Legal prism · 2026-09-20
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-20

Updated: 2026-09-20 13:49
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Is Criminals’ Technological Progress Outpacing Law Enforcement? · Klaipėda
Original — Klaipėda
Is Criminals’ Technological Progress Outpacing Law Enforcement? Copy link
Compared with a study conducted a couple of years ago, the number of criminal groups has fallen by nearly one hundred. However, this year’s statistics show that about three quarters of recorded organized crime groups are new, which experts…
Analysis

Core issue

This report means that persons who participated in organised criminal groups or criminal associations face not only imprisonment under Article 249 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, but also confiscation of all property connected with the offence under Article 72 of the Criminal Code. The precise legal issue raised by the report is how criminal liability is allocated among members of an association where the offences are committed internationally and continue for many years, with the basis of liability determined by Article 25(5) and Article 24 of the Criminal Code. Persons connected to the group who acquired or disposed of property obtained by criminal means must also be assessed separately; Article 189 of the Criminal Code applies to them.

Legal assessment

Under Article 25(5) of the Criminal Code, a criminal association is an association of three or more persons linked by stable mutual relations and a division of roles, formed to commit one or more less serious, serious or very serious crimes. It is precisely this feature that distinguishes a criminal association from the simpler form of an organised group under paragraph 4. The extent of a participant’s liability depends on their role and whether the association was armed:

  • participation in the activities of a criminal association: imprisonment from 3 to 15 years under Article 249(1) of the Criminal Code;
  • participation in the activities of an armed association: imprisonment from 6 to 20 years or life imprisonment under paragraph 2;
  • organisation or leadership: imprisonment from 10 to 20 years or life imprisonment under paragraph 3;
  • a legal person is also liable for the same acts under paragraph 4.

The concept of an organiser is supplemented by Article 24(4) of the Criminal Code: an organiser is a person who formed the group, led it, or coordinated the activities of its members. For the group mentioned in the report, whose case was referred to court after eleven years, from 2015 to 2026, Article 39-1 of the Criminal Code is also relevant: a participant who confesses and actively assists in disclosing the association’s offences may be released from criminal liability, but this privilege does not apply to an organiser, a leader, or a person who participated in a murder.

Property consequences are determined under Article 72 of the Criminal Code: property of any form that constitutes the instrument, means or proceeds of the offence, including indirectly obtained property, is subject to confiscation. Confiscable property belonging to the offender is confiscated in all cases, while third-party property is confiscated if the third parties knew of its intended purpose, if the property was transferred under a sham transaction, to a family member, or through a legal person in which 50 percent or more of the shares are controlled by the offender or their close relatives.

Persons who merely acquired or disposed of property obtained by criminal means, without a link to the association, are subject to Article 189 of the Criminal Code: imprisonment of up to 4 years, or up to 6 years where the property is of high value. Legal persons are also liable. In cases with an international element, the territorial aspect of liability is governed by Article 8 of the Criminal Code: a person is liable for acts committed abroad only where the act is criminal under both the law of the foreign state and Lithuanian law, and the penalty may not exceed the maximum penalty applicable in the state where the act was committed. The temporal aspect is governed by Article 3(1) of the Criminal Code: the law in force at the time the act was committed applies, and a law that aggravates liability has no retroactive effect under paragraph 3. Accordingly, acts committed in 2015 must be assessed under the rules then in force.

Consequences

In practical terms, members of the association face the following set of risks:

  • lengthy imprisonment under Article 249 of the Criminal Code, and life imprisonment for leaders;
  • confiscation under Article 72 of the Criminal Code of all property obtained from the offence, including indirect proceeds, regardless of in whose name the property is formally held;
  • liability of legal persons used to conceal the offence under Article 249(4) and Article 189(4) of the Criminal Code.

For a group member who is not an organiser, the most strategically important issue is the privilege under Article 39-1 of the Criminal Code: active cooperation may result in complete release from liability, making prosecutorial negotiations with participants a key tool against hierarchically organised networks. The security of property held by third parties, such as family members and intermediary companies, depends on whether it is proved that they knew of the purpose of the property or that there was a sham transaction under Article 72(4) of the Criminal Code. The point to monitor is that the case of the leader of the group mentioned in the report has already been referred to court, so the commencement of hearings and a judgment assessing the existence of the criminal association and the scope of property confiscation can be expected in the near future.

Roots — who shaped this rule and why:

This draft amendment to the Code of Criminal Procedure was prepared by the Administrative and Criminal Justice Department of the Ministry of Justice, and its initiating basis was the Constitutional Court’s ruling of 15 November 2013 concerning the constitutionality of provisions on amending the charge in court and convicting a person under a different provision of criminal law. The objective is to implement that ruling, to harmonise procedural provisions with civil and administrative procedure as regards public access to case materials, and to clarify the rules governing the use of remote questioning. The principal reason is that the existing regulation in the Code of Criminal Procedure had been found to be inconsistent with constitutional provisions, making it necessary to establish clear limits on the amendment of charges and conviction, ensuring the principle of the right to a defence.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 249 straipsnis (statute)
249 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas 1. Tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 2. Tas…
249 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas 1. Tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 3. Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus nusikalstamus susivienijimus arba jiems vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 25 straipsnis (statute)
25 straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, teroristinė grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų…
25 straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, teroristinė grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Teroristinė grupė – trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė, turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus. 4. Organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. 5. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė.
Original article → Victim of the longevity craze: famous Greek singer dies during blood plasma transfusion · LRT
Original — LRT
Victim of the longevity craze: famous Greek singer dies during blood plasma transfusion Copy link
Foreign media report that Giorgos Mazonakis, a famous 54-year-old Greek pop singer, became the latest victim of the increasingly popular longevity trend. He reportedly suffered a heart attack and died while undergoing a plasma transfusion…
Analysis
Under Article 14 of the PRL, where statutory requirements or approved treatment methodologies are breached in the provision of services and those breaches cause death, the fault of the institution and its employees is deemed established.
The amount of non-pecuniary damage expressed in monetary terms generally may not exceed 50 minimum monthly wages, with the specific amount determined by the court in accordance with the requirements of the Civil Code.

Core issue

The death of singer G. Mazonakis during replacement plasmapheresis at an unlicensed clinic raises two distinct legal issues: criminal liability and civil compensation for damage. In Greece, these will be determined under Greek law; however, in the Lithuanian context, a similar situation is comprehensively regulated by the Law of the Republic of Lithuania on Patients’ Rights and Compensation for Damage to Health (hereinafter, the PRL). The reader’s question is who is liable for damage where a life-threatening procedure was performed without medical indications and allegedly without the appropriate licence. The key provisions are Articles 13, 14, 15, 16 and 26 of the PRL.

Legal assessment

In the Greek case, such a breach would be the performance of the procedure without the relevant licence. Article 13(3) of the PRL would grant the deceased’s minor children, spouse, incapacitated parents and other actual dependants the right to compensation for non-pecuniary damage and reimbursement of funeral expenses. An important protective line is the ruling of the Constitutional Court of 24 January 2024, by which Article 13 of the PRL was found to be contrary to Article 30(2) of the Constitution insofar as not all persons who suffered non-pecuniary damage as a result of a patient’s death were entitled to compensation. If the patient contributed to the damage by his or her own actions, for example by choosing, on his or her own initiative, a procedure performed without indications, Article 15 of the PRL would allow the institution’s liability to be reduced in proportion to the patient’s fault; however, the patient’s fault is not taken into account in respect of damage related to deprivation of the life of a breadwinner and funeral expenses. Procedurally, where a person dies in a healthcare institution suddenly or unexpectedly, or following treatment procedures, Article 49 of the Law on Healthcare Institutions requires a post-mortem examination; where there is suspicion of violence or the cause of death cannot otherwise be established, a forensic medical examination is ordered.

Consequences

The arrested doctors may face charges, and the clinic risks losing its ability to operate. From a civil-law perspective, dependants and the spouse may claim compensation for pecuniary and non-pecuniary damage. If the institution is insured, any top-up to the amount of the actual damage under Article 26(2) of the PRL is covered by the institution itself, and in the event of its bankruptcy the difference may be paid from the reserve of the Compulsory Health Insurance Fund budget. The announced legal act of the Greek Ministry of Health prohibiting clinics from advertising longevity procedures would in future provide an additional basis for administrative measures. In practical terms, this is also relevant for Lithuanian patients: a procedure without clinical indications would breach treatment methodology requirements and open the way to compensation under Articles 13 and 14 of the PRL.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Paciento pareigos 1. Pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais…
12 straipsnis. Paciento pareigos 1. Pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais sveikatos priežiūros įstaigos nustatytais dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas. 2. Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. 3. Pacientai, norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išskyrus būtinosios sveikatos priežiūros atvejus. 4. Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. 5. Pacientas, gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, šio įstatymo nustatytais atvejais savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu. 6. Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą. 7. Pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais. 8. Pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymas 14 straipsnis (statute)
Sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų kaltė Laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas…
Sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų kaltė Laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. 15 straipsnis. Atsižvelgimas į paciento elgesį Jeigu yra ne tik sveikatos priežiūros įstaigos, jos darbuotojų kaltė, bet ir pacientas nesilaikė savo pareigų bei sveikatos priežiūros įstaigos taisyklių, su kuriomis buvo pasirašytinai supažindintas, ir tas pažeidimas arba paciento tyčia ar dėl didelio neatsargumo kiti atlikti veiksmai prisidėjo prie jo sveikatos pablogėjimo ar mirties, sveikatos priežiūros įstaigos, jos darbuotojų atsakomybė už žalą mažinama atsižvelgiant į paciento kaltės mastą. Sprendžiant, ar buvo paciento kaltė ir koks jos mastas, atsižvelgiama į paciento sveikatos būklę. Į paciento kaltę neatsižvelgiama nustatant žalą, atsiradusią atėmus maitintojo gyvybę ir susijusią su paciento laidojimo išlaidomis. 16 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas 1. Sveikatos priežiūros įstaigos privalo drausti savo civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą. Šio įstatymo III skyriaus nuostatos draudimo teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Draudimo įstatymui ir kitiems draudimo teisės aktams. Jeigu draudimo išmokos žalai atlyginti nepakanka, žalą padariusi sveikatos priežiūros įstaiga atlygina pacientui arba šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenimis faktinės žalos ir draudimo išmokos skirtumą. 2.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
Bendrosios žalos atlyginimo nuostatos 1. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant…
Bendrosios žalos atlyginimo nuostatos 1. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat dėl biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų neatitinkančios tyrėjo ir kitų šiuos tyrimus atliekančių asmenų veiklos. 2. Jei pažeidžiami sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, asmens sveikatos informacijos konfidencialumas (asmens medicininė paslaptis), be turtinės žalos, taip pat atlyginama ir neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgiama į žalos padarymo aplinkybes, laikantis nuostatos, kad paprastai šis dydis kiekvienu atveju negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų. Kai ginčas nagrinėjamas teisme, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso reikalavimais. 3. Žala atlyginama pacientui, o pacientui mirus – mirusiojo išlaikomiems arba jo mirties dieną turėjusiems teisę gauti jo išlaikymą mirusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ir kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams bei mirusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. 4. Mirus pacientui dėl sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltės, paciento laidojimo išlaidos atlyginamos jas turėjusiam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų kaltė Laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį.
Original article → More passengers are travelling by rail, but freight transport is declining · Kėdainių mugė
Original — Kėdainių mugė
More passengers are travelling by rail, but freight transport is declining Copy link
In Lithuania’s rail transport market, passenger volumes grew in the first half of this year while freight volumes fell, according to the Communications Regulatory Authority. From January to June, 3 million passengers travelled by rail…
Analysis
Under Article 251(2) of the Code, when setting mark-ups, the infrastructure manager must assess whether carriers are able to pay them on the basis of data submitted by the carriers.
State funds allocated to a railway undertaking for the provision of public services must be accounted for separately and may not be used for other activities, Article 12(5) of the Code.

Core issue

The persons and undertakings referred to in this item — seven carriers active in the market, the public railway infrastructure manager, and RRT as the market regulator — fall within the scope not of litigation, but of regulatory review: the statement by the Chair of RRT means that the models for infrastructure charging and public-service financing may be revised, and each carrier’s costs depend directly on those models. The precise legal issue is whether the existing structures for charges for the use of public railway infrastructure, including mark-ups and discounts for the minimum access package, comply with the principles of efficiency, transparency, and non-discrimination under Article 251 of the Railway Transport Code, and whether state compensation for passenger transport, EUR 22.2 million over six months, is provided in accordance with Regulation (EC) No 1370/2007 and Article 12 of the Code.

Legal assessment

On the passenger side, a public-service model applies: under Article 12(1) of the Code, an institution authorised by the Government determines the need for public services and ensures their provision through contracts with carriers, while paragraph 4, in the version indicated in source [12], provides that the procedure for calculating compensation for losses incurred in providing public services is established by the Government in accordance with the rules in the Annex to Regulation (EC) No 1370/2007. This gives rise to two obligations relevant to the carrier LTG Link: state funds allocated for the provision of public services must be accounted for separately and may not be used for other activities, Article 12(5); and the carrier must ensure that services comply with quality requirements, including adherence to timetables, passenger information, and customer service, Article 12(2), Order No 3-314 of the Minister of Transport and Communications. On the freight side, pressure arises from infrastructure charges: under Article 251(2), when determining the segments to which mark-ups apply, the infrastructure manager must assess whether carriers are able to pay those mark-ups on the basis of data submitted by the carriers, while paragraph 3 additionally requires an assessment of at least the segment pairs “passenger and freight transport” and “domestic and international routes” — precisely the pairs that have now diverged in opposite directions, with international freight transport down 18.2%, transit down 15.6%, and passenger revenue up 9.3%. RRT, as the market regulator, under Article 71(1)(1), examines, on its own initiative or upon complaints, decisions of the infrastructure manager concerning the calculation of charges for the minimum access package, the application of discounts, and the content of the Network Statement. This means that any of the six freight carriers, including LTG Cargo, ORLEN Kolej, LDZ Cargo, and others, may initiate non-judicial review if, in their view, changes to the charging model breach the principle of non-discrimination. In the event of infringements, the regulator may impose a fine, the enforcement of which is governed by Article 73.

Consequences

The most realistic scenarios are as follows: RRT or an institution authorised by the Government initiates a review of the infrastructure charging model, in which case the infrastructure manager must reassess the segments and the justification for mark-ups under Article 251, while carriers will submit data on productivity and ability to pay under paragraph 2. A review of the passenger transport financing model would entail changes to the content of public-service contracts or to the compensation calculation procedure under Regulation (EC) No 1370/2007 and Article 12 of the Code; compensation for ticket prices, the 50% share, may be formalised as part of the public-service element. If freight carriers consider the new charging arrangements discriminatory, they may apply to RRT under Article 71; failing agreement, the regulator’s decision may be reviewed by a court, and, if a fine is imposed, the enforcement rules under Article 73 would apply. In practical terms, this is most important for LTG Cargo and other freight carriers whose revenue per net tonne-kilometre is increasing, by approximately 12% per year, as this indicator may become the basis for increasing mark-ups. Monitoring point: await an initiative by RRT or the Minister of Transport and Communications concerning the review of charging and financing models.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas nustato geležinkelių transporto veiklos sąlygas ir reglamentuoja santykius…
1 straipsnis. Kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas nustato geležinkelių transporto veiklos sąlygas ir reglamentuoja santykius, atsirandančius iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, geležinkelių transporto rinkos priežiūros. 2. Šio Kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Kodekso priede.
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų, viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų teikimas 1. Vyriausybės…
12 straipsnis. Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų, viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų teikimas 1. Vyriausybės įgaliota institucija nustato viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų ir (ar) viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų (toliau kartu – viešosios paslaugos) poreikį ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais). 2. Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi užtikrinti jos teikiamų viešųjų paslaugų atitiktį Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytiems viešųjų paslaugų teikimo kokybės reikalavimams, susijusiems, be kita ko, su traukinių, kelių transporto priemonių techniniais reikalavimais ir būkle, bendro traukinių ir kelių transporto priemonių tvarkaraščio (toliau – tvarkaraštis) laikymusi, keleivių informavimu ir jų aptarnavimu traukinyje ir (ar) kelių transporto priemonėje. 3. Geležinkelio įmonė (vežėjas), šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka parinkta teikti viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas: 1) turi turėti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse nurodytą licenciją, kuria suteikiama teisė vežti keleivius autobusais Lietuvos Respublikoje (jeigu vežimą kelių transporto priemonėmis vykdo pati geležinkelio įmonė (vežėjas), arba užtikrinti, kad tokią licenciją turėtų keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdysiantis vežėjas; 2) turi užtikrinti, kad būtų sukurta ir veiktų bendra keleivių, vežamų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais, informavimo ir bilietų sistema, sudarytas tvarkaraštis, kuriame būtų pateikta informacija apie traukinio ir kelių transporto priemonės išvykimo iš pradinės geležinkelio stoties ar kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytos išvykimo vietos ir atvykimo į galinę geležinkelio stotį ar kitą geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą paskirties vietą data ir laikas; 3) turi užtikrinti, kad keleiviai būtų įlaipinami ir išlaipinami tik šios dalies 2 punkte nurodytame tvarkaraštyje nurodytose geležinkelio stotyse, stotelėse ir geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytoje išvykimo ar paskirties vietoje. 4. Geležinkelio įmonė (vežėjas) pagal sudarytą sutartį su savivaldybe turi teisę pati ar pasitelkdama keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdysiantį vežėją vežti kelių transporto priemonėmis vietiniais maršrutais tos savivaldybės teritorijoje keleivius, kurie nesinaudojo ar nesinaudos kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga. Keleiviams, ketinantiems vykti tik kelių transporto priemone, bilietai parduodami tik tuo atveju, jeigu kelių transporto priemonėje yra laisvų sėdimų vietų, neužimtų keleivių, kurie naudojasi kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga. 5. Už geležinkelio įmonės (vežėjo) įsipareigojimų, nustatytų viešųjų paslaugų teikimo sutartyje, nevykdymą atsako geležinkelio įmonė (vežėjas) ir tuo atveju, kai šie įsipareigojimai nevykdomi dėl keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdančio vežėjo, jeigu toks vežėjas pasitelktas, kaltės. 6. Geležinkelio įmonė (vežėjas) pati keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdo tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas pirkimas, kurio sąlygos turi būti suderintos su Viešųjų pirkimų tarnyba, keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdysiančiam vežėjui parinkti neįvyksta. 7. Viešųjų paslaugų teikimo sutarčių turinys, trukmė, jų sudarymo tvarka, geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolių, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, kompensavimo tvarka nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007. 8. Vyriausybės įgaliota institucija geležinkelio įmonę (vežėją) viešosioms paslaugoms teikti parenka konkurso būdu arba tiesiogiai sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis pagal Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 nurodytas sąlygas. 9. Geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolių, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, kompensacijos apskaičiavimo tvarką pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 ir tokių nuostolių kompensacijos planavimo ir mokėjimo tvarką, viešųjų paslaugų poreikio nustatymo kriterijus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10. Valstybės biudžeto lėšos ir (ar) savivaldybių, kurios nusprendė iš dalies finansuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas jų teritorijoje, lėšos, skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) nuostoliams, patirtiems teikiant viešąsias paslaugas, kompensuoti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai. 11. Savivaldybė gali iš dalies finansuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas jų teritorijoje naujuose ir jau vykdomuose maršrutuose nepriklausomai nuo to, ar maršrutas atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus viešųjų paslaugų poreikio nustatymo kriterijus.
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas 73 straipsnis (statute)
73 straipsnis. Rinkos reguliuotojo sprendimo skirti baudą vykdymas 1. Rinkos dalyvis, kuriam skirta bauda, privalo ją sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 60…
73 straipsnis. Rinkos reguliuotojo sprendimo skirti baudą vykdymas 1. Rinkos dalyvis, kuriam skirta bauda, privalo ją sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo sprendimo skirti baudą gavimo dienos. 2. Kai yra motyvuotas rinkos dalyvio, kuriam skirta bauda, prašymas, rinkos reguliuotojas, atsižvelgęs į asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių nuo sprendimo skirti baudą priėmimo dienos. 3. Rinkos reguliuotojo sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos. 4. Įspėjimo ar baudos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirtas įspėjimas ar bauda, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurio nevykdymą paskirtas įspėjimas ar bauda, vykdymo. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 su pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2338. 2. 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1679. 3. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370. 4. 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas. 5. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo. 6. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje su pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/700. 7. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1530. 8. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis. 9. 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. ____________________ Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 16, 19, 28, 30, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 30(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 4(1), 25(1), 33(1) STRAIPSNIAIS IR 8, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šio įstatymo 18 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 331 straipsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 3 d. Vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 13, 21, 22, 23, 24 straipsnių nuostatos yra taikomos nuo 2014 m. gruodžio 3 d. Teikiant keleivių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas, kai didelė dalis šių paslaugų, įskaitant bent vieną sustojimą geležinkelio stotyje pagal tvarkaraštį, suteikiama už Europos Sąjungos valstybės narės ribų, Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 taikomas nuo 2014 m. gruodžio 3 d. 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 7, 10, 11, 13, 16, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 30, 30(1) STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO 10(1), 23(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 20 straipsnį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas , i. k. 1131010ISTA0XII-236 Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4-1 straipsniu įstatymas 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10-1 straipsnio pakeitimo įstatymas 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 4-1, 25-1, 33-1 straipsniais ir 8, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso papildymo 33-1 straipsniu įstatymas 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 10, 10-1, 11, 19, 21, 22, 23-1, 31, 37, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23-1 straipsnių pakeitimo įstatymas 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4-1, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6-1, 7-1 straipsniais, ketvirtuoju-1 skirsniu įstatymas 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 7, 10, 11, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 10-1, 12 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 12-1 straipsniu įstatymas 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4-1, 5, 6-1, 7, 7-1, 9, 10, 14, 23, 23-1, 24, 25, 26, 28, 29, 30-1, 30-2, 30-3, 30-4, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 24-1, 24-2, 24-3, 24-4, 25-1, 25-2, 29-1, 29-2, 29-3, 29-4, 29-5, 29-6, 29-7 ir 29-8 straipsniais įstatymas 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymas 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4-1, 5, 6-1, 7, 7-1, 9, 10, 14, 23, 23-1, 24, 25, 26, 28, 29, 30-1, 30-2, 30-3, 30-4, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 24-1, 24-2, 24-3, 24-4, 25-1, 25-2, 29-1, 29-2, 29-3, 29-4, 29-5, 29-6, 29-7 ir 29-8 straipsniais įstatymo 21, 22, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 4-1, 25-1, 33-1 straipsniais ir 8, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso papildymo 33-2 straipsniu įstatymas 18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymas 19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 24-3 straipsnio pakeitimo įstatymas 20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas 21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7, 13 straipsnių pakeitimo ir 11, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas 22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30-3 ir 30-4 straipsnių pakeitimo įstatymas 23. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4-1, 7-1, 10-1, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 24-1, 25, 25-2, 26, 28, 29, 29-1, 29-2, 29-3, 29-5, 29-6, 29-7, 29-8, 30-1, 30-2, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25-3, 29-9, 29-10 straipsniais ir 25-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9 ir 23-1 straipsnių pakeitimo įstatymas 25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9 ir 23-1 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas 26. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9, 23-1 ir 30-2 straipsnių pakeitimo įstatymas 27. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas 28. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymas 29. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas 30. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 7-1, 9, 10-1, 12, 15, 19, 22, 23, 23-1, 24, 24-1, 25, 25-2, 29-8, 30-1, 30-2, 30-3, 30-4, 33, 34 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25-4, 30-5 straipsniais, aštuntuoju skirsniu ir penktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 31. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 29-6 ir 29-8 straipsnių pakeitimo įstatymas
Original article → €12 for hitting a person, up to €1,100 for fleeing the scene: the internet erupts · Lrytas
Original — Lrytas
€12 for hitting a person, up to €1,100 for fleeing the scene: the internet erupts Copy link
A discussion in the Reddit community revealed sharply divided views on the incident and possible accountability. Some were outraged by Lithuania’s current fines and called for tougher penalties for the driver, while others questioned…
Analysis

Correction. The news headline creates a misleading link: a twelve-euro fine under Article 428 of the ANK cannot be imposed on the driver, because that provision is directed at pedestrians, cyclists, and other non-drivers, whereas the provisions applicable to the driver are Article 423(2) of the ANK (150-300 euros) or Article 281(1) of the BK. A more accurate formulation would be: “a twelve-euro fine may be imposed on the cyclist himself if it emerges that he breached the Road Traffic Rules, while the driver faces a fine of at least 150 euros and, in the event of non-serious impairment of health, criminal liability.” The range of fines for leaving the scene has also been presented incompletely: 600-1,100 euros applies only where the damage does not exceed fifteen basic penalty amounts; if that threshold is exceeded, the fine under Article 426(2) of the ANK is between 1,100 and 2,000 euros.

If the health impairment is classified as minor and the driver remained at the scene, Article 281(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania applies: community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years.
Where a driver leaves the scene of a traffic accident and the damage exceeds fifteen basic penalty units, Article 426(2) of the Code of Administrative Offences provides for a fine for drivers of EUR 1,100 to EUR 2,000.

Core issue

The legal position of the driver of the Volvo who struck a cyclist in Zarasai District will depend on two matters: the established severity of the injury to the victim’s health and whether the driver left the scene of the traffic accident. If serious health impairment is established, Article 281(3) of the Criminal Code applies, carrying imprisonment for up to five years; where intoxication is present, Article 281(4) applies, carrying imprisonment for up to six years. The precise legal issue is how the combination of the collision and possible departure from the scene is to be classified: in the event of departure, Article 426 of the Code of Administrative Offences applies additionally.

Legal assessment

Criminal liability under Article 281 of the Criminal Code is constructed through three cumulative elements: a breach of road traffic rules, a traffic accident caused by that breach, and the degree of health impairment, as determined by expert examination. If the driver was intoxicated, Article 281(2) applies: a fine, arrest, or imprisonment for up to three years. Departure from the scene must be assessed separately under Article 426 of the Code of Administrative Offences:

  • where the damage does not exceed fifteen basic penalty units, drivers are subject to a fine of EUR 600 to EUR 1,100;
  • where the damage exceeds fifteen basic penalty units, the fine ranges from EUR 1,100 to EUR 2,000;
  • if an element of fault on the victim’s part is established, a breach by the cyclist without creating a dangerous situation would, under Article 428(1) of the Code of Administrative Offences, result in a fine of EUR 20 to EUR 40; where a dangerous situation is created, EUR 30 to EUR 50; and where property is damaged, EUR 40 to EUR 60.

The civil liability aspect is determined under Article 11 of the Law on Compulsory Motor Third Party Liability Insurance. The injured cyclist may claim an insurance indemnity on the basis of an insured event as defined in Article 2 of the same law, since an insured event includes damage to the health of an injured third party. The sources contain no case law, so no specific case determining the legal classification can be identified.

Consequences

The most likely scenario is a pre-trial investigation under Article 281 of the Criminal Code, the outcome of which will depend on the medical determination of the severity of the health impairment; this will determine whether the case ends with a penal order, a penalty, or imprisonment of up to two years for minor impairment or up to five years for serious impairment. A driver who left the scene faces, alongside the criminal classification, the risk of a separate administrative offence under Article 426 of the Code of Administrative Offences, with a fine of up to EUR 2,000 depending on the amount of damage. In practical terms, the most important issue for the victim is the insurer’s process: submitting a claim opens the way to an insurance indemnity and compensation for damage, including non-pecuniary damage. If a breach of traffic rules by the cyclist were established, the cyclist would face administrative liability under Article 428 of the Code of Administrative Offences rather than criminal liability; however, this would not relieve the driver of assessment of his own breach. The key point to monitor is the decision of the police and pre-trial investigation authorities on classification following the medical assessment.

Fact-check: incomplete 2
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 427 straipsnis (statute)
428 straipsnis. Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten…
428 straipsnis. Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti), užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų. 4.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 426 straipsnis (statute)
426 straipsnis. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos 1. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo…
426 straipsnis. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos 1. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. 3. Kitų eismo dalyvių, išskyrus vairuotoją, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 4. Nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės (toliau šiame straipsnyje – muitinė) pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 5. Nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnų arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. 7. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų. 8. Už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 422 straipsnis (statute)
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Papildyta…
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Papildyta straipsniu: 423 straipsnis. Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Neblaivių ( ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 4.
Original article → High-profile incident turned upside down: victim could become a suspect · Kauno diena
Original — Kauno diena
High-profile incident turned upside down: victim could become a suspect Copy link
The best defense is offense? As previously reported, Kaunas police initially described the incident, which took place one weekend last summer in the city center, in their usual terse style: on July 11 at about 1:40 p.m. on E. Ožeškienės…
Analysis
The Code of Administrative Offences provides for a fine of EUR 30 to EUR 140 for a minor breach of public order, while under Article 2(4) of the Criminal Code, liability arises only where the conduct satisfies the elements of a specific offence.

Core issue

The legal turning point in this matter is that the pre-trial investigation, opened in respect of a breach of public order, ended in its termination, while liability now appears to be shifting between two individuals: the passenger, who faces administrative liability, and the bus driver, whose testimony will have to be assessed separately for its veracity. Since the video recording did not confirm any blow, violent-offence classifications under Article 140 or Article 138 of the Criminal Code can no longer be applied to the passenger, because under Article 2(4) of the Criminal Code, liability arises only where the conduct satisfies the elements of a specific offence. The central issue is now twofold: whether the passenger’s conduct constitutes an administrative offence, and whether the driver’s testimony may give rise to liability under the Criminal Code provision concerning false testimony.

Legal assessment

The pre-trial investigation was opened in relation to the breach of public order defined in Article 284 of the Criminal Code. The analysis of the video recordings showed that the passenger did not strike the driver, but at most attempted to intimidate him by raising his arm; accordingly, the violent-offence elements under the Criminal Code were not established. This assessment follows from Article 2(1) of the Criminal Code, under which a person is liable only for conduct prohibited by law and only where that person is at fault. As regards the passenger, the decision will now be taken by the police within administrative proceedings: it was found that, during the conflict, he obstructed the driver’s ability to drive, which is classified as a minor breach of public order. The assessment concerning the driver is more complex, because, as the victim, he gave testimony about being struck in the face, which was not confirmed by the video recording. If a pre-trial investigation is opened for false testimony, the court will have to prove that he knowingly gave false evidence, rather than being mistaken in his perception of a rapidly unfolding conflict. The passenger himself denied striking the driver and stated that he had been sober, explaining the conflict by reference to the driver’s refusal to allow a woman with children and bicycles to board. This testimony must also be assessed as evidence; however, under Article 2(3) of the Criminal Code, a person is liable only where lawful conduct could have been required of him. An additional practical context is provided by municipal rules on passenger boarding and alighting: for example, clause 25.5 of the Kaunas District rules on school buses provides that passengers may alight only after the bus has stopped, while clause 15 of the Panevėžys District rules states that passengers are liable for breaches of the rules in accordance with applicable legal acts. This confirms that the passenger could not demand to be let out while the bus was in motion.

Consequences

The most realistic consequence for the passenger is an administrative offence report and a fine of EUR 30 to EUR 140, if the police establish a minor breach of public order. Two scenarios are possible for the driver:

  • the prosecutor may decide not to open an investigation into false testimony if it is assessed that his mistake was made in good faith, given the rapid nature of the conflict and the injury;
  • a pre-trial investigation may be opened, in which case the potential penalties range from community service to imprisonment for up to two years.

The termination of the pre-trial investigation into the breach of public order means that the passenger will be regarded as not having incurred criminal liability, unless new circumstances are later established.

Roots — who shaped this rule and why:

This regulation was initiated by the authors of the draft law with a view to mitigating criminal liability for persons who sincerely confess to having committed a criminal offence, show remorse or assist in its detection, and to taking into account the impact of the victim’s provocative or risky conduct on the commission of the act. Provision was also made for the court to impose, with reasons, a more lenient penalty where the penalty prescribed in the sanction would be contrary to the principle of justice, while Article 230 of the Criminal Code clarified the concept of persons equated to civil servants so as to align it with the requirements of the OECD concerning the non-application of “effective remorse” to foreign officials. The principal rationale is the humanisation of the penalty system and the implementation of international obligations; no apparent objections are evident in the document.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 405 straipsnis (statute)
405 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas 1. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas…
405 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas 1. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. 2. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. 3. Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. 4. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas ir asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas privalo pranešti kitiems šio Kodekso 404 straipsnyje nurodytiems asmenims. Šių asmenų neatvykimas nagrinėti klausimo nekliudo. 5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęsiamas, jos pakeičiamos ar panaikinamos teismo nutartimi. 6. Teismo nutartis pratęsti, pakeisti ar panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka apskųsti šio Kodekso 404 straipsnyje išvardyti asmenys.
Original article → Scooter rider violations have doubled: police warn parents · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Scooter rider violations have doubled: police warn parents Copy link
Scooter rider violations have doubled in Klaipeda, with police recording 201 cases from January 1 to August 31, compared with 92 during the same period last year. Most involve riders not wearing safety helmets, which have been mandatory…
Analysis

Correction. The statement quoted in the news report that the minor son “cannot obtain AM category rights for half a year”, if understood as a general rule, is inconsistent with the source: under provision No. XIVP-3742, no administrative penalties or administrative measures, including deprivation of the right to drive, may be imposed on drivers of mopeds and light quadricycles who were under 16 at the time of the infringement. More precisely, deprivation of the right to drive is possible only in respect of offenders who have reached the age of 16, while other measures apply to younger persons, such as parental liability or preventive measures, rather than deprivation of AM category rights.

Failure to wear a helmet is punishable under Article 427(1) of the CAO by a fine of between EUR 20 and EUR 40, while the creation of a dangerous situation increases the fine to EUR 30-50 (Article 427(2)).
The amount of the fine is determined by reference to the average of the minimum and maximum fines provided for in the sanction, taking into account the nature of the offence, guilt, and mitigating circumstances (Article 34(2) of the CAO).

Core issue

Klaipėda scooter riders, similarly to the minor described in the report, may face administrative liability under the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania (the “CAO”). The most common type of infringement, failure to wear a helmet, is punishable under Article 427(1) of the CAO by a fine of between EUR 20 and EUR 40. A more serious situation arises where, by virtue of its technical characteristics, an electric micromobility device is classified as a motor vehicle: in that case, a person driving without the right to drive violates Article 13(1) of the Law of the Republic of Lithuania on Road Traffic Safety, which prohibits persons who do not hold that right from driving a motor vehicle. In such circumstances, liability is determined not under Article 427 but under the special provision, Article 428 of the CAO, while the amount of the fine and any additional consequences, including deprivation of a special right, are determined in accordance with Article 34 of the CAO. It is precisely the assessment of the technical characteristics, namely whether the device has been modified and to which category it should be assigned, that determines the provision under which the offence will be classified.

Legal assessment

The helmet requirement currently applies to all drivers of electric micromobility devices, regardless of age, and non-compliance is punishable under Article 427(1) of the CAO by a fine of EUR 20 to EUR 40. If the infringement creates a dangerous situation requiring other road users to change speed or direction abruptly, the fine increases to EUR 30-50 (Article 427(2)); where property is damaged, it increases to EUR 40-60 (Article 427(3)). Driving an electrically powered device while intoxicated at a level of 0.41-1.5 per mille is punishable under Article 428(7) of the CAO by a fine of EUR 80 to EUR 150, while intoxication of at least 1.51 per mille or narcotic intoxication is punishable by a fine of EUR 150 to EUR 200 (Article 428(8)). Persons prohibited from driving because they do not hold the right to drive are subject to the prohibition established in Article 13(1) of the Law on Road Traffic Safety; the sanction for breach of that prohibition under Article 428 of the CAO may reach EUR 90-140 where the infringement causes minor impairment to another person’s health (Article 428(4)). This explains why the minor, in respect of whom the court identified mitigating circumstances, was fined EUR 150, i.e. in the lower half of the applicable sanction, rather than the maximum amount. In cases involving intoxication, the distinction between categories remains material: fines for cyclists and scooter riders under Article 428(7)-(8) are significantly lower than those imposed on drivers of motor vehicles, but this does not mean that an intoxicated scooter rider bears no liability; the legal basis for liability is simply different.

Consequences

The practical consequences for the offender are not limited to a fine: when hearing a case concerning driving without the right to drive, the court may impose an administrative measure, namely deprivation of a special right, which is why the son of the person described in the report will be unable to obtain an AM-category driving licence for six months. In such cases, the vehicle is also likely to be detained for expert examination in order to determine whether the device is not restricted to the relevant category or whether its speed was increased by modifying its construction. The expert conclusion directly determines whether the conduct is classified under Article 427 or Article 428. In the case of a minor driving unlawfully, officers record explanations and refer the case to court, while the amount of the penalty is assessed in accordance with the average-fine rule laid down in Article 34(2) of the CAO. As the police continue enforcement and respond to reports from residents, the most important practical step for drivers before purchasing a device is to verify its technical characteristics, since these determine the category to which it belongs and the statutory requirements applicable to the person driving it.

Sources:
Fact-check: confirmed 1 · unverified 1 · refuted 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 428 straipsnis (statute)
428 straipsnis. Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten…
428 straipsnis. Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 1. Pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti), užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, kai šio pažeidimo padarymo metu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. 7. Dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 8. Dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 1,51 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 171 straipsnis (statute)
171 straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai 1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio…
171 straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai 1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. 2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.). Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas. 3. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems. 4. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama: 1) važiuoti šaligatviais, išskyrus 2 straipsnio 67 dalyje nurodytą atvejį; 2) važiuoti pėsčiųjų takais; 3) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus; 4) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais; 5) važiuoti per pėsčiųjų perėjas; 6) vežti keleivius; 7) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose; 8) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas; 9) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams; 10) kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės; 11) savo elektrine mikrojudumo priemone vilkti kitą transporto priemonę; 12) važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę; 13) važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu. 5. Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. 6. Elektrinių mikrojudumo priemonių statymas yra draudžiamas savivaldybės tarybos nustatytose vietose.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17-1 straipsniu įstatymas 3 straipsnis (statute)
Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko…
Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.). 3. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems. 4.
Original article → Quran publicly burned outside a bar in Vilnius, incident captured on video · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Quran publicly burned outside a bar in Vilnius, incident captured on video Copy link
A Quran, the main religious text of Islam, was publicly burned in Vilnius on the night of September 13 near a bar on Etmonų Street. Police did not include the incident in their daily reports, but a Vilnius County police representative…
Analysis
Under Article 284 of the Criminal Code, a person who demonstrated disrespect through acts of vandalism faces imprisonment of up to two years, while under Article 170(2) of the Criminal Code the same sentencing range applies to a person who publicly denigrated a religious group.
Dissemination of the video online may constitute a separate offence under Article 170(1) of the Criminal Code, namely dissemination of items in which a religious group is denigrated.

Core issue

Following the burning of a Quran on Etmonų Street in Vilnius on the night of 13 September, a pre-trial investigation was opened for disturbance of public order; however, the final legal classification may shift toward incitement against a religious group. The principal legal issue is whether the conduct satisfies the elements of “acts of vandalism demonstrating disrespect for others” under Article 284 of the Criminal Code, or whether it constitutes “public contempt” directed at a religious group under Article 170(2) of the Criminal Code. The distinction in classification determines the sentencing framework: Article 284 carries a custodial sentence of up to two years, and Article 170(2) likewise carries up to two years, but the latter provision entails recognition that the person has committed a hate crime, with the corresponding legal consequences. Since the act was committed on 13 September, the law in force at the time of the act applies pursuant to Article 3(1) of the Criminal Code.

Legal assessment

The police opened the investigation under Article 284 of the Criminal Code; the prosecutor may amend the classification if the evidence, in particular the video recording and its public dissemination on Instagram, confirms an intent to denigrate a religious group.

  • Article 170(1) of the Criminal Code applies where a person produced or possessed items in which a religious group is denigrated, with the intent to disseminate them; paragraph 2 applies where the denigration was public, and the incident was recorded and disseminated online.
  • If an organised group whose purpose is to discriminate against a religious group is established, Article 170-1 of the Criminal Code may be applicable, under paragraph 2 of which a legal person may also be held liable.
  • The video shows several individuals; the role of each participant (organisation, participation, dissemination) must be assessed separately, and dissemination of the recording online may constitute a separate offence under Article 170 of the Criminal Code.
  • If the conduct were classified as a minor disturbance of public order, Article 481(1) of the Code of Administrative Offences provides for a fine of EUR 30 to EUR 140; however, the burning of a religious book, assessed as an act of vandalism, generally elevates the matter to the criminal level.
  • Detention under Article 122 of the Code of Criminal Procedure is possible only where there are grounds to suspect that the suspect will abscond, obstruct the proceedings, or commit further offences; in cases of this nature, less restrictive measures are more commonly applied.

Consequences

The most likely scenario is that the investigation will continue under Article 284 of the Criminal Code, while the prosecutor’s assessment of the content of the recording and the circumstances of its dissemination may lead to reclassification under Article 170 of the Criminal Code. A convicted person faces community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years under the sanctions provided in both provisions. Persons who disseminated the video risk separate liability under Article 170(1) of the Criminal Code (dissemination). The key point to monitor is the decision of the police and prosecution regarding classification and the identification of suspects.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno…
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2501 straipsnis (statute)
2501 straipsnis. Teroristinių nusikaltimų kurstymas 1. Tas, kas viešai skatino ar kurstė daryti teroristinius nusikaltimus arba niekino šių nusikaltimų aukas, baudžiamas…
2501 straipsnis. Teroristinių nusikaltimų kurstymas 1. Tas, kas viešai skatino ar kurstė daryti teroristinius nusikaltimus arba niekino šių nusikaltimų aukas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →