Supraskite savo teisinę situaciją — pagrįstai.

[ESMĖ] Teisingumo ministerija, pralaimėjusi apeliacinėje instancijoje, dabar sprendžia, ar kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau kasacija šioje byloje galima tik esant Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalyje išvardytiems pagrindams — esminės reikšmės teisės normų pažeidimui vienodam teisės aiškinimui, nukrypimui nuo LAT praktikos ar nevienodai LAT praktikai. Tikslius kasacijos pagrindus ministerija turės įrodyti jau priėmimo stadijoje, nes pagal CPK 350 straipsnio 1 dalį skundą priima atrankos kolegija, o už priėmimą turi balsuoti bent vienas jos narys. Pagrindinis teisinis klausimas: ar apeliacinės instancijos nutartis, įpareigojanti Lietuvą įregistruoti partnerystę be įstatyminio pagrindo, atitinka bent vieną CPK 346 straipsnyje nustatytą peržiūros pagrindą. [VERTINIMAS] Skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 342 straipsnis) — šioje byloje tai ministerija ir pareiškėjos, kurios pagal CPK 348 straipsnio 1 dalį gali prisidėti prie ministerijos skundo, bet negali pareikšti savarankiškų peržiūros pagrindų. Pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas, išskyrus atvejus, kai kasatorius — valstybės tarnautojas turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kas ministerijai aktualu. Skunde privalo būti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų buvimą, o remtis naujais įrodymais draudžiama (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Įstatymo projekto Nr. XIIIP-709(2) aiškinamajame rašte pažymima, kad kasacija yra išimtinė teisėtumo kontrolės forma, leidžiama tik ypač sudėtingais teisės klausimais, kuriems reikia sisteminio teismų praktikos išmanymo. Ministerijos pozicijai palanku tai, kad ginčijamu klausimu — ar teismai gali įpareigoti valstybę registruoti partnerystę be įstatyminės registravimo tvarkos — LAT praktika dar nesiformavusi, todėl realiausias kasacijos pagrindas būtų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas (esminės reikšmės normų pažeidimas vienodam teisės aiškinimui). Ministerijos argumentas, kad partnerystės fakto pripažinimas ir jos registravimas yra atskiri teisiniai aspektai, o registravimui reikia įstatyminio pagrindo, kurio priimti turi Seimas, gali būti grindžiamas būtent šiuo pagrindu. [PASEKMĖS] Jei ministerija per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo nepateiks kasacinio skundo, apeliacinė nutartis įsiteisės galutinai ir Lietuvos pareiga įregistruoti pareiškėjų partnerystę taps vykdytina. Jei skundas bus paduotas, LAT atrankos kolegija rašytinio proceso tvarka spręs dėl jo priėmimo, o atsisakymas priimti nutrauks kasacinį procesą ir paliks apeliacinę nutartį galiojančią. Priėmus skundą, LAT galutinis vertinimas dėl teismų kompetencijos registruoti partnerystę be įstatyminės tvarkos taps įpareigojančia praktika ir kitoms panašioms byloms, kurių, ministerijos teigimu, jau yra kelios. Seimui nepriėmus partnerystę reglamentuojančio teisės akto, ši teismų praktika liks vienintelis partnerystės registravimo kelias, o ministerijos ministrės pozicija rodo, kad būtent šios bylos baigtis lems, ar ministerija skųs ir kitus keturis iki šiol priimtus sprendimus. [CITATA] - Pagal CPK 350 straipsnio 1 dalį skundą priima atrankos kolegija, o už priėmimą turi balsuoti bent vienas jos narys. - Kasacinis skundas pagal CPK 345 straipsnio 1 dalį gali būti paduotas per tris mėnesius nuo apeliacinės nutarties įsiteisėjimo dienos.

[ESMĖ] Šioje situacijoje teisinė padėtis formuojasi ne per rinkos dalyvių atsakomybę, o per valstybės mokestinės politikos erdvę: degalų kainos augimas spaudžia politikos formuotojus keisti akcizų ir biodegalų reguliavimą. Tikslus teisinis klausimas — kokia apimtimi Lietuva gali savarankiškai mažinti dyzelino akcizą ar keisti biopriedų inkorporavimo taisykles, kad sušvelnintų kainų augimą, neviršydama Sąjungos teisės nustatytų ribų. Sprendžiant bus taikomas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (1 straipsnis nustato, kad įstatymas reglamentuoja akcizų objektų apmokestinimą ir yra suderintas su ES teisės aktais pagal 4 priedą), taip pat Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kurios 1 straipsnis nustato bendrąją akcizų tvarką energetikos produktams, kuriems taikoma Direktyva 2003/96/EB. Antrasis klausimas — biopriedų (DAEI) inkorporavimo į dyzeliną reikalavimų lankstymas — sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymą Nr. XIV-196 (2 straipsnio sąvokos, įskaitant DAEI ir degalų ir biodegalų mišinį, bei priede nustatyti įpareigojimai). [VERTINIMAS] Akcizų politika Lietuvoje veikia per aiškią normatyvinę grandinę, kuri riboja ir atveria mažinimo galimybes: - Akcizų įstatymo 2 straipsnis (pakeitimo įstatymo redakcija) priskiria energetinius produktus prie akcizų objektų; dyzelinas (gazolias) patenka į 1 priede išvardytus produktus (KN 2710 pozicijos), o 2 priedas nustato, kuriems produktams taikomos kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių taisyklės. - Akcizų įstatymo 35 straipsnis nustato gazoliams 1002 litų už toną tarifą, atskirą 86 litų tarifą šildymui skirtiems gazoliams ir lengvatą žemės ūkio subjektams (ne daugiau kaip 120 litrų hektarui deklaruotų naudmenų per metus). - Direktyvos (ES) 2020/262 8 straipsnis nustato, kad taikomas tas tarifas, kuris galioja dieną, kai valstybėje narėje atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus, ir leidžia, pakeitus tarifus, jau išleistų vartoti prekių atsargų akcizus „kai tikslinga“ didinti arba mažinti. - Akcizų įstatymo 8 straipsnis (pakeitimo įstatymo redakcija) nustato prievolės mokėti akcizus atsiradimo momentą — panaikinus laikino atidėjimo režimą išgabenant prekes iš akcizų sandėlio ar gavus prekes iš kitos valstybės narės; būtent šiuo momentu naujas, sumažintas tarifas tampa taikytinas. - Akcizų įstatymo 55 straipsnis nurodo, kad akcizai įskaitomi į valstybę biudžetą — kiekvienas akcizo mažinimas yra tiesioginis biudžeto pajamų praradimas, kurį R. Kuodio argumente atspindi 9 centų nuokrypio nuo Lenkijos poveikis paklausai. - Akcizų įstatymo 19 straipsnis priskiria akcizų sumokėjimo kontrolę Valstybinei mokesčių inspekcijai (importuojamoms prekėms — teritorinėms muitinėms), tad bet koks kompensavimo vežėjams mechanizmas administruotinis per šias institucijas. - Biopriedų klausime alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2 straipsnis apibrėžia DAEI ir degalų ir biodegalų mišinį; ministro J. Taminsko siūlymas pereiti prie metinio vidurkio reiškia šio įstatymo priede ir atitinkamuose straipsniuose (9, 23, 35 straipsniai keičiami 2025 m. lapkričio 27 d. įstatymu) nustatytų įpareigojimų apskaitos tvarkos keitimą, o 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtintas nuoroda į Reglamentą (ES) 2023/2405 rodo, kad nacionalinis reguliavimas glaudžiai susietas su Sąjungos teisės aktais ir RRF įsipareigojimais. Teismų praktikos pateiktuose šaltiniuose nėra. [PASEKMĖS] Realiausia teisinė eiga — Seimo įstatymo projektas dėl Akcizų įstatymo 35 straipsnio tarifo arba lengvatos keitimo vežėjams, nes tik įstatymu galima keisti akcizų tarifus; alternatyva — Vyriausybės nustatytos kompensavimo tvarkos pagal esamą lengvatų mechanizmą. Biopriedų metinio vidurkio modelis reikalautų alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 priedo ir susijusių straipsnių keitimo, o tai gali konfliktuoti su RRF plano įsipareigojimais, kuriuos pats ministras įvardijo kaip problemos šaknį. Vežėjams praktiškai svarbu, ar kompensacija bus įforminta kaip akcizo lengvata (mažesnė kaina pirkimo momentu pagal 8 straipsnį), ar kaip atskira išmoka — nuo to priklauso administravimas per VMI. Biudžeto požiūriu kiekvienas sprendimas mažina 55 straipsnyje numatytas valstybės biudžeto akcizų pajamas. [CITATA] - Akcizų įstatymo 35 straipsnis nustato gazoliams 1002 litų už toną tarifą ir lengvatą žemės ūkio subjektams (ne daugiau kaip 120 litrų hektarui per metus), tad įstatymo leidėjas turi paruoštą diferencijuotų tarifų mechanizmą, kurį galima plėsti vežėjams. - Direktyvos (ES) 2020/262 8 straipsnis leidžia, pakeitus tarifus, jau išleistų vartoti prekių atsargų akcizus „kai tikslinga“ didinti arba mažinti — tai teisinis pagrindas greitai atspindėti akcizo mažinimą kainose.

[ESMĖ] Alytaus rajono vicemeras Aurimas Trunca, kuriam pareikšti įtarimai dėl galimai suklastotais degalų dokumentais savivaldybei padarytos 16,7 tūkst. eurų žalos, atsakys pagal BK 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimu suklastotu dokumentu) ir galimai BK 228 straipsnį (piktnaudžiavimas). Kadangi žala savivaldybei nustatyta 16,7 tūkst. eurų, vertinimas vyks pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kuria suklastojimo veikos, padariusios didelę žalą, baudžiamos laisvės atėmimu iki penkerių metų. Vicemeras kaip savivaldybės politinio pasitikėjimo tarnautojas gali papildomai atsakyti pagal BK 228 straipsnį, jei bus nustatyta, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus. STT pateikęs įtarimus dar 35 esamiems ir buvusiems tarybų nariams analogiškuose tyrimuose rodo, kad tai ne atskiras atvejis, o plati praktika, kuriai taikomos tos pačios klastojimo normos. [VERTINIMAS] Ikiteisminį tyrimą vykdanti STT turi nustatyti tris aplinkybes: ar dokumentai iš tiesų suklastoti, ar juos panaudojo būtent įtariamasis ir ar žala savivaldybei priskiriama didelės žalos kategorijai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Jei įrodyta tik dokumentų panaudojimas be didelės žalos, taikytina 300 straipsnio 1 dalis su laisvės atėmimu iki trejų metų; jei nustatoma didelė žala — 3 dalis su iki penkerių metų laisvės atėmimu. Jei veika bus kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, taikoma BK 228 straipsnio 2 dalis su laisvės atėmimu iki šešerių metų; 228 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šias veikas atsako ir juridinis asmuo. Procese svarbios ir prievartos priemonės: pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, kad įtariamasis gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės tyrimui. Pateiktų šaltinių tarpe nėra teismų praktikos, todėl konkrečios bylos nurodyti negaliu. [PASEKMĖS] Vicemerui realios pasekmės priklausys nuo kvalifikacijos: nuo baudos pagal lengvesnes dalis iki laisvės atėmimo iki penkerių metų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį arba iki šešerių metų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Politinė pasekmė atskira nuo baudžiamosios — vicemeras, kaip politinio pasitikėjimo tarnautojas, savo pareigas eina tik tol, kol jį palaiko jį pasirinkęs politikas, todėl tyrimas gali baigtis atsistatydinimu nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Savivaldybei atsiranda galimybė reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Kitiems 35 įtariamiesiems tarybų nariams taikytinos tos pačios normos, o jų bylos gali tapti praktikos, pagal kurią bus vertinamas didelės žalos kriterijus panašiuose degalų dokumentų atvejuose. [CITATA] - Kadangi žala savivaldybei nustatyta 16,7 tūkst. eurų, vertinimas vyks pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kuria suklastojimo veikos, padariusios didelę žalą, baudžiamos laisvės atėmimu iki penkerių metų. - Jei veika bus kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, taikoma BK 228 straipsnio 2 dalis su laisvės atėmimu iki šešerių metų.