Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis
Šalys
Byloje C‑310/04
dėl 2004 m. liepos 22 d. pagal EB 230 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo,
Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. Muñoz Pérez, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Balta ir F. Florindo Gijón,
atsakovę,
palaikomą
Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Nolin ir S. Pardo Quintillán, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
įstojusios į bylą šalies,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans (pranešėjas), teisėjai R. Schintgen, R. Silva de Lapuerta, P. Kūris ir G. Arestis,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. sausio 19 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2006 m. kovo 16 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
1Savo ieškiniu Ispanijos Karalystė prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1), IV antraštinės dalies 10a skyrių, įtrauktą 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2004 1 straipsnio 20 punktu (OL L 161, p. 48, toliau – iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1782/2003, o šio reglamento 10a skyrius toliau – nauja pagalbos medvilnei schema).
21980 m. Graikijos Respublikai stojant į Europos Bendrijas, šios valstybės stojimo akto protokolu Nr. 4 dėl medvilnės (OL L 291, 1979, p. 174, toliau – Protokolas Nr. 4) buvo įtvirtinta pagalbos medvilnei schema.
3Pirmą kartą ši schema buvo taikyta 1981 m. derliui, o vėliau buvo išplėsta 1986 m., kai į Europos Bendrijas įstojo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika.
4Pagal Protokolo Nr. 4 2 dalį minėta schema visų pirma skirta remti medvilnės gamybą tuose Bendrijos regionuose, kuriuose ji yra svarbi žemės ūkio ekonomikai, leisti suinteresuotiems gamintojams uždirbti pakankamai pajamų ir stabilizuoti rinką struktūriškai gerinant pasiūlos ir pateikimo į rinką pakopas.
5Protokolo Nr. 4 3 dalies originali redakcija bei 2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1050/2001, šeštą kartą taisančiu pagalbos medvilnei teikimo tvarką, nustatytą Graikijos stojimo akto 4 protokolu (OL L 148, p. 1), pakeista redakcija nustato, kad šiai schemai „priskiriama gamybos pagalba“.
6Protokolo Nr. 4 6 dalis, iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 1050/2001, numato, kad „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia dėl koregavimų, kurių reikia šiuo protokolu nustatytai tvarkai, ir priima bendras taisykles, kuriomis įgyvendinamos šio protokolo nuostatos“.
7Remdamasi minėta 6 dalimi, 2001 m. gegužės 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1051/2001 dėl pagalbos medvilnės gamybai (OL L 148, p. 3).
8Iš šio reglamento 2, 11 ir 12 straipsnių matyti, kad pagalba nevalytos medvilnės gamybai yra lygi skirtumui tarp minėtu reglamentu nustatytos orientacinės kainos už tokią medvilnę ir pasaulinės rinkos kainos ir kad ši pagalba yra sumokama medvilnės valymo įmonėms už nevalytą medvilnę, kurią jos nupirko bent jau už šiuo reglamentu nustatytą minimalią kainą.
9Vykdant bendros žemės ūkio politikos reformą, Taryba priėmė Reglamentą Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles bei tam tikras paramos schemas ūkininkams.
10Siekiant suvienodinti paramos medvilnei, alyvuogių aliejui, žaliaviniam tabakui ir apyniams schemas su paramos kitiems bendros žemės ūkio politikos sektoriams schemomis, Taryba priėmė Reglamentą Nr. 864/2004.
11Reglamento Nr. 864/2004 pirma, antra, penkta, šešta, septinta, dvidešimt antra ir dvidešimt trečia konstatuojamosios dalys nustato:
„1) Tiesioginės paramos augintojams atsiejimas ir vienos išmokos schemos sukūrimas yra svarbūs bendros žemės ūkio politikos reformos elementai, skirti pereiti nuo kainų politikos ir paramos gamybai prie ūkininkų pajamų rėmimo politikos. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nustatė šiuos elementus įvairiems žemės ūkio produktams.
2) Siekiant bendros žemės ūkio politikos reformos pagrindinių uždavinių, parama medvilnei, alyvuogių aliejui, žaliaviniam tabakui ir apyniams turėtų būti iš esmės atsieta ir integruota į vienos išmokos schemą. < ... >
5) Visiškas dabartinės paramos schemos medvilnės sektoriuje integravimas į bendrosios išmokos schemą Bendrijos medvilnės auginimo regionuose sukeltų rimtą šios pramonės sutrikdymo pavojų. Dėl to dalis paramos turėtų ir toliau būti susieta su medvilnės auginimu, kai nustatyto dydžio parama teikiama per išmokas už tam tikrą derlių iš paramos skyrimo reikalavimus atitinkančio hektaro. Jos dydis turėtų būti apskaičiuotas taip, kad būtų užtikrintos ekonominės sąlygos, leidžiančios šį derlių duodančiuose regionuose vystyti medvilnės auginimo pramonę ir neleidžiančios kitų kultūrinių augalų derliui išstumti medvilnės auginimo. Siekiant šio tikslo būtų tikslinga nustatyti, kad bendras paramos vienam hektarui dydis valstybėje narėje sudaro 35% nacionalinės paramos, netiesiogiai suteiktos augintojams.
6) Likusi, netiesiogiai augintojams suteikta nacionalinės paramos dalis, sudaranti 65%, turėtų būti skirta pagal bendrosios išmokos schemą.
7) Dėl susijusių su aplinka priežasčių bei siekiant apriboti medvilne apsėtus plotus kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti nustatytas pagrindinis plotas. Be to, turėtų būti apsiribota tais paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiais plotais, kuriuos patvirtina valstybės narės. < ... >
22) Siekiant atsieti paramą medvilnei ir žaliaviniam tabakui, gali tekti imtis gamybos pertvarkymo priemonių. Papildoma Bendrijos parama tų valstybių narių gamybos regionams, kuriems 2000, 2001 ir 2002 m. buvo teikta Bendrijos parama medvilnei ir žaliaviniam tabakui, turėtų būti užtikrinta perkeliant lėšas iš finansinių prognozių 1 a eilutės į 1 b eilutę. Ši papildoma parama turėtų būti naudojama taip, kaip numatyta 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai.
23) Siekiant ir toliau užtikrinti sklandų pagalbos pajamoms mokėjimą medvilnės, alyvuogių aliejaus ir tabako augintojams, neturėtų būti teikiamas pasiūlymas atidėti šių paramos schemų integravimą į bendrosios išmokos schemą.“
12Reglamentas Nr. 864/2004 į Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinę dalį įtraukė 10a skyrių „Specialiosios išmokos už medvilnę“, kuris apima 110a–110f straipsnius.
13Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 110a–110c straipsnius:
„110 a straipsnis
Taikymo sritis
Parama skiriama ūkininkams, auginantiems medvilnę, klasifikuojamą pagal KN kodą 5201 00, laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų.
1Pagalba skiriama už pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančio medvilnės hektaro plotą. Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis plotas turi būti žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje valstybė narė leidžia auginti medvilnę, apsėtas leidžiamomis medvilnės rūšimis ir esant įprastoms augimo sąlygoms prižiūrimas mažiausiai iki sėklinės atvėrimo.
Tačiau jeigu medvilnė nepasiekia sėklinės atvėrimo stadijos dėl oro sąlygų, kurias valstybė narė laiko išskirtinėmis, visiškai medvilne apsėti plotai laikomi toliau atitinkančiais pagalbos skyrimo reikalavimus, jeigu iki sėklinės atvėrimo stadijos svarstomi plotai nebuvo naudojami kitiems tikslams, išskyrus medvilnės auginimą.
2Valstybės narės nustato 1 dalyje minimą žemę ir rūšis vadovaudamosi išsamiomis taisyklėmis ir sąlygomis, kurios turi būti priimtos 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
1Nustatomi tokie nacionaliniai baziniai plotai:
2Pagalbos suma, skirta pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiam hektarui:
14Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 110d ir 110e straipsniai reglamentuoja patvirtintas tarpšakines organizacijas, sudarytas iš medvilnę auginančių ūkininkų ir mažiausiai vienos medvilnės valymo įmonės, „kurių vienas iš svarbiausių tikslų yra tiekti kokybės reikalavimus atitinkančią nevalytą medvilnę medvilnės valymo įmonei“. Šios tarpšakinės organizacijos gali diferencijuoti daugiausia pusę pagalbos sumos, kurią jų nariai ūkininkai turi teisę gauti pagal jų nustatytą sistemą, kur ypatingas dėmesys skiriamas nevalytos medvilnės kokybei.
15Be to, Reglamentas Nr. 864/2004 į Reglamentą Nr. 1782/2003 įtraukė IVb antraštinę dalį „Lėšų pervedimas“, kuriame, tarp kitų, yra 143d straipsnis „Už gamybos pertvarkymą medvilnės auginimo regionuose pervedamos lėšos“, išdėstytas taip:
„Nuo 2007 biudžetinių metų kiekvienais kalendoriniais metais 22 milijonų EUR suma, susidariusi iš vidutinių išlaidų medvilnei 2000, 2001 ir 2002 m., kaip papildoma Bendrijos parama gali būti skiriama priemonėms medvilnę auginančiuose regionuose pagal kaimo plėtros programą, kuri vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 finansuojama iš EŽŪOGF Garantijų dalies.“
16Galiausiai Reglamentas Nr. 864/2004 į Reglamento Nr. 1782/2003 153 straipsnį įtraukė 4a dalį, panaikinančią Reglamentą Nr. 1051/2001, kuris vis dėlto toliau taikomas 2005–2006 gamybos metams. Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 156 straipsnio 2 dalies g punktą nauja pagalbos medvilnei schema taikoma nuo 2006 m. sausio 1 d. medvilnei, pasėtai po šios datos.
17Ispanijos vyriausybė Teisingumo Teismo prašo:
18Taryba Teisingumo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
19Komisija, kuriai 2004 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimus, Teisingumo Teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
Dėl Tarybos prašymo perduoti bylą Teisingumo Teismui tam, kad ji būtų paskirta nagrinėti didžiajai kolegijai
202006 m. balandžio 5 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje gautu laišku Taryba paprašė perduoti bylą Teisingumo Teismui tam, kad ji būtų paskirta nagrinėti didžiajai kolegijai.
21Šis prašymas buvo pateiktas remiantis Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečiąja pastraipa, nus tatančia, kad Teisingumo Teismas posėdžiauja didžiosios kolegijos sudėtimi, ypač kai to reikalauja bylos šalimi esanti Bendrijų institucija, bei Teisingumo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog bylą sprendžiantis teismas, kuriam byla buvo paskirta, bet kurioje proceso stadijoje gali perduoti bylą Teisingumo Teismui, kad šis iš naujo ją paskirtų didesnio teisėjų skaičiaus sudėties kolegijai.
22Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečioji pastraipa įpareigoja jį posėdžiauti didžiosios kolegijos sudėtimi, ypač kai to reikalauja bylos šalimi esanti Bendrijų institucija, tačiau bylos perdavimas pagal minėto procedūros reglamento 44 straipsnio 4 dalį yra priemonė, dėl kurios bylą sprendžiantis teismas, kuriam byla paskirta, iš esmės sprendžia savo iniciatyva ir nuožiūra.
23Vis dėlto pagal minėto 16 straipsnio trečiąją pastraipą leidžiant pateikti prašymą labai vėlyvoje proceso stadijoje, šiuo atveju pasibaigus žodinei proceso daliai, t. y. pasitarimų stadijoje, atsiranda pavojus, jog procesas labai užsitęs ir todėl kils pasekmių, akivaizdžiai prieštaraujančių gero teisingumo vykdymo reikalavimui, numatančiam, kad kiekvienoje savo nagrinėjamoje byloje Teisingumo Teismas privalo užtikrinti, jog sprendimas bus priimtas per veiksmingą ir per tinkamus terminus vykusį procesą.
24Be to, Teisingumo Teismas mano, kad šiuo atveju jis turi visus duomenis, būtinus sprendimui priimti.
25Todėl Tarybos prašymą reikia atmesti.
26Grįsdama savo ieškinį Ispanijos vyriausybė nurodo keturis ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su Protokolo Nr. 4 pažeidimu, pareigos motyvuoti pažeidimu, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir bendrųjų proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu.
27Savo pirmu ieškinio pagrindu Ispanijos vyriausybė nurodo, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriaus 110b straipsnis tiek, kiek jis nustato vienintelę specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo sąlygą, kad plotas turi būti prižiūrimas mažiausiai iki sėklinių atvėrimo momento, prieštarauja Protokolo Nr. 4 3 daliai, t. y. pirminės Bendrijos teisės nuostatai, o būtent šioje nuostatoje nustatytam reikalavimui, numatyti pagalbos gamybai schemas.
28Minėta vyriausybė iš tiesų teigia, kad Protokolo Nr. 4 3 dalyje esančią „gamybos“ sąvoką reikia suprasti kaip nustatančią sąlygą, jog, norint gauti pagalbą medvilnės gamybai, medvilnė turi būti nuimta.
29Minėto protokolo trečioje konstatuojamojoje dalyje esanti nuoroda į medvilnės, kaip žaliavos, reikšmę turėtų būti suprantama kaip susijusi su nuimta medvilne, nes tik tokia medvilnė gali būti perdirbta pramoniniu būdu.
30Be to, 1987 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 4006/87, iš dalies keičiančio Protokolą Nr. 4 dėl medvilnės (OL L 377, p. 49), 1 straipsniu įtvirtintas patikslinimas, kad minėtas protokolas „(apima) nekarštą ir nešukuotą medvilnę, kurią apibūdina Kombinuotosios nomenklatūros pozicija Nr. 520100“, turėtų prasmę, tik jei „medvilnės“ sąvoka reikštų nuimtą medvilnę, nes būtent tokiomis savybėmis medvilnė pasižymi sėklinių atvėrimo stadijoje.
31Galiausiai pagal bendrąjį teisės principą, kuris yra bendras visoms valstybėms narėms ir įtvirtintas inter alia daugelio šių valstybių civiliniuose kodeksuose, natūralus vaisius, pavyzdžiui, medvilnė, negali būti laikomas produktu iki jo nuėmimo, nes iki tol vaisius atskirai nuo augalo teisiškai neegzistuoja ir todėl laikomas sudėtine paties augalo dalimi.
32Taigi pareiga, kurią iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1782/2003 nustato kaip vienintelę sąlygą norint pasinaudoti nauja pagalbos medvilnei schema, – kad plotas būtų prižiūrimas mažiausiai iki sėklinės atvėrimo momento, skirtingai nei ankstesnių pagalbos schemų atveju, nebereiškia, kad medvilnė turi būti nuimta.
33Reglamento Nr. 864/2004 penktos konstatuojamosios dalies bei iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriaus formuluotės patvirtina, kad nauja pagalba medvilnei yra pagalba medvilnės auginimui, o ne medvilnės gamybai.
34Taip pat studijos įrodo, kad tikėtina, jog įsigaliojus naujai pagalbos medvilnei schemai ūkininkams nebebus naudinga užtikrinti, kad medvilnė taptų minimaliai kokybiška, ir todėl jie nenuims jos derliaus.
35Be to, remiantis pagalbos klasifikacija pagal susitarimą dėl žemės ūkio, esančia 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimo 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1) 1 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka patvirtintame Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 1 A priede (toliau – PPO susitarimas dėl žemės ūkio), nauja pagalbos medvilnei schema būtų perkelta iš „oranžinės kategorijos“ (pagalba gamybai, numatyta šio susitarimo 6 straipsnyje) į „mėlyną kategoriją“ (tiesioginės išmokos pagal produkcijos ribojimo programas, skiriamos nustatytiems rajonams ir produkcijos kiekiui to paties susitarimo 6 straipsnio 5 dalies prasme).
36Tai patvirtina, kad ši nauja schema neteikia jokios reikšmės medvilnės gamybai.
37Todėl minėta schema negalėtų būti laikoma pagalbos gamybai schema Protokolo Nr. 4 3 dalies prasme.
38Taryba teigia, kad nauja pagalbos medvilnei schema visiškai atitinka Protokolą Nr. 4, o būtent jo 3 dalį, nes tai yra būtent pagalbos gamybai schema, netgi jei pagalbos mokėjimo sąlygą dabar sudaro medvilnės priežiūra iki sėklinių atvėrimo stadijos.
39Pirmu savo ieškinio pagrindu Ispanijos vyriausybė nesutinka, kad nauja pagalbos medvilnei schema įtvirtinta nauja sąlyga norint gauti specialiąją išmoką už medvilnę, t. y. kad plotas turi būti prižiūrimas mažiausiai iki sėklinių atvėrimo momento, atitinka Protokolo Nr. 4 3 dalį.
40Akivaizdu, jog ši nauja pagalbos skyrimo sąlyga nereikalauja, kad medvilnė būtų nuimta. Todėl šiuo ieškinio pagrindu iš esmės keliamas klausimas, ar Protokolo Nr. 4 3 dalyje nustatyta pareiga numatyti pagalbos gamybai schemą turi būti suprasta, jog tokia schema turi būtinai susieti pagalbos skyrimą su medvilnės nuėmimu.
41Kaip nurodė Taryba, savo įprastine reikšme gamybos sąvoka suprantama kaip procesas, kurį sudaro keli etapai.
42Šios sąvokos apibrėžimo nėra Protokole Nr. 4, o joks šio akto teksto ar konteksto elementas neparodo, kad šiame protokole gamybos sąvoka turi skirtingą nei įprasta reikšmę.
43Šiuo atžvilgiu medvilnės, kaip žaliavos, svarbos Protokolo Nr. 4 preambulėje paminėjimas nereiškia, kad minėtas protokolas taikomas tik nuimtai medvilnei.
44Vertinant šį paminėjimą atsižvelgiant į visą preambulės, kurios dalis jis yra, kontekstą, jis turi būti suprantamas kaip paprasčiausiai pabrėžiantis, jog dėl medvilnės, kaip žaliavos, svarbos pagalbos medvilnei schema neturėtų būti pakenkta prekybai su trečiosiomis šalimis.
45Pagaliau dėl Reglamento Nr. 4006/87 1 straipsniu įtvirtinto patikslinimo, kad Protokolas Nr. 4 taikomas nekarštai ir nešukuotai medvilnei, kurią apibūdina Kombinuotosios nomenklatūros pozicija Nr. 5201 00, reikia konstatuoti, kad šis patikslinimas visiškai nereiškia, jog Protokolas neapima tokios medvilnės, kokia ji yra sėklinių atvėrimo momentu. Iš tiesų šioje stadijoje, kaip ir vėlesnėje derliaus nuėmimo stadijoje, medvilnė iš esmės yra nekaršta ir nešukuota.
46Be to, gamybos, produkto ir vaisiaus sąvokų reikšmės, kurios galėtų, kaip teigia Ispanijos vyriausybė, išplaukti iš bendrų atitinkamų valstybių narių civilinės teisės apibrėžimų ar net iš pagalbos klasifikacijos pagal PPO sutartį dėl žemės ūkio, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės.
47Todėl Ispanijos vyriausybės palaikomam akivaizdžiai siauram gamybos sąvokos apibrėžimui, pagal kurį ši sąvoka apima tik paskutinį gamybos etapą, t. y. derliaus nuėmimą, negali būti pritarta.
48Be to, įprasta gamybos sąvokos, kuri apima visą gamybos procesą, reikšmė turi būti susieta su Tarybos pagal Protokolo Nr. 4 6 dalį turima didele diskrecija tiek spręsti dėl koregavimų, kurių reikia šiuo protokolu nustatytai schemai, tiek priimti bendras taisykles, kurios būtinos jo nuostatoms įgyvendinti.
49Turėdama tokius plačius įgaliojimus, Taryba gali nustatyti pagalbos medvilnei skyrimo sąlygą, reikalaujančią, kad būtų įvykdytas vienas ar kitas medvilnės auginimo etapas.
50Vis dėlto pasirinkta priemonė turi būti proporcinga Protokolo Nr. 4 2 dalyje apibrėžtiems tikslams. Būtent klausimas, ar šiuo atveju buvo laikytasi šio apribojimo, sudaro Ispanijos vyriausybės nurodyto ketvirto ieškinio pagrindo antrąją dalį.
51Bendrijos teisės aktų leidėjas iš esmės turėjo teisę kaip pagalbos medvilnei skyrimo sąlygą pasirinkti vieną iš auginimo stadijų, šiuo atveju būtent sėklinių atvėrimo momentą, o ne vėlesnį derliaus nuėmimo etapą, kuris turėjo būti įvykdytas ankstesnėse pagalbos schemose.
52Todėl Reglamento Nr. 864/2004 penktoje konstatuojamojoje dalyje bei iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriuje esanti nuoroda į naują pagalbos medvilnei, kaip pagalbos auginimui, schemą visiškai nereiškia, kad ji nėra pagalba medvilnės gamybai Protokolo Nr. 4 3 dalies prasme.
53Iš to reikia padaryti išvadą, kad Protokolo Nr. 4 3 dalyje vartojama pagalbos gamybai sąvoka neprieštarauja nauja pagalbos medvilnei schema įtvirtintai specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo sąlygai, kurios esmė yra reikalavimas, kad plotas būtų prižiūrimas mažiausiai iki sėklinių atvėrimo momento.
54Todėl pirmą ieškinio pagrindą reikia atmesti.
55Antru ieškinio pagrindu Ispanijos vyriausybė tvirtina, kad įtvirtinant naują pagalbos medvilnei schemą nebuvo laikytasi EB 253 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, nes šią schemą nustatantis Reglamentas Nr. 864/2004 niekur nenurodo motyvų, dėl kurių Bendrijos teisės aktų leidėjas nusprendė ankstesnę schemą, numatančią netiesiogines išmokas, kurias gamintojams sumoka medvilnės valymo įmonės už nuimtą medvilnės derlių, pakeisti schema, įtvirtinančia tiesiogines išmokas gamintojams, t. y. pagalbą, kuriai nuo šiol yra taikoma tik viena sąlyga – medvilnės auginimas turi būti prižiūrimas iki sėklinių atvėrimo stadijos.
56Taryba mano, kad buvo laikytasi visuotinai taikomų norminių aktų motyvavimo ribų, kurias įtvirtino Teisingumo Teismo praktika. Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad Reglamentas Nr. 864/2004 pateikia bendrąsias priežastis, dėl kurių Bendrijos teisės aktų leidėjas, remdamasis savo didele diskrecija, nusprendė priimti šiame ieškinyje nurodytas nuostatas. Be to, Bendrijos teisės aktų leidėjas neturėjo paaiškinti, kodėl būtent pagal naują schemą nuo gamybos apimčių neatsietos paramos mokėjimas nebėra susijęs su nuimtos medvilnės kiekiu nei kokybe, bet su atitinkamame plote auginama medvilne.
57Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, kuri priėmė aktą, tai padaryti paskatinusias priežastis, kad suinteresuotieji asmenys žinotų, kodėl priemonė priimta, o Bendrijos teismas galėtų vykdyti jos teisminę kontrolę. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (žr. , pavyzdžiui, 2005 m. liepos 14 d. Sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑26/00, Rink. p. I‑6527, 113 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
58Jei kalbama, kaip šiuo atveju, apie visuotinio taikymo aktą, motyvavimas gali apsiriboti jo priėmimą lėmusia bendra situacija ir juo siekiamais bendrais tikslais (žr., pavyzdžiui, 2005 m. kovo 10 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑342/03, Rink. p. I‑1975, 55 punktą).
59Be to, Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad jei iš bendro pobūdžio akto galima nustatyti institucijos siekiamo tikslo esmę, reikalavimas nurodyti konkrečius skirtingų naudojamų techninių sprendimų motyvus būtų perteklinis (žr., pavyzdžiui, 1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑284/94, Rink. p. I‑7309, 30 punktą).
60Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad Reglamento Nr. 864/2004 preambulėje skaidriai ir aiškiai reziumuojami bendra situacija, dėl kurios Bendrijos teisės aktų leidėjas priėmė šį aktą, ir juo siekiami bendri tikslai.
61Iš tiesų iš minėto reglamento pirmų dviejų konstatuojamųjų dalių matyti, kad šiuo aktu padarytų pakeitimų tikslas suvienodinti bendros žemės ūkio politikos tam tikrų sektorių, tarp jų ir medvilnės, paramos schemas su Reglamentu Nr. 1782/2003 įtvirtintas kitų minėtos politikos sektorių reformos tikslais.
62Antra konstatuojamoji dalis patikslina, kad, remiantis šiais tikslais, atitinkamuose sektoriuose bus pereita nuo kainų politikos ir paramos gamybai prie ūkininkų pajamų rėmimo politikos ir todėl bus atsieta didelė dalis paramos ir ji bus integruota į vienos išmokos schemą.
63Toliau Reglamento Nr. 864/2004 penkta ir šešta konstatuojamosios dalys pateikia priežastis, dėl kurių parama medvilnei nebus visiškai atsieta. Juose taip pat nurodyta, kokiais pagrindais remiantis turi būti nustatytas paramos, kuri turi likti susieta, dydis, kad šis dydis atitinka 35% esamų netiesioginių išmokų sumos ir kad likusi minėtos sumos dalis, sudaranti 65%, turi būti skirta pagal bendrosios išmokos schemą.
64Iš to reikia padaryti išvadą, visos šios konstatuojamosios dalys parodo tikslo, kurio siekė institucija priimdama Reglamentą Nr. 864/2004, tiek, kiek jis įtvirtina naują pagalbos medvilnei schemą, esmę.
65Todėl Bendrijos teisės aktų leidėjas neturėjo papildomai nurodyti konkrečių skirtingų naudojamų techninių sprendimų, pavyzdžiui, specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo priklausomumo nuo medvilnės auginimo mažiausiai iki sėklinių atvėrimo stadijos, motyvų.
66Iš to matyti, kad antrą ieškinio pagrindą taip pat reikia atmesti.
67Ispanijos vyriausybė teigia, kad Reglamentas Nr. 864/2004 tiek, kiek juo įtvirtinama nauja pagalbos medvilnei schema, yra priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais, nes jis buvo priimtas Protokolo Nr. 4 6 dalies pagrindu, tačiau kitu nei joje nurodytas tikslu, ir jo pagrindinis tikslas yra apeiti EB sutartimi nustatytą specifinę minėtame protokole esančių pirminės teisės nuostatų pakeitimo procedūrą.
68Taryba atsako, kad naujos pagalbos medvilnei schemos įtvirtinimas iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 ginčijamomis nuostatomis visiškai atitinka „koregavimų, kurių reikia“ sąvoką, numatytą Protokolo Nr. 4 6 dalyje, todėl net nekyla klausimas dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais.
69Kaip Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, aktas tik tuomet laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, kai remiantis objektyviais, tinkamais ir neprieštaraujančiais duomenimis paaiškėja, kad jis buvo priimtas siekiant tik ar bent iš esmės kitų nei nurodyti tikslų arba siekiant išvengti konkrečiam atvejui Sutartyje specialiai numatytos procedūros (šiuo klausimu, pavyzdžiui, žr. 2005 m. kovo 10 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą 64 punktą ir ten nurodytą teismų praktiką).
70Konstatuotina, kad Ispanijos vyriausybė nepateikė tokių duomenų.
71Dėl Tarybos priimant Reglamentą Nr. 864/2004 siekiamų tikslų, tiek, kiek tai susiję su naujos pagalbos medvilnei schemos įtvirtinimu, joks bylos medžiagos elementas neleidžia patvirtinti, kad Taryba tik siekė ar iš esmės siekė kito, nei nurodyta šio reglamento pirmoje ir antroje konstatuojamosiose dalyse, tikslo, t. y. koreguoti pagalbos medvilnės sektoriuje schemą tam, kad ją suvienodintų su Reglamentu Nr. 1782/2003 jau įtvirtintos kitų bendros žemės ūkio politikos sektorių reformos tikslais.
72Ispanijos vyriausybė taip pat neįrodė, kad Protokolo Nr. 4 6 dalies pagrindu priimdama Reglamentą Nr. 864/2004, Taryba tik siekė ar iš esmės siekė išvengti numatytos pirminės teisės nuostatų peržiūrėjimo procedūros.
73Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad teisinį pagrindą sudaranti Protokolo Nr. 4 6 dalis Tarybai suteikia didelę diskreciją sprendžiant dėl koregavimų, kurių reikia minėtu protokolu numatytai paramos medvilnei schemai.
74Tačiau Ispanijos vyriausybė nepateikia jokių duomenų, galinčių įrodyti, jog iš tiesų Taryba siekė kito, nei imtis tokių koregavimų, tikslo ir todėl Protokolo Nr. 4 6 dalyje numatytos procedūros ėmėsi tam, kad priimtų šiuos koregavimus tik siekdama ar iš esmės siekdama išvengti numatytos pirminės teisės nuostatų peržiūrėjimo procedūros.
75Galiausiai reikia konstatuoti, kad iš Reglamento Nr. 864/2004 penktos konstatuojamosios dalies matyti, kad priimdama šį aktą tiek, kiek jis iš dalies keičia pagalbos medvilnei schemą, Taryba siekė laikytis Protokolo Nr. 4 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. remti medvilnės gamybą tuose Bendrijos regionuose, kuriuose ji yra svarbi žemės ūkio ekonomikai, suinteresuotiems gamintojams leisti uždirbti pakankamai pajamų ir stabilizuoti rinką struktūriškai gerinant pasiūlos ir pateikimo į rinką pakopas.
76Klausimas, ar šio tikslo buvo pasiekta, yra ketvirto ieškinio pagrindo antros dalies, susijusios su proporcingumo principo pažeidimu, esmė. Todėl šio ieškinio pagrindo kontekste jos nagrinėti nereikia.
77Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečią ieškinio pagrindą taip pat reikia atmesti.
Dėl ketvirto ieškinio pagrindo, susijusio su Bendrijos teisės bendrųjų proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu
78Norint išnagrinėti pirmąją dalį dėl proporcingumo principo, pirmiausia reikia išnagrinėti antrąją šio ieškinio pagrindo dalį, susijusią su teisėtų lūkesčių apsaugos principu.
79Ispanijos vyriausybė tvirtina, kad priėmus Reglamentą Nr. 864/2004, įtvirtinantį naują pagalbos medvilnei schemą, buvo pažeisti medvilnės sektoriaus subjektų, kurie galėjo tikėtis toliau naudotis pagalbos schema, bet kuriuo atveju atitinkančia Protokolo Nr. 4 2 dalyje išvardytų tikslų, ypač medvilnės gamybos išlaikymo tam tikruose Bendrijos regionuose ir reikalavimo turėti minėto protokolo 3 dalyje numatytą pagalbos gamybai schemą, teisėti lūkesčiai.
80Taryba teigia, kad priimant minėtą reglamentą nebuvo pažeisti medvilnės sektoriaus subjektų teisėti lūkesčiai, susiję su Protokolą Nr. 4 atitinkančiu pagalbos schemos išlaikymu, nes nauja pagalbos medvilnei schema visiškai atitinka minėto protokolo tikslus ir nepadarė jiems Ispanijos vyriausybės nurodytos didelės žalos, nes minėtų subjektų pajamos išliko stabilios.
81Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką bet kuris ūkio subjektas, kuriam institucija suteikė pagrįstų lūkesčių, gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Tačiau jei apdairus ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti jo interesus paveiksiančios Bendrijos priemonės priėmimą, jis negali remtis šiuo principu priėmus priemonę. Be to, nors teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Bendrijos principų, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis išlaikyti esamą padėtį, kuri gali pasikeisti Bendrijos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje koks yra bendras rinkos organizavimas, kurio tikslas yra nuolatinis derinimas su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis (2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Di Lenardo ir Dilexport, C‑37/02 ir C‑38/02, Rink. p. I‑6911, 70 punktas ir nurodyta teismų praktika).
82Šiuo atveju Ispanijos vyriausybė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad Bendrijos institucijos galėjo leisti atitinkamiems ūkio subjektams pagrįstai tikėtis, jog pagalbai medvilnės sektoriuje taikomi teisės aktai bus palikti galioti, prieš juos iš dalies pakeičiant Reglamentu Nr. 864/2004.
83Be to, kadangi šiuo atveju apdairus ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti Reglamento Nr. 864/2004 priėmimą ir juo įtvirtintą paramos medvilnei schemos reformą, negalima buvo remtis teisėtais lūkesčiais.
84Iš tiesų, kaip savo išvados 70 punkte nurodė generalinė advokatė, ši reforma yra dalis didesnės esminės reformos, dėl kurios buvo diskutuojama politiniu lygiu nuo 1992 m. ir kuri, be to, buvo konkrečiai numatyta 2003 m. lapkričio 18 d. Komisijos priimto pranešimo KOM (2003) 698 (galutinis), kuriame pateikiamas siūlymas iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1782/2003 ir kuris buvo skelbtas Oficialiajame leidinyje (OL C 96, 2004, p. 5), 2 punkte. Be to, praeityje jau ne kartą buvo atlikta svarbių pagalbos medvilnės sektoriuje schemos reformų.
85Galiausiai tiek, kiek Ispanijos vyriausybė nurodo, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes nauja pagalbos medvilnei schema neatitinka Protokolo Nr. 4 tikslų, šis argumentas sutampa su tuo, kuris buvo pateiktas pirmajai ketvirto ieškinio pagrindo daliai pagrįsti, todėl šios dalies kontekste jo nagrinėti nereikia.
86Todėl antroji ketvirto ieškinio pagrindo dalis, susijusi su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, turi būti atmesta.
87Iš esmės Ispanijos vyriausybė tvirtina, jog priemonės, priimtos atsižvelgiant į naują pagalbos medvilnei schemą, ypač nustatymas, kad specialiosios išmokos už medvilnę dydis bus lygus 35% pagalbos, kurią buvo galima gauti pagal ankstesnę pagalbos schemą, dydžio bei numatymas, jog skiriant šią pagalbą vienintelė sąlyga yra medvilnės priežiūra iki sėklinių atvėrimo, yra akivaizdžiai netinkamos šio reglamento penktoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtintam tikslui, atspindinčiam Protokolo Nr. 4 2 dalyje nustatytą tikslą, pasiekti. Todėl buvo pažeistas proporcingumo principas.
88Du Ispanijos vyriausybės atlikti tyrimai iš tiesų įrodo, jog šių priemonių tikėtinas padarinys yra medvilnės gamybos rentabilumo atitinkamuose Ispanijos regionuose neužtikrinimas.
89Tikėtina, kad, pavyzdžiui, bus atsisakyta esminės Ispanijos žaliavinės medvilnės gamybos dalies arba ją išstums kitų kultūrų auginimas, kad taip pat labai sumažės medvilnės valymo gamyklų perdirbimo pajėgumo naudojimas atitinkamuose gamybos regionuose, keliant grėsmę šių gamyklų ekonominiam pajėgumui ir galbūt netgi nulemiant jų visišką uždarymą.
90Dėl šio paskutinio pokyčio gali papildomai sumažėti medvilnės gamyba, nes ji taps neįmanoma, jei netoli atitinkamų gamybos regionų nebus tokių gamyklų ir jei jos bus ekonomiškai nepajėgios, nes neperdirbta medvilnė praktiškai neturi prekinės vertės ir negali būti gabenama ilgus nuotolius.
91Taryba ir Komisija teigia, kad ginčijamos priemonės nėra akivaizdžiai netinkamos Protokolo Nr. 4 2 dalyje bei Reglamento Nr. 864/2004 penktoje konstatuojamoje dalyje išvardytiems tikslams pasiekti.
92Gamintojų pajamos, kurias sudaro bendroji išmoka, specialioji išmoka hektarui ir derliaus pardavimo kaina, pagal naują pagalbos medvilnei schemą iš esmės liks tokios pačios kaip taikant ankstesnę schemą, todėl ši nauja schema nepaveiks medvilnės produkcijos rentabilumo.
93Be to, lyginamasis numatomo medvilnės auginimo rentabilumo pagal naują pagalbos schemą, palyginti su kitų kultūrinių augalų rentabilumu, tyrimas parodo, jog specialiosios išmokos hektarui dydis buvo nustatytas toks, kad leistų gamintojams gauti medvilnės bruto maržą (nepatenkančią į bendrąją išmoką), kuri būtų panaši į tą, kuri gaunama kitų kultūrinių augalų, pavyzdžiui, kietųjų kviečių ar kukurūzų, atveju.
94Kadangi pagal prognozes medvilnės auginimas išlieka rentabilus, tikimybė, kad jį išstums kitos augalų kultūros, yra maža.
95Pirmiausia reikia priminti nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką dėl proporcingumo principo, kuris taikomas būtent bendrai žemės ūkio politikai.
96Bendrijos teisės aktų leidėjas bendros žemės ūkio politikos srityje turi didelę diskreciją, atitinkančią jam pagal EB 34−37 straipsnius suteiktą politinę atsakomybę. Todėl Bendrijos teismų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar nagrinėjama priemonė susijusi su akivaizdžia klaida, ar buvo piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar atitinkama institucija akivaizdžiai viršijo savo diskreciją (2001 m. liepos 12 d. Sprendimo Jippes ir kt., C‑189/01, Rink. p. I‑5689, 80 punktas ir ten nurodyta teismų praktika).
97Dėl proporcingumo kontrolės primintina, jog proporcingumo principas, vienas iš bendrųjų Bendrijos teisės principų, reikalauja, kad Bendrijos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš keleto tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (minėto sprendimo Jippes ir kt. 81 punktas ir ten nurodyta teismų praktika).
98Kalbant apie šio principo įgyvendinimo sąlygų teisminę kontrolę, atsižvelgiant į didelę Bendrijos teisės aktų leidėjo diskreciją bendros žemės ūkio politikos srityje, tik akivaizdžiai netinkama šioje srityje priimta priemonė, palyginti su tikslu, kurio kompetentinga institucija ketina siekti, gali paveikti šios priemonės teisėtumą (minėto sprendimo Jippes ir kt. 82 punktas ir ten nurodyta teismų praktika).
99Todėl reikia sužinoti ne tai, ar Bendrijos teisės aktų leidėjo priimta priemonė buvo vienintelė ar geriausia iš galimų, bet ar ji buvo akivaizdžiai netinkama (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Jippes ir kt. 83 punktą).
100Dėl Reglamentu Nr. 864/2004 įtvirtintos naujos pagalbos medvilnei schemos iš minėto reglamento penktos konstatuojamosios dalies matyti, jog specialiosios išmokos medvilnei dydis buvo apskaičiuotas taip, kad būtų užtikrintos ekonominės sąlygos, leidžiančios šios kultūros derlių duodančiuose regionuose plėtoti šio žemės ūkio sektoriaus veiklą ir taip neleisti kitų kultūrinių augalų derliui išstumti medvilnės auginimo.
101Minėtas tikslas atspindi ir patikslina Protokolo Nr. 4 2 dalyje numatytus tikslus, t. y. kad pagalbos gamybai medvilnės sektoriuje schema visų pirma skirta remti medvilnės gamybą tuose Bendrijos regionuose, kuriuose ji yra svarbi žemės ūkio ekonomikai, suinteresuotiems gamintojams leisti uždirbti pakankamai pajamų ir stabilizuoti rinką struktūriškai gerinant pasiūlos ir pateikimo į rinką pakopas.
102Kaip matyti iš šio sprendimo 98 ir 99 punktuose nurodytos Teisingumo Teismo praktikos, dėl Ispanijos vyriausybės nurodyto ieškinio pagrindo šios dalies reikia išnagrinėti, ar naujos pagalbos medvilnei schemos ginčijamos priemonės yra akivaizdžiai netinkamos, palyginti su minėtu tikslu, kurio esmė yra nustatyti tokį specialiųjų išmokų medvilnei dydį, kad jis užtikrintų pakankamą rentabilumą, o tai reiškia ir šios kultūros derlių duodančiuose regionuose plėtoti medvilnės gamybą ir taip neleisti, kad ji būtų išstumta kitų kultūrinių augalų.
103Šiuo atžvilgiu aišku, kad prieš priimant Reglamentą Nr. 864/2004 Komisijos neatliko tyrimo, kad įvertintų medvilnės sektoriuje siūlytos reformos tikėtinas socialines ir ekonomines pasekmes, nors tokie tyrimai buvo atlikti reformuojant pagalbos tam tikruose kituose sektoriuose, pavyzdžiui, tabako, schemas.
104Todėl kyla klausimas, kokiais pagrindais remiantis buvo nustatytas specialiosios išmokos medvilnei dydis ir ar remdamasis šiais pagrindais Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo, neviršydamas savo didelės diskrecijos, padaryti išvadą, kad nustačius, jog dydis sudaro 35% pagal ankstesnę schemą egzistavusios bendros pagalbos, šis dydis yra pakankamas numatytam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti rentabilumą, o tai reiškia ir toliau kultivuoti šią kultūrą.
105Šiuo atžvilgiu Taryba remiasi Komisijos parengta lentele, kurioje yra lyginamasis tikėtino medvilnės auginimo rentabilumo pagal naują pagalbos schemą, palyginti su kitų galimų kultūrinių augalų rentabilumu, tyrimas. Taryba pažymi, kad šie skaičiai jai buvo pateikti tam, kad ji galėtų į juos atsižvelgti priimdama Reglamentą Nr. 864/2004.
106Pagal šį tyrimą medvilnės bruto marža vienam hektarui (nepatenkanti į bendrąją išmoką) – 744 eurai ir ši marža yra didesnė nei kietųjų kviečių (334 eurai), bet mažesnė nei kukurūzų (914 eurų). Per posėdį Komisija pažymėjo, kad šie skaičiai parodo, jog medvilnės auginimas išliks rentabilus bei įmanomas ir po reformos.
107Nurodyta marža yra apskaičiuota remiantis formule, pagal kurią iš esmės iš pajamų už hektarą, kurias sudaro medvilnės žaliavos pardavimo kaina (750 eurų) ir specialioji išmoka (1039 eurų), t. y. iš viso 1789 eurai, atimamos gamybos sąnaudos (specifinės sąnaudos ir bendrosios išlaidos), kurių, pagal Komisiją, turi būti nustatyta 1045 eurai hektarui.
108Vis dėlto Taryba tvirtina, kad atliekant šį tyrimą, susijusį su medvilnės auginimo rentabilumu ateityje, taip pat reikėjo atsižvelgti į pajamas, gaunamas iš bendrosios išmokos, kurią sudaro 65% šiame sektoriuje esamos pagalbos.
109Be to, kadangi pagal naują pagalbos medvilnei schemą neatsietos ir atsietos pagalbos dydis atitinka bendrą netiesioginių išmokų, skirtų pagal ankstesnę pagalbos schemą, dydį, negalima buvo abejoti dėl medvilnės auginimo rentabilumo ateityje. Iš tiesų paramos šiai kultūrai reforma yra paremta jos biudžetiniu neutralumu.
110Šis požiūris turi būti atmestas. Kaip dėl lyginamojo tyrimo, susijusio su kitų kultūrinių augalų rentabilumu, nurodė Ispanijos vyriausybė, o Komisija to neginčijo, į bendrą išmoką atsižvelgti nereikėjo, nes j yra skiriama neatsižvelgiant į pasirinktą kultūrinį augalą netgi tuo atveju, jei ūkininkas nusprendžia nieko neauginti.
111Taigi ši išmoka nedaro jokio poveikio ūkininko sprendimui pasirenkant atitinkamą kultūrinį augalą. Pats reformos biudžetinis nepriklausomumas yra nesvarbus vertinant, ar ateityje ūkininkai pasirinks nebeauginti medvilnės arba prireikus ją pakeisti kitais kultūriniais augalais.
112Remdamasi dviem tyrimais, Ispanijos vyriausybė taip pat ginčijo tam tikrus skaičius, Komisijos naudojamus medvilnės auginimo rentabilumui apskaičiuoti, o ypač susijusius su gamybos sąnaudomis.
113Pagal minėtus tyrimus, šios sąnaudos iš tiesų sudaro mažiausiai 1861,81 euro už hektarą. Į šią sumą įeina ir išlaidos darbo užmokesčiui, nors į atitinkamą sumą, kuria remiasi Komisija, jie klaidingai neįtraukiami. Jei prie Komisijos nurodytos 1045 eurų sumos už hektarą būtų pridėtos išlaidos darbo užmokesčiui, skirtumas tarp Komisijos ir Ispanijos vyriausybės nurodytų skaičių, susijusių su bendromis gamybos išlaidomis, sumažėtų 10%.
114Kadangi medvilnei auginti reikalinga daug didesnė darbo jėga nei auginant kitus kultūrinius augalus, būtina, kad rengiant medvilnės auginimo rentabilumo tyrimą į tokias išlaidas būtų atsižvelgta.
115Taigi jei į Komisijos apskaičiavimą būtų įtrauktos išlaidos darbo užmokesčiui ir taip pat atsižvelgta į dabartinį rinkos lygį atitinkančią pardavimo kainą, būtų matyti, kad gamybos sąnaudos yra didesnės už gamintojų pajamas pagal naują pagalbos schemą ir kad numatoma medvilnės bruto marža yra lygi nuliui ar netgi neigiama, todėl ūkininkams kyla rizika dirbti nuostolingai, jei jie ir toliau augins medvilnę.
116Per posėdį pasiteiravus Komisijos nuomonės šiuo klausimu, ji nurodė, kad į jos nustatytą 1045 eurų už hektarą sumą, sudarančią bendrąsias išlaidas, kurias apima gamybos sąnaudos, įtrauktos tam tikros išlaidos darbo užmokesčiui, pavyzdžiui, laikinųjų arba sezoninių darbuotojų ir asmenų, atliekančių konkrečiai apibrėžtą darbą.
117Vis dėlto, Komisijos nuomone, į kultūrinių augalų rentabilumo lyginamąjį tyrimą turėtų būti įtrauktos tik specifinės sąnaudos, t. y. susijusios su atitinkamais kultūriniais augalais, o ne fiksuotos sąnaudos, t. y. susijusios su eksploatacija. Todėl Komisija neįtraukė išlaidų darbo užmokesčiui, kurios yra fiksuotos, pavyzdžiui, ūkininkų ir jų šeimų darbo jėgos sąnaudų.
118Komisija pridūrė, kad bet kuriuo atveju išlaidos darbo užmokesčiui negalėjo būti įtrauktos apskaičiuojant rentabilumą. Iš tikrųjų, viena vertus, buvo nustatyti dideli – ir niekuo nepaaiškinami – skirtumai tarp minėtų išlaidų sumų skirtinguose regionuose, todėl šie duomenys būtų nepatikimi. Kita vertus, būtų labai sunku paskirstyti šias išlaidas tarp skirtingų kultūrinių augalų auginimo ir kitos kiekviename žemės ūkyje vykdomos veiklos.
119Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus, kyla klausimas, ar nustatydamos specialiųjų išmokų medvilnei dydį, remdamosi šio sprendimo 105 punkte nurodytu lyginamuoju tyrimu, Bendrijos institucijos pažeidė proporcingumo principą.
120Žinoma, kad kai Bendrijos teisės aktų leidėjas, kaip šiuo atveju, turi įvertinti būsimas teisės akto, kurį ruošiasi priimti, pasekmes, kurios negali būti tiksliai numatytos, jo vertinimas gali būti panaikintas, tik jei jis yra akivaizdžiai klaidingas atsižvelgiant į šio teisės akto priėmimo metu turėtus duomenis (minėto sprendimo Jippes ir kt. 84 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
121Be to, iš tiesų Bendrijos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją, kurios atžvilgiu vykdoma teisminė kontrolė yra ribota, ne tik nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties atžvilgiu, bet tam tikra apimtimi ir nustatant bazinius duomenis (žr., pavyzdžiui, 2001 m. spalio 25 d. Sprendimo Italija prieš Tarybą, C‑120/99, Rink. p. I ‑7997, 44 punktą).
122Vis dėlto tokia teisminė kontrolė, netgi jei ji yra ribota, reikalauja, kad Bendrijos institucijos, priėmusios nagrinėjamą aktą, galėtų Teisingumo Teisme įrodyti, jog aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalauja atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes.
123Iš to aišku, kad šios institucijos bent turi galėti pateikti bei aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti bazinius duomenis, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta pagrindžiant ginčijamas šio akto priemones ir nuo kurių priklausė jų diskrecijos įgyvendinimas.
124Tačiau, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 116–118 punktuose, iš Komisijos per posėdį pateiktų patikslinimų matyti, kad tam tikros išlaidos darbo užmokesčiui nebuvo įtrauktos ir todėl į jas nebuvo atsižvelgta lyginamajame numatomo medvilnės auginimo rentabilumo pagal naują pagalbos schemą, kuri buvo naudota kaip pagrindas nustatant specialiosios išmokos medvilnei dydį, tyrime.
125Tačiau Ispanijos vyriausybė, remdamasi skaičiais išreikštais tyrimais, teigė, kad šios išlaidos gali būti apskaičiuotos, kad jos yra didelės ir kad atsižvelgus į šias išlaidas kyla rimtų abejonių dėl medvilnės auginimo rentabilumo pagal naują pagalbos schemą.
126Nesant reikalinga pareikšti nuomonės dėl abiejų šalių pateiktų skaičių pagrįstumo, konstatuotina, kad nagrinėjamų išlaidų darbo užmokesčiui svarba siekiant apskaičiuoti medvilnės gamybos sąnaudas ir numatomą medvilnės auginimo rentabilumą atrodo sunkiai nuginčijama. Komisijos nurodyta aplinkybė, kad būtų kilę tam tikrų techninių problemų siekiant gauti šiuos duomenis, nepaneigia jų svarbos.
127Taip pat pažymėtina, kad Taryba ir Komisija nepateikė tikslių argumentų, paneigiančių Ispanijos vyriausybės tvirtinimą, jog medvilnės gamybos sąnaudos, įtraukus šias išlaidas, padidėja tiek, kad pakankamas medvilnės auginimo rentabilumas pagal naują pagalbos schemą neužtikrinamas, todėl kyla pavojus, jog minėtos kultūros ar bent didelės jos dalies gali būti atsisakyta ar ji gali būti išstumta kitų kultūrinių augalų.
128Be to, aišku, kad nebuvo išanalizuotos potencialios reformos, susijusios su pagalbos medvilnei schema, pasekmės medvilnės valymo įmonių ekonominei padėčiai.
129Žinoma, kaip pažymėjo Taryba, iš Protokolo Nr. 4 2 dalies išplaukiantis reikalavimas išlaikyti medvilnės gamybos rentabilumą yra skirtas medvilnės gamintojams, o ne medvilnės valymo įmonėms.
130Tačiau adekvatus minėtos reformos pasekmių šios gamybos rentabilumui tyrimas reikalauja išanalizuoti, kaip ši reforma gali paveikti gamybos regionuose esančias medvilnės valymo įmones.
131Iš tiesų, kaip pažymėjo Ispanijos vyriausybė, ir niekas jai šiuo atžvilgiu neprieštaravo, medvilnės gamyba ekonomiškai neįmanoma, jei netoli gamybos regionų nėra tokių įmonių, veikiančių ekonomiškai tvariomis sąlygomis, nes neperdirbta medvilnė praktiškai neturi prekinės vertės ir negali būti gabenama ilgus nuotolius.
132Matyti, kad medvilnės gamyba ir jos perdirbimas, kurį atlieka medvilnės valymo įmonės, yra neatskiriamai susiję. Todėl potencialios pagalbos medvilnei schemos reformos pasekmės medvilnės valymo įmonių ekonominiam pajėgumui yra baziniai duomenys, į kuriuos reikia atsižvelgti norint įvertinti medvilnės auginimo rentabilumą.
133Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Taryba, kuri priėmė Reglamentą Nr. 864/2004, Teisingumo Teisme neįrodė, jog šiuo reglamentu įtvirtinta nauja pagalbos medvilnei schema buvo priimta veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalavo atsižvelgti į visus šiuo atveju svarbius duomenis ir aplinkybes, įskaitant visas su medvilnes auginimu susijusias išlaidas darbo užmokesčiui ir medvilnės valymo įmonių pajėgumą, į kuriuos atsižvelgti buvo būtinas norint nustatyti šios kultūros rentabilumą.
134Iš to matyti, kad Bendrijos institucijų pateikti duomenys neleidžia Teisingumo Teismui patikrinti, ar Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo, neperžengdamas šioje srityje turimos didelės diskrecijos ribų, padaryti išvadą, kad pakanka nustatyti, jog specialios išmokos medvilnei dydis sudaro 35% bendros pagalbos, buvusios pagal ankstesnę pagalbos schemą, kad būtų pasiektas Reglamento Nr. 864/2004 penktoje konstatuojamojoje dalyje numatytas ir Protokolo Nr. 4 2 dalyje esantį tikslą atspindintis tikslas užtikrinti rentabilumą ir todėl tolesnį šios kultūros kultivavimą.
135Todėl reikia padaryti išvadą, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.
136Iš to matyti, kad ketvirtas ieškinio pagrindas tiek, kiek jis susijęs su šio principo pažeidimu, yra pagrįstas ir kad reikia patenkinti ieškinį.
137Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyrių.
138Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal EB 231 straipsnio antrosios pastraipos nuostatas, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu reglamento padariniai lieka galutiniai.
139Šiuo atveju primintina, jog pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 156 straipsnio 2 dalies g punktą nauja pagalbos medvilnei schema taikoma nuo 2006 m. sausio 1 d. medvilnei, pasėtai po šios datos.
140Todėl tikėtina, kad atitinkamų valstybių narių ūkininkai jau ėmėsi tam tikrų priemonių siekdami prisitaikyti prie šios schemos tam, kad galėtų pasinaudoti joje numatoma parama arba bent privalės imtis tokių priemonių greitu laiku. Be to, minėtų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos jau galėjo imtis priemonių, būtinų šiai schemai įgyvendinti, arba netrukus turės tokių priemonių imtis.
141Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir ypač siekiant išvengti bet kokio teisinio nesaugumo, susijusio su medvilnės sektoriuje taikomos pagalbos schema, panaikinus iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyrių, reikia sustabdyti minėto panaikinimo padarinius, kol per pagrįstą terminą bus priimtas naujas reglamentas.
142Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Ispanijos Karalystė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Taryba pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti. Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 4 dalį į bylą įstojusios institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1Panaikinti 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, IV antraštinės dalies 10a skyrių, įtrauktą 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2004 1 straipsnio 20 punktu.
2Sustabdyti minėto panaikinimo padarinius, kol per pagrįstą terminą bus priimtas naujas reglamentas.
3Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
4Europos Bendrijų Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Tekstas iš mūsų archyvo (Europos Sąjungos leidinių biuro „Cellar“ duomenys). Commission Decision 2011/833/EU — free reuse incl. commercial; attribution to EUR-Lex / Court of Justice of the European Union required; EUR-Lex is not the authentic record of the Court.