⚖️ Teisinė prizmė — 2026-08-01

Atnaujinta: 2026-08-01 16:34

Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).

📄 Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Dienos teisinis pulsas · 2026-08-01 16:34 · 37 naujienos · 33 šaltiniai

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (37)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.

Filtruokite pagal teisės sritį:

📄 Originalas — Bernardinai.lt🕐 2026-08-01 14:21

Politologas R. Vilpišauskas: migracija tampa ne ekonomikos augimo, o saugumo klausimu 🔗

2026-07-31 | 16:00 Vidutinis skaitymo laikas: Politologas R. Vilpišauskas: migracija tampa ne ekonomikos augimo, o saugumo klausimu Migracijos departamentas teigia, kad visa šiems metams numatyta 24,7 tūkstančio Lietuvoje įdarbinamų…

🔗 https://www.bernardinai.lt/politologas-r-vilpisauskas-migracija-tampa-

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnis (statute)

5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas 1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos…

5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas 1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. 2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 3. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikia prašymą suteikti prieglobstį, per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nurodytus atvejus. 31. Jeigu Migracijos departamentas nustato, kad yra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis priima sprendimą prieglobsčio prašytoją, pateikusį prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, laikinai apgyvendinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką. Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali trukti ilgiau kaip 28 dienas, o nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui, dėl kurio nurodyto amžiaus kyla pagrįstų abejonių, – iki bus nustatytas jo amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 32. Skundas dėl šio straipsnio 31 dalyje nurodyto Migracijos departamento sprendimo laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki Regionų administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki Regionų administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 41. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytam užsieniečiui teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikiama, jeigu užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas, arba jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. 6. Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose. Šių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 7. 8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 9. Kai pagal šio straipsnio 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. 10. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. 11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. 12. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojantis arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnis (statute)

44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti…

44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai: 1) užsienietis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje; 2) užsienietis atitinka šias sąlygas ir dėl jo pateikiami darbdavio įsipareigojimai: a) užsienietis ketina dirbti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį visą darbo laiko normą ir pateikiamas tai patvirtinantis darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį bei mokėti šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį; b) užsienietis turi arba kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, ir šią atitiktį kvalifikacijai arba darbo patirčiai patvirtina darbdavys; arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį; 3) užsienietis ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį ir turi arba kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, ir pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. 2. Užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, skaičius nustatomas šio Įstatymo 571 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – kvota). 3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytų sąlygų neturi atitikti užsienietis, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 5 metams nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo, užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 arba 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 1301 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. 4. Kvota netaikoma užsieniečiui, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šiame straipsnyje nustatytu pagrindu ir kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti nepraėjus 5 metams nuo studijų ar mokymosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) baigimo arba kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, arba kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 arba 8 punkte nustatytu pagrindu. 5. Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, ir kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 31 dalį. 6. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, jis gali pradėti dirbti tik tada, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi. 7. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatytas sąlygas. 8. Jeigu užsienietis trumpiau negu 2 metus turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pasibaigus darbo santykiams, pateikęs šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu užsienietis ilgiau negu 2 metus turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pasibaigus darbo santykiams, pateikęs šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. 9. Kai pasibaigia užsieniečio darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus: 1) šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytus atvejus; 2) šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju, kai jis pateikia šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo; 3) šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus; 4) atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. 10. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktą, gali pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Pasibaigus užsieniečio darbo santykiams, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl darbdavio pakeitimo, jeigu Migracijos departamentui jis pateikė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą. Patikrinęs, ar darbdavys pateikė šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nustatytus įsipareigojimus, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, ir šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis gali pradėti dirbti pas kitą darbdavį ar vykdyti kitą darbo funkciją pas tą patį darbdavį tik gavęs Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. 11. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. Sudarant su užsieniečiu darbo keliems darbdaviams sutartį, sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai. 12. Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip 1 metai; 3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. 13. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 12 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. 14. Šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 157 straipsnyje nustatyta tvarka.

• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnis (statute)

40 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu: 1) jis turi…

40 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai 1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu: 1) jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka; 2) jis yra lietuvių kilmės asmuo; 3) yra šeimos susijungimo atvejis; 4) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas; 41) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas; 42) jis perkeliamas įmonės viduje pagal šio Įstatymo 442 straipsnio nuostatas; 5) jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas; 51) jis ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą pagal šio Įstatymo 451 straipsnio nuostatas; 6) jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas; 7) jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju); 8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; 9) jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje; 10) jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje; 11) dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras; 12) jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ir teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis; 13) jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas; 14) jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi; 15) jis yra studijas arba mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 5 punkte nurodytais atvejais, arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 492 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. 1 dalies 16 punkto nuostatos taikomos nuo pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje, pabaigos. 2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu: 1) užsienietis pakeičia asmens duomenis; 2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti; 3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi; 4) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų; 5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas; 6) leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, tačiau, apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo. 21. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais naujai įforminamas užsieniečio turimo, o šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu atveju – turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. 3. Užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. 4. Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. 5. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. 6. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 ir 61 dalyse nustatytas sąlygas, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu bei sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu. Leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui, su kuriuo į Lietuvos Respubliką atvyksta šeimos narys. Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22) Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19) Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

Analizė

įstatymas dėl užsieniečių teisinės… 5 straipsnis įstatymas dėl užsieniečių teisinės… 1 straipsnis įstatymas dėl užsieniečių teisinės… 1301 straipsnis

Kai kvota beveik išnaudota, darbdavio poreikis tampa procesine kliūtimi, o ne savarankišku migracijos teisės argumentu.

Kvota nėra darbdavių lūkesčių apskaitos eilutė: išnaudojus 24,7 tūkst. ribą, individualus darbuotojo trūkumas turi tilpti į įstatymo numatytą papildomos kvotos vartus.

Esmė

Migracijos ribojimas čia sprendžiamas ne politinės valios deklaracijomis, o leidimo laikinai gyventi pagrindų ir kvotos mechanizmo seka. Kai kvota beveik išnaudota, darbdavio poreikis tampa procesine kliūtimi, o ne savarankišku migracijos teisės argumentu. Faktinė atrama yra 24,7 tūkst. šiems metams numatyta Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių kvota, kuri, Migracijos departamento teigimu, jau iš esmės išnaudota. Teisinis klausimas: ar ir kokia tvarka trečiųjų šalių piliečiai dar gali būti įdarbinami Lietuvoje, kai taikoma kvota pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57-1 straipsnį. Šis klausimas sprendžiamas kartu taikant Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnį, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 57-1 straipsnį. Prieglobsčio prašytojų perkėlimo diskusijai pateikti šaltiniai leidžia vertinti tik nacionalinę prieglobsčio procedūros dalį pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Teisinis vertinimas

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas apima atvykimą, buvimą, gyvenimą, prieglobstį, laikinąją apsaugą ir sprendimų apskundimą. Todėl darbo migracijos ribojimas negali būti perkeltas vien į užimtumo politiką ar savivaldybių programas. To paties įstatymo 1 straipsnio 4 dalis leidžia kitus įstatymus taikyti tik tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja pats užsieniečių teisinės padėties įstatymas. - Darbo pagrindas kyla iš 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kai užsienietis ketina dirbti pagal 44 straipsnį.

Pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį reikia darbdavio įsipareigojimo įdarbinti ne trumpiau kaip 6 mėnesiams, visa darbo laiko norma.
Pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį būtina kvalifikacija arba bent 1 metų darbo patirtis per pastaruosius 3 metus, arba nustatyto dydžio darbo užmokestis.
Darbdavys taip pat turi patvirtinti kvalifikacijos arba patirties atitiktį, jeigu remiamasi šiuo pagrindu. Kvotos mechanizmas yra atskiras filtras po darbo pagrindo: leidimo sąlygos gali būti įvykdytos, bet kvota vis tiek riboja leidimų skaičių.

Pagal 57-1 straipsnio 2 dalį kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Pagal 57-1 straipsnio 1 dalį pasiūlymo pagrindas yra Užimtumo tarnybos darbo rinkos stebėsena, padėties vertinimas ir prognozė. Pagal 57-1 straipsnio 2 dalį kvota negali būti didesnė nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus. | Klausimas | Pateiktas dydis arba terminas |

2026 m. žinioje minima kvota	24,7 tūkst. užsieniečių
Maksimali metinė kvotos riba	1,4 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus
Darbo sutarties trukmė pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą	ne trumpiau kaip 6 mėnesiai
Reikalinga patirtis pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą	ne mažiau kaip 1 metai per pastaruosius 3 metus
Papildoma kvota pagal 57-1 straipsnio 3-1 dalį	iki 20 proc. profesinės sąjungos narių, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis
Sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją pagal 5 straipsnio 3 dalį	per 48 valandas	Išnaudojus kvotą, papildomas kanalas galimas tik pagal 57-1 straipsnio 3-1 dalį.

Jį inicijuoja abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu, ir tai galima daryti vieną kartą per kalendorinius metus. Sprendimą dėl papildomos kvotos priima socialinės apsaugos ir darbo ministras, gavęs Užimtumo tarnybos direktoriaus išvadą ir suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvota nėra darbdavių lūkesčių apskaitos eilutė: išnaudojus 24,7 tūkst. ribą, individualus darbuotojo trūkumas turi tilpti į įstatymo numatytą papildomos kvotos vartus. Prieglobsčio prašytojų klausimu 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad tam tikras buvimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją. Pagal 5 straipsnio 3 dalį Migracijos departamentas per 48 valandas sprendžia dėl įleidimo ir apgyvendinimo, kai prašymas pateikiamas pasienyje, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto sienos kirtimo. Humanitariniais atvejais 130-1 straipsnio 1 ir 3 dalys leidžia išduoti leidimą laikinai gyventi iki vienų metų, o 130-1 straipsnio 2 ir 4 dalys tam tikrais nedemokratinio režimo persekiojimo atvejais leidžia iki 3 metų terminą. Darbdavių pareigų pusėje Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 25, 30-1, 48, 56-1 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnis pažeidimu laiko nepareikalavimą pateikti teisę būti, gyventi ar dirbti patvirtinančių dokumentų ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki sutarties sudarymo.

Pasekmės

Praktinė pasekmė darbdaviams yra ta, kad įdarbinimas per 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą po kvotos išnaudojimo priklausys nuo papildomos kvotos procedūros arba nuo kito aiškaus leidimo pagrindo. Investicijų politika šio barjero savaime nepanaikina, nes pateiktuose Investicijų įstatymo 13-1 ir 15-7 straipsniuose specialios verslo sąlygos nesukuria atskiros darbo migracijos kvotos išimties. Savivaldybių užimtumo programose nurodyti migracijos ir darbo rinkos duomenys gali pagrįsti poreikio foną, bet jos nekeičia nacionalinės kvotos kompetencijos. Toliau realūs scenarijai yra riboti:

šakos kolektyvinės sutarties šalys gali kartu siūlyti papildomą kvotą pagal 57-1 straipsnio 3-1 dalį;
Užimtumo tarnybos direktorius teikia išvadą dėl tokio siūlymo;
socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, priima sprendimą dėl papildomos kvotos;
darbdaviai turi tikrinti dokumentus prieš vieną darbo dieną iki darbo sutarties sudarymo, kaip nurodyta Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnyje. Procedūriškai artimiausias sekimo taškas yra ne politinis komentaras, o socialinės apsaugos ir darbo ministro sprendimas dėl papildomos kvotos, jei toks bendras šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymas bus pateiktas dar 2026 metais.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų rengėjai, tačiau pateiktose ištraukose konkretūs asmenys ar institucijos neįvardyti. Iš pradžių siekta palengvinti darbo imigraciją, pritraukti investuotojus, inovatyvius verslus ir trūkstamų profesijų specialistus, argumentuojant darbo jėgos trūkumu, demografinėmis problemomis ir ekonomikos poreikiais. Kituose siūlymuose akcentas perkeltas į saugumą: siūlyta griežtinti riziką keliančių užsieniečių kontrolę ir riboti šeimos susijungimą, motyvuojant grėsmėmis viešajai tvarkai, valstybės saugumui ir galimomis išlaidomis mokesčių mokėtojams.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 296 Įstatymo projektas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44 1 , 45, 46, 50…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 611 Įstatymo projektas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 57, 58 straipsnių pakeitim — „LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 44, 57, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 57 1 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PRO…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 510 Įstatymo projektas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 140(1 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 4, 26, 55, 90, 106, 127, 140 1 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPI…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 2228 Įstatymo projektas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 43 straipsnio pakeitimo įstat — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES NR. IX-2206 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo rengimo projektą…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — kauno.diena.lt🕐 2026-08-01 14:22

Konservatorių lyderis: tai – skambutis socdemams imtis veiksmų 🔗

„Jeigu mes dabar einame pirmi su iniciatyva, tai turbūt skambutis ir socialdemokratams ilgai nelaukti ir paruošti praktinius dalykus. Aišku, būtų gerai visiems dar susėsti ir pasišnekėti. Ir vėlgi, kad tai eitų iš tyrimų, apklausų…

🔗 https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/konservatoriu-lyderi

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 20 straipsnis (statute)

20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė 1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. 2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų…

20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė 1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. 2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas viceministras. Nr. IX-1065, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymas (statute)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 411 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. gegužės 31 d. Nr. XIII-1221 Vilnius 1 straipsnis. 411 straipsnio…

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 411 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. gegužės 31 d. Nr. XIII-1221 Vilnius 1 straipsnis. 411 straipsnio pakeitimas Pakeisti 411 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami visų Vyriausybės narių balsų dauguma.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 41-1 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Analizė

Vyriausybės įstatymas 20 straipsnis Vyriausybės įstatymas 201 straipsnis Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 41-…

Demografijos susitarimas tampa teisiniu instrumentu tik tada, kai jo sakiniai įgyja projekto, balsavimo ir įgyvendinamojo akto formą.

Partijų susitarimas gali būti politinis pagrindas, bet teisėkūros vartai yra konstituciškai uždari platesniam „susitarimo dalyvių“ ratui.

Esmė

Demografijos susitarimo teisinė vertė priklausys ne nuo partijų parašų, o nuo to, ar jo priemonės bus paverstos teisės aktų projektais. Ši žinia kelia klausimą, kas turi teisę demografijos paketą įnešti į Seimą ir kas privalo jį įgyvendinti po priėmimo. Faktinė naujienos ašis siaura: TS-LKD frakcija parengė 2026–2040 m. susitarimo projektą, o socialdemokratų prašoma pereiti prie praktinių sprendimų. Klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 20 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 20-1 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pagal Konstitucijos 68 straipsnį įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių. Todėl frakcijos parengtas susitarimas savaime nėra įstatymo iniciatyva, kol jis neįforminamas per vieną iš šių subjektų. Partijų susitarimas gali būti politinis pagrindas, bet teisėkūros vartai yra konstituciškai uždari platesniam „susitarimo dalyvių“ ratui. - Seimo nariai gali teikti projektą remdamiesi Konstitucijos 68 straipsniu.

Vyriausybė gali teikti įstatymų ar Seimo nutarimų projektus pagal Vyriausybės įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.
50 tūkst. piliečių gali teikti įstatymo projektą, kurį Seimas privalo svarstyti pagal Konstitucijos 68 straipsnį.
Seimas sprendžia pagal Konstitucijos 69 straipsnyje nurodytą procedūrą ir balsų reikalavimus. Jeigu socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė perimtų iniciatyvą, jai reikėtų priimti nutarimą dėl Seimui teikiamų projektų pagal Vyriausybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. Vyriausybei Seime atstovautų Ministras Pirmininkas, įgaliotas ministras arba, šiam negalint, įgaliotas viceministras pagal tą pačią normą. Vyriausybės darbo reglamento 109 punktas papildomai nustato, kad atstovas dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose ir negali iš esmės sutikti keisti Vyriausybės projekto principinių nuostatų. | Klausimas | Taikoma norma | Teisinė reikšmė |

Kas gali pradėti įstatymo kelią	Konstitucijos 68 straipsnis	Tik nurodyti iniciatyvos subjektai
Kaip Vyriausybė teikia projektą	Vyriausybės įstatymo 20 straipsnis	Reikalingas Vyriausybės nutarimas
Kaip priimamas įstatymas	Konstitucijos 69 straipsnis	Balsuoja Seimas pagal nustatytą procedūrą
Kas nustato Seimo darbo tvarką	Konstitucijos 76 straipsnis	Taikomas įstatymo galią turintis Seimo statutas	Pagal Vyriausybės įstatymo 20-1 straipsnį Vyriausybė užtikrina veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų vykdymą priimdama įgyvendinamuosius teisės aktus. Tai reiškia, kad būsto, šeimos politikos, paslaugų prieinamumo ar grįžtamosios migracijos priemonės be įgyvendinamųjų aktų gali likti tik politiniu tekstu. Demografijos susitarimas tampa teisiniu instrumentu tik tada, kai jo sakiniai įgyja projekto, balsavimo ir įgyvendinamojo akto formą. Pagal Konstitucijos 69 straipsnį paprasti įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, dauguma. Konstituciniai įstatymai priimami griežčiau: už juos turi balsuoti daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami jie ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Pateikti šaltiniai nenurodo, kad demografijos priemonės būtų konstitucinio įstatymo dalykas, todėl šis skirtumas aktualus tik parenkant konkrečių projektų teisinę formą.

Pasekmės

Praktiškai yra trys keliai: opozicinė iniciatyva per Seimo narius, Vyriausybės paketas arba platesnis piliečių iniciatyvos kelias pagal Konstitucijos 68 straipsnį. Greičiausias kelias būtų Vyriausybės projektai, nes pagal Vyriausybės įstatymo 20 straipsnį ji gali teikti ir įstatymų, ir Seimo nutarimų projektus. Tačiau po priėmimo politinė atsakomybė persikeltų į vykdymą, nes Vyriausybės įstatymo 20-1 straipsnis sieja Vyriausybę su veiksmingu Seimo priimtų aktų įgyvendinimu. - Jei projektą teikia Seimo nariai, procedūrą lems Konstitucijos 76 straipsnyje nurodytas Seimo statutas.

Jei projektą teikia Vyriausybė, prieš pateikimą reikalingas Vyriausybės nutarimas pagal Vyriausybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.
Jei priemonės priimamos, Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus pagal Vyriausybės įstatymo 20-1 straipsnį.
Jei pasirenkami tik politiniai susitarimai, pateikti šaltiniai nesuteikia jiems įstatymo galios. Tai svarbu jaunoms šeimoms, 18–35 metų gyventojams, grįžtantiems Lietuvos piliečiams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų teisės priklausys nuo norminio teksto, o ne nuo partijų deklaracijos. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas yra tai, ar 2026 m. rudenį bus pateiktas Seimo narių projektas, ar Vyriausybės nutarimu patvirtintas įstatymo arba Seimo nutarimo projektas.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 172 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių į — „11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, keisti reikės Lietuvos Respublikos žemės …“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Alfa.lt🕐 2026-08-01 14:23

K. Bartoševičius kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą – prašo nutraukti bylą 🔗

Aktualijos | Teismai | 3 min. Kristijonas Bartoševičius. | Dainius Labutis/ELTA Susiję straipsniai Už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus laisvės atėmimo bausme nuteisto buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus advokatas…

🔗 https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/k-bartosevicius-kreipesi-i-auks

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 345 straipsnis (statute)

Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo…

Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. 2. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kai kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 3. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia šio Kodekso 350 straipsnyje numatyta teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13) 346 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai 1. Kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai. 2. Pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. 347 straipsnis. Kasacinio skundo turinys 1.

• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 347 straipsnis (statute)

347 straipsnis. Kasacinio skundo turinys 1. Kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti: 1) nurodytas sprendimas ar nutartis…

347 straipsnis. Kasacinio skundo turinys 1. Kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti: 1) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas; 2) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma; 3) nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą; 4) kasatoriaus prašymas. 2. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. 3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. 4. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.

• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 346 straipsnis (statute)

346 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai 1. Kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti…

346 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai 1. Kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai. 2. Pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Analizė

BPK 327 straipsnis#2 BPK 71 straipsnis BPK 368 straipsnis

Kasacinis skundas šioje byloje nėra trečias faktų vertinimo ratas; jis turi parodyti teisės klaidą, galinčią panaikinti įsiteisėjusius nuosprendžius.

Bartoševičiaus kasacija turi perkelti ginčą iš kaltės faktų į teisės klaidą, nes BPK 368 straipsnio 2 dalis reikalauja būtent teisinių argumentų.

Esmė

Kasacinis skundas šioje byloje nėra trečias faktų vertinimo ratas; jis turi parodyti teisės klaidą, galinčią panaikinti įsiteisėjusius nuosprendžius. Nutraukimo prašymas bus teisiškai stiprus tik tada, jeigu jis bus susietas su konkrečiu proceso negalimumo ar atsakomybės netaikymo pagrindu. Faktinė ašis siaura: nuteistojo gynėjas prašo panaikinti nuosprendžius ir bylą nutraukti arba perduoti ją nagrinėti iš naujo. - Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis skundžiami kasaciniu skundu.

Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį skunde turi būti teisiniai argumentai dėl BPK 369 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų ir kasatoriaus prašymas.
Pagal BPK 383 straipsnį kasacinės instancijos teismas nuosprendį ar nutartį panaikina ir pakeičia vadovaudamasis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Pagal BPK 384 straipsnio 6–7 dalis LAT nutartyje turi įvardyti bylos nutraukimo pagrindą arba konkrečius esminius pažeidimus.

Teisinis vertinimas

Gynėjo prašymas turi dvi skirtingas kryptis: galutinį proceso užbaigimą arba bylos grąžinimą naujam nagrinėjimui. Pirmoji kryptis remiasi ne abejonėmis dėl vertinimo tono, o norminiu pagrindu nutraukti bylą. | Prašymas | Taikytina matoma norma |

Panaikinti nuosprendžius ir bylą nutraukti	BPK 327 straipsnis, BPK 384 straipsnio 6 dalis
Perduoti bylą nagrinėti iš naujo	BPK 386 straipsnis, BPK 384 straipsnio 7 dalis
Palikti skundą nenagrinėtą atšaukus	BPK 368 straipsnio 3 dalis, BPK 381 straipsnio 1 dalis	Pagal BPK 327 straipsnį byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose nurodytos proceso negalimumo aplinkybės arba Baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose ir kitose normose numatyti atleidimo pagrindai. Ši norma tekste skirta apeliacinei instancijai, tačiau kasacijoje nutraukimo rezultatas turi būti motyvuotas pagal BPK 384 straipsnio 6 dalį. Bartoševičiaus kasacija turi perkelti ginčą iš kaltės faktų į teisės klaidą, nes BPK 368 straipsnio 2 dalis reikalauja būtent teisinių argumentų. Jeigu LAT matys tik nesutikimą su Apeliacinio teismo išvada, kad kaltė abejonių nekelia, toks skundas neatitiks kasacinio filtro logikos. Jei skunde bus parodytas esminis proceso pažeidimas arba netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, įsijungs BPK 384 straipsnio 7 dalies pareiga tai tiksliai įvardyti. Naujo nagrinėjimo scenarijuje svarbiausia BPK 386 straipsnio 2 dalis: kasacinės instancijos nurodymai privalomi, bet LAT negali iš anksto nustatyti būsimo teismo išvadų. Tai reiškia, kad perdavimas iš naujo nebūtų išteisinimas ir automatiškai nepanaikintų kaltinimo perspektyvos. Pagal BPK 386 straipsnio 3 dalį bausmės sugriežtinimas ar sunkesnio įstatymo taikymas galimi tik joje nurodytais atvejais. Bylos faktai rodo sankcinį svorį: paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė ir 5 metų teisės dirbti su mažamečiais bei nepilnamečiais apribojimas po bausmės atlikimo. Pateikti teisės šaltiniai papildomai rodo, kad nepilnamečių seksualinės neliečiamybės apsauga Baudžiamajame kodekse laikoma ypatinga, įskaitant atsakomybę pagal BK 149, 150, 151 ir 153 straipsnius. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta, kad šios nuostatos apima veikas tiek mergaitėms, tiek berniukams.

Pasekmės

Realūs keliai yra trys: skundas nepriimamas arba nenagrinėjamas, skundas atmetamas, arba nuosprendžiai panaikinami su bylos nutraukimu ar perdavimu. Jei skundas atmetamas, pagal BPK 384 straipsnio 5 dalį nutartyje turi būti motyvai, kodėl skundas nepagrįstas, o nuosprendžiai teisėti. Jei byla nutraukiama, pagal BPK 384 straipsnio 6 dalį LAT turės nurodyti konkretų nutraukimo pagrindą. Praktinė reikšmė skiriasi proceso dalyviams. Nuteistajam tai yra paskutinė pateiktuose šaltiniuose matoma galimybė ginčyti įsiteisėjusius sprendimus kasacine tvarka. Nukentėjusiesiems ir prokuratūrai svarbiausia, ar LAT nustatys teisės klaidą, kuri išjudintų įsiteisėjusį 7 metų laisvės atėmimo ir 5 metų veiklos apribojimo rezultatą. - Jeigu kasatorius atšauktų skundą, pagal BPK 368 straipsnio 3 dalį tai galima padaryti iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios.

Tokiu atveju pagal BPK 381 straipsnio 1 dalį teismas paliktų skundą nenagrinėtą ir procesą nutrauktų.
Artimiausias sekimo taškas: LAT sprendimas dėl kasacinio skundo priėmimo, o priėmus bylą – nutartis, kurios rezoliucinėje dalyje pagal BPK 384 straipsnio 4 dalį bus nurodytas sprendimas dėl skundo.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 550 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 188, 189, 246, 255, 256 ir 272 straips — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 188, 189, 246, 255, 256 IR 272 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 9 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJ…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 383 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso — „Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9, 28, 43, 44, 128, 185, 186, 188, 214, 239, 272, 275, 276, 280, 283, 308 STRAIPSNIŲ, KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDY…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 659 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 188, 189, 255, 256 ir 272 straipsnių p — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 188, 189, 255, 256 IR 272 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 9 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 427 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 213, 217, 218, 224 1 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITI…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Ūkininko patarėjas🕐 2026-08-01 14:26

Teisiniai sprendimai neatleidžia nuo moralinės atsakomybės 🔗

2026/07/31 Padidink tekstą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) išreiškia vienareikšmišką vertybinę poziciją dėl viešojoje erdvėje plačiai aptariamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo išteisinti asmenys…

🔗 https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/teisiniai-sprendimai-neatleidzi

Faktų patikra:

✅ PatvirtintaAdministracinės atsakomybės terminas už medžioklės taisyklių pažeidimus yra dveji metai nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

✅ PatvirtintaNaktinių taikliklių naudojimas medžiojant tauriuosius elnius draudžiamas nacionaline teise, ES buveinių direktyva ir Berno konvencija.

✅ PatvirtintaAdministracinė atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimus gali lemti piniginę sankciją, teisės medžioti atėmimą ir pažeidimo įrankių konfiskavimą.

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 272 straipsnis (statute)

272 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas 1. Tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose…

272 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas 1. Tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai, taip pat tas, kas žvejojo naudodamas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo ar paėmė iš natūralios aplinkos ypatingai saugomų rūšių laukinius gyvūnus, juos įgijo, laikė, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomų rūšių laukinius gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų, jeigu tokia veika nebuvo padaryta didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų kiekiu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 4. Tas, kas neteisėtai gamino, įsigijo, laikė, gabeno ar realizavo elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30) Nr. XI-579, 2009-12-17, Žin., 2010, Nr. 1-1 (2010-01-05), įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 2

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 7 straipsnis (statute)

7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji…

7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); 5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8) papirkimą (227 straipsnis); 9) piratavimą (2511 straipsnis); 10) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (2521 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 2561 ir 257 straipsniai); 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–2671 straipsniai); 13) nusikaltimus aplinkai (270, 2701, 2702, 2703, 271, 272, 274 straipsniai). Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31) Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05) Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31) Nr. XII-497, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3768 (2013-07-13)

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2 straipsnis (statute)

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais…

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. 2. Konkreti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kodeksų įsigaliojimo data nustatoma atskiru įstatymu.

Analizė

BK 272 straipsnis BK 7 straipsnis BK 2 straipsnis

Baudžiamasis išteisinimas šioje situacijoje nepaverčia medžioklės lapo, plotų naudotojo sutikimo ir draudžiamų priemonių klausimų nereikšmingais.

Jei dvejų metų administracinis terminas jau suėjęs, sankcijos pagal ANK 290 straipsnį nebegalės kompensuoti baudžiamosios bylos nesėkmės.

Esmė

Teisinė ašis čia nėra moralės ir teisės priešprieša, o trijų savarankiškų atsakomybės režimų riba. Baudžiamasis išteisinimas neuždaro administracinio ar klubo vidaus vertinimo, jeigu jų pagrindai skiriasi. Naujienos faktas: pirmosios instancijos teismas išteisino asmenis neteisėtos medžioklės Šiaulių r. „Meškuičių“ būrelio plotuose byloje. Klausimas sprendžiamas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį: draudžiamu būdu, įrankiais ar priemonėmis medžiojęs asmuo atsako, jeigu padaryta didelė žala gyvūnijai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio 13 punktą: nusikaltimai aplinkai, įskaitant BK 272 straipsnį, priskirti tarptautinių sutarčių pagrindu reikšmingoms veikoms.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4–6 dalis: jos apima medžiojimą be teisės konkrečiuose plotuose ir draudžiamomis priemonėmis.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1, 58.2.3 ir 58.3 punktus: jos draudžia medžioti be įrašo medžioklės lape, doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį ir naudoti draudžiamus būdus.

Teisinis vertinimas

Pagal BK 272 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė reikalauja dviejų branduolinių požymių: neteisėto medžiojimo ir didelės žalos gyvūnijai. Jei teismas nepripažino baudžiamosios veikos, tai pirmiausia reiškia ne etinę reabilitaciją, o neįrodytą baudžiamosios sudėties slenkstį. Administracinis režimas pagal ANK 290 straipsnį yra siauresnis dėl sankcijų, bet platesnis praktiniu taikymu. Jam pakanka medžioklės teisės aktų reikalavimo pažeidimo, kai veika patenka į konkrečią straipsnio dalį. | Režimas | Pagrindas | Sankcija iš šaltinių |

Baudžiamasis	BK 272 straipsnio 1 dalis	bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų
Administracinis bendras	ANK 290 straipsnio 1 dalis	įspėjimas arba 30–90 Eur bauda
Be teisės konkrečiuose plotuose	ANK 290 straipsnio 4 dalis	600–1450 Eur bauda
Draudžiamos priemonės	ANK 290 straipsnio 5 dalis	600–1700 Eur bauda
Pakartotinis draudžiamų priemonių naudojimas	ANK 290 straipsnio 6 dalis	1400–3000 Eur bauda	Medžioklė be įrašo medžioklės lape ir neteisėtai sumedžioto kanopinio žvėries dorojimas tiesiogiai kertasi su Medžioklės taisyklių 58.2.1 ir 58.2.3 punktais. Draudžiamų priemonių naudojimas papildomai patenka į Medžioklės taisyklių 58.3 punktą ir ANK 290 straipsnio 5 dalį. - Medžiotojas turi turėti teisę medžioti konkrečiame medžioklės plotų vienete.

Medžiotojas turi būti įrašytas į tam plotų vienetui išduotą medžioklės lapą.
Neteisėtai sumedžioto kanopinio žvėries dorojimas yra savarankiškai draudžiamas.
Draudžiamų įrankių, priemonių ar būdų naudojimas sukuria atskirą administracinės atsakomybės pagrindą. Administracinės teisės požiūriu žinia pati nurodo lemiamą procesinį mazgą: dvejų metų terminas jau suėjęs. Todėl, remiantis pateiktu faktiniu pagrindu, administracinė bauda pagal ANK 290 straipsnį šiems asmenims nebegalėtų būti paskirta. Teisės medžioti atėmimo vykdymas pagal ANK 684 straipsnio 1 dalį atliekamas paimant medžiotojo bilietą. Tačiau toks vykdymas galimas tik tada, kai yra paskirtas pats teisės medžioti atėmimas. Klubo ar būrelio narių statuso klausimas šiuose šaltiniuose nėra detaliai reglamentuotas. Vis dėlto naujienoje nurodytas pašalinimas iš klubo remiamas ne BK 272 straipsniu ir ne ANK 290 straipsniu, o klubo įstatais bei procedūrinėmis garantijomis. Baudžiamasis išteisinimas šioje situacijoje nepaverčia medžioklės lapo, plotų naudotojo sutikimo ir draudžiamų priemonių klausimų nereikšmingais. Jis tik uždaro arba susiaurina baudžiamosios atsakomybės kelią pagal BK 272 straipsnio 1 dalį.

Pasekmės

Praktiškai byla skils į du takelius: procesinį baudžiamosios bylos likimą ir organizacinį medžiotojų bendruomenės atsaką. Pirmasis priklausys nuo aukštesnės instancijos vertinimo, nes žinioje nurodyta, kad sprendimas nėra galutinis. - Jei išteisinimas liks galioti, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 1 dalį nebus taikoma.

Jei dvejų metų administracinis terminas jau suėjęs, sankcijos pagal ANK 290 straipsnį nebegalės kompensuoti baudžiamosios bylos nesėkmės.
Klubas gali vertinti narystę pagal savo įstatus, jeigu užtikrina teisę būti išklausytam.
Aplinkosauginei praktikai svarbiausia, ar institucijos laiku pasirinks tinkamą atsakomybės kelią. Tai praktiškai svarbu medžiotojų klubams, nes jų sprendimai dėl narystės neturi būti mechaniškai priklausomi nuo baudžiamosios bylos baigties. Tai taip pat svarbu institucijoms, nes administracinės teisenos nutraukimas ir baudžiamosios bylos nesėkmė gali palikti be sankcijos net faktus, atitinkančius Medžioklės taisyklių 58 punktą. Artimiausias sekimo taškas yra aukštesnės instancijos procesinis sprendimas dėl pirmosios instancijos išteisinimo. Kartu klubas turėtų laukti arba priimti įstatais pagrįstą sprendimą dėl narystės, paisydamas teisės būti išklausytam ir jau suėjusio dvejų metų administracinio termino.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1262 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199(1), 199(2) ir 200 straipsnių pakeiti — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 199, 199 1 , 199 2 IR 200 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RES…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1762 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 196, 197, 198-1, 198-2 straipsnių ir pried — „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 196, 197, 198 1 , 198 2 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Kodekso papildymo 270 3 straipsniu įstatymo projekto AIŠKINAMASIS R…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 2052 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2 — „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 270 3 straipsniu įstatymo projekto AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą p…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1732 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo — „Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailestis arba pagalba išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 strai…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — 15min.lt🕐 2026-08-01 14:27

Ginčo dėl didelių pinigų pabaiga: vertingą namą parduoda antstolis 🔗

Uostamiesčio antstolio Mindaugo Mažrimo kontora aukcione bando parduoti 1,27 hektaro ploto žemės sklypą ant Kuršių marių kranto su jame esančiu beveik 250 kvadratinių metrų ploto namu Svencelėje – šis turtas priklauso Klaipėdos rajono…

🔗 https://www.15min.lt/verslas/naujiena/nt-ir-interjeras/ginco-del-didel

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 717 straipsnis (statute)

2014-05571 718 straipsnis. Parduodamo turto pradinė kaina pirmą kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma…

2014-05571 718 straipsnis. Parduodamo turto pradinė kaina pirmą kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. 719 straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytinių pasekmės 1. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. 2. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5 punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. 3. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatytus atvejus, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą. 4. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo varžytynėse. 5. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir paskelbtos neįvykusiomis varžytinės. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr.

• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 719 straipsnis (statute)

719 straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytinių pasekmės 1. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis…

719 straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytinių pasekmės 1. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. 2. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5 punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. 3. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatytus atvejus, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą. 4. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo varžytynėse. 5. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir paskelbtos neįvykusiomis varžytinės.

• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 700 straipsnis (statute)

700 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui teisinė reikšmė Turto…

700 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui teisinė reikšmė Turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma.

Analizė

CPK 717 straipsnis CPK 719 straipsnis CPK 700 straipsnis

Po 2026 m. liepos 10 d. procesinis svoris pereina nuo skolininko pasakojimo apie sandorių istoriją prie antstolio veiksmų atitikties kainos, eilės ir dalyvių taisyklėms.

Todėl būsimo ginčo ašis būtų ne 2006–2010 m. sandorių vertinimas, o varžytynių procedūros teisėtumas.

Esmė

Vykdymo ginčo centras nebėra skolos kilmė, o priverstinio realizavimo teisėtumas po neįvykusių pirmųjų varžytynių. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 700, 665, 718, 719 ir 701 straipsnius bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas dėl varžytynių akto ginčijimo. Faktinė ašis siaura: 2026 m. liepos 10 d. neįvykus pirmosioms varžytynėms, 912,8 tūkst. eurų pradinės kainos turtas lieka vykdymo procese. CPK 700 straipsnis tokį pardavimą apibrėžia kaip specialią procesinę turto realizavimo formą, todėl pirkėjas įgytų turtą ne pagal įprastą sandorį. CPK 665 straipsnio 1 dalis leidžia pirmiausia išieškoti iš hipotekos turto, kai išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai.

Teisinis vertinimas

Kadangi skola buvo užtikrinta sutartine hipoteka, antstolio pasirinktas nekilnojamojo turto realizavimas dera su CPK 665 straipsnio 1 dalies eile. Investvegos vėlesnis ginčas dėl hipotekos, paliktas nenagrinėtas ir apeliacine tvarka nepakeistas 2026 m. vasarį, nekeičia vykdymo proceso logikos pagal pateiktas normas. - Antstolis turi realizuoti turtą CPK VI dalyje nustatyta specialia procesine forma pagal CPK 700 straipsnį.

Pirmosiose varžytynėse pradinė kaina turi sudaryti 80 procentų nustatytos turto kainos pagal CPK 718 straipsnį.
Jeigu pirmosios varžytynės neįvyko, taikomos CPK 719 straipsnio pasekmės pagal neįvykimo pagrindą.
Jei vykdyme dalyvauja keli išieškotojai, neparduotas turtas siūlomas pagal CPK 701 straipsnyje nustatytą eilę ir proporcingumą. | Dydis arba terminas | Reikšmė pagal šaltinius ir faktus |

Priteista suma	1,14 mln. eurų
Skolos dalis	875 tūkst. eurų
Palūkanos	beveik 263 tūkst. eurų
Pirmųjų varžytynių pradinė kaina	912,8 tūkst. eurų
Pirmosios kainos taisyklė	80 proc. pagal CPK 718 straipsnį
Akto ginčijimo senatis	1 metai nuo akto pasirašymo pagal Sprendimų vykdymo instrukciją	Po 2026 m. liepos 10 d. procesinis svoris pereina nuo skolininko pasakojimo apie sandorių istoriją prie antstolio veiksmų atitikties kainos, eilės ir dalyvių taisyklėms. Jeigu varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis, CPK 719 straipsnio 1 dalis numato turto perdavimą išieškotojui už pradinę kainą. Jeigu neįvykimo priežastis būtų laimėtojo nesumokėta visa suma arba draudimas jam dalyvauti, taikytina CPK 719 straipsnio 2 dalis. Tokiu atveju turtas išieškotojui perduodamas už kainą, už kurią jis buvo perkamas neįvykusiomis paskelbtose varžytynėse. Sprendimų vykdymo instrukcija leidžia ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą tik dėl esminių pažeidimų. Tokie pagrindai apima skolininkui nepriklausančio turto realizavimą, neteisėtą dalyvio pašalinimą, aukštesnės kainos atmetimą arba pardavimą mažesne kaina, nei nustatyta pagal CPK 718 straipsnį. Formalūs trūkumai patys savaime akto nepanaikina, jeigu jie neturėjo įtakos veiksmų teisėtumui. Todėl būsimo ginčo ašis būtų ne 2006–2010 m. sandorių vertinimas, o varžytynių procedūros teisėtumas.

Pasekmės

Praktinis pirmasis scenarijus yra turto perėmimas išieškotojui, jeigu taikoma CPK 719 straipsnio 1 dalis arba 2 dalis. Antrasis scenarijus yra tolesnis realizavimas, jeigu išieškotojas nepasinaudos siūlymu paimti neparduotą turtą pagal CPK 719 straipsnio 3 dalį. Trečiasis scenarijus būtų teismo ginčas dėl varžytynių akto, bet tik pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus esminius pagrindus. Tai praktiškai svarbu trims grupėms. Išieškotojui svarbi turto perėmimo kaina ir eilė pagal CPK 701 straipsnį, jeigu procese yra keli kreditoriai. Skolininkui svarbi tik tokia gynyba, kuri siejama su konkrečiu vykdymo pažeidimu, o ne vien su anksčiau pralaimėtu skolos ginču. Pirkėjui svarbiausia, kad pardavimo aktas gali būti ginčijamas vienerius metus, tačiau ne dėl formalių trūkumų. Areštuoto turto pardavimas varžytynėse pagal Sprendimų vykdymo instrukciją panaikina visus to turto areštus. Varžytynių laimėtojas taip pat apmoka atlyginimą už juridinio fakto apie varžytynėse parduotą turtą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Kitas procedūrinis sekimo taškas po 2026 m. liepos 10 d. yra antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir rašytinis siūlymas išieškotojui per antstolio nustatytą terminą pareikšti, ar jis paima turtą.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos vykdomos teismams nebūdingų funkcijų peržiūros priemonės, taip pat praktinės varžytynėse parduodamo turto įsigijimo problemos. Siekta, kad antstolio parduodamą nekilnojamąjį turtą galėtų įsigyti platesnis pirkėjų ratas, įskaitant pirkimą skolintomis lėšomis, ir kad toks turtas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą. Pagrindiniai argumentai buvo vykdymo proceso efektyvinimas, procedūrų elektronizavimas ir teismų nebūdingų funkcijų perdavimas antstoliams ar kitoms institucijoms; pateiktuose fragmentuose esminių prieštaravimų nematyti.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 241 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 — „LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.184 IR 4.197 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 702, 704, 713, 715, 716, 720, 724 IR 7…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 359 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 591, 593, 596, 626, 667 ir 744 straipsni — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO 591, 593, 596, 626, 667 ir 744 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1550 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 688 ir 689 straipsnių pakeiti — „Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad piniginės lėšos paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 753 ir 754 straipsnius. Pažymėtina, kad 753 s…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1944 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso — „LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.11 1 , 2.138 1 , 3.103, 3.125, 5.32 IR 5.50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 690 STR…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — LRT🕐 2026-08-01 14:28

Apie Lietuvos krepšinį kalbėjęs Sireika: skatinti rinktinės boikotą yra nusikaltimas 🔗

Buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Sireika prieš 23 metus į tėvynę parvežė Europos čempionų taurę – vienintelį tokį trofėjų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kol kas skambiausios XXI amžiaus…

🔗 https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3007156/apie-lietuvos-krepsini

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 122 straipsnis (statute)

122 straipsnis. Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą Tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti…

122 straipsnis. Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą Tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis#2 (statute)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2 straipsnis#2 (statute)

2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo…

2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. 4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. 6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS

Analizė

BK 22 straipsnis BK 170 straipsnis BK 148 straipsnis

Baudžiamoji teisė čia prasideda ne nuo raginimo nežaisti, o nuo įrodomos prievartos konkrečiam žaidėjui arba nuo kurstymo prieš saugomą grupę.

Praktiškai tai svarbu žaidėjams, asociacijai ir komentatoriams, nes ribą brėžia ne kritikos aštrumas, o teisinė sudėties struktūra.

Esmė

Ginčas kyla ne dėl patriotinės retorikos stiprumo, o dėl to, ar raginimas krepšininkams neatvykti į rinktinę patenka į baudžiamosios teisės sudėtį. Sireikos teiginys apie „nusikaltimą“ teisiškai tikrinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, BK 148 straipsnį ir BK 22 straipsnį, o ne pagal bendrą lojalumo rinktinei standartą. Naujienos faktas siauras: viešai kritikuojami raginimai boikotuoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. - Pagal BK 170 straipsnio 1–2 dalis atsakomybė siejama su neapykanta, diskriminacija ar niekinimu žmonių grupei dėl saugomų požymių.

Pagal BK 148 straipsnio 1 dalį būtina psichinė prievarta, nukreipta į žmogų ar jo artimuosius, reikalaujant susilaikyti nuo teisėtų veiksmų.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas yra tiesioginė pradžia daryti nusikalstamą veiką, nebaigtą dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teisinis vertinimas

Raginimas boikotuoti rinktinę savaime nėra BK 170 straipsnio situacija, nes krepšininkai nėra įvardyti per amžių, lytį, tautybę, religiją ar kitą straipsnyje nurodytą požymį. Net aštri sporto bendruomenės kritika netampa neapykantos kurstymu, kol ji nėra nukreipta prieš saugomą žmonių grupę šio straipsnio prasme. Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas dėl viešo naudojimo kompiuterių tinklų informacijos ribojimo pabrėžia baudžiamosios atsakomybės ribą: kriminalizuojamas kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija, kai jais kėsinamasi paneigti konstitucines vertybes. Todėl sportinis boikoto raginimas turi būti vertinamas pagal konkrečią prievartą ar žalą, o ne pagal emocinį žodžio „nusikaltimas“ svorį. BK 148 straipsnis būtų artimesnė norma tik tada, jei raginimas peraugtų į spaudimą konkretiems žaidėjams.

Reikėtų reikalavimo neatlikti teisėto veiksmo, pavyzdžiui, neatstovauti rinktinei.
Reikėtų psichinės prievartos nukentėjusiam asmeniui arba jo artimiesiems.
Pagal BK 148 straipsnio 2 dalį procesui paprastai reikalingas nukentėjusio asmens skundas, teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. | Norma | Teisinė riba | Sankcija arba terminas |

BK 170 straipsnio 1 dalis	Platinami dalykai, kuriais kurstoma neapykanta ar diskriminacija	Laisvės atėmimas iki 1 metų
BK 170 straipsnio 2 dalis	Viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos ar diskriminacijos skatinimas	Laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 148 straipsnio 1 dalis	Psichinė prievarta reikalaujant susilaikyti nuo teisėtų veiksmų	Laisvės atėmimas iki 3 metų
BPK 157 straipsnio 2–3 dalys	Laikinas nušalinimas ar veiklos sustabdymas	Iki 6 mėn., skundas per 7 dienas	Jeigu boikoto skatinimas liktų tik vieša nuomone, BK 22 straipsnis jo neišgelbėtų kaip „pasikėsinimo“, nes pasikėsinimui reikia pradėti konkrečią baudžiamąją veiką.

Baudžiamoji teisė čia prasideda ne nuo raginimo nežaisti, o nuo įrodomos prievartos konkrečiam žaidėjui arba nuo kurstymo prieš saugomą grupę. Civilinė plotmė galėtų atsirasti, jei vieši teiginiai pažeistų asmens garbę, orumą, vardą ar sukeltų žalą. Pagal Civilinio kodekso 1.138 straipsnį teismas gali užkirsti kelią žalą keliančiam veiksmui, priteisti žalą arba taikyti kitus įstatymų nustatytus gynimo būdus. Pagal CK 2.21 straipsnį teisė į vardą ginama, kai svetimas vardas pasisavinamas, juo veikiama neteisėtai arba kliudoma juo naudotis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalga „Saviraiškos laisvės apribojimai ginant asmens garbę ir orumą baudžiamosiose bylose (III)“ Nr. 29 lemia ribą: vertinamieji teiginiai be faktinio pagrindo gali peržengti kritiką. Tai reikštų, kad kaltinimai konkrečiam asmeniui dėl destruktyvaus elgesio turėtų turėti faktinį pagrindą, jei reikalaujama civilinės atsakomybės.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: jokio baudžiamojo proceso nėra, nes viešas boikoto aptarimas nepatenka į BK 170 straipsnio požymius ir neparodo BK 148 straipsnio psichinės prievartos. Antras scenarijus: konkretus žaidėjas teikia skundą, jei jam buvo daromas spaudimas susilaikyti nuo atstovavimo rinktinei. Tada tyrimas suktųsi ne apie krepšinio reputaciją, o apie prievartos turinį, adresatą ir ryšį su teisėtu veiksmu. Trečias scenarijus: ginčas persikelia į civilinę bylą dėl garbės, orumo, vardo ar žalos atlyginimo pagal CK 1.138 straipsnį ir CK 2.21 straipsnį. Praktiškai tai svarbu žaidėjams, asociacijai ir komentatoriams, nes ribą brėžia ne kritikos aštrumas, o teisinė sudėties struktūra. Sekimo taškas: jei būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikia laukti nutarimo dėl proceso pradžios ir, prireikus BPK 157 straipsnio priemonių, nutarties, kurią įtariamasis ar gynėjas galėtų skųsti per 7 dienas.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 366 Įstatymo projektas Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo Nr. VIII-1968 Lietuvos Respub — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1968 LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 145 STRAIPSN…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 545 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 ir 230 straipsnių pakeitimo ir kodekso pap — „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS Baudžiamojo kodekso 182 ir 230 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 228 2 straipsniu ĮSTATYMo PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1067 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213, 217, 218 straipsnių ir kodekso priedo pa — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 213, 217, 218 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo bei Kod…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1039 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182 — „Baudžiamajame įstatyme yra nemažai sankcijų, kurių ribos itin plačios, pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 1 dalies, BK 149 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 250 st…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Statybunaujienos.lt🕐 2026-08-01 14:29

Statybunaujienos.lt - Maišiagalos piliakalnis atgims: pasirašyta finansavimo sutartis, darbai prasidės 2027 metais 🔗

Maišiagalos piliakalnis atgims: pasirašyta finansavimo sutartis, darbai prasidės 2027 metais 2026-07-31 07:20 Vienas reikšmingiausių Vilniaus rajono kultūros paveldo objektų – Maišiagalos piliakalnis, dar vadinamas Bonos pilimi…

🔗 https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Maisiagalos-piliakalnis-atgim

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas 7 straipsnis (statute)

7 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas ir koordinavimas 1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio…

7 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas ir koordinavimas 1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija): 1) formuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą ir atsako už šios politikos įgyvendinimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 2) siekdama šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų ir konsultuodamasi su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, planuoja vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl įsitraukimo į šią veiklą; 3) iš jai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro (toliau – užsienio reikalų ministras) nustatyta tvarka įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą (toliau – Programa) tiesiogiai arba per viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – CPVA), kai to pati negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama jai skirtas lėšas ir tai nėra išimtinai susiję su diplomatinės tarnybos funkcijomis; 4) kaupia informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo projektuose; 5) kiekvienais metais teikia EBPO Paramos vystymuisi komitetui statistinę Lietuvos suteiktos paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos ataskaitą; 6) kiekvienais metais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos visuomenei vystomojo bendradarbiavimo projektų ir jų įgyvendinimo rezultatų ataskaitą. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti, įskaitant dalį įmokų į ES biudžetą, planavimą valstybės biudžete Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka. 3. CPVA užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka iš Programai skiriamų lėšų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytam Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondui (toliau – Fondas) skiriamų lėšų: 1) organizuoja Programos ir Fondo lėšomis finansuojamų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą; 2) prisideda prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų gebėjimų rengti ir įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo projektus tobulinimo; 3) bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija, renka ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms informaciją apie numatomus skelbti ir (arba) paskelbtus konkursus dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis. 4. Vyriausybės nustatyta tvarka CPVA iš valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skiriamų vystomojo bendradarbiavimo veiklai ar gaunamų vykdant šią veiklą lėšų: 1) organizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo projektų atranką, sudaro atrinktų projektų įgyvendinimo sutartis ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos to negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamos joms skirtas lėšas; 2) dalyvauja rengiant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų paraiškas vystomojo bendradarbiavimo projektams, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis, administruoja jų įgyvendinimą, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos to negali atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamos joms skirtas lėšas; 3) dalyvaudama įgyvendinant šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas programas, sudaro sutartis, vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą ir atlieka lėšų panaudojimo kontrolę. 5. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo Programos lėšomis finansuojamus projektus atrenka Užsienio reikalų ministerija, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vystomojo bendradarbiavimo projektus – valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dvišalės paramos vystymuisi projektus, finansuojamus Fondo lėšomis, – Fondo taryba. 6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos funkcijos neapriboja CPVA galimybių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos tiesiogiai įgyvendinamuose ir administruojamuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kai šie finansuojami Programos ir (ar) Fondo lėšomis. 7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka: 1) pagal kompetenciją priima sprendimus dėl dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje; 2) priima sprendimą teikti paraišką dėl dalyvavimo tarptautinių donorų skelbiamame vystomojo bendradarbiavimo projekte savarankiškai arba kartu su atitinkamą kompetenciją turinčiu fiziniu ar juridiniu asmeniu; 3) iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų teikia dvišalę ir (arba) daugiašalę paramą per tarptautinius donorus valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas; 4) konsultuojasi su atitinkamoje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis ir verslą vienijančiomis organizacijomis dėl bendradarbiavimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais. 8. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį patikėjimo teise valdomą turtą, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti. 9. Siekiant politikos suderinamumo, vystomojo bendradarbiavimo veiklai koordinuoti yra sudaroma nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija (toliau – Komisija), vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos atstovo. Į Komisijos sudėtį įeina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančių nevyriausybinių ir verslą vienijančių organizacijų atstovai. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus užsienio reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija atlieka šias funkcijas: 1) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl vystomojo bendradarbiavimo veiklos planavimo; 2) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmų koordinavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų; 3) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų; 4) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su vystomuoju bendradarbiavimu, priėmimo ir keitimo; 5) svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos ataskaitas ir vertina jų atitiktį Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslams ir principams; 6) teikia siūlymus Fondo tarybai dėl Fondo lėšų paskirstymo prioritetų, sričių ir krypčių; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-75, 2020-12-15, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28361 7) svarsto kitus su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius klausimus. Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-75, 2020-12-15, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28361 10. Pilietinė visuomenė, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvauja įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, informuoja ir šviečia visuomenę vystomojo bendradarbiavimo klausimais, formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą ir skatina prisidėti prie jo plėtojimo ir stiprinimo.

• Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio nuostatos taikomos darbuotojams, kurie vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvauti pradėjo po šio įstatymo įsigaliojimo.

• Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vystomojo…

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą Nr. XII-311 ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMAS

Analizė

nekilnojamojo kultūros paveldo aps… 27 straipsnis nekilnojamojo kultūros paveldo aps… 1 straipsnis nekilnojamojo kultūros paveldo aps… 5 straipsnis

Šio projekto teisėtumo branduolys yra ne pinigų paskyrimas, o įrodymas, kad nauja infrastruktūra nekeičia vertingųjų piliakalnio savybių.

Rizikingiausias scenarijus būtų toks projektinis sprendinys, kuris pagerina patogumą, bet pažeidžia piliakalnio teritorijos vientisumą pagal 11 straipsnio 1 dalį.

Esmė

Maišiagalos projektas kelia ne finansavimo gavimo, o suderinamumo klausimą: ar lankymo infrastruktūra išlieka paveldosaugos priemonė, o ne savarankiška plėtra kultūros paveldo teritorijoje. Šis klausimas sprendžiamas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 11, 16, 23 ir 27 straipsnius. Naujiena yra siaura: Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį dėl Maišiagalos piliakalnio pritaikymo lankyti. - Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį paveldas turi būti išsaugomas, perduodamas ateities kartoms ir prieinamas visuomenei.

Pagal 4 straipsnio 1 dalį apsauga apima saugojimą, pažinimą, sklaidą ir atgaivinimą.
Pagal 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą viešojo pažinimo ir naudojimo tikslas leidžia sudaryti sąlygas paveldą pažinti, lankyti ir naudoti.
Pagal 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo teritorija, todėl takai, aikštelė, apšvietimas, lieptas ir tualetas vertinami ne izoliuotai.
Pagal 23 straipsnį tvarkymo darbai turi atitikti apsaugos reglamentą, būtinus tyrimus, kultūrinės vertės požymius ir apsaugos reikalavimus.

Teisinis vertinimas

Maišiagalos piliakalnis vietos šaltiniuose nurodomas kaip „Maišiagalos piliakalnis su papiliu ir gyvenviete“ ir kaip piliakalnis, vadinamas Pilimi, Bonos pilimi, todėl projekto objektas patenka į kultūros paveldo apsaugos režimą. Teisinė projekto riba yra tarp leidžiamo pritaikymo lankyti ir draudžiamo vertingųjų savybių pakeitimo. Šio projekto teisėtumo branduolys yra ne pinigų paskyrimas, o įrodymas, kad nauja infrastruktūra nekeičia vertingųjų piliakalnio savybių. Tai ypač aktualu, nes planuojami ne vien informaciniai stendai, bet ir privažiavimo keliai, stovėjimo aikštelė, apšvietimas, lieptas bei erozijos pažeistų teritorijų tvarkymas. - Savivaldybė veikia pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, nes savivaldybių institucijos atlieka įstatymų joms priskirtas paveldo apsaugos funkcijas.

Savivaldybės institucijos pagal 6 straipsnio 2 dalį išduoda projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja projektų derinimą ir leidimus saugomų objektų teritorijose.
Savivaldybės paveldosaugos padalinys pagal 6 straipsnio 3 dalies 3–5 punktus tikrina objekto būklę, informuoja Departamentą ir teikia valdytojams privalomus reikalavimus.
Departamentas ar savivaldybės paveldosaugos padalinys pagal 16 straipsnio 3 dalį gali sudaryti apsaugos sutartis su objekto ar jo teritorijos valdytojais.
Apsaugos sutartis pagal 16 straipsnio 6 dalį gali nustatyti lankymo sąlygas, draudimus keisti vietovaizdį ir paramą tvarkybai. Finansavimas atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, nes tvarkybos darbai gali būti finansuojami valdytojų, valstybės, savivaldybių, tarptautinių fondų ir kitų šaltinių lėšomis. Ši norma leidžia mišrų finansavimo modelį, kuris naujienoje sudėtas iš ES fondų, bendrojo finansavimo ir savivaldybės biudžeto. | Dydis arba terminas | Naujienoje nurodyta reikšmė |

Bendra projekto vertė	724 039,68 Eur
Europos Sąjungos fondų lėšos	350 000 Eur
Bendrojo finansavimo lėšos	245 000 Eur
Savivaldybės biudžeto dalis	129 039,68 Eur
Projektavimo darbų pabaiga	2026 m.
Darbų pradžia	2027 m.
Projekto įgyvendinimo pabaiga	2028-01-31	Pagal finansavimo aprašo 24 punktą paraiškai dėl saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo reikalingi nuosavybės, patikėjimo ar panaudos dokumentai. Taip pat turi būti preliminari tyrimų ar projektavimo užduotis su teigiama Departamento teritorinio skyriaus išvada, sąmata ir informacija apie ankstesnius tyrimus bei darbus. Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendime Nr. S-5(6.2.-246) konstatuota, kad paraiškų poreikis 4–5 kartus viršija valstybės asignavimus. Ši pozicija paaiškina, kodėl vienkartinė beveik 724 tūkst. eurų finansavimo sutartis praktiškai mažina riziką, kurią tas pats sprendimas sieja su smulkiais ir ilgai tęsiamais darbais. [ PASEKMĖS ]

Artimiausias praktinis scenarijus yra projektavimo užbaigimas 2026 m., po kurio savivaldybė turės pereiti į derinimo, leidimų ir rangos etapą. Jeigu projektas atitiks apsaugos reglamentą, tyrimų duomenis ir 23 straipsnio kvalifikacinius reikalavimus, darbai galės prasidėti 2027 m. - Lankytojams tai reikš aiškesnius maršrutus, saugesnį patekimą, informacinę infrastruktūrą ir sutvarkytas erozijos vietas.

Savivaldybei tai reikš pareigą valdyti projektą taip, kad infrastruktūra tarnautų 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažinimo tikslui.
Paveldo institucijoms tai reikš projekto kontrolę per derinimą, būklės stebėseną, privalomus reikalavimus ir galimas apsaugos sutarties sąlygas.
Finansavimo administratoriui tai reikš sutarties vykdymo stebėjimą pagal projekto vertę, finansavimo šaltinius ir galutinį terminą. Rizikingiausias scenarijus būtų toks projektinis sprendinys, kuris pagerina patogumą, bet pažeidžia piliakalnio teritorijos vientisumą pagal 11 straipsnio 1 dalį. Procedūriškai toliau lauktinas 2026 m. projektavimo darbų užbaigimas ir iki 2027 m. darbų pradžios reikalingi derinimo bei leidimų dokumentai.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 286 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. i-733 2, 5, 1 — „Įstatymo projekto 2 straipsnyje pateikiama nuoroda į Įstatymo 23 1 straipsnį, kuris šiuo metu yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1478 Nutarimo projektas Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr — „Priešingai, tikimasi, kad pradėjus pirkti paslaugas rinkoje, darbuotojų skaičius naujai steigiamoje biudžetinėje įstaigoje sumažės lyginant su šiuo metu esančiu darbuotoj…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — siauliai.lt🕐 2026-08-01 14:32

ŠIAULIAI - Atnaujinti preliminarūs 2026 metų nenaudojamų žemės sklypų sąrašai 🔗

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistai kasmet nustato ir sudaro preliminarius sąrašus vadovaudamiesi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-251, patvirtintu Nenaudojamų žemės sklypų…

🔗 https://www.siauliai.lt/news/view/atnaujinti-preliminarus-2026-metu-ne

Faktų patikra:

🟡 NepilnaŽemės sklypų valdytojams už nenaudojamus privačios nuosavybės teise valdomus sklypus taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas (nuo žemės mokestinės vertės).

🟡 NepilnaUž nenaudojamus iš valstybės nuomojamus žemės sklypus taikomas 4 procentų žemės vertės nuomos mokesčio tarifas.

⚪ NepatikrintaMeras arba jo teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas atstovas turi patvirtinti Nenaudojamų žemės sklypų sąrašus iki rugpjūčio 25 d.

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 13 stra 16 straipsnis (statute)

16 straipsnis. Pranešimų ir informacijos siuntimo, dokumentų pasirašymo tvarka 1. Šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimai ir informacija žemės…

16 straipsnis. Pranešimų ir informacijos siuntimo, dokumentų pasirašymo tvarka 1. Šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta: 1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijai žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių; 2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. 2. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena. 3. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytu pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas taip pat yra informuojami apie jų teisę dokumentus, prašymus ar informaciją teikti institucijai per E. pristatymo sistemą, juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba registruotąja pašto siunta. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirenka informacijos teikimo ir gavimo būdą ir apie jį informuoja instituciją. Institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, taip pat žemės savininkų ir (ar) kitų naudotojų dokumentai, prašymai ar informacija institucijai toliau teikiami jų pasirinktu būdu. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informacijos teikimo ir gavimo būdo nepasirenka ir neinformuoja institucijos, jam informacija siunčiama registruotąja pašto siunta. 4. Kai žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas informuoja, kad dokumentus nori teikti ir gauti per E. pristatymo sistemą, institucija rengia oficialius elektroninius dokumentus, juos pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir teikia žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams šiuo būdu. 5. Jeigu pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dienos, kai institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. 6. Kai žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta nežinoma, institucija pranešimą viešai paskelbia žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. Jeigu visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir yra žinomas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdinis, šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimas siunčiamas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdiniui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas yra miręs ir nėra žinomas žemės savininko ir (ar) kito naudotojo įpėdinis, institucija pranešimą viešai paskelbia žemės sklypo buvimo vietos vietiniame laikraštyje (jeigu toks leidžiamas) ir viename iš nacionalinių laikraščių, taip pat institucijos interneto svetainėje. 7. Pranešimų siuntimo ir viešo paskelbimo išlaidas apmoka institucija, siunčianti pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.“

• Lietuvos Respublikos žemės įstatymas 46 straipsnis#2 (statute)

46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka 1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos…

46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka 1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. 2. Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. 3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos. 4. Valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė. 5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). 6. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. 7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys po to, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba tuo atveju, kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, duomenis apie padalijimo suformuotus žemės sklypus viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis. 8. Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, – žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 9. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles. 47 straipsnio redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.:

• Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas 46 straipsnis (statute)

46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka 1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui…

46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka 1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę. 2. Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. 3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos. 4. Valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė. 5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). 6. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir ją išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo dienos. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. 7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privaloma įtraukti laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotą, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Prireikus projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis. 8. Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 9. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.

Analizė

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų… 11 straipsnis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų… 6 straipsnis žemės paėmimo visuomenės poreikiam… 16 straipsnis

Įtraukimas į sąrašą tampa mokesčio tarifo paleidikliu, jeigu iki rugpjūčio 10 d. nepateikiamas arba neįtikinamai pagrindžiamas prieštaravimas.

Šiaulių sąrašo teisinė ašis yra paprasta: iki rugpjūčio 10 d. nepaneigtas nenaudojimo požymis virsta 4 procentų mokestine rizika.

Esmė

Įrašymas į preliminarų sąrašą dar nepaima žemės, bet sukuria procesinę pareigą savininkui ar naudotojui laiku paneigti nenaudojimo požymius. Šis klausimas sprendžiamas pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-251 patvirtinto Aprašo 8.1, 8.2, 8.8 ir 15 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnį, Žemės mokesčio administravimo taisyklių 59.3.3 ir 74.4 punktus. Naujienos faktas: Šiauliuose atnaujinti preliminarūs 2026 metų nenaudojamų privačių ir iš valstybės nuomojamų žemės sklypų sąrašai. Mokestinė pasekmė siejama su savivaldybės nustatytu 4 procentų tarifu, o ne su Žemės įstatymo 46 ir 47 straipsniuose reglamentuotu žemės paėmimu visuomenės poreikiams.

Teisinis vertinimas

Pagal Aprašo 8.1 punktą specialistai iki einamųjų metų birželio 20 d. nustato sklypus, sudaro preliminarius sąrašus ir paskelbia juos savivaldybės interneto svetainėje. Pagal Aprašo 8.2 punktą iki birželio 30 d. parengiamas pranešimas žemės naudotojams apie įtraukimą į preliminarų sąrašą. Pagal Aprašo 8.8 punktą, kai registruotu laišku informuoti negalima, paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje laikomas tinkamu įteikimu nuo paskelbimo dienos. - Savininkas ar valstybinės žemės nuomininkas iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. gali pateikti prašymą dėl sklypo neatitikties Aprašo 6 punkto kriterijams.

Darbo grupė tokį prašymą nagrinėja posėdyje pagal Aprašo 15 punktą, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. rugpjūčio 15 d.
Meras arba jo įgaliotas atstovas, atsižvelgęs į Darbo grupės sąrašus, galutinius sąrašus patvirtina iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. | Klausimas | Taikomas dydis arba terminas |

Prašymas dėl neatitikties kriterijams	iki 2026-08-10
Darbo grupės išnagrinėjimas	iki 2026-08-15
Galutinių sąrašų patvirtinimas	iki 2026-08-25
Privataus sklypo žemės mokestis	4 proc. nuo mokestinės vertės
Valstybinės žemės nuomos mokestis	4 proc. nuo žemės vertės	Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis suteikia E. pristatymo siuntai tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip registruotajai pašto siuntai.

Tai sustiprina savivaldybės pranešimo įrodomąją reikšmę, kai procesas vykdomas elektroniniu arba registruoto siuntimo būdu. Žemės mokesčio administravimo taisyklių 74.4 punktas leidžia viešai skelbti pranešimą, kai deklaracijos neįmanoma įteikti įprastais būdais. Ši taisyklė dera su Aprašo 8.8 punktu, nes abu šaltiniai pripažįsta viešą paskelbimą kraštutiniu įteikimo būdu. Kai adresas nenustatytas, mokėtojo paieškos ir administravimo logika grindžiama Žemės mokesčio administravimo taisyklių 19.3.3 punktu. Įtraukimas į sąrašą tampa mokesčio tarifo paleidikliu, jeigu iki rugpjūčio 10 d. nepateikiamas arba neįtikinamai pagrindžiamas prieštaravimas. Šiaulių sąrašo teisinė ašis yra paprasta: iki rugpjūčio 10 d. nepaneigtas nenaudojimo požymis virsta 4 procentų mokestine rizika. Žemės įstatymo 59 straipsnio 1 dalis atskirai numato juridinių asmenų baudą nuo 280 iki 600 eurų už žemės naudojimą ne pagal paskirtį ar būdą. Pakartotinio pažeidimo atveju Žemės įstatymo 59 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 600 iki 1 160 eurų.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus: naudotojas iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. pateikia duomenis, Darbo grupė juos įvertina ir sklypas nepatenka į galutinį sąrašą. Antrasis scenarijus: prašymas nepateikiamas arba atmetamas, todėl iki rugpjūčio 25 d. patvirtintas sąrašas tampa pagrindu taikyti 4 procentų tarifą. Trečiasis scenarijus aktualus nepasiekiamiems savininkams, nes paskelbimas savivaldybės svetainėje pagal Aprašo 8.8 punktą laikomas tinkamu įteikimu. Praktiškai tai svarbu savininkams, nuomininkams, bendraturčiams ir mokesčio administratoriui, nes sąrašas lemia ne deklaratyvų statusą, o konkrečią mokestinę naštą. Toliau procedūriškai lauktinas Darbo grupės sprendimas dėl iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. gautų prašymų, o galutiniai mero ar įgalioto atstovo patvirtinti sąrašai turi atsirasti iki 2026 m. rugpjūčio 25 d.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 249 Įstatymo projektas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos apl — „Atsižvelgiant į tai, kad šiose skirtingais tikslais nustatomose teritorijose taikomos skirtingos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, asmenys, kurie Įstatymo projektu į…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 653 Įstatymo projektas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 18 straipsnio pakeitimo įstat — „LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMo NR. XIII-2166 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1 . Įstatymo projekto rengimą…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 2414 Įstatymo projektas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 2 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1475 Įstatymo projektas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 141 straipsnio pakeitimo įst — „LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 141 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Lietuvos Respublikos prokuratūra🕐 2026-08-01 14:35

Po VASA pareiškimo – priimtas teismo sprendimas ir buvusiai darbuotojai skirta 110 tūkst. eurų bauda 🔗

Po VASA pareiškimo – priimtas teismo sprendimas ir buvusiai darbuotojai skirta 110 tūkst. eurų bauda Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino kalta buvusią Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos…

🔗 https://prokuraturos.lt/lt/po-vasa-pareiskimo-priimtas-teismo-sprendim

Faktų patikra:

⚪ NepatikrintaBaudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis numato nuobaudo sumažinimą vienu trečdaliu

✅ PatvirtintaTeismas gali paskyrėti baudžiamąją priemonę – atimti teisę būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų pareigose trejiems metams

✅ PatvirtintaPiktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, sukčiavimas ir dokumentų suklastojimas yra baudžiami nusikaltimai pagal Lietuvos baudžiamąją teisę

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis#2 (statute)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 58 straipsnis (statute)

58 straipsnis. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams 1. Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant…

58 straipsnis. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams 1. Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. 2. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

Analizė

specialiųjų tyrimų tarnybos įstaty… 1 straipsnis korupcijos prevencijos įstatymo Nr… 2 straipsnis specialiųjų tyrimų tarnybos įstaty… 2 straipsnis

Šioje byloje 110 tūkst. eurų bauda nėra žalos pakaitalas; tai sankcija už kontrolės pareigos panaudojimą prieš kontroliuojamą įmonę.

Kai sutarčių vykdymo priežiūra tampa žalos šaltiniu, atsakomybės ašis pereina nuo vidaus drausmės prie korupcinio nusikalstamumo.

Esmė

Ši byla teisiškai sukasi ne apie pirkimo klaidą, o apie viešosios įmonės kontrolės funkcijos pavertimą asmeninės naudos kanalu. Kai sutarčių vykdymo priežiūra tampa žalos šaltiniu, atsakomybės ašis pereina nuo vidaus drausmės prie korupcinio nusikalstamumo. Naujienos faktas: VASA pareiškimas virto įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvusiai darbuotojai skirta 110 tūkst. eurų bauda. Klausimas sprendžiamas pagal šias normas:

Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, apibrėžiančią korupciją kaip piktnaudžiavimą įgaliojimais siekiant naudos.
Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalis, nustatančias pareigą pranešti per įmanomai trumpiausią laiką.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1–2 dalis, apibrėžiančias STT kompetenciją atskleisti ir tirti korupcines veikas.
Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, nes pateiktuose šaltiniuose piktnaudžiavimas priskiriamas nusikalstamoms veikoms valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, pagal kurį šioje byloje bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus faktus darbuotoja turėjo priežiūros galią VASA paslaugų pirkimo sutarčių vykdymui. Ši galia buvo naudojama ne VASA reikmėms, o asmeniniams poreikiams finansuoti iš įmonės apmokamų sutarčių. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį tokia schema atitinka korupcijos branduolį: įgaliojimai naudojami naudai sau. Pagal šaltiniuose nurodytą Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakciją korupcinėmis veikomis gali būti laikomi piktnaudžiavimas, dokumentų suklastojimas ir sukčiavimas. VASA pareiškimas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio logiką:

duomenys apie galimą korupcinę veiką turi būti perduodami prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai;
pranešimas teikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo;
pranešusio asmens duomenų konfidencialumas arba anonimiškumas saugomas teisės aktų tvarka;
pranešėjui gali būti taikomos apsaugos, pagalbos ir skatinimo priemonės. STT kompetencija kyla iš Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies. Joje STT apibrėžta kaip valstybės teisėsaugos įstaiga, atskleidžianti ir tirianti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Savivaldybės lygmens kontrolė taip pat nėra pašalinis fonas. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad Savivaldybės administracija ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius atlieka VASA taisyklių laikymosi kontrolę. | Dydis ar terminas | Reikšmė byloje |

Padaryta turtinė žala	daugiau kaip 113 tūkst. eurų
Subendrinta bauda	165 tūkst. eurų
Sumažinimas pagal BK 64¹	vienu trečdaliu
Galutinė bauda	110 tūkst. eurų
Teisės eiti pareigas atėmimas	3 metai nuo įsiteisėjimo
VASA kontrolė pagal taisykles	ne rečiau kaip kas 6 mėnesius	Žalos atlyginimas ikiteisminio tyrimo metu nepanaikino baudžiamosios atsakomybės. Jis tik paliko bausmės klausimą spręsti jau po to, kai turtinė žala buvo kompensuota. Šioje byloje 110 tūkst. eurų bauda nėra žalos pakaitalas; tai sankcija už kontrolės pareigos panaudojimą prieš kontroliuojamą įmonę. Baudžiamojo poveikio priemonė taip pat taikoma atskirai nuo baudos, nes pateikti šaltiniai leidžia tokias priemones skirti kartu su bausmėmis.

Pasekmės

Pirmas praktinis padarinys tenka pačiai nuteistajai. Trejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ji negali būti išrinkta ar paskirta į nurodytas valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių pareigas. Antras padarinys tenka VASA ir savivaldybės kontrolei. Byla rodo, kad sutarčių vykdymo priežiūra turi būti vertinama kaip korupcijos rizikos valdymo sritis pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. Trečias padarinys tenka kitų viešojo sektoriaus subjektų darbuotojams:

gavus duomenų apie panašią veiką, pranešimas negali būti atidėliojamas;
adresatai yra prokuratūra, STT arba kita ikiteisminio tyrimo įstaiga;
vidinis žalos atlyginimas savaime neužbaigia baudžiamojo vertinimo. Kadangi baudžiamasis įsakymas jau įsiteisėjęs, procedūriškai toliau vyksta baudos ir trejų metų teisės eiti pareigas atėmimo vykdymas. VASA veiklos kontrolės požiūriu lauktinas kitas Savivaldybės administracijos patikrinimas pagal ne rečiau kaip 6 mėnesių taisyklę.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 528 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių — „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5 1 , 5 2 , 10 1 …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 485 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo — „LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO IX-904 9 straipsnio pakeItimo įstatymO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios prieža…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1891 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo — „LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO 9 straipsnio pakeItimo įstatymO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, p…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 33 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo į — „Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas. Įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog asmenį į pareigas paskyrusio subjekto ar jo įgalioto a…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Respublika🕐 2026-08-01 14:36

Kauno prokurorui – kaltinimai dėl smurto prieš žmoną 🔗

UŽDARYTI 2026 rugpjūčio 1, šeštadienis Publikuota: 2026 liepos 31 11:01:18, Vytas VARUNGIS Perskaitė 302 1 nuotr. Asociatyvi pixabay.com nuotr. Įtariama, kad būdamas neblaivus kaltinamasis ne tik mušė, bet ir grasino nužudyti. Panevėžio…

🔗 https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaime

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 145 straipsnis (statute)

145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo…

145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13) XX skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ŽMOGAUS LAISVEI

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)

140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…

140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13)

• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas 43 straipsnis (statute)

43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka 1. Prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai: 1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių…

43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka 1. Prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai: 1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (šiuo atveju prokuroras nušalinamas likusiam tos dienos darbo laikui); 2) atsisako pasitikrinti sveikatą šiame Įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol pasitikrins sveikatą). 2. Prokuroras nuo pareigų gali būti nušalintas, kai yra pagrindas manyti, kad jis: 1) padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo); 2) padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą (šiuo atveju prokuroras nušalinamas iki galutinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje). 3. Prokuroras nuo pareigų nušalinamas generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) arba jo pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu. 4. Iš prokuroro, nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir procesiniai dokumentai. 5. Už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį prokurorui darbo užmokestis nemokamas. 6. Prokuroras, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus nušalinimą lėmusioms aplinkybėms, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo grąžinimo į pareigas jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu prokurorui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. aštuntasis skirsnis prokuroro Atleidimas iš tarnybos

Analizė

BK 145 straipsnis BK 140 straipsnis BK 138 straipsnis

Pareigų nušalinimas čia veikia ne kaip bausmė, o kaip procesinė ir tarnybinė apsaugos priemonė iki galutinio sprendimo.

Smūgiai ir grasinimas viename buitinio konflikto epizode silpnina versiją, kad grasinimas buvo tik emocinis pasakymas be įvykdymo pagrindo.

Esmė

Šios bylos teisinė ašis nėra prokuroro pareigybė, o dviejų režimų sutapimas: baudžiamoji atsakomybė ir tarnybinis statusas. Pareigų nušalinimas čia veikia ne kaip bausmė, o kaip procesinė ir tarnybinė apsaugos priemonė iki galutinio sprendimo. Naujienos faktas: nuo pareigų nušalintas Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras kaltinamas smurtu prieš sutuoktinę ir grasinimu nužudyti. Kaltinimas dėl smurto spręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nurodytas nežymus šeimos nario sveikatos sutrikdymas. Kaltinimas dėl grasinimo spręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Prokuroro statuso klausimai spręstini pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 43 straipsnį ir 391 straipsnį, o bylos perdavimas teismui – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 233 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį lemiama aplinkybė yra tai, kad smurtas galėjo būti panaudotas prieš šeimos narį. Ši kvalifikacija griežtesnė už BK 140 straipsnio 1 dalį, nes įstatymas šeimos nario statusą išskiria kaip savarankišką atsakomybės pagrindą. Nežymus sveikatos sutrikdymas pagal pateiktą šaltinį siejamas su sveikatos sutrikimu ne ilgiau kaip 10 dienų arba 5 procentų darbingumo praradimu. | Norma | Veika | Maksimali laisvės atėmimo riba |

BK 140 straipsnio 2 dalis	Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sužalojimas šeimos nariui	Iki 2 metų
BK 145 straipsnio 1 dalis	Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą	Iki 2 metų
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas	Nesunkus sužalojimas šeimos nariui	Iki 5 metų	Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį prokuratūra turės įrodyti ne vien žodžius, o realų grasinimo įvykdymo pagrindą.

Čia reikšmę turi naujienoje nurodytas kontekstas: neblaivumas, ne mažiau kaip penki smūgiai ir grasinimas nužudyti. Smūgiai ir grasinimas viename buitinio konflikto epizode silpnina versiją, kad grasinimas buvo tik emocinis pasakymas be įvykdymo pagrindo. Pagal BK 145 straipsnio 3 dalį atsakomybė galima esant nukentėjusiosios skundui, prokuroro reikalavimui arba smurto artimoje aplinkoje požymiams. Pagal BK 140 straipsnio 4 dalį tokia pati pradėjimo logika taikoma pagrindinei fizinio smurto sudėčiai. Kadangi nurodyta sutuoktinė ir smurtas namuose, procesas remiasi artimos aplinkos požymiais, o ne vien privačiu skundu. - Prokuratūra turi įrodyti smurtavimo veiksmą, padarinį ir šeimos nario ryšį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl grasinimo būtina įrodyti pakankamą pagrindą manyti, kad jis galėjo būti įvykdytas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusioji turi procesinį interesą dėl smurto, grasinimo ir apsaugos nuo galimo poveikio.
Kaltinamasis turi teisę į gynybą; būtinas gynėjo dalyvavimas taikomas BPK 51 straipsnyje nurodytais atvejais. Bylos perdavimas Kauno apygardos teismui reiškia, kad pereinama į teismo kontrolės etapą pagal BPK 233 straipsnį.

Teisėjas, neradęs kliūčių, nutartimi perduoda bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Toje nutartyje turi būti nurodyta kaltinamojo tapatybė, veika, baudžiamasis įstatymas ir šaukiami proceso dalyviai. Nušalinimo klausimas po bylos perdavimo teismui vertintinas pagal BPK 157 straipsnio 4 dalį. Pagal šią normą dėl laikino nušalinimo sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 157 straipsnio 2 dalį laikinas nušalinimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, bet gali būti pratęsiamas po tris mėnesius. Kartu galioja specialus prokuroro statuso režimas pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką, nušalinimas galimas iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje. Pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 4 dalį iš nušalinto prokuroro nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys, pažymėjimas, ženklas ir procesiniai dokumentai. Pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 5 dalį už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas. [ PASEKMĖS] Praktiškai ši byla svarbi ne tik nukentėjusiajai, bet ir prokuratūros institucinės drausmės riboms. Pagal Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 1 dalį prokuroras įstatymų ir etikos privalo laikytis ir ne tarnybos metu. Pagal 391 straipsnio 2 dalį už prokuroro vardą žeminančius poelgius galima tarnybinė atsakomybė. Pagal 391 straipsnio 3 dalį tokiu poelgiu laikomas prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą menkinantis elgesys. Galimi tolesni scenarijai siauri ir procedūriškai aiškūs.

Teismas perduos bylą nagrinėti posėdyje pagal BPK 233 straipsnį, jei nematys kliūčių.
Jeigu yra kaltinamojo sutikimas, teisėjas gali spręsti dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo pagal BPK 233 straipsnio 3 dalį.
Nušalinimas gali būti tęsiamas teismo sprendimu pagal BPK 157 straipsnio 4 dalį.
Tarnybinis patikrinimas gali baigtis sprendimu dėl tarnybinės nuobaudos pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Artimiausias sekimo taškas – teismo nutartis pagal BPK 233 straipsnį dėl bylos perdavimo į teisiamąjį posėdį.

Jeigu bus sprendžiamas nušalinimas, lauktinas teismo sprendimas pagal BPK 157 straipsnio 4 dalį, o terminas siejamas su šešių mėnesių riba ir galimais trijų mėnesių pratęsimais.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS aiškinamasis raštas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4, 42, 50, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1717 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 2, 28, 31, 33, 39, 40, 42, 49, 52 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 2, 28, 31, 33, 39, 40, 42, 49, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO 2 PRIEDU IR 35 STRAIPSNIO P…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1212 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeks — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 213, 217, 218, 224 1 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITI…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 366 Įstatymo projektas Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo Nr. VIII-1968 Lietuvos Respub — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1968 LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 145 STRAIPSN…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — LNK.LT🕐 2026-08-01 14:37

Po kūdikio mirties – vis daugiau klausimų 🔗

Pasklidus žiniai apie skaudžią šeimos dramą, kai mirė kūdikis, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Anot medikų, dviejų mėnesių kūdikis nesvėrė nė dviejų kilogramų. Vaiko teisių apsaugos specialistai jau anksčiau buvo nusprendę iš…

🔗 https://lnk.lt/straipsniai/Lietuvoje/po-kudikio-mirties--vis-daugiau-k

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 365 straipsnis (statute)

365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas…

365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. 2. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo, kaip tai numatyta šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje. 4. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) jo tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.

• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pa 19 straipsnis (statute)

19 straipsnis. Įstatymo papildymas 365 straipsniu Papildyti Įstatymą 365 straipsniu: „365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą…

19 straipsnis. Įstatymo papildymas 365 straipsniu Papildyti Įstatymą 365 straipsniu: „365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. 2. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo. 4. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) jo tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.“

• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 56 straipsnis (statute)

56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė 1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis…

56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė 1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 2. Kai tėvas (motina) ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba kitas vaiką prižiūrintis asmuo pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių. 3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.

Analizė

BK 163 straipsnis vaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 56 straipsnis vaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 31 straipsnis

Šioje byloje lemiamas klausimas ne gyvenimas gamtoje, o tai, ar tėvų pasirinktas pagalbos kelias paliko kūdikį gyvybei pavojingoje būklėje.

Vaiko teisių apsaugos institucija negali šešių vaikų paimti vien dėl to, kad šeima renkasi namų gimdymą, lauko darželį ar kitą ugdymo modelį.

Esmė

Baudžiamoji ir vaiko apsaugos procedūra čia išsiskiria: prokuratūra tiria galimą kaltą tėvų elgesį, o Tarnyba vertina esamą riziką likusiems vaikams. Sprendimas dėl šešių vaikų negali remtis šeimos „kitoniškumu“, jis turi remtis realia grėsme sveikatai ar gyvybei pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnį ir 36^5 straipsnį. Naujienos faktas siauras: po kūdikio mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio pažeidimo. Ši norma taikoma, kai piktnaudžiaujama tėvų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis. - Tėvų pareigų pagrindas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis: rūpintis auklėjimu, priežiūra, išlaikymu ir sąlygomis vaikui augti.

Sveikatos aspektą tiesiogiai apima 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas, nes tėvai turi rūpintis vaiko sveikata ir saugia aplinka.
Institucijų pareiga reaguoti kyla iš 29 straipsnio 3 dalies, kai turima pagrįstos informacijos apie nukentėjusį vaiką ar galimą pagalbos poreikį.

Teisinis vertinimas

Ikiteisminio tyrimo ašis nėra pats kūdikio neįgalumas ar reta liga, o klausimas, ar delsimas kreiptis medicininės pagalbos buvo pareigų piktnaudžiavimas pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį. Jei vaikas buvo dviejų mėnesių ir nesvėrė nė dviejų kilogramų, teisinis vertinimas kryps į tai, ar tėvai tinkamai vykdė sveikatos priežiūros pareigą. Reta genetinė liga gali būti reikšminga priežastingumui, bet ji nepanaikina pareigos laiku rūpintis vaiko sveikata pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį. Šioje byloje lemiamas klausimas ne gyvenimas gamtoje, o tai, ar tėvų pasirinktas pagalbos kelias paliko kūdikį gyvybei pavojingoje būklėje. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga aiškina, kad fizinis ar psichinis gniuždymas pagal BK 163 straipsnį paprastai siejamas su ilgalaike, sisteminga prievarta. Tačiau ta pati apžvalga nurodo, kad vaiko palikimo ilgą laiką be priežiūros požymis sistemingumo nereikalauja. „Ilgas laikas“ vertinamas pagal vaiko amžių, fizinį ir protinį išsivystymą, gebėjimą pasirūpinti savimi ir kitas aplinkybes. Dviejų mėnesių kūdikio atveju šis kriterijus yra griežtas, nes toks vaikas visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų priežiūros. | Klausimas | Taikoma norma | Teisinė reikšmė |

Galima tėvų baudžiamoji atsakomybė	BK 163 straipsnis	bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų
Vaiko paėmimas dėl pavojaus	VTAPĮ 56 straipsnio 3 dalis	nedelsiamas paėmimas, kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei
Vaiko paėmimo tvarka	VTAPĮ 36^5 straipsnio 1–2 dalys	paėmimas tik esant apsaugos poreikiui ir realiam pavojui, pranešant tą pačią dieną
Pranešimas institucijoms	VTAPĮ 29 straipsnio 3 dalis	pareiga pranešti policijai ir arba Tarnybai	Vaiko teisių apsaugos institucija negali šešių vaikų paimti vien dėl to, kad šeima renkasi namų gimdymą, lauko darželį ar kitą ugdymo modelį. Pagal 56 straipsnio 3 dalį būtina reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, o pagal 36^5 straipsnio 1 dalį turi nepakakti saugios aplinkos užtikrinimo priemonių. Jei šeima bendradarbiauja, pati Tarnybos logika pagal pateiktą žinią veda pirmiausia į pagalbos ir apsaugos priemones, o ne automatinį paėmimą. Jei šeima atsisako bendradarbiauti ir pavojus išlieka, 36^5 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia paėmimą, kai tėvai nededa pastangų ir nekeičia elgesio. Procedūriškai Tarnyba, paėmusi vaiką, turi nedelsdama pranešti tėvams pagal 56 straipsnio 3 dalį. Pagal 36^5 straipsnio 2 dalį tėvai turi teisę dalyvauti paėmimo metu, jei tai atitinka vaiko interesus. Jei dalyvauti nėra galimybių, pranešimas turi būti pateiktas nedelsiant, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną. Tarnybos kompetenciją teisme ir ikiteisminiame tyrime papildo jos nuostatų 10.18–10.20 punktai, leidžiantys ginti vaiko interesus teisme ir atstovauti jiems baudžiamajame procese.

Pasekmės

Realistiškai yra trys kryptys: ikiteisminis tyrimas dėl kūdikio mirties, atskiras likusių vaikų apsaugos poreikio vertinimas ir galimas Tarnybos veiksmų pagrįstumo patikrinimas. Baudžiamojoje dalyje prokuratūra turės vertinti, ar tėvų veiksmai arba neveikimas patenka į BK 163 straipsnio požymius. Vaiko apsaugos dalyje sprendžiama ne kaltė dėl mirties, o dabartinė rizika kiekvienam iš šešių vaikų pagal VTAPĮ 56 straipsnį ir 36^5 straipsnį. - Jei reali grėsmė nenustatoma, vaikai neturėtų būti paimami vien dėl šeimos gyvenimo būdo.

Jei grėsmė nustatoma, bet ją galima suvaldyti pagalbos priemonėmis, praktinis kelias yra bendradarbiavimas ir saugios aplinkos užtikrinimas.
Jei tėvai nebendradarbiauja, o pavojus sveikatai ar gyvybei išlieka, galimas vaiko paėmimas pagal 36^5 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Jei ikiteisminis tyrimas pagrindžia piktnaudžiavimą pareigomis, atsakomybės riba pagal BK 163 straipsnį siekia laisvės atėmimą iki 5 metų. Tai praktiškai svarbu tėvams, nes jų bendradarbiavimas gali lemti, ar bus taikomos pagalbos priemonės, ar paėmimo procedūra. Tai svarbu Tarnybai, nes kiekvieno vaiko paėmimas turi būti individualiai pagrįstas realia grėsme, o ne viešu spaudimu po kūdikio mirties. Artimiausias procedūrinis taškas yra prokuratūros ikiteisminio tyrimo veiksmai ir Tarnybos sprendimas dėl apsaugos poreikio; paėmimo atveju tėvai turi būti informuoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Konkrečių iniciatorių vardai pateiktuose fragmentuose nenurodyti; reguliavimą siūlę rengėjai siekė stiprinti vaiko teisių apsaugą po rizikos ar nepriežiūros atvejų. Tikslai buvo įtvirtinti pareigą pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vienodinti tokių pranešimų nagrinėjimą, pabrėžti tėvų atsakomybę už vaiko saugumą ir numatyti, kad vaikas iš šeimos būtų paimamas tik po prevencinio darbo ir gavus teismo leidimą. Pagrindinis argumentas buvo vaikų mirtys ir sužalojimai dėl išorinių priežasčių bei rizika be priežiūros paliktiems vaikams; aiškių prieštaravimų pateiktuose dokumentų fragmentuose nematyti.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 204 Nutarimo projektas Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įs — „Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tik jam pa…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1576 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas Paren — „1 siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko a…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1407 Nutarimo projektas Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo į — „ES statistikos biuro (EUROSTAT) duomenimis, vaikų mirtingumo priežastys skiriasi skirtingose valstybėse pagal jų ekonominį išsivystymo lygį, todėl šalyse, priskiriamose p…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 931 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas dėl patobulinto Lietuvos Respublikos vaiko te — „LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 1, 43 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 57 1 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Palangos miesto laikraštis🕐 2026-08-01 14:40

Palangos paplūdimiuose – reidas: pričiupti čeburekų pardavėjai | Palangos Tiltas 🔗

Palangos paplūdimiuose – reidas: pričiupti čeburekų pardavėjai Palangos miesto savivaldybė pranešė, kad ketvirtadienį paplūdimiuose surengti patikrinimai, kurių metu nustatyti nelegalūs prekeiviai. Kaip pranešama, „Palangos viešosios…

🔗 https://www.palangostiltas.lt/palangos+papludimiuose++reidas+priciupti

Faktų patikra:

⚪ NepatikrintaIšnešiojamoji prekyba čeburekais, rūkyta žuvimi ir kitais maisto produktais Palangos paplūdimiuose yra draudžiama.

✅ PatvirtintaTokia nelegali prekyba pažeidžia galiojančius teisės aktus ir neužtikrina maisto saugos reikalavimų.

✅ PatvirtintaNelegali vykdyta prekyba maisto produktais gali kelti riziką vartotojų sveikatai.

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 154 straipsnis (statute)

154 straipsnis. Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo…

154 straipsnis. Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki aštuoniasdešimt eurų.

153 straipsnis. Prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos…

153 straipsnis. Prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 152 straipsnis (statute)

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 154 straipsnis…

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 154 straipsnis. Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. 155 straipsnis. Pirkėjų ir klientų apgaudinėjimas 1. Pirkėjų ir klientų apgaudinėjimas sveriant, padidinant nustatytas prekių ar paslaugų kainas ar tarifus, nesilaikant teisės aktuose nustatytų kainų nurodymo reikalavimų arba kitoks jų apgaudinėjimas parduodant prekes ar teikiant paslaugas užtraukia baudą juridinių asmenų darbuotojams, taip pat asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą įmonių darbuotojams, taip pat asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 156 straipsnis. Teisės aktuose nustatyta tvarka nepaženklintų prekių pateikimas rinkai, tiekimas rinkai, pardavimas vidaus rinkoje, taip pat neteisingos informacijos apie prekę pateikimas 1.

Analizė

ANK 150 straipsnis ANK 154 straipsnis ANK 152 straipsnis

Paplūdimio čeburekas šioje byloje yra ne prekė, o kvalifikavimo testas: ar pažeistas vietos prekybos režimas, ar vykdyta neteisėta ūkinė veikla.

Todėl galutiniame dokumente nepakanka frazės apie „nelegalią prekybą“; turi būti įrašyta konkreti norma ir paskirtos nuobaudos dydis.

Esmė

Paplūdimio čeburekų byla pirmiausia nėra maisto skonio ar kurorto įvaizdžio klausimas: ji sukasi apie tai, kuri administracinė norma tiksliausiai apima išnešiojamąją prekybą viešojoje vietoje. Kvalifikavimo riba eina tarp Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio, 150 straipsnio ir 127 straipsnio, nes baudos skiriasi keliasdešimt kartų.

Naujienos faktas: Palangos paplūdimiuose nustatyti aštuoni asmenys, vykdę nelegalią išnešiojamąją prekybą čeburekais.
Jei pažeistos savivaldybės patvirtintos prekybos viešosiose vietose taisyklės, taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnis.
Jei veikla laikoma komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimu, aktualus Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnis.
Jei prekybai reikalingas leidimas, o asmuo jo neturi, gali būti vertinamas Administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnis. | Kvalifikavimas | Pirmas pažeidimas | Pakartotinumas ar papildoma sąlyga |

ANK 154 straipsnis	16–30 eurų	30–80 eurų
ANK 150 straipsnis	390–1 100 eurų	1 100–1 950 eurų
ANK 150 straipsnio 3 dalis	780–1 100 eurų	1 100–1 950 eurų
ANK 127 straipsnis	390–1 100 eurų	1 040–2 400 eurų

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus šaltinius siauriausia norma yra Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnis, nes ji tiesiogiai skirta savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimams. Palangos paplūdimys čia veikia kaip viešoji vieta, kurioje savivaldybė gali nustatyti prekybos ir paslaugų teikimo tvarką. Tą kompetenciją patvirtina šaltiniuose nurodyta taisyklė, kad savivaldybėms suteikta teisė nustatyti prekybos tvarką viešose vietose pagal vietos savivaldos funkcijas. Paplūdimio čeburekas šioje byloje yra ne prekė, o kvalifikavimo testas: ar pažeistas vietos prekybos režimas, ar vykdyta neteisėta ūkinė veikla. - Prekiautojo pareiga pagal Palangos turgaviečių taisyklių analogiškai pateiktą kontrolės modelį yra teikti informaciją ir parodyti dokumentus kontrolę atliekantiems darbuotojams.

Maisto prekių atveju kontrolę atliekantys darbuotojai gali paimti pavyzdžius laboratoriniam tyrimui, surašydami pavyzdžių paėmimo aktą.
Radus trūkumų, prekiautojas privalo juos pašalinti nustatytais terminais ir informuoti kontrolę atliekančias institucijas.
Palangos paplūdimių taisyklių laikymąsi kontroliuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys pagal šių taisyklių 36 punktą.
Už taisyklių nesilaikymą taikoma administracinė atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka pagal Palangos paplūdimių taisyklių 37 punktą. Policijos ir savivaldybės veiksmų išskaidymas atitinka pateiktą procedūrinį modelį: vieniems asmenims protokolai ir baudos surašyti vietoje, o dėl kitų medžiaga perduota administracinei teisenai.

Nutarimo formų taisyklėse reikalaujama nurodyti pažeistą teisės aktą, jo straipsnį, dalį ir punktą, taip pat ANK straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė. Todėl galutiniame dokumente nepakanka frazės apie „nelegalią prekybą“; turi būti įrašyta konkreti norma ir paskirtos nuobaudos dydis. Alkoholio nebuvimas susiaurina bylą iki maisto ir prekybos režimo, nes pateiktuose faktuose nėra pagrindo taikyti alkoholio prekybos pažeidimų logikos. Jeigu nustatyta tik prekyba draudžiamoje viešojoje vietoje, praktiškai artimiausias pagrindas yra Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalis. Jeigu būtų nustatyta nedeklaruota savarankiška veikla, sankcija kiltų iki Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 3 dalies rėžio. Jeigu prekybai buvo būtinas leidimas, o veikta be jo, Administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnis papildomai numato privalomą produkcijos, įrankių, žaliavos ir pajamų konfiskavimą.

Pasekmės

Šešių asmenų padėtis jau perėjo į nuobaudos skyrimo stadiją, nes jiems vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir skirtos piniginės baudos. Dviejų asmenų atveju procedūra dar priklauso nuo Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo pradėti teiseną ir parinkti kvalifikavimą. Jei savivaldybė pasirinks Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnį, byla liks mažos baudos viešosios vietos prekybos taisyklių pažeidimu. Jei faktai bus kvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnį ar 127 straipsnį, finansinė rizika taps daug didesnė. Praktiškai tai svarbu ne tik nustatytiems pardavėjams, bet ir teisėtai veikiantiems leidimus turintiems prekybininkams. Jiems savivaldybės kontrolė saugo leidimų režimo vertę ir mažina nekontroliuojamos prekybos konkurenciją. Toliau procedūriškai lauktinas savivaldybės administracijos dokumentas dėl dviejų perduotų atvejų: jame turi būti nurodyta pažeista taisyklė, taikomas ANK straipsnis ir baudos dydis.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1718 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 416, 484, 609 ir 611 stra — „Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkui (valdytojui) pranešus apie jį institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nu…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1157 Nutarimo projektas Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 250, 303, 312, 589 straip — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 250, 303, 312, 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 236 1 , 243 1 , 304 1 , 304 2 …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 750 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 401 straipsnio ir kodekso prie — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 401 STRAIPSNIO IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 81-1 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas — „2 . Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų arba b…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — JP.lt🕐 2026-08-01 14:42

Rokiškio rajone vairuotojui nustatytas 3,11 promilės girtumas 🔗

Rokiškio rajone, Panemunio kaime, neblaivus vyras vairavo automobilį „Volkswagen Golf“. Vairuotojui nustatytas 3,11 promilės girtumas. Kaip pranešė Panevėžio policija, liepos 30 d., apie 9 val. 49 min., Panemunio kaime 1979 metais gimęs…

🔗 https://jp.lt/rokiskio-rajone-vairuotojui-nustatytas-311-promiles-girt

Faktų patikra:

🟡 NepilnaVairuotojai laikomi neblaiviais, kai jiems nustatomas didesnis nei 0,4 promilės girtumas

🟡 NepilnaUž vairavimą neblaiviam gresia bauda ir teisės vairuoti atėmimas

✅ PatvirtintaNustačius 1,51 ir daugiau promilės girtumą taikoma baudžiamoji atsakomybė

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)

2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…

2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)

281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…

281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)

19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo…

19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.

Analizė

BK 2811 straipsnis BK 281 straipsnis BK 19 straipsnis

3,11 promilės šioje byloje nėra sunkinantis fonas, o pati nusikalstamos veikos kvalifikavimo ašis pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Praktiškai tai svarbu vairuotojui, policijai ir transporto veiklos subjektams, nes vienas matavimo skaičius lemia atsakomybės rūšį.

Esmė

Baudžiamoji riba čia nėra „didesnis nei 0,4 promilės“ standartas, o savarankiška 1,51 promilės ir daugiau sudėtis. 3,11 promilės rodiklis teisiškai perkelia atvejį iš administracinio neblaivumo logikos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Faktas: Panemunio kaime 1979 metais gimęs vyras vairavo „Volkswagen Golf“, jam nustatytas 3,11 promilės neblaivumas.

Tikslus klausimas: ar vairavimas, kai nustatyta 3,11 promilės, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalies požymius. Papildomai taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 19 straipsnio 1 dalis, nes apsvaigimas pats savaime neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. | Riba / dydis | Teisinė reikšmė pagal pateiktus šaltinius |

0,41–1,5 promilės	Administracinė atsakomybė pakartotinio vairavimo atveju pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį
1,51 promilės ir daugiau	Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį
3,11 promilės	Daugiau nei dvigubai viršija baudžiamosios atsakomybės ribą

Teisinis vertinimas

BK 2811 straipsnio 1 dalis apima motorinės transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šioje situacijoje nurodyti abu būtini požymiai: vairuota motorinė transporto priemonė ir nustatyta 3,11 promilės.

Vairuotojo pareiga yra nevairuoti, kai pasiekta baudžiamajai atsakomybei reikšminga neblaivumo riba.
Policijos kompetencija pagal pateiktą tvarką apima nušalinimą nuo vairavimo ir pristatymą medicininei apžiūrai, kai techninėmis priemonėmis nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės.
Galima atsakomybės forma apima ir neatsargumą, nes BK 2811 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę ir dėl neatsargumo padarytoms veikoms. 3,11 promilės šioje byloje nėra sunkinantis fonas, o pati nusikalstamos veikos kvalifikavimo ašis pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. BK 19 straipsnio 1 dalis užkerta kelią argumentui, kad apsvaigimas savaime šalina atsakomybę. Išimtis pagal BK 19 straipsnio 2 dalį siejama su nugirdymu ar apsvaiginimu prieš asmens valią, tačiau tokia aplinkybė žinioje nenurodyta. BK 281 straipsnis šiai žiniai būtų aktualus tik tada, jei būtų eismo įvykis ir pasekmės, pavyzdžiui, nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas. Žinioje tokių pasekmių nėra, todėl pagrindinė kvalifikacija remiasi ne BK 281 straipsniu, o BK 2811 straipsniu. ANK 427 straipsnio 1 dalis taip pat nepakeičia baudžiamosios kvalifikacijos, nes joje aprašytas 0,41–1,5 promilės intervalas.

Pasekmės

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį vairuotojui gresia viena iš trijų sankcijų: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Administracinės baudos intervalai iš ANK 427 straipsnio 1 dalies čia praktiškai nėra pagrindinis sankcijų matas, nes nustatyta 3,11 promilės riba viršija baudžiamąjį slenkstį.

Jei ikiteisminis tyrimas patvirtins vairavimo ir neblaivumo nustatymo faktus, byla judės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Jei būtų nustatytas eismo įvykis ir sveikatos ar didelės turtinės žalos padariniai, kvalifikavimo centras galėtų pereiti prie BK 281 straipsnio dalių.
Jei vairuotojas yra profesionalaus vežėjo sistemos dalyvis, BK 2811 straipsnis gali būti reikšmingas ir reputacijos vertinimui pagal pateiktą pažeidimų sąrašą. Praktiškai tai svarbu vairuotojui, policijai ir transporto veiklos subjektams, nes vienas matavimo skaičius lemia atsakomybės rūšį. Procedūriškai toliau lauktinas ikiteisminio tyrimo sprendimas dėl kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį; pateiktuose šaltiniuose tokio sprendimo priėmimo terminas neįtvirtintas.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 366 Įstatymo projektas Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo Nr. VIII-1968 Lietuvos Respub — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1968 LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 145 STRAIPSN…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1262 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199(1), 199(2) ir 200 straipsnių pakeiti — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 199, 199 1 , 199 2 IR 200 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RES…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1039 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182 — „Baudžiamajame įstatyme yra nemažai sankcijų, kurių ribos itin plačios, pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 1 dalies, BK 149 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 250 st…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 819 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, — „Atkreiptinas dėmesys, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, pagal kurias asmuo laikomas recidyvistu, yra pernelyg plačios. Viena vertus, recidyvo atvejai ga…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Diena.lt🕐 2026-08-01 14:44

Palangos pliažuose – patikrinimas: įkliuvo nelegalią išnešiojamąją prekybą vykdę žmonės 🔗

Kaip teigiama, patikrinime dalyvavo keturi Palangos viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnybos viešosios tvarkos specialistai-kontrolieriai bei trys policijos pareigūnai. „Reido metu nustatyti aštuoni asmenys, vykdę nelegalią išnešiojamąją…

🔗 https://diena.lt/naujienos/klaipeda/nusikaltimai-ir-nelaimes/palangos-

Faktų patikra:

⚪ NepatikrintaIšnešiojamoji prekyba maisto produktais (čeburekais, rūkyta žuvimi ir kt.) Palangos paplūdimiuose yra draudžiama

✅ PatvirtintaNelegali maisto prekybos veikla pažeidžia teisės aktus ir neužtikrina maisto saugos reikalavimų

🔍 Teisinis pagrindas:

Dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, be šio kodekso 589 straipsnyje nurodytų pareigūnų, protokolą turi teisę surašyti…

Dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, be šio kodekso 589 straipsnyje nurodytų pareigūnų, protokolą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas arba nutarimą administracinio nusižengimo byloje vykdančios institucijos pareigūnas. Jeigu šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas paaiškėja bylą nagrinėjant teisme, teisėjas neskundžiama nutartimi apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. 4. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, kai jis surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jeigu administracinio nusižengimo protokolas pasirašomas elektroniniu parašu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siunčiamas elektroninis administracinio nusižengimo protokolo nuorašas. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pranešama nepilnamečio atstovui pagal įstatymą. 5. Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. 6.

608 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas 1. Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo…

608 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas 1. Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusizengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusizengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimu jo dalyvavimas surašant administracinio nusižengimo protokolą gali būti užtikrinamas informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). 2. Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šiais atvejais: 1) kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą; 2) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais; 3) dėl šio kodekso 130 straipsnio 3 ir 9 dalyse, 185 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 236 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 236^1 straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 2 dalyje, 243^1 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 248 straipsnio 1 dalyje, 248^1 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 248^2 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 248^3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 249 straipsnio 1 ir 11 dalyse, 250 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 252 straipsnio 1 ir 9 dalyse, 254 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 255 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 293 straipsnio 2 dalyje, 435 straipsnio 1 dalyje, 545 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. 3. Dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, be šio kodekso 589 straipsnyje nurodytų pareigūnų, protokolą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas arba nutarimą administracinio nusižengimo byloje vykdančios institucijos pareigūnas. Jeigu šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas paaiškėja bylą nagrinėjant teisme, teisėjas neskundžiama nutartimi apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. 4. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, kai jis surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jeigu administracinio nusižengimo protokolas pasirašomas elektroniniu parašu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siunčiamas elektroninis administracinio nusižengimo protokolo nuorašas. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pranešama nepilnamečio atstovui pagal įstatymą. 5. Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. 6. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 5651 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. 7. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 5651 straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais. 1. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris yra administracinio nusižengimo protokolo priedas. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, kai protokolas surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), ir šio kodekso 608 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. 2. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame: 1) nurodoma, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ir, kai už padarytą veiką šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas, – kokios trukmės specialiosios teisės atėmimas skiriamas asmeniui; 2) nurodoma, per kiek laiko, kokiu įmokos kodu ir į kokią sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą, taip pat laikas ir vieta, kur turi būti atiduotas šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotas laikinasis dokumentas ar kitas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas; 3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto laikinojo dokumento ar kito specialiąją teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka; 4) nurodomi šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už asmens padarytą administracinį nusižengimą nustatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai ir specialiosios teisės atėmimo minimalus ir maksimalus terminai. 3. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti duomenis apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. 4. Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos šio kodekso 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole. 5. Kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 577 straipsnyje, išdėstomos protokole. 6. Administracinio nusižengimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2023-09688 2. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą…

2023-09688 2. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame: 1) nurodoma, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ir, kai už padarytą veiką šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas, – kokios trukmės specialiosios teisės atėmimas skiriamas asmeniui; 2) nurodoma, per kiek laiko, kokiu įmokos kodu ir į kokią sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą, taip pat laikas ir vieta, kur turi būti atiduotas šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotas laikinasis dokumentas ar kitas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas; 3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto laikinojo dokumento ar kito specialiąją teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka; Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIV-415, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14572 4) nurodomi šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už asmens padarytą administracinį nusižengimą nustatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai ir specialiosios teisės atėmimo minimalus ir maksimalus terminai. 3. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti duomenis apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. 4.

Analizė

ANK 154 straipsnis ANK 152 straipsnis ANK 1 straipsnis#2

Šioje byloje leidimas yra ne formalumas, o riba tarp savivaldybės kontroliuojamos prekybos vietos ir administracinio nusižengimo.

Jeigu medžiagoje bus pasirinktas ANK 127 straipsnis, ginčo praktinė reikšmė išauga daug kartų dėl 390–1 100 Eur sankcijos ir privalomo konfiskavimo.

Esmė

Šios žinios branduolys nėra čeburekų prekyba, o teisingas kvalifikavimas: ar tai tik prekybos viešojoje vietoje taisyklių pažeidimas, ar platesnis neteisėtas vertimasis veikla. Sprendimas priklauso nuo to, ar nustatyta tik prekyba be Palangos leidimo, ar ir veikla be reikalingo leidimo pagal griežtesnę normą. Faktinė eilutė paprasta: Palangos paplūdimiuose nustatyti aštuoni asmenys, išnešiojamai pardavinėję maistą be teisėto pagrindo. Taikytinos normos yra šios:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnis dėl savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnis dėl neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnis dėl kaltės, atsakomybės ribų ir nežinojimo reikšmės.
Palangos miesto Prekybos ar paslaugų teikimo viešosiose vietose taisyklių 5, 6 ir 7 punktai dėl leidimo, draudimo prekiauti be leidimo ir dokumentų turėjimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 564 straipsnis dėl teisenos pagal Kodekso taisykles.

Teisinis vertinimas

Palangos taisyklių 5 punktas teisę prekiauti viešosiose vietose sieja su leidimu, įgytu Rinkliavų skyriuje. Tų pačių taisyklių 6 punktas nustato aiškų draudimą: viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Todėl paplūdimio prekyba maistu be leidimo tiesiogiai patenka į ANK 154 straipsnio 1 dalies taikymo lauką. Šioje byloje leidimas yra ne formalumas, o riba tarp savivaldybės kontroliuojamos prekybos vietos ir administracinio nusižengimo. Pareigų turinys pagal pateiktas Palangos taisykles yra konkretus:

prekiautojas turi būti įgijęs leidimą veiklai Tarybos nustatytoje viešojoje vietoje;
prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama;
darbo vietoje turi būti leidimas prekiauti ar teikti paslaugas;
darbo vietoje turi būti asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Baudų skirtumas rodo, kodėl kvalifikavimas lemia praktinį bylos svorį: | Norma | Pirmas pažeidimas | Pakartotinis pažeidimas | Papildoma pasekmė |

ANK 154 straipsnis	16–30 Eur	30–80 Eur	nenurodyta
ANK 127 straipsnio 1–2 dalys	390–1 100 Eur	1 040–2 400 Eur	pagal 4 dalį privalomas konfiskavimas
ANK 127 straipsnio 3 dalis	2 200–4 000 Eur	nenurodyta	pagal 4 dalį privalomas konfiskavimas	Pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už vertimąsi komercine veikla neturint licencijos ar leidimo, kai toks leidimas reikalingas.

Pagal ANK 127 straipsnio 5 dalį ši norma taikoma, kai pajamos, įplaukos ar neapskaitytų prekių vertė neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1–3 dalių pažeidimus privaloma konfiskuoti produkciją, įrankius, žaliavą ir pajamas. Vis dėlto žinioje nurodyta, kad šešiems asmenims vietoje surašyti protokolai ir skirtos piniginės baudos, o ne minimas konfiskavimas. Procesinė eiga iš pateiktų šaltinių skiriasi pagal asmenis:

šešiems asmenims policijos pareigūnai pažeidimo vietoje surašė administracinio nusižengimo protokolus ir skyrė baudas;
dėl dviejų asmenų veikla užfiksuota, o medžiaga perduota Palangos miesto savivaldybės administracijai;
pagal ANK 564 straipsnio 1 dalį tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal Kodekso taisykles;
pagal Vyriausybės patvirtintų formų pildymo taisyklių ištrauką sprendime turi būti nurodytas pažeistas teisės aktas, ANK straipsnis, nuobauda ir jos dydis. Atsakomybės sąlygos nėra vien techninės.

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tik tada, kai yra kaltas dėl administracinio nusižengimo. Pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Pagal ANK 6 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma asmeniui, kuriam iki nusižengimo buvo sukakę šešiolika metų. Pagal ANK 7 straipsnį kaltė gali būti tyčia arba neatsargumas, o ANK 8 straipsnis tiesioginę tyčią sieja su veikos pobūdžio suvokimu ir noru taip veikti. Nuobaudos individualizavimas taip pat turi ribas. Pagal pateiktą ANK 34 straipsnio 6 dalies ištrauką institucija ar pareigūnas gali skirti mažesnę baudą arba jos neskirti, įvertinęs pažeidimo pobūdį, kaltę, asmenybę ir aplinkybes. Pagal rekomendacijų dėl teisenos ištrauką vienu nutarimu gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda. Ten pat nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal sankcijos vidurkį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, kaltę, asmenybę ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Pasekmės

Realistiškiausias scenarijus šešiems asmenims yra galutinis piniginės baudos taikymas pagal ANK 154 straipsnį, jeigu protokoluose nurodytas būtent prekybos viešojoje vietoje taisyklių pažeidimas. Dviem asmenims savivaldybės administracija turės procesiškai užbaigti tai, ko pareigūnai vietoje neužbaigė: įvertinti medžiagą, kvalifikaciją ir sprendimą dėl nuobaudos. Jeigu medžiagoje bus pasirinktas ANK 127 straipsnis, ginčo praktinė reikšmė išauga daug kartų dėl 390–1 100 Eur sankcijos ir privalomo konfiskavimo. Jeigu liks ANK 154 straipsnis, byla bus mažos vertės administracinė atsakomybė už savivaldybės prekybos taisyklių pažeidimą. Tai praktiškai svarbu trims grupėms:

prekiautojams, nes leidimo neturėjimas gali kainuoti nuo 16 Eur iki privalomo prekių ir pajamų konfiskavimo;
savivaldybei, nes jos taisyklių 5 ir 6 punktai tampa pagrindiniu teisėtumo filtru paplūdimyje;
pirkėjams, nes teisėtai veikiantis pardavėjas turi leidimą ir dokumentus savo darbo vietoje. Alkoholio nepardavimo faktas pagal pateiktus šaltinius nekeičia pagrindinės kvalifikacijos, nes taikomos normos yra apie prekybos leidimą ir veiklos teisėtumą.

Kitas procedūrinis taškas yra Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimas dėl dviejų perduotų atvejų: jame turi būti nurodytas pažeistas teisės aktas, taikomas ANK straipsnis, nuobauda ir jos dydis.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 81-1 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas — „2 . Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų arba b…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 81-1 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas — „2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 564-1 straipsniu įstatymo projektas — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 564 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios p…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 532-1 straipsniu įstatymo pr — „Nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į Kodekso 532 straipsnį, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Pažymė…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — tv3.lt🕐 2026-08-01 14:47

Prokuroro Bagdonavičiaus byla perduota teismui: sutuoktinei sudavė net 5 smūgius? 🔗

Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusio asmens pranešimą apie šių metų birželio 27 d. J. Bagdonavičiaus namuose įvykusį konfliktą. Dėl šio įvykio Generalinėje prokuratūroje taip pat buvo pradėtas…

🔗 https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/prokuroro-bagdonaviciaus-byla-perd

Faktų patikra:

🟡 NepilnaNežymus šeimos nario sveikatos sutrikdymas – baudžiamasis nusikaltimas.

🟡 NepilnaGrąsinimas nužudyti – baudžiamasis nusikaltimas.

✅ PatvirtintaNekaltumo prezumpcija: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)

140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…

• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)

1 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui…

1 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 2. Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.“

• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas 43 straipsnis (statute)

43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka 1. Prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai: 1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių…

Analizė

BK 140 straipsnis BK 138 straipsnis prokuratūros įstatymas 44 straipsnis

Šioje byloje tarnybinė rizika prasideda ne nuo nuosprendžio, o nuo pagrįsto įtarimo dėl smurto, bet atleidimo imperatyvas atsiranda tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui.

Penki smūgiai savaime neperkelia veikos į BK 138 straipsnį, jeigu nėra nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymių.

Esmė

Bylos ašis yra ne pareigų statusas, o dviejų atsakomybių sankirta: baudžiamoji atsakomybė už smurtą prieš šeimos narį ir tarnybinė atsakomybė už prokuroro vardą žeminantį elgesį. Kvalifikacijai lems ne smūgių skaičiaus retorika, o padariniai: fizinis skausmas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Naujienos faktas siauras: po 2026 m. birželio 27 d. konflikto byla perduota Kauno apygardos teismui, o prokuroras nušalintas nuo pareigų. Pirminis baudžiamasis klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nurodoma tyčinė fizinė prievarta prieš artimą šeimos narį. Jei įrodyti padariniai siektų ilgą ligą arba nedidelės darbingumo dalies praradimą, aktuali taptų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Grasinimo nužudyti procesiniam pradėjimui svarbus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio 1 ir 3 dalys, nes jame minimas Baudžiamojo kodekso 145 straipsnis ir smurto artimoje aplinkoje požymiai. | Kvalifikacija | Sankcija pagal pateiktus šaltinius |

BK 140 straipsnio 2 dalis	viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas	laisvės atėmimas iki 5 metų
BK 140 straipsnio 1 dalis	viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų

Teisinis vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti tris dalykus: smurtavimą, fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ir šeimos nario statusą. Penki smūgiai savaime neperkelia veikos į BK 138 straipsnį, jeigu nėra nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymių. Pagal pateiktą reguliavimą nežymus sutrikdymas siejamas su ne ilgesniu kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymu arba 5 procentų darbingumo praradimu. Dėl to medicininiai duomenys čia yra kvalifikacijos filtras, o ne tik žalos aprašymas. - Nukentėjusiojo pranešimas atitiko BPK 167 straipsnio 1 dalies logiką, kai procesas dėl nurodytų veikų pradedamas pagal skundą ar pareiškimą.

Jei veikoje nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymiai, BPK 167 straipsnio 3 dalis leidžia tyrimą pradėti nepriklausomai nuo skundo buvimo.
Pagal BK 140 straipsnio 4 dalį tokia pati išimtis taikoma ir atsakomybei už fizinio skausmo sukėlimą. Prokuroro statusas nesukuria imuniteto nuo bendros baudžiamosios atsakomybės. Tačiau jis sukuria atskirą tarnybinės drausmės klausimą pagal Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 1–3 dalis. Ten numatyta, kad prokurorai ir ne tarnybos metu laikosi įstatymų bei Prokurorų etikos kodekso. Smurtas šeimoje, jei bus įrodytas, gali būti vertinamas kaip prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys. Nušalinimas grindžiamas Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju nušalinimas trunka iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje. Pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 3–5 dalis nušalinimas įforminamas įsakymu, paimami tarnybiniai atributai ir nemokamas darbo užmokestis. Šioje byloje kaltės pripažinimas nekeičia nekaltumo prezumpcijos, kol nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Šioje byloje tarnybinė rizika prasideda ne nuo nuosprendžio, o nuo pagrįsto įtarimo dėl smurto, bet atleidimo imperatyvas atsiranda tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą prokuroras atleidžiamas, kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Pagal pakeitimo šaltinyje pateiktą Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 14 punktą atleidimo pagrindas taip pat yra priesaikos sulaužymas. Jei jis pats rinktųsi trauktis, Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo 46 straipsnis numato 14 kalendorinių dienų terminą ir 3 kalendorinių dienų atsistatydinimo atšaukimo terminą.

Pasekmės

Praktiškai pirmas scenarijus yra kvalifikacijos išlaikymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas matys fizinį skausmą ar nežymų sutrikdymą šeimos nariui. Antras scenarijus yra griežtesnė padarinių analizė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu sveikatos sutrikdymas atitiks nesunkaus sužalojimo ribą. Trečias scenarijus yra procesinis pagreitinimas: pagal pateiktą šaltinį BPK 426 straipsnis leidžia kreiptis dėl pagreitinto proceso net tą pačią ikiteisminio tyrimo pradžios dieną. Tokiu atveju pagal BK 64¹ straipsnį nuteistajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. - Nukentėjusiajam praktiškai svarbi kvalifikacija, nes ji lemia sankcijos ribą ir proceso intensyvumą.

Prokuratūrai svarbus tarnybinis patikrinimas, nes jis sprendžia pasitikėjimo institucija ir nušalinimo tęsimo klausimą.
Kaltinamajam svarbiausias procedūrinis taškas yra teismo nuosprendis, nes nuo jo priklausys ir baudžiamoji, ir tarnybinė baigtis. Toliau Kauno apygardos teisme turi būti nagrinėjama perduota baudžiamoji byla, o nušalinimas pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali tęstis iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą rengė Teisingumo ministerija, daugiausia įgyvendindama ES aukų teisių direktyvą ir siekdama stiprinti nukentėjusiųjų, įskaitant smurto artimoje aplinkoje aukas, apsaugą baudžiamajame procese. Tikslas buvo aiškiau užtikrinti aukų informavimą, paramą, apsaugą ir procesines teises, taip pat peržiūrėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas. Pagrindinis argumentas buvo būtinybė suderinti nacionalinę teisę su tarptautiniais aukų apsaugos standartais ir Valstybės kontrolės pastabomis; pateiktuose fragmentuose esminių prieštaravimų nematyti.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1157 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182 — „2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 — „I-480 42 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 12, 24, 43, 45, 60 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų depart…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1446 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28, 43, 44, 53, 128, 185, 186, 188, 2 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 28, 43, 44, 53, 128, 185, 186, 188, 218, 280, 308 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVO…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 383 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso — „Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9, 28, 43, 44, 128, 185, 186, 188, 214, 239, 272, 275, 276, 280, 283, 308 STRAIPSNIŲ, KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDY…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Lrytas🕐 2026-08-01 14:48

Dėl Lietuvą sukrėtusios mirusio kūdikio ir įtarimų sukėlusių tėvų istorijos – Generalinės prokuratūros žinia 🔗

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮ) pareiškime pateiktą informaciją bei konstatavus, kad turi būti imtasi visų galimų ir būtinų…

🔗 https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/07/31/news/del-lie

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 132 straipsnis (statute)

132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas…

132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 158 straipsnis (statute)

158 straipsnis. Vaiko palikimas Tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, palikęs negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros…

158 straipsnis. Vaiko palikimas Tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, palikęs negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros norėdamas juo atsikratyti, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 144 straipsnis (statute)

144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo…

144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05)

Analizė

BK 132 straipsnis BK 163 straipsnis BK 158 straipsnis

Baudžiamoji riba čia eina ne per tėvų gyvenimo būdo vertinimą, o per priežastinį ryšį tarp pagalbos nesuteikimo ir kūdikio mirties.

Tėvų neveikimas prie kūdikio gyvybei pavojingos būklės nėra buitinė klaida, jeigu jis atitinka BK 144 straipsnio pagalbos nesuteikimo ir BK 132 straipsnio mirties ryšio grandinę.

Esmė

Baudžiamoji riba čia eina ne per tėvų gyvenimo būdo vertinimą, o per priežastinį ryšį tarp pagalbos nesuteikimo ir kūdikio mirties. Tyrimo branduolys bus sprendžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 132 straipsnį, 144 straipsnį, 163 straipsnį, 158 straipsnį, taip pat pagal Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnį. Žinios faktas siauras: ikiteisminis tyrimas pradėtas po VVTAĮT informacijos ir panaikinus 2026 m. liepos 15 d. policijos nutarimą atsisakyti jį pradėti. Procesiškai tai reiškia, kad prokuratūra pasirinko ne viešą prielaidų vertinimą, o įrodymų rinkimą procesinėmis priemonėmis.

Teisinis vertinimas

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalį tyrimas pradedamas gavus pareiškimą apie nusikalstamą veiką arba institucijai pačiai nustačius požymius. VVTAĮT pareiškimas atitinka pirmąjį pagrindą, o papildoma informacija leido peržengti atsisakymo pradėti tyrimą stadiją. - Prokuroras pagal Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 3 dalį užtikrina tyrimo pradžios registravimą nustatyta tvarka.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 4 dalį apie pradėtą tyrimą pranešama pareiškimą padavusiam asmeniui.
Šioje žinioje nurodyta, kad tyrimą organizuoja ir kontroliuoja prokuroras, o veiksmus atlieka policijos pareigūnai. Galima kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį priklausys nuo to, ar neatsargumas buvo mirties priežastis.

Jeigu delsimas kreiptis medikų pagalbos tik sukūrė ar pratęsė pavojų, bet mirties ryšys nebus patvirtintas, reikšmingas lieka Baudžiamojo kodekso 144 straipsnis. Tėvų pareiga rūpintis vaiku kyla ir iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta pareiga tinkamai prižiūrėti vaiką. Pagal to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą ši pareiga apima rūpinimąsi vaiko sveikata ir saugia aplinka. | Norma | Vertinama veika | Didžiausia bausmė pagal šaltinius |

BK 132 straipsnio 1 dalis	Neatsargus gyvybės atėmimas	Laisvės atėmimas iki 4 metų
BK 144 straipsnis	Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus gyvybei	Laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 163 straipsnis	Piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ar pareigomis	Laisvės atėmimas iki 5 metų
BK 158 straipsnis	Mažamečio palikimas be būtinos priežiūros norint juo atsikratyti	Laisvės atėmimas iki 2 metų	Šios normos saugo skirtingus teisinius objektus, todėl tyrimas gali tikrinti kelias alternatyvias versijas.

Delsimas kviesti pagalbą yra baudžiamai reikšmingas tik tada, kai nustatoma pareiga rūpintis, reali grėsmė gyvybei, galimybė padėti ir neveikimas. Tėvų neveikimas prie kūdikio gyvybei pavojingos būklės nėra buitinė klaida, jeigu jis atitinka BK 144 straipsnio pagalbos nesuteikimo ir BK 132 straipsnio mirties ryšio grandinę. Baudžiamojo kodekso 163 straipsnis papildomai svarbus, jei tyrimas nustatys ilgalaikį nepriežiūros ar panašaus žiauraus elgesio modelį. Baudžiamojo kodekso 158 straipsnis būtų siauresnis kelias, nes jame matoma speciali sąlyga: mažametis paliekamas be būtinos priežiūros norint juo atsikratyti. Dėl likusių šešių vaikų reikšmingas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalies mechanizmas. Jei piktnaudžiavimas tėvų valdžia sukelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių institucija arba ji kartu su policija vaiką nedelsdama paima. Paėmus vaiką, pagal tą pačią normą institucija nedelsdama praneša tėvams ar kitiems teisėtiems atstovams. Jeigu tėvams būtų taikomas suėmimas, Baudžiamojo proceso kodekso 129 straipsnio 1 dalis įpareigotų prokurorą arba teismą pasirūpinti vaikais iki 18 metų.

Pasekmės

Toliau tyrimas turės atsakyti į du praktinius klausimus: ar pagalba buvo realiai įmanoma ir ar jos nesuteikimas turėjo priežastinį ryšį su mirtimi. Jeigu šis ryšys bus pagrįstas, procesas gali krypti į Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Jeigu mirties ryšys nebus pagrindinė įrodinėjimo ašis, bet grėsmė gyvybei ir pagalbos nesuteikimas bus nustatyti, savarankišką reikšmę turės BK 144 straipsnis. Jeigu bus nustatytas sisteminis vaikų nepriežiūros ar žiauraus elgesio pobūdis, praktiškai svarbiausias gali tapti BK 163 straipsnis. Ši byla praktiškai svarbi trims grupėms: tėvams kaip galimiems proceso dalyviams, likusiems vaikams dėl apsaugos priemonių ir institucijoms dėl kompetencijų ribų. VVTAĮT vaidmuo čia nėra pakeisti prokurorą, bet perduoti informaciją ir taikyti vaiko apsaugos priemones pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnį. Policijos vaidmuo nėra spręsti galutinę kaltę, bet atlikti prokuroro kontroliuojamus procesinius veiksmus pagal pradėtą tyrimą. Jeigu po pirmosios įtariamojo apklausos tyrimas truktų ilgiau nei šešis mėnesius, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 215 straipsnio 1 dalį įtariamasis, atstovas ar gynėjas galėtų skųsti vilkinimą. Artimiausias procedūrinis taškas yra prokuroro kontroliuojami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir vėlesnis sprendimas: kaltinamasis aktas arba nutarimas nutraukti tyrimą pagal BPK 215 straipsnio 5 dalies logiką.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimu siekta užpildyti baudžiamosios teisės spragą dėl viešų grasinimų nužudyti ar sunkiai sužaloti žmogų, raginimo tai padaryti ar smurto kurstymo per visuomenės informavimo priemones. Iš pateikto fragmento iniciatoriai nėra aiškiai matomi; pagrindinis argumentas buvo, kad tokios pavojingos veikos šiuo metu nėra pakankamai baudžiamos, todėl būtina užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą ir visuomenės apsaugą. Kiti pateikti dokumentai daugiausia susiję su ES direktyvų perkėlimu dėl konfiskavimo, valiutų padirbinėjimo, rinkos manipuliavimo ar aukų teisių, todėl su nurodyta istorija tiesiogiai nesiejami.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1167 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeks — „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 3 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymų projektų AIŠKIN…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 366 Įstatymo projektas Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo Nr. VIII-1968 Lietuvos Respub — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1968 LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 145 STRAIPSN…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 427 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 213, 217, 218, 224 1 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITI…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 383 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso — „Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9, 28, 43, 44, 128, 185, 186, 188, 214, 239, 272, 275, 276, 280, 283, 308 STRAIPSNIŲ, KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDY…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — MadeinVilnius.lt🕐 2026-08-01 14:50

Griežtas TS-LKD sprendimas: nedalyvaus opozicijos posėdyje dėl Vilniaus atliekų krizės 🔗

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nedalyvaus penktadienį opozicijos inicijuotame neeiliniame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje dėl atliekų tvarkymo situacijos. „Frakcijos vertinimu, šis tarybos…

🔗 https://madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/grieztas-ts-lkd-sprendimas-

Faktų patikra:

🟡 NepilnaSavivaldybės tarybos neeiliniam posėdžiui sukviest reikalinga surinkti 17 arba daugiau tarybos narių parašus

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 25 straipsnis (statute)

25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms…

25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šeštasis skirsnis atliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA Skirsnio pavadinimas keistas: Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3-3, 25, 28, 30, 32-1, 34-24, 34-25, 34-26, 35 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju-3 ir aštuntuoju-11 skirsniais įstatymas 5 straipsnis (statute)

25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo…

25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“ 6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.“ 7 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Papildyti 30 straipsnį 19 dalimi: „19. Siekdamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje vadovautis atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti šio Įstatymo 3433, 3434, 3436, 3437 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 ir 10 straipsniuose nurodytas sutartis dėl vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo. Komunalinių atliekų sraute susidarančių vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių surinkėjus, vežėjus, apdorotojus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 30-2, 30-5, 31 straipsnių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)

3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų…

3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina šių sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“

Analizė

atliekų tvarkymo įstatymas 25 straipsnis atliekų tvarkymo įstatymas 31 straipsnis#2 atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII… 5 straipsnis

Kai savivaldybei įstatymas paveda užtikrinti atliekų sistemos funkcionavimą, posėdžio boikotas tampa ne procedūros dekoracija, o rizika teisėtai tarybos kontrolei.

Komiteto posėdis ir tarybos posėdis nėra tas pats teisinis veiksmas, nes sprendimų projektus svarsto ir teisėtumą lemia tarybos posėdžio taisyklės.

Esmė

Savivaldybės atliekų krizėje tarybos posėdis nėra vien politinis formatas: jis yra kontrolės įrankis funkcijai, kuri įstatymu priskirta savivaldybei. Frakcijos nedalyvavimas teisiškai reikšmingas tiek, kiek jis gali paveikti tarybos nario pareigą dalyvauti posėdžiuose ir tarybos galimybę teisėtai priimti sprendimą. Faktinė žinios ašis siaura: 2026 m. liepos 31 d. TS-LKD frakcija atsisako dalyvauti opozicijos inicijuotame neeiliniame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje dėl atliekų tvarkymo situacijos. Klausimas sprendžiamas pagal šias normas:

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, nes savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir užtikrina jų funkcionavimą.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1–2 dalis, nes tarybos tvirtina atliekų tvarkymo taisykles, o savivaldybių institucijos kontroliuoja jų vykdymą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, nes tarybos posėdis teisėtas tik dalyvaujant daugiau kaip pusei išrinktų tarybos narių.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 punktus, nes tarybos narys privalo dalyvauti tarybos ir savo komiteto posėdžiuose.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 punktą, nes tarybos narys turi teisę siūlyti klausimus, rengti projektus ir gauti reikalingą informaciją.

Teisinis vertinimas

Atliekų tvarkymo ginčas nėra vien VAATC ir „Energesman“ sutarties konfliktas, nes Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis pareigą užtikrinti sistemos funkcionavimą priskiria savivaldybei. Tai reiškia, kad taryba gali reikalauti informacijos apie sprendimus, jų pagrįstumą ir finansines pasekmes savivaldybei bei gyventojams. Savivaldybės ir tarybos narių pareigų pasiskirstymas yra toks:

Savivaldybė pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį organizuoja sistemą, būtiną komunalinėms atliekoms tvarkyti.
Taryba pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį tvirtina taisykles dėl sistemos organizavimo ir paslaugų teikimo.
Savivaldybių institucijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį kontroliuoja, kaip vykdomi taisyklėse nustatyti reikalavimai.
Tarybos narys pagal Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo 10 straipsnį privalo dalyvauti tarybos ir savo komiteto posėdžiuose.
Tarybos narys pagal Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 punktą turi teisę gauti informaciją ir teikti sprendimų projektus. TS-LKD frakcijos pozicija, kad klausimai jau atsakyti komitete, savaime nepanaikina tarybos narių teisės kelti klausimą tarybos posėdyje. Komiteto posėdis ir tarybos posėdis nėra tas pats teisinis veiksmas, nes sprendimų projektus svarsto ir teisėtumą lemia tarybos posėdžio taisyklės. | Klausimas | Taikoma norma | Teisinė reikšmė |

Posėdžio teisėtumas	Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis	Reikia daugiau kaip pusės išrinktų tarybos narių
Dalyvavimo pareiga	Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 1 punktas	Tarybos narys privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose
Kontrolė dėl atliekų	Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis	Kontroliuoja savivaldybių institucijos
Sistemos funkcionavimas	Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis	Užtikrina savivaldybės	Jeigu nedalyvavimas sumažintų dalyvių skaičių žemiau įstatymo slenksčio, posėdis nebūtų teisėtas pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Jeigu kvorumas būtų, frakcijos nedalyvavimas tik susiaurintų politinį atstovavimą, bet nepaneigtų tarybos teisės svarstyti projektą. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais suformuota doktrina, nurodyta šaltinyje dėl projekto Nr. XIIIP-2157, lemia savivaldybių savarankiškumo ribą. Pagal ją negalima paneigti savivaldybių galimybės realizuoti įstatymais priskirtą kompetenciją, todėl atliekų sistemos valdymo kontrolė negali būti išstumta vien į įmonių ar teismo procesų lauką. Kai savivaldybei įstatymas paveda užtikrinti atliekų sistemos funkcionavimą, posėdžio boikotas tampa ne procedūros dekoracija, o rizika teisėtai tarybos kontrolei. Finansinis matmuo taip pat patenka į tarybos akiratį, nes šaltiniuose nurodyta, kad įmoka už atliekų surinkimą ir tvarkymą turėtų padengti visas sistemos išlaidas. Šiame kontekste 18 mln. eurų nurodoma žala, 20 mln. eurų rezervai ir iki 40 tūkst. tonų atliekų yra ne politiniai skaičiai, o kontrolės klausimo turinys.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: jei į posėdį susirenka daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, taryba gali svarstyti projektą ir balsuoti dėl informavimo bei kontrolės mechanizmo. Tokiu atveju TS-LKD nedalyvavimas netrukdo procedūrai, bet mažina jų įtaką sprendimo tekstui. Antras scenarijus: jei dėl nedalyvavimo nesusidaro kvorumas, posėdis netenka teisinio pagrindo pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Tada praktinis poveikis tenka ne VAATC operaciniam valdymui, o tarybos kontrolės veiksmui. Trečias scenarijus: jeigu projektas priimamas, savivaldybės institucijoms atsiranda aiškesnis politinis pavedimas teikti tarybai informaciją apie sprendimus, pagrįstumą ir galimas finansines pasekmes. Tai praktiškai svarbu gyventojams dėl kainų, savivaldybei dėl rezervų naudojimo, o VAATC dėl sprendimų pagrindimo. Toliau reikia sekti 2026 m. liepos 31 d. neeilinio tarybos posėdžio protokolą ir balsavimo rezultatą: jis parodys, ar buvo kvorumas pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, ir ar priimtas A. Nemunaičio parengtas tarybos sprendimo projektas.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 79 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 30, 30(1), 30(2), 35( — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 30, 30 1 , 30 2 , 35 1 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25 1 , 30 3 ,…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 56 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 22 straipsnio pakeitimo įsta — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 7, 13, 16, 18, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 247 Įstatymo projektas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 6, 7, 7-1, 7-2, 10, 11-2 s — „VIII-787 (toliau – ATĮ ) pakeitimo įstatymo (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 3 1 , 3 2 , …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 84 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 3(2), 4, 34(19) ir 34(20) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII – 787 2, 3 2 , 4, 34 19 IR 34 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Projekto rengim…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Vakarų ekspresas🕐 2026-08-01 14:51

Akis užpylęs „mechanizatorius“ kieme žiūrėjo tik tiesiai: gerai, kad vairavo ne traktorių 🔗

Akis užpylęs „mechanizatorius“ kieme žiūrėjo tik tiesiai: gerai, kad vairavo ne traktorių Kaip reikiant priliuobęs pajūrio gyventojas nuėjo ne miegoti, o sėdo į automobilį. Kuo visa tai baigėsi, pusamžis vyras galėjo įvertinti areštinėje…

🔗 https://ve.lt/kriminalai/akis-uzpyles-mechanizatorius-kieme-ziurejo-ti

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)

2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)

281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)

19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo…

Analizė

BK 2811 straipsnis BK 281 straipsnis BK 72 straipsnis

Šioje byloje teisinė ašis yra ne įlenktas automobilis, o 2,91 promilės vairuojant BMW.

Teistumo rizika kyla ne iš avarijos masto, o iš pačios baudžiamosios sudėties.

Esmė

Girtumo riba čia nėra bausmės individualizavimo detalė, o kvalifikavimo slenkstis, perkeliantis veiką į baudžiamąją teisę. Kieme padarytas „metalinis“ įvykis nepakeičia branduolio: byla pirmiausia spręstina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. Faktinė eilutė siaura: 2026 m. liepos 30 d. BMW vairuotojui nustatytas 2,91 promilės neblaivumas, važiuojant atbuline eiga kliudytas „Opel“. Taikytinos normos yra BK 2811 straipsnio 1 dalis, BK 2811 straipsnio 2 dalis, BK 19 straipsnis, BK 72 straipsnis ir, dėl proceso drausmės, Baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnis. | Klausimas | Norma | Dydis arba terminas |

Baudžiamoji riba	BK 2811 straipsnio 1 dalis	1,51 ir daugiau promilių
Nustatyta byloje	Faktas iš žinios	2,91 promilės
Galima laisvės atėmimo riba	BK 2811 straipsnio 1 dalis	iki 1 metų
Prokuroro baudos skundimas	BPK 163 straipsnio 3 dalis	per 10 dienų
Teisėjo ar teismo nutarties skundimas	BPK 163 straipsnio 4 dalis	per 7 dienas

Teisinis vertinimas

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pakanka, kad asmuo vairavo motorinę transporto priemonę ir jam nustatytas 1,51 promilės ar didesnis neblaivumas. Šioje situacijoje BMW yra motorinė transporto priemonė, o 2,91 promilės beveik dvigubai viršija baudžiamosios atsakomybės ribą. Vairavimas kieme nepanaikina normos taikymo, nes straipsnis sieja atsakomybę su vairavimu, o ne su kelio rūšimi. - Vairuotojui kyla pareiga paklusti teisėtiems ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nurodymams pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras gali skirti iki trisdešimties MGL baudą pagal BPK 163 straipsnio 1–2 dalis, jeigu proceso dalyvis nevykdo teisėtų nurodymų.
Prokuroro nutarimas dėl tokios baudos skundžiamas per 10 dienų pagal BPK 163 straipsnio 3 dalį.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl baudos arba arešto skundžiama per 7 dienas pagal BPK 163 straipsnio 4 dalį. BK 281 straipsnio 2 dalis būtų reikšminga tik tada, jei neblaivus vairuotojas pažeidė eismo saugumo taisykles ir dėl to atsirado nesunkus sveikatos sutrikdymas arba didelė turtinė žala. Žinioje aprašytas „Opel“ kliudymas nukreipia analizę į BK 2811 straipsnį, nes ši norma nereikalauja sužalojimo ar didelės žalos. Šioje byloje teisinė ašis yra ne įlenktas automobilis, o 2,91 promilės vairuojant BMW. BK 19 straipsnio 1 dalis užkerta kelią girtumą naudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės argumentą. Asmuo, nusikalstamą veiką padaręs apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. BK 2811 straipsnio 2 dalis dar labiau susiaurina gynybą, nes atsakomybė kyla ir kai veika padaryta dėl neatsargumo. Turto klausimas spręstinas pagal BK 72 straipsnio 1–3 dalis, jei BMW būtų laikomas uždraustos veikos įrankiu ar priemone. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas pagal BK 72 straipsnio 3 dalį privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Jei BMW priklauso kitam asmeniui, taikytinos BK 72 straipsnio 4 dalies sąlygos dėl savininko žinojimo, apsimestinio sandorio ar artimų ryšių. Teismų praktikos šaltinis pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2AT-4-2011 dėl proporcingumo taikant transporto priemonės konfiskavimą. Ji lemia, kad konfiskavimas negali būti vien mechaninis atsakas, kai teisė suteikia teismui vertinimo erdvę. Tačiau baudžiamojoje byloje BK 72 straipsnio 3 dalis dėl kaltininkui priklausančio konfiskuotino turto suformuluota kaip privaloma taisyklė.

Pasekmės

Realistiškiausia eiga yra ikiteisminio tyrimo tęsimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes nustatytas 2,91 promilės neblaivumas. Galimos bausmės pagal šią normą yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teistumo rizika kyla ne iš avarijos masto, o iš pačios baudžiamosios sudėties. - Jei kaltė patvirtinama, teismas spręs dėl bausmės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Jei BMW priklauso vairuotojui ir pripažįstamas veikos priemone, bus sprendžiamas konfiskavimas pagal BK 72 straipsnio 2–3 dalis.
Jei automobilis priklauso kitam asmeniui, konfiskavimui reikės BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų.
Jei proceso dalyviai nevykdys teisėtų nurodymų, gali būti taikomos BPK 163 straipsnio priemonės. Praktiškai tai svarbu vairuotojui, automobilio savininkui ir draudimo ar žalos ginčo šalims, nes baudžiamoji byla gali paveikti turto likimą. Administracinės atsakomybės šaltiniai čia lieka šalutiniai, nes ANK 427 straipsnio riba siejama su ne daugiau kaip 1,5 promilės. Procedūriškai artimiausias sekimo taškas yra prokuroro sprendimas ikiteisminiame tyrime ir, jei būtų skirta proceso bauda, 10 arba 7 dienų skundimo terminas pagal BPK 163 straipsnio 3–4 dalis.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1262 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199(1), 199(2) ir 200 straipsnių pakeiti — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 199, 199 1 , 199 2 IR 200 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RES…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 819 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, — „Atkreiptinas dėmesys, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, pagal kurias asmuo laikomas recidyvistu, yra pernelyg plačios. Viena vertus, recidyvo atvejai ga…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 2052 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2 — „Analogiška formuluotė numatyta ir Lietuvos Respublikos Seime svarstomame naujo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekte. Tuo tarpu perkeliant Dir…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1193 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių te — „ATPK 19 straipsnyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — digin.lt🕐 2026-08-01 14:53

Lietuviškas DI proveržis: nauji modeliai Lietuvos rinkai 🔗

5 Minutes Lietuvos technologijų ekosistema sulaukė reikšmingo postūmio: Vytauto Didžiojo universiteto vadovaujamas keturių partnerių konsorciumas sukūrė Bendrąjį lietuvių kalbos tekstyną ir du atvirojo kodo dirbtinio intelekto modelius…

🔗 https://digin.lt/7332/lithuanian-ai-language-models-market

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas 2 straipsnis (statute)

2 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šis įstatymas taikomas: 1) viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės ir…

2 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šis įstatymas taikomas: 1) viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės ir savivaldybių įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (toliau – institucijos); 2) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, tačiau atlieka viešąsias funkcijas, taip pat akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso (suprantama taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje) akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką (suprantama taip, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje) rinkdama ir atšaukdama akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės vadovą, taip pat daugiau kaip pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių, kurios teikia viešąsias paslaugas (toliau – valstybės valdomi subjektai); 3) šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas taip pat taikomas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, tačiau kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir neatlieka viešųjų funkcijų, kai jos skelbia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Šis įstatymas netaikomas: 1) duomenims, kurių tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta institucijos viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį; 2) duomenims, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės); 3) duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį; 4) duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą; 5) duomenims, kuriuos sudaro tik logotipai, ornamentai ir (arba) emblemos; 6) duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos, taip pat duomenų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pažeistų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos; 7) duomenims, kuriais disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomi radijo ar televizijos programų transliuotojai; 8) duomenims, kuriais disponuoja valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos, valstybinės aukštosios mokyklos (toliau – aukštoji mokykla), išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai. Ši nuostata netaikoma mokslinių tyrimų duomenims, jeigu šie tyrimai finansuojami valstybės lėšomis, o tyrėjai, mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos arba mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos jau yra juos viešai paskelbę; 9) duomenims, kuriais disponuoja teatrai, koncertinės įstaigos, kitos įstaigos, veikiančios pagal kultūros įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, išskyrus bibliotekas ir muziejus; 10) duomenims, kuriais disponuoja valstybės valdomi subjektai, kai jie rengiami kitais tikslais negu viešųjų paslaugų teikimas arba kai šie duomenys susiję su konkurencijos tiesiogiai veikiama veikla, kuriai netaikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas; 11) duomenims, kurių pakartotinį naudojimą nustato Lietuvos Respublikos apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos priežiūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas. 3. Jeigu duomenų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai, reglamentuojantys intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip. Jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose duomenų bazių gamintojų teises, būtų nustatytas leidimas drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, negu tai nustatyta šiame įstatyme, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. 4. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.

• Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IR DUOMENŲ PAKARTOTINIO NAUDOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1524 1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. lapkričio 16 d…

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IR DUOMENŲ PAKARTOTINIO NAUDOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1524 1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. XIV-2253 Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis 1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. 2.

• Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Analizė

autorių teisių ir gretutinių teisi… 12 straipsnis autorių teisių ir gretutinių teisi… 22 straipsnis autorių teisių ir gretutinių teisi… 221 straipsnis

BLKT ir du atviri modeliai teisiškai laikosi ne ant atvirumo deklaracijos, o ant kiekvieno šaltinio teisėtos prieigos ir teisių pasilikimo patikros.

Atviras modelis nėra autorių teisių problema savaime; problema prasideda ten, kur mokymo kopija nebetelpa į tekstų ir duomenų gavybos išimtį.

Esmė

Šios žinios teisinis branduolys yra ne modelių atvirumas, o mokymo duomenų atgaminimo teisėtumas. BLKT ir du atviri modeliai teisiškai laikosi ne ant atvirumo deklaracijos, o ant kiekvieno šaltinio teisėtos prieigos ir teisių pasilikimo patikros. Naujienos faktas: VDU vadovaujamas konsorciumas sukūrė BLKT ir du lietuvių kalbos DI modelius, viešai pasiekiamus „Hugging Face“ ir CLARIN-LT aplinkose. Klausimas spręstinas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnį, 22-1 straipsnį, 22-2 straipsnį, 32 straipsnį, 72-12 straipsnį, taip pat pagal Mokslo ir studijų įstatymo 89 straipsnį ir Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 bei 23 straipsnius.

Teisinis vertinimas

Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti kūrinio atgaminimą, perdirbimą, platinimą ir viešą paskelbimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato bendrą taisyklę: naudojimas be leidimo neteisėtas, išskyrus paties įstatymo numatytus atvejus. - Jei mokymui naudoti teisėtai prieinami kūriniai mokslinių tyrimų organizacijos nekomerciniams tyrimams, veikia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22-1 straipsnio 1 dalis.

Jei kūrinius tekstų ir duomenų gavybai naudoja platesnis naudotojų ratas, taikoma Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22-2 straipsnio 1 dalis.
Jei teisių subjektas kompiuterio skaitomomis priemonėmis aiškiai pasiliko teisę naudoti viešai internete prieinamą turinį, 22-2 straipsnio 2 dalies išimtis nebeveikia.
Jei naudojamos duomenų bazės, teisėtas naudotojas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 32 straipsnį gali atlikti tik tiek veiksmų, kiek reikia turiniui sužinoti ir tinkamai naudotis baze. | Klausimas | Taikoma nuostata | Praktinė riba |

Mokslinių tyrimų TDM	ATGTĮ 22-1 straipsnis	nekomerciniai moksliniai tyrimai, teisėta prieiga
Bendroji TDM išimtis	ATGTĮ 22-2 straipsnis	neveikia, jei teisės aiškiai pasiliktos
Kopijų saugojimas	ATGTĮ 22-1 ir 22-2 straipsniai	tik tyrimų arba TDM tikslams reikalingu mastu
Kolektyvinė licencija	ATGTĮ 72-12 straipsnis	prašymas prieš 14 arba 30 darbo dienų	Tai reiškia, kad konsorciumo teisinė padėtis skiriasi pagal kiekvieną BLKT šaltinių grupę. Žiniasklaidos, literatūros, dokumentų ir sakytinės kalbos medžiaga nėra viena teisinė masė, nes kiekvienas šaltinis gali turėti skirtingą prieigos ir teisių pasilikimo režimą.

Atviras modelis nėra autorių teisių problema savaime; problema prasideda ten, kur mokymo kopija nebetelpa į tekstų ir duomenų gavybos išimtį. Jeigu turinio teikėjas buvo aiškiai pasilikęs teises, modelių kūrėjui reikėtų leidimo arba licencijos dėl tokio kūrinių naudojimo. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 72-12 straipsnio 1 dalį kolektyvinio administravimo organizacijos licencijoje turi būti nurodytos suteikiamos teisės, repertuaras, atlyginimo tarifai, mokėjimo tvarka, pranešimai ir ginčų sprendimas. Pagal 72-12 straipsnio 2 dalį prašymas dėl licencijos teikiamas ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų, o dėl išplėstinės licencijos – prieš 30 darbo dienų. Todėl komerciniam BLKT ar modelių panaudojimui versle praktinė patikra būtų ne techninė, o licencinė: kokie kūriniai naudoti, kokiu pagrindu ir ar teisės nebuvo rezervuotos. Viešojo finansavimo dalis turi atskirą pagrindą. Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis leidžia valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančiai institucijai įgyvendinti programas, finansuoti MTEP ir inovacinę veiklą bei remti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Technologijų ir inovacijų įstatymo 23 straipsnis leidžia ūkio subjektams dalyvauti konkursinėse programose, ikiprekybiniuose pirkimuose ir kituose valstybės MTEP užsakymuose. Pažangos priemonės aprašuose tiesiogiai numatyta kryptis „Bendrasis lietuvių kalbos tekstynas ir paieška modeliai“, o 2026 m. rodikliai siejami su lietuvių kalbos ištekliais DI sprendimams. Jeigu rezultatai sukurti valstybinėje aukštojoje mokykloje, veikia Mokslo ir studijų įstatymo 89 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinėms aukštosioms mokykloms priklauso turtinės teisės, įgytos pagal sutartį arba įstatymų nustatyta tvarka. Pagal 2 dalį asmuo privalo pranešti aukštajai mokyklai apie intelektinės veiklos rezultatus, sukurtus atliekant MTEP ir naudojantis jos patirtimi, technologijomis arba įranga. Pagal 3 dalį ne mažiau kaip trečdalis pajamų iš komercinio tokių rezultatų panaudojimo turi būti skiriama autoriui arba bendraautoriams, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: projektas lieka mokslinių tyrimų ir viešosios infrastruktūros lauke, todėl pagrindinis klausimas bus kopijų saugojimo ir platinimo ribojimų laikymasis pagal ATGTĮ 22-1 straipsnį. Antras scenarijus: modelius pradeda naudoti įmonės komerciniuose produktuose, todėl teks tikrinti ATGTĮ 22-2 straipsnio 2 dalies teisių pasilikimus ir galimas licencijas. Trečias scenarijus: kolektyviai administruojamam repertuarui reikalinga licencija pagal ATGTĮ 72-12 straipsnį, su 14 arba 30 darbo dienų prašymo terminu. Ketvirtas scenarijus: VDU ar kiti projekto dalyviai komercializuoja rezultatus, todėl įsijungia Mokslo ir studijų įstatymo 89 straipsnio pajamų paskirstymo taisyklė. Praktiškai tai svarbu trims grupėms: modelių kūrėjams, turinio teisių turėtojams ir verslui, kuris modelius integruos į paslaugas. Kūrėjams svarbiausias dokumentas bus duomenų kilmės ir teisių režimo matrica. Teisių turėtojams svarbiausias veiksmas bus aiškus teisių pasilikimas kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamam turiniui. Verslui artimiausias sekimo taškas – prieš komercinį naudojimą patikrinti licencijos poreikį ir, jei reikia, pateikti prašymą pagal ATGTĮ 72-12 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip prieš 14 arba 30 darbo dienų iki naudojimo pradžios.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Komiteto išvada — Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17, 20, 20-1, 25, 72-30, 96 ir 106 straipsnių pa — „LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KULTŪROS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 17, 20, 2…“
Seimo Teisės departamento išvada — Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17, 20, 20-1, 25, 72-30, 96 ir 106 straipsnių pa — „LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 17, 20, 20 1 ,…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Laikas.lt🕐 2026-08-01 14:54

Dirbtinis intelektas kuria vis daugiau: ekspertai įspėja, kas gali nutikti žmogaus kūrybiškumui 🔗

Dirbtinis intelektas kuria vis daugiau: ekspertai įspėja, kas gali nutikti žmogaus kūrybiškumui Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš nišinės technologijos tapo kasdieniu įrankiu. Juo pasikliaujama rašant tekstus, kuriant muziką…

🔗 https://www.laikas.lt/dirbtinis-intelektas-kuria-vis-daugiau-ekspertai

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 1 straipsnis (statute)

1 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Šis Įstatymas nustato: 1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); 2) atlikėjų, fonogramų…

1 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Šis Įstatymas nustato: 1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); 2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, elektroninės spaudos leidėjų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); 3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); 4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.

• Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 48 straipsnis (statute)

4. Autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio…

4. Autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus). Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306 49 straipsnis. Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka 1. Autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. 2. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija. 50 straipsnis. Nuosavybės teisės į kūrinį perleidimas 1. Autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. 2. Autorius arba kitas autorių teisių subjektas, perleidęs autorių turtines teises ar suteikęs licenciją, leidžiančią naudoti kūrinį, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. III SKYRIUS GRETUTINĖS TEISĖS 51 straipsnis. Gretutinių teisių įgyvendinimo sąlygos 1.

• Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 4 straipsnis (statute)

4 straipsnis. Autorių teisių objektai 1. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas…

4 straipsnis. Autorių teisių objektai 1. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. 2. Autorių teisių objektai: 1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; 2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; 3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); 4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; 5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; 6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos; 7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai; 8) fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai; 9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai); 10) taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas; 11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis; 12) kiti kūriniai. 3. Be to, autorių teisių objektais laikomi: 1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai); 2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas; 3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai. 4. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.

Analizė

autorių teisių ir gretutinių teisi… 1 straipsnis autorių teisių ir gretutinių teisi… 54 straipsnis autorių teisių ir gretutinių teisi… 48 straipsnis

Jei DI modelis komerciškai remiasi kūriniais, kurių naudojimas patenka į kolektyvinio administravimo sritis, teisinė diskusija turi prasidėti nuo atlyginimo, o ne nuo technologinio patogumo.

Žinios aprašytas platformų ir kūrėjų konfliktas todėl nėra išsprendžiamas vien pažyma, kad turinys sugeneruotas DI.

Esmė

Generatyvinio DI ginčas nėra apie „kūrybiškumą“ abstrakčiai, o apie tai, kas valdo saugomų kūrinių panaudojimą mokymui, atgaminimui ir viešam prieinamumui. Šios žinios teisinė ašis yra autoriaus atlyginimas, teisių perėjimas darbdaviui ir kolektyvinio administravimo riba, o ne vien turinio ženklinimas. Naujienos faktas teisiškai reikšmingas tiek, kiek DI įrankiai remiasi ankstesniais tekstais, muzika, vaizdais ir atlikimais. Klausimas spręstinas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 straipsnį, 9 straipsnį, 48 straipsnio 4 dalį, 50 straipsnį, 65 straipsnį ir pagal DI gairių nuostatą dėl tekstų ir duomenų gavybos mokslo tikslais.

Teisinis vertinimas

Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 straipsnį įstatymas apima autorių teises, gretutines teises, sui generis teises, jų įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą. Todėl DI modelio mokymas ar DI turinio platinimas teisiškai skaidomas pagal naudojamą objektą: literatūros, muzikos, meno kūrinį, atlikimą, fonogramą, laidą ar duomenų bazę. - Jei naudojami kūriniai internete, aktuali Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 3 punktas dėl atgaminimo ir padarymo viešai prieinamų kompiuterių tinklais.

Jei naudojami muzikos ar literatūros kūriniai viešam atlikimui, taikytinas 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Jei naudojami meno kūriniai, fotografijos, schemos ar brėžiniai leidiniuose ir reklamoje, reikšmingas 65 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
Jei naudojami gretutinių teisių objektai, taikytini 49 straipsnyje ir 50 straipsnyje matomi apribojimai bei terminai. DI sistemos naudojimas nepanaikina autoriaus statuso, kai žmogus sukuria kūrinį darbo santykiuose. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnio 1 dalį autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį. Pagal 9 straipsnio 2 dalį darbuotojo turtinės teisės į tarnybinį kūrinį, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu sutartis nenustato kitaip. Tad studijos, redakcijos ar agentūros turi spręsti ne „DI autorystę“, o žmogaus indėlio, tarnybinės užduoties ir sutartinio teisių režimo klausimą. | Klausimas | Pateiktas terminas arba riba |

Darbuotojo tarnybinio kūrinio turtinės teisės	5 metai darbdaviui pagal ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalį
Atlikėjų teisės	50 metų pagal ATGTĮ 50 straipsnio 1 dalį
Fonogramų gamintojų teisės	50 metų pagal ATGTĮ 50 straipsnio 2 dalį
Transliuojančiųjų organizacijų teisės	50 metų pagal ATGTĮ 50 straipsnio 3 dalį
Filmo pirmojo įrašo gamintojo teisės	50 metų pagal ATGTĮ 50 straipsnio 4 dalį	DI kūrimo grandinėje aštriausias klausimas yra atlygis už ankstesnių kūrinių panaudojimą. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 48 straipsnio 4 dalį autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą yra neatšaukiama ir neperleidžiama, kai teisę administruoja kolektyvinio administravimo organizacija. Tai reiškia, kad sutartis, kuria autorius tokios teisės atsisako, negalioja. Jei DI modelis komerciškai remiasi kūriniais, kurių naudojimas patenka į kolektyvinio administravimo sritis, teisinė diskusija turi prasidėti nuo atlyginimo, o ne nuo technologinio patogumo. Mokslinių tyrimų lauke taisyklė siauresnė. DI gairėse nurodyta, kad mokslinių tyrimų organizacijoms autorių teisių apribojimas leidžia tekstų ir duomenų gavybos tikslais atgaminti kūrinius be autoriaus ar kito turtinių teisių turėtojo sutikimo. Tačiau ta pati gairė autentiškumo dalyje sieja generatyvinį DI su atsekamumo, kūrėjų teisių apsaugos ir teisingo atlyginimo rizika. Žinios aprašytas platformų ir kūrėjų konfliktas todėl nėra išsprendžiamas vien pažyma, kad turinys sugeneruotas DI. Gretutinių teisių objektams leidimai ir apribojimai yra siauresni. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 49 straipsnio 1 dalį be leidimo ir atlyginimo leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, filmo įrašą ar laidą tik nurodytais atvejais: asmeniniam naudojimui, aktualių įvykių apžvalgoms, švietimui, mokymui, moksliniams tyrimams, trumpalaikiams transliuotojų įrašams ir ne pelno tikslams žmonėms, turintiems klausos negalią. Pagal 49 straipsnio 2 dalį tokie apribojimai negali prieštarauti įprastiniam objektų naudojimui ir pažeisti teisėtų subjektų interesų. Dėl to komercinis DI vaizdų, muzikos ar balsų naudojimas negali būti automatiškai prilygintas leistinai išimčiai.

Pasekmės

Praktinė pasekmė kūrėjams yra aiški: ginčas dėl DI prasidės nuo naudojimo rūšies, objekto ir atlyginimo mechanizmo. Darbdaviams svarbiausia sutartyse atskirti tarnybinę užduotį, žmogaus indėlį ir DI įrankio naudojimo ribas. Kolektyvinio administravimo organizacijoms aktualiausios sritys bus internetinis atgaminimas, viešas prieinamumas, muzika, literatūra, fotografijos ir reklaminis naudojimas pagal ATGTĮ 65 straipsnį. - Kūrėjas turės tikrinti, ar jo kūrinys naudotas srityje, kuri gali būti administruojama kolektyviai.

Darbdavys turės remtis ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 metų taisykle arba aiškia sutarties išlyga.
Mokslo organizacija galės remtis DI gairėse minima tekstų ir duomenų gavybos išimtimi tik pagal jos paskirtį.
Platforma, žyminti DI turinį, neišsprendžia atlyginimo ir teisių perėjimo klausimų. Toliau procedūriškai lauktinas ne bendras pareiškimas apie DI etiką, o konkretus naudojimo dokumentas: licencija, kolektyvinio administravimo tarifas, darbo sutarties sąlyga arba mokslinių tyrimų organizacijos vidaus tvarka. Termino požiūriu artimiausias skaičiuotinas taškas darbo santykiuose yra 5 metų turtinių teisių perėjimo laikotarpis pagal ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalį, jeigu sutartis nenustato kitaip.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Komiteto išvada — Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17, 20, 20-1, 25, 72-30, 96 ir 106 straipsnių pa — „Pagal Rekomendacijų 11 punktą sąvokų apibrėžtyse neturėtų būti nustatomi reikalavimai, sąlygos, kriterijai, pateikiami pavyzdžiai, paaiškinimai, kriterijai ir pan., todėl…“
Seimo Teisės departamento išvada — Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17, 20, 20-1, 25, 72-30, 96 ir 106 straipsnių pa — „LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 17, 20, 20 1 ,…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — 77.lt🕐 2026-08-01 14:55

Mirus Kazimirai Prunskienei – prisiminimai apie pirmąją atkurtos Lietuvos Vyriausybės vadovę 🔗

Ketvirtadienį Lietuva neteko istorinės asmenybės Ketvirtadienį Lietuva neteko vienos ryškiausių Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio asmenybių – mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, profesorė, ekonomistė ir pirmoji atkurtosios Lietuvos…

🔗 https://77.lt/mirus-kazimirai-prunskienei-prisiminimai-apie-pirmaja-at

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų s 13 straipsnis (statute)

13 straipsnis. Signataro atminimo pagerbimas 1. Signatarui mirus, jo atminimas įamžinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Signataro sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų…

13 straipsnis. Signataro atminimo pagerbimas 1. Signatarui mirus, jo atminimas įamžinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Signataro sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių) pageidavimu signatarai laidojami valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo ceremonialą. Signataro sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių) pageidavimu laidotuves organizuoja Seimo valdybos sudaroma komisija. 3. Signataro kapavietė ir antkapis tvarkomi pagal Vyriausybės patvirtintą Signataro antkapio atributiką.

• Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų s 1 straipsnis (statute)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl…

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.

• Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 6, 9 straipsnių ir priedėlio papildymo įstatymas (statute)

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO 6, 9 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2004 m. lapkričio 11 d. Nr…

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO 6, 9 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2004 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-2564 Vilnius (Žin., 2003, Nr. 101-4543) 1 straipsnis. 6 straipsnio papildymas 2 dalimi Papildyti 6 straipsnį 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Valstybinė signataro renta 1. Signataras turi teisę gauti valstybinę signataro rentą. Valstybinės signataro rentos dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. 2. Valstybinę signataro rentą turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, 1990 m. kovo 11–14 dienomis vykdę svarbią valstybinę užduotį Maskvoje.“ 2 straipsnis. 9 straipsnio papildymas ir pakeitimas 1. Papildyti 9 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti ir šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų našlės ir našlaičiai.“ 2. Buvusias 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 3, 4 ir 5 dalimis. 3 straipsnis. Priedėlio pavadinimo papildymas ir priedėlio papildymas 2 dalimi 1. Papildyti priedėlio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS-ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE “. 2. Papildyti Įstatymo priedėlį 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1789 priedėlis LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS-ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE I. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1. Aleksandras Algirdas ABIŠALA 2. Povilas AKSOMAITIS 3. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 4.

Analizė

Lietuvos Nepriklausomybės Akto sig… 13 straipsnis Lietuvos Nepriklausomybės Akto sig… 1 straipsnis neįgaliųjų socialinės integracijos… 1 straipsnis#7

Signatarės laidotuvės valstybės lėšomis yra ne Vyriausybės malonė, o įstatyme apibrėžta statuso pasekmė, jeigu šeima pareiškia pageidavimą.

Praktiškai artimiausias veiksmas yra ne ginčas dėl statuso, o administracinis ceremonialo paleidimas.

Esmė

Mirties faktas čia pirmiausia sukuria ne memorialinį gestą, o privalomą valstybės procedūrą dėl signataro statuso padarinių. Ji sprendžiama pagal Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 13 straipsnį, 9 straipsnį ir 10 straipsnį. Žinia nurodo, kad mirė Kovo 11-osios Akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė, todėl taikomas specialus signatarų teisinis režimas. Statuso įstatymo 1 straipsnis šį režimą sieja su 1990 m. kovo 11 d. Akto signatarų statusu ir socialinėmis garantijomis. Tikslus klausimas yra dvejopas: kas organizuoja ir apmoka laidotuves, ir kokios išmokos gali atsirasti šeimai po signatarės mirties.

Teisinis vertinimas

Pagal Statuso įstatymo 13 straipsnio 1 dalį signatarui mirus jo atminimas įamžinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal 13 straipsnio 2 dalį valstybės lėšomis laidojama tik esant signataro sutuoktinio, tėvų, įtėvių, vaikų ar įvaikių pageidavimui. Tas pats straipsnis leidžia laidotuves organizuoti Seimo valdybos sudaromai komisijai. - Atitinkama savivaldybė, gavusi informaciją apie signataro mirtį, praneša Seimo valdybai.

Šeimos pageidavimas yra teisinė prielaida valstybės lėšomis vykdomam ceremonialui.
Seimo valdyba sudaro Laidotuvių komisiją.
Į komisiją įeina Seimo valdybos, Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos, Signatarų klubo, savivaldybės atstovai ir Seimo kanceliarijos vadovas. Signatarės laidotuvės valstybės lėšomis yra ne Vyriausybės malonė, o įstatyme apibrėžta statuso pasekmė, jeigu šeima pareiškia pageidavimą. Vyriausybės nutarime dėl signataro laidojimo ceremonialo komisijos pirmininku numatomas Seimo kanceliarijos vadovas. Tai reiškia, kad praktinis laidotuvių koordinavimo centras yra Seimo valdybos sudaryta komisija, o ne viena ministerija. Laidojimo išlaidų taisyklės dėl žymių visuomenės veikėjų šiuo atveju veikia ribotai. Jų 2.2 punktas nurodo, kad taisyklės netaikomos 1990 m. kovo 11-osios Akto signatarams, nes jų išlaidų dydį ir dengimo tvarką nustato atitinkami Vyriausybės nutarimai. Vis dėlto tos taisyklės parodo bendrą valstybės apmokamų išlaidų logiką, pavyzdžiui, šaldytuvo nuomą ne ilgiau kaip 3 paroms, karstą, kapo ženklą, salės nuomą, gėles ir nekrologą. | Klausimas | Taikoma taisyklė |

Laidojimo pagrindas	Statuso įstatymo 13 straipsnio 2 dalis
Komisijos sudarymas	Seimo valdybos sprendimas pagal ceremonialą
Signataro renta už mirties mėnesį	Statuso įstatymo 10 straipsnio 4 dalis
Našlių ir našlaičių renta	Statuso įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalys
Našlių ir našlaičių rentos dydis	25 procentai signataro rentos dydžio kiekvienam teisę turinčiam asmeniui	Pagal Statuso įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, mirus valstybinės signataro rentos gavėjui, renta už mirties mėnesį išmokama jį laidojusiems asmenims, jei ji dar nebuvo išmokėta. Vyriausybės patvirtintų rentos nuostatų 26 punktas numato prašymą Seimo kanceliarijai ir mirties faktą patvirtinantį dokumentą, jeigu duomenų nėra Gyventojų registre. Ankstesnė nuostatų redakcija dar numatė praėjusio mėnesio rentos išmokėjimą, jeigu ji iki mirties dienos nebuvo gauta. Šeimos socialinių garantijų klausimas sprendžiamas pagal Statuso įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Teisę į valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą turi sutuoktinis, vaikai ir įvaikiai iki 18 metų. Vyresni vaikai ar įvaikiai patenka į reguliavimą tik nurodytomis neįgalumo arba mokymosi sąlygomis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų. Pagal 9 straipsnio 3 dalį, kiekvienam tokiam asmeniui mokama 25 procentai valstybinės signataro rentos dydžio. Valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą skiria Vyriausybė pagal Statuso įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Ją moka Seimo kanceliarija pagal 10 straipsnio 2 dalį, o lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto pagal 10 straipsnio 5 dalį. Rentos nuostatų 10 punktas nustato, kad pasiūlymas Vyriausybei dėl rentos skyrimo pateikiamas per 10 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo.

Pasekmės

Praktiškai artimiausias veiksmas yra ne ginčas dėl statuso, o administracinis ceremonialo paleidimas. Jei šeima pageidauja valstybės laidotuvių, Seimo valdyba turi sudaryti komisiją, kuri nustatys atsisveikinimo, laidojimo ir institucinio dalyvavimo tvarką. Tai svarbu šeimai, Seimo kanceliarijai, savivaldybei ir Vyriausybei, nes kiekviena jų turi atskirą kompetenciją. Finansinės pasekmės skiriasi pagal gavėją. Laidojusiems asmenims gali būti išmokėta signataro renta už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta. Sutuoktinis, vaikai ar įvaikiai gali pretenduoti į našlių ir našlaičių rentą tik pagal Statuso įstatymo 9 straipsnio 1 dalies sąlygas. Toliau reikia laukti dviejų dokumentų arba veiksmų: Seimo valdybos sprendimo dėl Laidotuvių komisijos ir, jei bus pateikti dokumentai dėl rentos, pasiūlymo Vyriausybei per 10 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo. Galutinis rentos skyrimo dokumentas būtų Vyriausybės nutarimas pagal Statuso įstatymo 10 straipsnio 1 dalį.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 630 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų sociali — „Atsižvelgiant į tai, kad, pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam …“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 861 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialin — „LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 9 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO , LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 16…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1044 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 11, — „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. A1-120/V-346 ,,Dėl Special…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1490 Nutarimo projektas Dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 stra — „LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 1 STRA…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Alytaus miesto savivaldybė🕐 2026-08-01 14:58

Lauko gatvės remontas: faktai ir atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus 🔗

BDAR Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto…

🔗 https://alytus.lt/lt/naujienos/lauko-gatves-remontas-faktai-ir-atsakym

Faktų patikra:

🟡 NepilnaNuo 2019 metų statybos techninio reglamento redakcija D kategorijos gatvėse numato tik dvi eismo juostas, kurių plotis 2,75 metro, ir didesnis plotis draudžiamas

🟡 NepilnaC kategorijos gatvėse įvažiavimai turi būti įrengiami ne mažesniais kaip 100 metrų atstumais ir tik dešniaisiais posūkiais

🟡 NepilnaĮvažiavimuose su kairiaisiais posūkiais šviestoforo reguliavimo minimalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 200 metrų

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 32-1, 33, 35-1, 53 straipsnių, devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymas 37 straipsnis (statute)

37 straipsnis. Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai…

37 straipsnis. Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva. Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva; 2) informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę (grupes); 3) informacijos tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis; 4) informuojant nurodomi savivaldybės vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas); 5) informuojant apie numatomą konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė; 6) informuojant apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimąsi vykdęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po konsultavimosi; 7) informacijoje negali būti politinės reklamos.

Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę…

Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva. Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva; 2) informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę (grupes); 3) informacijos tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis; 4) informuojant nurodomi savivaldybės vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas); 5) informuojant apie numatomą konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė; 6) informuojant apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimąsi vykdęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas.

• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 43 straipsnis (statute)

43 straipsnis. Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai…

43 straipsnis. Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva. Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva; 2) informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę (-es); 3) informacijos tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis; 4) informuojant nurodomi savivaldybės vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas); 5) informuojant apie numatomą konsultaciją, nurodoma konsultacijai teikiamo klausimo esmė, konsultaciją atliksiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomos konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė; 6) informuojant apie konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), nurodoma konsultacijai teikto klausimo esmė, konsultaciją atlikęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultacijoje dalyvavusių gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po konsultacijos; 7) informacijoje negali būti politinės reklamos.

Analizė

vietos savivaldos įstatymo Nr. I-5… 37 straipsnis vietos savivaldos įstatymo Nr. I-5… 42 straipsnis vietos savivaldos įstatymas 42 straipsnis

Lauko gatvės atveju platesnės juostos reikalavimas teisiškai veda ne į paprastą remonto korekciją, o į bendrojo plano ir gatvės kategorijos klausimą.

Gyventojų nuomonė gali keisti politinį prioritetą, bet negali legalizuoti projekto sprendinio, kurį pati savivaldybė įvardija kaip neleistiną.

Esmė

Lauko gatvės ginčas nėra tik dėl 2,75 metro pločio juostų; jis pirmiausia tikrina, ar savivaldybė teisėtai suderino projektavimą su gyventojų dalyvavimo pareiga. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 punktus, 36 straipsnį, 37 straipsnį, taip pat pagal 42 straipsnį dėl apklausos paskelbimo. Naujienos faktas šalutinis, bet reikšmingas: savivaldybė viešai aiškina, kodėl Lauko gatvė liko D kategorijos ir kodėl eismo juostos projektuotos po 2,75 metro. Projektinių sprendinių turinys vertintinas per savivaldybės funkcijas, nurodytas šaltiniuose: teritorijų planavimą, bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą ir vietinės reikšmės gatvių priežiūrą.

Teisinis vertinimas

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą savivaldybės veikla grindžiama teisėtumu, todėl gyventojų pageidavimas platesnei gatvei negali pakeisti privalomų projektavimo normų. Pagal 4 straipsnio 7 punktą bendruomenės interesas taip pat negali panaikinti atskirų gyventojų įstatymų garantuotų teisių. Lauko gatvės atveju tai reiškia, kad platesnė ar aukštesnės kategorijos gatvė negali būti vertinama vien pagal patogumą. Savivaldybės pareigos šioje situacijoje yra procesinės ir materialios:

pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktą informuoti gyventojus apie veiklą, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus;
pagal Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnį sudaryti sąlygas dalyvauti, konsultuotis, vertinti ir viešinti konsultavimosi rezultatus;
pagal Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnį informaciją skelbti ne mažiau kaip dviem būdais, vieną kartą savivaldybės interneto svetainėje;
pagal Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnio 3 punktą informaciją pateikti suprantamai ir nurodyti teisės aktą ar šaltinį. | Klausimas | Pateiktas dydis arba terminas |

D kategorijos juostos plotis pagal žinią	2,75 m
Informavimo būdai pagal 37 straipsnį	ne mažiau kaip 2
Apklausos paskelbimo terminas pagal 42 straipsnį	ne vėliau kaip per 1 mėnesį
C kategorijos įvažiavimų atstumas pagal žinią	ne mažiau kaip 100 m
Šviesoforais reguliuojamų įvažiavimų atstumas pagal žinią	ne mažiau kaip 200 m	Pagal pateiktą informaciją savivaldybė pasirinko viešo paaiškinimo kelią ir susitikimą su gyventojais. Tai atitinka Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio logiką, jeigu konsultavimosi rezultatai realiai įvertinami ir viešinami. Vis dėlto vien paaiškinimas nepakeičia sprendimų priėmimo procedūrų, jeigu reikėtų keisti bendrąjį planą ar gatvės kategoriją. Savivaldybės kompetencijos ribas lemia Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis. Išimtinės tarybos kompetencijos meras negali perimti, o taryba negali jos atsisakyti ar perduoti merui. Todėl gatvės kategorijos klausimas, kiek jis susietas su bendrojo plano sprendiniais, negali būti išspręstas administraciniu paaiškinimu gyventojų susitikime. Šaltinis dėl projekto Nr. XIVP-3845 nurodo, kad teritorijų planavimas, bendrojo plano sprendinių įgyvendinimas, specialieji architektūros reikalavimai ir statybą leidžiantys dokumentai yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 20 punktus. Šaltinis dėl Kelių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1559 nurodo, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji funkcija pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą. Tai reiškia, kad savivaldybė turi sprendimų iniciatyvą, tačiau veikia tik įstatymų ir normatyvinių dokumentų rėmuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, kaip pacituota šaltinyje Nr. XIIIP-1559, lemia aiškią ribą: negalima nustatyti reguliavimo, paneigiančio savivaldybės konstitucinę kompetenciją. Šiai situacijai tai reiškia, kad valstybės ar vietos reguliavimas turi palikti savivaldybei realią funkcijų įgyvendinimo galimybę, bet ne teisę ignoruoti normatyvinių reikalavimų. Gyventojų nuomonė gali keisti politinį prioritetą, bet negali legalizuoti projekto sprendinio, kurį pati savivaldybė įvardija kaip neleistiną. Jeigu gyventojai siektų formalesnio dalyvavimo, taikytinas Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnis dėl apklausos paskelbimo. Pagal jį, surinkus reikiamus parašus ir nenustačius parašų rinkimo pažeidimų, savivaldybės taryba arba jos pavedimu administracijos direktorius apklausą privalo paskelbti per vieną mėnesį. Sprendime ar įsakyme turi būti nurodytas klausimas, teritorija, būdas, data, vieta ir apklausos komisijos sudėtis.

Pasekmės

Artimiausias praktinis ginčas bus ne dėl to, ar 2,75 metro juosta gyventojams atrodo pakankama, o dėl to, ar savivaldybė pagrindė ir tinkamai išviešino privalomą projektavimo pasirinkimą. Jeigu projektas atitinka normatyvinius reikalavimus ir bendrojo plano sprendinius, savivaldybės erdvė keisti juostos plotį yra siaura. Lauko gatvės atveju platesnės juostos reikalavimas teisiškai veda ne į paprastą remonto korekciją, o į bendrojo plano ir gatvės kategorijos klausimą. Realūs scenarijai yra trys:

projektas tęsiamas, jeigu ekspertizė, kelių saugumo auditas ir viešinimas nepaneigia jo atitikties;
gyventojai inicijuoja apklausą pagal Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnį, o savivaldybė sprendžia dėl jos paskelbimo per vieną mėnesį;
savivaldybės tarybos lygmeniu keliamas bendrojo plano sprendinių keitimas, jeigu politiniu ir teritorijų planavimo požiūriu siekiama C kategorijos. Gyventojams tai praktiškai svarbu dėl įvažiavimų, stovėjimo vietų ir eismo organizavimo. Savivaldybei tai svarbu dėl teisėtumo principo pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą ir atskaitomybės bendruomenei pagal 4 straipsnio 4 punktą. Procedūriškai toliau reikėtų laukti darbų užbaigimo ir ženklinimo rezultatų arba, gyventojams pasirinkus apklausos kelią, tarybos ar administracijos direktoriaus sprendimo per vieną mėnesį pagal 42 straipsnį.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 842 Nutarimo projektas Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 50 straipsnių pakei — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 16 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Projekto rengimą paskatinusios prieža…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 216 Nutarimo projektas Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įsatymo Nr. I-430 10, 14 ir 18 straipsnių pa — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I- 430 10, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮS…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 1, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 51, 53 IR 141 STRAIPSNIŲ PAKE…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 963 Nutarimo projektas Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. i-533 7 straipsnio pa — „A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRAC…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Atvira Klaipėda🕐 2026-08-01 15:01

„Katpėdėlės“ restorano laukia biurokratinis štormas 🔗

Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino naujus reikalavimus lauko kavinėms ir prekybos vietoms senamiestyje. Todėl Dangės upėje prišvartuotam restoranui „Katpėdėlė“ teks…

🔗 https://www.atviraklaipeda.lt/2026/07/30/katpedeles-restorano-laukia-b

Faktų patikra:

⚪ NepatikrintaDangės upėje negalės stovėti kavinių funkcijas atliekantys laivai, kurių plotis siekia daugiau kaip ketvirtadalį upės pločio

⚪ NepatikrintaRestoranui, kuris gauna maistą iš žemyninės dalies, reikalingas leidimas išplėstinei aptarnavimo vietai

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 2, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 34-1, 38, 39 straipsnių, III skyriaus ketvirtojo skirs 7 straipsnis (statute)

7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Teisės verstis didmenine ir mažmenine prekyba…

7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Teisės verstis didmenine ir mažmenine prekyba alkoholio produktais suteikimas“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Didmenine prekyba alkoholio produktais leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, ir licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šias licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui. Licencijose verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, ir licencijose verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, be kita ko, turi būti įrašyti leidžiami parduoti alkoholio produktai, nurodytos alkoholinių gėrimų grupės, taip pat alkoholio produktų didmeninės prekybos sandėlio vieta.“ 3. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, rekvizitus patikslina, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą ar licencijos galiojimą panaikina atitinkamos savivaldybės meras arba jo įgaliota savivaldybės administracija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus sporto renginius, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, rengiamose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“

• Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas 16 straipsnis (statute)

16 straipsnis. Teisės verstis didmenine ir mažmenine prekyba alkoholio produktais suteikimas 1. Didmenine prekyba alkoholio produktais leidžiama verstis tik įmonėms…

16 straipsnis. Teisės verstis didmenine ir mažmenine prekyba alkoholio produktais suteikimas 1. Didmenine prekyba alkoholio produktais leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, ir licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šias licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui. Licencijose verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, ir licencijose verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, be kita ko, turi būti įrašyti leidžiami parduoti alkoholio produktai, nurodytos alkoholinių gėrimų grupės, taip pat alkoholio produktų didmeninės prekybos sandėlio vieta. 2. Įmonės, turinčios licencijas gaminti alkoholio produktus, turi teisę verstis ir didmenine prekyba savo pagamintais produktais. 3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, rekvizitus patikslina, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą ar licencijos galiojimą panaikina atitinkamos savivaldybės meras arba jo įgaliota savivaldybės administracija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus sporto renginius, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, rengiamose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę. 4. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams, pateikusiems prašymą išduoti licenciją verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencija turi būti išduota ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu pateikti ne visi, neteisingai užpildyti dokumentai arba pateikti neteisingi duomenys, 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Jeigu per nurodytą terminą licenciją išduodanti institucija neišduoda licencijos ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti licenciją, laikoma, kad licencija išduota. Šiuo atveju licenciją išduodanti institucija privalo per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodyto termino pabaigos išsiųsti licenciją įmonei, Europos juridiniam asmeniui ar jo filialui prašyme dėl licencijos išdavimo nurodytu pageidaujamu licencijos gavimo būdu. 5. Licencijų išdavimo savivaldybėse veiksmus koordinuoja ir jų stebėseną atlieka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. 6. Licencijose verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, be kita ko, turi būti įrašytos leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų grupės, taip pat alkoholinių gėrimų prekybos ir laikymo vieta. 7. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles, remdamasi šiuo Įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nr. X-1750, 2008-10-14, Žin., 2008, Nr. 123-4660 (2008-10-25) Nr. XI-1179, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7432 (2010-12-11) Nr. XI-2103, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4025 (2012-07-04)

• Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 12, 16, 17, 18, 33, 34, 34-1 straipsnių ir III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo 7 straipsnis (statute)

7 straipsnis. III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimas Pakeisti III skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „KETVIRTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI ASMENIMS…

7 straipsnis. III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimas Pakeisti III skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „KETVIRTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS GAUTI LICENCIJĄ AR LEIDIMĄ, LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA, ATSISAKYMAS IŠDUOTI LICENCIJĄ IR LEIDIMĄ IR LICENCIJUOJAMOS VEIKLOS SĄLYGOS

Analizė

alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I… 7 straipsnis alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I…alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I… 1 straipsnis

Katpėdėlės byla teisiškai susitraukia iki vieno klausimo: ar klientas Danėje aptarnaujamas kaip stacionarios kavinės lankytojas, ar kaip atskiros plaukiojančios kavinės pirkėjas.

Jei maistas realiai tiekiamas „iš žemyninės dalies“, administracija gali tikrinti, ar laivas tėra aptarnavimo zona, o ne savarankiškas restoranas.

Esmė

Ginčas slypi ne laivo pavadinime, o teisinėje kvalifikacijoje: ar Danėje prišvartuotas restoranas yra leidžiama išplėsta aptarnavimo vieta, ar savarankiška kavinės funkcijas atliekanti transporto priemonė. Ši kvalifikacija lemia, ar pakanka savivaldybės leidimo viešojoje vietoje, ar veikla atsiremia į naują draudžiamą parametrą. - Faktinė prielaida: po Klaipėdos miesto tarybos sprendimo „Katpėdėlei“ teks pagrįsti, kad jos aptarnavimo modelis atitinka vietos taisykles. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16 straipsnio 3 dalį ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Tvarkos aprašo 3.1 papunktį.

Teisinis vertinimas

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia savivaldybės tarybai nustatyti vietinę rinkliavą už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas tarybos nustatytose viešosiose vietose. Ši norma aiškiai apima lauko kavines, kai paslaugos teikiamos savivaldybei ar valstybei priklausančioje arba patikėjimo teise valdomoje teritorijoje. - Savivaldybė gali nustatyti leidimo režimą viešajai vietai.

Ūkio subjektas turi prašyti leidimo, kai veikla patenka į tarybos nustatytą viešąją vietą.
Leidimo turinys gali būti siejamas su vietos naudojimu, įranga ir aptarnavimo būdu. Pagal Tvarkos aprašo 3.1 papunktį išplėsta aptarnavimo vieta yra laikinas statinys arba įranga be atskiros prekybos vietos, skirta stacionarios viešojo maitinimo vietos lankytojams aptarnauti. Todėl „Katpėdėlės“ stipriausia teisinė pozicija būtų įrodyti ryšį su stacionaria maitinimo vieta ir tai, kad Danėje esanti vieta nėra atskira prekybos vieta. Jei maistas realiai tiekiamas „iš žemyninės dalies“, administracija gali tikrinti, ar laivas tėra aptarnavimo zona, o ne savarankiškas restoranas. Katpėdėlės byla teisiškai susitraukia iki vieno klausimo: ar klientas Danėje aptarnaujamas kaip stacionarios kavinės lankytojas, ar kaip atskiros plaukiojančios kavinės pirkėjas. Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama tik turint licenciją. Tą licenciją išduoda, papildo, rekvizitus tikslina ir dėl jos sustabdymo ar panaikinimo sprendžia atitinkamos savivaldybės meras arba jo įgaliota administracija. Todėl, jeigu restoranas prekiauja alkoholiniais gėrimais, vietos kvalifikavimas gali paveikti ne tik lauko kavinės leidimą, bet ir licencijos rekvizitus ar veiklos sąlygas. | Kriterijus | Pateiktas dydis arba terminas |

Lauko aptarnavimo atstumas pagal pateiktą Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo medžiagą	ne daugiau kaip 40 metrų
Naujas Danės upės parametras pagal žinią	laivo plotis negali viršyti ketvirtadalio upės pločio
Pranešimas apie Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylos posėdį	ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų
Baudos skyrimo terminas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį	per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo, bet ne vėliau kaip per 3 metus	Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalis ir 37 straipsnio 1–2 dalys taptų reikšmingos tik nustačius alkoholio prekybos pažeidimą. Tokiu atveju proceso šalims turi būti pateikta protokolo kopija, nurodyta bylos vieta ir laikas, sudaryta galimybė susipažinti su medžiaga ir pateikti paaiškinimus. Savivaldybės Danės upės rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad rinkliava renkama už tarybos nustatytas vietas vidaus vandenų transporto priemonėms švartuoti ar stovėti. Priedas mini Žvejų krantinę, Meridiano krantinės prieplauką ir Garažų g. 6 krantinės prieplauką. Pagal tų nuostatų 21 punktą vidaus vandenų transporto priemonių valdytojai, pažeidę nuostatus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: administracija pripažįsta, kad „Katpėdėlė“ yra išplėsta aptarnavimo vieta prie stacionarios maitinimo vietos. Tada praktinis klausimas persikelia į leidimo sąlygas, vietinę rinkliavą, Danės vietos naudojimą ir naują pločio kriterijų. Antras scenarijus: administracija nusprendžia, kad laivas atlieka atskiros kavinės funkciją. Tada leidimas išplėstai aptarnavimo vietai negalėtų išspręsti problemos, nes veikla būtų vertinama pagal savarankiškos viešosios vietos ir laivo stovėjimo ribojimus. Trečias scenarijus aktualus, jei vietoje prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Tokiu atveju savivaldybės meras arba įgaliota administracija pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalį vertintų licencijos papildymą, rekvizitus arba galimas licencijuojamos veiklos pasekmes. Praktiškai tai svarbu ne tik „Katpėdėlei“, bet ir kitiems senamiesčio subjektams, kurie paslaugas iškelia už stacionarių patalpų. Kita procedūrinė stotelė yra restorano prašymas dėl leidimo išplėstai aptarnavimo vietai ir administracijos sprendimas, kuriame turės būti pritaikyti Tvarkos aprašo bei Danės upės vietų naudojimo kriterijai.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo ir rengė Ūkio ministerija, vykdydama Vyriausybės rekomendacijas dėl alkoholio prekybos licencijavimo tvarkos. Siekta suderinti alkoholio verslo licencijavimą su Paslaugų įstatymu ir ES Paslaugų direktyva, aiškiau nustatyti licencijų išdavimo sąlygas, mažinti perteklines nuostatas ir spręsti praktinio taikymo problemas. Pagrindinis argumentas buvo administracinio reguliavimo suvienodinimas ir supaprastinimas ūkio subjektams, įskaitant viešojo maitinimo įstaigas; pateiktuose fragmentuose aiškių esminių prieštaravimų nematyti.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 248 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 12, 16, 17, 18, 33, 34, — „2 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ĮSTATYMO NR. I-857 2, 12, 16, 17, 18, 33, 34, 34 1 STRAIPSNIŲ IR III SKYRIAUS KETVIRTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDY…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 96 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 182, 22, 29, — „2 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ĮSTATYMO NR. I-857 2, 16, 17, 18, 18 1 , 18 2 , 22, 29, 33, 34, 35, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR III SKYRIAUS ANTROJO SKI…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 400 Įstatymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 1 — „2 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ĮSTATYMO NR. I-857 2, 16, 17, 18, 18 2 , 22, 29, 33, 34, 35, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR III SKYRIAUS ANTROJO SKIRSNIO P…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1017 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 17, 18(2), 22 ir 29 st — „2 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ĮSTATYMO NR. I-857 16, 17, 18 2 , 22 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO aiškinamasis raštas 1. Projekto rengimą paska…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — infa.lt🕐 2026-08-01 15:02

Kaip „vaiko teisės“ atima iš šeimos mirusį vaiką 🔗

2026.07.30 14:33 Skaitant tai, kas parašyta žemiau, sunku patikėti, kad tai įmanoma, tačiau, pasirodo įmanoma ir net vyksta, kai vykdytojai įsitikinę savo teisumu ir.. kaip dažnai būna – nebaudžiamumu. „Vaiko teisės“ – ar..? – į šį…

🔗 https://infa.lt/142710/kaip-vaiko-teises-atima-is-seimos-mirusi-vaika

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas 36 straipsnis (statute)

36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius…

36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios neutralios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, kai gali kilti (kyla) grėsmė vaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų ar kitų asmenų, dalyvaujančių paimant vaiką, gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą, ir imasi veiksmų dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, konstatavęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, imasi šio straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodytų veiksmų. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir imasi šių veiksmų: 1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą ir teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo; 3) vadovaudamasis šio įstatymo 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo; 4) teismui priėmus nutartį leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). 6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip kitą dieną, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu jie nedalyvavo vaiko paėmimo metu. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą. KETVIRTASIS SKIRSNIS ATVEJO VADYBOS ORGANIZAVIMAS

• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas 36 straipsnis (statute)

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje…

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir imasi šių veiksmų: 1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą ir teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo; 3) vadovaudamasis šio įstatymo 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo; 4) teismui priėmus nutartį leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIII-1296, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10620 6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip kitą dieną, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu jie nedalyvavo vaiko paėmimo metu. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.

• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 365 straipsnis (statute)

365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas…

Analizė

vaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 19 straipsnis vaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 50 straipsnis vaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 365 straipsnis

Sprendimas paimti mirusį vaiką teisiškai atsiremia į tuščią sąlygą: nebėra vaiko, kuriam paėmimu būtų galima užtikrinti saugią aplinką.

Ginčo centras bus ne šeimos dydis, o tai, ar kiekvienam gyvam vaikui nustatytas realus pavojus sveikatai ar gyvybei.

Esmė

Šios situacijos teisinė ašis nėra šeimos gyvenimo būdas, o realaus pavojaus vaikui įrodymas prieš valstybės intervenciją. Tarnyba gali veikti tik pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36-3, 36-5, 42 ir 50 straipsnius, taip pat Civilinio kodekso 3.254-1 straipsnį. Naujienos faktas siauras: po vaiko mirties aprašomas sprendimas paimti mirusį vaiką ir ketinimas paimti kitus šeimos vaikus. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės, o tėvai turi pirmumo teisę auginti vaikus.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktas normas Tarnybos kompetencija yra vaiko teisių gynimas, o ne bendras šeimos modelio vertinimas. Tai kyla iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pagal kurį Tarnyba gina vaiko teises visą parą. - Tėvai pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį privalo rūpintis auklėjimu, priežiūra, išlaikymu ir vystymosi sąlygomis.

Pagal 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą jie turi rūpintis saugia aplinka, sveikata ir fiziniu bei emociniu vystymusi.
Atsakomybė pagal 56 straipsnio 1 dalį siejama su teisių pažeidimu, pareigų nevykdymu, fizinėmis bausmėmis ar smurtu. Vaiko paėmimas nėra automatinė reakcija į pranešimą iš gydymo įstaigos. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36-5 straipsnio 1 dalį būtinas vaiko apsaugos poreikis ir Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkto pagrindai. - Pirmoji sąlyga: nepavyksta užtikrinti saugios aplinkos pagal 36-4 straipsnyje nurodytas priemones.
Antroji sąlyga: toliau išlieka realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui.
Trečioji sąlyga: pavojus gali sukelti reikšmingą žalą sveikatai arba grėsti gyvybei. Jeigu vaikas jau miręs, 36-5 straipsnio 1 dalies logika nebetaikoma jo fiziniam ar psichiniam saugumui ateityje. Sprendimas paimti mirusį vaiką teisiškai atsiremia į tuščią sąlygą: nebėra vaiko, kuriam paėmimu būtų galima užtikrinti saugią aplinką. Kitų vaikų atžvilgiu vertinimas turi būti individualus, nes normos kalba apie konkretų vaiko apsaugos poreikį. Vien motinos nebendradarbiavimas ar vaikų skaičius pateiktose normose nėra savarankiškas paėmimo pagrindas. | Veiksmas | Terminas pagal šaltinius |

Pranešti tėvams apie paėmimą	tą pačią dieną pagal 36-5 straipsnio 2 dalį
Inicijuoti atvejo vadybininką	ne vėliau kaip kitą darbo dieną pagal 36-3 straipsnio 3 dalį
Kreiptis į teismą po paėmimo	per 3 darbo dienas pagal Civilinio kodekso 3.254-1 straipsnio 2 dalį
Išimtinis kreipimosi terminas	per 5 darbo dienas pagal Civilinio kodekso 3.254-1 straipsnio 2 dalį	Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį Tarnyba paima vaiką ir kreipiasi į teismą dėl leidimo. Prašymas nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, kaip nurodo 42 straipsnio 2 dalis.

Pasekmės

Realistiškai galimi du keliai: teismas leidimą išduoda arba atsisako jį išduoti. Teismui leidus paėmimą, pagal 42 straipsnio 3 dalį Tarnyba kitą darbo dieną raštu nurodo globos centrui parinkti laikinąjį globėją. Jeigu leidimo prašoma dėl likusių vaikų, Tarnyba turės pagrįsti kiekvieno jų apsaugos poreikį. Šeimai praktiškai svarbiausi dokumentai bus vaiko situacijos vertinimas, prašymas teismui ir teismo leidimas arba atsisakymas. Ginčo centras bus ne šeimos dydis, o tai, ar kiekvienam gyvam vaikui nustatytas realus pavojus sveikatai ar gyvybei. Procedūriškai toliau lauktinas Tarnybos kreipimasis į teismą per 3 darbo dienas, išimtiniu atveju per 5 darbo dienas, ir teismo procesinis sprendimas pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyrių.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1576 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas Paren — „1 siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko a…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 952 Nutarimo projektas Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įs — „Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tik jam pa…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 642 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas Pareng — „Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos suprantamos kaip specialiojo įstatymo normos, reguliuojančios specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje. Daugelį vai…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1159 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas Paren — „3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu dalis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų yra pasenusios ir nea…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Vilniaus miesto savivaldybė🕐 2026-08-01 15:04

Skelbiami Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano 2.1.1 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ 2026 metais finansuojamų projektų rezultatai 🔗

I. Bendrosios nuostatos - Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės vilnius.lt (toliau – Svetainė) lankytojų asmens duomenų valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) (kodas Juridinių asmenų…

🔗 https://vilnius.lt/naujienos/skelbiami-nevyriausybiniu-organizaciju-ve

🔍 Teisinis pagrindas:

• BDAR 2016/679 Preambulė (statute)

(78) siekiant užtikrinti fizinių asmenų teisių ir laisvių apsaugą tvarkant asmens duomenis reikia imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių siekiant užtikrinti…

(78) siekiant užtikrinti fizinių asmenų teisių ir laisvių apsaugą tvarkant asmens duomenis reikia imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Kad galėtų įrodyti, jog laikosi šio reglamento, duomenų valdytojas turėtų priimti vidaus nuostatas ir įgyvendinti priemones, kuriomis visų pirma būtų paisoma pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų. Tokios priemonės galėtų apimti, inter alia, kuo mažesnės apimties asmens duomenų tvarkymą, kuo skubesnį pseudonimų suteikimą asmens duomenims, funkcijų ir asmens duomenų tvarkymo skaidrumą, galimybės stebėti duomenų tvarkymą suteikimą duomenų subjektui, galimybės kurti ir tobulinti apsaugos priemones suteikimą duomenų valdytojui. Plėtojant, kuriant, atrenkant ir naudojant taikomąsias programas, paslaugas ir produktus, kurie grindžiami asmens duomenų tvarkymu arba kurių atveju asmens duomenys yra tvarkomi siekiant įvykdyti tam tikrą užduotį, tokių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų gamintojai, kurdami tokius produktus, paslaugas ir taikomąsias programas, turėtų būti skatinami atsižvelgti į teisę į duomenų apsaugą ir, tinkamai atsižvelgiant į techninių galimybių išsivystymo lygį, turėtų būti skatinami užtikrinti, kad duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai galėtų vykdyti savo duomenų apsaugos prievoles. Vykdant viešuosius konkursus turėtų būti taip pat atsižvelgiama į pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus;

• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 13 straipsnis (statute)

arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti. 2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų…

arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti. 2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia toliau nurodytą kitą informaciją, būtiną duomenų tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui užtikrinti: a) asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti; b) teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, arba teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę į duomenų perkeliamumą; c) kai duomenų tvarkymas grindžiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teisę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą, nedarant poveikio sutikimu grindžiamo duomenų tvarkymo iki sutikimo atšaukimo teisėtumui; d) teisę pateikti skundą priežiūros institucijai; e) tai, ar asmens duomenų pateikimas yra teisės aktais arba sutartyje numatytas reikalavimas, ar reikalavimas, kurį būtina įvykdyti norint sudaryti sutartį, taip pat tai, ar duomenų subjektas privalo pateikti asmens duomenis, ir informaciją apie galimas tokių duomenų nepateikimo pasekmes; f) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais

• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 14 straipsnis (statute)

arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti. 2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų…

arba pritaikytas apsaugos priemones ir būdus, kaip gauti jų kopiją arba kur suteikiama galimybė su jais susipažinti. 2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui toliau nurodytą papildomą informaciją, būtiną tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui duomenų subjekto atžvilgiu užtikrinti: a) asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti; b) kai duomenų tvarkymas atliekamas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punktą, teisėtus duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesus; c) teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis ir juos ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą, ir teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę į į duomenų perkeliamumą; d) kai duomenų tvarkymas grindžiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teisę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą, nedarant poveikio sutikimu grindžiamo duomenų tvarkymo iki sutikimo atšaukimo teisėtumui; e) teisę pateikti skundą priežiūros institucijai; f) koks yra asmens duomenų kilmės šaltinis, ir, jei taikoma, ar duomenys gauti iš viešai prieinamų šaltinių; g) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasmingą informaciją apie loginį jo

Analizė

Projektų rezultatų paskelbimo kontekste pavojingiausia riba eina tarp paraiškų administravimo duomenų ir svetainės lankytojų elgsenos duomenų.

Viešai paskelbtų finansavimo rezultatų teisėtumas priklausys nuo to, ar paskelbta tik tai, kas būtina konkrečiam viešinimo tikslui.

Esmė

Savivaldybės paskelbti projektų rezultatai nėra tik viešinimo veiksmas, nes svetainės naudojimas įjungia atskirą lankytojų duomenų tvarkymo režimą. Tikslus klausimas: ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija, skelbdama rezultatus vilnius.lt, tinkamai atriboja viešojo administravimo duomenis nuo svetainės lankytojų duomenų tvarkymo. Naujienos faktas: paskelbti 2026 metais finansuojamų projektų pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ rezultatai. Vertinimas remiasi BDAR 4 straipsnio 7 ir 8 punktais, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, BDAR 6 straipsnio 3 dalimi, BDAR 13 straipsnio 2 dalimi, BDAR 24 straipsniu, BDAR 25 straipsnio 2 dalimi, BDAR 28, 29, 32, 33, 38 ir 39 straipsniais.

Teisinis vertinimas

Pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą Administracija yra duomenų valdytoja, nes pati nustato svetainės lankytojų duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Pagal BDAR 4 straipsnio 8 punktą informacinių technologijų, saugojimo ar telekomunikacijų paslaugų teikėjai būtų duomenų tvarkytojai, jei veiktų Administracijos vardu. - Administracija turi aiškiai nurodyti tvarkymo tikslus: užklausų administravimą, paslaugų kokybės gerinimą ir tiesioginę rinkodarą.

Ji turi pateikti informaciją apie saugojimo laikotarpį arba jo nustatymo kriterijus pagal BDAR 13 straipsnio 2 dalies a punktą.
Ji turi sudaryti sąlygas naudotis teisėmis susipažinti, taisyti, trinti, riboti tvarkymą, nesutikti ir perkelti duomenis pagal BDAR 13 straipsnio 2 dalies b punktą.
Kai tvarkymas grindžiamas sutikimu, ji turi informuoti apie teisę jį atšaukti pagal BDAR 13 straipsnio 2 dalies c punktą. Projektų rezultatų paskelbimo kontekste pavojingiausia riba eina tarp paraiškų administravimo duomenų ir svetainės lankytojų elgsenos duomenų.

Jeigu tas pats asmuo skaito rezultatus, pateikia užklausą ar dalyvauja paslaugoje, Administracija tvarko skirtingų tikslų duomenis. Šiai situacijai netinka vien bendra privatumo deklaracija, jei konkreti elektroninė paslauga turi papildomus duomenų laukus ir terminus. | Tvarkymo kontekstas | Pateiktas terminas arba kriterijus |

Jaunimo programų finansavimo paraiška	10 metų nuo paraiškos pateikimo dienos
Želdynų ir želdinių prašymas	ne ilgiau negu 3 metai
Tiesioginė rinkodara svetainėje	iki sutikimo atšaukimo, bet ne ilgiau negu būtina tikslui pasiekti	Pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį viešojo intereso ar teisinės prievolės pagrindas turi būti nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje.

Savivaldybės aktuose matyti du skirtingi pagrindai: viešojo intereso užduotis pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą ir teisinė prievolė pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Todėl skelbiant finansavimo rezultatus svarbu, kad konkretus konkursas turėtų savo informavimą, o ne remtųsi vien svetainės politika. Pagal BDAR 24 straipsnio 1 dalį Administracija turi ne tik taikyti priemones, bet ir galėti įrodyti reglamento laikymąsi. Pagal BDAR 25 straipsnio 2 dalį standartizuotai turi būti tvarkomi tik būtini duomenys, ribojant kiekį, apimtį, saugojimą ir prieinamumą. Viešai paskelbtų finansavimo rezultatų teisėtumas priklausys nuo to, ar paskelbta tik tai, kas būtina konkrečiam viešinimo tikslui. Duomenų tvarkytojams taikoma atskira kontrolė pagal BDAR 28 straipsnio 4 dalį, kai pasitelkiamas kitas tvarkytojas. Pavaldūs asmenys negali tvarkyti duomenų be valdytojo nurodymų pagal BDAR 29 straipsnį ir BDAR 32 straipsnio 4 dalį. Jeigu svetainės veikloje įvyktų saugumo pažeidimas, Administracija turėtų jį dokumentuoti pagal BDAR 33 straipsnio 5 dalį. Duomenų apsaugos pareigūnas nėra formalus pašto adresas, nes BDAR 38 straipsnis reikalauja jį laiku įtraukti į visus duomenų apsaugos klausimus. Pagal BDAR 39 straipsnį jis konsultuoja, stebi laikymąsi, bendradarbiauja su priežiūros institucija ir veikia kaip kontaktinis asmuo. Skelbiant NVO finansavimo rezultatus, pareigūno vaidmuo praktiškai reiškia patikrą prieš viešinimą, jei rezultatuose yra asmens duomenų.

Pasekmės

Praktiškai tai svarbu pareiškėjams, projektų vykdytojams, svetainės lankytojams ir Administracijos pasitelktiems paslaugų teikėjams. Pareiškėjams aktualu, ar jų duomenys tvarkomi konkurso vertinimo ir finansavimo skyrimo tikslu, o ne platesniam svetainės stebėjimui. Svetainės lankytojams aktualu, ar jų slapukų ir užklausų duomenys neperžengia nurodytų tikslų. Galimi tolesni scenarijai yra trys.

Administracija palieka rezultatus paskelbtus ir remiasi viešojo administravimo bei svetainės privatumo politika.
Duomenų subjektas kreipiasi į Administraciją dėl susipažinimo, ištaisymo, ištrynimo, ribojimo, nesutikimo arba sutikimo atšaukimo.
Nesutikdamas su atsakymu, asmuo kreipiasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją pagal svetainės politikoje nurodytą tvarką. Pagal BDAR 83 straipsnio 1 dalį priežiūros institucijos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Pagal BDAR 83 straipsnio 2 dalį jos gali būti skiriamos kartu su kitomis priežiūros priemonėmis arba vietoj jų. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas yra Administracijos atsakymas į duomenų subjekto prašymą arba Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas dėl skundo.

Šaltiniai:

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Etaplius🕐 2026-08-01 15:05

Teismui perduota byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir kitų nusikalstamų veikų 🔗

Kriminalai | 3 min. Baudžiamasis kodeksas.Prokuratūros nuotr. Susiję straipsniai Kauno apygardos prokuratūros prokuroras teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du Kauno rajono gyventojai kaltinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl…

🔗 https://www.etaplius.lt/aktualu/kriminalai/teismui-perduota-byla-del-n

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)

138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…

138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)

284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą…

284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 139 straipsnis (statute)

139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę…

139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Analizė

BK 138 straipsnis BK 284 straipsnis BK 139 straipsnis

Klausimas nėra vien smūgių skaičius: byla remsis tuo, ar smurtas peržengė nežymaus sužalojimo ribą ir ar chuliganiškos paskatos tampa kvalifikuojančiu požymiu.

Viešoje vietoje mažareikšmiu pretekstu pradėtas smurtas leidžia kaltinimą grįsti ne konflikto turiniu, o demonstratyvia nepagarba aplinkiniams.

Esmė

Klausimas nėra vien smūgių skaičius: byla remsis tuo, ar smurtas peržengė nežymaus sužalojimo ribą ir ar chuliganiškos paskatos tampa kvalifikuojančiu požymiu. Teismas tai spręs pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kartu tikrindamas ribas su BK 135 straipsnio 1 dalimi, BK 140 straipsnio 1 dalimi, BK 26 straipsniu ir galimu BK 284 straipsnio 1 dalies taikymu. - Faktinė ašis: pernai rugsėjį viešoje vietoje du asmenys, pasinaudoję mažareikšmiu pretekstu, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip šešis smūgius.

Teisinė ašis: nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnį reikalauja ilgo sirgimo arba nedidelės darbingumo dalies praradimo, kai nėra BK 135 straipsnio 1 dalies padarinių.
Chuliganiškos paskatos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pakelia veiką į kvalifikuotą sudėtį, kurios sankcija yra laisvės atėmimas iki penkerių metų. | Kvalifikavimo riba | Pateikta norma |

Nežymus sutrikdymas ar fizinis skausmas	BK 140 straipsnio 1 dalis: iki 1 metų laisvės atėmimo
Nesunkus sveikatos sutrikdymas	BK 138 straipsnio 1 dalis: iki 3 metų
Nesunkus sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų	BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas: iki 5 metų
Sunkus sveikatos sutrikdymas	BK 135 straipsnio 1 dalis: iki 10 metų

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus duomenis kaltinimas turi įrodyti ne tik smurtą, bet ir padarinių mastą. Šaltinyje nurodyta, kad nesunkus sutrikdymas siejamas su sveikatos sutrikdymu ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba daugiau kaip 5, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo praradimu. - Kaltinimui reikšminga įrodyti:

kad smūgiai sukėlė būtent nesunkų, o ne nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnį;
kad neatsirado BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkių padarinių;
kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;
kad kiekvieno bendrininko tyčia apėmė vykdytojo padarytą veiką pagal BK 26 straipsnio 1 dalį. Šeši smūgiai į rankas, veidą ir krūtinę savaime dar neišsprendžia kvalifikavimo, nes lemiamas yra sveikatos sutrikdymo mastas. Tačiau mažareikšmis pretekstas ir vieša vieta yra faktai, tiesiogiai svarbūs chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos vertinimui. Viešoje vietoje mažareikšmiu pretekstu pradėtas smurtas leidžia kaltinimą grįsti ne konflikto turiniu, o demonstratyvia nepagarba aplinkiniams. Ši formuluotė ypač svarbi sprendžiant santykį su BK 284 straipsnio 1 dalimi, nes viešosios tvarkos pažeidimui būtinas visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pateiktas šaltinis dėl BK 310 straipsnio projekto nurodo bendrą teismų praktikos kryptį: veiksmai viešoje vietoje gali rodyti visuomenės rimties sutrikdymą arba chuliganiškas paskatas. Tas pats šaltinis paaiškina, kad BK 284 straipsnyje nurodyti įžūlūs veiksmai gali būti kvalifikuojami savarankiškai arba kaip nusikaltimų sutaptis su kita veika. - Procedūriškai prokuroras jau pasirinko kaltinimo stadiją: byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Teismas vertins kaltinamojo akto ribose pateiktus įrodymus dėl smūgių, padarinių, paskatų ir bendrininkavimo.
Vieno kaltinamojo papildomos veikos dėl vairavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo negali būti perkeltos kitam kaltinamajam pagal BK 26 straipsnio 3 dalį, jei jos nėra jo atsakomybės aplinkybės.

Pasekmės

Realistiškiausias bylos ginčas bus dėl dviejų ribų: tarp BK 138 straipsnio ir BK 140 straipsnio, taip pat tarp vien chuliganiško motyvo ir atskiro BK 284 straipsnio taikymo. Jei teismas priims kaltinimo versiją, pagrindinė smurtinė veika liks kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, su laisvės atėmimo iki penkerių metų riba. Jei sveikatos sutrikdymo mastas būtų įvertintas siauriau, praktinė reikšmė būtų didelė: BK 140 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę sankciją ir kitą veikos pavojingumo lygį. Jei būtų nustatytas visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, BK 284 straipsnio 1 dalis galėtų tapti atskira kaltinimo dalimi arba sutapties elementu. - Nukentėjusiajam praktiškai svarbus sveikatos sutrikdymo masto įrodymas, nes nuo jo priklauso veikos kvalifikacija.

Kaltinamiesiems svarbu, ar bus įrodyta chuliganiška paskata ir kiekvieno tyčios apimtis pagal BK 26 straipsnį.
Prokuratūrai svarbu pagrįsti, kodėl mažareikšmis pretekstas ir vieša vieta rodo kvalifikuotą, o ne paprastą smurtą. Toliau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai turės pradėti bylos nagrinėjimą ir procesiniu sprendimu nustatyti teisiamojo posėdžio eigą; lauktinas pirmasis teismo procesinis sprendimas dėl bylos nagrinėjimo teisme.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 366 Įstatymo projektas Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo Nr. VIII-1968 Lietuvos Respub — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1968 LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 145 STRAIPSN…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1262 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199(1), 199(2) ir 200 straipsnių pakeiti — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 199, 199 1 , 199 2 IR 200 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RES…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1762 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 196, 197, 198-1, 198-2 straipsnių ir pried — „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 196, 197, 198 1 , 198 2 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Kodekso papildymo 270 3 straipsniu įstatymo projekto AIŠKINAMASIS R…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 497 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 196, 197, 1981, 1982 straipsnių ir priedo pake — „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 196, 197, 198 1 , 198 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskati…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — KaunoDiena.lt🕐 2026-08-01 15:06

Konkurencinga rinka – geriausia ilgalaikė vartotojų apsauga 🔗

Energetikos politika neturėtų būti matuojama tuo, kiek sukūrėme naujų išimčių ar apsaugų atskiroms vartotojų grupėms. Jos sėkmę turėtume vertinti pagal tai, ar praėjus dešimtmečiui turėsime konkurencingą, stabilią ir visiems vartotojams…

🔗 https://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/konkurencinga-rinka

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės…

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos gamintojų, paslaugų teikėjų, vartotojų ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

• Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymas (statute)

Suvestinė redakcija nuo 2025-04-26 Įstatymas paskelbtas: TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219 LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881…

Suvestinė redakcija nuo 2025-04-26 Įstatymas paskelbtas: TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219 LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. lapkričio 11 d. Nr. XIV-627 Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos vartotojų, elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų operatorių ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius veiklos, asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 3. Šis įstatymas netaikomas teisiniams santykiams, atsirandantiems naudojantis kontaktiniu geležinkelių tinklu ir reglamentuojamiems Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato kitaip.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Aktyvusis elektros energijos vartotojas (toliau – aktyvusis vartotojas) – elektros energijos vartotojas arba grupė kartu veikiančių tokių vartotojų, kurie vartoja ir (ar) kaupia elektros energiją, pagamintą jiems nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose, arba parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jeigu tokia ūkinė veikla nėra jų pagrindinė veikla. 2.

• Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymas (statute)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. lapkričio 11 d. Nr. XIV-627 Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio…

LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. lapkričio 11 d. Nr. XIV-627 Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos vartotojų, elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų operatorių ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius veiklos, asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 3. Šis įstatymas netaikomas teisiniams santykiams, atsirandantiems naudojantis kontaktiniu geležinkelių tinklu ir reglamentuojamiems Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato kitaip.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Aktyvusis elektros energijos vartotojas (toliau – aktyvusis vartotojas) – elektros energijos vartotojas arba grupė kartu veikiančių tokių vartotojų, kurie vartoja ir (ar) kaupia elektros energiją, pagamintą jiems nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose, arba parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jeigu tokia ūkinė veikla nėra jų pagrindinė veikla. 2.

Analizė

elektros energetikos įstatymo Nr. …elektros energetikos įstatymo pake… 1 straipsnis#2 elektros energetikos įstatymo Nr. … 43 straipsnis

Trumpalaikė vartotojo sąskaitos apsauga tampa teisiškai silpna, jeigu ji be rinkos tyrimo pakeičia konkurencinės kainodaros taisyklę administraciniu kainos pakaitalu.

Todėl gaminančių vartotojų plėtra negali būti vertinama vien pagal dalyvių skaičių, jeigu jos kaštai ar disbalansai perkeliami kitiems rinkos dalyviams.

Esmė

Elektros rinkos reguliavimo teisėtumas čia priklauso ne nuo apsaugos tikslo gerumo, o nuo to, ar priemonė išlaiko konkurencijos, lygiateisiškumo ir teisinio tikrumo pusiausvyrą. Valstybė gali stiprinti vartotojų apsaugą, bet jos pasirinktas instrumentas turi tilpti į rinkos modelį, kuriame tiekimas yra konkurencinė veikla, o tinklai lieka reguliuojami.

Naujienoje keliami tiekėjų kainodaros ribojimo, pažeidžiamų vartotojų perkėlimo ir gaminančių vartotojų modelio padariniai elektros rinkai. Klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 3 straipsnio 3, 5, 6 ir 8 punktus, 4 straipsnio 4, 5 ir 7 punktus, 59 straipsnio 1–3 dalis, 65 straipsnio 1–4 dalis, 67 straipsnio 1–2 dalis, 31 straipsnio 1–2 dalis ir 10 straipsnį.

Šios normos kartu nustato tris ribas: konkurencija pagrįstą rinką, aukštą vartotojų apsaugą ir aiškią institucijų kompetenciją.

Teisinis vertinimas

Pagal Elektros energetikos įstatymo 3 straipsnio 3 punktą įstatymo tikslas yra sukurti sąlygas konkurencija pagrįstai rinkai ir sąžiningai konkurencijai. Pagal 3 straipsnio 5 punktą kartu siekiama aukšto vartotojų apsaugos lygio, įskaitant socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugą ir teisę į informaciją. Todėl pažeidžiamų vartotojų apsauga nėra išimtis iš rinkos logikos; ji yra rinkos modelio vidinė sąlyga. Pagal Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 7 punktus reguliavimas grindžiamas konkurencija, prieinamumu už ekonomiškai pagrįstą kainą, pažeidžiamų vartotojų apsauga, nediskriminavimu, skaidrumu ir teisiniu tikrumu. Tiekėjų kainodaros ribojimas gali būti teisėtas tik tada, kai jis neprieštarauja šių principų deriniui. Trumpalaikė vartotojo sąskaitos apsauga tampa teisiškai silpna, jeigu ji be rinkos tyrimo pakeičia konkurencinės kainodaros taisyklę administraciniu kainos pakaitalu. | Sritis | Pateiktuose šaltiniuose nustatytas režimas |

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų kainos	Pagal Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalį nereguliuojamos, išskyrus didelės įtakos rinkoje atvejį
Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo kainos	Pagal 67 straipsnio 2 dalį reguliuojamos nustatant viršutines kainų ribas
Vartotojų informavimas	Pagal 31 straipsnio 1 dalį apie kainų ar tarifų padidinimą buitiniams vartotojams pranešama ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį	Pagal Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį Komisija siekia veiksmingos konkurencijos ir užkerta kelią piktnaudžiavimui įtaka rinkoje.

Pagal 65 straipsnio 2–4 dalis rinkos tyrimas pradedamas Komisijos sprendimu ir apima rinkos apibrėžimą, konkurencijos veiksmingumo tyrimą, didelės įtakos nustatymą ir įpareigojimus. Tai reiškia, kad individualus kainodaros suvaržymas tiekėjui pateisinamas per procedūrą, o ne vien per politinį vertinimą. Pagal Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalį nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos kainos nereguliuojamos, išskyrus didelės įtakos rinkoje atvejį. Komisija tada turi konsultuotis su Konkurencijos taryba ir gali nustatyti įpareigojimus didelę įtaką turintiems asmenims. Ši konstrukcija saugo vartotoją ne panaikindama konkurenciją, o taikydama tikslines priemones rinkos galios atveju. Pagal Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį įmonės privalo informuoti vartotojus apie paslaugas, sąlygas, kainas, tarifus ir numatomus sutarčių pakeitimus. Pagal 31 straipsnio 2 dalį buitinis vartotojas turi teisę laisvai ir neatlygintinai pasirinkti tiekėją, gauti informaciją ir nutraukti sutartį, jei keičiamos nepriimtinos sąlygos. Todėl pažeidžiamų vartotojų perkėlimas į kitą tiekimo modelį turi būti vertinamas per informavimo, pasirinkimo ir sutarties nutraukimo teises. Pagal Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 1–3 punktus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prižiūri buitinių vartotojų teises, nagrinėja ginčus dėl nesąžiningų sąlygų ir nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu vartotojai gavo neaiškius pranešimus apie sutarties nutraukimą ar tiekimo sąlygų pasikeitimą, praktinis ginčo kelias eitų per šias kompetencijas. Pagal Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnio 1 dalį rinka organizuojama pagal įstatymą, Europos Sąjungos reglamentus ir Elektros energijos rinkos taisykles, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą. Pagal 59 straipsnio 2 dalį tinklų operatoriai prieigą gali riboti tik dėl pajėgumų trūkumo, remdamiesi objektyviais, techniškai ir ekonomiškai pagrįstais kriterijais. Pagal 59 straipsnio 3 dalį kiekvienas rinkos dalyvis atsako už savo sukeltą disbalansą pagal Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalį. Todėl gaminančių vartotojų plėtra negali būti vertinama vien pagal dalyvių skaičių, jeigu jos kaštai ar disbalansai perkeliami kitiems rinkos dalyviams.

Pasekmės

Realistiškas pirmas scenarijus yra tikslinis reguliavimas po Komisijos rinkos tyrimo, jei nustatoma didelė įtaka rinkoje. Toks kelias remtųsi Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 3 dalies etapais ir 67 straipsnio 1 dalies išimtimi dėl kainų reguliavimo. Antras scenarijus yra vartotojų teisių ginčai dėl informavimo, sutarčių sąlygų arba komercinės veiklos. Tokiu atveju praktiškai svarbiausi tampa Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 1–2 dalis ir 10 straipsnis. Trečias scenarijus yra rinkos modelio koregavimas per skaidrias, bendras ir nediskriminacines taisykles. Jis turėtų išlaikyti Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 7 punktų balansą tarp konkurencijos, pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir teisinio tikrumo. Procedūriškai toliau reikėtų laukti Komisijos sprendimo pradėti arba nepradėti rinkos tyrimą, vartotojų ginčų nagrinėjimo veiksmų ir bent 1 mėnesio išankstinio pranešimo, jei buitiniams vartotojams didinamos kainos ar tarifai.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimas inicijuotas reaguojant į elektros rinkos raidą, taikymo praktikoje iškilusias problemas, reguliuotojo ir rinkos dalyvių siūlymus, taip pat vykdant nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos priemones. Siekta patikslinti elektros energetikos, energetikos ir atsinaujinančių išteklių reguliavimą, sukurti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą ir skatinti investicijas į patikimai prieinamą vietinę gamybą, kaupimą bei lanksčią paklausą. Pagrindiniai argumentai buvo rinkos vystymosi poreikiai, sistemos adekvatumas ir ilgalaikis patikimas tiekimas vartotojams; aiškių esminių prieštaravimų pateiktuose dokumentų fragmentuose nematyti.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1525 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 69, 70,…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1222 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, — „LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 69, 70, 71, 72, 74, 75 STRAIPSN…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1315 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo pr — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1881 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 55 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31 IR 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO DEŠIMTUOJU 1 …“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Kauno miesto savivaldybė🕐 2026-08-01 15:07

Pradedamos futbolo ir regbio arenos statybos Aleksote 🔗

Pradedamos futbolo ir regbio arenos statybos Aleksote Paskelbta: 2026-07-30 (Ketvirtadienis) Tris baseinus, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežą ir iki šiol vienintelį aukščiausių standartų stadioną Lietuvoje pastatęs…

🔗 https://www.kaunas.lt/2026/07/30/pradedamos-futbolo-ir-regbio-arenos-s

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas 18 straipsnis (statute)

18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1)…

18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla; 3) statybos inžinierius. 2. Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju. 3. Ypatingojo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo; 2) darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį ypatingojo statinio statybos vadovas ir (ar) ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovai pagrindiniams specialiesiems statybos darbams; 3) privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų; 4) turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą; 5) privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintas ir galiojančias įmonės statybos taisykles vykdomiems darbams atlikti; 6) rangovas, siekiantis turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų veiklos patirtį statybos srityje, kiti rangovai – ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį statybos srityje. Rangovas atitinka veiklos patirties statybos srityje reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 5. Būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 6. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 7. Rangovas privalo: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą; 2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie statybos pradžią ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė); 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; 4) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį; 5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje; 6) įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus; 7) leisti statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus; 8) jeigu vykdant statybos darbus pasitelkiami kiti rangovai (subrangovai), pranešti apie juos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba įrašant į elektroninį statybos darbų žurnalą, jeigu yra jame esančių duomenų sąsajos su Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (vienoje statybvietėje taikomas tik vienas pranešimo būdas). 8. Rangovas turi teisę: 1) konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis; 2) gauti iš statytojo (užsakovo) šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų dokumentus, kuriuos rengia ir išduoda statybos produktų gamintojas pagal šių produktų teikimo Lietuvos Respublikos rinkai ar tiekimo jai reikalavimus nustatančius teisės aktus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą rangos sutarties sąlygoms vykdyti; 3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus statytojo (užsakovo) pareigą paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę. 9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo. Kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo ir vykdo statybą ūkio būdu, jo, kaip statytojo (užsakovo), darbo jėga laikytina jo ir jo artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo jėga. 91. Kai statyba vykdoma rangos būdu, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną už visų statinių statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti šiame įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti šiame straipsnyje nustatytas rangovo pareigas. Jeigu statybos rangos sutartyje nenustatyta kitaip, rangovas (generalinis rangovas) savo prievolėms įvykdyti turi teisę pasitekti kitus rangovus (subrangovus). 10. Rangovas turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. 11. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas 42 straipsnis (statute)

42 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys 1. Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio…

42 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys 1. Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. 2. Draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jų subrangovų civilinę atsakomybę. 3. Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. 4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno statinio projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 5. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais statinio projektuotojo parengto statinio projekto atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 7. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. 8. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). 9. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas (statinio statybos techninės priežiūros rangovas), rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą). 10. Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus. 11. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 12. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 13. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. 14. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas 18 straipsnis (statute)

18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1)…

18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla; 3) statybos inžinierius. 2. Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju. 3. Ypatingojo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo; 2) darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį ypatingojo statinio statybos vadovas ir (ar) ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovai pagrindiniams specialiesiems statybos darbams; 3) privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų; 4) turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą; 5) privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintas ir galiojančias įmonės statybos taisykles vykdomiems darbams atlikti; 6) rangovas, siekiantis turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų veiklos patirtį statybos srityje, kiti rangovai – ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį statybos srityje. Rangovas atitinka veiklos patirties statybos srityje reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras. 5. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. 6. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras. 7. Rangovas privalo: 1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą; 2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė); 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; 4) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį; 5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje; 6) įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus; 7) leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus. 8. Rangovas turi teisę: 1) konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis; 2) gauti iš statytojo (užsakovo) šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų dokumentus, kuriuos rengia ir išduoda statybos produktų gamintojas pagal šių produktų teikimo Lietuvos Respublikos rinkai ar tiekimo jai reikalavimus nustatančius teisės aktus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą rangos sutarties sąlygoms vykdyti; 3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę. 9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. 10. Rangovas turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. 11. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Analizė

savivaldybių infrastruktūros plėtr… 7 straipsnis savivaldybių infrastruktūros plėtr… 8 straipsnis savivaldybių infrastruktūros plėtr… 12 straipsnis

Šiai arenai kritinė riba yra ne mero ar rangovo paskelbta darbų pradžia, o momentas, iki kurio privalėjo būti sutvarkyta infrastruktūros sutartinė grandinė.

Jeigu infrastruktūros plėtra būtina 1000 vietų tribūnoms ir bemaž 185 automobilių vietų srautui aptarnauti, sutartis tampa leidimo teisėtumo prielaida, o ne vėlesniu administraciniu priedu.

Esmė

Aleksoto arenos teisinis mazgas nėra pats sporto objektas, o tai, ar jo naudojimui būtina savivaldybės infrastruktūros plėtra. Tokiu atveju projektas pirmiausia tikrinamas pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 1 straipsnį, 8 straipsnį ir 12 straipsnį, taip pat pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnį. Naujienos faktas siauras: Kaune pradedamas 16 tūkst. kv. m, 28 metrų aukščio A++ klasės futbolo ir regbio arenos projektas Europos pr. 105A sklype. Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 3 dalį sutartis būtina, kai naujam pastatui naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Teisinis vertinimas

Arena nėra vien uždaras rangos objektas, nes jos veikimui reikės privažiavimo, stovėjimo, vandens, nuotekų ir galimų ryšių sprendinių. Jeigu šie sprendiniai reiškia savivaldybės infrastruktūros plėtrą, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalauja sutartį sudaryti prieš statybos leidimo išdavimą. - Sutarties šalys pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį: infrastruktūros plėtros organizatorius, iniciatorius, infrastruktūros valdytojas ir, jei reikia, elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojai.

Jei statybą leidžiantis dokumentas privalomas, sutartis sudaroma iki jo išdavimo.
Jei leidimas neprivalomas, bet reikia pranešti apie statybos pradžią, sutartis sudaroma iki pranešimo dienos.
Jei nereikia ir pranešimo, sutartis sudaroma iki statybos darbų pradžios. Šiai arenai kritinė riba yra ne mero ar rangovo paskelbta darbų pradžia, o momentas, iki kurio privalėjo būti sutvarkyta infrastruktūros sutartinė grandinė. Jeigu infrastruktūros plėtra būtina 1000 vietų tribūnoms ir bemaž 185 automobilių vietų srautui aptarnauti, sutartis tampa leidimo teisėtumo prielaida, o ne vėlesniu administraciniu priedu. | Klausimas | Taikoma taisyklė |

Statybos leidimas privalomas	Sutartis iki leidimo išdavimo pagal SIPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą
Leidimo nereikia, bet reikia pranešti	Sutartis iki pranešimo pagal SIPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą
Nereikia nei leidimo, nei pranešimo	Sutartis iki darbų pradžios pagal SIPĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą
Programos administravimas	Iki 5 proc. lėšų pagal SIPĮ 12 straipsnio 5 dalį	Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 12 straipsnio 1–4 dalis infrastruktūros plėtra finansuojama per rėmimo programą, kurios lėšos skiriamos prioritetinei ir neprioritetinei infrastruktūrai. Šios lėšos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose, todėl arenos aplinkos infrastruktūra negali būti valdoma kaip neapibrėžtas projekto priedas. Programai administruoti gali būti skiriama iki 5 procentų prioritetinės ir neprioritetinės infrastruktūros plėtros lėšų pagal 12 straipsnio 5 dalį. Vandens, nuotekų ir paviršinių nuotekų infrastruktūra tikrinama atskirai pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Ši norma reikalauja laikytis to įstatymo, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir savivaldybės patvirtinto plėtros plano. Jei tokių objektų statytojas nėra viešasis tiekėjas ar savivaldybės institucija, pagal 16 straipsnio 2 dalį reikalinga trišalė arba daugiašalė savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Rangovo „Infes“ vaidmuo pagal pateiktus šaltinius vertintinas per rangos sutartį, o ne per planavimo kompetenciją. Pagal Statybos finansavimo ir kreditavimo pagrindinių nuostatų 9 punktą neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų investitoriams ir rangovams taikomos sutartyse numatytos sankcijos. Pagal Negamybinės paskirties ir inžinerinės infrastruktūros objektų statybos finansavimo laikinosios tvarkos 4 punktą sutartinė kaina nustatoma konkurso ar derybų būdu, o dėl objektyvių priežasčių pakitus kainoms tikslinama pagal rangos sutartį.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis jau sudaryta, todėl rangovas gali pereiti nuo griovimo ir paruošiamųjų darbų prie darbo projekto bei statybvietės įrengimo. Antras scenarijus: jei infrastruktūros sutartis dar nesudaryta, jos sudarymo momentas tampa procedūriniu ribojimu iki leidimo, pranešimo arba faktinės darbų pradžios. - Savivaldybei praktiškai svarbu aiškiai atskirti arenos rangą nuo išorinės infrastruktūros finansavimo.

Rangovui svarbiausia sutartyje apibrėžti darbų sudėtį, kainą, atsiskaitymus ir sankcijas.
Infrastruktūros valdytojams svarbu dalyvauti sutartyje, jei jų tinklai būtini arenai eksploatuoti.
Gyventojams ir naudotojams aktualūs tie sprendiniai, kurie lemia privažiavimą, stovėjimą, nuotekas ir teritorijos veikimą po atidarymo. Jeigu projektui taikomas teritorijų planavimo inicijavimo režimas, įgyvendinimo sutartyje pagal Aprašo 16.2.6 punktą turi būti nurodyta, kas organizuoja projektavimą, rangą, atsiskaitymus ir statybos užbaigimą. Pagal Aprašo 16.2.7 punktą savivaldybės infrastruktūros plėtra turi būti aprašyta įgyvendinimo sutartyje, nurodant, kad ji vykdoma pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą. Toliau procedūriškai lauktinas statybą leidžiančio dokumento, pranešimo apie statybos pradžią arba statybos darbų pradžios etapas, prieš kurį pagal SIPĮ 8 straipsnio 1 dalį turi būti sudaryta reikalinga infrastruktūros plėtros sutartis.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo proje — „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2, 11 1 , 12, 14, 18, 22, 24, 27, 27 1 , 27 2 , 28, 31, 32, 38, 39, 47, 49, 54, 55, 56, 57, 63, 64, 67 STRAIPSNIŲ, 1…“
Komiteto išvada — Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo proje — „Pritarti. Siūloma pakeisti 10 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki s…“
Komiteto išvada — Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo proje — „Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip i…“
Seimo Teisės departamento išvada — Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo proje — „LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS REPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XIII-2895 2, 8, 10 IR 13 ST…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — lsveikata.lt🕐 2026-08-01 15:08

Šalčininkų ligoninė kuria naują veidą: renkasi ne dydį, o kokybę 🔗

Greta Vanagienė 2026-07-30 Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė per trejus metus iš esmės pakeitė požiūrį į rajono gydymo įstaigą. Sujungusi vietos bendruomenės poreikius, racionalų paslaugų planavimą ir šiuolaikinės…

🔗 https://lsveikata.lt/medicinos-lyderiai/salcininku-ligonine-kuria-nauj

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos 1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga): 1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei…

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos 1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga): 1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus (toliau – paslaugos); 2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas. 2. LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo. 3. LNSS veiklos užsakovai – valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosios institucijos, taip pat Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos. 4. Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms. 5. Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 6. Licencijavimas – nustatymas, kad įstaigos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, įstaigos teisės teikti paslaugas pripažinimas ir licencijos išdavimas. 7. Valstybinis medicininis auditas – oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolė ir ekspertizė. 8. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis. 9. Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar valstybinio ir savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai. 10. Akreditavimas – įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas. II skyrius Įstaigų rūšys, jų LICENCIJAVIMO, akreditavimo, registravimo ir veiklos valstybinio reguliavimo pagrindai

• Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio…

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.

• Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)

LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas 1. LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų…

LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas 1. LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. 2. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai. 12 straipsnis. Investicijos sveikatos priežiūrai 1. Investicijomis sveikatos priežiūrai laikoma lėšų naudojimas paslaugų asortimentui plėsti, naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įgyvendinti, sveikatos priežiūros prieinamumui ir kokybei (tinkamumui) gerinti. 2. Investicijų sveikatos priežiūrai ekonominio skatinimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 13 straipsnis. Paslaugų kainų valstybinis reguliavimas 1. LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 2. LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato jų valdymo organai ar savininkai šių įstaigų įstatuose nustatyta tvarka. 14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei: 1) atsisakoma jiems išduoti licenciją; 2) jiems išduota licencija panaikinama; 3) yra Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo; 4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai. 15 straipsnis. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka 1. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas, suderinęs konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus su Sveikatos apsaugos ministerija. 2.

Analizė

sveikatos priežiūros įstaigų įstat… 2 straipsnis sveikatos priežiūros įstaigų įstat… 1 straipsnis#2 sveikatos priežiūros įstaigų įstat…

Šalčininkų ligoninės atvejis nėra įstaigos laisvė „pasirinkti mažiau“, nes kiekvienas atsisakytas ar atkurtas paslaugų blokas turi pereiti licencijos, užsakymo ir savivaldybės tinklo filtrą.

Ligoninei tai svarbu dėl rizikos, kad paslaugų plėtra be licencinės atramos gali tapti ne finansavimo galimybe, o priežiūros problema.

Esmė

Rajono ligoninės „kokybės vietoj dydžio“ kryptis teisiškai reiškia ne rinkodarinį pasirinkimą, o licencijuotos veiklos, savivaldybės tinklo organizavimo ir LNSS paslaugų užsakymo ribų suderinimą. Šalčininkų ligoninė gali siaurinti ar plėsti paslaugų profilį tik tiek, kiek tai dera su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsniu, 39 straipsniu ir sveikatos centro paslaugų organizavimo tvarka. - Naujienos faktas: ligoninė atsisakė dalies stacionarinių paslaugų, atkūrė priėmimo-skubios pagalbos veikimą, stiprina diagnostiką ir planuoja paslaugas pagal vietos poreikį. Tikslus klausimas yra toks: kas turi teisinę kompetenciją spręsti, kokias paslaugas rajono ligoninė realiai teikia, ir kokios ribos taikomos tokiam pertvarkymui. Jis sprendžiamas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnį, nustatantį įstaigų klasifikavimą, valdymą, finansavimą, kontrolę ir pacientų santykius. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ligoninė yra įstaiga tik tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal 2 straipsnio 6 dalį paslaugos yra įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas veiklos rezultatas, o užsakovais gali būti valstybės, savivaldos institucijos ir ligonių kasos.

Teisinis vertinimas

Šalčininkų ligoninės pertvarka pirmiausia vertintina per licencijos ir savivaldybės tinklo organizavimo prizmę, o ne per abstraktų „mažos ligoninės“ statusą. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik gavus licenciją ir įregistravus įstaigą Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Pagal 5 straipsnio 2 dalį licencijas išduoda, sustabdo, atnaujina ir panaikina Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. - Ligoninės teisės:

teikti tik licencijoje apimančias sveikatos priežiūros paslaugas;
organizuoti paslaugų profilį pagal realų poreikį ir turimus išteklius;
siekti finansavimo per paslaugų užsakovus, įskaitant Valstybinę ir teritorines ligonių kasas. - Ligoninės pareigos:
laikytis licencijuojamos veiklos sąlygų;
užtikrinti paslaugų prieinamumą ir kokybę;
turėti teisės aktų reikalavimus atitinkančią struktūrą, personalą ir procesus. Šalčininkų ligoninės atvejis nėra įstaigos laisvė „pasirinkti mažiau“, nes kiekvienas atsisakytas ar atkurtas paslaugų blokas turi pereiti licencijos, užsakymo ir savivaldybės tinklo filtrą. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 10 punktą miestų ar rajonų savivaldybių ligoninės priklauso LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrai, jeigu yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. Pagal 39 straipsnio 3 dalį tokias nomenklatūros įstaigas savivaldybės teritorijoje pagal minimalius išdėstymo ir struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko savivaldos vykdomoji institucija. | Klausimas | Taikoma norma | Praktinė reikšmė |

Paslaugų teisė	Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1–3 dalys	reikia licencijos ir nustatytų dokumentų
Tinklo organizavimas	39 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 3 dalis	sprendžiama pagal savivaldybės teritorijos poreikį
Sveikatos centro modelis	Aprašo 7–8 punktai	reikia savivaldybės tarybos motyvuoto ir pagrįsto sprendimo
Paslaugų užsakymas	2 straipsnio 6 dalis	paslaugos siejamos su užsakovų susitarimu	Sveikatos centro paslaugų organizavimo aprašas savivaldybės vaidmenį dar labiau sukonkretina. Pagal Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo 7 punktą sprendimą dėl tokių paslaugų organizavimo priima savivaldybių tarybos motyvuotu ir pagrįstu sprendimu. Pagal Aprašo 8 punktą, kai paslaugos organizuojamos struktūrinio bendradarbiavimo būdu, jos teikiamos viename juridiniame asmenyje, atitinkančiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio nomenklatūros reikalavimus. LVAT administracinės teisės praktikos biuletenio Nr. 47 3.5.1 punkte aptarta praktika dėl sveikatos centrų steigimo lemia, kad savivaldybė pati sprendžia dėl sveikatos centro steigimo ar veikimo formos. Ta praktika taip pat nurodo, kad privalomas sveikatos centrų steigimas nėra nustatytas, o pertvarka siejama su prieinamumu, pasiekiamumu ir tinklo optimizavimu. Šiai situacijai tai reiškia, kad Šalčininkų ligoninės kryptis gali būti teisėta, jeigu ji paremta paslaugų poreikiu, licencijomis ir savivaldybės sprendimais.

Pasekmės

Praktiškai ligoninės vadovybės strategija turės vertę tik tada, kai administraciniai sprendimai sutaps su licencijuotu paslaugų turiniu. Jeigu ligoninė atkuria skubios pagalbos, laboratorijos, dienos stacionaro ar stebėjimo paslaugas, kiekvienas šių elementų turi tilpti į licencijavimo sąlygas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnį. Jeigu paslaugos keičiamos sveikatos centro modelio kontekste, procedūros ašis bus savivaldybės tarybos motyvuotas ir pagrįstas sprendimas pagal Aprašo 7 punktą. - Realistiški scenarijai:

ligoninė išlaiko rajono savivaldybės ligoninės vaidmenį ir stiprina licencijuotas bazines paslaugas;
savivaldybė renkasi sveikatos centro paslaugų organizavimą struktūriniu arba bendradarbiavimo būdu;
Akreditavimo tarnyba vertina, ar įstaigos veikla atitinka licencijos sąlygas;
ligonių kasos finansavimo prasme vertina tik tokias paslaugas, kurios yra teisėtai organizuotos ir užsakomos. Pacientams tai svarbu dėl paslaugų pasiekiamumo: vietoje dubliuojamų sostinės centrų funkcijų stiprinamos arčiau žmogaus esančios paslaugos. Savivaldybei tai svarbu dėl kompetencijos ribų, nes tinklo organizavimas nėra vien ligoninės vadovo vadybinis sprendimas. Ligoninei tai svarbu dėl rizikos, kad paslaugų plėtra be licencinės atramos gali tapti ne finansavimo galimybe, o priežiūros problema. Toliau procedūriškai reikia laukti konkrečių savivaldybės tarybos sprendimų dėl sveikatos centro paslaugų organizavimo ir Akreditavimo tarnybos veiksmų, jei bus keičiama licencijuojamų paslaugų apimtis.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą rengė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota reforma, dalį pakeitimų skatino Valstybės kontrolės rekomendacijos. Siekta efektyviau panaudoti valstybės ir savivaldybių sveikatos įstaigų potencialą, aiškiau reglamentuoti jų valdymą, stiprinti regioninį paslaugų planavimą ir sudaryti prielaidas įstaigų tinklo optimizavimui. Pagrindiniai argumentai buvo ydinga sutarčių su ligonių kasomis praktika, formalus stebėtojų tarybų vaidmuo ir neaiškus valstybės bei savivaldybių bendro dalyvavimo įstaigose modelis; pateiktuose fragmentuose aiškių prieštaravimų nematyti.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 992 Nutarimo projektas Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 straipsnio pakeitimo — „LIETUVOS RESPUBLIKOS sveikatos draudimo įstatymo nr. I-1343 26 straipsnio PAKEITIMO įstatymO IR lietuvos respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nr. I-1367 11 s…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 95 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo — „Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo NR. I-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR JO LYDIMŲJŲ ĮSATYMŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 2031 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 27, 30, 33 strai — „4. Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnis keičiamas dėl to, kad turėtų būti aišku, kaip bus organizuojamas (kas organizuos) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikim…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1383 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstaty — „Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo NR. I-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR JO LYDIMŲJŲ ĮSATYMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą …“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Teismai.lt🕐 2026-08-01 15:11

2026.07.31 :: LVAT panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta UAB „Tete-a-tete“ kazino ir Lošimų priežiūros tarnybos taikos sutartis 🔗

2026.07.31 LVAT panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta UAB „Tete-a-tete“ kazino ir Lošimų priežiūros tarnybos taikos sutartis Teisė bylą baigti taikos sutartimi: Trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai turi…

🔗 https://www.teismai.lt/lt/lvat-panaikino-nutarti-kuria-buvo-patvirtint

Faktų patikra:

🟡 NepilnaAdministracinių bylų teisenos įstatymas leidžia ginčo šalims bylą baigti taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje.

🟡 NepilnaTeismas gali patvirtinti taikos sutartį tik jei ji neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajam interesui ir nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių.

⚪ NepatikrintaKai administracinėje byloje dalyvauja trečiasis suinteresuotas asmuo, teismas privalo aktyviai išsiaiškinti, ar taikos sutartis nepažeidžia šio asmens teisių ar teisėtų interesų.

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas 17 straipsnis (statute)

Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar)…

Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija taikos sutarties netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. 7. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma. 18 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas 1. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas arba rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija.

• Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas 17 straipsnis (statute)

17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas 1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių…

17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas 1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 3. Ginčo šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija taikos sutarties netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. TAR pastaba. 17straipsnio 6 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 7. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma.

• Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)

5 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija 1. Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus)…

5 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija 1. Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų (toliau – ginčai), kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.

Analizė

ikiteisminio administracinių ginčų… 17 straipsnis ikiteisminio administracinių ginčų… 2 straipsnis#2 ikiteisminio administracinių ginčų…

Baudos panaikinimas be jo interesų patikrinimo paverstų taikos sutartį priemone neutralizuoti ne tik administracinę sankciją, bet ir skundo pagrindu pradėto patikrinimo rezultatą.

Kai 15 000 eurų bauda atsirado iš konkretaus lošėjo skundo, jos panaikinimas taikos sutartimi be šio lošėjo interesų patikros yra ne susitaikymas, o nepatikrintas skundo rezultato panaikinimas.

Esmė

Taikos sutartis administracinėje byloje nėra dviejų šalių procesinis sandoris, kai jos pasekmė ištrina institucijos sprendimą, priimtą pagal trečiojo asmens skundą. Toks susitarimas turi pereiti teismo kontrolę pagal trečiojo asmens teisių filtrą, o ne tik pagal pareiškėjo ir atsakovo valią. Naujienos faktas siauras: LVAT panaikino nutartį, kuria patvirtinta UAB „Tete-a-tete“ kazino ir Lošimų priežiūros tarnybos taikos sutartis dėl 15 000 eurų baudos. Klausimas sprendžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 dalį, 52¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 101 straipsnio 4 punktą, taip pat pagal taikos sutartims keliamą sąlygą nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. - Administracinių ginčų komisijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad taikos sutartis neprieštarautų imperatyvioms normoms, viešajam interesui ir nepažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 17 straipsnio 5 dalis nustato pasekmę: tinkama sutartis patvirtinama ir byla nutraukiama, netinkama netvirtinama.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalis LVAT praktikoje siejama su nutartimi patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bylą.

Teisinis vertinimas

Šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo pašalinis stebėtojas, nes Tarnybos įsakymas kilo iš jo, kaip lošėjo, skundo. Todėl taikos sutartis, kuria Tarnyba sutiko panaikinti savo įsakymą, galėjo paveikti jo procesinį ir materialų interesą dėl skundo rezultato. Baudos panaikinimas be jo interesų patikrinimo paverstų taikos sutartį priemone neutralizuoti ne tik administracinę sankciją, bet ir skundo pagrindu pradėto patikrinimo rezultatą. | Elementas | Reikšmė šiai bylai |

Bauda	15 000 eurų
LVAT nutartis	2026 m. birželio 17 d.
Skundžiamas veiksmas	Tarnybos įsakymo panaikinimas taikos sutartimi
Procesinė pasekmė	Pirmosios instancijos nutartis panaikinta, klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo	Teismo pareigos prieš tvirtinimą buvo konkrečios:

patikrinti, ar sutartis atitinka Administracinių ginčų komisijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies sąlygas;
įvertinti, ar jos dalykas yra to paties pobūdžio kaip skunde pareikšti reikalavimai;
nustatyti, ar sutartis nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teisių ar teisėtų interesų;
prireikus gauti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus ir kitais proceso būdais nustatyti faktines aplinkybes. LVAT praktika byloje eA-734-146/2015 rodo, kad taikos sutartis tvirtinama tik teismui įsitikinus jos atitiktimi imperatyvioms normoms, viešajam interesui ir trečiųjų asmenų teisėms. Byloje A-556-911-14 LVAT taip pat patvirtino sutartį tik konstatavęs, kad ji nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Šios bylos lemia taisyklę šiai situacijai: formalus sutarties pasirašymas negali pakeisti teismo pareigos savarankiškai patikrinti trečiojo asmens padėtį.

Teisinis vertinimas

dalies aštrioji išvada yra tokia: kai 15 000 eurų bauda atsirado iš konkretaus lošėjo skundo, jos panaikinimas taikos sutartimi be šio lošėjo interesų patikros yra ne susitaikymas, o nepatikrintas skundo rezultato panaikinimas. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė būtent šios patikros, todėl nutartis negalėjo būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Pasekmės

Praktiškai byla grįžta ne į sankcijos pagrįstumo galutinį vertinimą, o į ankstesnį procesinį slenkstį: ar taikos sutartis apskritai gali būti patvirtinta. Regionų administracinis teismas turės iš naujo spręsti sutarties tvirtinimo klausimą pagal LVAT nurodytą trečiojo asmens teisių vertinimo standartą. Galimi scenarijai yra trys:

teismas patvirtina taikos sutartį, jeigu nustato, kad trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami;
teismas atsisako ją patvirtinti, jeigu sutartis neatitinka Administracinių ginčų komisijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies logikos;
teismas renka papildomus paaiškinimus, pirmiausia iš trečiojo suinteresuoto asmens, ir tik tada sprendžia dėl tvirtinimo. Tai praktiškai svarbu lošėjui, nes jo skundo pagrindu pradėto patikrinimo rezultatas negali būti panaikintas jam procesiškai nematomu susitarimu. Tai taip pat svarbu priežiūros institucijoms, nes jų taikos sutartys administracinėse bylose turi atlaikyti ne tik viešojo intereso, bet ir konkretaus trečiojo asmens interesų patikrą. Toliau pirmosios instancijos teisme lauktina naujos nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo, priimtinos po trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų įvertinimo.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 11, 12, — „LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 23, 26, 27, 29, 35, 70, 792, 112, 113, 114, 115, 117 IR 156 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETU…“
Seimo Teisės departamento išvada — Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 11, 12, — „XVP-1755 TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr... Pradžia Paieška Paprasta paieška Dokumentų paieška Detali te…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Teisė.pro🕐 2026-08-01 15:12

LRT. Verslas ir Seimo nariai: Inovacijų agentūros pertvarka yra reikalinga 🔗

🔗 https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3007251/verslas-ir-seimo-nariai

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymas 2 straipsnis (statute)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atsakingoji ministerija – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2. Fondo investicijos – Fondo…

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atsakingoji ministerija – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2. Fondo investicijos – Fondo lėšos, naudojamos fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą vykdantiems subjektams (toliau – subjektai) skatinti, taikant skatinamąsias finansines priemones bei dotacijas ir (ar) subsidijas, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo. 3. Fondo valdytojas – finansų įstaiga, kuriai Vyriausybė pavedė vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą ir kuri valdo Fondą. 4. Grąžinamoji subsidija – įgyvendinant atsakingosios ministerijos tvirtinamas priemones subjektams teikiamo finansavimo forma, kai jų projektams įgyvendinti skiriamos finansavimo lėšos, kurias visas arba jų dalį projektų finansavimo sutartyse nustatytomis sąlygomis projektų vykdytojai privalo grąžinti. 5. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija – viešoji įstaiga Inovacijų agentūra. 6. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.

• Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija –…

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija – viešoji įstaiga Inovacijų agentūra.“

• Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 31 d. 2. Lietuvos Respublikos…

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 31 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras iki 2022 m. kovo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Analizė

inovacijų skatinimo fondo įstatymo… 1 straipsnis inovacijų skatinimo fondo įstatymas 2 straipsnis inovacijų skatinimo fondo įstatymo… 2 straipsnis

Pareigybių mažinimas savaime nėra funkcijų panaikinimas, tačiau funkcijų panaikinimas negali būti paslėptas po pareigybių optimizavimo dokumentais.

Valstybė gali efektyvinti savo viešąją įstaigą, bet negali pertvarkos rezultatu ištuštinti įstatymu pavestų funkcijų.

Esmė

Inovacijų agentūros pertvarkos teisėtumas pirmiausia priklauso ne nuo politinio pritarimo, o nuo funkcijų tęstinumo po etatų mažinimo. Valstybė gali efektyvinti savo viešąją įstaigą, bet negali pertvarkos rezultatu ištuštinti įstatymu pavestų funkcijų. Naujienoje minima, kad 2026 m. planuojama mažinti etatus maždaug nuo 350 iki 280 ir peržiūrėti agentūros funkcijas. - Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnį, nes jis Inovacijų agentūrai nustato valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimą.

Taip pat taikytinas Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies apibrėžimas, pagal kurį Inovacijų agentūra yra valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija.
Agentūros kaip viešosios įstaigos savininko valdymui reikšmingas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnis.

Teisinis vertinimas

Pagal Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį agentūra yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį valstybė savininkės teises įgyvendina per vieną Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą. Todėl ministerijos lūkesčiai ir savininko sprendimai yra teisiškai reikšmingi, jei jie nekeičia įstatymu priskirtos kompetencijos. | Dydis | Žinioje nurodyta reikšmė |

Esamas personalas	apie 350 etatų
Planuojamas personalas	apie 280 etatų
Mažinimas	apie 70 etatų
Paliesta dalis	apie penktadalis darbuotojų	Agentūra po pertvarkos privalo vykdyti visas matomas Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies funkcijas.

Tai apima nacionalinių mokslo ir technologijų programų, konkursinių technologijų programų ir inovacinės veiklos skatinimo programų įgyvendinimą. Ji taip pat turi administruoti inovatyvių viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių pirkimų priemones bei teikti metodinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms. Pagal tą pačią normą agentūra teikia finansavimą ūkio subjektams ir įgyvendina mokslo bei verslo bendradarbiavimo priemones. Pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ji teikia administracines paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pareigybių mažinimas savaime nėra funkcijų panaikinimas, tačiau funkcijų panaikinimas negali būti paslėptas po pareigybių optimizavimo dokumentais. Jeigu „menkavertėmis“ vadinamos konsultacijos patenka į įstatymines informavimo, konsultavimo ar administracinių paslaugų funkcijas, jų atsisakyti paprastu vadybiniu sprendimu negalima. Tokia korekcija reikalautų keisti norminį pavedimą arba užtikrinti, kad funkcija būtų atliekama kitu teisėtu organizaciniu būdu. Inovacijų skatinimo fondo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 dalys papildomai susieja agentūrą su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakomybės lauku. Fondo srityje agentūra apibrėžta kaip politiką įgyvendinanti institucija, o atsakingoji ministerija yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tai reiškia, kad steigėjo efektyvumo tikslai turi būti vertinami kartu su fondo, inovacijų ir verslo paramos funkcijų vykdymu. Institucinės sistemos mastu kompetencija nėra vien agentūros ar ministerijos klausimas. Pagal Technologijų ir inovacijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktą Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl sistemos subjektų efektyvinimo ir optimizavimo. Todėl platesnė inovacijų sistemos peržiūra turi aiškų patariamąjį kanalą Vyriausybei, o ne vien vidaus administravimo logiką. Jeigu pertvarka peraugtų į viešosios įstaigos reorganizavimą, būtų taikomas Viešųjų įstaigų įstatymo 25 straipsnis. Tokiu atveju turėtų būti parengtas reorganizavimo sąlygų aprašas, apie jį pranešta Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir jis pateiktas Juridinių asmenų registrui. Dabartinė žinia labiau rodo vidaus struktūros ir etatų pertvarką, nes nekalbama apie jungimą ar skaidymą.

Pasekmės

Praktiškai pirmasis scenarijus yra vidaus pertvarka, kai mažinami etatai, bet išlaikomos visos įstatymuose nurodytos paslaugos ir programos. Antrasis scenarijus yra funkcijų perskirstymas agentūros viduje, ypač konsultavimo, finansavimo ir programų administravimo srityse. Trečiasis scenarijus reikalautų teisėkūros, jeigu būtų siekiama atsisakyti funkcijų, kurios tiesiogiai įrašytos į Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnį ar Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnį. Tai svarbu verslui, nes finansavimo, konsultavimo ir administracinių paslaugų greitis priklausys nuo to, ar mažesnė struktūra išlaikys įstatyminį pajėgumą. Tai svarbu ministerijai, nes savininko teisių įgyvendinimas turi būti pagrįstas ne tik taupymu, bet ir įstatyminių funkcijų vykdymu. Procedūriškai toliau reikia laukti 2026 m. pertvarkos dokumentų: savininko lūkesčių, agentūros struktūros sprendimų ir, jei būtų reorganizavimas, Viešųjų įstaigų įstatymo 25 straipsnyje nurodyto sąlygų aprašo.

Šaltiniai:

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — 15min🕐 2026-08-01 15:13

Po paciento išpuolio prieš Kauno klinikų slaugytoją ministerija paaiškino, kaip turi veikti psichiatrijos skyriai 🔗

Liepos 18 d. Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje fiksuotas agresyvaus paciento išpuolis prieš slaugytoją – teigiama, kad darbuotojai buvo sulaužytas žandikaulis. Policija ėmėsi aplinkybių patikslinimo. Tai iškėlė klausimų dėl nuolatinio…

🔗 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/po-paciento-ispuolio-pri

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas 9 straipsnis (statute)

9 straipsnis. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teisių ribojimai 1. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teisė pasirinkti asmens sveikatos…

9 straipsnis. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teisių ribojimai 1. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teisė pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, asmens sveikatos priežiūros specialistą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas arba jų atsisakyti gali būti ribojama, jeigu yra šiame straipsnyje, šio įstatymo 7 ar 12 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai atliekama teismo psichiatrijos arba teismo psichologijos ekspertizė arba Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, hospitalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai negali pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų, jiems neleidžiama su savimi turėti daiktų, kuriais galima padaryti žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, kuriuos naudojant galima daryti teisės pažeidimus, pakenkti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos būklei arba jo turtiniams ir kitiems teisėtiems interesams. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų, hospitalizuotų psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, draudžiamų turėti daiktų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų, hospitalizuotų psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, draudžiamų turėti daiktų paėmimo iš pacientų, jų saugojimo ir grąžinimo pacientams tvarka nustatoma psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specialiosios psichiatrijos paslaugas, vidaus tvarkos taisyklėse. 3. Hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisės, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti ribojamos, jeigu kyla reali grėsmė, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir (ar) aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisių ribojimai įrašomi į medicinos dokumentus, nurodant jų taikymo trukmę, kuri nustatoma atsižvelgiant į psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos būklę. 4. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų judėjimo laisvė gali būti ribojama taikant fizinio suvaržymo priemones rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis fizinio suvaržymo priemonėmis ar izoliuojant psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą atskiroje patalpoje, jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų pagrindų ir kai pacientas yra hospitalizuotas arba jam teikiama būtinoji pagalba. Fizinio suvaržymo priemones skiria tik gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant – šiuo atveju sprendimą taikyti fizinio suvaržymo priemones tol, kol atvyks gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras arba kol psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras įvertintų jo psichikos būklę, gali priimti psichikos sveikatos slaugytojas ar greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas. Fizinio suvaržymo priemonių taikymo metu turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos, vertinamas jų būtinumas ir jų taikymas nutraukiamas nustačius, kad nebėra jų taikymo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje. Į psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų medicinos dokumentus įrašoma apie psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos būklę, iš kurios nuspręsta, kad yra šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pagrindas taikyti fizinio suvaržymo priemones, taip pat taikomas fizinio suvaržymo priemones ir jų taikymo trukmę. Fizinio suvaržymo priemonės taikomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 5. Fizinio suvaržymo priemonės psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams gali būti taikomos, jeigu kitos priemonės neveiksmingos ar neprieinamos ir yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) siekiant apsaugoti nuo galimos žalos savo sveikatai ar gyvybei patį psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą; 2) siekiant apsaugoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalą, kitus pacientus ir kitus asmenis nuo psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento galimos padaryti žalos jų sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, taip pat nuo galimos padaryti žalos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turtui. 6. Psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, padalinių, kuriuose teikiamos asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ūmių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, patalpose, kuriose gali būti ir kitų pacientų, personalui, pacientams ir kitiems asmenims draudžiama naudotis įrenginiais, kurie turi vaizdo ir (ar) garso įrašymo funkciją, vaizdo ir (ar) garso įrašymo tikslais. Psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo sudaryti sąlygas pacientams pasinaudoti šiais įrenginiais asmeniniais tikslais patalpose, kuriose nėra kitų pacientų, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 7. Vaizdo stebėjimas ir jo įrašymas taikomas visose psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios specialiosios psichiatrijos paslaugas, patalpose (įskaitant priėmimo skyrių, bendrojo naudojimo patalpas ir intensyvaus stebėjimo palatas), išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nurodytas patalpas, kuriose draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą, ir visoje teritorijoje. Hospitalizuojamas pacientas ir (arba) jo atstovas turi būti pasirašytinai supažindinami su tuo, kad psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios specialiosios psichiatrijos paslaugas, patalpose ir teritorijoje yra vykdomas vaizdo stebėjimas ir jo įrašymas. Visose patalpose, kuriose vyksta vaizdo stebėjimas ir jo įrašymas, ir teritorijoje turi būti apie tai informuojantys užrašai. 8. Psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, nenurodytų šio straipsnio 7 dalyje, patalpose, kuriose teikiamos asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ūmių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams (priėmimo ir diagnostikos, ūmių būklių gydymo ir panašiuose skyriuose), siekiant užtikrinti pacientų ir personalo saugumą, gali būti taikomas vaizdo stebėjimas ir jo įrašymas. Hospitalizuojamas pacientas ir (ar) jo atstovas turi būti pasirašytinai supažindinami su tuo, kad psichikos sveikatos priežiūros įstaigos patalpose vykdomas vaizdo stebėjimas ir jo įrašymas. Visose patalpose, kuriose vyksta vaizdo stebėjimas ir jo įrašymas, turi būti apie tai informuojantys užrašai. IV SKYRIUS PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ PACIENTŲ HOSPITALIZAVIMO YPATUMAI

• Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1, 4, 14, 15, 16, 17, 19, 25, 28, 29, 47 straipsnių bei V skyriaus pakeitimo ir X skyriaus pripažin 1 straipsnis (statute)

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį, 8 dalį (dėl savivaldybės psichikos sveikatos komisijos) pripažinti netekusia galios ir visą…

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį, 8 dalį (dėl savivaldybės psichikos sveikatos komisijos) pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Psichikos liga – gydytojo diagnozuotas, psichiatro patvirtintas susirgimas, pagal galiojančią ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms. Psichikos liga negali būti diagnozuojama remiantis politiniais, religiniais, rasiniais motyvais. 2. Pacientas – psichikos ligonis ar kiekvienas kitas asmuo, kuris naudojasi psichikos sveikatos priežiūra. 3. Psichikos ligonis (ligonis) – asmuo, sergąs psichikos liga. 4. Paciento atstovas (atstovas) – atstovas pagal įstatymą, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.744 straipsniu, ar atstovas pagal pavedimą. Atstovą pagal pavedimą pasirenka pacientas. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimai turi būti įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 5. Psichiatrijos įstaiga – sveikatos priežiūros įstaiga (valstybinė ar nevalstybinė), akredituota psichikos sveikatos priežiūrai. Jeigu vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą akredituota tik dalis medicinos pagalbos įstaigos (padalinys), tai ši sąvoka taikoma tik šiam padaliniui. Šiame įstatyme ši sąvoka taikoma ir psichoneurologijos pensionatams. 6. Medicinos etikos komisija – psichiatrijos įstaigoje sudaroma institucija medicinos etikos klausimams spręsti. 7. Psichikos sveikatos centras – savivaldybei priklausanti įstaiga, valstybės akredituota vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą ir teikti socialinę pagalbą psichikos ligoniams bei kitiems asmenims. 8. Psichiatras – gydytojas, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis teisę praktikuoti psichiatrijoje. 9. Psichoterapeutas – asmuo, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis teisę praktikuoti psichoterapijoje. Jeigu psichoterapeutas teikia psichikos ligoniui psichiatrijos pagalbą, jam galioja šio įstatymo reikalavimai. 10. Psichologas – asmuo, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis teisę teikti psichologijos pagalbą psichikos ligoniams. Jeigu psichologas teikia psichikos ligoniui psichologijos pagalbą, jam galioja šio įstatymo IV skyriaus reikalavimai. 11. Slaugos personalas – sveikatos pagalbos įstaigų darbuotojai, slaugantys psichikos ligonius. 12. Psichikos sveikatos priežiūra – specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus standartus. Šios priežiūros tikslas – teikti psichiatrijos pagalbą (diagnozuoti, gydyti sutrikusias žmogaus psichikos funkcijas, laiku perspėti psichikos ligų paūmėjimus), padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti. 13. Hospitalizavimas – asmens paguldymas į psichiatrijos įstaigą. 14. Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.“

• Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas 8 straipsnis (statute)

8 straipsnis. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teisės 1. Jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, hospitalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų…

8 straipsnis. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teisės 1. Jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, hospitalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę: 1) bendrauti su kitais asmenimis (tarp jų ir su kitais pacientais), naudotis interneto prieiga, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis; 2) susitikti su lankytojais, savo atstovu pagal įstatymą arba pagal pavedimą (toliau – atstovas) ir asmeniu, kuris teikia jam pagalbą pagal pagalbos priimti sprendimus sutartį (toliau – pagalbą priimant sprendimus teikiantis asmuo), be pašalinių asmenų; 3) siųsti ir gauti privačius ar viešus pareiškimus, skundus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti kitų asmenų skaitomi ir cenzūruojami; 4) pirkti ir gauti reikalingiausius daiktus, kuriais jie naudosis hospitalizavimo metu; 5) skaityti, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį; 6) kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore; 7) užsiimti jų individualius poreikius atitinkančia veikla, kuri padėtų reabilituotis ir grįžti į visuomenę; 8) pabūti vieni; 9) atlikti religines apeigas. 2. Psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento prašymu privalo padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais ar pagalbą priimant sprendimus teikiančiu asmeniu. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teisių įgyvendinimo tvarka nustatoma psichikos sveikatos priežiūros įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.

Analizė

psichikos sveikatos priežiūros įst… 5 straipsnis psichikos sveikatos priežiūros įst… 9 straipsnis psichikos sveikatos priežiūros įst… 1 straipsnis

Smurto epizodas I1 skyriuje pirmiausia tikrina ne ministerijos komentarą, o įstaigos faktinį paros apsaugos, slaugos ir krizės valdymo režimą.

Jeigu reikalavimas neįvykdytas, trūkumas būtų ne vien vidaus organizavimo klaida, o neatitiktis privalomam psichiatrijos stacionaro paslaugų teikimo standartui.

Esmė

Teisinis klausimas nėra vien apsaugos darbuotojo buvimas skyriuje; jis yra, ar gydymo įstaiga tinkamai suderino paciento priežiūrą, teisių ribojimą ir personalo saugą. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 5, 9, 37 straipsnius, Civilinio kodekso 6.744 straipsnį ir ministro reikalavimų 11 punktą dėl I1 skyriaus apsaugos. Naujienos faktas čia reikšmingas tiek, kiek išpuolis įvyko psichiatrijos stacionare, kuriame galėjo būti taikomas padidinto intensyvumo pagalbos režimas. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 5 straipsnį paslaugas teikia gydytojai psichiatrai, psichikos sveikatos slaugytojai ir kiti specialistai, todėl saugos klausimas nėra atskirtas nuo gydymo organizavimo. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 9 straipsnį paciento pasirinkimai ir daiktų turėjimas gali būti ribojami tik nurodytomis sąlygomis, ypač specialiosios psichiatrijos paslaugose.

Teisinis vertinimas

I1 skyriuje teisėtas saugos standartas yra konkretus: ministro reikalavimų 11 punktas nustato ne mažiau kaip vieną pagalbinį darbuotoją apsaugai visą parą vienam I1 padaliniui. Jei padalinio patalpos yra skirtingais veiklos adresais, toks darbuotojas turi būti užtikrinamas kiekvienu adresu visą parą. | Reikalavimas | Taikomas dydis ar terminas |

I1 padalinio apsauga	Ne mažiau kaip 1 pagalbinis darbuotojas visą parą
I1 patalpos skirtingais adresais	Ne mažiau kaip po 1 darbuotoją kiekvienu adresu visą parą
Priverstinio hospitalizavimo peržiūra	Po 6 mėnesių arba anksčiau, pratęsiant ne daugiau kaip 6 mėnesiams	- Įstaigos pareiga yra turėti apmokytą arba instruktuotą pagalbinį darbuotoją apsaugai, nes ministro reikalavimų 11 punktas sieja šį vaidmenį su agresyvaus ir smurtinio elgesio valdymu.

ASPĮ vadovas pagal ministro reikalavimų 10 punktą nustato papildomo pagalbinio personalo darbo krūvius, įskaitant apsaugą.
Psichikos sveikatos slaugytojas pagal MN 22:2020 12.3.8–12.3.14 punktus turi atpažinti grėsmę, agresyvų ar potencialiai pavojingą pacientą ir spręsti konfliktines situacijas. Smurto epizodas I1 skyriuje pirmiausia tikrina ne ministerijos komentarą, o įstaigos faktinį paros apsaugos, slaugos ir krizės valdymo režimą.

Pacientui net ir po išpuolio išlieka įstatymo saugomos teisės, tačiau Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 9 straipsnis leidžia riboti pasirinkimus ir pavojingus daiktus nustatytomis aplinkybėmis. Jeigu kyla priverstinio gydymo ar hospitalizavimo klausimas, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 37 straipsnis kompetenciją perduoda teismui pagal psichiatrijos įstaigos administracijos teikimą. Teismas tada turi nurodyti konkrečią psichiatrijos įstaigą, hospitalizavimo trukmę ir sveikatos priežiūros sąlygas. Paciento atstovavimo klausimai sprendžiami pagal Civilinio kodekso 6.744 straipsnį, kai pacientas negali protingai vertinti savo interesų. Tokiu atveju pareigos vykdomos įgaliotam asmeniui, sutuoktiniui ar kitam straipsnyje nurodytam artimajam pagal nustatytą eilę.

Pasekmės

Praktinė pasekmė Kauno klinikoms būtų pareiga pagrįsti, ar konkrečiame skyriuje incidento metu buvo įvykdytas ministro reikalavimų 11 punktas. Jeigu reikalavimas įvykdytas, analizė persikelia į slaugos, stebėjimo ir agresyvaus elgesio valdymo veiksmų pakankamumą pagal MN 22:2020 12.3.8–12.3.14 punktus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, trūkumas būtų ne vien vidaus organizavimo klaida, o neatitiktis privalomam psichiatrijos stacionaro paslaugų teikimo standartui. Pacientui ar jo atstovui lieka procesinės priemonės ginčyti sveikatos priežiūros sąlygas pagal pateiktą Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 20 straipsnį. Jie taip pat gali pateikti pasirinkto psichiatro išvadą ir kitus dokumentus pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnį. Ministerijai ši situacija praktiškai svarbi kaip priežiūros ir metodinės pagalbos klausimas, nes šaltiniuose pateiktas 2023 m. įsakymas numato paslaugų atitikties žmogaus teisių standartams vertinimą ir stebėseną. Teisėsaugos kryptis pagal pateiktus šaltinius galima tik „esant pagrindui“, todėl ši analizė jos neišplečia už ministerijos komentare nurodytos ribos. Sekimo taškas: laukti įstaigos administracijos išvados dėl I1 skyriaus paros apsaugos ir, jei bus teikimas dėl priverstinio hospitalizavimo ar gydymo, teismo sprendimo, kuris po 6 mėnesių arba anksčiau turėtų būti peržiūrimas pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 37 straipsnį.

Šaltiniai:

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Verslo žinios🕐 2026-08-01 15:15

Ispanija kritikuoja kai kurių ES šalių „savanaudišką“ reakciją į migrantų atvykimą į Seutą 🔗

Ispanija pasmerkė kai kurių ES šalių „savanaudišką, visuomenę skaldančią ir neteisėtą“ reakciją į maždaug 60.000 migrantų antplūdį iš Maroko į Seutą.

🔗 https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/08/01/ispanija-kritikuoja-kai-ku

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 74 straipsnis (statute)

74 straipsnis. Sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei priėmimas 1. Gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už…

74 straipsnis. Sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei priėmimas 1. Gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 641 straipsnis (statute)

641 straipsnis. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymo tikslais šiame skyriuje Europos Sąjungos valstybėmis narėmis laikomos…

641 straipsnis. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymo tikslais šiame skyriuje Europos Sąjungos valstybėmis narėmis laikomos valstybės, kurioms taikomas šis reglamentas. PIRMASIS SKIRSNIS PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ PATEIKIMAS

• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnis#2 (statute)

4 straipsnis. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė 1. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija…

4 straipsnis. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė 1. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. 2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. II SKYRIUS UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

Analizė

valstybės sienos ir jos apsaugos į… 2 straipsnis valstybės sienos ir jos apsaugos į… 1 straipsnis#2 valstybės sienos ir jos apsaugos į… 30 straipsnis

Seutos krizė nėra teisinis jungiklis, leidžiantis išjungti Ispaniją iš Šengeno; pagal pateiktas Lietuvos normas ji pirmiausia sukelia atsakingos valstybės, grąžinimo ir solidarumo procedūrų klausimus.

Pateikti šaltiniai palaiko kontrolės, grąžinimo ir solidarumo mechanizmus, bet ne kolektyvinį kitos ES valstybės pašalinimą iš Šengeno režimo politiniu pareiškimu.

Esmė

Masinis atvykimas į vieną ES išorės sienos tašką automatiškai neperkelia prieglobsčio nagrinėjimo kitoms valstybėms. Lietuvos teisėje lemiamas ne politinis solidarumo šūkis, o atsakingos valstybės nustatymas pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 72 straipsnį ir perdavimo tvarka pagal 74–76 straipsnius. - Naujienos faktas: Ispanija praneša apie apie 60.000 migrantų atvykimą į Seutą ir kritikuoja kitų ES valstybių reakciją. Klausimas būtų sprendžiamas ir pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 1 straipsnį, nes jis nustato sienos režimą, pasienio kontrolės punktų veiklą ir VSAT funkcijas. Šio įstatymo priedas nurodo, kad įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2016/399, Šengeno sienų kodeksas, todėl Lietuvos sienos režimas susietas su bendromis ES sienų taisyklėmis. Jeigu Lietuvos tarptautinėje sutartyje būtų kitokios nuostatos, taikytinas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 31 straipsnis, suteikiantis pirmenybę tarptautinei sutarčiai.

Teisinis vertinimas

Iš pateiktų normų nematyti pagrindo „laikinai sustabdyti“ valstybės narystę Šengeno erdvėje vien politiniu kitos valstybės pareiškimu. Lietuvos reguliavimas rodo kitą logiką: asmens padėtis nustatoma individualia administracine procedūra, o ne kolektyviniu politiniu priskyrimu. Seutos krizė nėra teisinis jungiklis, leidžiantis išjungti Ispaniją iš Šengeno; pagal pateiktas Lietuvos normas ji pirmiausia sukelia atsakingos valstybės, grąžinimo ir solidarumo procedūrų klausimus. - Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 72 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas per 48 valandas nuo prieglobsčio prašymo pateikimo sprendžia, kuri valstybė atsakinga.

Pagal 72 straipsnio 2 dalį Lietuva humanitariniais pagrindais gali sutikti nagrinėti prašymą, jeigu to prašo ES valstybė narė ir pageidauja prašytojas.
Pagal 72 straipsnio 3 dalį tik nustačius Lietuvos atsakomybę prašymas nagrinėjamas iš esmės.
Pagal 73 straipsnio 2 dalį kita atsakinga ES valstybė reiškia, kad Lietuvoje prašymas iš esmės nenagrinėjamas. | Klausimas | Taikoma norma | Terminas arba veiksmas |

Atsakingos valstybės nustatymas	Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 72 straipsnio 1 dalis	48 valandos nuo prašymo pateikimo
Perdavimas atsakingai ES valstybei	74 straipsnio 1 dalis	Sprendimas po tos valstybės sutikimo
Kelionės dokumentas	75 straipsnis	Laissez-passer vienai kelionei
Nemokamas apgyvendinimas laikinosios apsaugos atveju	94 straipsnio 1 dalies 2 punktas	Ne ilgiau kaip 6 mėnesiai	Jeigu atsakinga valstybė sutinka priimti asmenį, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 74 straipsnio 1 dalis įpareigoja Migracijos departamentą priimti perdavimo sprendimą.

Tą sprendimą pagal 74 straipsnio 2 dalį vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. Perduodamam prieglobsčio prašytojui pagal 75 straipsnį išduodamas kelionės dokumentas, skirtas vienai kelionei į atsakingą ES valstybę narę. Jeigu Lietuva būtų atsakinga už prašymo nagrinėjimą, 76 straipsnio 1–2 dalys nukreiptų į tyrimą dėl 86 ar 87 straipsniuose nustatytų kriterijų ir 88 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas prireikus pagal 76 straipsnio 3 dalį gali pasitelkti specialistus ar ekspertus. Pagal 141 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas ir VSAT turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų. Pagal 141 straipsnio 2 dalies 2 punktą Migracijos departamentas gali reikalauti dokumentų, paaiškinimų, įrodymų ir kviesti asmenis pokalbio. Laikinosios apsaugos atveju 94 straipsnio 1 dalis suteikia asmenims teisę prašyti prieglobsčio, gauti informaciją suprantama kalba, dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą. Ta pati norma numato nemokamą apgyvendinimą valstybės ar savivaldybių įstaigose ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą gyventi užregistravimo. Grąžinimo politika pagal Migracijos politikos gairių 12.5.3.4 punktą turi būti įgyvendinama paisant pagrindinių žmogaus teisių ir suteikiant galimybę išvykti oriai. Migracijos instrumentalizavimas pagal Migracijos politikos gairių 63.2 punktą laikomas reiškiniu, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl valstybė gali vertinti neteisėtą migraciją per saugumo prizmę.

Pasekmės

Praktiškai ši žinia svarbi valstybėms, kurios svarsto ne tik politinę reakciją, bet ir administracinių sprendimų teisėtumą. Pateikti šaltiniai palaiko kontrolės, grąžinimo ir solidarumo mechanizmus, bet ne kolektyvinį kitos ES valstybės pašalinimą iš Šengeno režimo politiniu pareiškimu. - Jeigu asmenys patektų į Lietuvą ir prašytų prieglobsčio, pirmasis dokumentas būtų Migracijos departamento sprendimas pagal 72 straipsnio 1 dalį per 48 valandas.

Jeigu atsakinga būtų kita ES valstybė, lauktinas sprendimas dėl perdavimo pagal 74 straipsnį ir vienkartinis kelionės dokumentas pagal 75 straipsnį.
Jeigu atsakinga būtų Lietuva, prašymas būtų nagrinėjamas iš esmės pagal 76 straipsnį.
Jeigu būtų taikoma laikinoji apsauga, praktinės pasekmės būtų teisė į informaciją, darbą ir iki 6 mėnesių nemokamą apgyvendinimą pagal 94 straipsnį. Toliau procedūriškai lauktinas atsakingos valstybės nustatymo sprendimas per 48 valandas nuo konkretaus prieglobsčio prašymo pateikimo, o po kitos ES valstybės sutikimo – perdavimo sprendimas ir Laissez-passer.

Šaltiniai:

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — kauno.diena.lt🕐 2026-08-01 15:17

Kauno prokuroras Bagdonavičiaus stos prieš teismą 🔗

Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusio asmens pranešimą apie šių metų birželio 27 dieną J. Bagdonavičiaus namuose įvykusį konfliktą. Dėl šio įvykio Generalinėje prokuratūroje taip pat buvo pradėtas…

🔗 https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/kauno

Faktų patikra:

✅ PatvirtintaNežymus šeimos nario sveikatos sutrikdymas yra baudžiamas pagal Lietuvos teisę

✅ PatvirtintaGrasinimas nužudyti yra baudžiamas pagal Lietuvos teisę

🟡 NepilnaProkuroras gali būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų dėl šių nusikaltimų

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37-5, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 s 23 straipsnis (statute)

23 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka 1. Prokuroras nuo pareigų…

23 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka 1. Prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai: 1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (šiuo atveju prokuroras nušalinamas likusiam tos dienos darbo laikui); 2) atsisako pasitikrinti sveikatą šiame Įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol pasitikrins sveikatą). 2. Prokuroras nuo pareigų gali būti nušalintas, kai yra pagrindas manyti, kad jis: 1) padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo); 2) padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą (šiuo atveju prokuroras nušalinamas iki galutinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje). 3. Prokuroras nuo pareigų nušalinamas generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) arba jo pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu. 4. Iš prokuroro, nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir procesiniai dokumentai. 5. Už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį prokurorui darbo užmokestis nemokamas. 6. Prokuroras, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus nušalinimą lėmusioms aplinkybėms, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo grąžinimo į pareigas jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu prokurorui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.“

• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas 43 straipsnis (statute)

43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka 1. Prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai: 1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių…

• Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymas 43 straipsnis (statute)

43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka 1. Prokuroras gali būti nušalintas nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo…

43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka 1. Prokuroras gali būti nušalintas nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių. 2. Prokurorą nuo pareigų nušalina generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje. 3. Iš prokuroro, nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai. 4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas. 5. Kai nuo pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena. 6. Nepagrįstai nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. aštuntasis skirsnis prokuroro Atleidimas iš tarnybos

Analizė

BK 140 straipsnis BK 401 straipsnis BK 138 straipsnis

Smūgiai šeimos nariui ir byla teisme prokuroro tarnyboje nėra reputacinis fonas; pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnį tai gali būti savarankiškas prokuroro vardą žeminantis poelgis.

Pateiktos normos rodo, kad pagrindinis kvalifikavimo skirtumas priklauso nuo padarinių sunkumo, o ne vien nuo smūgių skaičiaus.

Esmė

Ši byla nėra vien smurto artimoje aplinkoje procesas: ji patikrina, ar prokuroro privatus smurtinis elgesys kartu tampa tarnybinės atsakomybės pagrindu. Teisinis klausimas dvejopas: ar 2026 m. birželio 27 d. smūgiai žmonai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį arba 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir ar tai leidžia taikyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 40 ir 43 straipsnius. Faktinė žinia reikšminga tiek dėl artimo šeimos ryšio, tiek dėl kaltinamojo pareigų: prokuroras kaltinamas neblaivus sudavęs ne mažiau kaip penkis smūgius žmonai ir grasinęs ją nužudyti. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsakomybė griežtėja, kai fizinis skausmas arba nežymus sužalojimas padaromas šeimos nariui. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą byla galėtų būti vertinama griežčiau, jeigu sužalojimas būtų nesunkus ir padarytas šeimos nariui.

Teisinis vertinimas

Pateiktos normos rodo, kad pagrindinis kvalifikavimo skirtumas priklauso nuo padarinių sunkumo, o ne vien nuo smūgių skaičiaus. Dėl pranešimo apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimą Lietuvoje patvirtinimo 33 punktas nurodo, kad nežymus sveikatos sutrikdymas siejamas su ne ilgesniu kaip 10 dienų sutrikdymu arba 5 procentų darbingumo praradimu. Jeigu padariniai lieka šiame lygyje, šeimos nario statusas perkelia veiką į BK 140 straipsnio 2 dalį, kur maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jeigu nustatomas ilgas sirgimas arba nedidelės dalies darbingumo praradimas, taikymo ašis pasislenka į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų. | Norma | Taikymo riba | Maksimali sankcija |

BK 140 straipsnio 2 dalis	fizinis skausmas arba nežymus sužalojimas šeimos nariui	laisvės atėmimas iki 2 metų
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas	nesunkus sužalojimas šeimos nariui	laisvės atėmimas iki 5 metų
Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalis	įstatymo pažeidimas, tarnybinis nusižengimas arba prokuroro vardą žeminantis poelgis	pastaba, papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas arba atleidimas	- Nukentėjusiosios pranešimas atitinka BK 140 straipsnio 4 dalyje nurodytą proceso pradžios pagrindą, o smurto artimoje aplinkoje požymiai savarankiškai leidžia pradėti tyrimą.

Kaltinamasis turi teisę teikti daiktus ir dokumentus pagal Baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsnį, o ši teisė priklauso ir nukentėjusiajai bei gynėjui.
Gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalį privalomas tik konkrečiai išvardytais atvejais, tačiau teismas gali jį pripažinti būtinu pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį.
Neatvykimas ar teisėtų nurodymų nevykdymas gali lemti iki 30 MGL baudą pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį, o nutarties apskundimo terminas yra 7 dienos pagal BPK 163 straipsnio 4 dalį. Prokuroro pareigos čia veikia kaip atskiras teisinis sluoksnis, nes baudžiamoji byla nepakeičia tarnybinės atsakomybės procedūros.

Smūgiai šeimos nariui ir byla teisme prokuroro tarnyboje nėra reputacinis fonas; pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnį tai gali būti savarankiškas prokuroro vardą žeminantis poelgis. Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punktas leidžia nušalinti prokurorą, kai yra pagrindas manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tokiu atveju nušalinimas gali trukti iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje, o pagal 43 straipsnio 5 dalį už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas. - Pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 3 dalį nušalinimas įforminamas generalinio prokuroro arba įgalioto prokuratūros vadovo įsakymu.

Pagal 43 straipsnio 4 dalį iš nušalinto prokuroro nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys, pažymėjimas, ženklas ir procesiniai dokumentai.
Pagal Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, pateiktą šaltinyje [13], galimus prokuroro pažeidimus nagrinėja Etikos komisija.
Pagal Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 39 punktą motyvuotas teikimas gali būti dėl nuobaudos, pažeidimo konstatavimo, papildomo patikrinimo arba procedūros nutraukimo.

Pasekmės

Praktinė eiga priklausys nuo dviejų sprendimų grandinių: baudžiamosios bylos teisme ir tarnybinio vertinimo prokuratūroje. Baudžiamojoje byloje teismas pirmiausia vertins smūgių faktą, kaltės pripažinimą, nukentėjusiosios statusą ir sveikatos sutrikdymo lygį. Tarnybinėje byloje lemiamas klausimas bus ne vien nuteisimas, bet ir tai, ar elgesys diskredituoja prokuratūros autoritetą pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Realistiški scenarijai yra trys.

Jeigu padariniai kvalifikuojami kaip fizinis skausmas arba nežymus sutrikdymas, teismas bylą sprendžia BK 140 straipsnio 2 dalies rėmuose.
Jeigu nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teisinė rizika išauga iki BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos.
Jeigu tarnybinis patikrinimas konstatuoja prokuroro vardą žeminantį poelgį, galima griežčiausia nuobauda pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą – atleidimas iš tarnybos. Tai praktiškai svarbu nukentėjusiajai, nes bylos kvalifikavimas lemia sankcijos ribas ir proceso intensyvumą.

Tai svarbu prokuratūrai, nes nušalinimas pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnį apsaugo procesinių dokumentų, tarnybinio statuso ir institucijos pasitikėjimo režimą iki sprendimo. Kitas procedūrinis sekimo taškas yra Kauno apygardos teismo veiksmai byloje: laukti teismo posėdžio paskyrimo ir galutinio procesinio sprendimo, nuo kurio priklausys nušalinimo pabaiga pagal Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1212 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeks — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 7, 213, 217, 218, 224 1 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITI…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1717 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 2, 28, 31, 33, 39, 40, 42, 49, 52 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 2, 28, 31, 33, 39, 40, 42, 49, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO 2 PRIEDU IR 35 STRAIPSNIO P…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS aiškinamasis raštas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4, 42, 50, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 579 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 ir 409 straipsnių pakeitimo įstaty — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 140 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCE…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — 15min.lt🕐 2026-08-01 15:19

Neteisėtai moters laikomas šautuvas tapo pavojingu žaislu jos paauglio sūnaus rankose 🔗

Šilalės rajono gyventojai teks teisėsaugai paaiškinti, kam jai buvo reikalingas neteisėtai laikytas šaunamasi ginklas. Jis pateko į moters nepilnamečio sūnaus rankas. Tauragės apskrities VPK pradėtas ikiteisminis dėl neteisėto disponavimo…

🔗 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/neteiseta

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 253 straipsnis (statute)

253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo…

253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 255 straipsnis (statute)

255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo…

255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2532 straipsnis (statute)

2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip…

2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas 1. Tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas panaudojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.

Analizė

BK 253 straipsnis BK 255 straipsnis BK 254 straipsnis

C kategorijos ginklas namuose be leidimo nėra buities daiktas su bloga pabaiga, o baudžiamosios teisės reguliuojamas pavojingas disponavimo objektas.

Tačiau baudžiamoji atsakomybė šioje žinioje kyla pirmiausia ne už prastą saugojimą, o už patį neteisėtą laikymą be leidimo.

Esmė

Šios bylos branduolys nėra paauglio susižalojimas, o tai, ar motinos faktinis šautuvo laikymas be leidimo užpildo neteisėto disponavimo sudėtį. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Naujienos faktas teisiškai reikšmingas tiek, kiek balistikos išvada šautuvą „B3-3“ priskyrė C kategorijai. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ginklus leidžiama laikyti tik turint licenciją arba leidimą juos nešiotis ar laikyti, o D kategorijos išimtis šiam atvejui netinka. C kategorijos ginklas namuose be leidimo nėra buities daiktas su bloga pabaiga, o baudžiamosios teisės reguliuojamas pavojingas disponavimo objektas.

Teisinis vertinimas

Pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį baudžiama ne tik už ginklo panaudojimą, bet ir už jo laikymą neturint leidimo. Todėl kaltinimo ašis būtų leidimo nebuvimas, ginklo priskyrimas šaunamajam C kategorijos ginklui ir faktinis jo buvimas moters žinioje. - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato leidimo arba licencijos būtinybę ginklui laikyti.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis įpareigoja savininkus ir naudotojus užtikrinti ginklų ir šaudmenų saugojimą.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas reikalauja įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią laikymo vietą.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja teisėsaugos pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus ir leidimą. Šaltiniuose esantis Baudžiamojo kodekso 255 straipsnis šiai moteriai būtų netikslus kvalifikavimo centras, nes jis kalba apie teisėtai turimo ginklo laikymo taisyklių pažeidimą. Čia leidimas laikyti ginklą nebuvo išduotas, todėl pradinė norma yra Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis, o ne taisyklių pažeidimas dėl neatsargumo pagal 255 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojo kodekso 254 straipsnis taip pat tiesiogiai netinka, nes pateikti faktai nekalba apie šautuvo pagrobimą. Baudžiamojo kodekso 258 straipsnis atkrenta, nes balistikos išvada nurodo šaunamąjį C kategorijos ginklą, o ne nešaunamąjį ginklą. | Norma | Taikymo riba | Sankcija ar terminas |

BK 253 straipsnio 1 dalis	Vienas šaunamasis ginklas be leidimo	Bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų
BK 253 straipsnio 2 dalis	Ne mažiau kaip 3 šaunamieji ginklai arba didelis kiekis pavojingų objektų	Laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų
GŠKĮ 32 straipsnio 2 dalis	Leidimas nešiotis ar laikyti ginklus	Išduodamas 5 metams	Paauglio susižalojimas didina faktinį pavojingumo vaizdą, bet pagal pateiktas normas jis nėra būtinas BK 253 straipsnio 1 dalies požymis. Jei tyrimas remsis tik vienu rastu šautuvu, BK 253 straipsnio 2 dalies griežtesnė riba nepasiekiama, nes joje reikalaujama ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų arba kito kvalifikuojančio kiekio. Nepilnamečio priėjimas prie šautuvo papildomai rodo, kad nebuvo įvykdyta saugojimo pareiga pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį. Tačiau baudžiamoji atsakomybė šioje žinioje kyla pirmiausia ne už prastą saugojimą, o už patį neteisėtą laikymą be leidimo. C kategorijos režimas nėra laisva civilinė apyvarta: pagal koncepcijos nuostatą B ir C kategorijų ginklus fiziniai asmenys gali įsigyti tik turėdami valstybės institucijų išduotus leidimus. Policijos taisyklėse nurodyta, kad C kategorijos ginklai iš prekybininkų įsigyjami pateikus neterminuotą leidimą laikyti arba nešiotis ginklus ir asmens tapatybės dokumentą. Paveldėtas ar užsienyje įsigytas C kategorijos ginklas registruojamas teritorinėje policijos įstaigoje pateikus prašymą, asmens dokumentą, ginklą ir įsigijimo ar gabenimo dokumentus. Naujienoje nė vienas iš šių teisėto kelio elementų nepaminėtas, o priešingai nurodyta, kad leidimas moteriai nebuvo išduotas.

Pasekmės

Moteriai realiai gresia BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijų spektras, todėl byla gali baigtis ir ne laisvės atėmimu, jei pakaks švelnesnės bausmės. Vis dėlto viršutinė riba yra laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl tai nėra vien administracinis ginklo registravimo nesusipratimas. Praktinė reikšmė šeimai yra ta, kad susižalojęs nepilnametis tampa ne tik įvykio aplinkybe, bet ir įrodymu, kaip neteisėtai laikytas ginklas buvo prieinamas kitam asmeniui. - Tyrimui lemiami dokumentai bus balistikos eksperto išvada, leidimo nebuvimo duomenys ir šautuvo paėmimo aplinkybės.

Jei paaiškėtų bent trys neteisėtai laikyti šaunamieji ginklai, kvalifikavimo rizika pereitų į BK 253 straipsnio 2 dalies rėžį.
Jei būtų nustatyta tik teisėtai turėto ginklo saugojimo klaida, teisinė kryptis galėtų artėti prie BK 255 straipsnio, bet pateikta žinia rodo priešingą pradinę padėtį. Toliau procedūriškai lauktinas tyrimo sprendimas dėl galutinės kvalifikacijos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paremtas balistikos išvada ir leidimo duomenimis; pateikti šaltiniai konkretų ikiteisminio tyrimo terminą nustato tik leidimų galiojimui, ne tyrimo pabaigai.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 366 Įstatymo projektas Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo Nr. VIII-1968 Lietuvos Respub — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1968 LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 145 STRAIPSN…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 819 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, — „Atkreiptinas dėmesys, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, pagal kurias asmuo laikomas recidyvistu, yra pernelyg plačios. Viena vertus, recidyvo atvejai ga…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1039 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182 — „Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto pakeitimų, susijusių su recidyvo institutu, esmė: 1) pripažįs…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1167 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeks — „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 3 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymų projektų AIŠKIN…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Statybunaujienos.lt🕐 2026-08-01 15:20

Statybunaujienos.lt - Naujas sporto infrastruktūros projektas Kaune: statoma moderni futbolo ir regbio arena 🔗

Naujas sporto infrastruktūros projektas Kaune: statoma moderni futbolo ir regbio arena 2026-07-30 09:10 Kaune pradedamas dar vienas stambus sporto infrastruktūros projektas – Aleksote, Europos pr. 105A, pradedamos universalios futbolo ir…

🔗 https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Naujas-sporto-infrastrukturos

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas 114 straipsnis (statute)

45.1 Statybvietės paruošimas 45100000 3. 45.11 Pastatų nugriovimas, išardymas; grunto pervežimas Ši klasė apima: – pastatų ir kitų statinių…

45.1 Statybvietės paruošimas 45100000 3. 45.11 Pastatų nugriovimas, išardymas; grunto pervežimas Ši klasė apima: – pastatų ir kitų statinių nugriovimą, – statybviečių valymą, – grunto pervežimą: iškasimą, užkasimą, statybvietės išlyginimą, griovių kasimą, akmenų pašalinimą, sprogdinimą ir t. t., – vietovės paruošimą kasybos darbams: nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą. Ši klasė taip pat apima: – statybviečių drenažą, – žemės ir miškų ūkio paskirties naudmenų drenažą. 45110000 4. 45.12 Žvalgomasis gręžimas Ši klasė apima žvalgomąjį gręžimą ir gręžinių atrinkimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms. Ši klasė neapima: – naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimo (žr. 11.20), – vandens gręžinių gręžimo (žr. 45.25), – šachtų įrengimo (žr. 45.25), – naftos ir gamtinių dujų telkinių žvalgymo, geofizinių, geologinių ir seisminių matavimų (žr. 74.20). 45120000 5. 45.2 Pastatų ar jų dalių statyba; civilinė inžinerija 45200000 6. 45.21 Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai Ši klasė apima: – visų rūšių pastatų statybą, civilinės inžinerijos statinių statybą: – tiltus, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms, – ilgų nuotolių vamzdynus ir elektros linijas, – miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas, – papildomus miesto darbus, – surenkamų statinių statymą ir įrengimą statybvietėje. Ši klasė neapima: – paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20), – surenkamų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius), – stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23), – pastatų įrengimo (žr. 45.3), – pastatų apdailos (žr.

• Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas 114 straipsnis (statute)

114 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalį, 100 straipsnio 8 dalį, 101 straipsnio…

114 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalį, 100 straipsnio 8 dalį, 101 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 104 straipsnį ir šio straipsnio 3, 4 ir 7 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio 18 d. 4. Kompetentingos institucijos iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojančias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 6. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 97 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatas. 7. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 38, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“. 8. 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio redakcija: „a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį;“. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.

• Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas 46 straipsnis (statute)

46 straipsnis. Skelbimai apie pirkimo ir projekto konkurso rezultatus 1. Tarptautinio pirkimo atveju perkantysis subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka privalo…

46 straipsnis. Skelbimai apie pirkimo ir projekto konkurso rezultatus 1. Tarptautinio pirkimo atveju perkantysis subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti skelbimą apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus, skelbimą apie pirkimo sutarties keitimą. 2. Skelbimas apie pirkimo sutarties sudarymą, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą atlikus šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutarties sudarymą preliminariosios sutarties pagrindu, ar pirkimo sutarties sudarymą taikant dinaminę pirkimo sistemą gali būti sugrupuojami ir skelbiami ne vėliau kaip per 30 dienų ketvirčiui pasibaigus. 3. Jeigu reguliariu orientaciniu skelbimu tiekėjai buvo kviečiami dalyvauti pirkime, kaip nustatyta šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje, ir perkantysis subjektas per jo galiojimo laikotarpį nusprendė nebesudaryti kitų pirkimo sutarčių, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą. 4. Skelbimas apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimą skelbiamas šio įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sutarties pakeitimo. 5. Skelbimuose apie pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus neskelbiama informacija, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 6. Skelbime apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimo sutarties sudarymą informacija apie paslaugų pobūdį ir apimtį gali būti pateikiama glaustai: 1) pažymint, kad tai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, kai pirkimas atliktas neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 2) pakartojant skelbime apie pirkimą ar kitame pirkimo dokumente, kuriuo buvo kviečiama dalyvauti pirkime, nurodytą atitinkamą informaciją. 7. Skelbimuose pateikta informacija, pažymėta kaip ne vieša, skelbiama supaprastinta forma statistikos tikslais.

Analizė

statybos įstatymas 24 straipsnis statybos įstatymas 42 straipsnis statybos įstatymas 521 straipsnis

Sporto arena čia nėra vien rangos objektas: ji patenka į viešojo intereso lauką, nes plėtojama savivaldybės socialinė infrastruktūra.

Šioje byloje rangovo pajėgumas turi būti tikrinamas ne pagal pranešimo toną, o pagal statinio kategoriją, leidimo apimtį ir privalomojo draudimo grandinę.

Esmė

Sporto arena čia nėra vien rangos objektas: ji patenka į viešojo intereso lauką, nes plėtojama savivaldybės socialinė infrastruktūra. Teisinis klausimas yra ne ar Kaunas gali statyti areną, o ar statytojas, projektuotojas ir rangovas teisingai pereina nuo projektinių pasiūlymų prie leidžiamo ir vykdomo statybos proceso. Žinia aktuali dėl Europos pr. 105A pradedamos futbolo ir regbio arenos, kurios rangovu po viešo konkurso nurodyta UAB „Infes“. - Statinio projektavimo pagrindas vertinamas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį.

Rangovo teisė vykdyti darbus vertinama pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 1–2 dalis.
Privalomasis draudimas taikomas pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1–2 dalis.
Viešasis interesas siejamas su Statybos įstatymo 52¹ straipsnio 2, 3, 5, 7 ir 8 punktais.
Darbų pirkimo objektas pagal pateiktus šaltinius patenka į statybos darbų grupes, aprašytas Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 107 straipsnyje.

Teisinis vertinimas

Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas privalomas, kai reikia statybą leidžiančio dokumento. Todėl projektiniai pasiūlymai nėra galutinis statybos pagrindas, jeigu pagal taikomą režimą būtinas statinio projektas ir leidimas. Darbo projekto rengimas, minimas žinioje, turi remtis privalomaisiais projekto rengimo dokumentais. Į juos pagal tą pačią normą patenka atrankos išvada, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, kai tokios procedūros turi būti atliktos. - Statytojo grandinė turi užtikrinti projekto parengimą ir leidimo pagrindą pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį.

Projektuotojas atsako už projekto sprendinius, o jo civilinė atsakomybė draudžiama pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1–2 dalis.
Rangovas gali vykdyti darbus tik turėdamas teisę verstis tokia veikla pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.
Jei statinys priskirtinas ypatingiesiems, rangovu gali būti tik atestuotas juridinis asmuo pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. 28 metrų, trijų aukštų su rūsiu ir apie 16 tūkst. kv. metrų arena nėra smulkus objektas, todėl teisinių rizikų centras persikelia į leidimo, draudimo ir kvalifikacijos patikrą. Šioje byloje rangovo pajėgumas turi būti tikrinamas ne pagal pranešimo toną, o pagal statinio kategoriją, leidimo apimtį ir privalomojo draudimo grandinę. | Rodiklis | Reikšmė pagal žinią |

Sklypo plotas	3,23 ha
Pastato aukštis	28 m
Bendras plotas	apie 16 000 kv. m
Aikštė	105 x 68 m
Tribūnos	1 000 vietų
Automobilių aikštelė	beveik 185 vietos	Statybvietės parengimas ir apleistų statinių griovimas pagal pateiktą pirkimų klasifikaciją nėra pašalinis veiksmas. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 107 straipsnyje nurodyta klasė 45.11 apima pastatų ir kitų statinių nugriovimą, statybviečių valymą ir grunto pervežimą. Ta pati klasifikacija 45.21 apima visų rūšių pastatų statybą ir civilinės inžinerijos darbus. Dėl to viešojo konkurso objektas teisiškai gali aprėpti tiek parengiamuosius, tiek pagrindinius statybos darbus, jeigu taip suformuotas pirkimas. STR 1.06.01:2016 5 punktas rodo, kad statybos darbų pradžiai reikšmingi ne vien rangos sutartis ir aikštelės aptvėrimas. Reikalingas statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas, priedai, prisijungimo sąlygos, specialieji reikalavimai ir statybos darbų žurnalas. STR 1.06.01:2016 36 punktas papildomai sieja statybvietę su esamų statinių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, paveldo, želdinių ir aplinkos apsaugos dokumentais. Tai ypač aktualu, nes žinioje numatytas apleistų statinių griovimas iki aktyvių arenos statybos darbų.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus yra sklandus: rangovas perima statybvietę, parengiamieji darbai kvalifikuojami kaip statybvietės paruošimas, o darbo projektas suvedamas su leidimo ir draudimo dokumentais. Tada rugpjūčio pradžioje prasidedantys aktyvūs darbai tampa statybos proceso etapu, o ne savarankišku teisiniu lūžiu. Antrasis scenarijus priklausytų nuo projekto ar statybvietės dokumentų trūkumų. Tokiu atveju rizika kristų ant statytojo, projektuotojo, techninės priežiūros ir rangovo, nes Statybos įstatymo 42 straipsnis privalomąjį draudimą sieja su kelių dalyvių civiline atsakomybe. Praktinė reikšmė savivaldybei yra biudžeto ir terminų kontrolė, rangovui – teisė tęsti darbus, o tretiesiems asmenims – žalos atlyginimo kanalas. Trečiasis scenarijus susijęs su viešuoju interesu. Pagal Statybos įstatymo 52¹ straipsnį čia aktualūs savivaldybės žemės naudojimas, socialinės infrastruktūros plėtra, visuomenės dalyvavimas, aplinkos prieinamumas ir architektūros kokybė. Todėl ginčas dėl arenos nebūtų vien privatus sutartinis ginčas tarp užsakovo ir rangovo. Toliau procedūriškai lauktini statybvietės perdavimo dokumentai, griovimo ir parengiamųjų darbų eiga, darbo projekto parengimas ir aktyvių darbų pradžia nuo 2026 m. rugpjūčio pradžios.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 11-1, 11-2, 27, 51, 53 straipsnių ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo, Įstatymo pap — „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2, 11 1 , 11 2 , 27, 51, 53 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 2 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 51 1 STRAIPSNIU PROJEKTO A…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 11-1, 12, 14, 18, 22, 24, 27, 27-1, 27-2, 28, 31, 32, 38, 39, 47, 49, 54, 55, — „2), Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 (toliau – SIPĮ) 2, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įsta…“
Komiteto išvada — Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 11-1, 11-2, 27, 51, 53 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 — „Projekto 5 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies sąlyga „statomi nauji pastatai“ patikslintina atsižvelgiant į tai, kad lieka neaišku, kokių pastat…“
Seimo Teisės departamento išvada — Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 11-1, 11-2, 27, 51, 53 straipsnių ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo, Įstatymo pap — „LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2, 11 1 , 11 2 , 27, 51, 53 STRAIPSNIŲ IR ĮSTAT…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

📄 Originalas — Lietuvos Respublikos prokuratūra🕐 2026-08-01 15:22

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis 🔗

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis Siekiant nustatyti tikslias įvykio, kai Kauno klinikose š. m. liepos mėn. pabaigoje mirė kūdikis, aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas…

🔗 https://prokuraturos.lt/lt/pradetas-ikiteisminis-tyrimas-del-itariamo-

Faktų patikra:

🟡 NepilnaBaudžiamojo kodekso 163 straipsnis numatytą nusikalstamą veika - piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ar pareigomis

🔍 Teisinis pagrindas:

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 163 straipsnis (statute)

163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar…

163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 31 straipsnis (statute)

31 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai…

31 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 2. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 3. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis: 1) kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą; 2) kad būtų sudarytos sąlygos vaikui iki 16 metų mokytis, parinkti dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programą savo vaikui iki 14 metų; 3) kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę; 4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 4. Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos išlieka, kai vaiką laikinai prižiūri kiti asmenys šio įstatymo 364 straipsnyje nustatytais atvejais. 5. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių. 6. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių jie neišsprendžia bendru sutarimu, pirmiausia turi spręsti pasinaudodami savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu kyla teisinis ginčas dėl vaiko tarp vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, tokį ginčą jie privalo siekti išspręsti pasinaudodami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) numatytu valstybės užtikrinamu neteisminiu taikinamuoju tarpininkavimu. 7. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, vadovaujasi tuo, kas vaikui yra geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgę, įvertindami vaiko amžių ir brandą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 8. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti. 9. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. 10. Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 147-1, 151-1, 189, 214, 218, 224-1 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (statute)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. lapkričio 5 d. Nr…

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. lapkričio 5 d. Nr. XIII-3350 Vilnius 1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar kitaip itin žiauriai elgiantis arba tyčiojantis iš jo;“. 2. Papildyti 60 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511, 1521, 153, 162 straipsniuose, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas padarė nukentėjusio nepilnamečio artimasis giminaitis, šeimos narys ar kartu gyvenantis asmuo.“ 2 straipsnis. 1471 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 1471 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos.“ 2. Buvusią 1471 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 3. Pakeisti 1471 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 3 straipsnis. 1511 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 1511 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ 2. Papildyti 1511 straipsnį nauja 4 dalimi: „4.

Analizė

BK 163 straipsnis vaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 31 straipsnis vaiko teisių apsaugos pagrindų įst… 56 straipsnis

Šioje byloje teisinė ašis paprasta: ne mirtis pati kriminalizuoja tėvų elgesį, o tai, ar delsimas buvo žiaurus pareigos rūpintis vaiko sveikata išdavimas.

Baudžiamoji riba čia priklausys ne nuo tragiškos baigties savaime, o nuo tėvų pareigos rūpintis vaiko sveikata pažeidimo pobūdžio.

Esmė

Baudžiamoji riba čia priklausys ne nuo tragiškos baigties savaime, o nuo tėvų pareigos rūpintis vaiko sveikata pažeidimo pobūdžio. Tyrimo šerdis bus klausimas, ar delsimas kreiptis medicininės pagalbos prilygo žiauriam elgesiui pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį. Faktinis pagrindas: po kūdikio mirties Kauno klinikose 2026 m. liepos pabaigoje pradėtas tyrimas dėl įtariamo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis. Ginčas bus sprendžiamas taikant:

Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, kuris apima fizinį ar psichinį vaiko gniuždymą, ilgą palikimą be priežiūros ar panašiai žiaurų elgesį.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalis, įtvirtinančias pareigą tinkamai prižiūrėti vaiką ir rūpintis jo sveikata.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalis, nustatančias pranešimo pareigą ir baudžiamosios atsakomybės taikymo tvarką.
Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 ir 5 dalis, pagal kurias vaikų teises užtikrina tėvai, o pažeidimų atveju veikia vaiko teisių institucija ar prokuroras. | Norma | Reikšmė šiai situacijai |

BK 163 straipsnis	Galimos bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų
VTAPĮ 56 straipsnio 1 dalis	Už vaiko teisių pažeidimus galima civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė
VTAPĮ 56 straipsnio 3 dalis	Esant realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei, vaikas nedelsiant paimamas iš atstovų

Teisinis vertinimas

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą tėvų pareiga apima vaiko sveikatą ir saugią aplinką. Dėl to medicininės pagalbos nesuteikimas gali būti vertinamas kaip pareigos rūpintis sveikata pažeidimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį reikia daugiau nei abstraktaus netinkamo rūpinimosi. Veika turi patekti į piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis lauką, įskaitant panašiai žiaurų elgesį su vaiku. Tėvų delsimas kreiptis pagalbos tampa baudžiamai reikšmingas tada, kai jis iš pareigos klaidos pereina į vaikui pavojingą nepriežiūrą. Šioje byloje teisinė ašis paprasta: ne mirtis pati kriminalizuoja tėvų elgesį, o tai, ar delsimas buvo žiaurus pareigos rūpintis vaiko sveikata išdavimas. Institucijų veiksmai dera su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi. Turint pagrįstos informacijos apie galimą vaiko nukentėjimą nuo nusikalstamos veikos, pranešama policijai ir Tarnybai. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 2 dalį vaikas ir kiti asmenys gali kreiptis į vaiko teisių, teisėsaugos ar kitą instituciją. Tokia institucija privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių. Šioje situacijoje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškimas yra procesinio judėjimo pagrindas, bet ne kaltės įrodymas. Jo funkcija yra inicijuoti teisėsaugos patikrinimą, ar faktai atitinka Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio požymius. Pareigos ir kompetencijos pasiskirsto taip:

Tėvai pagal VTAPĮ 31 straipsnio 2 dalį privalo tinkamai prižiūrėti vaiką ir sudaryti sąlygas jam vystytis.
Tėvai pagal VTAPĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi rūpintis vaiko sveikata.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pagal CK 3.163 straipsnio 5 dalį gali imtis priemonių vaikų teisėms užtikrinti.
Prokuroras pagal CK 3.163 straipsnio 5 dalį taip pat gali veikti, kai tėvai pažeidinėja vaikų teises.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: tyrimas surenka duomenis, kad delsimas buvo pareigos rūpintis sveikata pažeidimas, pasiekęs BK 163 straipsnio slenkstį. Tada atsakomybės intervalas apims baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Antras scenarijus: nustatomas vaiko teisių pažeidimas, bet jis nepasiekia baudžiamosios atsakomybės ribos. Tada pagal VTAPĮ 56 straipsnio 1 dalį išlieka civilinės arba administracinės atsakomybės kryptis. Trečias scenarijus: jeigu tiriant paaiškėtų reali grėsmė kitam vaikui, veiktų VTAPĮ 56 straipsnio 3 dalis. Tokiu atveju vaiko teisių institucija arba ji kartu su policija nedelsdama paimtų vaiką ir perduotų globai Civilinio kodekso tvarka. Praktiškai ši byla svarbi tėvams, medikams, vaiko teisių specialistams ir policijai. Ji tikrina ribą tarp šeimos sprendimų autonomijos ir pareigos laiku užtikrinti vaikui būtiną medicininę pagalbą. Toliau procedūriškai lauktina procesinių veiksmų rezultatų: medicininių duomenų, delsimo aplinkybių ir prokuroro sprendimo dėl tyrimo krypties pagal BK 163 straipsnį.

Šaltiniai:

📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus specialistai. Siekta stiprinti vaikų apsaugą nuo smurto, seksualinės prievartos ir išnaudojimo, įgyvendinti ES bei JT rekomendacijas, taip pat techniškai suderinti terminiją su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pateiktuose fragmentuose esminių prieštaravimų nematyti; dalis dokumentų susiję tik netiesiogiai arba techniniu teisinio reguliavimo derinimu.

Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 931 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas dėl patobulinto Lietuvos Respublikos vaiko te — „LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 1, 43 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 57 1 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1191 Nutarimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso k — „LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIO ARBITRAŽO ĮSTATYMO NR. I-1274 9,…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1673 Nutarimo projektas Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 50 straips — „LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskati…“
Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — 1137 Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.16, 3.140, 3.150 straipsnių, Kode — „Atkreipiamas dėmesys, kad partneriai galėtų susitarti ir dėl kitokių paveldėjimo taisyklių, kiek tai leidžia galiojantys teisės aktai. Vaikų apsauga Svarbu atkreipti dėme…“

💬 Klauskite apie tai giliau →

🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.

Atverti žemėlapį →