Legal prism · 2026-10-04
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-04

Updated: 2026-10-04 02:46
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Party figures and the deputy mayor’s family are circling public millions - alytausnaujienos.lt · alytausnaujienos.lt
Original — alytausnaujienos.lt
Party figures and the deputy mayor’s family are circling public millions - alytausnaujienos.lt Copy link
During the current Alytus District Council term, three multimillion-euro contracts for road, street, and sidewalk repairs have been signed with Parama, a company registered in Alytus and working on these projects. The first, worth EUR…
Analysis
Under Article 21(2) of the Law on Public Procurement, the contracting authority must require persons connected with the procurement, before participating, to sign a confidentiality undertaking and declare their private interests, and, where they find themselves in a conflict-of-interest situation, to recuse themselves or be removed from the decision-making process.
Article 3(1) of the Law on the Adjustment of Public and Private Interests prohibits declarants from using official duties for personal gain and requires them to avoid conflicts of interest.

Core issue

At the centre of Alytus District Municipality’s road maintenance procurements is not the contract price, but a conflict of interest: a deputy mayor generating subcontracting work for his own company, and a municipal specialist who had worked for the same company. Such concentration gives rise to a reasonable doubt as to whether the procurements were conducted in compliance with the principles of transparency and equal treatment under Article 17 of the Law on Public Procurement of the Republic of Lithuania, rather than through an artificial restriction of competition. The precise question — whether the persons who made the procurement decisions were required to recuse themselves and whether the procurement breached the law — will be assessed under Article 21 of the Law on Public Procurement and Article 3(1) of the Law on the Adjustment of Public and Private Interests. Since a pre-trial investigation is already being conducted by the Kaunas Board of the Special Investigation Service, under the supervision of prosecutors from the Organised Crime and Corruption Investigation Division of the Kaunas Regional Prosecutor’s Office, a criminal-law assessment for corruption-related offences is also possible.

Legal assessment

This obligation directly concerns three persons identified in the report:

  • Deputy Mayor A. Truncė, whose solely controlled company, Daugesta, received 30% of the works as subcontracting under a EUR 12 million contract and more than EUR 3.5 million from Parama;
  • municipal specialist E. Funka, who is listed among the contracting entities in the works contract but previously worked as a site manager at Daugesta, where his wife is employed as an administrator;
  • council committee chair J. Truncė, who is also Daugesta’s construction director. The circle of close persons — father and son, both having influence in the municipal utilities sector — falls within the concept of close relatives defined in Articles 3.135 and 3.136 of the Civil Code, which municipal instruments, such as Clause 3 of the impartiality declaration No. K-111, use as a basis for recusal. The principle set out in municipal procedure descriptions Nos. K-22, K-23 and K-24 — to disclose a conflict and recuse oneself where persons participating in procedures are persons from whom the individual or their close relatives derive benefit — logically applies to road maintenance procurements as well. Municipal instrument No. K-235 shows that the selection of works must take place in accordance with the procedure established by the Law on Public Procurement, and that the Municipality must organise technical supervision of construction works. It is precisely this control function that is called into question in the report, because the placement of orders, approval of work quantities and oversight are concentrated in the same hands. Article 17(3) of the Law on Public Procurement prohibits procurements from being planned with the aim of avoiding the statutory procedure or artificially reducing competition; granting more favourable conditions to certain suppliers is treated as an artificial reduction of competition.

Consequences

The most realistic directions for further developments are:

  • The pre-trial investigation by the Kaunas Board of the Special Investigation Service, whose termination decision has already once been annulled, may be resumed or continued; its outcome will be a prosecutorial decision either to bring charges or to discontinue the investigation.
  • The Chief Official Ethics Commission may assess whether declarants breached their duties under Article 3(1) of the Law on the Adjustment of Public and Private Interests to recuse themselves and not to use their office for personal gain.
  • Under Article 15(2)(2) of the Law on Local Self-Government, the municipal council has exclusive competence to decide on the loss of powers of a council member or mayor; this is one possible political consequence for the deputy mayor or his son.
  • If procurement infringements are established, the contracting authority may face disputes concerning contract performance under the procedure for contract performance and dispute resolution provided for in Article 1(2) of the Law on Public Procurement.
Sources:
  • Dėl mokinių laisvalaikio užimtumo projektų finansavimo Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-22
  • Dėl Sporto projektų finansavimo Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-24
  • Dėl vietinės reikšmės kelių projektavimo, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų, kuriuos iš dalies finansuoja fiziniai ar juridiniai asmenys, tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-235
  • Dėl Kultūros plėtros projektų finansavimo Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-23
  • Dėl Alytaus rajono savivaldybės mokytojų skatinimo ir apdovanojimo tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-111
  • Dėl Alytaus rajono savivaldybės mokyklų dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos projektų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-26
  • Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė (dalininkė) yra Alytaus rajono savivaldybė, atsparumo korupcijai indekso nustatymo ir skaidrios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vardo suteikimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-139
  • Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas 1 straipsnis ↗
Legal basis (3)
• Dėl mokinių laisvalaikio užimtumo projektų finansavimo Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-22 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas: Alytaus rajono savivaldybė, priimtas 2026-02-19. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] Informacija, kurios atskleidimas prieštarauja…
[Savivaldybės teisės aktas: Alytaus rajono savivaldybė, priimtas 2026-02-19. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] Informacija, kurios atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Esu įspėtas (-a), kad, pažeidęs (-usi) šį pasižadėjimą, turėsiu atlyginti konkursą organizuojančiai įstaigai ir pareiškėjams padarytus nuostolius. ________________________ ___________ _________________ (nurodomos pareigos Komisijoje) (parašas) (vardas, pavardė) Mokinių laisvalaikio užimtumo projektų finansavimo Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo 6 priedas NEŠALIŠKUMO DEKLARACIJA DĖL OBJEKTYVIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO BEI VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ KONFLIKTO VENGIMO _____________________ (data) Aš________________________________________________________, būdamas (-a) (vardas ir pavardė) Mokinių laisvalaikio užimtumo projektų vertinimo Komisijos pirmininku (-e), pirmininko pavaduotoju (-a), nariu (-e) ar Komisijos sekretoriumi (-e): 1. Pasižadu savo pareigas atlikti objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis (-i) įstatymų viršenybės, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo principais. 2. Pasižadu informuoti Komisijos pirmininką arba pirmininko pavaduotoją apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje, jei man dalyvaujant, rengiant, svarstant ar priimant Komisijos sprendimus: 2.1. Šiame konkurse dalyvauja asmenys, iš kurių aš ar man artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų ar kitokio pobūdžio naudos; 2.2. Aš ar man artimi asmenys yra konkurse dalyvaujančio juridinio asmens steigėjas, akcininkas ar dalininkas, darbuotojas ar valdymo organo narys; 2.3. Šiame konkurse dalyvauja asmenys, susiję su manimi darbo santykiais. 2.4. Dėl bet kokių kitų aplinkybių negaliu laikytis 1 punkte nustatytų principų. 3.
• Dėl Sporto projektų finansavimo Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo — Alytaus rajono savivaldybė, Nr. K-24 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas: Alytaus rajono savivaldybė, priimtas 2026-02-19. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] Informacija, kurios atskleidimas prieštarauja…
[Savivaldybės teisės aktas: Alytaus rajono savivaldybė, priimtas 2026-02-19. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] Informacija, kurios atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Esu įspėtas (-a), kad, pažeidęs (-usi) šį pasižadėjimą, turėsiu atlyginti konkursą organizuojančiai įstaigai ir pareiškėjams padarytus nuostolius. ________________________ ___________ _________________ (nurodomos pareigos Komisijoje) (parašas) (vardas, pavardė) Sporto projektų finansavimo Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo 6 priedas NEŠALIŠKUMO DEKLARACIJA DĖL OBJEKTYVIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO BEI VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ KONFLIKTO VENGIMO _____________________ (data) Aš________________________________________________________, būdamas (-a) (vardas ir pavardė) Sporto projektų vertinimo Komisijos pirmininku (-e), pirmininko pavaduotoju (-a), nariu (-e) ar Komisijos sekretoriumi (-e): 1. Pasižadu savo pareigas atlikti objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis (-i) įstatymų viršenybės, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo principais. 2. Pasižadu informuoti Komisijos pirmininką arba pirmininko pavaduotoją apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje, jei man dalyvaujant, rengiant, svarstant ar priimant Komisijos sprendimus: 2.1. Šiame konkurse dalyvauja asmenys, iš kurių aš ar man artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų ar kitokio pobūdžio naudos; 2.2. Aš ar man artimi asmenys yra konkurse dalyvaujančio juridinio asmens steigėjas, akcininkas ar dalininkas, darbuotojas ar valdymo organo narys; 2.3. Šiame konkurse dalyvauja asmenys, susiję su manimi darbo santykiais. 2.4. Dėl bet kokių kitų aplinkybių negaliu laikytis 1 punkte nustatytų principų. 3.
• Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. 2. Šis įstatymas…
1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 7 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus viešuosius pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
Original article → ELTA in Brief: Death of renowned naturalist Paltanavičius; Ruginienė turns to prosecutors over Slušnys' conduct · Lrytas
Original — Lrytas
ELTA in Brief: Death of renowned naturalist Paltanavičius; Ruginienė turns to prosecutors over Slušnys' conduct Copy link
On Friday, news spread across Lithuania of the death of renowned naturalist Selemonas Paltanavičius. President Gitanas Nausėda expressed deep condolences over the death of the naturalist, writer, photographer and TV host, saying Lithuania…
Analysis
Under Article 154(2) of the Criminal Code, a person is liable for defamation only where there is a complaint by the injured person, an application by his legal representative, or a prosecutor’s request. It is precisely this provision that makes the prosecutor’s action the decisive mechanism where the injured person has died.
Article 2.24(1) of the Civil Code establishes a presumption that disseminated data do not correspond to reality until the person who disseminated them proves the contrary.

Core issue

Ruginienė’s referral to the prosecutor’s office concerning Slušnys’s conduct after the death of S. Paltanavičius falls within a specific legal area: the honour and private life of a deceased person are protected not by the person himself, but by a limited circle of close relatives, while criminal prosecution for defamation without the injured party’s complaint is possible only upon a prosecutor’s request. The central legal issue is whether Slušnys’s actions constitute defamation under Article 154 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, and who, after the injured party’s death, has standing to initiate liability. In parallel, a civil route is possible under Article 2.24(1) of the Civil Code: after a person’s death, his spouse, parents, and children may seek refutation of data that do not correspond to reality and compensation for damage, provided that the dissemination of the data also demeans their own honour and dignity.

Legal assessment

Article 154(2) of the Criminal Code provides that a person is liable for defamation only where there is a complaint by the injured person, an application by his legal representative, or a prosecutor’s request. It is precisely this provision that makes the prosecutor’s action the decisive mechanism where the injured person has died and can no longer file a complaint himself. The sanction under Article 154(1) of the Criminal Code is community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year. In the civil context, Article 2.24(1) of the Civil Code establishes a presumption that disseminated data do not correspond to reality until the person who disseminated them proves otherwise. If the data were disseminated through a mass media outlet, Article 2.24(2) of the Civil Code confers the right to request a free-of-charge refutation. If Slušnys’s actions also affected the deceased person’s private life, Article 2.23(1) of the Civil Code applies: after death, consent to publish information about private life may be given by the spouse, parents, or children, while paragraph 3 prohibits the collection and dissemination of such information except where it serves a legitimate public interest. Article 1.114(1) of the Civil Code identifies honour, dignity, and private life as personal non-property values protected by the court by the means set out in Article 1.138 of the Civil Code. An important limit is that Article 5.1(3) of the Civil Code classifies the right to honour and dignity as a non-inheritable right inseparably linked to the person of the deceased; therefore, heirs act not as successors, but only where the dissemination demeans their own honour (Article 2.24(1) of the Civil Code).

Consequences

The most realistic scenarios are:

  • Upon receiving Ruginienė’s referral, the prosecutor’s office will assess whether a prosecutor’s request under Article 154(2) of the Criminal Code is justified. Whether criminal proceedings are initiated at all depends on that decision.
  • If the prosecutor does not submit such a request, the civil route would remain: Paltanavičius’s children or spouse would need to prove that the disseminated data also demean their own honour; otherwise, a claim under Article 2.24(1) of the Civil Code would be inadmissible.
  • A successful civil claim would allow a request for refutation (Article 2.24(2) of the Civil Code) and compensation for pecuniary and non-pecuniary damage (Articles 2.24(1) and 1.138(6) of the Civil Code).
  • For Slušnys’s defence, the presumption in Article 2.24(1) of the Civil Code applies: he himself will have to prove that the disseminated information corresponds to reality.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 2
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 2.24 straipsnis (statute)
2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas 1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir…
2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas 1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. 2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. 3. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. 4. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas. 5. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo. 6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. 7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo. 8. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. 9. Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 2.23 straipsnis (statute)
2.23 straipsnis. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą 1. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama…
2.23 straipsnis. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą 1. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. 2. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai. 3. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. 4. Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 5. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susiję su informacijos apie asmenį skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio ir taisyklių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, taikymas Civilinio kodekso 2.24 straipsnio normos dėl asmens…
11 straipsnis. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio ir taisyklių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, taikymas Civilinio kodekso 2.24 straipsnio normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei šiame kodekse nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat tais atvejais, kai civilinių teisinių santykių faktinis pagrindas yra Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalyje nurodytas nusikaltimas.
Original article → Ahead of Saturday’s protests, a dispute over the scale of migration: “It’s not what it seems” · LRT
Original — LRT
Ahead of Saturday’s protests, a dispute over the scale of migration: “It’s not what it seems” Copy link
On Saturday in Vilnius, a protest “Against Mass Immigration” will take place in Vincas Kudirka Square, while across the square a counter-protest, “Demonstration Against Racism,” will be held. At the same time, an event called “Wake Up from…
Analysis
Under Article 6(2) of the Law on Assemblies, organisers whose event will be attended by more than 15 people must submit a written notification to the mayor no later than 4 working days in advance.
Under Article 9(1), the police may terminate an assembly where participants are armed, masked, dressed in military uniform, or use the assembly to breach public order.

Core issue

The protest “Against Mass Immigration” and the counter-protest “Demonstration Against Racism,” scheduled to take place on Saturday in Vincas Kudirka Square, are legally equivalent assemblies, the organisers and participants of which both fall within the scope of the Law on Assemblies of the Republic of Lithuania. The critical issue raised by the events is the procedure for coordinating two assemblies in the same location and the boundaries of prohibited conduct, particularly in cases involving posters bearing Nazi symbols or incitement. Articles 6, 7, 5, 9 and 17 of the Law on Assemblies will apply in resolving these issues. The idea mentioned by V. Sinica of tightening deportations for foreign nationals who have committed criminal offences remains a matter for legislation; however, Article 7 of the Criminal Code provides that persons are liable for offences covered by international treaties irrespective of citizenship.

Legal assessment

Since two events are planned for Saturday in the same area of Vincas Kudirka Square, Article 7(5) applies: priority is given to the organiser who submitted the notification first, while the mayor coordinates another possible place or time with the others. Police officers must participate in the coordination of the notification and take additional measures if they have information about threats to public order, which is consistent with reports of reinforced police presence. During an assembly, Article 5 prohibits manifest incitement to violate the Constitution or laws, as well as the display of the flag or coat of arms of Nazi Germany, the Nazi swastika, or images of leaders responsible for repression. Accordingly, a poster glorifying A. Hitler would not merely make the participant someone to be “asked to leave” by the organisers, as L. Tomelaitis suggests, but would also constitute a violation in respect of which the police may act independently. The organisers’ rights in this respect are defined in Article 10(2): they may admonish a participant, require the offender to leave, or ask the police to remove that person. This corresponds to the “asking to leave” practice announced by V. Sinica, but does not exempt the offender from liability provided for by law. The sources provided contain no case law on comparable situations, so precedent cannot be assessed.

Consequences

The most realistic course of events is that both actions proceed in separate parts of the square in accordance with coordinated notifications, while the police monitor that the assemblies remain peaceful, unarmed gatherings within the meaning of Article 2. If Nazi symbols or inciting slogans were to appear at either action, three parallel consequences are possible: a demand by the organiser that the person leave under Article 10(2), termination of the assembly under Article 9 or Article 17, and liability for breach of the Law on Assemblies, which Article 1(1) directly requires to be established. The issue publicly raised by L. Tomelaitis concerning an overly lenient approach to persons disseminating Nazi content may become a source of pressure on the police and the prosecutor’s office to assess whether such conduct constitutes a criminal offence under the Criminal Code. The sources provided contain no provision establishing liability for glorification of Nazi ideology, apart from Article 250(1) of the Criminal Code on incitement to terrorism, which applies only where manifestations characteristic of terrorism are present.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai 1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša merui arba jo įgaliotam…
6 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai 1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Šiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos. 2. Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. 3. Pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta.
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 7 straipsnis (statute)
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 6 str. sąlyga nukreipia į 7 str.] 1. Meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, gavę pranešimą apie…
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 6 str. sąlyga nukreipia į 7 str.] 1. Meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką.
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Prevencinės priemonės – susirinkimo organizatorių ir dalyvių bei jų turimų daiktų apžiūra ir patikrinimas Lietuvos…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Prevencinės priemonės – susirinkimo organizatorių ir dalyvių bei jų turimų daiktų apžiūra ir patikrinimas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 2. Susirinkimas – taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. 3. Susirinkimo dalyvis – asmuo, be ginklo dalyvaujantis susirinkime, kuriame įgyvendina teisę viešai laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę. 4. Susirinkimo formos – mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai. 5. Susirinkimo subjektai – susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys, susirinkimo dalyviai, meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, policijos pareigūnai. 6. Susirinkimo vieta – vieta, kurioje susirinkimo organizatoriai ir dalyviai įgyvendina susirinkimo tikslus.
Original article → Media: Holiday Inn suffered a data breach affecting more than 500 customers · Klaipėda
Original — Klaipėda
Media: Holiday Inn suffered a data breach affecting more than 500 customers Copy link
According to the news portal, the leaked information included personal identity document data and information related to events held at the hotel. A pre-trial investigation into the incident is currently underway, and Holiday Inn…
Analysis
Under Article 198(1) of the Criminal Code, unlawful misappropriation or dissemination of non-public electronic data is punishable by imprisonment for up to four years, while under Article 198-1(1), unlawful access to an information system is punishable by imprisonment for up to two years.
Under Article 49(1), the State Data Protection Inspectorate may impose a fine of up to 0.5 per cent of annual income, but not exceeding EUR 30,000, and in more serious cases under paragraph 2, up to 1 per cent of income, but not more than EUR 60,000.

Core issue

The theft of customer data from the Holiday Inn hotel chain, affecting more than 500 customers, gives rise in Lithuania to two lines of liability: criminal liability for the persons who misappropriated the data, and administrative liability for the company itself as data controller if security deficiencies are established. The reported fact that a pre-trial investigation is under way means that the institution that opened the investigation will have to determine whether the conduct prohibited under Article 198 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania was committed. The key legal question is whether non-public electronic data were unlawfully intercepted, stored, misappropriated or disseminated under Article 198 of the Criminal Code, and whether there may have been unlawful access to a system under Article 198-1. The factual application will be assessed under Article 198(1) of the Criminal Code (imprisonment for up to four years) and Article 198-1(1) (imprisonment for up to two years), and, if it is established that the data had strategic or significant economic importance, under paragraph 2 of those articles, carrying terms of imprisonment of six and three years respectively.

Legal assessment

Pre-trial investigation officers will have to establish the method of the offence: the report states that it is still unknown how the data were misappropriated, while the expert lists phishing, unlawful logins, active user sessions, or third-party systems. Certain aspects of the assessment are as follows:

  • If the data were obtained through unlawful access in breach of system security measures, Article 198-1 of the Criminal Code applies; if they were subsequently misappropriated or disseminated, Article 198 applies.
  • If the ransom demand was based on the use of passwords or codes intended to access an information system, Article 198-2 of the Criminal Code concerning unlawful possession of passwords and codes should also be assessed (imprisonment for up to four years).
  • Both under Article 198(3) and Article 198-1(3) of the Criminal Code, a legal person may also be held liable; however, under Article 20 of the Criminal Code, a legal person is liable only where the act was committed for its benefit or in its interests, on the instruction, with the permission, or due to insufficient supervision or control by a person holding a managerial position. The attackers who carried out the theft, most likely acting against the hotel, do not by that fact alone create a basis for corporate criminal liability under this article.
  • In an assessment of personal data protection, the victims, namely more than 500 customers whose document data were included in the disclosed information, fall within the concept of a personal data breach under Article 2(2) of the Law on the Legal Protection of Personal Data Processed for the Purposes of Prevention, Investigation, Detection or Prosecution of Criminal Offences, Execution of Penalties, or National Security or Defence: the incident results in unauthorised disclosure of, or unauthorised access to, the data.

Consequences

The company’s risk is administrative: under Article 49(1) of the law applicable to infringements of the special Law on Legal Protection of Personal Data, the State Data Protection Inspectorate may impose a fine of up to 0.5 per cent of annual income, but not exceeding EUR 30,000, if Articles 17-33 of that law are infringed; and, in the event of infringement of Articles 3-15 or 34-38, or failure to comply with measures imposed by the Inspectorate, up to 1 per cent of income, but not more than EUR 60,000, under paragraph 2 of the same article. By comparison, an infringement relating to the processing of data in state information systems under Article 552 of the Code of Administrative Offences carries only a fine of EUR 90-170, or EUR 170-350 for a repeat offence. The attackers face criminal liability under Articles 198, 198-1 or 198-2 of the Criminal Code, and, pursuant to Article 72(2) of the Criminal Code, the proceeds of the criminal offence, for example any ransom received if payment is established, are confiscated into state ownership. During the pre-trial investigation, the fate of items relevant to the investigation is decided by the prosecutor or the pre-trial investigation judge under Article 94(2) of the Code of Criminal Procedure. For customers whose document data were leaked, it is practically important to monitor whether the data are further disclosed, because, according to the expert, this may occur regardless of whether the company pays the attackers. The next procedural step will be decisions by the authorities supervising the pre-trial investigation and by the State Data Protection Inspectorate on criminal prosecution and administrative liability.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 198 straipsnis (statute)
198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip…
198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 196 straipsnis (statute)
Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai…
Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 198 1 straipsnis. Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos 1. Tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai prisijungė prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar jos dalies, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas papildytas straipsniu: , Žin., 2007, Nr.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 215 straipsnis (statute)
215 straipsnis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų…
215 straipsnis. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas 1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original article → Lithuanian Freedom Army Partisans Jonas and Valerijonas Paulauskas · Voruta
Original — Voruta
Lithuanian Freedom Army Partisans Jonas and Valerijonas Paulauskas Copy link
A personal archival article by Jovita Niūniavaitė-Lesienė recounts the family background of Lithuanian Freedom Army members Jonas and Valerijonas Paulauskas, beginning with their mother Elena Jurkutė, born in 1899 in Juknaičiai village…
Analysis
Under Article 9(2) of the Law on Legal Status, a decision on recognition of status must be adopted no later than six months from the submission of the application and documents, and an unfavourable decision may be appealed to an administrative court within 30 days.
Article 11(1) of the Law on State Pensions grants entitlement to state pensions for affected persons only to those individuals whose corresponding status has been recognised under the Law on Legal Status.

Core issue

The persons in this account — Jonas Paulauskas and his brother Valerijonas, members of the LLA who were arrested and interrogated in 1946, as well as their family members — are assessed under the contemporary legal system through the legal status regime for persons who suffered as a result of the 1939–1990 occupations, rather than through criminal justice. Jonas Paulauskas died on 21 September 1946 in Mažeikiai prison while attempting to escape, and on 23 September 1946 the head of the MGB Mažeikiai County office signed a resolution terminating the criminal prosecution. This means that the fact of repressive persecution is documented in archival records (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 1186/3). The precise legal issue raised by this history is whether J. Paulauskas, and his family members, may be recognised as persons who suffered as a result of the occupations and receive the state pension for affected persons provided for in Article 11 of the Republic of Lithuania Law on State Pensions. Two groups of legal provisions are applicable: Article 8 of the Law on the Legal Status of Persons Who Suffered as a Result of the 1939–1990 Occupations, which sets out the criteria and exceptions for recognition of status, and Article 11 of the above-mentioned Law on State Pensions, which sets out the conditions for granting the pension.

Legal assessment

Under Article 8(2) of the Law on Legal Status, status is recognised for persons who suffered at the hands of the repressive regimes of the USSR, provided that they are currently citizens of the Republic of Lithuania, irrespective of their citizenship at the time of repression. However, Article 8(3)(2) excludes from recognition agents and informants of repressive structures, as well as members of organisations that acted against Lithuanian independence. This provision is relevant here not to J. Paulauskas, but to the informant “Pugovicin” appearing in his case file and to detainee D., who was recruited on 18 June 1946 and provided information. An important exception is contained in Article 8(4), which provides that the exclusion from recognition does not apply to persons who at the relevant time cooperated with resistance organisations and carried out their special assignments. During interrogation, J. Paulauskas stated that in October 1945 he had sworn an oath to the LLA, received the pseudonym “Perkūnas” and later “Žygis”, and printed and distributed anti-Soviet leaflets; his activity therefore corresponds to the profile of a participant in the resistance. Status is recognised, pursuant to the procedure laid down in Article 9(2) of the Law on Legal Status, by the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. As regards pensions, Article 11(1) of the Law on State Pensions grants entitlement to pensions for affected persons to individuals whose status has been recognised under the Law on Legal Status; Article 9 provides for state widows’ and orphans’ pensions for the widows and children of deceased recipients of state pensions; and Article 23(1) provides that, upon loss of Lithuanian citizenship, payment of the pension is terminated from the first day of the month following the loss of citizenship. The case history also reveals a procedural violation recorded on 27 July 1946 by the Military Tribunal of the LSSR MGB troops itself: 17 accused persons stated before the court that their testimony during the investigation had been obtained through physical coercion, and several had not been allowed to acquaint themselves with the case file, as a result of which the case was remitted for supplementary investigation. This is an archival argument confirming the repressive nature of the persecution.

Consequences

The practical consequences are as follows:

  • The inclusion of J. Paulauskas’s name in the lists of resistance participants and recognition of his status, if not already recognised, would enable his family members to apply for status-related benefits under Article 11 of the Law on State Pensions.
  • In the case of a deceased person, the practical benefit accrues to widows and children through the state widows’ and orphans’ pensions under Article 9, but only if the deceased was a recipient of a state pension or would have acquired the right to receive one.
  • Detainee D. and agent “Pugovicin” would not obtain status under Article 8(3)(2) of the Law on Legal Status unless they proved that they carried out special assignments for resistance structures within the meaning of paragraph 4.
  • A decision of the Genocide and Resistance Research Centre concerning status may be appealed to an administrative court within 30 days; the route for contesting such a decision is therefore clearly defined procedurally.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Teisė į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas 1. Teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi asmenys, kuriems pripažintas atitinkamas…
11 straipsnis. Teisė į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas 1. Teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi asmenys, kuriems pripažintas atitinkamas teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą: 1) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, (toliau – Nepriklausomybės gynėjai); 2) politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai; 3) asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais išvežti priverstiniams darbams (taip pat tuo metu jiems gimę ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvę getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose; 4) asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (išskyrus Slavutičiaus miesto Ukrainoje statytojus); 5) asmenys, pripažinti invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; 6) asmenys, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikę tarnybą Afganistane; 7) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą (nukentėjusiojo asmens teisinis statusas pripažintas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą); 8) asmenys, kurie nukentėjo nuo minų ir sprogmenų ir kurie iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais; 9) asmenų, žuvusių dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tėvai (įtėviai). 2. Teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi: 1) asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu, tėvai (įtėviai); 2) asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, tėvai (įtėviai); 3) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų ar streikų malšinimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našlės (toliau – žuvusių pasipriešinimo dalyvių sutuoktiniai), taip pat jų vaikai (įvaikiai), jeigu jie tėvų (įtėvių) mirties metu buvo nepilnamečiai, ir politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų (įtėvių) mirties metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai, (toliau kartu – tremtinių ir politinių kalinių vaikai). 3. Getų, koncentracijos ar kitokio tipo stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius.
• Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas…
2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas, įstatymų nustatytais atvejais mokamas namuose invalidus slaugantiems asmenims), užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytu būdu, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos (toliau šiame Įstatyme – pensijos ir išmokos);“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
• Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)
X-978, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28) PREZIDENTO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VIDAUS REIKALŲ, SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS, VALSTYBĖS…
X-978, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28) PREZIDENTO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VIDAUS REIKALŲ, SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS, PROKURATŪROS, KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO, JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ BEI VALSTYBĖS ĮMONIŲ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d. *** Pabaiga *** Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2006-12-29) [email protected]
Original article → Police find vandals: cars were damaged by minors · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Police find vandals: cars were damaged by minors Copy link
Police have identified two teenagers suspected of vandalizing seven cars in Gargždai a month ago, smashing windows and damaging mirrors on several streets overnight on September 5. The young coastal residents now face trouble with law…
Analysis

Correction. The article’s statement that destruction of property “carries community service or a fine, or restriction of liberty, or imprisonment for up to two years” is incomplete, because it reflects only Article 187(1) of the Criminal Code. More serious circumstances, namely a generally dangerous method or property of high value under paragraph 2, provide for imprisonment for up to five years, while property of low value under paragraph 3 is classified as a misdemeanour subject to the additional condition of a victim’s complaint. The article’s statement that the minors “will have to compensate the damage caused” is also incomplete, because under Article 6.276(2) of the Civil Code the part of the damage not covered by the minor’s property or earnings falls to the parents or guardian; and if the minors are under 14 years of age, under Article 6.275(1) of the Civil Code the damage is compensated solely by the parents or guardians, unless they prove that the damage did not arise through their fault. More precisely: the extent of criminal liability will depend on the value of the damaged property and the legal classification of the manner of acting, while civil liability will be allocated between the minor and his or her parents under Articles 6.275-6.276 of the Civil Code.

Under Article 90(3) of the Criminal Code, a minor may not be assigned more than 240 hours of community service, while a fine of 5–50 MSLs may be imposed only on a minor who is employed or owns property.
If a minor aged between fourteen and eighteen has no property or earnings, the relevant portion of the damage must be compensated by his or her parents, unless they prove that the damage did not arise through their fault (Article 6.276(2) of the Civil Code).

Core issue

Two minors from Gargždai who, on the night of 5 September, smashed windows and mirrors on seven cars face liability under Article 187(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania for destruction of or damage to another person’s property, which provides for community service, a fine, restriction of liberty, or imprisonment for up to two years. The heaviest practical burden in this case is not the punishment, but compensation for damage: the claims of the seven vehicle owners will be determined under Article 6.276 of the Civil Code, and, if the teenagers are under fourteen, under Article 6.275 of the Civil Code, under which the parents are liable for the full damage.

Legal assessment

The criminal liability aspect is subject to material limitations in respect of minors:

  • under Article 90(1) of the Criminal Code, only five types of punishment may be imposed on a minor: community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or fixed-term imprisonment;
  • community service may not exceed 240 hours (Article 90(3) of the Criminal Code), while a fine may be imposed only on a minor who is employed or owns property and ranges from 5 to 50 MSLs (Article 90(4) of the Criminal Code); in practice, dependent teenagers can expect community service or restriction of liberty;
  • imprisonment under Article 91(3) of the Criminal Code is imposed only where other penalties are insufficient to change criminal tendencies, and the maximum sanction under Article 187(1), namely two years, is further limited for minors by Article 90(7) of the Criminal Code;
  • when imposing a sentence, the court assesses the minor’s living and upbringing conditions, social maturity, the effectiveness of prior corrective measures, and conduct after the offence (Article 91(2) of the Criminal Code).

A procedural nuance: under Article 187(4) of the Criminal Code, a person is liable for acts under paragraphs 1 and 3 only upon a complaint by the victim, an application by the victim’s legal representative, or a prosecutor’s request; thus, the vehicle owners’ statements form part of the basis for liability here. The civil aspect depends on age: from the age of fourteen, a minor is liable for damage on general grounds, but if the minor has no property or earnings, the relevant portion must be compensated by the parents unless they prove that the damage did not arise through their fault (Article 6.276(2) of the Civil Code); the parents’ obligation ends when the child reaches majority or acquires sufficient property (Article 6.276(3) of the Civil Code). If the teenagers are under fourteen, criminal liability is not constructed on the basis of the cited sources, while the damage is compensated by the parents or guardians (Article 6.275(1) of the Civil Code). In criminal proceedings, compensation for damage may be imposed on a minor only where the minor has funds at his or her independent disposal or can remedy the damage through his or her own work, within a period not exceeding two years (Article 84(1)–(2) of the Criminal Code); this is the legal basis for expecting “substantial financial assistance from the parents.”

Consequences

The most likely course is that the pre-trial investigation concerning an offence under Article 187(1) of the Criminal Code will be completed by prosecutorial acts and the case will proceed to court, where the authority hearing juvenile cases will decide on the punishment and compensation for damage. The injured vehicle owners may claim damages in civil proceedings, and if the teenagers have no property, liability will fall on the parents under Article 6.276 of the Civil Code. The most favourable scenario for the teenagers is community service of up to 240 hours or remedying the damage through their own work within a court-set period not exceeding two years under Article 84 of the Criminal Code.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the authors of the draft laws with a view to narrowing the excessively broad understanding of the institution of recidivism in the Criminal Code. The objectives are to ensure that, when establishing recidivism, convictions for offences committed as a minor are not taken into account; to allow reconciliation with a recidivist and release from criminal liability; and to amend the rules on sentencing recidivists. The principal argument is that the current definition of recidivism also covers incidental, unrelated, or privileged offences and therefore does not reflect the person’s actual dangerousness. Moreover, taking juvenile convictions into account is inconsistent with Article 27(4) of the Criminal Code, under which, when declaring a person a dangerous recidivist, the court does not take such convictions into account.

Fact-check: incomplete 2
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.277 straipsnis (statute)
6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo…
6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, jeigu nepilnamečių vaikų veiksmai yra netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmė, išskyrus atvejus, kai nepilnamečiui yra paskirtas globėjas ar rūpintojas.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.275 straipsnis (statute)
Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą 1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad…
Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą 1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. 2. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. 6.276 straipsnis. Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą 1. Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. 2. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. 6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, jeigu nepilnamečių vaikų veiksmai yra netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmė, išskyrus atvejus, kai nepilnamečiui yra paskirtas globėjas ar rūpintojas. 6.278 straipsnis. Atsakomybė už pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą 1.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 straipsnis (statute)
2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės…
2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3.
Original article → Lietuvos rytas writes about clowns running wild in Labirintų Park; another convict’s name revealed · Anykšta
Original — Anykšta
Lietuvos rytas writes about clowns running wild in Labirintų Park; another convict’s name revealed Copy link
The independent Lithuanian weekly Lietuvos rytas reported on October 2 in a piece by correspondent Rasa Karmazaitė that clowns who terrorized children at Labirintų Park had set frightening traps for them. The author found that two years…
Analysis
Under Article 149(3) of the Criminal Code, rape of a minor is punishable by imprisonment for four to ten years, while Article 149(6) provides that a legal person is also liable for such acts.
Under Article 74 of the Criminal Code, a person who evades compliance with an imposed penal measure is liable under Article 243 or Article 244 of the Criminal Code.

Core issue

In this matter, the legal position has already been largely resolved by the courts: K. Sinica was convicted of rape, while the second episode, violence against a minor boy, ended in an acquittal. The essence of the news is therefore not the imposition of punishment, but the public reassessment of the scope of liability of persons already convicted. The precise legal issue is twofold: first, whether the acquittal by the Utena judge on the charge under Article 140 of the Criminal Code (causing physical pain to a minor) complies with the statutory requirement that “actual physical pain” be caused; second, whether the amusement park, as a legal person, may be held liable together with its employees. Both issues are governed by the Criminal Code of the Republic of Lithuania: Article 140(3), Article 149(3), and Article 149(6) and Article 151(5), which provide for the liability of a legal person for offences against minors. The risk of acquittal in Article 140 cases lies in the wording of the provision itself: liability arises only where beating or other violence caused physical pain or minor bodily harm, while the judge found that the causing of pain had not been proven “beyond doubt”.

Legal assessment

K. Sinica’s principal episode is classified under Article 149(3) of the Criminal Code, rape of a minor, which carries a custodial sentence of four to ten years; this is significantly more severe than the maximum three-year custodial sentence provided under Article 140 for causing physical pain to a young child or by torturing the victim. As regards the second episode, the following provisions of Article 140 apply:

  • the act is classified under paragraph 3 because the victim is a minor, and the sentencing range comprises community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to three years;
  • under paragraph 4, a person is liable only upon a complaint by the victim, an application by the victim’s legal representative, or a prosecutor’s request;
  • the acquittal was based on the finding that actual physical pain had not been established, even though the victim alleged four blows and strangulation.

D. Eimontas’s case reflects a different model of liability: restriction of liberty for one year is consistent with the system of penalties set out in Article 42(1) of the Criminal Code, while the behavioural correction programme and EUR 2,000 compensation for non-pecuniary damage are penal measures of the type provided for in Article 67(2) of the Criminal Code. As to the park’s liability, Article 149(6) and Article 151(5) of the Criminal Code expressly provide that a legal person is also liable for the acts specified in those articles; accordingly, Labirintų parkas may be subject to the penalties for legal persons provided in Article 43 of the Criminal Code. The Lithuanian Riflemen’s Union’s refusal to disclose membership is based on personal data legislation and, in this analysis, is treated not as an issue of criminal liability but as a matter of data protection limitations.

Consequences

The most realistic next scenario is pressure in the public sphere to reopen the assessment of the acquitted episode: the victim or his representative retains the possibility of challenging the acquittal through procedural means. The key practical implications are:

  • D. Eimontas remains subject to one further year of restricted liberty with an obligation to participate in a behavioural correction programme, while the EUR 2,000 damages award is an enforceable measure, evasion of which triggers liability under Article 243 or Article 244 of the Criminal Code;
  • the park, as a legal person, faces a real risk of being held liable under Article 149(6) of the Criminal Code if the pre-trial investigation establishes that the organisation failed to provide a safe environment for minors;
  • for other amusement park operators, this matter signals an increased likelihood that employees’ conduct involving minors will be classified under the most serious aggravated offences.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 149 straipsnis (statute)
149 straipsnis. Išžaginimas 1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip…
149 straipsnis. Išžaginimas 1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 4. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 6. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 139 straipsnis (statute)
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro…
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. , atitaisymas: Žin., 2003, Nr. 76 141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. 2.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →