Legal prism · 2026-09-27
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-27

Updated: 2026-09-27 23:51
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Child rights specialists to finish checking QR codes of church workers working with children in October · Kauno diena
Original — Kauno diena
Child rights specialists to finish checking QR codes of church workers working with children in October Copy link
Checks on whether everyone working with children in church communities has the required special QR codes began in August this year and are still ongoing, according to Alina Žilinaitė, head of public relations at the State Child Rights…
Analysis
Under Article 30 of the LFPRC, the prohibition on working with children applies irrespective of whether the conviction has become spent or has been expunged.
The host organisation must check the validity of the lawful work with children code periodically, but at least once per calendar year.

Core issue

Persons working with children in church communities are being checked in this inspection for compliance with the statutory preventive measure: possession of a valid lawful work with children code (QR code). The inspection is based on Article 30 of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child (LFPRC), under which persons convicted of sexual offences or other intentional serious and very serious crimes are prohibited from working or engaging in activities involving children, irrespective of whether the conviction has become spent. The precise legal question being assessed by the State Child Rights Protection and Adoption Service (the Service) is whether persons working with children in churches have a generated, valid QR code, and whether the host organisations checked it in accordance with Article 30(1) of the LFPRC and the inspection procedure approved by the order “On the Approval of the Description of the Procedure for Inspection of the Implementation of the Provisions of Article 30 of the LFPRC and Prevention of Violations.”

Legal assessment

Under Article 30 of the LFPRC, the prohibition applies to persons found guilty by a final conviction of criminal offences against a person’s freedom of sexual self-determination and inviolability, exploitation of a child for pornography, possession of pornographic material depicting a child, and other offences, even where the conviction has become spent or has been expunged. Under Article 30(1) of the LFPRC, as amended by the 2024 amending law, the host organisation or legal entity engaging a person to provide services must check the validity of the code periodically, but at least once per calendar year; if the person’s code has not been generated, the employer applies for its issuance, or the person does so personally if engaged in individual activity. The Service’s competence to carry out such an inspection follows from Article 50 of the LFPRC, which entrusts it with defending and ensuring children’s rights within municipal territories. Separately, it should be assessed that the inspection is taking place in parallel with two criminal cases: that of T. Švedavičius, involving 34 counts related to the sexual abuse of children, possession of pornographic material, and involving children in alcohol consumption, and that of R. Peciunas, concerning possession of pornographic material. Both cases have already been referred to court, and R. Peciunas’s case is being heard on the merits before the Vilnius Regional Court. Until a conviction becomes final, the prohibition under Article 30 cannot yet be applied to these priests as a sanction; the assumptions of innocence applicable in criminal proceedings remain in force in respect of them, and the inspection concerns only the factual issue of possession of the code. The absence of identified violations in relation to some QR codes, as stated by the Service’s Director I. Skuodienė in early September, means that no legal obstacle is created to those persons continuing their activities.

Consequences

If, upon summarising the inspection in October, it is established that any person prohibited under Article 30(1) of the LFPRC is working with children without a code or with an invalid code, the host organisation must terminate that person’s activities involving children, and the violation may give rise to liability under the Code of Administrative Offences, as provided in Article 29(4) of the LFPRC in respect of violations of children’s rights not connected with a criminal offence. If, during the inspection, the Service receives substantiated information about a criminal offence being committed or possibly having been committed against a child, it must, under Article 35(1) of the LFPRC, immediately inform the police and take action under Article 36(5) of the LFPRC. For church communities, the most important practical point is to prove that they have checked the codes periodically, because the organisation’s duty to check validity at least once per year is an independent legal requirement.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation concerning the lawful work with children code (QR code) was initiated by legislators with a view to protecting children from sexual violence and ensuring that persons who have direct and regular contact with children have no convictions for serious, very serious, or sexual offences. However, the drafting of the amendments was also prompted by numerous complaints about this procedure: critics described it as excessive and disproportionate, because the prohibition also applies to persons whose convictions have become spent, who committed offences not against children, who were released from liability or reconciled with the victim, and because no account is taken of the nature of the offence. Disagreements arose between the initiators and critics as to the scope of the measure: some proposed narrowing the list of offences that bar a person from working with children, while others proposed expanding it. At the same time, technical issues were being addressed, such as which law should set the deadline for employers to carry out the initial check.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 36-3, 36-4, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36-6 stra 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos…
3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai 1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas (toliau kartu – kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai), draudžiama: 1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais; 3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais. 2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. 3. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku (-ais); 2) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku (-ais). 4. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku (-ais), nesvarbu, ar tai tas pats (tie patys) vaikas (-ai) ar ne. 5. Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. Jeigu toks asmuo yra užsienietis, jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio valstybės, kurios pilietybę jis turi arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų. 6. Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, besiverčiančių individualia veikla, teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti teisėto darbo su vaikais kodą, o šie asmenys privalo jį pateikti. 8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 9. Jeigu asmuo, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla, teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, bet paaiškėja, kad jis yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, arba asmuo, padaręs seksualinius nusikaltimus, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, arba asmuo, padaręs kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais: 1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka; 2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka; 3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma; 4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma; 5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis; 6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama. 10. Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje; 2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs kitą, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; 5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, reikalavimo; 6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 7) kitos įstatymų nustatytos sąlygos. 11. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į šias pareigas būtų priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Valstybės tarnautoją ir (ar) darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jos pateiktų turimą informaciją apie šį asmenį. Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, šis asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 12. Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis. 13. Šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo: 1) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija; 2) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija; 3) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija; 4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija; 5) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija.“
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 30 straipsnis (statute)
30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai 1. Asmenims…
30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai 1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš asmens prostitucijos, asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų (Baudžiamojo kodekso XV skyrius), Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Baudžiamojo kodekso XVI skyrius), nužudymo (Baudžiamojo kodekso 129 straipsnis), prekybos žmonėmis (Baudžiamojo kodekso 147 straipsnis), vaiko pagrobimo ar naujagimių sukeitimo (Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 1 dalis), visuomenės saugumui (Baudžiamojo kodekso 249, 2491, 250, 2502, 2504, 2505 straipsniai, 251 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalys, 2511 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 252 straipsnis), nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (Baudžiamojo kodekso 260, 2601 straipsnio 3, 4, 5 dalys, 261 straipsnis, 263 straipsnio 2, 3 dalys, 264 straipsnio 2 dalis, 266 straipsnio 3 dalis, 2661 straipsnio 2, 3 dalis, 267 straipsnio 2 dalis, 2671, 2672 straipsnio 2 dalis, 2673 straipsnis), arba dėl analogiškų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, galiojusiame iki 2003 m. gegužės 1 d., arba analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių nusikaltimų: sunkaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnis), nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6 punktai), fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis), išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms (Baudžiamojo kodekso 1471 straipsnio 2 dalis), vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką (Baudžiamojo kodekso 159 straipsnis), plėšimo (Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2, 3 dalys), turto prievartavimo (Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2, 3 dalys), nusikaltimų, susijusių su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalis, 2532 straipsnio 2 dalis, 254, 256 straipsnio 2 dalis, 2562 straipsnis), dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną (Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2, 3, 4 dalys) arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, jeigu jų teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, draudžiama: 1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas tik vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais; 3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais. 11. Papildomus darbo ar bet kokios kitos veiklos, susijusios su vaikais, ribojimus asmenims gali taikyti teismas, skirdamas Baudžiamojo kodekso 681 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. 2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. 3. Kontaktas su vaiku laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku; 2) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku. 4. Kontaktas su vaiku laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku, nesvarbu, ar tai tas pats (tie patys) vaikas ar ne. 5. Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį tik patikrinę asmens Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą ir įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. Jeigu toks asmuo yra užsienietis, jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio valstybės, kurios pilietybę jis turi arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų. 6. Asmenys, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę ar užsiimdami savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose arba besiversdami individualia veikla ar teikdami paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdydami bet kokią kitą veiklą, jeigu ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo turėti suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Jeigu priimant asmenį į darbą, leidžiant jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkiant savanorį jis neturi suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo, dėl šio kodo išdavimo kreipiasi pats darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas, priima atlikti praktiką ar stažuotis. Jeigu asmuo, ketinantis verstis individualia veikla ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, neturi suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo, dėl šio kodo išdavimo kreipiasi pats asmuo. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, besiverčiančių individualia veikla, teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti teisėto darbo su vaikais kodą, o šie asmenys privalo jį pateikti. 8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 9. Jeigu asmuo, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla, teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, bet paaiškėja, kad jis yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, arba asmuo, padaręs seksualinius nusikaltimus, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės: 1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka; 2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka; 3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma; 4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma; 5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis; 6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama. 10. Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje; 2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs kitą, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; 5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, reikalavimo; 6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 7) kitos įstatymų nustatytos sąlygos. 11. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į šias pareigas būtų priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Valstybės tarnautoją ir (ar) darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jos pateiktų turimą informaciją apie šį asmenį. Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, šis asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 12. Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis. 13. Šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo: 1) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija; 2) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija; 3) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija; 4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija; 5) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. IV SKYRIUS PAGRINDINĖS VAIKO TĖVŲ IR KITŲ VAIKO ATSTOVŲ PAGAL ĮSTATYMĄ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 29 straipsnis (statute)
29 straipsnis. Vaiko apsauga nuo nusikalstamų veikų ir smurto bei atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų…
29 straipsnis. Vaiko apsauga nuo nusikalstamų veikų ir smurto bei atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas). 2. Vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje. 3. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs ir (ar) turintis pagrįstos informacijos apie vaiką, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir (ar) dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo apie tai pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui. 4. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, asmuo traukiamas atsakomybėn Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, asmuo traukiamas atsakomybėn Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 5. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių priežiūroje yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti darbuotojai, nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantys netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises, atsako pagal Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytą tvarką. 6. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ar smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos. Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. 7. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų, – į teismą dėl jo teisių pažeidimo. 8. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus. 9. Vaikas (vaikai) pats (patys) ar per kitą (kitus) asmenį (asmenis), veikiantį (veikiančius) jo (jų) vardu, turi teisę kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl vaiko teisių, įtvirtintų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir (ar) jos fakultatyviuose protokoluose, pažeidimo 2011 m. gruodžio 19 d. Niujorke priimto Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros nustatyta tvarka.
Original article → Lithuanian bishops to launch inquiry into crimes against minors · Sekunde.lt
Original — Sekunde.lt
Lithuanian bishops to launch inquiry into crimes against minors Copy link
Lithuania’s bishops will initiate an inquiry to determine how many crimes against minors and vulnerable adults have been committed in the Church since March 11, 1990. The decision was made on Saturday at a meeting of the Lithuanian…
Analysis

Core issue

The procedural position of priests accused of sexual offences against minors is determined under Chapter XXI of the Criminal Code currently in force. For pending cases, the decisive issue is which version of the law applies to each individual episode. The internal investigation initiated by the Bishops’ Conference does not alter legal liability: criminal prosecution remains the monopoly of the State, namely the prosecution service and the courts, while the Church’s investigation may only supplement it with information. The relevant legal question is what penalties and ancillary consequences the accused may face for the sexual abuse of children, and by what legal standard the court will assess episodes committed before 1 May 2003.

Legal assessment

Prosecutors and the court will have to distinguish between the relevant periods:

  • More recent episodes are governed by Articles 149, 150 and 151¹ of the Criminal Code currently in force. These are serious or very serious intentional offences, and stricter liability applies where the acts were committed against minors.
  • Episodes committed before 1 May 2003 are to be assessed under the corresponding provisions of the former Criminal Code of the Lithuanian SSR, approved in 1961: for example, sexual intercourse with a sexually immature person or with a minor was punishable by imprisonment for up to five years; where aggravating circumstances existed in relation to a minor under former Article 122, the penalty was imprisonment from three to eight years.
  • Involving a minor in intoxication under former Article 241 of the Criminal Code was punishable by imprisonment for up to five years. The present-day analogue of that provision is assessed under the current Criminal Code, while the episode referred to in the declaration must be classified under the law in force at the time the act was committed.
  • Draft Law No. 2079, considered by the Seimas in May 2025, expressly includes the assessment of “analogous acts specified in the Criminal Code in force before 1 May 2003” within the system of further restrictions applicable to persons convicted of sexual offences.
  • The duty to report a suspected rape or sexual assault of a young child applies to every person. If the Bishops’ Conference investigation were to uncover information about committed offences, it could not withhold such information from law enforcement authorities.
  • Degree of punishability: offences under Articles 149, 150 and 151¹ of the Criminal Code are classified as serious or very serious intentional crimes; therefore, limitation periods must be determined according to the classification and timing of each episode. In its ruling of 24 October 2014 in criminal case No. 2K-390/2014, the Supreme Court of Lithuania held that where the rules on the retrospectivity of criminal law are breached, the judgment is unlawful and subject to amendment by the appellate court; courts must classify acts under the version of the law in force at the time each episode was committed, applying the more lenient law where subsequent legislation mitigated liability.

Consequences

Where the accused is found guilty of offences against a person’s freedom of sexual self-determination under Articles 149, 150 and 151¹ of the Criminal Code, or of exploiting children for pornography, the court may impose not only principal penalties but also additional measures under Article 72 of the Criminal Code: compulsory, uncompensated confiscation of property obtained through or used in the commission of the offence. In case law, including the Supreme Court ruling of 6 November 2007 in case No. 2K-514/2007, this is treated as mandatory where the law so provides.

  • Following the 2025 legislative amendments, namely Seimas Draft Law No. 2079 adopted on 12 May 2025, persons convicted by final judgment of sexual offences against minors are subject to additional restrictions under Article 30 of the Law on the Fundamentals of Protection of the Rights of the Child. In practical terms, this means a prohibition on work involving children and on participation in organising children’s activities.
  • The trial in T. Švedavičius’s case has not yet begun because a new defence counsel has been chosen. Once counsel is established in the proceedings, the court will have to resume examination of the indictment, and the scope of the indictments will determine the length of the evidentiary process.
  • The results of the Church’s internal investigation, coordinated through consultations with the Holy See and Lithuanian law enforcement authorities, do not replace evidence before the courts, but may serve as an additional source of information about possible offences. If the investigation uncovers information about new acts, the prosecution service may initiate new pre-trial investigations.
Legal basis (3)
• Dėl Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo 11 straipsnis (statute)
Nepilnamečių atsakomybė Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, yra suėję šešiolika metų amžiaus. Asmenys, kurie padaro…
Nepilnamečių atsakomybė Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, yra suėję šešiolika metų amžiaus. Asmenys, kurie padaro nusikaltimą, turėdami nuo keturiolikos, iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą (85 straipsnis), už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą vagystės būdu (90 straipsnis), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnis), plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), tyčinį valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimą arba sužalojimą, sukėlusį sunkias pasekmes (99 straipsnio 2 dalis), nužudymą (104–109 straipsniai), tyčinius kūno sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111–114 straipsniai ir 116 straipsnio 2 dalis), išžaginimą (118 straipsnis), vagystę (146 straipsnis), atvirąją vagystę (147 straipsnis), plėšimą (148 straipsnis), tyčinį- asmeninio piliečių turto sunaikinimą ar sužalojimą, sukėlusį sunkias pasekmes (153 straipsnio 2 dalis), chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad asmenį, kuris, būdamas jaunesnio kaip aštuoniolikos metų amžiaus, padarė nelabai pavojingą visuomenei nusikaltimą, galima pataisyti, netaikant kriminalinės bausmės, tai jis gali paskirti tokiam asmeniui priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, kurios nėra kriminalinė bausmė. Esant šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytoms sąlygoms, nepilnametis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir atiduodamas komisijai nepilnamečių reikalams išnagrinėti klausimui dėl pritaikymo jam priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio priemonių. 12 straipsnis.
• Dėl Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo 8 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas tyčia Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo…
9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas tyčia Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų norėjo. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia ir tuo at- -veju, kai jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorėjo šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti, 10 straipsnis. Nusikaltimo padarymas dėl neatsargumo Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padariusis asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padariusis asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, 11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, yra suėję šešiolika metų amžiaus.
• DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO 71 straipsnis (statute)
72 straipsnis. Padėjusių padaryti nusikaltimą aplinkybių nustatymas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis priemonių, kad būtų nustatytos aplinkybės…
72 straipsnis. Padėjusių padaryti nusikaltimą aplinkybių nustatymas Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis priemonių, kad būtų nustatytos aplinkybės, kurios padėjo padaryti nusikaltimą, ir kad jos būtų pašalintos.,. 73 straipsnis. Nepilnamečių bylose nustatytinos aplinkybės Be aplinkybių, nurodytų šio Kodekso 71 ir 72 straipsniuose, darant parengtinį tardymą ir nagrinėjant bylą teisme, nepilnamečių bylose reikia ypač kreipti dėmesį į šių aplinkybių išaiškinimą: 1) nepilnamečių amžius (gimimo metai, mėnuo, 2) diena); 3) gyvenimo ir auklėjimo sąlygos; 4) suaugusių kurstytojų ir kitokių bendrininkų buvimas. Esant duomenų apie protinį nepilnamečio atsilikimą, nesusijusį su psichine liga, turi būti taip pat išaiškinama, ar jis galėjo visiškai suprasti savo.. veiksmų reikšmę. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti apklausiami nepilnamečio tėvai, jo mokytojai bei auklėtojai ir kiti asmenys, kurie gali suteikti reikiamų žinių, taip pat turi būti išreikalaujami reikiami dokumentai ir atliekami kitokie tardymo bei teismo veiksmai. 74 straipsnis. Įrodymai Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organai, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi liudytojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įtariamojo parodymais, kaltinamojo parodymais, eksperto išvada, daiktiniais įrodymais, tardymo bei teismo veiksmų protokolais ir kitokiais dokumentais. 75 straipsnis.
Original article → Is Your Neighbor’s Camera Watching You Too? Lawyer Reminds: “My Property” Does Not Mean “I Can Film Everything” · 15min
Original — 15min
Is Your Neighbor’s Camera Watching You Too? Lawyer Reminds: “My Property” Does Not Mean “I Can Film Everything” Copy link
Lithuania’s Supreme Administrative Court emphasized in case No. eA-413-789/2026 that property ownership alone does not justify monitoring other people. According to R. Joskaudienė, what matters is who uses the filmed area, whether people…
Analysis
Under Article 16 of the Law on the Legal Protection of Personal Data, video surveillance is permitted only where other means are insufficient or inappropriate and the interests of the data subject do not override it.
If the established requirements are breached, an administrative offence report may be drawn up under Article 83 of the Code of Administrative Offences, with fines for individuals ranging from EUR 150 to EUR 580, and, in the event of a repeated breach, from EUR 550 to EUR 1,200.

Core issue

A neighbour dispute over video cameras ended with the owner who filmed the neighbour’s property losing the case and now being required to pay EUR 420 in litigation costs, while the SDPI’s instructions to adjust the camera and destroy the recordings remain in force. In case No. eA-413-789/2026 (ruling of 1 July 2026), the Supreme Administrative Court of Lithuania confirmed that ownership of a land plot does not in itself confer the right to monitor other persons: the lawfulness of video surveillance is determined not by land ownership, but by the requirements governing the legal protection of personal data.

Legal assessment

This means that the owner must prove that filming is necessary and proportionate. Article 18(1) requires a written document specifying the purpose and scope of surveillance, the retention period, access conditions, and the procedure for erasure of data. Upon receiving the data subject’s complaint, the SDPI, pursuant to Article 31 of the Law on the Legal Protection of Personal Data, found the complaint well-founded and imposed measures: it ordered the camera to be adjusted, the servitude area to be masked, and the recordings to be destroyed. By its judgment of 19 November 2024, the Regional Administrative Court, and subsequently the SAC in appellate proceedings, held that the applicant’s lawful interests, as the camera owner, did not in this case override the interests or fundamental rights of the data subject. In case eA-413-789/2026, the panel of judges stated that the third interested party, S. Č., must initiate separate proceedings if seeking compensation for non-pecuniary damage. Litigation costs of EUR 420 for preparation of the response were awarded under Article 144(1)(1) of the Law on Administrative Proceedings.

Consequences

The practical consequences for the camera owner are as follows:

  • the SDPI’s instructions must be complied with: the camera must be adjusted so that the servitude area is not filmed, or that area must be masked, and existing recordings must be destroyed;
  • EUR 420 in litigation costs must be paid to the third interested party;
  • if the owner wishes to commence or continue video surveillance, the written document required under Article 18(1) must be prepared, specifying the purpose, scope, and retention period of the surveillance;

The neighbour, as the data subject, may bring a separate claim for compensation for non-pecuniary damage.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• eA-413-789/2026 — Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (case_law)
[eA-413-789/2026 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas] kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas pridėti naujus įrodymus, nenurodė, kokius…
[eA-413-789/2026 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas] kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas pridėti naujus įrodymus, nenurodė, kokius konkrečius įrodymus prašo pridėti. Be to, S. Č. nurodomos aplinkybės dėl tęsiamo teritorijos stebėjimo neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas neturtinės žalos priteisimo, turėtų kreiptis į teismą ir inicijuoti atskirą bylą, kadangi S. Č., kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, neturi teisės reikšti tokio pobūdžio prašymus administracinėje byloje. Todėl teisėjų kolegija palieka trečiojo suinter rašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas. S. Č. pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 420 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos trečiajam suinteresuotam asmeniui S. Č. iš pareiškėjo M. Č.. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. Č. iš pareiškėjo M. Č. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Laimutis Alechnavičius Rasa Ragulskytė-Markovienė Ernestas Spruogis
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 548 straipsnis (statute)
548 straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas 1. Visuomenės informavimo priemonių, išskyrus radijo ir (ar)…
548 straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas 1. Visuomenės informavimo priemonių, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 547 straipsnis (statute)
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Radijo…
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 3. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 549 straipsnis. Neteisėtas mokymo ar studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos organizavimas 1. Mokymo ar studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos organizavimas neturint leidimo (licencijos) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių septynių šimtų eurų. 550 straipsnis. Kreiptis į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų vertinimo ir priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui įpareigojančių teisės aktų pažeidimas 1.
Original article → “Poses a danger”: Astravets NPP waste storage facility could be built near the Lithuanian border · LRT
Original — LRT
“Poses a danger”: Astravets NPP waste storage facility could be built near the Lithuanian border Copy link
Independent experts have presented preliminary findings from their review of the environmental impact assessment report for Belarus’s planned radioactive waste disposal and storage site. They say decisions on waste management were based on…
Analysis
Article 13(2)(4) of the Law on the Management of Radioactive Waste of the Republic of Lithuania reflects the same principle from the Lithuanian perspective: when selecting a site, neighbouring states must be informed if there is a likelihood that the facility will have an adverse impact on them, and general data must be provided at their request.
Article 15 of the Law on Environmental Protection of the Republic of Lithuania prohibits the adoption of decisions that would predetermine or limit the choice of alternatives before an environmental impact assessment has been carried out.

Core issue

The report on the potentially planned Belarusian radioactive waste disposal and storage facility (RWDF) in the Astravyets District is currently being assessed under Belarusian procedures; however, if the facility is located near the Lithuanian border, Lithuania has a legal instrument, namely the transboundary impact assessment mechanism under the Espoo Convention, to require that the impact on its territory be assessed and taken into account before a decision is adopted. The precise legal issue is whether the environmental impact assessment (EIA) report being prepared by Belarus complies with the requirements for transboundary assessment, particularly as regards the analysis of alternatives and the description of impacts on a neighbouring state, and what comments Lithuania may lawfully submit. This issue will be determined under the Espoo Convention, to which Lithuania is a ratifying party ([12]), and under Article 129 of the Law on Environmental Protection of the Republic of Lithuania, which obliges Lithuania to cooperate with other states on environmental protection matters and to pursue regional ecological security.

Legal assessment

The Espoo Convention requires a state planning an activity likely to have a significant transboundary impact to notify a potentially affected party and allow it to participate in the assessment procedure. I. Suchij notes that Belarus has not withdrawn from this Convention; therefore, Lithuania, as a party potentially affected by the activity, has the right not only to submit comments but also to influence the decisions adopted. Lithuania’s Ministries of Energy and Environment have already prepared their comments on the Belarusian project, which is consistent with the obligations of a party to the Convention. Lithuania’s practice in relation to the Astravyets Nuclear Power Plant demonstrates that this route is effective: in 2017, by Resolution No. 413 ([15]), the Government declared the Astravyets NPP unsafe and submitted its assessment to the Seimas, and Lithuania succeeded in having the Astravyets NPP issue included on the EU-Belarus agenda ([13]). The 14 non-compliances with Belarusian legislation identified by experts, including a merely formal analysis of alternatives and an undescribed impact of radionuclides, are precisely the arguments on which Lithuania may rely when requesting an additional assessment. Article 3(1) of the same law provides that, in managing waste, environmental protection must be ensured both within the territory of Lithuania and beyond it; this constitutes the normative basis for comments defending Lithuania’s interests.

Consequences

In practical terms, the key point for Lithuania is that the decision on the site has not yet been adopted, which means that comments may have a real influence on the choice of location. If Belarus selects the Astravyets District, Lithuania may demand a full transboundary assessment under the Espoo Convention and, as with the Astravyets NPP, raise the issue in international fora, including meetings of the parties to the Nuclear Safety, Espoo and Aarhus Conventions, the EU and the IAEA ([11], [13]). If Belarus refuses to properly assess the transboundary impact, Lithuania may rely on Article 129 of the Law on Environmental Protection in pursuing regional ecological security and international support. The experts’ demand that the documents be withdrawn and that the impact be assessed across all stages of the waste life cycle, comparing the project with alternatives, is a viable course of action, since Article 15 of the Law on Environmental Protection prohibits the prior limitation of the choice of alternatives before an assessment is carried out.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos…
15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, negali būti priimami iš anksto alternatyvų pasirinkimą apribojantys sprendimai dėl šios veiklos – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia pasirenkama atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) procedūras. Valstybės institucijos ir savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvaujantys poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti (toliau – atrankos informacija), ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo. Ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami arba įrenginiai įregistruojami ar jų registracijos duomenys tikslinami turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas keičiamas arba įrenginio registracijos duomenys tikslinami dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimu arba išplėtimu, galinčiu daryti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, vykdyti nereikia šiame ar kituose įstatymuose įtvirtintų leidimų, ūkinę veiklą galima pradėti tik gavus sprendimą dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadą. Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 151, 19, 191, 192 ir 193 straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojant sprendimui dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadai, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, arba įregistruojant įrenginį šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų leidimų turinys ir ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo sąlygos, jeigu jos nustatomos leidimuose, turi atitikti sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytas planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygas, nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytuose leidimuose ar prie įrenginio registracijos duomenų pateikiama nuoroda į atsakingosios institucijos paviešintą sprendimą dėl poveikio aplinkai, kuriuo remiantis išduotas ar pakeistas leidimas arba įregistruotas įrenginys. Planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad pasirengimo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo, ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose būtų įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, projektus, projektiniuose pasiūlymuose ir statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada. Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektinių pasiūlymų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama projektinius pasiūlymus, tikrina, ar: 1) nepasibaigęs sprendimo dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvados galiojimo terminas; 2) projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas; 3) projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga, planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išdavusi ar pakeitusi šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą leidimą ar priėmusi sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įregistravusi įrenginį ar patikslinusi jo registracijos duomenis, teisės aktų, reglamentuojančių šių leidimų išdavimą ir (ar) pakeitimą, nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoja visuomenę, atsakingąją instituciją, sprendime dėl poveikio aplinkai nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus, jeigu atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, pateikdama nuorodą į paskelbtą leidimą ar jo pakeitimą, ar sprendimą atsisakyti išduoti leidimą (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registracijos duomenis. Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, gavusi šio straipsnio dešimtojoje dalyje nurodytą informaciją, aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie išduotą leidimą ar jo pakeitimą, ar priimtą sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registraciją ar jo registracijos duomenų patikslinimą tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusią Europos Sąjungos valstybę narę ir (ar) užsienio valstybę, ne Europos Sąjungos valstybę narę, prisijungusią prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija). Jeigu tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo metu, vadovaujantis Espo konvencijos 7 straipsnio 1 dalimi, su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusia Europos Sąjungos valstybe nare ir (ar) užsienio valstybe, ne Europos Sąjungos valstybe nare, prisijungusia prie Espo konvencijos, susitariama, kad planuojamai ūkinei veiklai, kurios tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliktos, bus atliekama tarpvalstybinio poveikio stebėsena, šios stebėsenos programa ir ataskaita rengiama, derinama ir teikiama aplinkos ministro nustatyta tvarka. 13. 14.
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas 129 straipsnis (statute)
129 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos klausimais Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir…
129 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos klausimais Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir skelbiamais tarptautiniais aplinkos apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautinių aplinkos apsaugos organizacijų veikloje. Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis aplinkos apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika: 1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo; 2) sprendžia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas; 3) teikia suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie ekologinę situaciją Lietuvoje; 4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus; 5) prisideda likviduojant neigiamus ekologinių nelaimių bei avarijų padarinius; 6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius; 7) vykdo kitus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos klausimais.
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19-1, 19-2, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-3 straipsniu įstatym 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų…
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų (išskyrus radionuklidus) normas ir apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (išskyrus radionuklidus) išdavimo, įrenginių registravimo tvarką;“.
Original article → D. Uosytė: How to Protect Company Data from Fraudsters · Verslo žinios
Original — Verslo žinios
D. Uosytė: How to Protect Company Data from Fraudsters Copy link
D. Uosytė explains how criminals are increasingly moving away from directly hacking security systems with software and instead using social engineering, impersonating government institutions, partners, or company representatives to exploit…
Analysis
Under paragraphs 1 and 4, liability arises only upon a complaint by the victim or at the request of a prosecutor, while under paragraphs 2 and 3 (cases involving high and very high value), imprisonment may reach six and eight years, respectively.
Where the value does not exceed three basic amounts of penalties and fines, Article 108 of the Code of Administrative Offences applies to the conduct, carrying a fine of EUR 90 to EUR 400.

Core issue

In cases of social engineering, companies that lose data or money through deception fall not within the sphere of data security but within criminal law: the conduct should be assessed under Article 182 of the Criminal Code (fraud) and Article 198 of the Criminal Code (unlawful interception and use of electronic data). The precise legal question is which provision applies to conduct where fraudsters, posing as representatives of institutions or business partners, deceptively obtain confidential data or a proprietary right, and what threshold of liability applies where the loss is minor. The answer depends on two factors: the value of the property obtained and the nature of the data.

Legal assessment

If the value of property obtained by deception does not exceed three basic amounts of penalties and fines, the conduct is governed not by the Criminal Code but by Article 108 of the Code of Administrative Offences, carrying a fine of EUR 90 to EUR 400. Where the value is higher, Article 182 of the Criminal Code applies: under paragraphs 1 and 4, liability arises only upon a complaint by the victim or at the request of a prosecutor, while under paragraphs 2 and 3 the custodial sentence may reach six and eight years, respectively; Article 182(6) of the Criminal Code also permits liability of a legal person. If the fraudsters not only deceive but also unlawfully intercept non-public electronic data, Article 198 of the Criminal Code applies, carrying up to four years’ imprisonment, or up to six years where the data are of major significance to state governance, the economy, or the financial system. Access to an information system in breach of security measures is classified under Article 198-1 of the Criminal Code, while unlawful possession of passwords or codes intended for access to a system is classified under Article 198-2 of the Criminal Code, carrying up to four years’ imprisonment. Leaked data subsequently handled or disposed of may also constitute an offence under Article 189 of the Criminal Code, namely acquisition of property obtained by criminal means. In investigating an incident, Article 98 of the Code of Criminal Procedure gives the company the right, on its own initiative, to submit logs, emails, and documents to investigators as evidence, while Article 93 of the Code of Criminal Procedure provides that such items are retained until the judgment becomes final.

Consequences

For the affected company, three practical points are important:

  • the amount of loss determines not only the criminal classification but also whether proceedings are initiated without a statement from the victim;
  • evidence (server logs, correspondence) must be preserved and submitted under Article 98 of the Code of Criminal Procedure, because it is retained until the judgment becomes final under Article 93 of the Code of Criminal Procedure;
  • fraudsters, if acting through a legal person, may be held liable as legal persons under Article 182(6) and Article 198(3) of the Criminal Code.

Follow-up point: once a company identifies a leak, the practical step is to file a report of a criminal offence for the purposes of a pre-trial investigation.

Roots — who shaped this rule and why:

Regulation was initiated by the Ministry of Justice (Department of Administrative and Criminal Justice) in order to transpose into national law the provisions of EU Directive 2013/40/EU on attacks against information systems. The objective was to clarify the constituent elements of offences against the security of electronic data and information systems, and to increase liability where substantial damage is caused, offences are committed against multiple systems, or another person’s personal data are used. The principal rationale was the need to fully align the Criminal Code with the requirements of the Directive.

Legal basis (3)
• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 5 straipsnis (statute)
kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant…
kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas).
• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 30 straipsnis (statute)
kai įmanoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas. 2. Kiekvienas duomenų tvarkytojas ir, jei taikoma, duomenų…
kai įmanoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas. 2. Kiekvienas duomenų tvarkytojas ir, jei taikoma, duomenų tvarkytojo atstovas tvarko su visų kategorijų su duomenų tvarkymo veikla, vykdoma duomenų valdytojo vardu, susijusius įrašus, kuriuose nurodoma: a) duomenų tvarkytojo ar duomenų tvarkytojų ir kiekvieno duomenų valdytojo, kurio vardu veikia duomenų tvarkytojas, taip pat, jei taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovo ir duomenų apsaugos pareigūno vardas bei pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys; b) kiekvieno duomenų valdytojo vardu atliekamo duomenų tvarkymo kategorijos; c) kai taikoma, asmenų duomenų perdavimai į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai, be kita ko, nurodant tą trečiąją valstybę arba tarptautinę organizaciją, ir, 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų duomenų perdavimų atveju, tinkamų apsaugos priemonių dokumentai; d) kai įmanoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas.
• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis Duomenų tvarkymo saugumas 1. Atsižvelgdamas į techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas bei duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą…
32 straipsnis Duomenų tvarkymo saugumas 1. Atsižvelgdamas į techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas bei duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, taip pat duomenų tvarkymo keliamus įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas pavojų atitinkančio lygio saugumas, įskaitant, inter alia, jei reikia: a) pseudonimų suteikimą asmens duomenims ir jų šifravimą; b) gebėjimą užtikrinti nuolatinį duomenų tvarkymo sistemų ir paslaugų konfidencialumą, vientisumą, prieinamumą ir atsparumą; c) gebėjimą laiku atkurti sąlygas ir galimybes naudotis asmens duomenimis fizinio ar techninio incidento atveju; d) reguliarų techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis užtikrinamas duomenų tvarkymo saugumas, tikrinimo, vertinimo ir veiksmingumo vertinimo procesą.
Original article → AI dispute intensifies at the United Nations as the U.S. and China clash over who should set the rules · Laikas.lt
Original — Laikas.lt
AI dispute intensifies at the United Nations as the U.S. and China clash over who should set the rules Copy link
At a United Nations meeting on artificial intelligence safety, the United States and China laid out sharply different visions for international AI rules. Washington urged against creating a new global AI governance system, while Beijing…
Analysis
Under Article 9 of Regulation (EU) 2024/1689, providers of high-risk AI systems must establish a risk-management system covering the entire lifecycle of the system, irrespective of international consensus.
In its judgment of 9 July 2026 in case No I1-3333-484/2026, the Regional Administrative Court examined a claim for EUR 100 in compensation for non-pecuniary damage for each day connected with access to an AI program.

Core issue

The disagreement between the United States and China at the UN meeting over the level at which AI rules should be adopted means that a unified international AI regulatory framework is unlikely to emerge in the near term, and that companies and states will operate within different legal frameworks. In this situation, the most practically important legal question is this: which rules will govern the assessment of AI system use in states that are not dependent on international consensus, and whether EU and Lithuanian domestic law already creates a binding regulatory basis irrespective of the outcome of the dispute at UN level. The principal rules under which this issue will be resolved are Article 1 of Regulation (EU) 2024/1689 (the Artificial Intelligence Act), which lays down harmonised rules for the placing on the market and use of AI systems in the Union, Article 6, which defines high-risk AI systems, and the AI use rules approved by Lithuanian ministries. The US position that AI regulation should remain at national level essentially corresponds to what the EU has already done internally: it has created binding, rather than voluntary, regulation whose application does not depend on an international agreement.

Legal assessment

Article 1(2) of Regulation (EU) 2024/1689 provides that the Regulation covers: harmonised rules for the placing on the market of AI systems, prohibitions of certain AI-related practices, requirements for high-risk AI systems, transparency rules, rules for general-purpose AI models, and market surveillance rules. This means that the EU has chosen precisely the direction defended by China at the UN meeting: a centralised, binding system of standards, but only within its own territory. Providers and deployers of high-risk AI systems are subject to specific obligations under the following provisions:

  • Article 9: to establish, implement, document and maintain a risk-management system covering the entire lifecycle of the AI system;
  • Article 15: to ensure an appropriate level of accuracy, robustness and cybersecurity throughout the system’s lifecycle;
  • Article 22: deployers must take measures, in particular to reduce and mitigate the risks posed by high-risk AI systems, and comply with the registration obligations laid down in Article 49(1);
  • Article 25: where an AI system becomes a high-risk system due to a subsequent change in its use, the initial provider must cooperate with new providers, provide technical documentation and targeted technical access. Institutional supervision is established in Article 65: the European Artificial Intelligence Board is created. In Lithuania, this EU regulation is supplemented by internal instruments: the AI use rules of the Environmental Protection Agency, the Ministry of the Interior, and the Ministry of Social Security and Labour establish principles of responsibility, traceability, quality assurance and non-discrimination, while the 2026-2031 Guidelines for AI Development in the Health System require reliance on Regulation (EU) 2024/1689 and Regulation (EU) 2025/327 on the European Health Data Space. Case law confirms that AI issues have already reached the administrative courts: in its judgment of 9 July 2026 in case No I1-3333-484/2026, the Regional Administrative Court examined an applicant’s request to install the “ChatGPT” program on computers at Kaunas Prison, including a claim for non-pecuniary damages of EUR 100 for each day. The position set out by the Lithuanian Court of Appeal in case e2A-427-302/2023 concerning restrictions on unreliable suppliers in public procurement (Articles 37 and 47 of the Law on Public Procurement) shows that national security interests may justify restrictions even where they limit the right of persons from certain states to participate in procurement procedures.

Consequences

The most realistic scenario for further developments is the growth of several parallel regulatory tracks: voluntary international commitments at UN level and binding regional legislation. In practical terms, this is most important for providers and deployers of AI systems operating in the EU market: they must comply with the requirements of Articles 9, 15 and 22 irrespective of whether the UN agrees on global standards. For Lithuanian state institutions, the key point is that ministerial rules already require employees to assume responsibility for the accuracy of AI-generated content and to ensure traceability; accordingly, errors in the use of AI in administrative decisions may become grounds for litigation. Monitoring point: in practice, attention should be paid to implementation at EU level: the commencement of the activities of the European Artificial Intelligence Board established under Article 65 and the practice of national supervisory authorities in applying the requirements for high-risk AI systems.

Sources:
Legal basis (3)
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1689 2024 m. birželio 13 d. kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis Dalykas 1. Šio reglamento tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti į žmogų orientuoto ir patikimo dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą, kartu…
1 straipsnis Dalykas 1. Šio reglamento tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti į žmogų orientuoto ir patikimo dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą, kartu užtikrinant aukšto lygio sveikatos, saugos, Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugą, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir aplinkos apsaugą nuo žalingo DI sistemų poveikio Sąjungoje, ir remiant inovacijas. 2. Šiuo reglamentu nustatoma: a) suderintos DI sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo Sąjungoje taisyklės; b) tam tikros su DI susijusios praktikos draudimai; c) konkretūs didelės rizikos DI sistemoms taikomi reikalavimai ir su tokiomis sistemomis susijusios veiklos vykdytojų pareigos; d) suderintos tam tikroms DI sistemoms taikomos skaidrumo taisyklės; e) bendrosios paskirties DI modelių pateikimo rinkai suderintos taisyklės; f) rinkos stebėsenos, rinkos priežiūros, valdymo ir vykdymo užtikrinimo taisyklės; g) inovacijų rėmimo priemonės, ypatingą dėmesį skiriant mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms (toliau – MVKĮ) ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), įskaitant startuolius.
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1689 2024 m. birželio 13 d. kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ 65 straipsnis (statute)
65 straipsnis Europos dirbtinio intelekto valdybos įsteigimas ir struktūra 1. Įsteigiama Europos dirbtinio intelekto valdyba (toliau – Valdyba). 2. Valdybą sudaro po…
65 straipsnis Europos dirbtinio intelekto valdybos įsteigimas ir struktūra 1. Įsteigiama Europos dirbtinio intelekto valdyba (toliau – Valdyba). 2. Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą. Stebėtojo teisėmis joje dalyvauja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Valdybos posėdžiuose taip pat dalyvauja DI tarnyba, tačiau ji nedalyvauja balsuojant. Į Valdybos posėdžius kiekvienu konkrečiu atveju gali būti kviečiamos kitos nacionalinės ir Sąjungos institucijos, įstaigos ar ekspertai, jei aptariami klausimai yra jiems aktualūs. 3. Kiekvieną atstovą valstybė narė skiria trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas vieną kartą.
• EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1689 2024 m. birželio 13 d. kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis Rizikos valdymo sistema 1. Turi būti sukuriamos, įgyvendinamos, dokumentuojamos ir prižiūrimos didelės rizikos DI sistemų keliamos rizikos valdymo…
9 straipsnis Rizikos valdymo sistema 1. Turi būti sukuriamos, įgyvendinamos, dokumentuojamos ir prižiūrimos didelės rizikos DI sistemų keliamos rizikos valdymo sistemos. 2. Rizikos valdymo sistema turi būti suprantama kaip visą didelės rizikos DI sistemos gyvavimo ciklą planuojamas ir vykstantis nuolatinis kartotinis procesas, kurį reikia reguliariai sistemingai peržiūrėti ir atnaujinti. Ją sudaro šie etapai: a) žinomos ir pagrįstai numatomos rizikos, kurią didelės rizikos DI sistema gali kelti sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, kai didelės rizikos DI sistema naudojama pagal numatytąją paskirtį, nustatymas ir analizė; b) rizikos, kuri gali kilti didelės rizikos DI sistemą naudojant pagal numatytąją paskirtį ir pagrįstai numatomo netinkamo naudojimo sąlygomis, apskaičiavimas ir vertinimas; c) kitos galinčios kilti rizikos vertinimas remiantis duomenų, surinktų taikant 72 straipsnyje nurodytą stebėsenos po pateikimo rinkai sistemą, analize; d) tinkamų ir tikslinių rizikos valdymo priemonių, parengtų šalinti rizikai, nustatytai pagal a punktą, priėmimas.
Original article → Protest Against Mass Immigration to Be Held in Vilnius on October 3 · Alkas.lt
Original — Alkas.lt
Protest Against Mass Immigration to Be Held in Vilnius on October 3 Copy link
On October 3 at 2 p.m., the political party National Alliance will hold a protest against mass immigration in Vincas Kudirka Square in Vilnius. The protest was initiated by MP and National Alliance chairman Vytautas Sinica, with the public…
Analysis
Under Article 6(2) of the Law on Assemblies, the organisers were required to submit written notice no later than four working days before the assembly.
Where several organisers plan assemblies at the same place and at the same time, the mayor, under Article 7(5), coordinates another possible assembly location or time with the other organisers.

Core issue

On 3 October, several assemblies expressing opposing positions will take place simultaneously in central Vilnius: the National Alliance protest in Vincas Kudirka Square and countervailing actions in Lukiškės Square and on the other side of Gediminas Avenue. Accordingly, the legal situation will be governed by the procedural and security provisions of the Law on Assemblies of the Republic of Lithuania. The issue for the organisers and the municipality is whether the procedure for coordinating notices and selecting assembly locations complied with statutory requirements, in particular the priority rule laid down in Article 7(5) and the list of mandatory particulars to be included in a notice under Article 6(3). The decision will be made by applying Articles 6, 7, 9 and 12 of the Law on Assemblies, while the risk of conflict situations will be assessed in light of the provisions on the purpose of Article 2(8), concerning the protection of public order and the rights of other persons. V. Sinica’s draft law XVP-1166 on the automatic expulsion of convicted foreign nationals remained at the draft-law stage: the Legal Department and the Government did not support it, and therefore the applicable legal position on this issue is determined by the legislation currently in force.

Legal assessment

According to the municipality, the National Alliance notice was received on 21 September, which satisfies the requirement. Under Article 6(3), the notice must also specify the organiser’s name, surname and declared place of residence or, where the organiser is a legal person, those details in respect of its representative. Four aspects of assessment follow:

  • for the two assemblies not publicly identified on the map (“Assembly in Support of Immigration” and “Assembly Against Racism”), the question is whether the particulars required under Article 6(3)(6) were completed in the notices, even though they are not published on the map;
  • the location of assemblies near the Seimas is regulated by Article 4(3): assemblies are permitted no closer than 75 metres from the Seimas building, meaning that the selection of Independence Square was lawful, and the priority rule under Article 7(5) allocated the location to the organiser who submitted the first notice on 17 September;
  • where several organisers plan assemblies at the same place and at the same time, the mayor, under Article 7(5), coordinates another possible location or time with the other organisers; however, because the locations of the National Alliance event and the “Assembly Against Racism” are different, the priority rule does not apply directly here;
  • the proximity of the locations and the possible confrontational nature of the events should be assessed through the purpose of Article 1(1) of the Law: the procedure for protecting public order and the rights of other persons. Under Article 12(1), the director of the municipal administration has a duty to ensure the smooth coordination of the notice; if the director breaches the law, administrative liability arises under Article 12(3). Acts prohibited during an assembly are listed in Article 5: manifest incitement to violate the Constitution or laws, breaches of standards of morality, and the display of totalitarian symbols. Under Article 9(1), the police may terminate an assembly if participants are armed, masked in a manner indicating preparation for unlawful acts, or use the opportunities afforded by the assembly to breach public order and public peace.

Consequences

The following scenarios are practically significant:

  • if it emerges that the notices for the unidentified assemblies lacked the particulars required under Article 6(3), the coordination of those notices could be challenged under the statutory appeal procedure (Article 7, Chapter II);
  • as regards the choice of location for the two opposing actions, the municipality’s decision may be assessed in light of the duty under Article 12(1) to ensure smooth coordination; the responsible person has not yet provided Vilnius City Municipality’s response;
  • for protest participants, the essential risk lies in the grounds for termination under Article 9(1) and liability for acts prohibited under Article 5;
  • as regards V. Sinica’s draft XVP-1166, further consideration in the Seimas remains possible, but the positions of the Government and the Legal Department indicate that a rule on automatic expulsion is not established under the legislation currently in force. Monitoring point: after 14:00 on 3 October: the actual course of the assemblies and any police actions under Article 9, as well as Vilnius City Municipality’s response to Alkas.lt questions concerning the unidentified organisers.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: unverified 1 · confirmed 2
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai 1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša merui arba jo įgaliotam…
6 straipsnis. Pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai 1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku gali vykti ne daugiau kaip 2 tokie susirinkimai. Šiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos. 2. Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. 3. Pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta.
• Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Susirinkimo metu draudžiami veiksmai Susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama: 1) sakomomis kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis…
5 straipsnis. Susirinkimo metu draudžiami veiksmai Susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama: 1) sakomomis kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais akivaizdžiai kurstyti pažeisti arba pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus; 2) pažeisti dorovės, geros moralės ir etikos normas; 3) demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus arba į juos klaidinančiai panašius antikonstitucinių organizacijų simbolius, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną. Totalitarinių ar autoritarinių režimų simboliu, kurį šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juosta; 4) kitokiais būdais rengtis atlikti ar atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas. II SKYRIUS PRANEŠIMO APIE ORGANIZUOJAMĄ SUSIRINKIMĄ DERINIMO IR APSKUNDIMO TVARKA Pakeistas skyriaus pavadinimas:
• Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-766, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. i-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-819 ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir ii skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1328 (regulation)
), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projektu keičiamoje Lietuvos Respublikos…
), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projektu keičiamoje Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti susirinkimo organizatoriams ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą iki numatytos susirinkimo, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, dienos pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Siūlomas pakeitimas yra netikslingas, nes šiuo metu Įstatyme nustatytas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas neužkerta kelio asmenims pranešimą pateikti ir anksčiau, t. y. prieš 15 ar daugiau darbo dienų. Be to, ypač greitai besikeičianti geopolitinė situacija ar kitokia įtampa visuomenėje skatina asmenis kuo greičiau sureaguoti ir susirinkimų būdu išreikšti savo poziciją rūpimais klausimais. Ilgesnio nei 5 darbo dienų termino pranešimui apie planuojamą susirinkimą nustatymas apribotų asmenų teisę laiku ir greitai įgyvendinti nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais laiduojamą susirinkimų laisvę. Siekiant užtikrinti, kad veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve principas nebūtų pažeistas, siūlytina atsisakyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →