks sprendimas bus priimtas, savivaldybės administracija, VAATC ar kiti pavesti subjektai turės pateikti informaciją apie priimtus sprendimus, jų pagrindimą ir finansines pasekmes. - Gyventojams aktualiausia, ar atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga išliks nenutrūkstama.

  • Savivaldybei aktualiausia, ar ji gali įrodyti, kad vykdo Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio pareigą užtikrinti sistemos funkcionavimą.
  • VAATC aktualiausia, ar jo veiksmai atitinka pavestas administravimo ir sutartinių įsipareigojimų kontrolės funkcijas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnį.
  • „Energesman“ aktualiausia, ar ginčas dėl MBA gamyklos valdymo ir galimos žalos bus sprendžiamas teisme, o ne tarybos politiniu vertinimu. Jeigu TS-LKD nedalyvavimas neleis pasiekti reikalingo politinio rezultato, teisinė atsakomybė už atliekų sistemos funkcionavimą vis tiek liks savivaldybės kompetencijos lauke.

Jeigu posėdis įvyks ir sprendimas bus priimtas, kitas procedūrinis taškas bus konkretaus informavimo dokumento arba savivaldybės institucijų atsakymo laukimas per pačiame sprendime nustatytą terminą.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Palangos miesto laikraštis
Palangos paplūdimiuose – reidas: pričiupti čeburekų pardavėjai | Palangos Tiltas 🔗
Palangos paplūdimiuose – reidas: pričiupti čeburekų pardavėjai Palangos miesto savivaldybė pranešė, kad ketvirtadienį paplūdimiuose surengti patikrinimai, kurių metu nustatyti nelegalūs prekeiviai. Kaip pranešama, „Palangos viešosios…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaIšnešiojamoji prekyba čeburekais, rūkyta žuvimi ir kitais maisto produktais Palangos paplūdimiuose yra draudžiama
🟡 NepilnaNelegalios išnešiojamosios prekybos pažeidėjams surašomi administracinio nusižengimo protokolai ir skiriamos piniginės baudos
⚪ NepatikrintaNelegali paplūdimio prekyba pažeidžia maisto saugos reikalavimus ir gali kelti riziką vartotojų sveikatai
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 154 straipsnis (statute)
154 straipsnis. Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo…
154 straipsnis. Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki aštuoniasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 152 straipsnis (statute)
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 154 straipsnis…
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 154 straipsnis. Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. 155 straipsnis. Pirkėjų ir klientų apgaudinėjimas 1. Pirkėjų ir klientų apgaudinėjimas sveriant, padidinant nustatytas prekių ar paslaugų kainas ar tarifus, nesilaikant teisės aktuose nustatytų kainų nurodymo reikalavimų arba kitoks jų apgaudinėjimas parduodant prekes ar teikiant paslaugas užtraukia baudą juridinių asmenų darbuotojams, taip pat asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą įmonių darbuotojams, taip pat asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 156 straipsnis. Teisės aktuose nustatyta tvarka nepaženklintų prekių pateikimas rinkai, tiekimas rinkai, pardavimas vidaus rinkoje, taip pat neteisingos informacijos apie prekę pateikimas 1.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 64, 99, 108, 109, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „127 straipsnis. Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine…
9 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „127 straipsnis. Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla 1. Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturiasdešimt iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. 3. Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, panaudojant šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki keturių tūkstančių eurų. 4. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. 5. Pagal šį straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.“
Analizė
Čeburekas paplūdimyje tampa administracinės atsakomybės objektu ne dėl produkto rūšies, o dėl to, kad pardavėjas į viešąją prekybos vietą ateina be savivaldybės leidimo režimo.
Šio reido sankcijų branduolys yra ne alkoholio kontrolė, o prekyba viešojoje vietoje be leidimo ir prieš savivaldybės nustatytą paplūdimio tvarką.

Esmė

Palangos reido teisinė ašis nėra čeburekų pardavimo faktas, o leidimu grįstos prekybos viešojoje vietoje modelio pažeidimas. Atsakomybė sprendžiama per savivaldybės nustatytų prekybos viešosiose vietose taisyklių ir administracinės sankcijos ryšį. Naujienoje nurodyta, kad paplūdimiuose nustatyti aštuoni asmenys, vykdę nelegalią išnešiojamąją prekybą maisto produktais. Taikytinos normos yra Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnis ir ANK 2 straipsnis. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia savivaldybės tarybai nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą. ANK 154 straipsnio 1 dalis už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą numato baudą nuo 16 iki 30 eurų.

Teisinis vertinimas

Paplūdimys šioje situacijoje veikia kaip savivaldybės reguliuojama viešoji erdvė, kurioje prekyba priklauso nuo tarybos nustatytos tvarkos ir leidimo režimo. Čeburekų išnešiojimas be leidimo nėra tik rinkliavos nesumokėjimas; tai paties teisėto patekimo į reguliuojamą prekybos režimą nebuvimas. - Prekiautojas turi veikti tik pagal savivaldybės tarybos nustatytą prekybos viešosiose vietose tvarką.

  • Leidimo išdavimas gali būti vietinės rinkliavos objektas pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
  • Pažeidimas kvalifikuotinas pagal ANK 154 straipsnį, jeigu nustatoma, kad pažeistos būtent prekybos viešosiose vietose taisyklės.
  • Pagal ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis atsakomybė galima tik esant kaltei ir veikos atitikčiai kodekso požymiams.
  • Pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį už tą pačią veiką negalima skirti antros administracinės nuobaudos. | Norma | Pirmas pažeidimas | Pakartotinis pažeidimas |
ANK 154 straipsnis16–30 Eur30–80 Eur
ANK 152 straipsnisįspėjimas arba 30–60 Eur individualiai veiklai60–120 Eur individualiai veiklai
ANK 168 straipsnio 7 dalis390–780 Eur už prekybą alkoholiu be licencijosšioje žinioje netaikoma, nes alkoholiu neprekiautaŠešiems asmenims policijos pareigūnai vietoje surašė protokolus ir skyrė baudas, todėl jų atvejais procedūra jau perėjo į individualių nuobaudų stadiją. Dviejų asmenų medžiagos perdavimas savivaldybės administracijai rodo kitą procesinį kelią: faktai užfiksuoti, tačiau nuobaudos klausimą spręs savivaldybės administracija. Palangos paplūdimių taisyklių 36 punktas nustato, kad jų laikymąsi kontroliuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys, o 37 punktas nukreipia į administracinę atsakomybę teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolieriai fiksuoja vietos taisyklių pažeidimą, o policijos pareigūnai pagal žinioje nurodytą eigą gali vietoje surašyti protokolus. Alkoholio aplinkybė šiame reide teisiškai siaurina galimą kvalifikavimą. Kadangi savivaldybė nurodė, jog alkoholiniais gėrimais neprekiauta, ANK 168 straipsnio 7 dalies 390–780 eurų sankcija už prekybą alkoholiu be licencijos iš šios situacijos eliminuojama. Šio reido sankcijų branduolys yra ne alkoholio kontrolė, o prekyba viešojoje vietoje be leidimo ir prieš savivaldybės nustatytą paplūdimio tvarką. Čeburekas paplūdimyje tampa administracinės atsakomybės objektu ne dėl produkto rūšies, o dėl to, kad pardavėjas į viešąją prekybos vietą ateina be savivaldybės leidimo režimo.

Pasekmės

Praktiškai šeši nubausti asmenys susiduria su 16–30 eurų baudos rėžiu, jeigu tai pirmas ANK 154 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Jeigu nustatomas pakartotinumas, baudos rėžis didėja iki 30–80 eurų pagal ANK 154 straipsnio 2 dalį. Dviejų asmenų padėtis dar priklauso nuo savivaldybės administracijos sprendimo, nes medžiaga tik perduota administracinei teisenai pradėti ir nuobaudai spręsti. Savivaldybei ši situacija svarbi kaip leidimų ir vietinių rinkliavų sistemos įgyvendinimas, o ne tik kaip viešosios tvarkos akcija. Vartotojams praktinė reikšmė siauresnė: pateikti šaltiniai leidžia kalbėti apie teisėtą prekybos vietą ir leidimus, bet ne apie konkrečiai nustatytą maisto nesaugumą. Prekiautojams esminis klausimas yra leidimo turėjimas ir paklusimas savivaldybės patvirtintai prekybos vietų tvarkai. Toliau procedūriškai lauktinas Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimas dėl dviejų asmenų, kurių veikla užfiksuota ir perduota administracinei teisenai; pateikti šaltiniai konkretaus jo priėmimo termino nenustato.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — 15min.lt
Dėl šiukšlių krizės rinksis sostinės savivaldybės taryba, piketuos „Energesman“ darbuotojų atstovai 🔗
Posėdis sušauktas savivaldybės tarybos nariui, partijos „Lietuva – visų“ pirmininkui Aleksandrui Nemunaičiui surinkus daugiau nei trečdalį tarybos narių parašų, reikalingų inicijuoti neeilinį sostinės tarybos posėdį. Jame ketinama…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 25 straipsnis (statute)
25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms…
25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šeštasis skirsnis atliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA Skirsnio pavadinimas keistas: Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3-3, 25, 28, 30, 32-1, 34-24, 34-25, 34-26, 35 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju-3 ir aštuntuoju-11 skirsniais įstatymas 5 straipsnis (statute)
25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo…
25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“   6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.“   7 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Papildyti 30 straipsnį 19 dalimi: „19. Siekdamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje vadovautis atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti šio Įstatymo 3433, 3434, 3436, 3437 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 ir 10 straipsniuose nurodytas sutartis dėl vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo. Komunalinių atliekų sraute susidarančių vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių surinkėjus, vežėjus, apdorotojus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 30-2, 30-5, 31 straipsnių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų…
3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina šių sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“
Analizė
„Energesman“ ginčas su VAATC negali sustabdyti savivaldybės įstatyminės pareigos tvarkyti komunalines atliekas.
Rangovas gali ginčyti žalą ir sutartį, bet savivaldybės funkcijos vakuumo dėl to neatsiranda.

Esmė

Šis ginčas nėra vien sutartinis konfliktas dėl gamyklos valdymo; jo branduolys yra savivaldybės pareiga nenutraukti komunalinių atliekų sistemos veikimo. Jis spręstinas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, 31 straipsnio 1–2 dalis, 30^5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 3 dalis ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 10 straipsnį. Faktinė eilutė siaura: Vilniuje dėl atliekų tvarkymo krizės šaukiamas neeilinis tarybos posėdis, o „Energesman“ ir VAATC ginčas artėja prie rugpjūčio 7 dienos termino. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis savivaldybei nustato aktyvią pareigą organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir užtikrinti jų funkcionavimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis tarybai priskiria taisyklių patvirtinimą, o 2 dalis savivaldybės institucijoms paveda jų vykdymo kontrolę.

Teisinis vertinimas

Savivaldybės tarybos posėdis teisiškai reikšmingas ne dėl politinio spaudimo, o dėl kontrolės objekto: ar sistema veikia, kai per parą susidaro apie 700 tonų atliekų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį posėdis teisėtas tik dalyvaujant išrinktų tarybos narių daugumai. Pagal 14 straipsnio 3 dalį kitus tarybos posėdžius prireikus šaukia meras, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai. - Savivaldybė turi organizuoti atliekų tvarkymo sistemą pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį.

  • Savivaldybės taryba turi turėti taisykles, reglamentuojančias sistemos organizavimą ir paslaugų teikimą, pagal 31 straipsnio 1 dalį.
  • Savivaldybės institucijos turi kontroliuoti, kaip vykdomi taisyklėse nustatyti reikalavimai, pagal 31 straipsnio 2 dalį.
  • Jei savivaldybė pavedė administruoti lėšas, pagal 30^5 straipsnio 1 dalį turi būti atskira apskaita ir viešas informacijos teikimas apie įtrauktas bei išmokėtas lėšas. | Dydis arba terminas | Reikšmė situacijai |
20 darbo dienųterminas „Energesman“ galimiems pažeidimams ištaisyti iki 2026-08-07
18 mln. eurųVAATC nurodoma žala, kurią ketinama išieškoti
20 mln. eurų„Energesman“ nurodoma galima žala dėl sutarties nutraukimo
2,5 mln. eurųVAATC sutartis su „Ekonovus“
3,6 mln. eurųVAATC sutartis su „Ecoservice“
2,9 mln. eurųatliekų deginimo Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumaVAATC perėmus gamyklos operavimą, teisinė ašis pasislenka nuo valdymo kontrolės į paslaugos tęstinumo ir lėšų pagrindimo klausimą. Atliekų srauto nukreipimas „Ekonovus“, „Ecoservice“, „Ekobazei“ ir kogeneracinei jėgainei dera su 25 straipsnio pareiga tik tada, jeigu savivaldybės sistema realiai funkcionuoja. Savivaldybės pažadas nedidinti gyventojų sąskaitų turi būti tikrinamas per 30^5 straipsnio 1 dalies apskaitos, išmokėjimo ir viešo informacijos teikimo funkcijas. „Energesman“ ginčas su VAATC negali sustabdyti savivaldybės įstatyminės pareigos tvarkyti komunalines atliekas. Vilniaus apygardos teismo atsisakymas stabdyti vienašališką sutarties nutraukimą siejamas su tuo, kad sutartis dar nėra nutraukta ir galioja 20 darbo dienų pažeidimų ištaisymo terminas. Vilniaus apylinkės teismo įpareigojimas netrukdyti VAATC tvarkyti atliekų praktiškai saugo Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio funkcijos vykdymą. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose, nurodytuose šaltinyje [15], pabrėžta savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal įstatymų apibrėžtą kompetenciją doktrina. Šiai situacijai tai reiškia, kad komunalinių atliekų sistemos organizavimas nėra perkeliamas nei rangovui, nei teismui, nei Vyriausybei. Rangovas gali ginčyti žalą ir sutartį, bet savivaldybės funkcijos vakuumo dėl to neatsiranda. Profesinės sąjungos piketui taikomas Susirinkimų įstatymo 10 straipsnis, jeigu tai viešas susirinkimas prie savivaldybės. Organizatoriai ir dalyviai privalo laikytis įstatymų, kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos taisyklių, vykdyti teisėtus policijos nurodymus ir palikti vietą tvarkingą. Organizatoriai gali sudrausti tvarką pažeidžiantį dalyvį, reikalauti pasišalinti arba nutraukti susirinkimą.

Pasekmės

Realistiškai pirmasis scenarijus yra sutarties nutraukimo įsigaliojimas po 2026-08-07, jei nurodyti pažeidimai nebus pašalinti. Tokiu atveju savivaldybei ir VAATC praktiškai svarbiausia įrodyti, kad alternatyvūs tvarkymo pajėgumai dengia 700 tonų per parą srautą. Antrasis scenarijus yra civilinių reikalavimų kryžminimas: VAATC remsis 18 mln. eurų žala, o „Energesman“ reikš 20 mln. eurų reikalavimą. Gyventojams aktualiausia ne ginčo retorika, o ar 30^5 straipsnio 1 dalies apskaita pagrįs pažadą nedidinti sąskaitų. Tarybai aktualu pareikalauti duomenų apie kiekvieną lėšas gaunantį subjektą, nes įstatymas kalba apie apskaitą pagal kiekvieną paslaugų teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą. Darbuotojų atstovams piketas suteikia viešo spaudimo kanalą, tačiau jo ribas nustato Susirinkimų įstatymo 10 straipsnis. Toliau procedūriškai lauktinas tarybos ir komiteto informacijos svarstymas, o iki 2026-08-07 – dokumentuotas sprendimas dėl sutarties nutraukimo arba pažeidimų ištaisymo vertinimo.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Alfa.lt
K. Bartoševičius kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą – prašo nutraukti bylą 🔗
Aktualijos | Teismai | 3 min. Kristijonas Bartoševičius. | Dainius Labutis/ELTA Susiję straipsniai Už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus laisvės atėmimo bausme nuteisto buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus advokatas…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 25 straipsnis (statute)
25 straipsnis. Kasacinis skundas Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties.
25 straipsnis. Kasacinis skundas Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 368 straipsnis (statute)
368 straipsnis. Kasacinis skundas 1. Įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami kasaciniu skundu. 2. Kasaciniame skunde turi būti nurodyta: kasacinio…
368 straipsnis. Kasacinis skundas 1. Įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami kasaciniu skundu. 2. Kasaciniame skunde turi būti nurodyta: kasacinio teismo pavadinimas; skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis; teisiniai argumentai, pagrindžiantys šio Kodekso 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą; kasatoriaus prašymas. Kasacinį skundą pasirašo kasatorius. 3. Kasatorius turi teisę raštu atšaukti skundą. Prokuroro paduotą skundą gali atšaukti ir aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali tik raštu suderinęs tai su nuteistuoju, išteisintuoju ar asmeniu, kuriam byla nutraukta. Suderinti nebūtina su asmeniu, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ar nepilnamečiu asmeniu. Atšaukti kasacinį skundą leidžiama iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. Jeigu atšaukus skundą nėra suėję šio Kodekso 370 straipsnyje nurodyti terminai, gali būti paduotas naujas kasacinis skundas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 40, 44, 46, 48, 53, 55, 56, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 80, 82, 90, 93, 108, 110, 111, 130, 131, 132, 139, 140, 141, 142, 151, 154, 160, 161, 166, 167, 168, 171, 178, 186, 199, 212, 214, 217, 225, 232, 233, 234, 254, 256, 276, 287, 296, 300, 302, 303, 308, 310, 312, 313, 314, 316, 317, 318, 319, 320, 324, 326, 327, 329, 333, 342, 358, 367, 368, 370, 372, 373, 374, 375, 377, 380, 381, 382, 384, 385, 409, 413, 414, 439, 447, 448, 454, 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, kodekso papildymo 41-1, 77-2, 80-1 , 374-1, 374-2, 412-1 straipsniais ir kodekso priedo papildymo įstatymas 79 straipsnis (statute)
79 straipsnis. 372 straipsnio pakeitimas Pakeisti 372 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „372 straipsnis. Kasacinio skundo priėmimo tvarka 1. Gavęs kasacinį skundą…
79 straipsnis. 372 straipsnio pakeitimas Pakeisti 372 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „372 straipsnis. Kasacinio skundo priėmimo tvarka 1. Gavęs kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų pavedimu Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas patikrina, ar skundas nėra pakartotinis, ar jis paduotas nepraleidus šio Kodekso 370 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, ar nėra draudimo skųsti teismo nuosprendį ar nutartį, numatyto šio Kodekso 367 straipsnio 3 dalyje, ar nutartis skundžiama kasacine tvarka pagal šio Kodekso 367 straipsnio 4 dalį. Pakartotinis kasacinis skundas, skundas, paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą, taip pat skundas, paduotas dėl nuosprendžio ar nutarties, kurie negali būti skundžiami kasacine tvarka, grąžinamas kasatoriui. Kasatoriui taip pat grąžinamas nepasirašytas kasacinis skundas. 2. Jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo grąžinti skundą kasatoriui, išreikalaujama byla, kuri kartu su skundu perduodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytai trijų teisėjų atrankos kolegijai. 3. Atrankos kolegija rašytinio proceso tvarka sprendžia kasacinio skundo priėmimo klausimą. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą. 4. Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis: 1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir nėra prašymo atnaujinti praleistą terminą arba prašymas jį atnaujinti yra atmestas; 2) paduotas dėl nuosprendžio ar nutarties, kurie kasacine tvarka negali būti skundžiami pagal šio Kodekso 367 straipsnio 3 ar 4 dalis; 3) neatitinka šio Kodekso 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų; 4) aiškiai neatitinka šio Kodekso 369 straipsnyje numatytų pagrindų; 5) paduotas asmens, neturinčio teisės paduoti kasacinį skundą; 6) yra pakartotinis. 5. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti, nutartyje išdėstomi tokio sprendimo motyvai. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 6. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu. 7. Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima.“
Analizė
Kasacija šioje byloje bus stipri tik tiek, kiek ji pavers apeliacijos patvirtintą kaltę į konkrečią baudžiamojo proceso ar baudžiamojo įstatymo klaidą.
Todėl kasacinio proceso baigtis tiesiogiai veikia ne tik nuosprendžio stabilumą, bet ir realų 7 metų bausmės atlikimo režimą.

Esmė

Kasacinis skundas šioje byloje pirmiausia kelia ne kaltės faktų, o įsiteisėjusių nuosprendžių teisinio patikrinimo klausimą. LAT turės vertinti, ar skunde pateikti teisiniai argumentai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalį ir kasacinio tikrinimo pagrindus pagal BPK 383 straipsnį. Faktinė linija siaura: nuteistojo gynėjas prašo panaikinti nuosprendžius ir bylą nutraukti arba perduoti ją nagrinėti iš naujo. Sprendimo ribas nustato šios normos:

  • BPK 368 straipsnio 1–2 dalys: kasaciniu skundu skundžiami įsiteisėję nuosprendžiai ar nutartys, o skunde turi būti teisiniai argumentai.
  • BPK 383 straipsnis: kasacinės instancijos teismas panaikina ar pakeičia nuosprendį vadovaudamasis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais.
  • BPK 384 straipsnio 6–7 dalys: nutraukiant bylą turi būti nurodytas nutraukimo pagrindas, o perduodant nagrinėti iš naujo – konkretūs esminiai pažeidimai arba netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo motyvai.

Teisinis vertinimas

Skundo prašymas nutraukti bylą teisiškai remiasi ne vien nuteistojo nesutikimu su 7 metų laisvės atėmimo bausme. Jis turi parodyti tokį teisinį defektą, kuris leidžia naikinti įsiteisėjusius sprendimus pagal BPK 383 straipsnį. Kasacija šioje byloje bus stipri tik tiek, kiek ji pavers apeliacijos patvirtintą kaltę į konkrečią baudžiamojo proceso ar baudžiamojo įstatymo klaidą. Pateiktos normos leidžia atskirti tris galimus LAT procesinius kelius:

KeliasTeisinė atramaPraktinė reikšmė
Skundas atmetamasBPK 384 straipsnio 5 dalisNuosprendžiai pripažįstami teisėtais, turi būti pateikti atmetimo motyvai
Nuosprendžiai panaikinami ir byla nutraukiamaBPK 384 straipsnio 6 dalis, BPK 327 straipsnisNutartyje būtinas aiškus bylos nutraukimo pagrindas
Byla perduodama nagrinėti iš naujoBPK 384 straipsnio 7 dalis, BPK 386 straipsnisTuri būti įvardyti konkretūs esminiai pažeidimai arba netinkamas įstatymo taikymasJeigu byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, procedūrą nustatytų BPK 374-1 straipsnio 1–2 dalys. Tada kasatoriui, prokurorui ir susijusiems proceso dalyviams būtų pranešta apie nagrinėjimo datą ir kolegijos sudėtį. Atsiliepimai, nušalinimai ir prašymai turėtų būti pateikti per 20 dienų nuo pranešimo gavimo. Prokuroras tokiu atveju privalėtų pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą. Jei LAT panaikintų pirmosios arba apeliacinės instancijos sprendimą, naujas nagrinėjimas vyktų pagal BPK 386 straipsnį. Kasacinės instancijos nurodymai būtų privalomi bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui. Tačiau LAT negalėtų iš anksto nustatyti išvadų, kurias vėliau padarys pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas. Tai saugo naujo nagrinėjimo savarankiškumą, nors teisinė kryptis būtų nustatyta kasacine nutartimi. Bausmės vykdymo požiūriu reikšminga Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 3 punktas. Jis nustato, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Tai svarbu, nes žinioje nurodyta, kad nuteisimas apima seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš mažamečius ir nepilnamečius. Todėl kasacinio proceso baigtis tiesiogiai veikia ne tik nuosprendžio stabilumą, bet ir realų 7 metų bausmės atlikimo režimą.

Pasekmės

Jeigu skundas nebus priimtas arba bus atmestas, apeliacinės instancijos palikta 7 metų laisvės atėmimo bausmė ir 5 metų veiklos su nepilnamečiais draudimas liks nepakeisti. Tokia baigtis būtų svarbi nukentėjusiesiems, nes procesinis ginčas dėl kaltės ir bausmės būtų užbaigtas kasaciniu lygmeniu. Ji taip pat svarbi bausmę vykdančiai institucijai, nes Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 3 punktas riboja lygtinio paleidimo galimybę. Jeigu LAT panaikintų nuosprendžius ir bylą nutrauktų, nutartyje pagal BPK 384 straipsnio 6 dalį turėtų būti įvardytas konkretus nutraukimo pagrindas. Jeigu byla būtų perduota nagrinėti iš naujo, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį žemesnės instancijos teismą saistytų LAT nurodymai. Griežtesnė bausmė ar sunkesnis baudžiamasis įstatymas iš naujo nagrinėjant bylą galėtų atsirasti tik BPK 386 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Artimiausias sekimo taškas yra LAT sprendimas dėl kasacinio skundo priėmimo. Jei byla bus paskirta rašytiniam nagrinėjimui, lauktinas pranešimas proceso dalyviams, nuo kurio gavimo skaičiuosis 20 dienų terminas atsiliepimams pagal BPK 374-1 straipsnio 1 dalį.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Ūkininko patarėjas
Teisiniai sprendimai neatleidžia nuo moralinės atsakomybės 🔗
2026/07/31 Padidink tekstą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) išreiškia vienareikšmišką vertybinę poziciją dėl viešojoje erdvėje plačiai aptariamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo išteisinti asmenys…
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaAdministracinės atsakomybės terminas medžioklės taisyklių pažeidimams – dveji metai nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos
✅ PatvirtintaMedžiojant tauriuosius elnius draudžiama naudoti naktinius taikiklius pagal nacionalinę teisę, ES buveinių direktyvą ir Berno konvenciją
✅ PatvirtintaAdministracinė atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimus gali lemti piniginę sankciją, teisės medžioti atėmimą ir pažeidimo įrankių konfiskavimą
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 272 straipsnis (statute)
272 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas 1. Tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose…
272 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas 1. Tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai, taip pat tas, kas žvejojo naudodamas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo ar paėmė iš natūralios aplinkos ypatingai saugomų rūšių laukinius gyvūnus, juos įgijo, laikė, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomų rūšių laukinius gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų, jeigu tokia veika nebuvo padaryta didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų kiekiu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 4. Tas, kas neteisėtai gamino, įsigijo, laikė, gabeno ar realizavo elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. XI-579, 2009-12-17, Žin., 2010, Nr. 1-1 (2010-01-05), įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 2
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais…
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. 2. Konkreti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kodeksų įsigaliojimo data nustatoma atskiru įstatymu.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 104 straipsnis (statute)
104 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba…
104 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas prievarta išvarė iš gyvenamosios vietos ar perkeldino civilius gyventojus, ar privertė juos pereiti į kitą tikėjimą; žagino moteris, įtraukė jas į seksualinę vergovę ar vertė jas užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ir teroro priemones; ėmė įkaitus; taikė kolektyvines bausmes; uždarė į koncentracijos stovyklą; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems mirties nuo bado grėsmę; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo arba be gynybos garantijų teisme; konfiskavo jų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą kariniu būtinumu; nustatė nepagrįstai dideles kontribucijas bei rekvizicijas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.
Analizė
Išteisinimas pagal BK 272 straipsnį neuždeda klubui teisinės pareigos laikyti naktinį elnių šaudymą be medžioklės lapo teisėta medžiokle.
Institucijoms ši byla reiškia procedūrinę riziką: pradėjus baudžiamąją bylą ir nepasiekus apkaltinamojo rezultato, administracinė teisena gali tapti nebeveiksminga dėl termino.

Esmė

Teisinis ginčas čia nėra apie „moralės“ pakeitimą teise, o apie trijų atsakomybės plokštumų ribas po išteisinamojo nuosprendžio. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį reikalauja ne tik neteisėtos medžioklės, bet ir didelės žalos gyvūnijai. Naujienos faktas: pirmosios instancijos teismas išteisino asmenis byloje dėl elnių medžioklės Šiaulių r. „Meškuičių“ būrelio plotuose. Klausimas spręstinas pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 13 punktą, Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnį, ANK 684 straipsnį ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58 punktą.

Teisinis vertinimas

Pagal BK 272 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas medžiojo draudžiamais būdais, įrankiais ar priemonėmis ir padarė didelę žalą gyvūnijai. Vadinasi, pats draudžiamo įrankio naudojimas dar nėra visas baudžiamosios sudėties turinys, jeigu neįrodoma didelė žala gyvūnijai. Pagal BK 7 straipsnio 13 punktą nusikaltimai aplinkai, įskaitant BK 272 straipsnį, priskirti prie nusikaltimų, už kuriuos atsakomybė numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu. Tai sustiprina viešojo intereso svorį, bet nepakeičia BK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sudėties požymių. - Medžioklės taisyklių 58.2.1 punktas draudžia medžiotojui būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, jeigu medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją.

  • Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktas draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.
  • Medžioklės taisyklių 58.3 punktas draudžia medžioti draudžiamais įrankiais, priemonėmis ir būdais. Išteisinimas pagal BK 272 straipsnį neuždeda klubui teisinės pareigos laikyti naktinį elnių šaudymą be medžioklės lapo teisėta medžiokle. Administracinėje plotmėje artimiausios normos yra ANK 290 straipsnio 4, 5, 7 ir 8 dalys, nes jos apima buvimą plotuose be įrašo, draudžiamas priemones ir neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. | Veika arba padarinys | Sankcija ar terminas |
ANK 290 straipsnio 4 dalis: buvimas plotuose su neįdėtu ginklu be įrašo medžioklės lape600–1450 Eur
ANK 290 straipsnio 5 dalis: medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais600–1700 Eur
ANK 290 straipsnio 7–8 dalys: neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas800–1800 Eur
Naujienoje nurodytas administracinės atsakomybės terminas2 metai
BK 272 straipsnio 1 dalisbauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metųPagal ANK 684 straipsnio 1 dalį teisės medžioti atėmimas vykdomas paimant medžiotojo bilietą. Pagal ANK 684 straipsnio 2 dalį medžiotojo bilietų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustato aplinkos ministras, todėl ši sankcija nėra klubo savivaldos sprendimas. Teismų praktikos apžvalgoje dėl BK 72 straipsnio nurodyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 8 d. byla, kur K. J., V. A. ir S. M. nuteisti pagal BK 272 straipsnio 1 dalį už neteisėtą žvejybą elektros aparatais Nemune. Ši byla rodo, kad draudžiamos priemonės tampa baudžiamosios atsakomybės pagrindu tada, kai kartu nustatoma didelė žala gyvūnijai. Ta pati apžvalga aiškina, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone laikomi ekonominę vertę turintys daiktai, panaudoti darant nusikalstamą veiką.

Pasekmės

Jeigu aukštesnės instancijos teismai paliktų išteisinimą, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 1 dalį nebūtų taikoma. Jeigu kartu liktų suėjęs naujienoje nurodytas 2 metų administracinės atsakomybės terminas, administracinė sankcija pagal ANK 290 straipsnį taip pat nebegalėtų būti realiai pritaikyta. Tai praktiškai svarbu trims adresatams. Medžiotojams svarbu, kad draudžiamų priemonių, medžioklės lapo ir dorojimo taisyklių pažeidimai turi savarankišką administracinę reikšmę pagal ANK 290 straipsnį. Klubams svarbu, kad narystės vertinimas, kaip nurodyta naujienoje, gali būti grindžiamas įstatais ir procedūrinėmis garantijomis, ne baudžiamojo nuosprendžio rezultatu. Institucijoms ši byla reiškia procedūrinę riziką: pradėjus baudžiamąją bylą ir nepasiekus apkaltinamojo rezultato, administracinė teisena gali tapti nebeveiksminga dėl termino. Toliau procedūriškai lauktinas aukštesnės instancijos sprendimas dėl pirmosios instancijos nuosprendžio; nuo jo priklausys, ar liks tik klubo vidaus priemonės, ar byla grįš į baudžiamosios atsakomybės vertinimą.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Maišiagalos piliakalnis atgims: pasirašyta finansavimo sutartis, darbai prasidės 2027 metais 🔗
Maišiagalos piliakalnis atgims: pasirašyta finansavimo sutartis, darbai prasidės 2027 metais 2026-07-31 07:20 Vienas reikšmingiausių Vilniaus rajono kultūros paveldo objektų – Maišiagalos piliakalnis, dar vadinamas Bonos pilimi…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 27 straipsnis (statute)
27 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimas 1. Valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programos…
27 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimas 1. Valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidžiamos ir objektai skelbiami saugomais valstybės ir savivaldybių biudžetų paveldosaugai skirtomis lėšomis. Tokios vertybės atskleidimą turi teisę savo lėšomis atlikti religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, taip pat paveldosaugos visuomeninės organizacijos. 3. Saugomo objekto priežiūros darbai atliekami valdytojų lėšomis, tvarkybos darbai – valdytojų lėšomis, jei yra galimybių - iš dalies valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, skirtomis paveldotvarkai, tarptautinių fondų ir programų ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis. Valdytojams taikomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos. 4. Kultūros ministras tvirtina iš valstybės biudžeto lėšų, o savivaldybių tarybos tvirtina iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programas, taip pat tokių projektų rėmimo biudžetų lėšomis tvarką. 5. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai gali būti finansuojami iš paveldotvarkai skirtų lėšų. Tokių darbų sąrašą ir jų finansavimo prioritetus tvirtina kultūros ministras. Savivaldybių lėšų skyrimo tvarkybos darbams tvarką nustato savivaldybių tarybos.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Kultūros paveldo objektų tvarkyba 1. Kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama: 1) pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus; 2)…
23 straipsnis. Kultūros paveldo objektų tvarkyba 1. Kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama: 1) pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus; 2) pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų; 3) pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. 2. Tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis ir įvertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, kai tai atliekama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais. Tyrimų, atliekamų prieš projektavimą ir reikalingų įvertinti poveikį aplinkai, privalomumą ir apimtį nustato paveldo tvarkybos reglamentai. 3. Tvarkybos metu aptikus naujų vertingųjų savybių, darbai sustabdomi šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Aptiktoms vertingosioms savybėms atskleisti atliekami papildomi tyrimai. Remiantis jų išvadomis, gali būti reikalaujama atlikti papildomus kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus. 4. Stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti atkuriami, jei: 1) atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis, kad būtų išvengta spėjimų; 2) objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera prie kraštovaizdžio; 3) atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir visuomenė. 5. Kultūros paveldo objektą draudžiama perkelti, išskyrus atvejus, kai jį reikia perkelti siekiant išsaugoti. Objektą išardant, pervežant ir vėl pastatant tinkamoje vietoje, turi būti imamasi visų būtinų atsargos priemonių. 6. Parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus. Teisę fiziniams ir juridiniams asmenims būti tokios veiklos rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis ir kiti įstatymai. 7. Vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas, jei jis turi verslo liudijimą arba dirba įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka. 8. Kultūros paveldo statinio projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė - aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant leidimus darbams. Leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. 9. Kultūros ministro patvirtintais atvejais ir tvarka iki leidimo atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Projektas turi būti pataisytas pagal šios ekspertizės akto privalomas pastabas. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai atlikti darbus išduodami kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto ar pataisyto projekto pateikimo dienos. 10. Kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos darbų projekto vykdymo eigą ir kokybę kontroliuoja valdytojas, Departamentas ir savivaldybės paveldosaugos padalinys. Šio padalinio valstybės tarnautojai ir įgalioti specialistai bei kituose įstatymuose nurodyti valstybės tarnautojai ir specialistai (specialiosios autorinės priežiūros vadovai), nustatę, kad darbų metu buvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai ar kad dėl projekto klaidų iškilo vertingųjų savybių praradimo ar sužalojimo grėsmė, apie tai privalo pranešti Departamentui ir sustabdyti žalojančius ar keliančius grėsmę darbus. Toks sustabdymas galioja 2 darbo dienas, jeigu Departamentas nepriima jį patvirtinančio sprendimo, nurodančio sustabdyti darbus, kol bus pašalinti paveldosaugos reikalavimų pažeidimai, iškilusi grėsmė ar iki teismo sprendimo. 11. Ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki prašymo pateikimo gauti leidimą atlikti darbus savivaldybės paveldosaugos padaliniui turi būti pateikiami visi saugomo kultūros paveldo objekto ar objekto, kuriam pradėta skelbimo saugomu procedūra, tvarkybos darbų projektai ar visi projektai, kurių įgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinką. Šis padalinys, jeigu to reikia vertingosioms savybėms išsaugoti, suderinęs sprendimą su Departamentu, turi teisę pareikalauti, kad iki leidimo išdavimo projektas būtų pataisytas ar papildytas. 12. Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų priėmimo tvarką tvirtina kultūros ministras, išskyrus kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos ir želdynų tvarkymo darbus, kurių priėmimo tvarką tvirtina aplinkos ir kultūros ministrai. PENKTASIS SKIRSNIS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO PAŽINIMAS, PAŽINIMO SKLAIDA, ATGAIVINIMAS
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas…
5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, Kultūros ministerija, atsižvelgdami į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus paveldosauginės patirties ir tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus. 2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos įsteigtas įstaigas, kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas. 3. Savivaldybės atlieka Vietos savivaldos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms nustatytas funkcijas. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus pagal kompetenciją priima Vyriausybė, kultūros ministras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) direktorius ir savivaldybės taryba. 5. Vyriausybė skelbia kultūros paminklais nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves, atsako už tarptautinėmis sutartimis prisiimtų paveldosaugos įsipareigojimų įgyvendinimą, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 6. Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo ir kitas) programas, organizuoja paveldotvarkos programų įgyvendinimą, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų) atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, tvirtina kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo tvarkos aprašą, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 7. Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų rengimą, profesinį mokymą ir tobulinimąsi. 8. Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų norminiai teisės aktai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, prieš juos priimant turi būti pateikiami Kultūros ministerijai derinti teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo reikalavimams prieštaraujantys savivaldos institucijų priimti teisės aktai turi būti sustabdyti ar panaikinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. 9. 10. Departamentas: 1) metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai; 2) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų projektus; 3) naudoja veiklai, susijusiai su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga (neįskaitant paveldotvarkos programų), skirtas valstybės biudžeto lėšas; 4) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos programas, organizuoja jų įgyvendinimą (neįskaitant paveldotvarkos programų). Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą Departamentas gali pavesti kitoms biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina; 5) organizuoja ir koordinuoja nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą, atskleidimą ir stebėseną; 6) inicijuoja ir organizuoja kultūros paveldo objektų skelbimą valstybės saugomais, teikia siūlymus savivaldybės paveldosaugos padaliniams inicijuoti kultūros paveldo objektų skelbimą saugomais savivaldybės; 7) sudaro su valdytojais kultūros paveldo objektų apsaugos sutartis; 8); 9) parengia ir išduoda nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus; 10) teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims; 11) nagrinėja valdytojų skundus ir prašymus; 12) tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys; pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus; 13) teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus; 14) teikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įrašyti arba pakeisti kultūros paveldo objektų, kaip daiktinės teisės objektų, įteisinimo ir apribojimų naudotis nekilnojamuoju turtu duomenis; 15); 16) per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus; 17) organizuoja teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių šio įstatymo reikalavimus, rengimą; 18) tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai; 19) kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai; 20) nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį; 21); 22) pagal savo kompetenciją atlieka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu; 23) turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus, apžiūrėti, fiksuoti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių; 24) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas; 25) kreipiasi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui; 26) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis; 27) kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą, išduoda kultūros kelių sertifikatus (išskyrus Europos Tarybos kultūros kelių sertifikatus), vykdo sertifikuotų kultūros kelių veiklos stebėseną; 28) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, vykdo kultūros ministro įsakymus. 11. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų) atestavimo komisija ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija atlieka joms jų nuostatuose priskirtas funkcijas, o jų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 12. Kad valstybinis valdymas būtų racionalus ir būtų galima rengti nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos ir kitas apsaugos programas, kultūros ministro patvirtinta tvarka vykdoma stebėsena.
Analizė
Maišiagalos projekto branduolys yra ne finansavimo sutartis, o ribos tarp lankymo infrastruktūros ir saugomo objekto tvarkybos.
Piliakalnio pritaikymas lankyti nėra paprastas viešosios infrastruktūros projektas: kiekvienas takas ir lieptas turi būti paveldosaugos sprendinys, o ne vien statybos elementas.

Esmė

Maišiagalos projekto branduolys yra ne finansavimo sutartis, o ribos tarp lankymo infrastruktūros ir saugomo objekto tvarkybos. Ji bus brėžiama pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21, 22, 23 ir 27 straipsnius. Faktinė prielaida siaura: 2026 m. liepos 23 d. pasirašyta 724 039,68 Eur projekto „Maišiagalos piliakalnio pritaikymas lankyti“ finansavimo sutartis. - Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnis pritaikymo darbus apibrėžia kaip tyrimais pagrįstą darbų visumą.

  • 22 straipsnis reikalauja objektą, teritoriją ir apsaugos zoną tvarkyti pagal planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir paveldosaugos reikalavimus.
  • 23 straipsnis nustato, kad programas, projektus, tyrimus, pritaikymo darbus ir ekspertizę atlieka atestuoti specialistai.
  • 27 straipsnis leidžia tvarkybos darbus finansuoti valdytojo, valstybės, savivaldybės, tarptautinių fondų ir kitų šaltinių lėšomis. | Dydis / terminas | Reikšmė |
Projekto vertė724 039,68 Eur
ES fondų lėšos350 000 Eur
Bendrojo finansavimo lėšos245 000 Eur
Savivaldybės biudžetas129 039,68 Eur
Leidimo terminasne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto pateikimo
Projekto pabaigaiki 2028-01-31

Teisinis vertinimas

Pagal 21 straipsnį laiptai, takai, privažiavimai, aikštelė, apšvietimas, stendai ir erozijos tvarkymas gali patekti į pritaikymo darbų logiką. Tokie darbai teisėti tik tiek, kiek jie suderina valdytojo ir visuomenės poreikius, išsaugant vertybės sudėtį, apimtį ir kultūrinės vertės požymius. Piliakalnio pritaikymas lankyti nėra paprastas viešosios infrastruktūros projektas: kiekvienas takas ir lieptas turi būti paveldosaugos sprendinys, o ne vien statybos elementas. - Savivaldybė pagal 5 straipsnio 3 dalį atlieka įstatymų jai nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas.

  • Savivaldybės institucijos pagal 6 straipsnio 2 dalį išduoda projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja projektų derinimą ir išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti.
  • Savivaldybės paveldosaugos padalinys pagal 6 straipsnio 3 dalį tikrina būklę, teikia informaciją Departamentui ir gali duoti privalomus reikalavimus.
  • Departamentas pagal 7 straipsnio 8 punktą gali sustabdyti darbus, jeigu jie atliekami pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pagal 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo teritorija, todėl projekto zona negali būti vertinama dalimis. Tai apima ir papilį, pakrantę, saugomos teritorijos riboženklius bei sprendinius, veikiančius lankytojų srautus. Pagal 22 straipsnio 2 dalį kultūros paveldo objektų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomos pagal tipinius arba individualius apsaugos reglamentus. Jei projekto sprendiniai neatitiktų tokių reikalavimų, finansavimo sutartis pati nesukurtų teisės pradėti darbų. Pagal pakeitimo įstatymo 6 straipsnį tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos ir leidimai išduodami kultūros ministro nustatyta tvarka. Leidimas turi būti išduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto arba pataisyto projekto pateikimo dienos. Pagal 23 straipsnį pritaikymo darbų programas, projektus, ardomuosius tyrimus, pritaikymo darbus ir paveldosaugos ekspertizę turi atlikti atestuotas specialistas. Neatestuoti specialistai gali atlikti tik atskirus darbus, jeigu juos prižiūri atsakingas atestuotas specialistas. Finansavimo struktūra dera su 27 straipsnio 3 dalimi, nes tvarkybos darbai gali būti finansuojami iš valdytojo lėšų, savivaldybės biudžeto ir tarptautinių fondų. 27 straipsnio 4 dalis taip pat leidžia savivaldybių taryboms tvirtinti pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programas bei rėmimo tvarką. Jeigu būtų taikomas Paveldotvarkos finansavimo aprašas, paraiškos dokumentai turėtų aiškiai identifikuoti objekto pavadinimą ir finansinio įsipareigojimo vertę eurais. Aprašo 24.10 punktas konservavimo, restauravimo, remonto ar avarijos grėsmės pašalinimo darbams reikalauja suderinto projekto ir galiojančio leidimo.

Pasekmės

Praktiškai šis projektas svarbus savivaldybei, rangovams, projektuotojams, paveldo priežiūros institucijoms ir lankytojams. Jo eiga priklausys ne tik nuo finansavimo sutarties, bet ir nuo paveldosaugos dokumentų suderinimo. Realistiški scenarijai yra trys. - Projektas suderinamas pagal 22 ir 23 straipsnius, leidimas išduodamas per vieną mėnesį, o darbai prasideda 2027 metais.

  • Projektas taisomas, jeigu paveldosaugos reikalavimai riboja takų, liepto, aikštelės ar apšvietimo sprendinius.
  • Darbai sustabdomi pagal 7 straipsnio 8 punktą, jeigu pradėjus įgyvendinimą pažeidžiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai. Apsaugos sutartys pagal 16 straipsnį gali tapti papildomu instrumentu, jeigu reikia įtvirtinti lankymo sąlygas, paramą tvarkybai ar valdytojo įsipareigojimus. Tokios sutartys registruojamos Nekilnojamojo turto registre, o reikalavimai pereina naujam valdytojui. Sekimo taškas: iki 2026 m. pabaigos lauktinas projektavimo darbų užbaigimas, po jo – suderintas tvarkybos darbų projektas ir leidimas, išduodamas per vieną mėnesį nuo pateikimo.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — siauliai.lt
ŠIAULIAI - Atnaujinti preliminarūs 2026 metų nenaudojamų žemės sklypų sąrašai 🔗
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistai kasmet nustato ir sudaro preliminarius sąrašus vadovaudamiesi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-251, patvirtintu Nenaudojamų žemės sklypų…
Faktų patikra:
🟡 NepilnaNenaudojamiems privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypams taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas nuo žemės mokestinės vertės.
⚪ NepatikrintaNenaudojamiems iš valstybės nuomojamus žemės sklypams taikomas 4 procentų žemės vertės nuomos mokesčio tarifas.
🟡 NepilnaJei žemės sklypo naudotojo nėra galimybės informuoti registruotu laišku, informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir nuo skelbimo dienos laikoma tinkamai įteikta.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 1. Kai šiame įstatyme nurodytų…
11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 1. Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos). 2. Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 3. Jeigu registruoto laiško (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; adresas (savivaldybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 4. Jeigu nežinoma žemės sklypo savininko, fizinio asmens, naudojančio žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko ar patikėtinio gyvenamoji vieta, informacija apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. 5. Kai šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta tenkinant viešąjį interesą, informacija apie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatomą mažesnio, negu anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją viešai paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia), šių žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio prip 6 straipsnis (statute)
3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą…
3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai. Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2026 m. gruodžio 31 d. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 13 stra 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Pranešimų ir informacijos siuntimo, dokumentų pasirašymo tvarka 1. Šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimai ir informacija žemės…
16 straipsnis. Pranešimų ir informacijos siuntimo, dokumentų pasirašymo tvarka 1. Šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta: 1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijai žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių; 2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. 2. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena. 3. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytu pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas taip pat yra informuojami apie jų teisę dokumentus, prašymus ar informaciją teikti institucijai per E. pristatymo sistemą, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba registruotąja pašto siunta. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirenka informacijos teikimo ir gavimo būdą ir apie jį informuoja instituciją. Institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, taip pat žemės savininkų ir (ar) kitų naudotojų dokumentai, prašymai ar informacija institucijai toliau teikiami jų pasirinktu būdu. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informacijos teikimo ir gavimo būdo nepasirenka ir neinformuoja institucijos, jam informacija siunčiama registruotąja pašto siunta. 4. Kai žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informuoja, kad dokumentus nori teikti ir gauti per E. pristatymo sistemą, institucija rengia oficialius elektroninius dokumentus, juos pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir teikia žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams šiuo būdu. 5. Jeigu pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dienos, kai institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. 6. Kai žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta nežinoma, institucija pranešimą viešai paskelbia žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Jeigu visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir yra žinomas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdinis, šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimas siunčiamas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdiniui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir nėra žinomas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdinis, institucija pranešimą viešai paskelbia žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. 7. Pranešimų siuntimo ir viešo paskelbimo išlaidas apmoka institucija, siunčianti pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.“
Analizė
Šiaulių sąrašai nėra tik viešas gėdinimas: jie yra mokestinio kriterijaus suformavimas, nuo kurio priklauso 4 procentų našta.
Šiaulių sąrašo rizika savininkui prasideda ne nuo mokesčio deklaracijos, o nuo praleisto rugpjūčio 10 d. lango įrodyti, kad sklypas neturi nenaudojimo požymių.

Esmė

Šiaulių sąrašai nėra tik viešas gėdinimas: jie yra mokestinio kriterijaus suformavimas, nuo kurio priklauso 4 procentų našta. Ginčas spręstųsi pagal Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos aprašo 1, 8.1, 8.2, 8.8 ir 15 punktus, Žemės mokesčio administravimo taisyklių 44.3, 45, 46 ir 58.3.3 punktus, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnį. Naujienos faktas siauras: 2026 m. atnaujinti preliminarūs nenaudojamų privačių ir iš valstybės nuomojamų sklypų sąrašai Šiauliuose. - Aprašo 1 punktas nustato, kad tvarka reglamentuoja abiejų sąrašų sudarymo ir keitimo sąlygas Šiaulių mieste.

  • Aprašo 8.1 punktas įpareigoja iki einamųjų metų birželio 20 d. nustatyti sklypus, sudaryti preliminarius sąrašus ir juos paskelbti.
  • Aprašo 8.2 punktas numato pranešimą žemės naudotojams iki einamųjų metų birželio 30 d.
  • Žemės mokesčio administravimo taisyklių 44.3 punktas leidžia tarifą sieti su žemės naudojimu arba nenaudojimu.

Teisinis vertinimas

Pagal Žemės mokesčio administravimo taisyklių 44.3 punktą, nenaudojimas apima žemės netvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, arba visišką nenaudojimą. Ta pati norma nenaudojamai žemei priskiria ir sklypus, kurie tokiais pripažinti pagal savivaldybės tarybos nustatytą aprašą. Tai reiškia, kad Šiaulių savivaldybės sąrašas yra ne dekoratyvus dokumentas, o mokesčio administratoriui reikšmingas faktinis pagrindas. | Klausimas | Taikoma taisyklė |

Preliminaraus sąrašo paskelbimasiki 2026 m. birželio 20 d. pagal Aprašo 8.1 punktą
Preliminaraus projekto viešinimasiki 2026 m. rugpjūčio 1 d. pagal Aprašo 8.1 punktą
Prašymas dėl neatitikties kriterijamsiki 2026 m. rugpjūčio 10 d. pagal naujienoje nurodytą Aprašo 15 punktą
Darbo grupės nagrinėjimasiki 2026 m. rugpjūčio 15 d. pagal naujienoje nurodytą Aprašo 15 punktą
Galutinių sąrašų patvirtinimasiki 2026 m. rugpjūčio 25 d.
Duomenų perdavimas mokesčių administratoriuiiki mokestinio laikotarpio rugsėjo 25 d. pagal Taisyklių 45 punktąŽemės naudotojo pagrindinė procesinė teisė šiame etape yra iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. pateikti prašymą dėl sklypo neatitikties Aprašo 6 punkto kriterijams.

Darbo grupė tokį prašymą turi svarstyti posėdyje ne vėliau kaip iki 2026 m. rugpjūčio 15 d. Meras arba įgaliotas atstovas, įvertinęs Darbo grupės pateiktus sąrašus, iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. patvirtina galutinius sąrašus. - Privataus sklypo valdytojui sąrašo pasekmė yra 4 procentų žemės mokesčio tarifas nuo mokestinės vertės.

  • Valstybinės žemės nuomininkui sąrašo pasekmė yra 4 procentų žemės vertės nuomos mokesčio tarifas.
  • Pagal Taisyklių 58.3.3 punktą, nenaudojamo sklypo mokestinė vertė dauginama iš savivaldybės tarybos nustatyto nenaudojamai žemei tarifo.
  • Pagal Taisyklių 46 punktą, kai taikytini keli tarifai, taikomas mokesčių mokėtojui palankiausias tarifas. Informavimo klausimas čia nėra formalumas, nes nuo jo priklauso galimybė laiku ginčyti preliminarų įrašymą.

Aprašo 8.8 punktas leidžia viešą paskelbimą savivaldybės interneto svetainėje laikyti tinkamu įteikimu, kai naudotojo neįmanoma informuoti registruotu laišku. Šią konstrukciją sustiprina Žemės mokesčio administravimo taisyklių 74.4 punktas, kuris ir mokesčio deklaracijų srityje leidžia viešą paskelbimą, kai įteikti kitais būdais neįmanoma. Kartu Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnis suteikia E. pristatymo sistemos siuntai tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip registruotajai pašto siuntai. Šiaulių sąrašo rizika savininkui prasideda ne nuo mokesčio deklaracijos, o nuo praleisto rugpjūčio 10 d. lango įrodyti, kad sklypas neturi nenaudojimo požymių. Tarp pateiktų šaltinių nėra teismų praktikos, todėl precedento analizė netaikoma.

Pasekmės

Praktiškai sklypo valdytojui svarbiausia ne ginčyti 4 procentų tarifą abstrakčiai, o iškristi iš galutinio sąrašo iki jo patvirtinimo. Jeigu prašymas nepateikiamas arba Darbo grupė jo netenkina, meras gali patvirtinti sklypą galutiniame 2026 m. sąraše. Tada pagal Žemės mokesčio administravimo taisyklių 45 punktą mokesčių administratoriui turi būti pateikti kriterijų atitinkantys sklypai, nurodant jų unikalius numerius. - Privatiems sklypams tai ves į žemės mokesčio apskaičiavimą pagal 4 procentų tarifą.

  • Valstybinės žemės nuomininkams tai ves į 4 procentų žemės vertės nuomos mokesčio tarifą.
  • Jei savivaldybės taryba nenaudojamai žemei lengvatos netaiko, Taisyklių 58.3.3 punktas leidžia jos neįskaityti.
  • Jei konkuruoja keli tarifai, Taisyklių 46 punktas saugo mokesčių mokėtoją palankiausio tarifo taisykle. Toliau procedūriškai lauktinas Darbo grupės prašymų išnagrinėjimas iki 2026 m. rugpjūčio 15 d., mero arba įgalioto atstovo sprendimas iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. ir duomenų perdavimas mokesčių administratoriui iki rugsėjo 25 d.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — LNK.LT
Po kūdikio mirties – vis daugiau klausimų 🔗
Pasklidus žiniai apie skaudžią šeimos dramą, kai mirė kūdikis, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Anot medikų, dviejų mėnesių kūdikis nesvėrė nė dviejų kilogramų. Vaiko teisių apsaugos specialistai jau anksčiau buvo nusprendę iš…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 365 straipsnis (statute)
365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas…
365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. 2. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, kaip tai numatyta šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje. 4. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) jo tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai…
31 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 2. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 3. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis: 1) kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą; 2) kad būtų sudarytos sąlygos vaikui iki 16 metų mokytis, parinkti dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programą savo vaikui iki 14 metų; 3) kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę; 4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 4. Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos išlieka, kai vaiką laikinai prižiūri kiti asmenys šio įstatymo 364 straipsnyje nustatytais atvejais. 5. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių. 6. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių jie neišsprendžia bendru sutarimu, pirmiausia turi spręsti pasinaudodami savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu kyla teisinis ginčas dėl vaiko tarp vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, tokį ginčą jie privalo siekti išspręsti pasinaudodami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) numatytu valstybės užtikrinamu neteisminiu taikinamuoju tarpininkavimu. 7. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, vadovaujasi tuo, kas vaikui yra geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgę, įvertindami vaiko amžių ir brandą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 8. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti. 9. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. 10. Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 56 straipsnio papildymas Papildyti 56 straipsnį 3 dalimi: „3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip…
1 straipsnis. 56 straipsnio papildymas Papildyti 56 straipsnį 3 dalimi: „3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.“
Analizė
Šio tyrimo branduolys yra ne genetinė diagnozė, o klausimas, ar tėvų sprendimai laiku neužkirto kelio pavojui kūdikio gyvybei.
Bendras šeimos apibūdinimas, namų gimdymai ar kitoks ugdymo pasirinkimas pagal pateiktas normas savaime nėra paėmimo pagrindas.

Esmė

Šios bylos ašis nėra šeimos gyvenimo būdo vertinimas, o ribos tarp tėvų pirmumo auginti vaiką ir valstybės pareigos reaguoti į grėsmę sveikatai. Baudžiamoji atsakomybė priklausys nuo to, ar delsimas dėl medicinos pagalbos gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas pareigomis, o ne vien kaip netipiški auklėjimo pasirinkimai. Naujienos faktas: 2026 m. liepos pabaigoje mirus dviejų mėnesių kūdikiui, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis. Taikytinos normos yra šios:

  • Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 163 straipsnis – piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ar pareigomis, kai vaikas fiziškai ar psichiškai gniuždomas, ilgam paliekamas be priežiūros ar su juo panašiai žiauriai elgiamasi.
  • Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 158 straipsnis – mažamečio palikimas be būtinos priežiūros, kai siekiama juo atsikratyti.
  • Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 31 straipsnis – tėvų teisė ir pareiga rūpintis vaiko sveikata, saugia aplinka ir vystymusi.
  • Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 29, 56 ir 365 straipsniai – pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atsakomybė ir vaiko paėmimo tvarka. | Norma | Galima pasekmė |
BK 163 straipsnisbauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų
BK 158 straipsnisviešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų

Teisinis vertinimas

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalis tėvai privalo ne tik auklėti ir išlaikyti vaiką, bet ir rūpintis jo sveikata. Tai reiškia, kad įgimta liga nepanaikina pareigos reaguoti į gyvybei pavojingą būklę. Šio tyrimo branduolys yra ne genetinė diagnozė, o klausimas, ar tėvų sprendimai laiku neužkirto kelio pavojui kūdikio gyvybei. Pagal BK 163 straipsnį prokuratūrai reikės vertinti šiuos požymius:

  • ar tėvai turėjo teisines pareigas vaiko atžvilgiu;
  • ar tos pareigos buvo piktnaudžiaujamos arba nevykdomos žiauraus elgesio forma;
  • ar palikimas be priežiūros arba panašus elgesys buvo pakankamai intensyvus baudžiamajai atsakomybei;
  • ar faktinis delsimas kreiptis pagalbos susijęs su kūdikio gyvybei pavojinga būkle. BK 158 straipsnis šioje situacijoje būtų siauresnė norma, nes ji reikalauja tikslo atsikratyti negalinčiu savimi pasirūpinti mažamečiu. Iš pateiktų faktų matomas tyrimas nukreiptas ne į atsikratymo tikslą, o į galimą pareigų nevykdymą dėl medicininės pagalbos. Todėl prokuratūros pasirinktas BK 163 straipsnis tiksliau atitinka paskelbtą tyrimo kryptį. Medikų įtarimai teisiškai reikšmingi per Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį. Pagal ją asmuo, turintis pagrįstos informacijos apie vaiką, kuriam gali būti reikalinga pagalba, privalo pranešti policijai arba Tarnybai. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų veiksmai gali būti vertinami ir pagal 29 straipsnio 5 dalį, jeigu būtų keliami klausimai dėl pareigų vykdymo vaikui esant jų priežiūroje. Vaiko paėmimas iš šeimos yra atskira procedūra, ne baudžiamojo kaltinimo pakaitalas. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalį vaikas paimamas nedelsiant, kai tėvai piktnaudžiauja valdžia ir kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pagal 365 straipsnio 1 dalį paėmimas galimas nustačius vaiko apsaugos poreikį, kai nepavyksta užtikrinti saugios aplinkos ir išlieka realus pavojus. Institucijų pareigos šioje stadijoje yra konkrečios:
  • Tarnyba vertina realų pavojų kiekvienam vaikui, o ne šeimos gyvenimo būdo neįprastumą.
  • Policija gali dalyvauti, kai pagal 56 straipsnio 3 dalį vaiko paėmimas vykdomas kartu su ja.
  • Tėvai pagal 365 straipsnio 2 dalį turi teisę dalyvauti paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
  • Jei tėvai nedalyvauja dėl objektyvių priežasčių, Tarnyba privalo pranešti tą pačią dieną.

Pasekmės

Pirmas scenarijus – tyrimas pagal BK 163 straipsnį patvirtina, kad delsimas ar nepriežiūra pasiekė baudžiamosios atsakomybės ribą. Tada praktinė rizika tėvams yra sankcija iki 5 metų laisvės atėmimo, nors straipsnis leidžia ir švelnesnes bausmes. Antras scenarijus – baudžiamoji atsakomybė nekyla, bet pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnį išlieka civilinių ar administracinių priemonių galimybė dėl kitų vaikų apsaugos. Trečias scenarijus – Tarnyba sprendžia dėl šešių vaikų paėmimo pagal 365 straipsnį, bet kiekvienam vaikui turi būti vertinama reali grėsmė. Bendras šeimos apibūdinimas, namų gimdymai ar kitoks ugdymo pasirinkimas pagal pateiktas normas savaime nėra paėmimo pagrindas. Praktinis klausimas bus įrodymų kokybė: ar yra pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą arba grėsti gyvybei. Ši byla praktiškai svarbi trims adresatams. Tėvams ji lemia baudžiamosios atsakomybės ir vaikų paėmimo riziką. Tarnybai ji nustato pareigą pagrįsti realią grėsmę, o ne remtis socialiniu neįprastumu. Medikams ir kitoms įstaigoms ji primena 29 straipsnio 3 dalies pareigą pranešti apie vaiką, kuriam gali reikėti pagalbos. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas – laukti ikiteisminio tyrimo sprendimo dėl BK 163 straipsnio ir Tarnybos dokumento dėl vaikų apsaugos poreikio bei galimo paėmimo, apie kurį tėvams turi būti pranešta tą pačią dieną.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Pateiktose ištraukose konkretus politinis iniciatorius neįvardytas; reguliavimas grįstas ES direktyvos ir JT Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimu. Siekta stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemą, užtikrinti veiksmingą pagalbą vaikui ir šeimai, apsaugą nuo smurto, seksualinio išnaudojimo ir žalingos aplinkos. Pagrindinis argumentas buvo poreikis pereiti prie nuoseklesnės prevencijos ir intervencijos sistemos, o aiškių prieštaravimų pateiktose ištraukose nefiksuota.

📄 Originalas — Lrytas
Dėl Lietuvą sukrėtusios mirusio kūdikio ir įtarimų sukėlusių tėvų istorijos – Generalinės prokuratūros žinia 🔗
Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮ) pareiškime pateiktą informaciją bei konstatavus, kad turi būti imtasi visų galimų ir būtinų…
Faktų patikra:
⚪ NepatikrintaTyrimą atliekant bus vertinama, ar įtariamas tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos galėjo turėti įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui
✅ PatvirtintaSprendimas paimti vaikus iš šeimos reikalija teismo patvirtinimo ir leidimo
🟡 NepilnaVaiko teisių apsaugos tarnyba gali pakeisti sprendimą paimti vaikus, jei tėvai nuspręs bendradarbiauti su specialistais
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 132 straipsnis (statute)
132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas…
132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 144 straipsnis (statute)
144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo…
144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 158 straipsnis (statute)
158 straipsnis. Vaiko palikimas Tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, palikęs negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros…
158 straipsnis. Vaiko palikimas Tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, palikęs negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros norėdamas juo atsikratyti, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Analizė
Šeimos sprendimas laukti tampa baudžiamosios teisės problema tada, kai vaiko gyvybei gresia pavojus, o pagalba objektyviai pasiekiama.
Šešių vaikų paėmimo aspektas pagal pateiktas normas pirmiausia svarbus apsaugos, o ne kaltės klausimui.

Esmė

Šios bylos branduolys nėra vien tėvų delsimo faktas, o priežastinis ryšys tarp rūpinimosi pareigos nevykdymo ir vaiko gyvybei pavojingos būklės. Jis bus sprendžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 132 straipsnį, 144 straipsnį, taip pat vaiko priežiūros pareigos turinį pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį. Naujienos faktas siauras: po VVAĮT informacijos panaikintas 2026 m. liepos 15 d. policijos nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą. Tyrimo kryptis teisiškai dviguba: ar neveikimas galėjo lemti mirtį, ir ar pareigą rūpintis turėję asmenys galėjo suteikti pagalbą.

  • Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, baudžiant areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
  • Baudžiamojo kodekso 144 straipsnis taikomas tam, kas turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju nepagelbėjo, kai grėsė pavojus gyvybei.
  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalys tėvams nustato pareigą prižiūrėti vaiką ir rūpintis jo sveikata.

Teisinis vertinimas

Tėvų atsakomybė šioje situacijoje remtųsi ne formaliu giminystės statusu, o konkrečia pareiga veikti vaiko sveikatos krizėje. Kai tėvai turi pareigą rūpintis vaiku, delsimas kreiptis pagalbos gali tapti Baudžiamojo kodekso 144 straipsnio klausimu. Jeigu nustatoma, kad delsimas priežastingai prisidėjo prie mirties, tyrimo svoris pereina į Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį. Šeimos sprendimas laukti tampa baudžiamosios teisės problema tada, kai vaiko gyvybei gresia pavojus, o pagalba objektyviai pasiekiama. | Norma | Vertinamas elgesys | Galima sankcija |

BK 132 straipsnio 1 dalisNeatsargus gyvybės atėmimasAreštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų
BK 144 straipsnisNepagelbėjimas, turint rūpinimosi pareigąViešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 163 straipsnisPiktnaudžiavimas tėvų pareigomis žiauriai elgiantis su vaikuBauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų
BK 158 straipsnisMažamečio palikimas be būtinos priežiūros norint juo atsikratytiViešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metųBaudžiamojo kodekso 158 straipsnis čia būtų siauresnis, nes pateikti faktai kalba apie delsimo mediciniškai padėti vertinimą, ne apie norą atsikratyti vaiku.

Baudžiamojo kodekso 163 straipsnis galėtų būti aktualus tik tada, jei duomenys rodytų piktnaudžiavimą tėvų pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, ilgai paliekant be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis. Baudžiamojo kodekso 139 straipsnis skirtas nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo, todėl mirusio kūdikio atveju pagrindinė norma pagal pateiktus faktus yra BK 132 straipsnis. Baudžiamojo kodekso 93 straipsnis nepilnamečio atleidimą nuo atsakomybės reguliuoja tik nepilnamečiui kaltininkui, todėl pagal pateiktą žinią jis neturi savarankiško vaidmens. Institucijų veiksmai remiasi vaiko apsaugos pareiga, o ne vien baudžiamojo persekiojimo logika.

  • Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį turint pagrįstos informacijos apie vaiką, galimai nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos, privaloma pranešti policijai ir VVAĮT.
  • Pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą institucijų darbuotojai, turintys pagrįstos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdami informuoti policiją ir VVAĮT.
  • Pagal 29 straipsnio 6 dalį galimai nukentėjusiam vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą reikalinga kompleksinė pagalba pradedama teikti nedelsiant. Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. nutarime Nr. 87 dėl BK 281 straipsnio projekto nurodyta, kad BK 144 straipsnis praktikoje apima ir situacijas, kai pagalbos nesuteikimas vertinamas po paties asmens sukelto pavojaus.

Šis šaltinis šiai situacijai reikšmingas tuo, kad BK 144 straipsnis nėra tik pasyvaus pašalinio asmens norma. Ji taikytina ir asmeniui, kurio ankstesnis elgesys arba rūpinimosi pareiga sukuria pareigą veikti gyvybei pavojingu momentu.

Pasekmės

Pirmasis realus scenarijus yra tyrimo nutraukimas, jei procesiniai veiksmai paneigs medicininį ryšį tarp delsimo ir mirties. Antrasis scenarijus yra įtarimų koncentravimas į BK 144 straipsnį, jei bus nustatyta grėsmė gyvybei, pareiga rūpintis, galimybė padėti ir nepagelbėjimas. Trečiasis scenarijus yra kvalifikavimas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, jei duomenys patvirtins neatsargų gyvybės atėmimą. Šešių vaikų paėmimo aspektas pagal pateiktas normas pirmiausia svarbus apsaugos, o ne kaltės klausimui. Jis rodo, kad VVAĮT veiksmai siejami su pareiga reaguoti į galimą vaiko teisių pažeidimą pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 ir 35 straipsnius. Praktiškai tai svarbu tėvams, likusiems vaikams, VVAĮT ir prokuratūrai, nes viena faktinė grandinė gali turėti ir apsaugos, ir baudžiamųjų pasekmių. Toliau lauktinas Vilniaus apskrities policijos procesinių veiksmų rezultatas ir Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimas dėl įtarimų pagal konkrečią Baudžiamojo kodekso normą.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavę asmenys pateiktuose susijusiuose dokumentų fragmentuose aiškiai nenurodyti. Siūlymu siekta užpildyti Baudžiamojo kodekso spragą ir kriminalizuoti viešus grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, raginimus tai padaryti ar smurto kurstymą per visuomenės informavimo priemones. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad tokios pavojingos veikos iki tol nebuvo aiškiai baudžiamos, todėl nebuvo užtikrinamas atsakomybės neišvengiamumas; kiti pateikti dokumentai su šia tema iš esmės nesusiję.

📄 Originalas — Vakarų ekspresas
Akis užpylęs „mechanizatorius“ kieme žiūrėjo tik tiesiai: gerai, kad vairavo ne traktorių 🔗
Akis užpylęs „mechanizatorius“ kieme žiūrėjo tik tiesiai: gerai, kad vairavo ne traktorių Kaip reikiant priliuobęs pajūrio gyventojas nuėjo ne miegoti, o sėdo į automobilį. Kuo visa tai baigėsi, pusamžis vyras galėjo įvertinti areštinėje…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 282 straipsnis (statute)
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo…
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 6. Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analizė
Šioje byloje „metalinis“ įvykis nekeičia branduolio: baudžiamumas kyla iš 2,91 promilės prie vairo, o ne iš apgadinto „Opel“.
Kiemo aplinkybė šioje kvalifikacijoje nepanaikina veikos, nes BK 2811 straipsnio 1 dalis sieja atsakomybę su vairavimu, o ne su konkrečia gatvės kategorija.

Esmė

2,91 promilės šioje situacijoje ne sunkina administracinį pažeidimą, o perkelia elgesį į baudžiamojo įstatymo lauką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. Tikslus klausimas yra ne avarijos smulkumas, bet ar asmuo vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Žinios faktas čia siauras: BMW kieme kliudė „Opel“, o vairuotojui nustatyta 2,91 promilės. Teisinis vertinimas pirmiausia remiasi šiomis normomis:

  • BK 2811 straipsnio 1 dalis: vairavimas esant 1,51 ir daugiau promilių užtraukia baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
  • BK 19 straipsnio 1 dalis: apsvaigimas nuo alkoholio nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.
  • BK 281 straipsnio 2 dalis būtų aktuali tik atsiradus nesunkiam sveikatos sutrikdymui arba didelei turtinei žalai dėl neblaivaus vairavimo. | Norma | Riba arba pasekmė | Sankcija |
BK 2811 str. 1 d.1,51 ir daugiau promiliųbauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų
ANK 427 str. 1 d.0,41–1,5 promilės pakartotinai1 000–1 500 Eur vairuotojui
ANK 427 str. 2 d.už 1 dalies pažeidimąteisės vairuoti atėmimas 3–5 metams
BK 281 str. 2 d.neblaivumas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas arba didelė turtinė žalaiki 3 metų laisvės atėmimo

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus faktus BMW yra motorinė transporto priemonė, todėl pakanka paties vairavimo fakto ir 2,91 promilės rodmens. Kiemo aplinkybė šioje kvalifikacijoje nepanaikina veikos, nes BK 2811 straipsnio 1 dalis sieja atsakomybę su vairavimu, o ne su konkrečia gatvės kategorija. 2,91 promilės yra beveik dvigubai daugiau už baudžiamosios atsakomybės slenkstį, todėl administracinė 0,41–1,5 promilės schema pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį čia nebeužtenka. Šioje byloje „metalinis“ įvykis nekeičia branduolio: baudžiamumas kyla iš 2,91 promilės prie vairo, o ne iš apgadinto „Opel“. Jeigu tyrime būtų nustatyta nesunkiai sutrikdyta sveikata arba didelė turtinė žala, kvalifikavimo ašis galėtų persikelti į BK 281 straipsnio 2 dalį. Jeigu būtų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, reikšmę įgytų BK 281 straipsnio 4 dalis, numatanti laisvės atėmimą iki šešerių metų. Vairuotojo pareigos ir procesinė rizika iš pateiktų normų yra tokios:

  • pagal BK 19 straipsnio 1 dalį jis negali remtis savanorišku apsvaigimu kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindu;
  • pagal BPK 98 straipsnį proceso dalyviai gali pateikti tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus;
  • pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį už teisėtų pareigūnų, prokuroro ar teismo nurodymų nevykdymą galima bauda iki 30 MGL;
  • pagal BPK 163 straipsnio 3 dalį prokuroro nutarimas dėl baudos skundžiamas per 10 dienų;
  • pagal BPK 163 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl baudos ar arešto skundžiama per 7 dienas. Policijos kompetencija praktiniame įvykio valdyme matoma iš transporto priemonės tvarkymo taisyklių.

Pagal policijos generalinio komisaro įsakymo pakeitimo 6 punktą, kai asmuo vairavo neblaivus, pareigūnas gali siūlyti savininkui leisti vairuoti blaiviam ir teisę vairuoti turinčiam asmeniui. Pagal 6.2 papunktį, jei tokio asmens kartu nėra arba jis atsisako vairuoti, gali būti siūloma iškviesti kitą blaivų ir teisę vairuoti turintį asmenį.

Pasekmės

Pirmasis realus scenarijus yra byla pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kur teismas renkasi tarp baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų. Tai praktiškai svarbu vairuotojui, nes baudžiamoji atsakomybė reiškia teistumo riziką, kuri minima ir žinioje. Tai svarbu ir transporto sektoriui, nes pažeidimų sąraše BK 2811 straipsnis priskirtas kelių eismo sričiai, susijusiai su nepriekaištingos reputacijos vertinimu. Antras scenarijus priklausytų nuo žalos ir sveikatos padarinių patikslinimo. Jeigu „Opel“ apgadinimas liks tik turtinis be didelės žalos kvalifikavimo, pateiktos BK 281 straipsnio dalys neperims bylos centro. Jeigu atsirastų BK 281 straipsnio 2 dalies padariniai, sankcijos viršutinė riba pakiltų iki trejų metų laisvės atėmimo. Trečias scenarijus yra procesinis: tyrimui bus renkami alkotesterio duomenys, įvykio aplinkybės, transporto priemonių apgadinimų duomenys ir kiti dokumentai pagal BPK 98 straipsnį. Toliau reikšmę turės tai, ar įtariamasis vykdys teisėtus proceso nurodymus, nes BPK 163 straipsnis leidžia taikyti piniginę prievartą. Artimiausias sekimo taškas yra ikiteisminio tyrimo procesinis sprendimas dėl kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį; su baudomis už proceso nurodymų nevykdymą susiję skundai turi 10 arba 7 dienų terminus.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Kauno miesto savivaldybė
Pradedamos futbolo ir regbio arenos statybos Aleksote 🔗
Pradedamos futbolo ir regbio arenos statybos Aleksote Paskelbta: 2026-07-30 (Ketvirtadienis) Tris baseinus, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežą ir iki šiol vienintelį aukščiausių standartų stadioną Lietuvoje pastatęs…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas 18 straipsnis (statute)
Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar…
Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla; 3) statybos inžinierius. 2. Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju. 3.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1)…
18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla; 3) statybos inžinierius. 2. Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju. 3. Ypatingojo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo; 2) darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį ypatingojo statinio statybos vadovas ir (ar) ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovai pagrindiniams specialiesiems statybos darbams; 3) privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų; 4) turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą; 5) privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintas ir galiojančias įmonės statybos taisykles vykdomiems darbams atlikti; 6) rangovas, siekiantis turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų veiklos patirtį statybos srityje, kiti rangovai – ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį statybos srityje. Rangovas atitinka veiklos patirties statybos srityje reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 5. Būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 6. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 7. Rangovas privalo: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą; 2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie statybos pradžią ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė); 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; 4) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį; 5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje; 6) įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus; 7) leisti statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus; 8) jeigu vykdant statybos darbus pasitelkiami kiti rangovai (subrangovai), pranešti apie juos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba įrašant į elektroninį statybos darbų žurnalą, jeigu yra jame esančių duomenų sąsajos su Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (vienoje statybvietėje taikomas tik vienas pranešimo būdas). 8. Rangovas turi teisę: 1) konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis; 2) gauti iš statytojo (užsakovo) šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų dokumentus, kuriuos rengia ir išduoda statybos produktų gamintojas pagal šių produktų teikimo Lietuvos Respublikos rinkai ar tiekimo jai reikalavimus nustatančius teisės aktus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą rangos sutarties sąlygoms vykdyti; 3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus statytojo (užsakovo) pareigą paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę. 9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo. Kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo ir vykdo statybą ūkio būdu, jo, kaip statytojo (užsakovo), darbo jėga laikytina jo ir jo artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo jėga. 91. Kai statyba vykdoma rangos būdu, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną už visų statinių statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti šiame įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti šiame straipsnyje nustatytas rangovo pareigas. Jeigu statybos rangos sutartyje nenustatyta kitaip, rangovas (generalinis rangovas) savo prievolėms įvykdyti turi teisę pasitekti kitus rangovus (subrangovus). 10. Rangovas turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. 11. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1)…
18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla; 3) statybos inžinierius. 2. Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju. 3. Ypatingojo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo; 2) darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį ypatingojo statinio statybos vadovas ir (ar) ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovai pagrindiniams specialiesiems statybos darbams; 3) privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų; 4) turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą; 5) privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintas ir galiojančias įmonės statybos taisykles vykdomiems darbams atlikti; 6) rangovas, siekiantis turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų veiklos patirtį statybos srityje, kiti rangovai – ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį statybos srityje. Rangovas atitinka veiklos patirties statybos srityje reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras. 5. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. 6. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras. 7. Rangovas privalo: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą; 2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė); 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; 4) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį; 5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje; 6) įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus; 7) leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus. 8. Rangovas turi teisę: 1) konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis; 2) gauti iš statytojo (užsakovo) šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų dokumentus, kuriuos rengia ir išduoda statybos produktų gamintojas pagal šių produktų teikimo Lietuvos Respublikos rinkai ar tiekimo jai reikalavimus nustatančius teisės aktus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą rangos sutarties sąlygoms vykdyti; 3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę. 9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. 10. Rangovas turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. 11. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Analizė
Viešasis konkursas sporto arenai nėra teisinė dekoracija: jis yra pagrindinis saugiklis, kad 16 000 kv. m objektas nebūtų statomas pagal uždarą užsakovo ir rangovo susitarimą.
Statybos užbaigimo teisėtumas nesibaigs faktiniu pastato pastatymu.

Esmė

Šio projekto branduolys yra ne pati arena, o viešojo darbų pirkimo ir statybos rangos grandinė iki teisėto užbaigimo. Ji bus vertinama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16, 17, 51 ir 93 straipsnius, Civilinio kodekso 6.681 straipsnį, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnį ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį. Naujienos faktas teisiškai reikšmingas tiek, kad Kaunas paskelbė apie viešąjį rangos konkursą laimėjusios UAB „Infes“ darbų pradžią Aleksote. - Pagal Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas turi per sutartyje nustatytą terminą pastatyti statinį arba atlikti darbus pagal užsakovo užduotį.

  • Užsakovas pagal tą pačią normą turi sudaryti rangovui būtinas darbų sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartą kainą.
  • Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį pirkime turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Teisinis vertinimas

Kadangi skelbiama apie viešąjį rangos konkursą ir sporto paskirties infrastruktūros statybą, pirkimo teisėtumo ašis yra konkurso sąlygų, tiekėjo patikros ir sutarties vykdymo atitiktis. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą įstatymo reikalavimai taikomi darbų pirkimo sutartims, kurias daugiau kaip 50 procentų tiesiogiai dotuoja perkančiosios organizacijos, kai sutartys apima sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties infrastruktūros statybos darbus. | Elementas | Šaltinyje nurodytas dydis arba terminas |

Pastato plotas16 000 kv. m
Sklypo plotas3,23 ha
Aikštė105 m x 68 m
Tribūnos1 000 vietų
Automobilių aikštelėapie 185 vietos
Statybų pabaigaplanuojama per 2 metus
VPT metinė ataskaitaper 4 mėnesius po kalendorinių metų pabaigosPerkančiosios organizacijos pareiga šiame kontekste nėra vien formaliai paskelbti laimėtoją. Ji turi parodyti, kad lėšos naudojamos racionaliai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Viešasis konkursas sporto arenai nėra teisinė dekoracija: jis yra pagrindinis saugiklis, kad 16 000 kv. m objektas nebūtų statomas pagal uždarą užsakovo ir rangovo susitarimą. Tiekėjo patikra taip pat negali būti pakeista bendru pasitikėjimu rangovu, nes Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis reikalauja patvirtinančių dokumentų dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir vadybos standartų. - Jeigu tikrinama, ar nėra pašalinimo pagrindų, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 2 dalį pakankamu įrodymu priimamas teismo, Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentas.
  • Jeigu tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį priimamos priemonės, patvirtinančios tokių išteklių prieinamumą.
  • Jeigu pirkimas būtų dotuojamas daugiau kaip 50 procentų, Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis įpareigotų perkančiąją organizaciją užtikrinti įstatymo taikymą net tada, kai pirkimą vykdo kitas subjektas. Statybos santykis su UAB „Infes“ pagal Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 2 dalį patenka į statybos rangos sutarties sritį, nes kalbama apie statinio statybą ir kitus statybos darbus. Todėl rangovo pažadas parengti darbo projektą, įrengti statybvietę ir paruošti teritoriją turi būti skaitomas per sutartyje nustatytą darbų terminą, kainą ir rezultatą. Savivaldybės infrastruktūros klausimas atsiranda dėl objekto masto, automobilių aikštelės ir naudojimui reikalingų jungčių. Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o kai jis neprivalomas, iki pranešimo apie statybos pradžią arba iki darbų pradžios. - Standartinėse sąlygose pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio pateiktą reguliavimą turi būti numatytos sutarties įsigaliojimo, keitimo ir nutraukimo taisyklės.
  • Jose taip pat turi būti aprašytos infrastruktūros projektavimo, derinimo, statybos ar įrengimo sąlygos.
  • Turi būti nustatytas kompensavimo, įmokos mokėjimo, rizikų pasidalijimo ir neatlygintino perdavimo valdytojams mechanizmas. Statybos užbaigimo teisėtumas nesibaigs faktiniu pastato pastatymu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas reiškia ekspertinį pritarimą statytojo deklaracijai, kad statinys atitinka projektą, normatyvinius statybos techninius dokumentus, statinio saugos ir paskirties dokumentus bei kitus teisės aktus.

Pasekmės

Pirmasis realus scenarijus yra sklandus sutarties vykdymas: parengiama darbo projekto dalis, įrengiama statybvietė, nugriaunami apleisti statiniai, o statybos užbaigiamos per naujienoje nurodytus dvejus metus. Antrasis scenarijus yra ginčas dėl darbų kainos, terminų ar pakeitimų, nes statybos rangos sutarties esmė pagal Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalį susieta su terminu, užduotimi ir sutarta kaina. Trečiasis scenarijus susijęs su viešųjų pirkimų priežiūra. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 5 dalį Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimus priima savarankiškai ir nešališkai, todėl pirkimo dokumentų ar tiekėjo patikros klausimai gali tapti atskiro vertinimo objektu. Praktiškai tai svarbu savivaldybei, rangovui, sporto bendruomenei ir tiekėjams, kurie dalyvavo ar galėjo dalyvauti konkurse. Savivaldybei svarbiausia turėti dokumentais pagrįstą pirkimo ir rangos vykdymo grandinę, nes objektas apima 16 000 kv. m pastatą, 1 000 vietų tribūnas ir apie 185 vietų automobilių aikštelę. Rangovui svarbiausia vykdyti sutartinį terminą ir rezultatą, nes užsakovo pareiga mokėti kainą siejama su darbų rezultato priėmimu pagal Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalį. Procedūriškai toliau lauktini darbo projekto rengimo, statybvietės įrengimo ir teritorijos paruošimo dokumentai, o per dvejų metų horizontą – statybos užbaigimo deklaracijos tvirtinimas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Alytaus miesto savivaldybė
Lauko gatvės remontas: faktai ir atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus 🔗
BDAR Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto…
Faktų patikra:
🔴 PaneigtaNuo 2019 metų statybos techninio reglamento nuostatomis D kategorijos gatvėse gali būti įrengiamos tik dvi eismo juostos, kurių plotis turi būti 2,75 metro; didesnis plotis neleistinas.
🟡 NepilnaPagal galiojančius reikalavimus C kategorijos gatvių įvažiavimai turi būti įrengiami ne mažesniais kaip 100 metrų atstumais ir tik dešniaisiais posūkiais.
🟡 NepilnaJeigu C kategorijos gatvėje būtų numatyti įvažiavimai su kairiaisiais posūkiais, įvažiavimuose eismą reikėtų reguliuoti šviesoforais su ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu tarp jų.
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 16 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. gruodžio 18 d. Nr. XIII-1788 Vilnius         1 straipsnis. 16 straipsnio…
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. gruodžio 18 d. Nr. XIII-1788 Vilnius         1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Kelių finansavimas 1. Kelių ir kelio statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojami įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai dalis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) išlaidų yra padengiama privačiomis fizinių ir (ar) juridinių asmenų lėšomis, tokio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) darbams gali būti teikiamas prioritetas kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kelių ir kelių statinių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) atžvilgiu tos savivaldybės, kuriai nuosavybės teise priklauso kelias ir kelio statiniai, institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Nepanaudota atitinkamų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšų dalis, kuri yra ne mažesnė kaip 25 procentai nepanaudotų atitinkamų metų Programos lėšų, naudojama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.“   2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 2. Savivaldybių tarybos iki 2019 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kelių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 16 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Kelių finansavimas 1. Kelių ir kelio statinių projektavimas…
1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Kelių finansavimas 1. Kelių ir kelio statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojami įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai dalis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) išlaidų yra padengiama privačiomis fizinių ir (ar) juridinių asmenų lėšomis, tokio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) darbams gali būti teikiamas prioritetas kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kelių ir kelių statinių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) atžvilgiu tos savivaldybės, kuriai nuosavybės teise priklauso kelias ir kelio statiniai, institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Nepanaudota atitinkamų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšų dalis, kuri yra ne mažesnė kaip 25 procentai nepanaudotų atitinkamų metų Programos lėšų, naudojama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.“
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas 1. Programos finansavimo lėšos naudojamos užtikrinti, kad valstybinės reikšmės kelių tinklas veiktų, tai yra: 1)…
9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas 1. Programos finansavimo lėšos naudojamos užtikrinti, kad valstybinės reikšmės kelių tinklas veiktų, tai yra: 1) keliams tiesti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti; 3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti; 4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti; 5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti; 6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti; 7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti; 9) kelių informacinėms sistemoms kurti; 10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti; 11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti; 12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus; 13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje, atlikti, valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrai vykdyti; 14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius; 15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti; 16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti; 17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti; 18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, išlaikymo išlaidoms ir akcinės bendrovės „Via Lietuva“ išlaidoms, patiriamoms vykdant įstatymais priskirtas valstybines funkcijas, apmokėti; 19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir akcinės bendrovės „Via Lietuva“ paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti; 20) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti; 21) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti; 22) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, apimančiai eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje, administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, kelių naudotojo mokesčio (nuo 2027 metų – kelių rinkliavos) sumokėjimo kontrolei vykdyti, viešojo transporto informacijai apdoroti, viešojo transporto kelionių duomenų ir transporto įvykių informacinėms sistemoms palaikyti ir tobulinti; 23) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti; 24) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registro informacinei sistemai palaikyti ir tobulinti; 25) akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ atliekamai valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrai; 26) Eismo įvykių informacinės sistemos tvarkytojams ir šios sistemos duomenų tvarkytojams Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatuose nustatytoms funkcijoms vykdyti; 27) institucijoms ir įstaigoms dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismo ir jų eismui skirtos infrastruktūros tyrimams atlikti ir šiems tyrimams viešinti; 28) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2. Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: 1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti; 3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti; 7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti; 9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius; 10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose; 11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti; 12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti; 13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; transporto priemonių stovėjimo aikštelėms ir (ar) automobilių saugykloms kurortuose ir kurortinėse teritorijose įrengti; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, kad keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti; 16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija. 3. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms tinkamumą tikrina CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. 4. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per vieną mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos akcinė bendrovė „Via Lietuva“ ir savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo už ne didesnę kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumą. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma: 2025 metais – 62 procentai, nuo 2026 metų – 52,7 procento Programos finansavimo lėšų. Nuo 2027 metų iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų, skiriamų šio straipsnio 1 dalyje numatytoms veikloms, Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems miestų ir miestelių teritorijose esančių valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriuos savivaldybių institucijos sutinka perimti savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais, objektams finansuoti. 6. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma: 2025 metais – 38 procentai, nuo 2026 metų – 47,3 procento Programos finansavimo lėšų, iš jų iki 9 procentų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi lėšų dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, akcinės bendrovės „Via Lietuva“ paskirstoma taip: 1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai lėšų, iš jų 50 procentų lėšų šioms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų lėšų – pagal per paskutinius 12 mėnesių suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.); lėšos paskirstomos toms savivaldybėms, kurių savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus); 2) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 procentai lėšų, iš jų miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai lėšų, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai lėšų. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų lėšų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų lėšų. Nuo 2027 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų lėšų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų lėšų. 7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti); ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 9. Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti: 1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja; 2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių; 3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; 4) autobusų, skirtų keleiviams vežti reguliariaisiais reisais tolimojo ar vietinio susisiekimo maršrutais, dviračių, autocisternų, kuriomis vežami degalai į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją; 5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų; 6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir d …
Analizė
Ginčas dėl 2,75 metro juostų nėra vien inžinerinis pasirinkimas, nes pirmiausia sprendžiama, kas turi teisę priskirti gatvės kategoriją.
Jei gatvės kategorija paliekama D, savivaldybė negali gyventojų pageidaujamo platesnio profilio paversti projektuotojo nuožiūros klausimu.

Esmė

Ginčas dėl 2,75 metro juostų nėra vien inžinerinis pasirinkimas, nes pirmiausia sprendžiama, kas turi teisę priskirti gatvės kategoriją. Kategorija lemia projektavimo ribas, o ne atvirkščiai, todėl teisinė ašis yra Kelių įstatymo 9 straipsnis, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Kelių įstatymo 16 straipsnis ir Vietos savivaldos įstatymo 36–37 straipsniai.

  • Naujienos faktas: Alytaus savivaldybė nurodo, kad Lauko gatvė nuo 2009 m. yra D kategorijos, o remontas projektuotas pagal tokią kategoriją. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Kelių įstatymo 9 straipsnį vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių kategorijas priskiria savivaldybės, vadovaudamosi aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka bei kriterijais. Tai reiškia, kad gyventojų nepasitenkinimas juostų pločiu pats savaime nekeičia nei gatvės savininko, nei kategorijos priskyrimo kompetencijos. | Klausimas | Taikoma norma |
Gatvės savininkasKelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis
Gatvės kategorijaKelių įstatymo 9 straipsnis
Remonto finansavimasKelių įstatymo 16 straipsnio 1–2 dalys
Gyventojų įtraukimasVietos savivaldos įstatymo 36–37 straipsniai

Teisinis vertinimas

Savivaldybės pozicija teisiškai stipriausia ten, kur ji remiasi ne patogumo argumentu, o kategorijos priskyrimo grandine. Jeigu Lauko gatvė yra vietinės reikšmės gatvė, jos kategorijos klausimas pagal Kelių įstatymo 9 straipsnį priklauso savivaldybei. Tačiau ši kompetencija nėra laisvas politinis balsavimas dėl pločio, nes kategorija turi būti siejama su funkcine paskirtimi, pralaidumu ir padėtimi gyvenamosios vietovės atžvilgiu. Savivaldybės pareigos šioje situacijoje yra aiškiai atskirtinos:

  • pagal Kelių įstatymo 9 straipsnį priskirti kategoriją pagal nustatytą tvarką ir kriterijus;
  • pagal Kelių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį organizuoti projektavimą, remontą ir priežiūrą įstatymų nustatyta finansavimo tvarka;
  • pagal Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnį sudaryti sąlygas gyventojams dalyvauti, juos informuojant, konsultuojantis ir viešinant konsultavimosi rezultatus;
  • pagal Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnį informaciją skelbti ne mažiau kaip dviem būdais, vieną kartą būtinai savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojų teisės taip pat nėra tik bendras prašymas būti išklausytiems. Jie gali reikalauti suprantamos informacijos, nes Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnio 3 punktas reikalauja tekstą formuluoti ir nespecialistams suvokiamai. Jie taip pat gali tikėtis kontaktų papildomai informacijai, nes Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnio 4 punktas įpareigoja nurodyti vieno langelio arba atsakingo asmens kontaktus. Savivaldybės teiginys, kad C kategorijai reikėtų keisti bendrąjį planą, dera su pateiktu vietos teisės kontekstu. Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo priede nurodyta, kad sprendiniai siejami su efektyviu teritorijos panaudojimu ir funkciškai išplėtota struktūra. Vadinasi, gatvės kategorijos keitimas negali būti suvestas į vieną skersinio profilio eilutę. Aštri teisinė formulė čia tokia: jei gatvės kategorija paliekama D, savivaldybė negali gyventojų pageidaujamo platesnio profilio paversti projektuotojo nuožiūros klausimu. Tai ypač svarbu, nes naujienoje nurodoma, kad 2,75 metro plotis taikomas kaip galiojančio projektavimo režimo pasekmė. Teisinis ginčas tokiu atveju kryptų ne į rangovo darbus, o į kategorijos, plano ir informavimo pagrindimą. Finansavimo šaltiniai nepakeičia techninės kategorijos, bet jie lemia darbų prioritetą ir eigą. Pagal Kelių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį privačiomis lėšomis iš dalies finansuojamiems savivaldybės kelio darbams gali būti teikiamas prioritetas savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal Kelių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ne mažiau kaip 25 procentai nepanaudotų Programos lėšų turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms. | Dydis ar terminas | Reikšmė pagal šaltinius |
Ne mažiau kaip 25 %Nepanaudotų Programos lėšų dalis vietinės reikšmės keliams pagal Kelių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį
2019-03-01Kelių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies įsigaliojimas pagal pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį
2019-02-28Savivaldybių tarybų įgyvendinamųjų aktų priėmimo terminas pagal pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį
2020-01-01Kelių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies įsigaliojimas pagal pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį

Pasekmės

Realistiškai pirmas scenarijus yra projekto tąsa pagal D kategoriją, jeigu savivaldybė išlaiko kategorijos ir projekto atitikties pagrindimą. Tada gyventojams praktiškai svarbiausi bus horizontalusis ženklinimas, stovėjimo vietų ribos ir eismo organizavimo rezultatas. Ginčo laukas susiaurėtų iki to, ar faktinis įrengimas atitinka paskelbtą projektinį sprendinį. Antras scenarijus būtų gyventojų spaudimas keisti kategoriją arba bendrojo plano sprendinius. Toks kelias pagal pateiktus šaltinius negali apeiti savivaldybės kompetencijos pagal Kelių įstatymo 9 straipsnį. Jis taip pat turėtų būti derinamas su vietos gyventojų dalyvavimo mechanizmais pagal Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnį. Trečias scenarijus būtų ginčas dėl informavimo, o ne dėl paties juostos pločio. Jei gyventojams nebuvo pateikta suprantama informacija, šis trūkumas vertinamas per Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnio 1–4 punktus. Tokiu atveju procedūrinė rizika savivaldybei būtų susijusi su skelbimo būdais, aiškumu ir kontaktinių duomenų pateikimu. Toliau procedūriškai lauktinas ne naujas teisinis režimas, o savivaldybės dokumentuotas darbų užbaigimas ir informacijos paskelbimas gyventojams pagal Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnį. Jei bus inicijuojamas kategorijos keitimas, sprendimo reikės laukti savivaldybės kompetencijos rėmuose pagal Kelių įstatymo 9 straipsnį, o ne rangos darbų aikštelėje.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Teismai.lt
2026.07.31 :: LVAT panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta UAB „Tete-a-tete“ kazino ir Lošimų priežiūros tarnybos taikos sutartis 🔗
2026.07.31 LVAT panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta UAB „Tete-a-tete“ kazino ir Lošimų priežiūros tarnybos taikos sutartis Teisė bylą baigti taikos sutartimi: Trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai turi…
Faktų patikra:
🟡 NepilnaAdministracinių bylų teisenos įstatymas suteikia ginčo šalims teisę bylą baigti taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje
✅ PatvirtintaTeismas gali patvirtinti taikos sutartį tik jei ji neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajam interesui ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių
⚪ NepatikrintaKai administracinėje byloje dalyvauja trečiasis suinteresuotas asmuo, teismas privalo aktyviai išsiaiškinti, ar taikos sutartis neturės įtakos jo teisėms ar teisėtiems interesams
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas 17 straipsnis (statute)
Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar)…
Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija taikos sutarties netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. 7. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma. 18 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas 1. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas arba rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas 1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių…
17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas 1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 3. Ginčo šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija taikos sutarties netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. TAR pastaba. 17straipsnio 6 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 7. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas 23 straipsnis (statute)
23 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų vykdymas 1. Įsiteisėjęs administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat…
23 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų vykdymas 1. Įsiteisėjęs administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos arba per kitą administracinių ginčų komisijos nurodytą terminą. 2. Įsiteisėjusio administracinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija su žyma „Įsiteisėjęs, vykdyti“ per 3 darbo dienas nuo administracinių ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiunčiamas bylos šalims. 3. Atsakovui neįvykdžius įsiteisėjusio administracinių ginčų komisijos sprendimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Analizė
Ginčo branduolys nėra pati 15 000 eurų bauda, o tai, ar viešojo administravimo institucija ir lošimų bendrovė gali susitarti taip, kad iš proceso būtų pašalintas lošėjo interesas.
Baudos panaikinimas taikos sutartimi negali apeiti skundo autoriaus procesinės padėties, kai būtent jo skundas paleido priežiūros procedūrą.

Esmė

Ginčo branduolys nėra pati 15 000 eurų bauda, o tai, ar viešojo administravimo institucija ir lošimų bendrovė gali susitarti taip, kad iš proceso būtų pašalintas lošėjo interesas. Teisinis testas kyla iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnio ir analogiškai atitinkančių Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 17 straipsnio 4–5 dalių sąlygų. - Taikos sutartis leidžiama, kai ją galima sudaryti pagal ginčo pobūdį.

  • Ji negali prieštarauti imperatyvioms normoms ir viešajam interesui.
  • Ji negali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
  • Jos dalykas turi būti to paties pobūdžio kaip skundo reikalavimai. Naujienos faktas siauras: LVAT panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta UAB „Tete-a-tete“ kazino ir Lošimų priežiūros tarnybos taikos sutartis. Pagal pateiktą reguliavimą teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, privalo išaiškinti procesines pasekmes ir patvirtinimo nutartyje nurodyti tvirtinamas sąlygas. Toks pat patikros modelis matomas Administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnio 4–5 dalyse ir Mokesčių administratoriaus taikos sutarties civilinėse ir administracinėse bylose sudarymo taisyklių 12 punkte.

Teisinis vertinimas

LVAT 2026 m. birželio 17 d. nutartis šiai situacijai lemia aiškią taisyklę: trečiojo suinteresuoto asmens interesas turi būti patikrintas prieš nutraukiant bylą taikos sutartimi. Šioje byloje trečiasis asmuo nebuvo pašalinis stebėtojas, nes Tarnybos įsakymas buvo priimtas po jo skundo dėl nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo. Todėl sutartinis baudos panaikinimas negalėjo būti vertinamas vien kaip bendrovės ir Tarnybos tarpusavio nuolaidų klausimas. Baudos panaikinimas taikos sutartimi negali apeiti skundo autoriaus procesinės padėties, kai būtent jo skundas paleido priežiūros procedūrą. Pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 17 straipsnio 4 dalį trečiojo asmens teisės yra savarankiška taikos sutarties galiojimo sąlyga. Pagal to paties straipsnio 5 dalį institucija arba teismui analogiškai taikomas patikros modelis leidžia tvirtinti sutartį tik nustačius visas sąlygas. Jei bent viena sąlyga neįvykdyta, taikos sutartis netvirtinama, o ginčas sprendžiamas iš esmės. | Klausimas | Pateiktas dydis ar terminas |

Skirta bauda15 000 eurų
Sprendimo įvykdymas20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo
Įsiteisėjusio sprendimo kopijos išsiuntimas3 darbo dienos nuo įsiteisėjimoTeismo pareigos šioje stadijoje yra procesinės, bet jų poveikis materialus.
  • Teismas turi įvertinti imperatyvias normas, viešąjį interesą ir trečiojo asmens teises.
  • Teismas turi patikrinti, ar sutarties dalykas atitinka skundo reikalavimų pobūdį.
  • Teismas turi išsiaiškinti trečiojo asmens paaiškinimus, jeigu jų reikia teisių poveikiui nustatyti.
  • Teismas turi motyvuoti, kodėl sutartis tvirtinama arba netvirtinama. Ginčo šalys turi teisę siekti taikos sutarties bet kurioje proceso stadijoje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnį. Tačiau ši teisė baigiasi ten, kur sutartis paveikia byloje dalyvaujančio asmens teisinę padėtį be realios patikros. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnis pateikia bendrą procesinių pasekmių išaiškinimo logiką, o CPK 595 straipsnis rodo, kad taikos sutarties patvirtinimo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šioje byloje būtent atskirasis skundas tapo priemone patikrinti, ar taika nebuvo patvirtinta per anksti.

Pasekmės

Praktiškai byla grįžta į pirmąją instanciją ne tam, kad automatiškai būtų atkurta 15 000 eurų bauda, o tam, kad būtų iš naujo patikrintas taikos sutarties patvirtinimas. Pirmosios instancijos teismas turės spręsti, ar sutartis suderinama su trečiojo suinteresuoto lošėjo teisėmis ir teisėtais interesais. Jeigu poveikis nebus nustatytas arba bus pašalintas sutarties sąlygomis, taikos sutartis gali būti patvirtinta iš naujo. Kitas scenarijus griežtesnis: jei sutartis pažeis trečiojo asmens interesus, teismas jos netvirtins. Tada ginčas dėl Tarnybos įsakymo ir 15 000 eurų baudos turės būti nagrinėjamas iš esmės. Tai praktiškai svarbu lošimų priežiūros byloms, nes skundą pateikęs lošėjas gali išlaikyti procesinę reikšmę net tada, kai priežiūros institucija ir operatorius nori susitarti. Procedūriškai toliau pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinės taikos sutarties patvirtinimo klausimą. Lauktinas dokumentas yra nauja motyvuota nutartis dėl sutarties patvirtinimo arba atsisakymo ją tvirtinti. Jei taikos sutartis bus patvirtinta ir sprendimas įsiteisės, vykdymo terminas pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį būtų 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Teisė.pro
DELFI. Po atakos Ukrainoje – Lietuvos protesto nota Rusijos ambasados atstovui 🔗
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, kiti teisės aktai. Darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi…
Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, kiti teisės aktai. Darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas. 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Diplomatas – diplomatinį rangą turintis statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė (toliau – diplomatinė atstovybė) – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai tiesiogiai pavaldi užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija (organizacijomis) palaikyti, Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždaviniams įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisėms ir teisėtiems interesams ginti (toliau, išskiriant konkrečią diplomatinės atstovybės rūšį, atitinkamai – diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje arba atstovybė prie tarptautinės organizacijos). 3. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba (toliau – diplomatinė tarnyba) – valstybės tarnybos dalis, kuria per diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendinama ir vykdoma Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užsienio politika ir kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją. 4. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas (toliau – diplomatinis atstovas) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas oficialiai atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, reziduojantis užsienio valstybėje arba Lietuvos Respublikoje. 5.
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas 12 straipsnis (statute)
Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos funkcijos 1. Diplomatinė atstovybė priimančiojoje valstybėje atlieka šias funkcijas: 1) atstovauja…
Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos funkcijos 1. Diplomatinė atstovybė priimančiojoje valstybėje atlieka šias funkcijas: 1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su priimančiąja valstybe oficialius santykius; 2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politiką; 3) derasi su priimančiosios valstybės vyriausybe; 4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus; 5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą ir įvykius; 6) skatina Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo; 7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas; 8) rūpinasi Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu. Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169   2. Diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę. 3. Konsulinės įstaigos gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, jeigu jų nedraudžia priimančiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai arba dėl kurių neprieštarauja priimančioji valstybė, arba kurios numatytos Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės tarptautinėse sutartyse. 13 straipsnis.
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos funkcijos 1. Diplomatinė atstovybė priimančiojoje valstybėje atlieka šias…
12 straipsnis. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos funkcijos 1. Diplomatinė atstovybė priimančiojoje valstybėje atlieka šias funkcijas: 1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su priimančiąja valstybe oficialius santykius; 2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politiką; 3) derasi su priimančiosios valstybės vyriausybe; 4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus; 5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą ir įvykius; 6) skatina Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo; 7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas; 8) rūpinasi priimančiojoje valstybėje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu. 2. Diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę. 3. Konsulinės įstaigos gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, jeigu jų nedraudžia priimančiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai arba dėl kurių neprieštarauja priimančioji valstybė, arba kurios numatytos Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės tarptautinėse sutartyse.
Analizė
Ambasados apgadinimas Kyjive paverčia Lietuvos reikalavimą Rusijai ne simboliniu protestu, o valstybės institucijos veiklos apsaugos reikalavimu.
Regreso norma čia netampa pagrindiniu keliu.

Esmė

Lietuvos protesto nota pirmiausia kelia ne etiketo, o valstybės atstovavimo neliečiamumo klausimą. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Užsienio reikalų ministerijos nuostatų 6.4, 6.5, 6.6 punktus. Naujienos faktas yra siauras: po atakos Kyjive apgadintas Lietuvos ambasados pastatas ir turtas. Teisinė reikšmė platesnė, nes diplomatinė atstovybė pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį yra URM pavaldi institucija Lietuvos interesams ginti.

Teisinis vertinimas

Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ambasada priimančiojoje valstybėje:

  • atstovauja Lietuvos Respublikai;
  • įgyvendina Lietuvos užsienio politiką;
  • gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir organizacijų teises;
  • perduoda URM informaciją apie įvykius priimančiojoje valstybėje. Todėl žala ambasados pastatui nėra vien turto sugadinimas. Ji tiesiogiai paliečia instituciją, per kurią vykdoma valstybės užsienio politika pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Ambasados apgadinimas Kyjive paverčia Lietuvos reikalavimą Rusijai ne simboliniu protestu, o valstybės institucijos veiklos apsaugos reikalavimu. Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį atstovybės funkcijos siejamos su statusu pagal 1961 m. Vienos konvenciją ir viešąją tarptautinę teisę. URM kompetencija šioje situacijoje kyla iš Vyriausybės patvirtintų ministerijos nuostatų. Pagal jų 6.4 punktą URM palaiko diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis, o pagal 6.5 punktą vadovauja Lietuvos diplomatinėms atstovybėms užsienyje. Pagal tų pačių nuostatų 6.6 punktą URM pagal kompetenciją derasi Lietuvos Respublikos vardu su užsienio valstybėmis. Tai apima ir protesto notos įteikimą, ir būsimo žalos atlyginimo reikalavimo formulavimą. | Veiksmas | Terminas pagal šaltinius |
URM paklausimas užsienio diplomatinei atstovybei gavus pavedimąne vėliau kaip per 5 darbo dienas
Gauto atsakymo persiuntimas prašiusiai institucijaine vėliau kaip per 2 darbo dienas
Pranešimas URM apie tiesioginį susisiekimą su atstovybene vėliau kaip per 2 darbo dienasŠie terminai iš susisiekimo tvarkos rodo, kad diplomatinis bendravimas su atstovybėmis Lietuvoje yra centralizuojamas per URM. Tai dera su taisykle, jog užsienio atstovybės oficialiai susisiekia per URM Protokolo skyrių. Rusijos ambasados atstovo iškvietimas Vilniuje patenka į šią institucinę logiką. Pagal Įstatymo dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso 1 straipsnį tokia atstovybė palaiko oficialius tarpvalstybinius santykius. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnį diplomatinėms atstovybėms ir personalui Lietuvoje suteikiamos Vienos konvencijoje numatytos privilegijos ir imunitetai. Pagal 3 straipsnį tokius imunitetus turintys asmenys turi gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Pasekmės

Praktiškai artimiausias etapas yra žalos nustatymas, nes pati nota sieja kompensacijos reikalavimą su išsamiu vertinimu. Šis vertinimas svarbus ne tik apskaitai, bet ir būsimo tarptautinio reikalavimo dydžiui. Toliau galimi keli teisiškai nuoseklūs scenarijai:

  • URM pateikia Rusijai konkretų kompensacijos reikalavimą po žalos įvertinimo;
  • URM tęsia diplomatines priemones pagal savo derybinę kompetenciją;
  • Lietuvos institucijos keičiasi informacija per URM nustatyta tvarka;
  • Lietuvos ambasada Kyjive toliau vykdo funkcijas tiek, kiek leidžia saugumo sąlygos. Ši eiga praktiškai svarbi diplomatams, nes jų institucijos veikla tiesiogiai saugoma per valstybės diplomatinę tarnybą. Ji taip pat svarbi URM, nes ministerija vienu metu valdo protesto procedūrą, atstovybės veiklą ir žalos reikalavimą. Regreso norma čia netampa pagrindiniu keliu. Diplomatinės tarnybos įstatymo 76 straipsnio 2 dalis taikoma diplomato padarytai žalai, o naujienos faktai sieja žalą su išorine ataka. Todėl procedūriškai toliau lauktinas URM žalos vertinimo dokumentas ir po jo suformuluotas kompensacijos reikalavimas Rusijai. Pagal pateiktus šaltinius diplomatinis susirašinėjimas su atstovybėmis vykdomas per URM, o atsakymai institucijoms persiunčiami per 2 darbo dienas.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — Respublika
Prostitucijos „imperijos“ baigtis: nuteista 26 asmenų gauja 🔗
Šimtai moterų iš posovietinių šalių buvo įtraukta į stambų prostitucijos tinklą Lietuvoje. Bylos duomenimis, „vadelės" tampytos iš Ispanijos. Nuosprendis paskelbtas ir dėl brutalių išpuolių prieš konkurentes - jas mušdavo ir spardydavo…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 307 straipsnis (statute)
307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos 1. Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba…
307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos 1. Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas organizavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas vadovavo prostitucijai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 4. Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1472 straipsnis (statute)
1472 straipsnis. Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis 1. Tas, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas…
1472 straipsnis. Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis 1. Tas, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šį darbą dirba ar šias paslaugas teikia dėl to, kad prieš jį išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje nurodyti būdai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Asmuo, kuris padarė šiame straipsnyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai ir aktyviai bendradarbiavo nustatant nuo prekybos žmonėmis (147 straipsnis) ar vaiko pirkimo arba pardavimo (157 straipsnis) nukentėjusį asmenį ir išaiškinant kurią nors iš šių nusikalstamų veikų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. XI-2198, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4276 (2012-07-13)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 147 straipsnis (statute)
147 straipsnis. Prekyba žmonėmis 1. Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar…
147 straipsnis. Prekyba žmonėmis 1. Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. XI-2198, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4276 (2012-07-13)
Analizė
Išnaudojimo mechanikos požiūriu 50 procentų uždarbio paėmimas čia yra ne buhalterinė detalė, o nusikalstamos kontrolės matas.
Skaičiai čia veiks kaip įrodinėjimo ašis: 247 prostitucijai surastos moterys, ne mažiau kaip 456 tūkst. eurų pajamų, daugiau nei 500 tūkst. eurų konfiskuotino turto ir 3000 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Esmė

Teisinis branduolys čia nėra prostitucijos mastas, o riba tarp pelnymosi iš prostitucijos ir prekybos žmonėmis, kai veikla valdoma per valstybių sienas. Ši riba sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnį, BK 308 straipsnį, o esant valios palenkimui ir išnaudojimo tikslui – pagal BK 147 straipsnį ir BK 7 straipsnį. Žinia rodo bylą, kurioje 26 asmenys pripažinti kaltais dėl organizuoto pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos ir susijusių smurtinių veikų. Pagal BK 307 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atskirai kriminalizuotas organizavimas prostitucijai arba asmens gabenimas jo sutikimu prostitucijai į Lietuvą. Pagal BK 307 straipsnio 3 dalį sunkesnė atsakomybė kyla vadovavus prostitucijai, o būtent toks valdymo požymis matomas iš administratorių, užsakymų, apgyvendinimo ir pinigų surinkimo sistemos.

Teisinis vertinimas

Byloje aprašyta schema atitinka ne pavienį sąvadavimą, o verslo modelį, kuriame pajamos, logistika ir kontrolė buvo paskirstytos grupės nariams.

  • Pagal BK 307 straipsnio 1 dalį reikšmingas 50 procentų prostitucijos uždarbio surinkimas.
  • Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį reikšmingas moterų atvykimo į Lietuvą organizavimas.
  • Pagal BK 307 straipsnio 3 dalį reikšmingas vadovavimas skelbimams, užsakymams, apgyvendinimui, apsaugai ir pinigų pervedimams. | Norma | Veika | Sankcija pagal pateiktus šaltinius |
BK 307 straipsnio 1 dalispajamos iš prostitucijos arba sąvadavimasbauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų
BK 307 straipsnio 2 dalisorganizavimas prostitucijai arba gabenimas prostitucijai į Lietuvą ar iš joslaisvės atėmimas iki 6 metų
BK 307 straipsnio 3 dalisvadovavimas prostitucijailaisvės atėmimas nuo 1 iki 7 metų
BK 308 straipsnio 2 dalisįtraukimas panaudojant prievartą ar apgaulęlaisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų
BK 147 straipsnio 2 dalisprekyba žmonėmis dviem ar daugiau asmenų arba organizuotoje grupėjelaisvės atėmimas nuo 4 iki 12 metųJeigu įtraukimas į prostituciją buvo grindžiamas apgaule, fizine ar psichine prievarta, kvalifikavimą papildo BK 308 straipsnio 2 dalis.

Jeigu buvo verbavimas, gabenimas ar kontrolė, panaudojant smurtą, grasinimus, pažeidžiamumą ar apgaulę išnaudojimo prostitucijai tikslu, taikytinas BK 147 straipsnis. Prekybos žmonėmis aukų nustatymo rekomendacijų 13–14 punktai šiai ribai suteikia praktinį testą: turi būti nustatyti veiksmai, valią palenkiantis būdas ir išnaudojimo tikslas, o padariniai kvalifikavimui nebūtini. Todėl 247 moterų suradimas, pervežimo organizavimas ir ne mažiau kaip 456 tūkst. eurų pajamų rodo sisteminį išnaudojimą, bet prekybos žmonėmis kvalifikavimui dar būtinas valios palenkimo požymis. Išnaudojimo mechanikos požiūriu 50 procentų uždarbio paėmimas čia yra ne buhalterinė detalė, o nusikalstamos kontrolės matas. Smurtiniai išpuoliai prieš konkurentes papildomai rodo grupės tikslą saugoti prostitucijos rinkos dalį, tačiau pateiktos prostitucijos normos pirmiausia vertina pelnymąsi, organizavimą ir vadovavimą. Tarptautinis elementas nepanaikina Lietuvos jurisdikcijos, nes BK 7 straipsnis prekybai žmonėmis pagal BK 147 straipsnį taikomas nepriklausomai nuo pilietybės, gyvenamosios vietos ir nusikaltimo padarymo vietos. Klientų atsakomybės klausimas teoriškai galėtų kilti pagal BK 147-2 straipsnio 1 dalį, jeigu jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie prievartinį paslaugų pobūdį.

Pasekmės

Praktiškai ši byla svarbi trims grupėms: nuteistiesiems, nukentėjusiosioms ir asmenims, kurie naudojosi paslaugomis žinodami apie galimą išnaudojimą.

  • Nuteistiesiems svarbiausia, ar apeliacijoje liks galioti vadovavimo prostitucijai, organizuotos veiklos ir turto konfiskavimo vertinimas.
  • Nukentėjusiosioms svarbus civilinių ieškinių patenkinimas ir procesinis jų statusas kaip nusikaltimų aukų.
  • Paslaugų naudotojams rizika atsiranda tik esant BK 147-2 straipsnyje nurodytam žinojimui arba privalomam žinojimui apie prievartą, grasinimus, apgaulę ar kitą valios palenkimą. Realistiškas tolesnis scenarijus yra apeliacinis ginčas dėl bausmių dydžio, bendrininkų vaidmenų, konfiskuotino turto ryšio su nusikalstamomis pajamomis ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų.

Skaičiai čia veiks kaip įrodinėjimo ašis: 247 prostitucijai surastos moterys, ne mažiau kaip 456 tūkst. eurų pajamų, daugiau nei 500 tūkst. eurų konfiskuotino turto ir 3000 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Procedūriškai toliau reikia laukti, ar per nuosprendžiui skųsti skirtą terminą bus paduoti skundai, o po jų – apeliacinės instancijos sprendimo dėl kaltės, bausmių ir konfiskavimo.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — JP.lt
N. Petrauskienė. Konkurencinga rinka – geriausia ilgalaikė vartotojų apsauga 🔗
Energetikos transformacija Lietuvoje vyksta sparčiai – plečiame atsinaujinančios energijos gamybą, skatiname vartotojus domėtis ir aktyviau įsitraukti priimant sprendimus, ieškome būdų užtikrinti prieinamą energiją. Tai yra kryptys…
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir uždaviniai 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir uždaviniai 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat nustato energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis. 2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus; taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), taip kuriant pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą. 3. Šiuo įstatymu nustatoma bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje sistema. 4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 procentus ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. 5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose: 1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti iki Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyto dydžio; 2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 100 procentų; 3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o necentralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų; 4) 2030 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro, naudojamo energijos ir ne energetikos tikslais, dalį pramonės sektoriuje, palyginti su vandeniliu, suvartojamu galutinės energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, padidinti ne mažiau kaip iki 42 procentų, o 2035 metais – ne mažiau kaip iki 60 procentų; 2030 metais siektiną galutinės energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, suvartotos energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, dalį padidinti ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto, skaičiuojant metinį vidurkį laikotarpiams nuo 2021 iki 2025 metų ir nuo 2026 iki 2030 metų; 5) 2030 metais siektiną pažangių energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos technologijų dalį padidinti ne mažiau kaip 5 procentais naujai įrengtų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumų, vertinant didėjimą nuo 2026 metų. 6. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti uždaviniai dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro naudojimo 2030 metais ir 2035 metais pramonės sektoriuje Vyriausybės nustatyta tvarka ūkio subjektams gali būti sumažinti 20 procentų 2030 metais ir 20 procentų 2035 metais, jeigu gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2030 metais sudaro ne mažiau kaip 55 procentus ir šalyje suvartojamo vandenilio iš iškastinio kuro procentinė dalis 2030 metais yra ne didesnė kaip 23 procentai, o 2035 metais – ne didesnė kaip 20 procentų. 7. Europos Sąjungos teisės aktai, įgyvendinami šio įstatymo nuostatomis, nurodyti šio įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo…
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai išduoti leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką. Po šio įstatymo įsigaliojimo išduotiems leidimams vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje pagal prašymus, pateiktus iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatyti leidimų galiojimo terminai. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galioja iki juose nurodyto termino pabaigos. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai pratęsti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką. Po šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai pratęsti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotų iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo terminą nagrinėjami taikant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatytus pratęsimo reikalavimus ir tvarką. 4. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių galiojimo terminas nepasibaigęs, ar leidimai gaminti elektros energiją saulės šviesos energijos elektrinėse ir kurie siekia tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, privalo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos. Šių asmenų saulės šviesos energijos elektrinių įrengtosios galios įskaičiuojamos į elektros energiją gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 11, 14, 20, 20-2, 22, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo…
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio 2 dalies 1 punktas taikomas viešosioms įstaigoms, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgijusioms nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analizė
Vartotojo apsauga tampa pažeidžiama, kai valstybė ją perkelia iš tikslios kompensacijos į tiekimo rinkos perbraižymą.
Gaminančių vartotojų modelis teisiškai silpnas tada, kai jo nauda vienai grupei perkeliama kitiems vartotojams be aiškaus reguliavimo pagrindo.

Esmė

Teisinis klausimas yra ne valstybės teisė reguliuoti kainodarą, o ribos, kuriose reguliavimas dar dera su konkurencijos principu. Jis sprendžiamas pagal Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 7 punktus, 65 straipsnį, 9 straipsnį, Energetikos įstatymo 8 straipsnį ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 ir 3 straipsnius. Naujienoje keliama abejonė dėl tiekėjų kainodaros ribojimo, pažeidžiamų vartotojų perkėlimo ir gaminančių vartotojų modelio poveikio rinkai. Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnis vienu metu saugo konkurenciją, prieinamą kainą, pažeidžiamus vartotojus, skaidrumą ir teisinį tikrumą. - Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 1 dalis konkurencijos apsaugą sieja su gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkos tyrimais.

  • Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis reikalauja plėtrą vertinti kartu su sistemos stabilumu, patikimumu ir integravimo sąnaudomis.
  • Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis leidžia paramos schemas, bet jas sieja su įstatyme nustatytomis priemonėmis.

Teisinis vertinimas

Tiekėjų mėnesinio mokesčio ribojimas pagal pateiktas normas negali būti vertinamas vien kaip vartotojo sąskaitos sumažinimas. Jei ribojimas keičia tiekėjų kainodaros modelius, jis patenka į Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4 punkto konkurencijos principo lauką. Vartotojo apsauga čia nėra savarankiškas argumentas, jeigu ji iš rinkos pašalina teisinį tikrumą ir tiekėjų galimybę konkuruoti paslaugų struktūra. Tarybos vaidmuo nėra politinis kainų patvirtinimas kiekvienam ginčui. Pagal Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį Taryba prižiūri reguliuojamosios veiklos vykdymą ir įmonių bei vartotojų teisių įgyvendinimą. Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ji yra nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos priežiūrą visoje Lietuvos Respublikoje. | Klausimas | Taikoma norma |

Konkurencija tiekimo rinkojeElektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas, 65 straipsnio 1 dalis
Pažeidžiamų vartotojų apsaugaElektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 5 punktas
Skaidrumas ir teisinis tikrumasElektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 7 punktas
Atsinaujinančios energetikos integravimo sąnaudosAtsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalisPažeidžiamų vartotojų apsauga teisėje įtvirtinta kaip tikslas, bet ne kaip leidimas nevertinti rinkos padarinių. Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 5 punktas vienoje normoje jungia prieinamumą, ekonomiškai pagrįstą kainą ir socialiai pažeidžiamų vartotojų interesus. Vadinasi, sprendimas grąžinti vartotojus į visuomeninį tiekimą turėtų būti tikrinamas pagal tai, ar jis išsaugo ekonomiškai pagrįstą kainą ir teisinį tikrumą. Gaminančių vartotojų plėtra taip pat nėra absoliutus tikslas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis tiesiogiai mini integravimo į sistemą sąnaudas, stabilumą ir patikimumą. Gaminančių vartotojų modelis teisiškai silpnas tada, kai jo nauda vienai grupei perkeliama kitiems vartotojams be aiškaus reguliavimo pagrindo. Aštriausia šios situacijos teisinė išvada yra tokia: vartotojo apsauga tampa pažeidžiama, kai valstybė ją perkelia iš tikslios kompensacijos į tiekimo rinkos perbraižymą. Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 2 dalis leidžia rinkos tyrimą pradėti valstybės institucijos, savivaldybės, suinteresuoto asmens prašymu arba Tarybos iniciatyva. Tyrimą sudaro konkretūs etapai pagal 65 straipsnio 3 dalį: rinkos apibrėžimas, konkurencijos veiksmingumo tyrimas, didelės įtakos nustatymas ir įpareigojimų taikymas.

Pasekmės

Praktiškai šis ginčas svarbus nepriklausomiems tiekėjams, buitiniams vartotojams, pažeidžiamiems vartotojams ir gaminantiems vartotojams. Tiekėjams svarbiausia, ar valstybės reguliavimas nepakeis jų sutartinės kainodaros taip, kad rinkoje liktų mažiau konkuravimo būdų. Vartotojams svarbiausia, ar apsauga bus suteikta skaidriai, be neaiškaus tiekimo sąlygų pakeitimo. Galimi trys realūs keliai. Pirma, reguliavimas lieka galioti ir Taryba jį prižiūri pagal Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. Antra, suinteresuoti asmenys prašo rinkos tyrimo pagal 65 straipsnio 2 dalį. Trečia, Taryba pati pradeda tyrimą ir pereina per 65 straipsnio 3 dalyje nustatytus keturis etapus. Atsinaujinančių išteklių srityje tolesni sprendimai turėtų remtis ne vien plėtros skatinimu. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį parama gali būti kainos priedas, sandorio kaina, pirmumo teisė, atleidimas nuo disbalanso atsakomybės ar investicinė parama. Sekimo taškas: laukti Tarybos sprendimo, ar pagal Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį bus pradėtas rinkos tyrimas Tarybos sprendimu.

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
📄 Originalas — LRT
Teismas: „Achemos“ skundas dėl SGD mokesčio atmestas pagrįstai 🔗
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prieš trejus metus teisėtai nustatė Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestį 2024 metams, nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 29…
Faktų patikra:
🟡 NepilnaValstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi kompetenciją nustatyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dedamąją
⚪ Nepatikrinta2024 metų SGD terminalo papildomoji saugumo dedamoji buvo 205,93 euro/MWh/parą
🔴 PaneigtaSGD terminalo dedamoji panaikinta 2016 metais, pakeista dujų pajėgumų mokesčiu
🔍 Teisinis pagrindas:
Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Projekto įgyvendinimas ir SGD terminalo veiklos finansavimas 1. SGD…
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Projekto įgyvendinimas ir SGD terminalo veiklos finansavimas 1. SGD terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis. 2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Vyriausybė, tvirtindama SGD terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). Perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų, taip pat SGD terminalo operatoriaus prognozuojamų ir faktinių reguliuojamos veiklos pajamų nuokrypis Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją. 3. Projektui finansuoti gali būti panaudotos Europos Sąjungos paramos lėšos ir kitos teisėtai gautos pajamos. Teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos projekto finansavimo užtikrinimo priemonės (valstybės garantija, laidavimas, turto įkeitimas ir kitos priemonės). Sprendimas suteikti valstybės garantiją dėl paskolos projekto įgyvendinimui finansuoti priimamas Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme nustatyta tvarka. 4. SGD terminalo veikla, išskyrus SGD terminalo veiklos nutraukimą vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, vykdoma ne trumpiau kaip iki 2044 m. gruodžio 31 d. SGD terminalo operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir teikdamas duomenis Komisijai papildomai dedamajai nustatyti ir (ar) koreguoti, turi įvertinti susidarysiantį SGD terminalo pastoviųjų sanaudų sumažėjimą SGD terminalo veiklos laikotarpiu ir pateikti Komisijai pasiūlymus dėl papildomos dedamosios mažinimo priemonių, sudarančių sąlygas dar iki plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos įsigijimo sumažinti papildomą dedamąją, paskirstant SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų dalį per SGD terminalo veiklos laikotarpį. 5. Komisija įvertina šio straipsnio 4 dalyje numatytas SGD terminalo operatoriaus pateiktas papildomos dedamosios mažinimo priemones, taip pat, atsižvelgdama į plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos įsigijimo ir finansavimo sąnaudas, įtraukia tiesiogiai ir netiesiogiai su šiomis sąnaudomis ir papildomos dedamosios mažinimo priemonėmis susijusias pagrįstas SGD terminalo operatoriaus sąnaudas į papildomą dedamąją ir nustato SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų kompensavimą per ne trumpesnį nei šio straipsnio 4 dalyje nurodytą SGD terminalo veiklos laikotarpį.“
Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO NR. XI-2053 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. gruodžio 18 d. Nr…
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO NR. XI-2053 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2018 m. gruodžio 18 d. Nr. XIII-1786 Vilnius         1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Projekto įgyvendinimas ir SGD terminalo veiklos finansavimas 1. SGD terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis. 2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Vyriausybė, tvirtindama SGD terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).
Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO 5, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ…
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO 5, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO 5, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-426 Vilnius   (Žin., 2012, Nr. 68-3466)   1 straipsnis. 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, reikalingos SGD terminalo veiklai užtikrinti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“   2 straipsnis. 10 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios 10 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:   „11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis 1. Siekiant užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą, tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos.
Analizė
SGD dedamosios ginčas nėra ginčas dėl terminalo politinio tikslingumo; jis sprendžiamas kaip reguliatoriaus skaičiavimo kompetencijos ir metodikos laikymosi kontrolė.
SGD dedamoji „Achemai“ tampa ne derybiniu terminalo išlaikymo klausimu, o pajėgumais pagrįsta reguliuojamos kainos dalimi, kol skaičiavimas telpa į įstatymo ir metodikos formulę.

Esmė

SGD dedamosios ginčas nėra ginčas dėl terminalo politinio tikslingumo; jis sprendžiamas kaip reguliatoriaus skaičiavimo kompetencijos ir metodikos laikymosi kontrolė. Teismui lemiama riba yra ne vartotojo mokestinė našta, o tai, ar VERT veikė pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir taikytą kainodaros metodiką. - Naujienos faktas: LVAT 2026 m. liepos 29 d. paliko galioti sprendimą, kuriuo atmestas „Achemos“ skundas dėl 2023 m. lapkričio VERT nutarimo 2024 metams. Pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, į papildomą dedamąją įtraukiamos ne bet kokios terminalo išlaidos, o tik nurodytos sąnaudų kategorijos. Tai yra terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, nefinansuojamos iš kitų šaltinių, pastoviosios eksploatavimo sąnaudos ir būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos.

Teisinis vertinimas

VERT kompetencija kyla iš normos, pagal kurią Komisijos nustatyta tvarka papildoma dedamoji taikoma sistemos naudotojams ir vartotojams už vartojimo pajėgumus. Tie pajėgumai pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį siejami su maksimaliais paros poreikiais pristatymo vietose. - Vyriausybė, tvirtindama būtinąjį kiekį, pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį turi įvertinti šalies ūkio dujų poreikį ir visas tiekimo galimybes.

  • Paskirtasis tiekėjas pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį užtikrina būtinojo kiekio tiekimą.
  • Paskirtasis tiekėjas pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti ir realizuoti būtinąjį kiekį.
  • Perdavimo sistemos operatorius pagal Aprašo 59 punktą užtikrina pakankamą pralaidumą būtinojo kiekio tiekimui. Metodikos pakeitimo 46 punktas dedamąją aprašo kaip ateinantiems metams skaičiuojamą saugumo dedamąją prie perdavimo kainos, išreikštą Eur/(MWh/parą/metus). Formulėje matomi elementai rodo, kad VERT sprendimas turėjo remtis dujinimo kainos pastoviąja dalimi, paskirtojo tiekėjo kaina, pajamų nuokrypiu ir vartojimo pajėgumais. | Metai / sprendimas | Dydis |
2016 m. nutarimas Nr. O3-83315,97 Eur/(MWh/parą/metus)
2017 m. nutarimas Nr. O3-369473,60 Eur/(MWh/parą/metus)
2018 m. perskaičiavimas Nr. O3E-168469,99 Eur/(MWh/parą/metus)
2024 m. ginčyta dedamoji205,93 Eur už MWh per parąŠi lentelė teisiškai rodo ne automatinę mažėjimo ar didėjimo taisyklę, o kasmetinį reguliacinį perskaičiavimą pagal kintamus duomenis. „Achemos“ argumentas dėl VERT kompetencijos galėjo būti sėkmingas tik parodžius, kad į formulę pateko neleistini duomenys arba neteisinga sąnaudų kategorija. LVAT 2026 m. liepos 29 d. nutartis šiai situacijai lemia, kad tokio pažeidimo nenustatyta. Teismo išvada, jog VERT nepažeidė reikalavimų ir netinkamai netaikė metodikos, uždaro kelią panaikinti 2023 m. lapkričio nutarimą vien remiantis finansinio poveikio dydžiu. SGD dedamoji „Achemai“ tampa ne derybiniu terminalo išlaikymo klausimu, o pajėgumais pagrįsta reguliuojamos kainos dalimi, kol skaičiavimas telpa į įstatymo ir metodikos formulę. Konstitucinio Teismo 2015 m. pozicija dėl terminalo veiklos ir finansavimo modelio teisėtumo sustiprina šią ribą, nes ginčas lieka ne dėl paties modelio galiojimo.

Pasekmės

Praktinė pasekmė „Achemai“ yra ta, kad 2024 metų 205,93 Eur dydžio dedamoji lieka galioti pagal ginčytą VERT nutarimą. Praktinė pasekmė VERT yra patvirtinta institucijos diskrecija skaičiuoti dedamąją pagal patvirtintą metodiką ir gautus duomenis. - Terminalo operatoriui ir paskirtajam tiekėjui tai reiškia finansavimo tęstinumą pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnį.

  • Dujų sistemos naudotojams tai reiškia, kad mokėjimo pareiga siejama su vartojimo pajėgumais, o ne vien su faktiškai suvartotu kiekiu.
  • Būsimi ginčai turės būti koncentruojami į konkrečius metodikos kintamuosius, sąnaudų pagrįstumą ir duomenų leistinumą. Realistiškas kitas scenarijus yra naujų VERT metinių ar perskaičiavimo sprendimų kontrolė, jeigu vartotojas ginčys jų skaičiavimo pagrindą. Procedūriškai toliau reikia laukti kito VERT sprendimo dėl ateinančio laikotarpio dedamosios arba jos perskaičiavimo, priimamo pagal taikomą metodiką ir duomenų teikimo ciklą.
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Energetikos ministerija. Siekta mažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo ir būtinojo dujų kiekio tiekimo sąnaudas, optimizuoti valstybės pagalbos priemones ir užtikrinti patikimą, diversifikuotą dujų tiekimą konkurencingomis kainomis. Pagrindinis argumentas buvo mažėjantis gamtinių dujų vartojimas, dėl kurio terminalo ir kitos infrastruktūros sąnaudos vis labiau tenka likusiems vartotojams; pateiktuose fragmentuose aiškių prieštaravimų nematyti.

🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →