Teisinė prizmė · 2026-09-27
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-09-27

Atnaujinta: 2026-09-27 23:51
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (7)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalus straipsnis → Vaiko teisių specialistai spalį baigs tikrinti bažnyčiose su vaikais dirbančiųjų QR kodus · Kauno diena
Originalas — Kauno diena
Vaiko teisių specialistai spalį baigs tikrinti bažnyčiose su vaikais dirbančiųjų QR kodus Kopijuoti nuorodą
„Patikrinimai, ar visi bažnytinėse bendruomenėse su vaikais dirbantys žmonės turi specialius QR kodus, buvo pradėti šių metų rugpjūčio mėnesį ir dar nėra baigti. Šiuo metu vis dar renkame informaciją bendradarbiaudami su šių bendruomenių…
Analizė
Pagal VTAPĮ 30 straipsnį draudimas dirbti su vaikais taikomas neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.
Priimančioji organizacija teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

Esmė

Bažnytinėse bendruomenėse su vaikais dirbantys asmenys šio patikrinimo metu yra tikrinami dėl įstatyme nustatytos prevencinės priemonės — galiojančio teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo) — turėjimo. Patikrinimas grindžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 30 straipsniu, pagal kurį asmenims, teistiems už seksualinius nusikaltimus ar kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, draudžiama dirbti ar užsiimti veikla, susijusia su vaikais, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs. Tikslus teisinis klausimas, kurį sprendžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (Tarnyba), yra: ar bažnyčiose su vaikais dirbantys asmenys turi suformuotą galiojantį QR kodą, ir ar priimančiosios organizacijos jį tikrino pagal VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalį bei patikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintą „Dėl VTAPĮ 30 straipsnio nuostatų įgyvendinimo patikrinimo ir pažeidimų prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Teisinis vertinimas

Pagal VTAPĮ 30 straipsnį draudimas taikomas asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, ir kt. — net jei teistumas išnykęs ar panaikintas. Pagal VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalį (pakeistą 2024 m. pakeitimų įstatymu) priimančioji organizacija ar juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus; jei asmens kodas nėra suformuotas, dėl jo išdavimo kreipiasi darbdavys arba pats asmuo, jei jis verčiasi individualia veikla. Tarnybos kompetencija tokį patikrinimą atlikti išplaukia iš VTAPĮ 50 straipsnio, kuris jai paveda ginti ir užtikrinti vaiko teises savivaldybių teritorijose. Atskirai vertintina, kad patikrinimas vyksta lygiagrečiai su dviem baudžiamosiomis bylomis: T. Švedavičiaus (34 epizodai, susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą) ir R. Peciuno (disponavimas pornografinio turinio dalykais), kurių bylos jau perduotos teismui, o R. Peciuno byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama iš esmės. Kol apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs, 30 straipsnio draudimas šiems kunigams dar negali būti taikytas kaip sankcija — jų atžvilgiu galioja baudžiamojo proceso prielaidos apie nekaltumą, o patikrinimas apima tik kodo turėjimo faktą. Pažeidimų nenustatymas dalies QR kodų atžvilgiu (Tarnybos direktorės I. Skuodienės rugsėjo pradžios pareiškimas) reiškia, kad šių asmenų veikla tęsti nesudaroma teisinės kliūtys.

Pasekmės

Jei spalį apibendrinus patikrinimą bus nustatyta, kad koks nors asmuo, draudžiamas pagal VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalį, dirba su vaikais be kodo arba kodas negalioja, priimančioji organizacija privalo nutraukti tokio asmens veiklą su vaikais, o pažeidimas gali užtraukti atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (kaip numato VTAPĮ 29 straipsnio 4 dalis dėl vaiko teisių pažeidimų, nesusijusių su nusikalstama veika). Jei patikrinimo metu Tarnyba gautų pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, ji pagal VTAPĮ 35 straipsnio 1 dalį privalo nedelsdami informuoti policiją ir imtis veiksmų pagal VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalį. Bažnytinėms bendruomenėms praktiškai svarbiausia — įrodyti, kad jos periodiškai tikrino kodus, nes būtent organizacijos pareiga tikrinti galiojimą ne rečiau kaip kartą per metus yra savarankiškas teisinis reikalavimas.

Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą dėl teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo) inicijavo įstatymų leidėjai, siekdami apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto ir užtikrinti, kad su vaikais tiesiogiai ir reguliariai kontaktuojantys asmenys neturi teistumo už sunkius, labai sunkius ar seksualinius nusikaltimus. Tačiau pataisų rengimą paskatino ir gausybė skundų dėl šios tvarkos – kritikai ją vadino pertekline ir neproporcinga, nes draudimas taikomas ir teistumą išnykusiems asmenims, nusikaltusiems ne prieš vaikus, atleistiems nuo atsakomybės ar susitaikiusiems su nukentėjusiuoju, bei neatsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį. Tarp iniciatorių ir kritikų kildavo prieštaravimų dėl apimties: vieni siūlė nusikaltimų, dėl kurių draudžiama dirbti su vaikais, sąrašą siaurinti, kiti – plėsti, o kartu buvo sprendžiami techniniai klausimai, pavyzdžiui, kuriuo įstatymu turi būti nustatytas darbdavių pirmojo patikrinimo terminas.

Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 36-3, 36-4, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36-6 stra 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos…
3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai 1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas (toliau kartu – kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai), draudžiama: 1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais; 3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais. 2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. 3. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku (-ais); 2) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku (-ais). 4. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku (-ais), nesvarbu, ar tai tas pats (tie patys) vaikas (-ai) ar ne. 5. Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. Jeigu toks asmuo yra užsienietis, jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio valstybės, kurios pilietybę jis turi arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų. 6. Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, besiverčiančių individualia veikla, teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti teisėto darbo su vaikais kodą, o šie asmenys privalo jį pateikti. 8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 9. Jeigu asmuo, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla, teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, bet paaiškėja, kad jis yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, arba asmuo, padaręs seksualinius nusikaltimus, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, arba asmuo, padaręs kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais: 1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka; 2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka; 3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma; 4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma; 5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis; 6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama. 10. Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje; 2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs kitą, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; 5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, reikalavimo; 6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 7) kitos įstatymų nustatytos sąlygos. 11. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į šias pareigas būtų priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Valstybės tarnautoją ir (ar) darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jos pateiktų turimą informaciją apie šį asmenį. Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, šis asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 12. Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis. 13. Šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo: 1) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija; 2) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija; 3) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija; 4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija; 5) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija.“
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 30 straipsnis (statute)
30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai 1. Asmenims…
30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai 1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš asmens prostitucijos, asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų (Baudžiamojo kodekso XV skyrius), Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Baudžiamojo kodekso XVI skyrius), nužudymo (Baudžiamojo kodekso 129 straipsnis), prekybos žmonėmis (Baudžiamojo kodekso 147 straipsnis), vaiko pagrobimo ar naujagimių sukeitimo (Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 1 dalis), visuomenės saugumui (Baudžiamojo kodekso 249, 2491, 250, 2502, 2504, 2505 straipsniai, 251 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalys, 2511 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 252 straipsnis), nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (Baudžiamojo kodekso 260, 2601 straipsnio 3, 4, 5 dalys, 261 straipsnis, 263 straipsnio 2, 3 dalys, 264 straipsnio 2 dalis, 266 straipsnio 3 dalis, 2661 straipsnio 2, 3 dalis, 267 straipsnio 2 dalis, 2671, 2672 straipsnio 2 dalis, 2673 straipsnis), arba dėl analogiškų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, galiojusiame iki 2003 m. gegužės 1 d., arba analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių nusikaltimų: sunkaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnis), nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6 punktai), fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis), išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms (Baudžiamojo kodekso 1471 straipsnio 2 dalis), vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką (Baudžiamojo kodekso 159 straipsnis), plėšimo (Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2, 3 dalys), turto prievartavimo (Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2, 3 dalys), nusikaltimų, susijusių su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalis, 2532 straipsnio 2 dalis, 254, 256 straipsnio 2 dalis, 2562 straipsnis), dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną (Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2, 3, 4 dalys) arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, jeigu jų teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, draudžiama: 1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas tik vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais; 3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais. 11. Papildomus darbo ar bet kokios kitos veiklos, susijusios su vaikais, ribojimus asmenims gali taikyti teismas, skirdamas Baudžiamojo kodekso 681 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. 2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. 3. Kontaktas su vaiku laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku; 2) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku. 4. Kontaktas su vaiku laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku, nesvarbu, ar tai tas pats (tie patys) vaikas ar ne. 5. Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį tik patikrinę asmens Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą ir įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. Jeigu toks asmuo yra užsienietis, jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio valstybės, kurios pilietybę jis turi arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų. 6. Asmenys, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę ar užsiimdami savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose arba besiversdami individualia veikla ar teikdami paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdydami bet kokią kitą veiklą, jeigu ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo turėti suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Jeigu priimant asmenį į darbą, leidžiant jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkiant savanorį jis neturi suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo, dėl šio kodo išdavimo kreipiasi pats darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas, priima atlikti praktiką ar stažuotis. Jeigu asmuo, ketinantis verstis individualia veikla ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, neturi suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo, dėl šio kodo išdavimo kreipiasi pats asmuo. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, besiverčiančių individualia veikla, teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti teisėto darbo su vaikais kodą, o šie asmenys privalo jį pateikti. 8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 9. Jeigu asmuo, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla, teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, bet paaiškėja, kad jis yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, arba asmuo, padaręs seksualinius nusikaltimus, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės: 1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka; 2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka; 3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma; 4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma; 5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis; 6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama. 10. Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje; 2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs kitą, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; 5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, reikalavimo; 6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 7) kitos įstatymų nustatytos sąlygos. 11. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į šias pareigas būtų priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Valstybės tarnautoją ir (ar) darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jos pateiktų turimą informaciją apie šį asmenį. Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, šis asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 12. Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis. 13. Šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo: 1) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija; 2) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija; 3) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija; 4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija; 5) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. IV SKYRIUS PAGRINDINĖS VAIKO TĖVŲ IR KITŲ VAIKO ATSTOVŲ PAGAL ĮSTATYMĄ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 29 straipsnis (statute)
29 straipsnis. Vaiko apsauga nuo nusikalstamų veikų ir smurto bei atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų…
29 straipsnis. Vaiko apsauga nuo nusikalstamų veikų ir smurto bei atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas). 2. Vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje. 3. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs ir (ar) turintis pagrįstos informacijos apie vaiką, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir (ar) dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo apie tai pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui. 4. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, asmuo traukiamas atsakomybėn Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, asmuo traukiamas atsakomybėn Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 5. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių priežiūroje yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti darbuotojai, nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantys netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises, atsako pagal Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytą tvarką. 6. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ar smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos. Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. 7. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų, – į teismą dėl jo teisių pažeidimo. 8. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus. 9. Vaikas (vaikai) pats (patys) ar per kitą (kitus) asmenį (asmenis), veikiantį (veikiančius) jo (jų) vardu, turi teisę kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl vaiko teisių, įtvirtintų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir (ar) jos fakultatyviuose protokoluose, pažeidimo 2011 m. gruodžio 19 d. Niujorke priimto Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros nustatyta tvarka.
Originalus straipsnis → Lietuvos vyskupai pradės tyrimą dėl nusikaltimų prieš nepilnamečius · Sekunde.lt
Originalas — Sekunde.lt
Lietuvos vyskupai pradės tyrimą dėl nusikaltimų prieš nepilnamečius Kopijuoti nuorodą
Lietuvos vyskupai inicijuos tyrimą, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, kiek nuo 1990 metų kovo 11 dienos Bažnyčioje padaryta nusikaltimų prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius. Tokį sprendimą vyskupai priėmė šeštadienį Telšiuose…
Analizė

Esmė

Kunigams, kaltinamiems seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, teisminė padėtis sprendžiama pagal galiojančio Baudžiamojo kodekso XXI skyrių. Dabartinėms byloms lemiamą reikšmę turi tai, pagal kurios redakcijos įstatymą vertinamas kiekvienas epizodas. Vyskupų konferencijos inicijuotas vidinis tyrimas teisinės atsakomybės nepakeičia: baudžiamasis persekiojimas išlieka valstybės — prokuratūros ir teismo — monopolis, o Bažnyčios tyrimas gali tik papildyti jį informacija. Tikslingas teisinis klausimas — kokios bausmės ir papildomos pasekmės gresia kaltinamiesiems dėl vaikų seksualinio prievartavimo ir pagal ką teismas vertins epizodus, padarytus iki 2003 m. gegužės 1 d.

Teisinis vertinimas

Prokurorai ir teismas turės atskirti laikotarpius:

  • Naujesniems epizodams taikomi galiojantys BK 149, 150, 151¹ straipsniai — tai sunkūs arba labai sunkūs tyčiniai nusikaltimai, kuriems, veikoms padarius nepilnamečius, taikoma griežtesnė atsakomybė.
  • Epizodams, padarytiems iki 2003 m. gegužės 1 d., taikytinos atitinkamos senojo Lietuvos TSR BK (patvirtinto 1961 m.) nuostatos: pvz., lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu ar nepilnamečio atžvilgiu — laisvės atėmimas iki penkerių metų, nepilnamečio atžvilgiu esant sunkinančioms aplinkybėms (senojo BK 122 str.) — nuo trejų iki aštuonerių metų.
  • Įtraukimas nepilnamečio į girtavimą pagal senąjį BK 241 straipsnį buvo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų; šios nuostatos analogas šiandien vertinamas pagal BK, o deklaracijoje nurodytas epizodas turi būti kvalifikuojamas pagal veikos padarymo laiku galiojusį įstatymą.
  • Seimas 2025 m. gegužę svarstytas 2079 įstatymo projektas aiškiai įtraukia „analogiškų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, galiojusiame iki 2003 metų gegužės 1 d.“ vertinimą į tolesnių apribojimų asmenims, pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų, sistemą.
  • Pareiga pranešti apie įtariamą mažamečio išžaginimą ar seksualinį prievartavimą taikoma kiekvienam asmeniui; Vyskupų konferencijos tyrimas, jei jame atsirastų duomenų apie padarytas veikas, negalėtų jų sulaikyti nuo perdavimo teisėsaugai.
  • Baustumo laipsnis: BK 149, 150 ir 151¹ straipsnių veikos priskiriamos sunkiems arba labai sunkiems tyčiniams nusikaltimams, todėl atsakomybės senatis sprendžiama pagal kiekvieno epizodo kvalifikaciją ir padarymo laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2014 nustatyta, kad, pažeidus baudžiamojo įstatymo retrospektyvumo taisykles, nuosprendis yra neteisėtas ir keičiamas apeliacine instancija; teismai privalo kvalifikuoti veikas pagal tą redakciją, kuri galiojo kiekvieno epizodo padarymo metu, taikydama atlaidžiausiąjį įstatymą, kai įstatymas įvykiai švelnino.

