Supraskite savo teisinę situaciją — pagrįstai.

[ESMĖ] Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato pasirinkimo principą: asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, paties pasirinkimu mokama tik viena iš jų, o išimtis taikoma tik kai kurioms našlių ir našlaičių pensijoms. Seime svarstomas pakeitimo projektas, kurio autoriai siūlo antrojo laipsnio valstybinę pensiją mokėti nepriklausomai nuo kitų žmogui priklausančių valstybinių pensijų. Tikslus teisinis klausimas, kurį spręs Seimas, — ar Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas pasirinkimo principas gali būti atšauktas visiems antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, neatsižvelgiant į tai, kokia kita valstybinė pensija asmeniui priklauso. Sprendimas bus priimamas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį, 1 straipsnį bei 2 straipsnį. [VERTINIMAS] Antrojo laipsnio valstybines pensijas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį gauna daugiavaikiai motina arba tėvas (išauginę 5 ar daugiau vaikų), garbės donorai ir laisvės kovų dalyviai. Dabartinė tvarka reiškia, kad jei toks asmuo kartu turi teisę į statutinę ar kitą specialiąją pensiją, jis pagal 3 straipsnio 1 dalį privalo pasirinkti vieną išmoką; išimtis galima tik tada, kai asmuo turi teisę į nurodytas našlių ar našlaičių pensijas — tada jos mokamos kartu su viena kita valstybine pensija. Projektas pateiktas platesne forma ne atsitiktinai: ankstesnis siūlymas, leidęs kelias pensijas tik garbės donorams, sulaukė Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų, kad tai prieštarautų Konstitucijos lygiateisiškumo principui, nes visi antrojo laipsnio pensijų gavėjai yra asmenys, kuriems pensijos mokamos už nuopelnus ar kaip kompensacija, o vienos grupės išskyrimas iš kitų pagrindo nesuteikia. Todėl dabartinis projektas taiko vienodą sprendimą visiems antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, pašalindamas konstitucinį prieštaravimo argumentą. Vertinant turinį, reikia atsižvelgti ir į kitas įstatymo nuostatas: pagal 6 straipsnio 1 dalį daugiavaikiams motinai arba tėvui pensija neskiriama nustatytais atvejais, o pagal 20 straipsnio 1 dalį pensijos neskiriamos nuteistiems asmenims, kol išnyksta ar panaikinamas teistumas. Taip pat galioja dydžio ribojimas: dar 1995 m. papildymu įvesta nuostata, kad nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio — ši riba gali riboti praktinę naujosios tvarkos naudą. [PASEKMĖS] Jei Seimas pataisą priims, praktinės pasekmės būtų tokios: - maždaug 400–600 gyventojų, turinčių teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir kartu į kitą valstybinę pensiją, galėtų gauti abi išmokas be pasirinkimo; - valstybės biudžeto poreikis, pagal aiškiamąjį raštą, siektų apie 0,7–1,1 mln. eurų per metus, finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų nustato Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis; - pasirinkimo principas dėl antrojo laipsnio pensijų būtų panaikintas visiems gavėjams, o ne tik garbės donorams, taip išvengiant anksčiau įžvelgtos lygiateisiškumo problemos; - pensijos skyrimas vis tiek liktų sąlygotas 6 ir 20 straipsniuose nustatytų apribojimų bei dydžio ribojimo. Kol pataisa nepriimta, galioja dabartinė tvarka ir asmenys privalo rinktis vieną pensiją. [CITATA] - Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, paties pasirinkimu mokama tik viena iš jų, o siūloma pataisa antrojo laipsnio pensiją leistų mokėti šalia kitų valstybinių pensijų maždaug 400–600 gyventojų, kainuojant apie 0,7–1,1 mln. eurų per metus.

[ESMĖ] Panevėžio įvykio dalyviams ir socialiniuose tinkluose fiksuojamų „paspirtukų medžioklių“ dalyviams gresia skirtingos atsakomybės rūšys, kurias lemia ne priemonės pavadinimas, o jos techniniai parametrai. Policijos atstovės teigimu, vaikų naudotas elektrinis paspirtukas pagal parametrus priskiriamas mopedų kategorijai, todėl jis teisiškai vertinamas kaip kelių transporto priemonė. Dėl to kyla klausimas: kokia norma bus kvalifikuojamas tyčinis pravažiavimas pro pėsčiuosius ir kokia — eismo įvykis, dėl kurio nukentėjo mažametis ir 80-metė moteris. Sprendžiant dėl tyčinio gąsdinimo, taikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnio 2 dalis, o esant sužalojimams — Baudžiamoji kodekso (BK) 281 straipsnis; eismo tvarkos pažeidimams be padarinių — ANK 417 ir 428 straipsniai. [VERTINIMAS] - Chuliganiškas vairavimas — Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui ar žmonių saugumui — pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų, o neturintiems teisės vairuoti — nuo 750 iki 1 000 eurų. - Paprastas pavojingą situaciją sukėlęs pažeidimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį gali užtraukti 170–230 eurų baudą vairuotojams. - Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, pagal ANK 428 straipsnio 2 dalį užtraukia 30–50 eurų baudą, o pažeidimas, dėl kurio sugadintas turtas, — 40–60 eurų baudą pagal 3 dalį; šios lengvesnės normos taikytinos tik tada, kai priemonė teisiškai lieka mikrojudumo priemone, o ne prilygsta mopedaui. - Kai dėl vairavimo su eismo taisyklių pažeidimu įvyksta eismo įvykis ir nukentėjusiojo sveikata nesunkiai sutrikdoma, taikomas BK 281 straipsnio 1 dalis — bauda, vieši darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; jei sveikata sutrikdoma sunkiai — iki penkerių metų laisvės atėmimo pagal 3 dalį. - Panevėžio atveju abu vairavusieji buvo nepilnamečiai, todėl taikytinos ANK 42 ir 43 straipsnių nuostatos: nuobaudos skiriamos bendra tvarka, tačiau atsižvelgiant į amžių ir asmenybę, o teismas gali neskirti nuobaudos ir kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros. - Jeigu nepilnamečius į nusižengimą įtraukė pilnametis, tai pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; sunkių padarinių atsiradimas (1 dalies 3 punktas) ir padarymas mažamečiui (6 punktas) taip pat sunkina atsakomybę. - Tėvų atsakomybės klausimas sprendžiamas per priemonės savininko (valdytojo) pareigas: ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta 150–300 eurų bauda už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, o pakartotinai — 440–600 eurų pagal 2 dalį. - Tarp pateiktų šaltinių nėra teismų praktikos, todėl konkrečios bylos, lemiančios kvalifikaciją, nurodyti negalima. - Savivaldybės lygmeniu policija su savivaldybe derins paspirtukų atvykimo į renginius ribojimą; ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyta 140–300 eurų bauda už renginių keliuose organizavimo nesuderinimą su policija. [PASEKMĖS] - Panevėžio incidento atveju realiausia kvalifikacija — BK 281 straipsnis, jei medicininiais įrodymais bus nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; bylą tirs ikiteisminio tyrimo institucija, o nepilnamečių atveju taikysimos specialios nepilnamečių atsakomybės nuostatos. - Socialiniuose tinkluose plintančio gąsdinimo atveju be sužalojimų taikytina ANK 420 straipsnio 2 dalis — 450–550 eurų bauda. - Paspirtukų savininkams, perduodantiems priemones vaikams ar paskyras kitiems, gresia ANK 431 straipsnio baudos, o bendro naudojimo paslaugų paskyrų perdavimo problema kol kas teisiškai neįtvirtinta. - Renginių organizatoriams ir savivaldybėms artimiausiu metu reikės spręsti dėl paspirtukų draudimo atvykti į renginius; tokių ribojimų teisinis pagrindas bus formuluojamas bendradarbiaujant su policija, o nesuderinimas gali užtraukti ANK 459 straipsnio 3 dalies baudą. - Sekimo taškas: Susisiekimo ministerijos planuojamų priemonių komplekso pristatymas — jo terminas ir turinys iš pateiktų šaltinių nežinomi. [CITATA] - Chuliganiškas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų, o neturintiems teisės vairuoti — nuo 750 iki 1 000 eurų. - Kai dėl vairavimo su eismo taisyklių pažeidimu nukentėjusiojo sveikata nesunkiai sutrikdoma, taikomas BK 281 straipsnio 1 dalis — laisvės atėmimas iki dvejų metų.

[ESMĖ] Vilniaus arbitražo dienoje aptarti klausimai — tribunolo proceso valdymas, arbitrų nešališkumas ir dokumentų atskleidimas — Lietuvoje sprendžiami per Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus principus: arbitražo teismo nepriklausomumą, šalių lygių procesinių teisių, konfidencialumo bei rungimosi, kooperacijos ir operatyvumo principus. Konkretus teisinis klausimas: kokiu pagrindu arbitražo teismas gali aktyviai valdyti procesą, kad nepažeistų šalių lygių teisių būti išklausytoms ir neužbėgtų už akių. Šis klausimas sprendžiamas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnį, 3 straipsnį ir 9 straipsnį, o tarptautiniuose ginčuose — pagal procedūrų reglamentus, kuriuos šalys pasirenka arbitražiniu susitarimu. [VERTINIMAS] Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį teismai negali kištis į arbitražo teismo veiklą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Šalių pareigos ir teisės pasiskirsto taip: - arbitražo teismas turi užtikrinti šalių lygias procesines teises (8 str. 4 d.) ir laikytis rungimosi bei kooperacijos principų (8 str. 6 d.); - paskirtas arbitras negali būti šališkas — tai atitinka įstatyme įtvirtintą nepriklausomumo principą (8 str. 1 d.); - šalys, sudariusios arbitražinį susitarimą (3 str. 5 d.), gali pasirinkti nuolatinės arbitražo institucijos reglamentą (3 str. 6 d.). Dokumentų atskleidimo klausime Lietuvos reglamentavimas artimas kontinentinei tradicijai: įstatyme nėra plataus anglų teisės „discovery" analogo, o įrodymų surinkimo pagalba priklauso valstybiniam teismui — pagal Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį arbitražo teismas gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo, o bylos medžiaga yra nevieša (9 str. 2 d.) — tai išlaiko arbitražo konfidencialumą (8 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-943/2025 konstatavo, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. lapkričio 17 d. patvirtintas arbitražo procedūros reglamentas yra pagrindas, kuriuo arbitražo teismas grindžia procesinius veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-471-916/2016, remdamasi LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. 2A-2283/2013, aiškino, kad nuoroda arbitražinėje išlygoje į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinio arbitražo procedūros reglamentą reiškia galimybę pasirinkti abu reglamentus pagal ginčo pobūdį. [PASEKMĖS] Šalims, kurios sudaro arbitražinius susitarimus su kontrahentais iš bendrosios teisės tradicijos valstybių, dokumentų atskleidimo apimtį ir proceso valdymo gaires reikia fiksuoti pačiame arbitražiniame susitarime arba pasirinktame reglamente — kitaip tribunolas spręs remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Arbitražo teismo sprendimas pagal 41 straipsnį įsiteisėja nuo priėmimo momento ir yra vykdytinas dokumentas, o jeigu sprendimas nevykdomas, vykdomąjį raštą šalies prašymu rašytinio proceso tvarka išduoda arbitražo teismo vietos apylinkės teismas. [CITATA] - Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį arbitražo teismas gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo, o tos bylos sprendžiamos supaprastinto proceso tvarka taikant Civilinio proceso kodekso XXXIX skyrių, o bylos medžiaga yra nevieša (9 str. 2 d.). - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-45-943/2025 patvirtino, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo procedūros reglamentas yra pagrindas, kuriuo arbitražo teismas grindžia procesinius veiksmus.