← Visi pavyzdžiai
Statyba / NT

Ar sodo paskirties pastatui taikomi gyvenamųjų namų energinio naudingumo reikalavimai?

90 šaltiniai · 63 teismų sprendimai · nuoroda į kiekvieną pirminį šaltinį

Klausimas

1. Ar sodo paskirties pastatui taikytini gyvenamųjų namų energinio naudingumo ir sandarumo standartai pagal STR 2.01.02:2016, kai pastatas faktiškai naudojamas nuolat, bet registre nepakeista paskirtis? 2. Ar sutarties nuostata, kurioje pardavėjas nurodo sertifikato egzistavimą ir jame nurodytą B klasę (bet nenustato garantijos termino, sąlygų ir gynimo būdų), yra savarankiška sutartinė (komercinė) kokybės garantija CK 6.333 str. 3 d. prasme, ar tik deklaratyvinis fakto patvirtinimas? 3. Ar galiojantis, nenuginčytas energinio naudingumo sertifikatas yra pradinė B klasę patvirtinanti aplinkybė, kurią pirkėjas turi paneigti patikimais pardavimo momento duomenimis (CPK 178 str.)? 4. Įrodinėjimo naštos paskirstymas pagal CK 6.333 str. 1 ir 3 d., kai pirkėjas po pirkimo atliko darbus ginčo konstrukcijose ir tikrosios pardavimo momento būklės nustatyti nebegalima. 5. Ar sutarties nuostata dėl trūkumų šalinimo (6.1.16 p.) taikytina, kai faktinė pardavimo momento būklė nebenustatytina ir pareiškimo neatitikimas tikrovei neįrodytas? 6. Konkuruojančių ekspertizių vertinimas (CPK 218, 212, 216 str.): pakartotinė teismo ekspertizė prieštarauja ankstesnei dėl taikytino norminio etalono ir dėl pardavimo momento būklės nustatomumo. 7. Eksperto kompetencijos ribos: ar ekspertas gali spręsti teisinį pastato paskirties klausimą? 8. CK 1.137 str. 3 d. ir CPK 7, 42 str.: ar pirkėjo veiksmai (konstrukcijų ardymas ir rekonstrukcija vykstant ginčui, informacijos fragmentiškas atskleidimas) lemia neįrodytumo rizikos priskyrimą jam? 9. CK 6.334 str. 1 d. 3 p. ir CK 6.249 str.: ar reikalaujama suma proporcinga, kai dalis išlaidų susijusi su pirkėjo paties pasirinktu pastato pagerinimu?

Trumpai: Pagal įstatymo tekstą vien faktinis nuolatinis sodo paskirties pastato naudojimas savaime nepadaro jo gyvenamuoju namu, bet sodo pastatų išimtis taikoma tik tada, kai jie naudojami ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus. Sutarties įrašas apie sertifikatą ir B klasę labiau laikytinas fakto bei kokybės dokumento patvirtinimu, o ne savarankiška komercine garantija, jei sutartyje nėra aiškaus papildomo pardavėjo garantinio įsipareigojimo. Pirkėjui tenka rizika įrodyti pardavimo metu buvusius trūkumus, ypač jei po pirkimo jis pats pakeitė ginčo konstrukcijas.

Teisinis pagrindimas

  1. STR 2.01.02:2016 taikomas projektuojant šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinį naudingumą, atliekant sertifikavimą ir skaičiuojant šildymo sistemos šilumos šaltinio galią [14]. Pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi Statybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais: naujiems statomiems pastatams ir tam tikriems rekonstruojamiems, modernizuojamiems ar remontuojamiems pastatams, kai darbų kaina viršija 25 procentus pastato vertės [3, 21]. Sodo paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, minimalūs energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, o sertifikavimas neprivalomas [3]. Jei pastatas faktiškai naudojamas ilgiau kaip keturis mėnesius, ši išimtis pagal jos tekstą netinka [3]. Tačiau mano turimuose oficialiuose šaltiniuose neradau taisyklės, kad vien faktinis nuolatinis naudojimas, nepakeitus registrinės paskirties, automatiškai įpareigotų taikyti būtent gyvenamojo namo norminį etaloną.

  2. CK 6.333 straipsnis nustato, kad pardavėjas turi perduoti daiktą, kurio kokybė atitinka sutarties sąlygas ir kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus [7]. Sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų [7]. Todėl įrašas apie egzistuojantį energinio naudingumo sertifikatą ir B klasę pirmiausia yra reikšmingas kaip sutartinė faktinė aplinkybė bei kokybės dokumento nurodymas [7, 16]. Kad jis būtų savarankiška sutartinė garantija CK 6.333 straipsnio 3 dalies prasme, reikėtų iš sutarties turinio nustatyti, jog pardavėjas ne tik pranešė faktą, bet ir prisiėmė garantinę atsakomybę už šią savybę [7].

  3. Energinio naudingumo sertifikavimas yra teisės aktų reglamentuota procedūra, per kurią nustatomas energijos suvartojimas, įvertinamas energinis naudingumas, pastatas priskiriamas klasei ir išduodamas sertifikatas [16]. Sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų, o jo duomenys apie klasę perduodami kadastro tvarkytojui [3]. Todėl galiojantis, nenuginčytas sertifikatas yra reikšminga pradinė B klasę patvirtinanti aplinkybė [3, 16]. Vis dėlto CK ir LAT praktika reikalauja, kad pirkėjas, teigdamas daikto trūkumus, įrodytų trūkumų buvimą iki perdavimo arba priežastis, atsiradusias iki perdavimo [7, 26, 38]. CPK 178 straipsnio oficialaus teksto mano turimuose oficialiuose šaltiniuose neradau.

  4. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pirkėjas turi įrodyti, kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki perdavimo atsiradusių priežasčių [7]. LAT 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 dėl sodo namo trūkumų nurodė, kad pirkėjams tenka įrodyti trūkumus ir jų šalinimo išlaidas, o pardavėjams – aplinkybes, šalinančias jų atsakomybę, pavyzdžiui, kad trūkumai buvo akivaizdūs arba atskleisti [26, 38]. Jei pardavėjas garantuoja kokybę, jis atsako už trūkumus, nebent įrodo, kad jie atsirado po perdavimo dėl pirkėjo naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos [7, 36]. Kai pirkėjas po pirkimo pats ardė ar rekonstravo ginčo konstrukcijas ir dėl to nebeįmanoma nustatyti pardavimo momento būklės, pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalies modelį neįrodytumo rizika dėl pardavimo metu buvusio trūkumo tenka pirkėjui [7, 26, 38].

  5. CK 6.334 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė trūkumų [8]. Jei pardavimo momento faktinė būklė nebenustatoma, o pareiškimo apie B klasę neatitikimas tikrovei neįrodytas, nėra pakankamo pagrindo taikyti trūkumų šalinimo mechanizmą vien iš prielaidos [7, 8, 26]. Galutinai dėl konkretaus 6.1.16 punkto reikėtų vertinti patį sutarties tekstą.

  6. Dėl konkuruojančių ekspertizių: LAT sodo namo byloje pabrėžė, kad teismai turi nustatyti faktines aplinkybes dėl pirkimo-pardavimo metu buvusių trūkumų, jų atskleidimo, akivaizdumo ir įtakos naudojimui pagal paskirtį [25]. Todėl pakartotinė ekspertizė, kuri remiasi kitu norminiu etalonu arba teigia, kad pardavimo momento būklė nenustatoma, turi būti vertinama būtent per šių faktinių aplinkybių įrodytumą [25, 26]. CPK 212, 216 ir 218 straipsnių oficialaus teksto mano turimuose oficialiuose šaltiniuose neradau.

  7. Ekspertas gali teikti technines išvadas apie pastato energinius rodiklius, sertifikavimo duomenis ir konstrukcijų būklę, nes energinio naudingumo sertifikavimas apima energijos suvartojimo nustatymą, įvertinimą ir klasės priskyrimą [16]. Tačiau taikytino norminio etalono parinkimas kyla iš Statybos įstatymo ir STR taikymo sąlygų [3, 14, 21]. Oficialaus šaltinio, kuriame būtų tiesiogiai apibrėžtos eksperto kompetencijos ribos dėl teisinio pastato paskirties klausimo, mano turimuose šaltiniuose neradau.

  8. CK 1.137 straipsnio 3 dalies, CPK 7 ir 42 straipsnių oficialaus teksto mano turimuose šaltiniuose neradau. Vis dėlto pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ir LAT praktiką pirkėjas turi įrodyti iki perdavimo buvusius trūkumus ir jų šalinimo išlaidas [7, 26, 38]. Todėl konstrukcijų ardymas ar rekonstrukcija vykstant ginčui praktiškai silpnina pirkėjo galimybę įrodyti pardavimo momento būklę ir gali lemti neįrodytumo riziką jam [7, 26, 38].

  9. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti [8]. LAT yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnyje numatytas gynybos būdas turi būti proporcingas pirkėjo praradimams ir taikomas atsižvelgiant į trūkumų mastą [41]. Todėl išlaidos, kurios susijusios ne su įrodyto trūkumo pašalinimu, o su pirkėjo pasirinktu pastato pagerinimu, neturėtų būti priteisiamos kaip trūkumų šalinimo išlaidos [8, 41]. CK 6.249 straipsnio oficialaus teksto mano turimuose šaltiniuose neradau.

Praktinė išvada

Stipriausia pardavėjo pozicija būtų: sertifikatas galiojo, B klasė buvo dokumentuota, o pirkėjas turi įrodyti, kad pardavimo momentu pastatas realiai neatitiko deklaruotos kokybės. Jei pirkėjas po pirkimo pakeitė ginčo konstrukcijas ir dėl to nebeįmanoma patikrinti ankstesnės būklės, tai pirmiausia veikia prieš jo įrodinėjimo pareigą. Išlaidos gali būti priteisiamos tik tiek, kiek jos būtinos įrodytam trūkumui pašalinti, ne pirkėjo pasirinktam pagerinimui.

Šis atsakymas automatiškai sugeneruotas remiantis viešais oficialiais šaltiniais. Tai nėra individuali teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju kreipkitės į kvalifikuotą teisės ar mokesčių specialistą.

Šaltiniai (90)

  1. [1] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas , 431 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …3. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:
1) užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
  2. [2] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas , 51 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …3. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:
1) užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
  3. [3] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas , 51 str.
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    51 straipsnis. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

1. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

1) naujiems statomiems pastatams (jų dalims);

2) rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

2. Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;

2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

3) laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;

5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;

7) nešildomiems pastatams; 

8) avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.

3. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

1) užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

2) užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;

4) didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

4. Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems pastatams.

5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytojas yra Aplinkos ministerija, o tvarkytojas – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

6. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija per 5 darbo dienas nuo pastato energinio naudingumo sertifikato įregistravimo dienos išsiunčia kadastro tvarkytojui pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą. Šiame pranešime nurodoma:

1) pastato energinio naudingumo sertifikato numeris;

2) pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo data;

3) pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimo data;

4) pastato, patalpos unikalus numeris;

5) pastato, patalpos adresas;

6) energinio naudingumo klasė;

7) skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.

7. Kadastro tvarkytojas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos pateiktą pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.

8. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

9. Fizinis asmuo, norintis įgyti teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, baigti mokymo kursus ir išlaikyti egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą mokymo …
  4. [4] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas , 6 str.
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d.

2. Visuomenės informavimo apie numatomą statinių ar statinių dalių projektavimą krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, šių statinių ar statinių dalių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
  5. [5] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas , 4 str.
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 

Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d.
  6. [6] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 27-1 straipsnių pakeitimo įstatymas , 3 str.
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal teisės aktus, galiojusius pradėjus vykdyti šias procedūras.
  7. [7] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.333 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    6.333 straipsnis. Daiktų kokybė

1. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

2. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

3. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

4. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

5. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis.

6. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

7. Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas.

8. Kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tai pardavėjas neprivalo garantuoti jų kokybės, o pirkėjas negali remtis tuo, kad pardavėjas pardavė netinkamos kokybės daiktą, išskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trūkumus pardavėjas žinojo.

9. Kai parduodamos paveldėjimo teisės nenurodant konkretaus turto, pardavėjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra įpėdinis.

10. Šio straipsnio 2 dalyje numatytą daikto kokybės garantiją taip pat privalo duoti daiktų gamintojas, platintojas, tiekėjas, importuotojas ar bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus.
  8. [8] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.334 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    6.334 straipsnis. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės

1. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:

1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;

4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

2. Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Jeigu daiktas žuvo dėl nenugalimos jėgos arba dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjui atlyginamas tik daikto vertės jo žuvimo momentu ir daikto kainos skirtumas.

3. Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius.

4. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
  9. [9] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.153 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    10. Šio
straipsnio 2 dalyje numatytą daikto kokybės garantiją taip pat privalo duoti
daiktų gamintojas, platintojas, tiekėjas, importuotojas ar bet koks kitas
asmuo, savo vardu skirstantis daiktus.

6.334
straipsnis. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės
  10. [10] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.386 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    6.386 straipsnis. Energijos kokybė

1. Energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus.

2. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Tačiau energijos tiekimo įmonė šiuo atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką abonentas be teisinio pagrindo sutaupė naudodamas energiją.

3. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą.
  11. [11] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.207 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    10. Šio
straipsnio 2 dalyje numatytą daikto kokybės garantiją taip pat privalo duoti
daiktų gamintojas, platintojas, tiekėjas, importuotojas ar bet koks kitas
asmuo, savo vardu skirstantis daiktus.

6.334
straipsnis. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės
  12. [12] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.664 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    6.664 straipsnis. Darbų kokybės garantija

1. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą.

2. Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.

3. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.
  13. [13] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.634 str.
    ↗ Šaltinis
    Įstatymas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    6.634 straipsnis. Panaudos davėjo atsakomybė už daikto trūkumus

1. Panaudos davėjas atsako už perduoto neatlygintinai naudotis daikto trūkumus, kurių jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo neaptarė sutarties sudarymo metu, ir už panaudos gavėjui dėl šių trūkumų padarytą žalą.

2. Panaudos gavėjas, nustatęs neaptartus jam perduoto daikto trūkumus, savo pasirinkimu turi teisę reikalauti, kad panaudos davėjas juos neatlygintinai pašalintų arba atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas, arba nutraukti sutartį ir atlyginti tiesioginius nuostolius.

3. Panaudos davėjas, kuriam buvo pranešta apie panaudos gavėjo reikalavimus arba ketinimą pašalinti daikto trūkumus panaudos davėjo lėšomis, turi teisę nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybės daiktą analogišku tinkamos kokybės daiktu.

4. Panaudos davėjas neatsako už perduoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu, taip pat už trūkumus, kurie panaudos gavėjui buvo žinomi iki sutarties sudarymo arba kuriuos panaudos gavėjas turėjo pastebėti daikto perdavimo arba jo apžiūros ar išbandymo metu, kai buvo sudaroma sutartis.
  14. [14] STR 2.01.02:2016 , 1 str.
    ↗ Šaltinis
    Poįstatyminis aktas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas projektuojant šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) [3.6] energinį naudingumą, atliekant pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, skaičiuojant pastatų (jų dalių) šildymo sistemos šilumos šaltinio projektinę galią, išskyrus:
1.1. pastatų, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jei laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
1.2. maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatų;
1.3. laikinų pastatų, skirtų naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
1.4. nedaug energijos sunaudojančių gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtų negyvenamųjų pastatų (įskaitant pastatus gyvuliams ir augalams auginti):
1.4.1.
  15. [15] STR 1.07.03:2017 , 87 str.
    ↗ Šaltinis
    Poįstatyminis aktas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …[9.5, 9.29];
87.5. bendroji namo, jo dalies (dalinė) ekspertizė – pagal apžiūrų išvadas [9.5, 9.28];
87.6. energijos vartojimo pastate auditas, pastato energinio naudingumo sertifikavimas – jeigu jie būtini pagal Statybos įstatymą ar dėl to priimtas namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – namo savininkai) sprendimas [9.5, 9.30, 9.44], analizuojant valdytojo ar šildymo ir karšto vandens sistemos techninio prižiūrėtojo pateiktus duomenis apie namo šiluminės energijos (kuro) sąnaudas ir jų santykį su maksimaliomis šilumos suvartojimo normomis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų šildymui [9.46].
  16. [16] STR 2.01.02:2016 , 4 str.
    ↗ Šaltinis
    Poįstatyminis aktas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    4. Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
4.1. pastato (jo dalies) energinis naudingumas – apskaičiuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms. 4.2. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuota procedūra, apimanti pastato (jo dalies) energijos suvartojimo nustatymą, pastato (jo dalies) energinio naudingumo įvertinamą ir priskyrimą prie energinio naudingumo klasės, taip pat pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikato išdavimą [3.1];
4.3.
  17. [17] Dėl Vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo
    ↗ Šaltinis
    Poįstatyminis aktas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …100 proc. pastatytas ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas naudoti turimas gyvenamasis namas (namo dalis) – 31 kodu;
22.1.3. turimas sodo namelis – 32 kodu. Šiuo kodu žymimas sodininkų bendrijos nario sodo namelis, pastatytas (100 proc.) sodininko bendrijos nariui skirtame žemės sklype ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas naudoti;
22.1.4. turimas garažas, garažo boksas – 33 kodu. Šiuo kodu žymimas savininko turimas pastatytas (100 proc.) ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas naudoti garažas;
22.1.5. inžinerinis statinys ar įrenginys – 34 kodu (pavyzdžiui, šilumos tinklų boilerinė, fontanas, artezinis šulinys, vandens valymo statinys, sporto aikštynas, naudojamas žaidimams atvirame ore ir pan.);
22.1.6. kitas statinys ar patalpa – 35 kodu;
  18. [18] Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų 2000 metų turto ir pajamų deklaravimo paaiškinimų patvirtinimo
    ↗ Šaltinis
    Poįstatyminis aktas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Statybos metai (1998 m.) laikomi pirmaisiais eksploatavimo metais, o 1999 – paskutiniaisiais. Sodo namelis eksploatuotas 2 metus. Eksploatavimo metų skaičių padauginus iš „Pastatų“ lentelėje nurodyto kasmetinio eksploatuojamo statinio kainos sumažinimo procento (mūrinių sodo namelių – 1,2 proc.), gaunamas nusidėvėjimas:
2 x 1,2 = 2,4 (proc.).
Nusidėvėjimas yra lygus – 101 500 Lt x 2,4 proc.= 2 436 Lt;
  19. [19] Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų 2000 metų turto ir pajamų deklaravimo paaiškinimų patvirtinimo
    ↗ Šaltinis
    Poįstatyminis aktas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    1,2 proc.), gaunamas nusidėvėjimas:
2 x 1,2 = 2,4 (proc.).
Nusidėvėjimas yra lygus – 101 500 Lt x 2,4 proc.= 2 436 Lt;
3. sodo namelio vertė mažinama nusidėvėjimo procentu ir apskaičiuojama turimo sodo namelio vertė:
101 500 Lt- 2436 Lt = 99 064 Lt.
Deklaracijos II skyriaus 1 punkte įrašoma: sodo namelis Vyšnių g. 3, Vilniuje, 500 kub. m, 2 aukštų, 1998 m. statyba, plytų, 1998 02 15 leidimas statyti, vertė – 99 064 Lt.
  20. [20] STR 2.01.02:2016 , 5 str.
    ↗ Šaltinis
    Poįstatyminis aktas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    5. Reglamente vartojami sutrumpinimai:
5.1. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – pastato (jo dalies) sertifikavimas;
5.2. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas – sertifikatas;
5.3. ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą [3.11] – sertifikavimo ekspertas;
5.4. langai, stoglangiai, švieslangiai, įstiklintos balkonų durys ir kitos skaidrios atitvaros – langai;
5.5. pastato rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar remontas [3.1], [3.7] – pastato modernizavimas.
  21. [21] STR 2.01.02:2016 , 8 str.
    ↗ Šaltinis
    Poįstatyminis aktas
    Rodyti šaltinio tekstą 
    8. Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo reikalavimai privalomi Statybos įstatymo [3.1] 51 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.
  22. [22] LAT civilinių bylų apžvalgos — 2025-09-24-ieskinio-elementai-ir-pazeistu-asmens-teisiu-gynybos-budai
    ↗ Šaltinis
    Komentaras
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …29).
333
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011.
334
Žr. šios apžvalgos įvadą.
335
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023,
66 punktas.

82

Ieškinio elementai ir pažeistų asmens teisių gynybos būdai. Teismų praktikos apžvalga

gynybos būdus taikyti, nepaisydamas to, kad ieškovas ieškinį grindžia bendrosiomis
civilinės atsakomybės instituto nuostatomis.336
245. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl specialiųjų ir bendrųjų
pirkėjo teisių gynimo būdų pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Tais atvejais, kai
parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės
reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje
nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti
atlyginti nuostolius. Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y.
pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių
gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos
taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo
nuostolius grindžiama bendrosiomis
  23. [23] LVAT administracines teises praktikos biuletenis Nr. 35
    ↗ Šaltinis
    Komentaras
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Tačiau civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013 vyko ginčas dėl atsakovui nepagrįstai priskirtos šilumos energijos, kuri buvo suvartota ne bendro naudojimo patalpų šildymui, o
trečiųjų asmenų butų šildymui.
7. Teisingas faktiškai gauto energijos kiekio nustatymas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl šilumos energijos paskirstymo turi būti nustatytas tikrasis faktiškai gautos šilumos energijos kiekis, nes, kai priteisiamas mažesnis už faktiškai suvartotą šilumos
energiją apmokėjimas, lieka iš dalies neapgintos šilumos tiekėjo teisės, o, kai priteisiamas
didesnis už faktiškai suvartotą šilumos energiją apmokėjimas, lieka iš dalies neapgintos
šilumos vartotojo teisės ir šilumos tiekėjas nepagrįstai praturtėja skolininko (vartotojo)
sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
8. Papildant Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį 2 dalimi įstatymų leidėjas nesiekė
sukurti naujos normos, o tik detalizuoti, paaiškinti, to paties straipsnio 1 dalies tikrąją
prasmę, kas buvo būtina dėl įstatymų leidėjo valios neatitinkančių šilumos tiekėjų veiksmų ir teismų praktikos, pagal kurią vartotojams buvo sistemingai paskirstoma šilumos
energija, kuri faktiškai nebuvo suvartota bendro naudojimo patalpose. Dėl to Metodo
Nr. 53.1 papunktis yra nesuderinamas su Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalimis
ir 2 dalimi, taip pat Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalimi, 6.329 straipsnio 1 dalimi
ir 6.317 straipsnio 1 dalimi.
II.
9. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) atsiliepimas, kuriame prašoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos
kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ patvirtinto Šilumos kiekio pastato naudingajam
plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 53.1 papunktį pripažinti teisėtu.
10. Atsiliepime atsakovas nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė,
kurią sudaro bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos,
pastato bendrojo naudojimo patalpos, vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos
paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį pastato bendrojo naudojimo
patalpos ir kitos pastato dalys tai pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės,
sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu
jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Šiluma į pastato butus ar kitas
patalpas tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos
energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų
iki viršutinio aukšto lubų. Šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrosioms reikmėms.
11. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad daugiabučio namo
buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos dau32
  24. [24] LVAT teismų praktikos apibendrinimai — 23 apibendrinimas
    ↗ Šaltinis
    Komentaras
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Bylinėjimosi išlaidų mažinimas
III.3.4. Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
III.3.5. Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
III.4. Teismo nuobaudos
III.5. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas
III.6. Įrodymai ir įrodinėjimas
III.6.1. Įrodinėjimo procesas
III.6.1.1. Faktų nurodymas
III.6.1.2. Įrodymų nurodymas, pateikimas ir rinkimas
III.6.1.3. Įrodymų tyrimas
543

III. Informacinė dalis

749
752
758
758
760
761
763
764
771

III.6.1.4. Įrodymų vertinimas
III.6.2. Įrodymai
III.6.3. Įrodinėjimo priemonės
III.6.3.1. Proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai
III.6.3.2. Liudytojų parodymai
III.6.3.3. Eksperto išvada
III.6.3.4. Specialisto paaiškinimai
III.6.4. Įrodinėjimo naštos paskirstymas
III.6.5. Neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai

774
774
775
777
779
782
783

IV. Pasiruošimas ir bylos nagrinėjimas teisme

784
784
793
793

794
795

796
796
798
800
800
801
806
808
810
813
813
814
544

IV.1. Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
IV.2. Bylų sujungimas ir išskyrimas
IV.3. Bylos perdavimas kitam teismui
IV.4. Bylos nagrinėjimo atidėjimas
IV.5. Bylos sustabdymas
IV.5.1. Kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu
ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą
IV.5.2. Kai šalis netenka veiksnumo
IV.5.3. Kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama
civiline, baudžia
  25. [25] LAT, e3K-3-60-701/2019 (Nutartis, 2019-02-21) · e3K-3-60-701/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …28. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismai turėjo nustatyti faktines bylos aplinkybes dėl pirkimo –pardavimo metu buvusi ų sodo namo trūkumų, kuriomis ieškovai remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, buvimo ar nebuvimo, nustačius trūkumų buvimą, nagrinėti ir vertinti, ar šie trūkumai buvo atskleisti ieškovams, ar jie buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovai, kaip atidūs pirkėjai, juos būtų pastebėję be jokio specialaus tyrimo (nutarties 22 punktas), ar dėl nustatytų trūkumų sodo namo kokybė prastėja, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį. Nurodyti klausimai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu.
  26. [26] LAT, e3K-3-60-701/2019 (Nutartis, 2019-02-21) · e3K-3-60-701/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Atsakovams, siekian tiems paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namas ieškovams parduotas be trūkumų ar kad dėl pardavimo metu buvusių trūkumų yra jų atsakomybę šalinan tys pagrindai, pvz., kad trūkumai buvo akivaizdūs, kad ieškovams trūkumai buvo atskleisti. Bylą nagrinėjantys teismai atitinkamai turėtų nustatyti, kokie ieškovų nurodyti trūkumai yra įrodyti. Nustačius sodo namo trūkumus, būtų aktualu nustatyti, ar jie buvo šalių aptarti, t. y. ar atsakovai įspėjo ieškovus apie nurodytus trūkumus, ar š ie buvo pirkimo–pardavimo metu tiek akivaizdūs, kad, net ir neįspėjus apie trūkumus ieškovų, šiems turėjo būti žinomi (nutarties 22 punktas). 26.
  27. [27] LAT, 3K-3-109-421/2016 (Nutartis, 2016-02-18) · 3K-3-109-421/2016 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatos ir taip nepagrįstai ja i perkėlė įrodinėjimo naštą, yra teisiškai nepagrįstas. Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų nusipirkus netinkamos kokybės daiktą CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šios teisės normos 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
  28. [28] LAT, 019dac0e-12ad-41b1-9f25-6dffa81541cd (Nutartis, 2009-02-09) · 019dac0e-12ad-41b1-9f25-6dffa81541cd (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Pažymėtina, kad CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo garantija pagal įstatymą: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija yra nustatyta pirkimo – pardavimo sutartyje, ar ne.
  29. [29] LAT, c1fb612f-d928-4ef7-a121-d9ed3f6a2440 (Nutartis, 2010-12-13) · c1fb612f-d928-4ef7-a121-d9ed3f6a2440 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    Pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, specialiuosius teisių gynimo būdus nustato CK 6.334 straipsnis. Pirkėjas gali reikalauti pakeisti rūšies požymiais apibūdintą daiktą tinkamos kokybės daiktu, sumažinti kainą, reikalauti pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas, taip pat grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo konkrečių ginčo aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad pirkėjas kartu gali reikalauti ir nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. Ieškovas, žinodamas atsakovo tikslą nupirkti stogo dangą, pardavė jam sienų dangą kaip stogo dengimui skirtą dangą; apie tai atsakovo neinformavo; netinkamos dangos panaudojimas yra esminė stogo nesandarumo priežastis.
  30. [30] LAT, 1aa72cd3-102d-4684-8615-fa3ff9c9e021 (Nutartis, 2013-05-15) · 1aa72cd3-102d-4684-8615-fa3ff9c9e021 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Taikomas pažeistų teisių gynimo būdas turi būti adekvatus galimam padarytam pažeidimui, taip pat atsižvelgtina į teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus. Bylą nagrinėję teismai pritaikė neproporcingą sankciją atsakovui už sutartinių įsipareigojimų galbūt netinkamą vykdymą. 2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Nepagrįstai konstatuota, kad žemės sklypas, priskirtas privatizavimo objektui, neatitiko Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (nuo 2007 m. gegužės galiojusios redakcijos) 29, 31 punktų reikalavimų.
  31. [31] LAT, e3K-3-379-686/2016 (Nutartis, 2016-07-21) · e3K-3-379-686/2016 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai.
  32. [32] LAT, 3K-3-247/2014 (Nutartis, 2014-04-24) · 3K-3-247/2014 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu, kaip tai yra CK 6.217 straipsnio taikymo atveju.
  33. [33] LAT, e3K-3-203-469/2019 (Nutartis, 2019-06-03) · e3K-3-203-469/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …26. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju nepatarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti taikyti vieną iš nurodytų gynybos būdų. Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės. 27.
  34. [34] LAT, d4898625-719b-497b-8ed4-76829ec51997 (Nutartis, 2013-06-25) · d4898625-719b-497b-8ed4-76829ec51997 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties). Konkrečioje byloje, atsižvelgiant į jos faktines aplinkybes, netinkamos kokybės daikto ypatumus, CK 6.334 straipsnyje reglamentuoti teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, įgyvendinami skirtingomis priemonėmis, siejami su tam tikromis sąlygomis, būtinomis tinkamai apginti pirkėjo teises (pvz., reikalavimu dėl konkretaus trūkumų pašalinimo būdo, apimties ir pan.). Tokių aplinkybių ar sąlygų nurodymas ieškinyje vertintinas kaip ieškinio dalyko (reikalavimo) dalis.
  35. [35] LAT, e3K-3-212-611/2019 (Nutartis, 2019-06-05) · e3K-3-212-611/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …31. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
  36. [36] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-52-611/2026 (Nutartis, 2026-02-26) · e3K-3-52-611/2026 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …36. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau ( CK 6.327 straipsnio 4 dalis). Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės, įtvirtintos CK 6.333 straipsnio nuostatose: pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo ( CK 6.333 straipsnio 1 dal is); kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos ( CK 6.333 straipsnio 3 dal is).
  37. [37] LAT, 812e2f7f-db5f-4fd3-8496-2836f4c07ff9 (Nutartis, 2010-11-22) · 812e2f7f-db5f-4fd3-8496-2836f4c07ff9 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Kasatorius ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas CK 6.334 straipsnio aiškinimo ir pirkėjo teisių apimties, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, klausimas. Sprendžiant šį klausimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu ( CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui ( CK 6.327 straipsnis).
  38. [38] LAT, e3K-3-60-701/2019 (Nutartis, 2019-02-21) · e3K-3-60-701/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuv os Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). 24. Bylos duomenimis, ieškovai reiškė reikalavimą priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą iš atsakovų, nurodė, kad iš atsakovų įsigytame sodo pastate, pertvarkytame į gyvenamąjį namą, nėra įrengta nuotekų valymo (filtravimo) sistema, o nuotekų surinkimo įrenginys neatitinka jam keliamų įrengimo techninių, teisinių, higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, dėl to įrenginio ir gyvenamojo namo eksploat uoti negalima.
  39. [39] LAT, 3K-3-329-611/2016 (Nutartis, 2016-06-23) · 3K-3-329-611/2016 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. CK 6.334 straipsnyje nustatytos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės, kurias įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu.
  40. [40] LAT, e3K-3-454-611/2018 (Nutartis, 2018-12-04) · e3K-3-454-611/2018 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …24. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
  41. [41] LAT, e3K-3-454-611/2018 (Nutartis, 2018-12-04) · e3K-3-454-611/2018 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas). 38.
  42. [42] LAT, 3K-3-457/2014 (Nutartis, 2014-10-29) · 3K-3-457/2014 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad visiškai atleisti pardavėją nuo atsakomybės dėl parduoto daikto fizinio pobūdžio trūkumų CK 6.333 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai daikto trūkumai yra akivaizdūs, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, minėta, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius, ir specialiaisiais teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, išskyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu ( CK 6.399 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirkėjai prašė priteisti nuostolius dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo.
  43. [43] LAT, 3K-3-76-706/2017 (Nutartis, 2017-01-11) · 3K-3-76-706/2017 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Šios pareigos reglamentuotos CK 6.321 straipsnyje. Vien dėl šių pardavėjo pareigų pažeistą teisę ginančio pirkėjo reikalavimui sumažinti kainą dėl CK 6.321 straipsnyje nustatyto pardavėjo padaryto pažeidimo negali būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų. CK 6.333 straipsnyje yra išdėstyti reikalavimai dėl daikto kokybės, o CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai, pažeidus CK 6.333 straipsnio reikalavimus. Į statymo leidėjas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą sieja su daikto kokybiniais ( kiekybiniais) defektais. 2005 m. liepos 5 d.
  44. [44] LAT, abfb0b1c-477e-4cca-99c0-2109b249cc1d (Nutartis, 2012-06-08) · abfb0b1c-477e-4cca-99c0-2109b249cc1d (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės ( CK 6.193 – 6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Vartojimo statybos rangos santykiams, kurių Civilinio kodekso normos nenustato, taikomi ir kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga ( CK 6.672 straipsnio 3 dalis).
  45. [45] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-193-421/2020 (Nutartis, 2020-06-17) · e3K-3-193-421/2020 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …18. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.
  46. [46] LAT, e3K-3-203-469/2019 (Nutartis, 2019-06-03) · e3K-3-203-469/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …27. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkėjo teisių gynybos būdų taikymo išaiškinta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Tačiau bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y.
  47. [47] LAT, 86eaef41-8a1b-425a-9053-d163649769ac (Nutartis, 2011-11-17) · 86eaef41-8a1b-425a-9053-d163649769ac (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodė, kad š ios e teisės normos e įtvirtintas specifinis įrodinėjimo naštos, sprendžiant ginčą dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų, pasiskirstymas: tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
  48. [48] LAT, 75d30fd4-ed54-4dc3-b309-ff076f09f349 (Nutartis, 2009-07-03) · 75d30fd4-ed54-4dc3-b309-ff076f09f349 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje; pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Skirtingi pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. CK 6.334 nustatyti pirkėjo teisių gynimo būdai skirtingi savo turiniu, todėl taikant kiekvieną jų yra reikšmingos ir turi būti įvertintos teismui priimant sprendimą atitinkamos faktinės aplinkybės.
  49. [49] LAT, c1fb612f-d928-4ef7-a121-d9ed3f6a2440 (Nutartis, 2010-12-13) · c1fb612f-d928-4ef7-a121-d9ed3f6a2440 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti, taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt., tačiau neturi būti taikomi teisių gynimo būdai, specialiai skirti kitų pažeidimų rūšių padariniams šalinti.
  50. [50] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-302-823/2023 (Nutartis, 2023-11-23) · e3K-3-302-823/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Atsakovų teigimu, bylą nagrinėję t eismai, pažeisdami CK 6.249 straipsnio 6 dalį, specialųjį pirkėjo teisių gynybos būdą (teisę grąžinti daiktą pardavėjui) derindami su nuostolių atlyginimu, neatsižvelgė į pirkėjų (ieškovų) iš daikto naudojimo gautą naudą, t. y. į tai, kad ieškovai neatlygintinai beveik dešimt metų naudojosi gyvenamuoju namu pagal paskirtį, ir nepagrįstai šios naudos neįskaitė į ieškovams priteistiną nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. 69. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.
  51. [51] LAT, 8d155efb-702d-4088-9ff8-e181e2b8f217 (Nutartis, 2010-03-15) · 8d155efb-702d-4088-9ff8-e181e2b8f217 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; arba kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; arba kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jeigu buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Taigi teisė pasirinkti konkretų pažeistos teisės gynimo būdą suteikta pirkėjui.
  52. [52] LAT, e3K-3-158-469/2019 (Nutartis, 2019-04-25) · e3K-3-158-469/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Kasacinio teismo išaiškinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ( CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).
  53. [53] e3K-3-297-378/2023 — Ieškovas: UAB „LIT services“ · e3K-3-297-378/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje
išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6
d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023,
25 punktas).
  54. [54] LAT, 3b259bbd-17d7-434c-8bcb-5f6a31ad562e (Nutartis, 2011-06-21) · 3b259bbd-17d7-434c-8bcb-5f6a31ad562e (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Vienas jų – šioje byloje pasirinktas kasatoriaus – pirkėjo teisė grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ( CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitik ties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pirkėjui pasirinkus šį savo teisių gynybos būdą, pardavėjas turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas yra neesminis ir todėl kita šalis neturi teisės jos atsisakyti.
  55. [55] LAT, 2557eb27-8c6b-4d8d-ad35-a974e02a72ee (Nutartis, 2010-03-23) · 2557eb27-8c6b-4d8d-ad35-a974e02a72ee (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …217 straipsnio 2 dalies, 6.333 straipsnio 3 dalies, 6.334 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl įrodinėjimo naštos pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą paskirstymo CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į atsakovo argumentus, tai ieškovas privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę.
  56. [56] e3K-3-302-823/2023 — trečiasis asmuo: "Archkodas" · e3K-3-302-823/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …35.
CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti specialieji pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti taikyti vieną iš nurodytų gynybos būdų.
Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y.
pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 26 punktas).
  57. [57] LAT, 812e2f7f-db5f-4fd3-8496-2836f4c07ff9 (Nutartis, 2010-11-22) · 812e2f7f-db5f-4fd3-8496-2836f4c07ff9 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    6.334 straipsnyje, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Be to, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo pirkėjo turimas teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą tik CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis.
  58. [58] LAT, 3K-3-247/2014 (Nutartis, 2014-04-24) · 3K-3-247/2014 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    Rimvydas Norkus Paminėta tekste: CK CK66.334 str. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės CK66.363 str. Daikto kokybė ir pirkėjo teisės, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas CK66.665 str. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą CK66.655 str. Darbų apmokėjimo tvarka CK66.217 str. Sutarties nutraukimas CK66.678 str. Darbų trūkumų nustatymo teisinės pasekmės CK66.221 str. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės CK66.672 str. Vartojimo rangos sutarties samprata CPK CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos CK66.200 str. Sutarties vykdymo principai CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  59. [59] LAT, 361a3be5-6dc2-486d-9be5-aae58d3cd539 (Nutartis, 2011-10-25) · 361a3be5-6dc2-486d-9be5-aae58d3cd539 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Pačių kaltininkų parodymai, kad jiems nežinomi tikrieji žalos padarymo kaltininkai, o jie tik mažareikšmiškai prisidėjo prie namo apgadinimo, vertinti ni kritiškai ir visa apimtimi taikytina CK 6.279 straipsnio 4 dalis. 3. Kasatoriaus nuomone, net įvertinus tas aplinkybes, kurias nustatė teismai, priteistos neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra neadekvačiai mažas. Atkreipęs dėmesį į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasatorius pažymi, kad jis gyvena mieste, sodo namelis buvo įsigytas būtent tam, kad kuo daugiau laiko praleistų gamtoje, gryname ore, atgautų fizines bei dvasines jėgas.
  60. [60] LAT, e3K-3-360-969/2016 (Nutartis, 2016-07-07) · e3K-3-360-969/2016 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; kt.). Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti.
  61. [61] LAT, 3K-3-222-611/2015 (Nutartis, 2015-04-17) · 3K-3-222-611/2015 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    Daiktų kokybė CK66.337 str. Daiktų kokybės patikrinimas CK66.414 str. Kaina ir atsiskaitymo tvarka CK66.222 str. Restitucija CK66.221 str. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės CK66.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas CK66.258 str. Netesybos ir nuostoliai CK66.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas CK66.567 str. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata 3K-3-154/2013 CK66.573 str. Pardavėjo atsakomybė CK66.327 str. Reikalavimai daiktui CPK 90 str. Liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros bei vertimo išlaidų paėmimas iš šalių CK66.37 str. Palūkanos pagal prievoles 3K-3-472/2012 3K-3-237/2013 CK66.259 str. Kreditoriaus kaltė 3K-3-155/2014 CK66.574 str. Lizingo sutarties nutraukimas CK66.249 str. Žala ir nuostoliai 3K-3-99/2012 CPK 212 str. Ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas CPK 12 str.
  62. [62] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-232-684/2023 (Nutartis, 2023-09-12) · e3K-3-232-684/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …48. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. 49.
  63. [63] LAT, e9ea9435-1d79-44d8-9cc9-2c55b1c9c78e (Nutartis, 2008-12-23) · e9ea9435-1d79-44d8-9cc9-2c55b1c9c78e (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, daikto kokybė vertintina ir šalių individualaus susitarimo kontekste. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
  64. [64] LAT, efeae9fd-3125-4d8a-bf2c-53a66a9c3c1e (Nutartis, 2006-03-15) · efeae9fd-3125-4d8a-bf2c-53a66a9c3c1e (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje tinkamam CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatytos aplinkybės: kokia ieškovų reikalavimų suma, kokia visų kreditorių reikalavimų suma, kokia būtų turto vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, turi būti įvertinta ar ginčijama nuomos sutartis apsunkins turto realizavimą ar turės įtakos realizavimo kainai, ar šio turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, kokia atliktų investicijų suma, ar padidėjo turto vertė nuo atliktų investicijų. Jei šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas ( CPK 212 straipsnis).
  65. [65] LAT, 75d30fd4-ed54-4dc3-b309-ff076f09f349 (Nutartis, 2009-07-03) · 75d30fd4-ed54-4dc3-b309-ff076f09f349 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Taigi, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pirkėjo teisių gynimo būdo esmė yra ta, kad pirkėjas gali naudoti daiktus pagal paskirtį, tačiau jų kaina pardavimo metu dėl neaptartų trūkumų viršijo rinkos vertę; taikant šį teisių gynimo būdą turi būti nustatyta, kokia kaina pardavimo metu buvo,,atitinkama“, t. y. adekvati prekių kokybei ir tokios kokybės prekių rinkos vertei. Minėta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu.
  66. [66] Klaipėdos apygardos teismas, 2A-1-265 (Nutartis, 2019-06-13) · 2A-1-265 (Klaipėdos apygardos teismas)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje apibrėžti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo– pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
  67. [67] LAT, e3K-3-307-1075/2018 (Nutartis, 2018-07-19) · e3K-3-307-1075/2018 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Tuo tarpu pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ( CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą ( pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).
  68. [68] LAT, d6f70823-e6a4-4dee-b519-913d01405449 (Nutartis, 2010-12-28) · d6f70823-e6a4-4dee-b519-913d01405449 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    Nagrinėjamu atveju kasatorius kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus.
  69. [69] LAT, f2658551-fe72-4f3e-b0ff-39198e4fd649 (Nutartis, 2013-04-26) · f2658551-fe72-4f3e-b0ff-39198e4fd649 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Reikalavimus daikto kokybei reglamentuoja šio straipsnio 1–3 dalys. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir netinkama daikto kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB,,Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008).
  70. [70] LAT, e3K-3-203-469/2019 (Nutartis, 2019-06-03) · e3K-3-203-469/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas CK66.334 str. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės CPK 314 str. Nauji įrodymai e3K-7-63-969/2017 CK11.138 str. Civilinių teisių gynimas e3K-3-261-690/2017 CK66.317 str. Pardavėjo pareiga perduoti daiktus CK66.333 str. Daiktų kokybė CK66.335 str. Daiktų kokybės garantijos terminas 3K-3-455/2010 CK66.338 str. Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti CK11.124 str. Ieškinio senaties samprata CPK 12 str. Rungimosi principas CPK 21 str. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas 3K-3-187/2012 CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  71. [71] e3K-3-302-823/2023 — trečiasis asmuo: "Archkodas" · e3K-3-302-823/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį
civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010 ir kt.). Taigi, priešingai negu teigia atsakovai, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti taip pat ir nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334, 6.399 straipsniuose, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu su nuostolių atlyginimu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.
  72. [72] LAT, e9ea9435-1d79-44d8-9cc9-2c55b1c9c78e (Nutartis, 2008-12-23) · e9ea9435-1d79-44d8-9cc9-2c55b1c9c78e (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Analizuojant ginčui išspręsti reikšmingas specialiąsias CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normas, pažymėtina, kad: CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės; CK6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai; CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.
  73. [73] LAT, e3K-3-60-701/2019 (Nutartis, 2019-02-21) · e3K-3-60-701/2019 (LAT)
    ↗ Šaltinis
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Šioje byloje ginčas kilo iš pirkimo –pad avimo teisinių santykių dėl parduoto daikto kokybės, kuri nustatytina pagal pirkimo–pardavimo sutarties objektą ir sąlygas, t. y. ką pardavėjas norėjo parduoti ir ką pirkėjas ketino įsigyti. Ieškovai teigia, kad jie sodo namą pirko nuolat gyven t i. Byloje nenustatyta, ar šis tikslas buvo atskleistas atsakovams. Minėta, kad jei pirkėjas atskleidžia pardavėjui, kokiam tikslui perka daiktą, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kad jis tiktų tam konkrečiam tikslui, arba įrodyti, kad atskleidė nurodytam tikslui naudoti esančius trūkumus ar kad jie buvo akivaizdūs ( CK 6.333 straipsnio 2, 4 dalys) (nutarties 20, 22 punktai). 28.
  74. [74] e2A-331-567/2025 — Lietuvos apeliacinis teismas · e2A-331-567/2025 (Lietuvos apeliacinis teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas ( CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynybos būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023). 42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes, vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). 43. Taigi, kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019). 44. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai prašė, nenutraukiant pirkimo–pardavimo sutarties, priteisti visą už namą sumokėtą kainą, t. y. iš esmės prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirkėjų teisių gynimo būdą.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai prašė, nenutraukiant pirkimo–pardavimo sutarties, priteisti visą už namą sumokėtą kainą, t. y. iš esmės prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirkėjų teisių gynimo būdą. Tokiu atveju ieškovai turėjo nurodyti įsigyto namo esminius trūkumus, pagrindžiant, kad trūkumai atsirado iki namo perdavimo arba dėl pr iežasčių, atsiradusių iki namo perdavimo. Atitinkamai pardavėjams, sie kiantiems paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos namo kokybės, teko pareiga įrodyti esant jų atsakomybę šalinančius pagrindus. 45. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. 46. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). 47.

47. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.334 straipsnio taikymo, pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Tai reiškia, kad pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai pardavėjo atsakomybės apimtis ne viršija parduoto daikto kokybės trūkumų masto ir pirkėjas nepageidauja nutraukti to daikto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nepaisydamas daikto trūkumų masto, siekia pasilikti daiktą sau, o ne jį grąžinti pardavėjui ir atgauti sumokėtą kainą. 48. Taigi, kai pirkėjas, prašydamas sumažinti daikto kainą visa (t. y. iki nulio Eur) įsigijimo verte, nesiekia nutraukti daikto pirkimo–pardavimo sutarties, būtina įvertinti, ar pirkėjas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo tinkamai informuotas apie visus namo trūkumus, ar trūkumai buvo akivaizdūs ir juos buvo galima pastebėti, ar trūkumus įmanoma pašalinti ir naudoti daiktą pagal tiesioginę paskirtį ar ne, ar trūkumų šalinimas yra neproporcingas, atsižvelgiant į trūkumų pašalinimo kainą, trukmę, daikto vertę ir kainą. 49. Apeliacinės instancijos teisma
  75. [75] 2-101-999/2018 — Tauragės apylinkės teismas · 2-101-999/2018 (Tauragės apylinkės teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    10100 Eur mažesne suma, todėl paaiškėjus paslėptiems namelio trūkumams, ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti jai 10100 Eur kainos skirtumą, kuri bus panaudota sodo namelyje rastiems trūkumams šalinti. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Be to, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo ( CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikt ies kokybės reikalavimams faktą ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-505-686/2016).

Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikt ies kokybės reikalavimams faktą ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-505-686/2016). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, kad įrodinėj a tas, kas teigia, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas ( CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Iš byloje pateiktų nuotraukų, ieškovės pa
  76. [76] e2A-2-589/2021 — Panevėžio apygardos teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2S-245-252/2020: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-2-589/2021: —) · e2A-2-589/2021 (Panevėžio apygardos teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …31. Ieškovai L. B. , V. B. ir G. K. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą motyvuoja, be kita ko, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino reikšmingų šios bylos aplinkybių dėl daikto kokybės ir su tuo susijusių atsakovo pareigų, nepagrįstai nustatė pareigą ieškovams įrodyti sodo namelio kenksmingumą žmonių sveikatai ir / ar aplinkai, taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovai turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pirkėjo teisių gynimo būdu. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiems apeliantų argumentams. 32. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. 33. Lietuvos Aukščiausi asis Teismas yra išaiškinęs, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą ( CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas ( CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę ( CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).

s savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę ( CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme ( CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti ( CPK 225 straipsnio 1 punktas). T eismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ( CPK 179 straipsnio 1 dalis). T eismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis ( CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą ( CPK 2 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e 3K-3-531-248/2019). 34. Lietuvos Aukščiausi asis Teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose reglamentuojamos tam tikros pardavėjo teisės ir pareigos bei pardavėjo atsakomybės sąlygos, susijusios su parduodamo daikto kokybe, bet nereglamentuojami įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai.

uose reglamentuojamos tam tikros pardavėjo teisės ir pareigos bei pardavėjo atsakomybės sąlygos, susijusios su parduodamo daikto kokybe, bet nereglamentuojami įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai. Jie išdėstyti CPK, tai pat CK 6.333 straipsnyje ir kitose normose, kurios turi būti aiškinamos sistemiškai ( CK 1.9 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Pareiga nurod
  77. [77] 2-12-630/2011 — Marijampolės apylinkės teismas · 2-12-630/2011 (Marijampolės apylinkės teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    J. paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu šiame sodo name nuolatinai gyvena trečiojo asmens V. J. šeima, jog nėra realios grėsmės gyventi šiame pastate, jis nėra avarinės būklės. Parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovai sodo namelio nestatė, jį tik įrenginėjo. Ieškovai turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą turtą, todėl Išvadoje nurodytus trūkumus, susij u s ius su nuotekų kaupimo reze rvuarų įrengimu, patalpų aukščiu, apšvietimu, perdangų įlinkimu ir siūbavimu vikštant, turėjo matyti ir matė, tai patvirtino liudytojos I. R. ir J. S. , nurodžiusios, jog kambariai žemi ir tamsoki. K. I. nurodyti trūkumai taip pat nelaikyti paslėptais, kadangi pastato inventorinėje byloje yra nurodyta sienų konstrukcija, jų apšiltinimas yra akivaizdus, nei atsakova i, nei ieškovai nematavo pastato šiluminės varžos, pastato šildymo sistema buvo akivaizdi, atsakovai žinojo, jog pastatas apšildomas židiniu, I-o aukšto ir mansardos patalpos šyla per įrengtus kanalus konvekcijos būdu patenkančiu židinio pašildytu oru. Atsakovai pateikė lizingo objekto perdavimo-priėmimo aktą, iš kurio matyti, jog atsakovai 1999-10-25 įsigijo ugniakurą J. P. (b.l. 32, t.2). Pagal UAB “Jotul” atstovo Lietuvoje pateiktą informaciją, tokio tipo ugniakurai jau nebegaminami, bet jo parametrai atitinka šiuo metu gaminamo Jotul 118 techninius parametrus, iš kurių matyti, kad tokio tipo ugniakuras tinkamas pastoviam kūrenimui iki 220 kv. m. patalpų (b.l. 37-39, t.2). Nors ieškovai ir liudytojai I. R. , I. A. , J. S. parodė, jog žiemos metu pastoviai kūrenant kambario temparatūra būdavo apie 10-15 laipsnių šilumos, tačiau atsakovai argumentavo, jog ugniakur o efektyvumui didelę reikšmę turi kuro rūšis, jog jų namuose būdavo normali temperatūra – 18-20 laispnių šilumos, tai patvirtino liudytojai A. B. , J. M. . Tretysis asmuo V. J. ir liudytojas J.

J. ir liudytojas J. J. negalėjo nurodyti šildymo sistemos trūkumų, kadangi prieš šildymo sezono pradžią pakeitė šildymo si s temą. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis ieškovų nurodytas trūkumas nelaikytinas sutartyje privalomu aptarti trūkumu, todėl teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nuslėpė trūkumus nuo pirkėjų ir tokiu būdu juos apgavo. Trečiojo asmens V. J. nurodyti ateityje planuojami atlikti papildomi darbai vertintini kaip priemonė pastato stiprumui, ilgaamžiškumui bei normaliai eksploatacijai užtikrinti. K. I. nurodyti trūkumai, susiję su pamatų hidroizoliacija, drenažo sistema, yra nepaslėpti, ieškovai nepateikė įrodymų apie drėgmės kaupimąs i rūsyje po lentelėmis, šių duo menų nežinojo netgi dabartinė namo savininkė, nurodydama, jog rūsyje kaupiasi tik kondensatas vasaros metu. Vertinant ieškovų elgesį, turi būti remiamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas patikrinti perkamus daiktus bet kuriuo būdu ar metodu, kuris atitiktų protingumo kriterijus. Bet koks apdairus, rūpestingas, atidus žmogus, pirkdamas daiktą už 540000 Lt, tokioje situacijoje būtų papildomai patikrinęs perkamo daikto kokybę prieš sutarties pasirašymą, arba atsisakęs pirkinio, arba pasinaudojęs kvalifikuota pagalba. Iš Ataskaitos matyti, jog ginčo objektas – sodo namas buvo vertinamas pagal STR 2.02.-01:2004, kuriame regamentuojami pagrindiniai reikalavimai gyvenamiesiems pastatams, tai yra gyvenami e siems namams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokia paskirtimi (b.l. 93, t.1). Iš Išvados matyti, jog vertinamas objektas neatitinka esminių statinio reikalavimų, numatytų STR 2.02.01:2004 “Gyvenami eji namai” ir STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai gyvenamieji pastatai” (b.l. 35-39, t.1). Iš vertinamo turto apžiūros akto matyti, jog šiame akte nurodyti duomenys yra pačių ieškovų J. R. ir D. R. paaiškinimai, liudytojas A.

R. paaiškinimai, liudytojas A. B. patvirtino šias aplinkybes, jog remėsi ieškovų nurodytomis aplinkybėmis apie vidaus temperatūrą, lietaus vandens ir drėgmės kaupimąsi statinio viduje, todėl šis vertinamo turto apžiūros aktas nelaikytinas objekt yviu rašytiniu įrodymu (b.l. 101-102, t.1), kadangi jame nurodyti duomenys gauti ne iš objektyvaus šaltinio. Iš šios Ataskaitos matyti, jog turto vertinimas atliktas siekiant rekonstruoti nekilnojamajį daiktą – sodo namą ir pakeisti jo paskirtį į gyvenamojo namo, tokių atstatymo kaštų vertė, pritaikant statinį ir infrastr u ktūros elementus gyvenamojo namo paskirčiai yra 95800 Lt. Byloje nėra pateikta duomenų, jog šalys susitarė dėl nekilnojamojo daikto paskirties pakeitimo, tokios aplinkybės nenumatytos ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, be to ieškovų reikalavimas yra visiškai nesusijęs su šioje at a s kaitoje paskaičiuotų darbų verte. Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos koky
  78. [78] e2A-269-357/2019 — Šiaulių apygardos teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2-355-971/2018: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-542-856/2018: — NEGALUTINIS) → kasacinė(e3K-3-60-701/2019: —) · e2A-269-357/2019 (Šiaulių apygardos teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …10. Byloje nustatyta, kad ieškovai E. E. ir R. E. , dalyvaujant nekilnojamojo turto agentūros „ Nordhaus “ atstovei N. T. bei atsakovų įgaliotai atstovei R. P. , 2017-05-22 apžiūrėjo atsakovų parduodamą sodo namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) 2017-05-23 tarp atsakovų, pagal įgaliojimą atstovaujamų R. P. , ieškovės R. E. ir nekilnojamojo turto agentūros buvo sudaryta preliminari trišalė sutartis, pagal kurią atsakovai (pardavėjai) įsipareigojo parduoti 0,0597 ha ploto žemės sklypą, 87,92 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, šiltnamį ir inžinerinį statinį – šulinį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 24900 Eur, o ieškovė (pirkėja) įsipareigojo šį turtą nupirkti. 2017-06-16 šalys (atsakovai veikdami per įgaliotą atstovę R. P. ) sudarė minėto nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai turtą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2017-06-16 pirkimo-pardavimo sutartyje bendra daiktų kaina nurodyta 31000 Eur, tačiau ieškovai nekilnojamąjį turtą nupirko už preliminarioje trišalėje sutartyje numatytą kainą – 24900 Eur, bankui AB „Swedbank“ suteikus paskolą. 2017-07-20 antstolė V. D. , R. E. prašymu, nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo faktines aplinkybes dėl neeksploatuotino vietinių nuotekų surinkimo įrenginio, netinkamai įrengtos elektros instaliacijos, stovinčio teisiškai neįregistruoto statinio. AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovo E. E. užsakymu atliko ieškovų nusipirktame žemės sklype esančio šulinio vandens tyrimą, iš kurio rezultatų matyti, kad vandens kokybė neatitinka higienos normų reikalavimų.

 „Klaipėdos vanduo“ ieškovo E. E. užsakymu atliko ieškovų nusipirktame žemės sklype esančio šulinio vandens tyrimą, iš kurio rezultatų matyti, kad vandens kokybė neatitinka higienos normų reikalavimų. 2017-08-18 ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija, reikalaudami neatlygintinai savo lėšomis įrengti sodo namelio nuotekų sistemą, atitinkančią teisės normų nustatytus techninius, aplinkosauginius ir higienos reikalavimus. UAB „Vandenvala“ parengė ieškovui preliminarų komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad preliminari nuotekų valymo įrenginio įrengimo ieškovų žemės sklype kaina yra 3614,01 Eur. 11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. 12. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. P irkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas ( CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

o normas ( CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, pirkėjas turi pagrįsti turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. 13. Š ioje byloje ieškovai nenurodė, o teismai nenustatė, kokie konkretūs trūkumai buvo sodo namo pardavimo ieškovams metu. Pareiga nurodyti konkrečius trūkumus ir juos įrodyti, taip pat įrodyti trūkumų šalinimo išlaidas tenka būtent pirkėjams, t. y. ieškovams, a tsakovams, siekiantiems paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namas ieškovams parduotas be trūkumų ar kad dėl pardavimo metu buvusių trūkumų yra jų atsakomybę šalinantys pagrindai, kad trūkumai buvo akivaizdūs, kad ieškovams trūkumai buvo atskleisti. Nustač
  79. [79] e2-49-286/2022 — Utenos apylinkės teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2S-245-252/2020: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-2-589/2021: —) · e2-49-286/2022 (Utenos apylinkės teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:210 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“, ar ne, nes ji bet kuriuo atveju yra kenksminga žmogaus sveikatai ir aplinkai. Lygiai taip pat nesvarbu ir tai, kokia konkrečiai chemine medžiaga mediniai geležinkelio pabėgiai buvo apdoro ti prieš eksploataciją – skalūnų alyva ar kreozotu, nes minėta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-11-18 cheminė medžiagos ekspertizė nustatė, kad visuma cheminių junginių, užregistruotų sodo namelio rąstų atplaišų pavyzdži uose, yra būdinga ir skalūnų, ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami ( CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį ( CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių ( CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau ( CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau ( CK 6.327 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.

Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ( CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr
  80. [80] e2A-34-894/2025 — Kauno apygardos teismas · e2A-34-894/2025 (Kauno apygardos teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Perdavimo-priėmimo akto 4 punkte nurodyta, kad rangovas patvirtina, kad Saulės energijos elektrinė teisės aktų nustatyta tvarka buvo išbandyta, veikia tinkamai yra parengta paleidimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinę pareigą – organizuoti elektrinės paleidimo darbų atlikimą pirkėjo naudai. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog elektrinė nėra paleista darbui tik dėl ieškovo veiksmų (neleidimo prijungti elektrinės prie tinko). 31. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad ginčas byloje kilo tik dėl saulės elektrinės montavimui panaudotų medžiagų, iš esmės nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovės sutartinių įsipareigojimų organizuoti elektrinės paleidimo darbus (ne)įvykdymu. Atitinkamai liko neišsprę stas klausimas, ar tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai atsakovės nebuvo įvykdyti, ieškovė savo pažeistas teises galėtų ginti reikšdama reikalavimą nutraukti Sutartį. Aptarta apimtimi liko neatskleista bylos esmė. 32. Apibendrindamas 24-31 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nes dėl neištirtų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013). 33. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo-pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami.

cinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo-pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013). 34. Pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai. Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 8 dalimi, pirkėjas neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. Civilinė byla Nr. e3K-3-127-381/2022). 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo nagrinėjant bylą teismas turi išaiškinti šalims procesinę pareigą teikti įrodymus atitinkamai ieškinio reikalavimams ir atsikirtimams į juos pagrįsti ( CPK 179 straipsnio 1 dalis).

ažymi, kad iš naujo nagrinėjant bylą teismas turi išaiškinti šalims procesinę pareigą teikti įrodymus atitinkamai ieškinio reikalavimams ir atsikirtimams į juos pagrįsti ( CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir nustatęs egzistuojant saulės elektrinės įrengimo darbų trūkumus, teismas tur ėtų nustatyti tokių trūkumų pobūdį CK 6.363 straipsnio 8 dalies prasme ir atitinkamai spręsti, ar yra pagrindas taikyti ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą. Nenustatęs sutarties nutraukimo kaip ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygų, teismas turėtų parinkti ir taikyti proporcingą bei adekvatų ieškovo kaip vartotojo teisių gynimo būdą. 36. Tuo atveju, jei bylą nagrinėjant iš naujo būtų nustatytos sąlygos taikyti ieškovo kaip vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.222 straipsn iu, atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. 37. Nagrinėjamu atveju be reikalavimo nutraukti sutartį, taikyti dvišalę restituciją natūra, buvo pareikšti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovės 2 711,06 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės nustatymu ir žalos įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad b
  81. [81] e2A-1344-601/2022 — Kauno apygardos teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2S-868-254/2021: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-1344-601/2022: —) · e2A-1344-601/2022 (Kauno apygardos teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …25. Byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto kokybės. Ieškovai teigia, kad atsakovų parduotas ginčo namas yra su paslėptais trūkumais (stogo defektai – bituminės čerpės sutrūkinėję, po jomis esantis paklotas supuvęs, dėl ko jį namo vidų patenka vanduo), kurių ieškovams atsakovai nenurodė, todėl jie turi teisę į visišką žalos atlyginimą. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad: 1) ginčo namas neturėjo išorinių trūkumų, 2) namo stogas buvo natūraliai nusidėvėjęs, o stogo dangos įtrūkimai bei jų užtaisymai buvo atsiradę iki atsakovams įsigyjant ginčo namą, 3) ieškovai apžiūrėjo ginčo namą, jis jiems tiko, - todėl ieškovai neturi teisės į žalos atlyginimą. 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo. 27. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) ( CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis). 28. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
  82. [82] 2A-801-464/2012 — Vilniaus apygardos teismas · 2A-801-464/2012 (Vilniaus apygardos teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Kaip jau minėta, vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartot ojo) teisinės apsaugos doktrina. CK 6.363 str. 4-8 d. nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo ( pagaminimo) gynimo būdą. Taigi CK 3.363 str. nustatytų gynimo būdų taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Be to, minėto straipsnio 5 d. numatyta, jog visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas įsigyto buto būsimų remonto išlaidų kompensavimo, t.y. prašė atlyginti daikto trūkumo pašalinimo išlaidas, kadangi pardavėjas šių trūkumų nepašalino (CPK 6.363 str. 4 d. 4 p.) bei prašė priteisti patirtus nuostolius, patirtus dėl netinkamos kokybės buto pardavimo - eksperto darbo išlaidas (CPK 6.363 str. 5 d.). Š ie reikalavimai skundžiamu teismo sprendimu buvo visiškai patenkinti. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo kartu su ieškiniu pateiktomis 2007-06-03 ir 2009-06-29 ekspertizėmis Nr. 07/2007, Nr. 04/2009, kadangi šios ekspertizės atliktos vadovaujantis vėliau patvirtinta technine reglamentacija, negu gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudotis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantas, siekdamas paneigti minėtose ekspertizėse nustatytas išvadas bei pagrįsti, jog gyvenamojo namo statybos darbai buvo atlikti tinkamai, nepasinaudojo savo procesin e teise ir neprašė skirti teismo ekspertizę, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti ieškovo pasitelkto eksperto padarytas išvadas, jog jam perduotas nekilnojamasis daiktas neatitinka tokios rūšies daiktams keliamų kokybės reikalavimų.
  83. [83] 2-101-999/2018 — Tauragės apylinkės teismas · 2-101-999/2018 (Tauragės apylinkės teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nupirkto sodo namelio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo dėl pardavimo metu jo paslėptų trūkumų. Šioje byloje ieškovė teigia, kad atsakov ė jai pardavė sodo namelį, kurio pirkimo–pardavimo sutartimi garantavo, kad sodo namelis neturi jokių trūkumų, tačiau, ieškovei nusipirkus sodo namelį, paaiškėjo, kad jis turi tam tikrų trūkumų. Ieškovė tvirtina, kad sodo namelio trūkumai buvo jo pardavimo metu ir atsakov ė apie juos žinojo, tačiau tai nuo ieškovės nuslėpė, taip pažeidė pirkimo–pardavimo sutartį, todėl turi atlyginti nuostolius už sodo namelio trūkumų šalinimą. Atsakov ė su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad sodo namelio pardavimo metu jokių paslėptų sodo namelio trūkumų nebuvo, o jeigu tariami trūkumai ir egzistavo sodo namelio perdavimo metu, atsakov ė nėra už juos atsakinga, nes sutarties sudarymo metu ieškovė žinojo arba negalėjo nežinoti apie tariamus sodo namelio trūkumus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo ( CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Kadangi pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.
  84. [84] e2A-1703-866/2024 — Vilniaus apygardos teismas · e2A-1703-866/2024 (Vilniaus apygardos teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …40. Taigi, nagrinėjamu atveju sodo namelyje esantys vabalai laikomi paslėptu jo trūkumu. 41. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ( CK 6.334 straipsnio 1 dalis). 42. Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas ( CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas). 43.
  85. [85] e2-733-1153/2025 — Vilniaus miesto apylinkės teismas · e2-733-1153/2025 (Vilniaus miesto apylinkės teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Kasacinis teismas yra nurodęs, kad specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-403/2023). 35. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal priešieškinį UAB „Eikos statyba“ būtent rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu. 36. Kaip jau minėta, pardavėjas įsipareigojo pateikti ir perduoti pirkėjui kokybiškas prekes, atitinkančias gamintojo ir paprastai tokioms prekėms taikomus valstybinių standartų reikalavimus, taip pat pirkėjo iš anksto nurodytus reikalavimus, Techninio/Darbo projekto reikalavimus, technines sąlygas. Jei pirkėjas nenurodo konkrečių reikalavimų Prekėms, Prekės privalo atitikti tokioms prekėms paprastai keliamus kokybės reikalavimus. Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai kokybės reikalavimų prekėms nenustato, prekės turi būti tinkamos naudoti pagal paskirtį. Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę ( CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne ( CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023). 37.
  86. [86] e2A-249-739/2023 — Panevėžio apygardos teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2-74-356/2022: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-249-739/2023: —) · e2A-249-739/2023 (Panevėžio apygardos teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    …Taigi, ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ieškovas privalo įrodyti defektų faktą (neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo s atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis. 39. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas). 40. Pagal gyvenamojo namo statybos metu galiojusio redakcijos Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 4 lentelę „P astatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U( A) (W/(m 2 ·K)) vertės A energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui “ gyvenamųjų namų sienų koeficiento U vertė turėjo būti 0,12, bylos nagrinėjimo metu – 0,15. 41.
  87. [87] 2-41-223/2015 — Panevėžio apylinkės teismas · 2-41-223/2015 (Panevėžio apylinkės teismas)
    Teismų praktika
    Rodyti šaltinio tekstą 
    4 p. nurodytą savo teisių gynimo būdą, t.y. grąžinti sumokėtą daiktą ir atsisakyti sutarties, nes tokiu atveju šalys grįžta į ankstesnę iki sandorio sudarymo buvusią teisinę padėtį. CK 6.334 str. 1 d. 2 p. numatytu atveju sumažinama daiktų pirkimo kaina, nes daiktai yra galimi naudojimui pagal savo tikslinę paskirtį, tačiau j ų kokybinės savybės yra žemesnės nei turėtų būti ir šie daiktai yra faktiškai pigesni nei įprastos tinkamos kokybės daiktai. Taigi, iš to seka, kad atsakovų įgytas sodo pastatas su priklausiniais yra blogesnės kokybės, todėl pigesnis, tačiau jie yra galimi naudoti pagal savo ūkines savybes ir todėl atsakovai neturi pareigos grąžinti ieškovams defektinius daiktus. Kaip matyti, ieškovai savo ieškininius reikalavimus pirmiausiai remia Lokaline sąmata, sudaryta pagal 2012. 03 kainas ( b.l. 101). Įvertinus šio rašytinio įrodymo turinį matyti, kad yra nurodyti „Darbų ir išlaidų“ aprašymai, t.y. atgrindos įrengimas, šaligatvių išardymas, gazoninių bortų įrengimas, betono plytelių įrengimas, šulinių išardymas, šulinių įrengimas ir t.t. Lokalinėje sąmatoje nėra nurodyta, kad defektams šalinti reikia naujų medžiagų, jeigu jų reikia, nėra aišku kiek kokių medžiagų reikia, ar gali būti naudojamos senos medžiagos ir pan. Be to, nors ieškovai ir teigia, kad trūkumų šalinimo metu senieji daiktai turės būti pakeisti naujais, pakankamų ir leistinų įrodymų šiuo atveju nepateikė. Kaip jau minėta L okalinė sąmata negali būti laikoma pakankamu ir pagrįstu įrodymu apie tai, kad defektiniai daiktai bus keičiami naujais. Kaip nustatyta, ir to šalys neginčija, iki šiol defektų šalinimo darbai nėra atlikti, todėl nustatyti realių nuostolių nėra galimybės. IŠ esmės atsakovai turi teisę rinktis kokiu būdu jie pašalins defektus, neatmestina galimybė, kad tai bus atliekama ir senų medžiagų pagrindu. Įrodymų į bylą nepateikta. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. R. ir S.
  88. [88] Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 1, 2, 6, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8-1 straipsniu įstatymo projektas · keičiamas akto: TAR.FD474D5CE327
    ↗ Šaltinis
    Komentaras
    Rodyti šaltinio tekstą 
    7 d. nuostatas į Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
str. 3 d., siekiant galiojančio žemės teisinio reguliavimo nuoseklumo, patikslinta nuostatos dalis
„reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai“ į „reikalingi bendro naudojimo statinių statybai ir (ar) eksploatavimui, ir (ar) rekreacijai“. Siekiant, kad valstybė turėtų galimybes už parduodamą žemę gauti maksimalią naudą (kainą) ir užtikrinant racionalaus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principų,  įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, vykdymą, Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
straipsnyje nustatoma, kad valstybei priklausantys sodo sklypai parduodami konkurencingomis ir nepagrįstų išimčių nenumatančiomis sąlygomis. Suteikiama galimybė realizuoti (perleisti) Nacionalinės žemės tarnybos valstybės vardu įgytus sodo sklypus aukciono būdu. Taip pat į šį naująjį straipsnį perkelta nuostata iš Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, ją patikslinant, kad „<...>
Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo suformuoti neįmanoma ir šios žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams,
ji ne aukciono būdu parduodama kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, sodų sklypų, kurie ribojasi su parduodamu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, savininkams
.“. Perkeliant Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. nuostatas į Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
str. 3 d.,
atsisakoma nuostatos dalies dėl besiribojančių sodo sklypų savininkų atsisakymo įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą.
  89. [89] Žemės Įstatymo Nr. I-446 2, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas · keičiamas akto: TAR.CC10C5274343
    ↗ Šaltinis
    Komentaras
    Rodyti šaltinio tekstą 
    7 d. nuostatas į Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
str. 3 d., siekiant galiojančio žemės teisinio reguliavimo nuoseklumo, patikslinta nuostatos dalis
„reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai“ į „reikalingi bendro naudojimo statinių statybai ir (ar) eksploatavimui, ir (ar) rekreacijai“. Siekiant, kad valstybė turėtų galimybes už parduodamą žemę gauti maksimalią naudą (kainą) ir užtikrinant racionalaus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principų,  įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, vykdymą, Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
straipsnyje nustatoma, kad valstybei priklausantys sodo sklypai parduodami konkurencingomis ir nepagrįstų išimčių nenumatančiomis sąlygomis. Suteikiama galimybė realizuoti (perleisti) Nacionalinės žemės tarnybos valstybės vardu įgytus sodo sklypus aukciono būdu. Taip pat į šį naująjį straipsnį perkelta nuostata iš Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, ją patikslinant, kad „<...>
Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo suformuoti neįmanoma ir šios žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams,
ji ne aukciono būdu parduodama kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, sodų sklypų, kurie ribojasi su parduodamu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, savininkams
.“. Perkeliant Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. nuostatas į Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
str. 3 d.,
atsisakoma nuostatos dalies dėl besiribojančių sodo sklypų savininkų atsisakymo įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą.
  90. [90] Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas · keičiamas akto: TAR.075D49C59279
    ↗ Šaltinis
    Komentaras
    Rodyti šaltinio tekstą 
    7 d. nuostatas į Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
str. 3 d., siekiant galiojančio žemės teisinio reguliavimo nuoseklumo, patikslinta nuostatos dalis
„reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai“ į „reikalingi bendro naudojimo statinių statybai ir (ar) eksploatavimui, ir (ar) rekreacijai“. Siekiant, kad valstybė turėtų galimybes už parduodamą žemę gauti maksimalią naudą (kainą) ir užtikrinant racionalaus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principų,  įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, vykdymą, Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
straipsnyje nustatoma, kad valstybei priklausantys sodo sklypai parduodami konkurencingomis ir nepagrįstų išimčių nenumatančiomis sąlygomis. Suteikiama galimybė realizuoti (perleisti) Nacionalinės žemės tarnybos valstybės vardu įgytus sodo sklypus aukciono būdu. Taip pat į šį naująjį straipsnį perkelta nuostata iš Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, ją patikslinant, kad „<...>
Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo suformuoti neįmanoma ir šios žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams,
ji ne aukciono būdu parduodama kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, sodų sklypų, kurie ribojasi su parduodamu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, savininkams
.“. Perkeliant Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. nuostatas į Sodininkų bendrijų įstatymo 8
1
str. 3 d.,
atsisakoma nuostatos dalies dėl besiribojančių sodo sklypų savininkų atsisakymo įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą.

Tai pilnos versijos pavyzdys. Tokius atsakymus — su visais šaltiniais, nuorodomis ir teismų praktika — gausite prisijungę. Pirmi klausimai nemokami.

Išbandyti su savo klausimu Naršyti teismų praktiką

Informacinio pobūdžio paaiškinimas, ne teisinė konsultacija.