Pasekmės

Kai kaltinamasis pripažįstamas kalta dėl veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei (BK 149, 150, 151¹) ar vaikų išnaudojimo pornografijai, jam gali būti skiriamos ne tik pagrindinės bausmės, bet ir papildomos priemonės pagal BK 72 straipsnį: priverstinis, neatlygintinas nusikalstamos veikos gauto ar panaudoto turto konfiskavimas — kas teismų praktikoje (Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis 2K-514/2007) vertinama kaip privaloma, kai įstatyme taip nustatyta.

  • Po 2025 m. įstatymo pakeitimų (Seimo 2079 įstatymo projektas, priimtas 2025-05-12) asmenims, įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius, taikomi papildomi apribojimai pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnį — tai praktiškai reiškia draudimą dirbti su vaikais susijusį darbą ir dalyvauti organizuojant vaikų veiklą.
  • T. Švedavičiaus bylos teisminis nagrinėjimas šiuo metu nepradėtas dėl naujo gynėjo pasirinkimo; gynėjui įsitvirtinus, teismas turės vėl pradėti kaltinamojo akto nagrinėjimą, o kaltinamųjų aktų apimtis lems ilgesnį įrodymų tyrimą.
  • Bažnyčios vidinio tyrimo rezultatai, kuriems suderinti konsultuojamasi su Šventuoju Sostu ir Lietuvos teisėsauga, teismams įrodymų nepakeičia, bet gali tapti papildomos informacijos apie galimas veikas šaltiniu; jei tyrimo metu atsirastų duomenų apie naujas veikas, prokuratūra galėtų inicijuoti naujus ikiteisminius tyrimus.
Teisinis pagrindas (3)
• Dėl Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo 11 straipsnis (statute)
Nepilnamečių atsakomybė Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, yra suėję šešiolika metų amžiaus. Asmenys, kurie padaro…
Nepilnamečių atsakomybė Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, yra suėję šešiolika metų amžiaus. Asmenys, kurie padaro nusikaltimą, turėdami nuo keturiolikos, iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą (85 straipsnis), už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą vagystės būdu (90 straipsnis), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnis), plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), tyčinį valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimą arba sužalojimą, sukėlusį sunkias pasekmes (99 straipsnio 2 dalis), nužudymą (104–109 straipsniai), tyčinius kūno sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111–114 straipsniai ir 116 straipsnio 2 dalis), išžaginimą (118 straipsnis), vagystę (146 straipsnis), atvirąją vagystę (147 straipsnis), plėšimą (148 straipsnis), tyčinį- asmeninio piliečių turto sunaikinimą ar sužalojimą, sukėlusį sunkias pasekmes (153 straipsnio 2 dalis), chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad asmenį, kuris, būdamas jaunesnio kaip aštuoniolikos metų amžiaus, padarė nelabai pavojingą visuomenei nusikaltimą, galima pataisyti, netaikant kriminalinės bausmės, tai jis gali paskirti tokiam asmeniui priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, kurios nėra kriminalinė bausmė. Esant šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytoms sąlygoms, nepilnametis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir atiduodamas komisijai nepilnamečių reikalams išnagrinėti klausimui dėl pritaikymo jam priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio priemonių. 12 straipsnis.
• Dėl Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo 8 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas tyčia Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo…
9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas tyčia Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų norėjo. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia ir tuo at- -veju, kai jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorėjo šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti, 10 straipsnis. Nusikaltimo padarymas dėl neatsargumo Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padariusis asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padariusis asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, 11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, yra suėję šešiolika metų amžiaus.
• DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO 71 straipsnis (statute)
72 straipsnis. Padėjusių padaryti nusikaltimą aplinkybių nustatymas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis priemonių, kad būtų nustatytos aplinkybės…
72 straipsnis. Padėjusių padaryti nusikaltimą aplinkybių nustatymas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis priemonių, kad būtų nustatytos aplinkybės, kurios padėjo padaryti nusikaltimą, ir kad jos būtų pašalintos.,. 73 straipsnis. Nepilnamečių bylose nustatytinos aplinkybės Be aplinkybių, nurodytų šio Kodekso 71 ir 72 straipsniuose, darant parengtinį tardymą ir nagrinėjant bylą teisme, nepilnamečių bylose reikia ypač kreipti dėmesį į šių aplinkybių išaiškinimą: 1) nepilnamečių amžius (gimimo metai, mėnuo, 2) diena); 3) gyvenimo ir auklėjimo sąlygos; 4) suaugusių kurstytojų ir kitokių bendrininkų buvimas. Esant duomenų apie protinį nepilnamečio atsilikimą, nesusijusį su psichine liga, turi būti taip pat išaiškinama, ar jis galėjo visiškai suprasti savo.. veiksmų reikšmę. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti apklausiami nepilnamečio tėvai, jo mokytojai bei auklėtojai ir kiti asmenys, kurie gali suteikti reikiamų žinių, taip pat turi būti išreikalaujami reikiami dokumentai ir atliekami kitokie tardymo bei teismo veiksmai. 74 straipsnis. Įrodymai Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organai, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi liudytojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įtariamojo parodymais, kaltinamojo parodymais, eksperto išvada, daiktiniais įrodymais, tardymo bei teismo veiksmų protokolais ir kitokiais dokumentais. 75 straipsnis.
Originalus straipsnis → Kaimyno kamera stebi ir jus? Teisininkė primena: „Mano sklypas“ dar nereiškia „galiu filmuoti viską“ · 15min
Originalas — 15min
Kaimyno kamera stebi ir jus? Teisininkė primena: „Mano sklypas“ dar nereiškia „galiu filmuoti viską“ Kopijuoti nuorodą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eA-413-789/2026 pabrėžė: nuosavybės teisė savaime nepateisina kitų žmonių stebėjimo. Pasak R.Joskaudienės, svarbu, kas naudojasi filmuojama teritorija, ar žmones galima identifikuoti…
Analizė
Pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnį vaizdo stebėjimas leidžiamas tik tada, kai kiti būdai yra nepakankami arba netinkami, o duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Pažeidus nustatytus reikalavimus, gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolą pagal ANĮ 83 straipsnį — baudos asmenims nuo 150 iki 580 Eur, o pakartotinai pažeidus — nuo 550 iki 1 200 Eur.

Esmė

Kaimynų ginčas dėl vaizdo kamerų baigėsi tuo, kad savininkas, filmavęs kaimyno teritoriją, pralaimėjo ir dabar turi sumokėti 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, o VDAI nurodymai dėl kameros sureguliavimo ir įrašų sunaikinimo liko galioti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eA-413-789/2026 (nutartis 2026 m. liepos 1 d.) patvirtino: nuosavybės teisė į sklypą savaime nesuteikia teisės stebėti kitų žmonių — vaizdo stebėjimo teisėtumą lemia ne žemės nuosavybė, o asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimai.

Teisinis vertinimas

18 straipsnio 1 dalis reikalauja rašytinio dokumento, kuriame nurodoma stebėjimo tikslas ir apimtis, saugojimo terminas, prieigos sąlygos ir duomenų naikinimo tvarka. VDAI, gavusi duomenų subjekto skundą, pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnį pripažino skundą pagrįstu ir taikė priemones — nurodė sureguliuoti kamerą, užmaskuoti servitutinę teritoriją ir sunaikinti įrašus. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu, o vėliau ir LVAT apeliacinėje instancijoje konstatavo, kad pareiškėjo (kameros savininko) teisėti interesai šiuo atveju neviršija duomenų subjekto interesų ar pagrindinių teisių. Byloje eA-413-789/2026 teisėjų kolegija nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (S. Č.), siekdamas neturtinės žalos priteisimo, turi inicijuoti atskirą bylą. Bylinėjimosi išlaidos — 420 Eur už atsiliepimo parengimą — priteistos pagal ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pasekmės

Kameros savininkui praktinės pasekmės yra šios:

  • privaloma vykdyti VDAI nurodymus: sureguliuoti kamerą, kad nebūtų filmuojama servitutinė teritorija, arba ją užmaskuoti, ir sunaikinti esamus įrašus;
  • sumokėti 420 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui;
  • jei norės pradėti arba tęsti vaizdo stebėjimą, privalės parengti 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą rašytinį dokumentą su stebėjimo tikslu, apimtimi ir saugojimo terminu;

Kaimynas (duomenų subjektas) gali atskiroje byloje reikšti neturtinės žalos priteisimo reikalavimą.

Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
• eA-413-789/2026 — Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (case_law)
[eA-413-789/2026 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas] kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas pridėti naujus įrodymus, nenurodė, kokius…
[eA-413-789/2026 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas] kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas pridėti naujus įrodymus, nenurodė, kokius konkrečius įrodymus prašo pridėti. Be to, S. Č. nurodomos aplinkybės dėl tęsiamo teritorijos stebėjimo neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas neturtinės žalos priteisimo, turėtų kreiptis į teismą ir inicijuoti atskirą bylą, kadangi S. Č., kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, neturi teisės reikšti tokio pobūdžio prašymus administracinėje byloje. Todėl teisėjų kolegija palieka trečiojo suinter rašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas. S. Č. pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 420 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos trečiajam suinteresuotam asmeniui S. Č. iš pareiškėjo M. Č.. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. Č. iš pareiškėjo M. Č. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Laimutis Alechnavičius Rasa Ragulskytė-Markovienė Ernestas Spruogis
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 548 straipsnis (statute)
548 straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas 1. Visuomenės informavimo priemonių, išskyrus radijo ir (ar)…
548 straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas 1. Visuomenės informavimo priemonių, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 547 straipsnis (statute)
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Radijo…
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 549 straipsnis. Neteisėtas mokymo ar studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos organizavimas 1. Mokymo ar studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos organizavimas neturint leidimo (licencijos) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių septynių šimtų eurų. 550 straipsnis. Kreiptis į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų vertinimo ir priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui įpareigojančių teisės aktų pažeidimas 1.
Originalus straipsnis → „Kelia pavojų“: Astravo AE atliekų saugykla gali būti pastatyta prie Lietuvos sienos · LRT
Originalas — LRT
„Kelia pavojų“: Astravo AE atliekų saugykla gali būti pastatyta prie Lietuvos sienos Kopijuoti nuorodą
Nepriklausomi ekspertai pristatė preliminarias planuojamo statyti Baltarusijos radioaktyviųjų atliekų laidojimo ir saugojimo punkto (RALP) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos ekspertizės išvadas. Šią publikaciją galite skaityti ir…
Analizė
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas atspindi tą patį principą iš Lietuvos pusės: parenkant aikštelę privaloma informuoti kaimynines valstybes, jeigu yra tikimybė, kad įrenginys joms darys neigiamą poveikį, ir jų prašymu pateikti bendruosius duomenis.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnis draudžia priimti iš anksto alternatyvų pasirinkimą apribojančius sprendimus, kol neatliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Esmė

Astravo rajone galimai planuojama Baltarusijos radioaktyviųjų atliekų laidojimo ir saugojimo punkto (RALP) ataskaita kol kas vertinama pagal Baltarusijos procedūras, tačiau jeigu objektas atsiras prie Lietuvos sienos, Lietuva turi teisinį instrumentą — Espo konvencijos tarpvalstybinio poveikio vertinimo mechanizmą — reikalauti, kad poveikis jos teritorijai būtų įvertintas ir į jį būtų atsižvelgta prieš priimant sprendimą. Tikslus teisinis klausimas: ar Baltarusijos rengiama poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita atitinka tarpvalstybinio vertinimo reikalavimus, ypač alternatyvų analizės ir poveikio kaimyninei valstybei aprašymo dalį, ir kokias pastabas Lietuva gali teisėtai pateikti. Šis klausimas bus sprendžiamas pagal Espo konvenciją, kurios šalis Lietuva yra ratifikavusi ([12]), ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 129 straipsnį, kuris įpareigoja Lietuvą bendradarbiauti su kitomis valstybėmis aplinkos apsaugos klausimais ir siekti regioninio ekologinio saugumo.

Teisinis vertinimas

Espo konvencija įpareigoja valstybę, planuojančią veiklą, galinčią daryti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, pranešti potencialiai paveiktai šaliai ir leisti jai dalyvauti vertinimo procedūroje. I. Suchij nurodo, kad Baltarusija iš šios konvencijos nėra pasitraukusi, todėl Lietuva, kaip šalis, kurią veikla gali paveikti, turi teisę ne tik teikti pastabas, bet ir daryti įtaką priimamiems sprendimams. Lietuvos energetikos ir Aplinkos ministerijos jau yra parengusios savo pastabas dėl Baltarusijos projekto, kas atitinka konvencijos dalyvio pareigas. Lietuvos praktika su Astravo AE rodo, kad toks kelias veikia: 2017 m. Vyriausybė nutarimu Nr. 413 ([15]) pripažino Astravo AE nesaugia ir pateikė vertinimą Seimui, o Lietuva pasiekė, kad Astravo AE klausimas būtų įtrauktas į ES–Baltarusijos darbotvarkę ([13]). Ekspertų nustatyti 14 neatitikimų Baltarusijos teisės aktams, įskaitant formalią alternatyvų analizę ir neaprašytą radionuklidų poveikį, yra būtent tie argumentai, kuriais Lietuva gali remtis reikalaudama papildomo vertinimo. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tvarkant atliekas turi būti užtikrinta aplinkos apsauga tiek Lietuvos teritorijoje, tiek už jos ribų — tai norminis pagrindas Lietuvos interesams ginančioms pastaboms.

Pasekmės

Praktiškai Lietuvai svarbiausia yra tai, kad sprendimas dėl aikštelės dar nepriimtas, o tai reiškia, kad pastabos gali turėti realios įtakos vietos pasirinkimui. Jeigu Baltarusija pasirinks Astravo rajoną, Lietuva gali reikalauti pilno tarpvalstybinio vertinimo pagal Espo konvenciją ir, kaip su Astravo AE, kelti klausimą tarptautinėse platformose — Branduolinės saugos, Espoo ir Orhuso konvencijų šalių susitikimuose, ES ir TATENA ([11], [13]). Jeigu Baltarusija atsisakys tinkamai įvertinti tarpvalstybinį poveikį, Lietuva gali remtis aplinkos apsaugos įstatymo 129 straipsniu siekdama regioninio ekologinio saugumo ir tarptautinės paramos. Ekspertų reikalavimas atšaukti dokumentus ir įvertinti poveikį visais atliekų gyvavimo etapais, palyginus projektą su alternatyvomis, yra realus kelias, nes aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnis draudžia iš anksto apriboti alternatyvų pasirinkimą prieš atliekant vertinimą.

Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos…
15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, negali būti priimami iš anksto alternatyvų pasirinkimą apribojantys sprendimai dėl šios veiklos – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia pasirenkama atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) procedūras. Valstybės institucijos ir savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvaujantys poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti (toliau – atrankos informacija), ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo. Ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami arba įrenginiai įregistruojami ar jų registracijos duomenys tikslinami turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas keičiamas arba įrenginio registracijos duomenys tikslinami dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimu arba išplėtimu, galinčiu daryti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, vykdyti nereikia šiame ar kituose įstatymuose įtvirtintų leidimų, ūkinę veiklą galima pradėti tik gavus sprendimą dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadą. Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 151, 19, 191, 192 ir 193 straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojant sprendimui dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadai, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, arba įregistruojant įrenginį šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų leidimų turinys ir ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo sąlygos, jeigu jos nustatomos leidimuose, turi atitikti sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytas planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygas, nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytuose leidimuose ar prie įrenginio registracijos duomenų pateikiama nuoroda į atsakingosios institucijos paviešintą sprendimą dėl poveikio aplinkai, kuriuo remiantis išduotas ar pakeistas leidimas arba įregistruotas įrenginys. Planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad pasirengimo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo, ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose būtų įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, projektus, projektiniuose pasiūlymuose ir statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada. Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektinių pasiūlymų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama projektinius pasiūlymus, tikrina, ar: 1) nepasibaigęs sprendimo dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvados galiojimo terminas; 2) projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas; 3) projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga, planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išdavusi ar pakeitusi šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą leidimą ar priėmusi sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įregistravusi įrenginį ar patikslinusi jo registracijos duomenis, teisės aktų, reglamentuojančių šių leidimų išdavimą ir (ar) pakeitimą, nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoja visuomenę, atsakingąją instituciją, sprendime dėl poveikio aplinkai nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus, jeigu atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, pateikdama nuorodą į paskelbtą leidimą ar jo pakeitimą, ar sprendimą atsisakyti išduoti leidimą (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registracijos duomenis. Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, gavusi šio straipsnio dešimtojoje dalyje nurodytą informaciją, aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie išduotą leidimą ar jo pakeitimą, ar priimtą sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registraciją ar jo registracijos duomenų patikslinimą tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusią Europos Sąjungos valstybę narę ir (ar) užsienio valstybę, ne Europos Sąjungos valstybę narę, prisijungusią prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija). Jeigu tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo metu, vadovaujantis Espo konvencijos 7 straipsnio 1 dalimi, su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusia Europos Sąjungos valstybe nare ir (ar) užsienio valstybe, ne Europos Sąjungos valstybe nare, prisijungusia prie Espo konvencijos, susitariama, kad planuojamai ūkinei veiklai, kurios tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliktos, bus atliekama tarpvalstybinio poveikio stebėsena, šios stebėsenos programa ir ataskaita rengiama, derinama ir teikiama aplinkos ministro nustatyta tvarka. 13. 14.
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas 129 straipsnis (statute)
129 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos klausimais Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir…
129 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos klausimais Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir skelbiamais tarptautiniais aplinkos apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautinių aplinkos apsaugos organizacijų veikloje. Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis aplinkos apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika: 1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo; 2) sprendžia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas; 3) teikia suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie ekologinę situaciją Lietuvoje; 4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus; 5) prisideda likviduojant neigiamus ekologinių nelaimių bei avarijų padarinius; 6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius; 7) vykdo kitus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos klausimais.
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19-1, 19-2, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-3 straipsniu įstatym 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų…
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų (išskyrus radionuklidus) normas ir apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (išskyrus radionuklidus) išdavimo, įrenginių registravimo tvarką;“.
Originalus straipsnis → D. Uosytė. Kaip apsaugoti įmonės duomenis nuo sukčių · Verslo žinios
Originalas — Verslo žinios
D. Uosytė. Kaip apsaugoti įmonės duomenis nuo sukčių Kopijuoti nuorodą
D. Uosytė. Kaip apsaugoti įmonės duomenis nuo sukčių Nusikaltėliai vis labiau tolsta nuo tiesioginių saugumo sistemų laužymo programinėmis priemonėmis. Vietoj to jie renkasi socialinę inžineriją – subtiliai apsimeta valstybės institucijų…
Analizė
Per 1 ir 4 dalis atsakomybė kyla tik nukentėjusio asmens skundu ar prokuroro reikalavimu, o pagal 2 ir 3 dalis (didelės ir labai didelės vertės atvejai) laisvės atėmimas siekia atitinkamai šešerius ir aštuoneris metus.
Kai vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, veikai taikomas ANK 108 straipsnis — bauda nuo 90 iki 400 eurų.

Esmė

Socialinės inžinerijos atveju įmonės, praradusios duomenis ar pinigus apgaulės būdu, patenka ne į duomenų saugumo, o į baudžiamosios teisės erdvę: veiką vertinsime pagal BK 182 straipsnį (sukčiavimas) ir BK 198 straipsnį (neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas). Tikslus teisinis klausimas — kuria norma kvalifikuojami veiksmai, kai sukčiai, apsimetę institucijų ar partnerių atstovais, apgaule įgyja konfidencialius duomenis ar turtinę teisę, ir kokia atsakomybės riba taikoma, kai žala nedidelė. Atsakymas priklauso nuo dviejų dydžių: įgyto turto vertės ir duomenų pobūdžio.

Teisinis vertinimas

Jei apgaulės būdu įgyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, veikai taikomas ne BK, o ANK 108 straipsnis — bauda nuo 90 iki 400 eurų. Kai vertė didesnė, taikomas BK 182 straipsnis: per 1 ir 4 dalis atsakomybė kyla tik nukentėjusio asmens skundu ar prokuroro reikalavimu, o pagal 2 ir 3 dalis laisvės atėmimas siekia atitinkamai šešerius ir aštuoneris metus; BK 182 straipsnio 6 dalis leidžia atsakyti ir juridiniam asmeniui. Jei sukčiai ne tik apgaulinėja, bet ir neteisėtai perima neviešus elektroninius duomenis, taikomas BK 198 straipsnis — iki ketverių metų laisvės atėmimo, o duomenims, turintiems didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai, — iki šešerių metų. Prisijungimas prie apsaugos priemones pažeidžiant informacinės sistemos kvalifikuojamas pagal BK 198-1 straipsnį, o neteisėtas disponavimas slaptažodžiais ar kodais, skirtais prisijungti prie sistemos, — pagal BK 198-2 straipsnį (iki ketverių metų). Nutekėję duomenys, kuriais vėliau disponuojama, gali sudaryti ir BK 189 straipsnio (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas) sudėtį. Tiriant incidentą, BPK 98 straipsnis suteikia įmonei teisę savo iniciatyva pateikti tyrėjams žurnalus, laiškus ir dokumentus kaip įrodymus, o BPK 93 straipsnis nustato, kad tokie daiktai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pasekmės

Nukentėjusiai įmonei praktiškai svarbu trys dalykai:

  • žalos dydis lemia ne tik baudžiamąjį kvalifikavimą, bet ir tai, ar procesas pradedamas be nukentėjusiojo pareiškimo;
  • įrodymai (serverių žurnalai, susirašinėjimas) turi būti išsaugoti ir perduoti pagal BPK 98 straipsnį, nes jie laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo pagal BPK 93 straipsnį;
  • sukčiai, jei jie veikia per juridinį asmenį, gali būti traukiami atsakyti kaip juridinie asmenys pagal BK 182 straipsnio 6 d. ir BK 198 straipsnio 3 d.

Sekimo taškas: įmonei nustačius nutekėjimą, praktinis žingsnis yra pareiškimo dėl nusikalstamos veikos pateikimas ikiteisminiam tyrimui.

Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas), siekiant perkelti į nacionalinę teisę ES direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas nuostatas. Tikslas – patikslinti nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui sudėtis bei sugriežtinti atsakomybę, kai padaroma didelė žala, nusikaltimai padaromi daugeliui sistemų ar pasinaudojant svetimais asmens duomenimis. Pagrindinis argumentas – būtinybė visiškai suderinti Baudžiamąjį kodeksą su direktyvos reikalavimais.

Teisinis pagrindas (3)
• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 5 straipsnis (statute)
kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant…
kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas).
• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 30 straipsnis (statute)
kai įmanoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas. 2. Kiekvienas duomenų tvarkytojas ir, jei taikoma, duomenų…
kai įmanoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas. 2. Kiekvienas duomenų tvarkytojas ir, jei taikoma, duomenų tvarkytojo atstovas tvarko su visų kategorijų su duomenų tvarkymo veikla, vykdoma duomenų valdytojo vardu, susijusius įrašus, kuriuose nurodoma: a) duomenų tvarkytojo ar duomenų tvarkytojų ir kiekvieno duomenų valdytojo, kurio vardu veikia duomenų tvarkytojas, taip pat, jei taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovo ir duomenų apsaugos pareigūno vardas bei pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys; b) kiekvieno duomenų valdytojo vardu atliekamo duomenų tvarkymo kategorijos; c) kai taikoma, asmenų duomenų perdavimai į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai, be kita ko, nurodant tą trečiąją valstybę arba tarptautinę organizaciją, ir, 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų duomenų perdavimų atveju, tinkamų apsaugos priemonių dokumentai; d) kai įmanoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas.
• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis Duomenų tvarkymo saugumas 1. Atsižvelgdamas į techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas bei duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą…
32 straipsnis Duomenų tvarkymo saugumas 1. Atsižvelgdamas į techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas bei duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, taip pat duomenų tvarkymo keliamus įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas pavojų atitinkančio lygio saugumas, įskaitant, inter alia, jei reikia: a) pseudonimų suteikimą asmens duomenims ir jų šifravimą; b) gebėjimą užtikrinti nuolatinį duomenų tvarkymo sistemų ir paslaugų konfidencialumą, vientisumą, prieinamumą ir atsparumą; c) gebėjimą laiku atkurti sąlygas ir galimybes naudotis asmens duomenimis fizinio ar techninio incidento atveju; d) reguliarų techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis užtikrinamas duomenų tvarkymo saugumas, tikrinimo, vertinimo ir veiksmingumo vertinimo procesą.
Originalus straipsnis → Jungtinėse Tautose aštrėja ginčas dėl DI: JAV ir Kinija nesutaria, kas turėtų nustatyti taisykles · Laikas.lt
Originalas — Laikas.lt
Jungtinėse Tautose aštrėja ginčas dėl DI: JAV ir Kinija nesutaria, kas turėtų nustatyti taisykles Kopijuoti nuorodą
Jungtinių Tautų susitikime dėl dirbtinio intelekto saugumo Jungtinės Valstijos ir Kinija pristatė aiškiai skirtingas kryptis, kaip turėtų atrodyti tarptautinės taisyklės. Vašingtonas ragino neskurti naujos globalios DI valdymo sistemos, o…
Analizė
Pagal Reglamento (ES) 2024/1689 9 straipsnį didelės rizikos DI sistemų tiekėjai privalo sukurti rizikos valdymo sistemą, apimančią visą sistemos gyvavimo ciklą, nepriklausomai nuo tarptautinio konsensuso.
Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 9 d. sprendime byloje Nr. I1-3333-484/2026 nagrinėtas reikalavimas priteisti 100 Eur neturtinės žalos kompensaciją už kiekvieną dieną, susijusią su DI programos prieiga.

Esmė

JT susitikime pasireiškęs JAV ir Kinijos nesutarimas dėl DI taisyklių lygmens reiškia, kad artimiausiu metu neatsiras vieninga tarptautinė DI reguliavimo sistema, o įmonės ir valstybės veiks skirtinguose teisiniuose rėmuose. Tokioje situacijoje praktiškai svarbiausias teisinis klausimas yra toks: kuriomis normomis bus vertinamas DI sistemų naudojimas valstybėse, kurios nepriklauso nuo tarptautinio konsensuso, ir ar ES bei Lietuvos vidinė teisė jau dabar sukuria privalomą reguliavimo pagrindą nepriklausomai nuo JT lygmens ginčo baigties. Pagrindinės normos, kuriomis šis klausimas bus sprendžiamas, yra Reglamento (ES) 2024/1689 (Dirbtinio intelekto akto) 1 straipsnis, nustatantis suderintas DI sistemų pateikimo rinkai ir naudojimo Sąjungoje taisykles, taip pat 6 straipsnis, apibrėžiantis didelės rizikos DI sistemas, ir Lietuvos ministerijų patvirtintos DI naudojimo taisyklės. JAV pozicija, kad DI reguliavimas turi likti nacionaliniu lygmeniu, iš esmės atitinka tai, ką ES jau padarė savo viduje — sukūrė privalomą, o ne savanorišką reguliavimą, kurio taikymas nepriklauso nuo tarptautinio susitarimo.

Teisinis vertinimas

Reglamentas (ES) 2024/1689 1 straipsnio 2 dalyje nustato, kad reglamentas apima: suderintas DI sistemų pateikimo rinkai taisykles, tam tikrų su DI susijusių praktikų draudimus, didelės rizikos DI sistemų reikalavimus, skaidrumo taisykles, bendrosios paskirties DI modelių taisykles ir rinkos priežiūros taisykles. Tai reiškia, kad ES pasirinko būtent tą kryptį, kurią JT susitikime gynė Kinija — centralizuotą, privalomą standartų sistemą, tačiau tik savo teritorijoje. Didelės rizikos DI sistemų tiekėjams ir naudotojams taikomi konkretūs įpareigojimai pagal šiuos straipsnius:

  • 9 straipsnis — sukurti, įgyvendinti, dokumentuoti ir prižiūrėti rizikos valdymo sistemą, apimančią visą DI sistemos gyvavimo ciklą;
  • 15 straipsnis — užtikrinti tinkamą tikslumo, patvarumo ir kibernetinio saugumo lygį per visą sistemos gyvavimo ciklą;
  • 22 straipsnis — naudotojai privalo imtis priemonių, visų pirma siekdami sumažinti ir sušvelninti didelės rizikos DI sistemų keliamą riziką, ir laikytis 49 straipsnio 1 dalyje nustatytų registravimo pareigų;
  • 25 straipsnis — kai DI sistema tampa didelės rizikos sistema dėl vėlesnio naudojimo pakeitimo, pirminis tiekėjas privalo bendradarbiauti su naujais tiekėjais, teikti techninius dokumentus ir tikslinę techninę prieigą. Institucinė priežiūra įtvirtinta 65 straipsnyje: įsteigiama Europos dirbtinio intelekto valdyba. Lietuvoje šis ES reguliavimas papildomas vidiniais aktais: Aplinkos apsaugos agentūros, Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos DI naudojimo taisyklės nustato atsakomybės, atsekamumo, kokybės garantijų ir nediskriminavimo principus, o 2026–2031 metų DI plėtros sveikatos sistemoje gairės įpareigoja remtis Reglamentu (ES) 2024/1689 ir Reglamentu (ES) 2025/327 dėl Europos bendros sveikatos duomenų erdvės. Teismų praktika patvirtina, kad DI klausimai jau pasiekia administracinius teismus: Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 9 d. sprendime byloje Nr. I1-3333-484/2026 nagrinėtas pareiškėjo reikalavimas įdiegti programą „ChatGPT“ Kauno kalėjimo kompiuteriuose, įskaitant neturtinės žalos — 100 Eur už kiekvieną dieną — priteisimo reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo byloje e2A-427-302/2023 išdėstyta pozicija dėl nepatikimų tiekėjų apribojimo viešuosiuose pirkimuose (VPĮ 37 ir 47 straipsniai) rodo, kad nacionalinio saugumo interesai gali pagrįsti apribojimus net tada, kai tai riboja asmenų iš tam tikrų valstybių teisę dalyvauti pirkimuose.

Pasekmės

Realistiškiausias tolesnės eigos scenarijus yra kelių lygiagrečių reguliavimo krypčių plėtra: savanoriški tarptautiniai įsipareigojimai JT lygmenyje ir privaloma regioninė teisėkūra. Praktiškai tai svarbiausia DI sistemų tiekėjams ir naudotojams, veikiantiems ES rinkoje: jie privalo vykdyti 9, 15 ir 22 straipsnių reikalavimus nepriklausomai nuo to, ar JT susitaria dėl globalių standartų. Lietuvos valstybės institucijoms svarbu tai, kad ministerijų taisyklės jau dabar įpareigoja darbuotojus prisiimti atsakomybę už DI sugeneruoto turinio tikrumą ir užtikrinti atsekamumą, todėl DI naudojimo klaidos administraciniuose sprendimuose gali tapti teisminio ginčo pagrindu. Sekimo taškas: praktikoje reikia stebėti ES lygmens įgyvendinimą — Europos dirbtinio intelekto valdybos, sudarytos pagal 65 straipsnį, veiklos pradžią ir nacionalinių priežiūros institucijų praktiką taikant didelės rizikos DI sistemų reikalavimus.

Šaltiniai:
Teisinis pagrindas (3)
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1689 2024 m. birželio 13 d. kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis Dalykas 1. Šio reglamento tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti į žmogų orientuoto ir patikimo dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą, kartu…
1 straipsnis Dalykas 1. Šio reglamento tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti į žmogų orientuoto ir patikimo dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą, kartu užtikrinant aukšto lygio sveikatos, saugos, Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugą, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir aplinkos apsaugą nuo žalingo DI sistemų poveikio Sąjungoje, ir remiant inovacijas. 2. Šiuo reglamentu nustatoma: a) suderintos DI sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo Sąjungoje taisyklės; b) tam tikros su DI susijusios praktikos draudimai; c) konkretūs didelės rizikos DI sistemoms taikomi reikalavimai ir su tokiomis sistemomis susijusios veiklos vykdytojų pareigos; d) suderintos tam tikroms DI sistemoms taikomos skaidrumo taisyklės; e) bendrosios paskirties DI modelių pateikimo rinkai suderintos taisyklės; f) rinkos stebėsenos, rinkos priežiūros, valdymo ir vykdymo užtikrinimo taisyklės; g) inovacijų rėmimo priemonės, ypatingą dėmesį skiriant mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms (toliau – MVKĮ) ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), įskaitant startuolius.
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1689 2024 m. birželio 13 d. kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ 65 straipsnis (statute)
65 straipsnis Europos dirbtinio intelekto valdybos įsteigimas ir struktūra 1. Įsteigiama Europos dirbtinio intelekto valdyba (toliau – Valdyba). 2. Valdybą sudaro po…
65 straipsnis Europos dirbtinio intelekto valdybos įsteigimas ir struktūra 1. Įsteigiama Europos dirbtinio intelekto valdyba (toliau – Valdyba). 2. Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą. Stebėtojo teisėmis joje dalyvauja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Valdybos posėdžiuose taip pat dalyvauja DI tarnyba, tačiau ji nedalyvauja balsuojant. Į Valdybos posėdžius kiekvienu konkrečiu atveju gali būti kviečiamos kitos nacionalinės ir Sąjungos institucijos, įstaigos ar ekspertai, jei aptariami klausimai yra jiems aktualūs. 3. Kiekvieną atstovą valstybė narė skiria trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas vieną kartą.
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1689 2024 m. birželio 13 d. kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis Rizikos valdymo sistema 1. Turi būti sukuriamos, įgyvendinamos, dokumentuojamos ir prižiūrimos didelės rizikos DI sistemų keliamos rizikos valdymo…
9 straipsnis Rizikos valdymo sistema 1. Turi būti sukuriamos, įgyvendinamos, dokumentuojamos ir prižiūrimos didelės rizikos DI sistemų keliamos rizikos valdymo sistemos. 2. Rizikos valdymo sistema turi būti suprantama kaip visą didelės rizikos DI sistemos gyvavimo ciklą planuojamas ir vykstantis nuolatinis kartotinis procesas, kurį reikia reguliariai sistemingai peržiūrėti ir atnaujinti. Ją sudaro šie etapai: a) žinomos ir pagrįstai numatomos rizikos, kurią didelės rizikos DI sistema gali kelti sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, kai didelės rizikos DI sistema naudojama pagal numatytąją paskirtį, nustatymas ir analizė; b) rizikos, kuri gali kilti didelės rizikos DI sistemą naudojant pagal numatytąją paskirtį ir pagrįstai numatomo netinkamo naudojimo sąlygomis, apskaičiavimas ir vertinimas; c) kitos galinčios kilti rizikos vertinimas remiantis duomenų, surinktų taikant 72 straipsnyje nurodytą stebėsenos po pateikimo rinkai sistemą, analize; d) tinkamų ir tikslinių rizikos valdymo priemonių, parengtų šalinti rizikai, nustatytai pagal a punktą, priėmimas.
Originalus straipsnis → Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją · Alkas.lt
Originalas — Alkas.lt
Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją Kopijuoti nuorodą
Spalio 3 d. 14 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, politinė partija Nacionalinis susivienijimas rengia protestą prieš masinę imigraciją. Protesto iniciatorius – Seimo narys ir Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica…
Analizė
Pagal Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį organizatoriai privalėjo rašytinį pranešimą pateikti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki susirinkimo.
Kai keli organizatoriai planuoja susirinkimus toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku, meras pagal 7 straipsnio 5 dalį su kitais organizatoriais derina kitą galimą susirinkimo vietą ar laiką.

Esmė

Spalio 3 d. Vilniaus centre vienu metu vyks kelių priešingų pozicijų reiškiančių susirinkimų — Nacionalinio susivienijimo protestas Vinco Kudirkos aikštėje ir priešingos krypties akcijos Lukiškių aikštėje bei Gedimino prospekto kitapus — todėl teisinė padėtis bus nulemta Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo procedūrinių ir saugumo nuostatų. Rengėjams ir savivaldybei kylantis klausimas — ar pranešimų derinimo tvarka ir susirinkimų vietų parinkimas atitiko įstatymo reikalavimus, ypač 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pirmumo taisyklę ir pranešime privalomų nurodyti rekvizitų sąrašą pagal 6 straipsnio 3 dalį. Sprendimas bus priimamas taikant Susirinkimų įstatymo 6, 7, 9 ir 12 straipsnius, o konfliktinių situacijų rizika vertinama pagal 2 straipsnio 8 straipsnio paskirties nuostatas dėl viešosios tvarkos ir kitų asmenų teisių apsaugos. V. Sinicos įstatymo projektas XVP-1166 dėl automatinio nuteistų užsieniečių išsiuntimo liko įstatymo projekto stadijoje — Teisės departamentas ir Vyriausybė jam nepritarė, todėl šiuo klausimu teisinę padėtį lemia galiojanti tvarka.

Teisinis vertinimas

Nacionalinio susivienijimo pranešimas, anot savivaldybės, gautas rugsėjo 21 d., tai reikalavimą atitinka. Pranešime pagal 6 straipsnio 3 dalį turi būti nurodyta ir organizatoriaus, o jei organizatorius juridinis asmuo — jo atstovo, vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta. Iš to kyla keturi vertinimo aspektai:

  • dviem žemėlapyje viešai neįvardytiems susirinkimams („Susirinkimas imigracijai palaikyti“ ir „Susirinkimas prieš rasizmą“) klausimas, ar pranešimuose 6 straipsnio 3 dalies 6 punkto rekvizitas buvo užpildytas, nors žemėlapyje jis neskelbiamas;
  • prie Seimo susirinkimų vieta reguliuojama 4 straipsnio 3 dalies — prie Seimo pastato leidžiama ne arčiau kaip 75 metrai, todėl Nepriklausomybės aikštės parinkimas buvo teisėtas, o pirmumo taisyklė pagal 7 straipsnio 5 dalį suteikė vietą pirmąjį pranešimą rugsėjo 17 d. pateikusiam organizatoriui;
  • kai keli organizatoriai planuoja susirinkimus toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku, meras pagal 7 straipsnio 5 dalį su kitais organizatoriais derina kitą galimą vietą ar laiką, tačiau kadangi Nacionalinio susivienijimo ir „Susirinkimo prieš rasizmą“ vietos skirtingos, pirmumo taisyklė čia tiesiogiai netaikoma;
  • vietų artumas ir galimas konfrontacinis pobūdis vertintini per įstatymo 1 straipsnio 1 dalies paskirtį — viešosios tvarkos ir kitų asmenų teisių apsaugos tvarką. Savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga pagal 12 straipsnio 1 dalį — užtikrinti sklandų pranešimo suderinimą; pažeidęs įstatymą jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal 12 straipsnio 3 dalį. Susirinkimo metu draudžiami veiksmai išvardyti 5 straipsnyje — akivaizdus kurstimas pažeisti Konstituciją ar įstatymus, dorovės normų pažeidimas, totalitarinių simbolių demonstravimas. Policija pagal 9 straipsnio 1 dalį gali nutraukti susirinkimą, jei dalyviai ginkluoti, užsimaskavę pasiruošimo teisės pažeidimams požymiais arba susirinkimo galimybėmis pažeidžia viešąją tvarką ir visuomenės rimtį.

Pasekmės

Praktiškai svarbūs scenarijūs:

  • jei paaiškės, kad neįvardytų susirinkimų pranešimuose trūko 6 straipsnio 3 dalies rekvizitų, tokių pranešimų suderinimas galėtų būti skundžiamas įstatymo nustatyta apskundimo tvarka (7 straipsnio II skyrius);
  • dėl dviejų priešingų akcijų vietos parinkimo savivaldybės sprendimas gali būti vertinamas per 12 straipsnio 1 dalies pareigą užtikrinti sklandų derinimą — Atsakingas asmuo atsakymą Vilniaus savivaldybė dar nepateikė;
  • protesto dalyviams esminė rizika — 9 straipsnio 1 dalies nutraukimo pagrindai ir atsakomybė už 5 straipsnyje draudžiamus veiksmus;
  • dėl V. Sinicos projekto XVP-1166 Seime lieka galimybė tolesnis svarstymas, tačiau Vyriausybės ir Teisės departamento pozicija rodo, kad automatinio išsiuntimo norma dabar galiojančioje tvarkoje neįtvirtinta. Sekimo taškas: spalio 3 d. po 14 val. — faktinė susirinkimų eiga ir galimi policijos veiksmai pagal 9 straipsnį, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas Alkas.lt klausimams dėl neįvardytų rengėjų.
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Faktų patikra: nepatikrinta 1 · patvirtinta 2
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai 1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša merui arba jo įgaliotam…
6 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai 1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Šiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos. 2. Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. 3. Pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta.
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Susirinkimo metu draudžiami veiksmai Susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama: 1) sakomomis kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis…
5 straipsnis. Susirinkimo metu draudžiami veiksmai Susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama: 1) sakomomis kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais akivaizdžiai kurstyti pažeisti arba pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus; 2) pažeisti dorovės, geros moralės ir etikos normas; 3) demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus arba į juos klaidinančiai panašius antikonstitucinių organizacijų simbolius, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną. Totalitarinių ar autoritarinių režimų simboliu, kurį šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juosta; 4) kitokiais būdais rengtis atlikti ar atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas. II SKYRIUS PRANEŠIMO APIE ORGANIZUOJAMĄ SUSIRINKIMĄ DERINIMO IR APSKUNDIMO TVARKA Pakeistas skyriaus pavadinimas:
• Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-766, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. i-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-819 ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir ii skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1328 (regulation)
), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projektu keičiamoje Lietuvos Respublikos…
), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projektu keičiamoje Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti susirinkimo organizatoriams ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą iki numatytos susirinkimo, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, dienos pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Siūlomas pakeitimas yra netikslingas, nes šiuo metu Įstatyme nustatytas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas neužkerta kelio asmenims pranešimą pateikti ir anksčiau, t. y. prieš 15 ar daugiau darbo dienų. Be to, ypač greitai besikeičianti geopolitinė situacija ar kitokia įtampa visuomenėje skatina asmenis kuo greičiau sureaguoti ir susirinkimų būdu išreikšti savo poziciją rūpimais klausimais. Ilgesnio nei 5 darbo dienų termino pranešimui apie planuojamą susirinkimą nustatymas apribotų asmenų teisę laiku ir greitai įgyvendinti nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais laiduojamą susirinkimų laisvę. Siekiant užtikrinti, kad veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve principas nebūtų pažeistas, siūlytina atsisakyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo.

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →