Legal prism · 2026-09-19
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-19

Updated: 2026-09-19 13:38
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Media: Lithuania turned back a Russian who arrived from the Kaliningrad region and sought asylum · Kauno diena
Original — Kauno diena
Media: Lithuania turned back a Russian who arrived from the Kaliningrad region and sought asylum Copy link
VSAT spokesman Giedrius Mišutis confirmed to the portal that a Russian citizen arrived in Lithuania by boat on the Nemunas River on Thursday evening and was detained within the Pagėgiai municipality. After questioning, the man was returned…
Analysis
Article 291(2) of the CC exempts from criminal liability an alien who arrived in Lithuania unlawfully with the purpose of exercising the right to asylum.
Article 5(3) of the Law on the Legal Status of Aliens provides that the Migration Department must, within 48 hours of the submission of the application, adopt a decision to admit the asylum seeker into Lithuania.

Core issue

The legal position of the individuals in this story is determined by a single circumstance: whether the apprehended person actually lodged an asylum application, as it is precisely this that, under Lithuanian law, changes his status from that of a person who unlawfully crossed the border to that of an asylum seeker. A Russian citizen who arrived by the Neman River within the boundaries of the Pagėgiai Municipality and requested political asylum was returned to Russia, which means that the state authorities either assessed his application as unfounded or did not adopt a decision to admit him into the country. The precise legal question here is twofold: first, whether the unlawful border crossing in this case constitutes a criminal offence under Article 291 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (CC), and second, within what time limit and under what procedure the Migration Department must examine an asylum application under Article 5 of the Law on the Legal Status of Aliens. If the purpose of seeking asylum were recognised, Article 291(2) of the CC prohibits imposing criminal liability on an alien who arrived unlawfully with the sole purpose of exercising the right to asylum.

Legal assessment

Article 4(2) of the Law on the State Border and Its Protection provides that the external border at border waters may be crossed only at places designated in international agreements, and Article 4(3) obliges those crossing to hold valid identity documents — a person arriving by the Neman River without undergoing checks at a checkpoint violates these conditions. Such a crossing without the purpose of seeking asylum constitutes a misdemeanour under Article 291(1) of the CC, punishable by a fine, arrest, or imprisonment for up to two years. Where an asylum application is lodged, Article 5(2) and (3) of the Law on the Legal Status of Aliens provide that such a person is not yet deemed to have entered the territory of Lithuania, and the Migration Department must, within 48 hours of the submission of the application, adopt a decision to admit the person into the country and accommodate him in accordance with the procedure established by Article 79. A decision not to admit or the rejection of the application opens the way for return to the state from which the person arrived. The contrast is illustrated by the case mentioned in the report: a 20-year-old who unlawfully crossed the border without lodging an asylum application was sentenced by the court to three months' detention. If a person were to cross the border negligently, Article 537 of the Code of Administrative Offences, rather than the CC, would apply — a fine of EUR 70 to 140; however, an intentional crossing of the water border is classified as a criminal offence. In additionally assessing whether the person was transporting goods, the provisions adjacent to Article 291 of the CC would be examined: unlawful transportation of persons (Article 292 of the CC, up to eight years' imprisonment where motivated by self-interested purposes) and smuggling under the provisions of Article 30 of the CC, where goods exceeding 250 MGW (minimum monthly wages) in value are not presented to customs at the border. The basis for confiscating property附加 to the apprehension, such as the means of conveyance, would be Article 72(2) of the CC — an instrument or means of a prohibited act is regarded as property subject to confiscation.

Consequences

The practical consequences for the returned Russian citizen: he loses the opportunity to remain in Lithuania, and if he were to attempt to cross the border again without the purpose of seeking asylum, he would face the risk of criminal liability under Article 291(1) of the CC, punishable by up to two years' imprisonment. Persons who provide accommodation to such undocumented aliens face liability under Article 539 of the Code of Administrative Offences — a fine of EUR 70 to 600, or EUR 600 to 850 in the event of a repeat offence. The procedure will proceed as follows: the State Border Guard Service continues examining the circumstances of the border crossing, and if signs of the transportation of goods or organised smuggling were established, a pre-trial investigation under Article 291 or 292 of the CC would be initiated.

Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The regulation was initiated by the Government (upon submission by the State Border Guard Service) in response to the emergency situation arising from the mass influx of foreigners and to practical problems in the application of the Law on the State Border and Its Protection. The aim is to ensure effective border protection and control, to prevent abuse of the border management and asylum systems, and to manage migration flows effectively, including the possibility of refusing entry to foreigners who cross the border irregularly. The principal tension identified in the committees' conclusions concerns the compatibility of such provisions with the international protection directives (2013/32/EU, 2013/33/EU) and with the rights of asylum seekers, since the refusal of entry applied on an individual basis restricts access to asylum procedures, notwithstanding the exceptions provided for persons fleeing war, aggression and persecution. [TEISINIS_PAGRINDAS] [PRAKTIKA] [TIKSLINIMAS] [PRAKTINE_REIKSME]

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 550 straipsnis (statute)
550 straipsnis. Kreiptis į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių…
550 straipsnis. Kreiptis į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų vertinimo ir priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui įpareigojančių teisės aktų pažeidimas 1. Nesikreipimas teisės aktuose nustatytais terminais į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų vertinimo ir priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui, pavedimo kreiptis teisės aktuose nustatytais terminais į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų vertinimo ir priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui nedavimas, pavedimo kreiptis teisės aktuose nustatytais terminais į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų vertinimo ir priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui nevykdymas, pakartotinis nesikreipimas Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisijos nustatytais terminais į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisiją dėl atidėto sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų vertinimo ir priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui priėmimo užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 291 straipsnis (statute)
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės…
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 537 straipsnis (statute)
537 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas dėl neatsargumo Neteisėtas valstybės sienos perėjimas dėl neatsargumo užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki vieno…
537 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas dėl neatsargumo Neteisėtas valstybės sienos perėjimas dėl neatsargumo užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Original article → Fell for a stranger's lure: cryptocurrency vanished like a mirage · Vakarų ekspresas
Original — Vakarų ekspresas
Fell for a stranger's lure: cryptocurrency vanished like a mirage Copy link
The Tauragė District Police Chief's Commissariat has launched a pre-trial investigation into fraud. The victim of a scheme aimed at fraudulently obtaining another person's property was a 38-year-old woman, who became a target after…
Analysis

Correction. A loss of EUR 820 most likely corresponds to property of low value, so the act may be classified as a criminal misdemeanour under Article 182(4) of the Criminal Code, which provides for milder sanctions. The practical consequence of such a classification is the simplified procedure applicable to misdemeanour cases.

Under Article 182(5) of the Criminal Code, a person is liable for offences under paragraphs 1 and 4 only upon the complaint of the injured person, an application by their lawful representative, or a demand by the prosecutor.
Property subject to confiscation — an instrument, means, or result of a criminal act — belonging to the offender must, under Article 72(3) of the Criminal Code, be confiscated in all cases.

Core issue

The pre-trial investigation initiated by the Tauragė County Chief Police Commissariat means that a suspect, once identified, faces liability under Article 182 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (fraud), as the act corresponds to the element of "by deception, for one's own benefit or the benefit of others, acquired another person's property." The victim's loss amounts to EUR 820 for cryptocurrency paid between 12 and 14 September but never received. The precise legal question is under which paragraph of Article 182 the act is qualified: this depends on whether the EUR 820 amount falls within the statutory size thresholds for ordinary, large-value, or very large-value property; however, these thresholds are not reflected in the sources provided, so the specific paragraph cannot be determined. An important practical provision is Article 182(5) of the Criminal Code: if the act were qualified under paragraph 1 or 4, the person would be liable only upon the complaint of the injured person, an application by their lawful representative, or a demand by the prosecutor; here, a complaint was evidently filed, since the investigation has already been initiated. If the commission of the offence were proven to exhibit the features of an organised group, paragraph 3 would apply, with imprisonment of up to eight years — this is a distinct qualifying avenue independent of the amount of the damage.

Legal assessment

The evidentiary focus turns to the fact of deception (mental coercion): the scheme described by the police — a counterfeit exchange website, the role of the "broker," the conversion into ethers and their transfer to the fraudster's designated crypto account — corresponds to the structure of Article 182, under which criminal liability is satisfied where property is acquired by deceptively inducing the victim to hand it over. The investigation is being conducted by the Tauragė County Chief Police Commissariat in pre-trial proceedings; its task is to identify the suspect, establish the extent of the damage caused and the qualifying paragraph, and, upon completion, forward the materials to the prosecutor, who will apply to the court. Article 182(6) of the Criminal Code provides that legal persons are also liable for offences under paragraphs 1, 2 and 3 — this becomes relevant if it emerges that the "brokerage company" was in fact a fictitious structure rather than a distinct corporate entity; the sources provided do not indicate the involvement of a legal person in this case. The victim's position is protected not only by the liability mechanism but also by the asset confiscation measure under Article 72 of the Criminal Code: property constituting an instrument, means, or result of a criminal act is subject to confiscation, and such property belonging to the offender must be confiscated in all cases. Article 72(4) permits confiscation of property also from other persons where they knew or ought and could have known that the property was used for a prohibited act, where the transaction is sham, or where the property was transferred to a family member or close relative or to a controlled legal person. Where property subject to confiscation has been concealed, consumed, or cannot be seized, the court shall recover from the offender a monetary sum corresponding to the value of such property — this is of practical significance, since the EUR 820 received was presumably transferred to a crypto account and may have been converted into other assets. The question of compensation to the victim is resolved through a civil claim within the criminal proceedings; however, the sources provided do not establish any separate compensation mechanism in this case other than confiscation to the benefit of the State. The Convention on the Protection of the European Communities' Financial Interests is inapplicable here, as the case is not connected with damage to the Communities' financial interests.

Consequences

The practical consequences depend on the qualification: under paragraph 1, the sentencing range runs from community service to imprisonment of up to three years; under paragraph 2, up to six years; and under paragraph 3 (organised group), up to eight years. For the victim, the realistic prospect of recovering the EUR 820 is tied not to the punishment but to the confiscation of property derived from the criminal act, or the recovery of its value, should such property be identified. Since the suspect most likely acted online and may be abroad, the course of the investigation may depend on international cooperation — Article 8 of the Criminal Code provides that a person is liable under Lithuanian law for acts committed abroad under the relevant provisions only where the act is also criminal under the laws of the State in which it was committed. The foreseeable next procedural step is the transfer of the pre-trial investigation file by the Tauragė County Chief Police Commissariat to the prosecutor, who will decide whether to bring charges or terminate the case for lack of proof.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta…
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); 5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8) papirkimą (227 straipsnis); 9) piratavimą (2511 straipsnis); 10) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (2521 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 2561 ir 257 straipsniai); 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–2671 straipsniai); 13) nusikaltimus aplinkai (270, 2701, 2702, 2703, 271, 272, 274 straipsniai).
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais Lietuvos…
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. 2. Konkreti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kodeksų įsigaliojimo data nustatoma atskiru įstatymu.
Original article → Former council member Mantas Leliukas receives unpleasant news from the court · Sekunde.lt
Original — Sekunde.lt
Former council member Mantas Leliukas receives unpleasant news from the court Copy link
The Panevėžys District Court has ruled that former Panevėžys City Council member Mantas Leliukas was unjustly enriched at the municipality's expense and ordered him to return more than €6,500. According to case records, between 2019 and…
Analysis
Article 182(5) of the Criminal Code provides that a person is liable for the acts under paragraphs 1 and 4 only upon the victim's complaint or a prosecutor's demand — here, the victim would be the municipality.
Under Article 62(2) of the Criminal Code, a sentence more lenient than that prescribed by law may be imposed where there are at least two mitigating circumstances and the pecuniary damage has been at least partially compensated.

Core issue

By court judgment, M. Leliukas was held liable to repay more than EUR 6,500 to the municipality, with 5% annual interest awarded and litigation costs of approximately EUR 160; in other words, his pecuniary liability has already been formalised in civil proceedings. The precise question left open by this judgment is whether similar conduct (receiving reimbursements by presenting 12 different bank cards, of which only one belonged to the person himself, and non-personalised fuel receipts) constitutes a criminal misdemeanour or a criminal offence under Article 182 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (fraud) or Article 228 of the Criminal Code (abuse of power), since a civil award does not deprive the prosecution of the right to assess the criminal dimension of the conduct. Under Article 182(4) of the Criminal Code, fraud where the value of the acquired property does not exceed the threshold of minor value is classified as a criminal misdemeanour, while Article 182(5) provides that a person is liable for the acts under paragraphs 1 and 4 only upon the victim's complaint or a prosecutor's demand — here, the victim would be the municipality. If the value falls into a higher category, Articles 182(1)–(2) would apply; and if the conduct is to be assessed as abuse of official position for pecuniary gain, Article 228(2) would apply, whose sanction provides for a fine or imprisonment of up to seven years. For smaller amounts, Article 108 of the Code of Administrative Misdemeanours (petty fraud) may also apply, carrying a fine of EUR 90 to 400 where the value of the property does not exceed three sizes of base penalties and administrative penalties.

Legal assessment

In the civil case, the court assessed whether the defendant had proven that the reimbursed expenses (fuel, rental of vehicles and communications) had been used exclusively for his activity as a council member; the burden of proof lay with the defendant, and he failed to discharge it. As regards the adequacy of documentation, the logic of municipal legislation is uniform: for example, paragraph 30 of the Description of the Financing of Non-Formal Education Programmes of Panevėžys City Municipality recognises the use of funds as proper only where the expenses are real and "supported by substantiating documents", and paragraph 34.7 expressly prohibits the financing of unsubstantiated expenses. Similarly, paragraphs 22–23 of the Description of the Procedure for Business Trips of Members of the Biržai District Municipal Council establish fuel consumption norms according to engine capacity (increased by 10% in winter) and require the submission of documents evidencing actual expenses — which shows that non-personalised fuel receipts do not comply with such a procedure. As to the criminal dimension, practice illustrates what sentencing matrix would operate if Article 228 of the Criminal Code were suspected: the Lithuanian Court of Appeal in case No. 2K-7-287/2009). In the judgment of Vilnius Regional Court in case No. 1-52-806/2025, a person who committed a minor-gravity act under Article 228(1) of the Criminal Code was held liable with mitigation under Article 62, having pleaded guilty and expressed sincere remorse (Article 59(1)(2) of the Criminal Code). These authorities would allow M. Leliukas, having repaid the EUR 6,500, to seek a more lenient sentence should criminal proceedings be initiated, but would not absolve him from the assessment of liability itself.

Consequences

In practical terms, M. Leliukas is now subject to:

  • the obligation to pay more than EUR 6,500 to the municipal administration, with 5% annual interest from the date of commencement of the case until full execution of the judgment;
  • litigation costs of approximately EUR 160;
  • the risk that the prosecution, assessing the 12 foreign bank cards and the non-personalised receipts, will initiate criminal or misdemeanour proceedings under Article 182 of the Criminal Code or Article 108 of the Code of Administrative Misdemeanours. For the municipality, the judgment creates precedent value: unsubstantiated travel expenses of council members may be recovered by way of a prosecutorial claim, so other municipalities are likely to review their controls over the documentation of reimbursements. If M. Leliukas pays before the judgment becomes final and enforceable, this will be treated as compensation of damage and may facilitate a favourable outcome of any criminal assessment under Article 62 of the Criminal Code.
Sources:
  • Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1-68 pripažinimo netekusiu galios — Panevėžio miesto savivaldybė
  • Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų, finansuojamų Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, finansavimo ir atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo — Panevėžio miesto savivaldybė, Nr. 1-199
  • Dėl Vaikų dienos užimtumo centrų projektų finansavimo nuostatų patvirtinimo ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-187 ,,Dėl Vaikų dienos užimtumo centrų projektų finansavimo nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios — Panevėžio miesto savivaldybė
  • Dėl Mokesčio už važiavimą Panevėžio miesto vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-256, 2 priedo ir mokesčio už važiavimą Panevėžio miesto vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, dydžių, patvirtintų savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-256, 1, 2, 3, 5 punktų pakeitimo — Panevėžio miesto savivaldybė
  • Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis
  • Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis
  • 1A-93-626/2023 — Lietuvos apeliacinis teismas · ŠVELNINIMO PRAKTIKA (BK 62 str. + 228 str.)
  • 1-52-806/2025 — Vilniaus apygardos teismas · ŠVELNINIMO PRAKTIKA (BK 62 str. + 228 str.)
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1-68 pripažinimo netekusiu galios — Panevėžio miesto savivaldybė (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas: Panevėžio miesto savivaldybė, priimtas 2019-01-31. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] 45. Neteisėtai gautos būsto šildymo išlaidų…
[Savivaldybės teisės aktas: Panevėžio miesto savivaldybė, priimtas 2019-01-31. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] 45. Neteisėtai gautos būsto šildymo išlaidų ir (ar) karšto vandens išlaidų kompensacijos, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas centralizuotu būdu ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos turi būti grąžinamos gavėjui sudarius sutartį su Aprašo 37.1 ir 37.2 papunkčiuose apibūdintais kompensacijų skaičiuotojais dėl neteisėtai gautos kompensacijos grąžinimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamų. 46. Neteisėtai gautos būsto šildymo išlaidų ir karšto vandens išlaidų, kai būstas šildomas ir (ar) karštas vanduo ruošiamas gamtinėmis dujomis, elektra arba kietuoju kuru, kompensacijos grąžinamos, vadovaujantis Įstatymo 26 straipsniu ir Socialinių išmokų permokų grąžinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Punkto pakeitimai: Nr. 1-346, 2020-11-26, paskelbta TAR 2020-11-27, i. k. Nr. 1-253, 2025-08-28, paskelbta TAR 2025-08-28, i. k. 47. Neteisėtai gautų kompensacijų grąžinimas, išieškojimas ar nurašymas vykdomas, vadovaujantis Įstatymo 26 straipsniu ir Socialinių išmokų permokų grąžinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Jeigu kompensacijos teikiamos ne pinigine forma, informacija apie susidariusią permoką perduodama jas skaičiuojančioms įmonėms. Punkto pakeitimai: Nr. 1-253, 2025-08-28, paskelbta TAR 2025-08-28, i. k. VIII. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NESKYRIMAS ARBA NUTRAUKIMAS 48.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original article → Prime Minister: Only €3.7 million of the €30 million allocated for shelters has been used so far · Anykšta
Original — Anykšta
Prime Minister: Only €3.7 million of the €30 million allocated for shelters has been used so far Copy link
Only €3.7 million of the €30 million allocated for shelters has been spent so far, says Prime Minister Mindaugas Sinkevičius. According to him, this issue must be a priority on municipal agendas. "The state allocated €30 million from the…
Analysis
Under point 9 of the Provisions on the Implementation of the Law on the State Defence Fund, a financing agreement is concluded with the institution receiving the funds, which establishes the procedure for returning unused funds.
Article 13(1)(4) of the Law on Crisis Management and Civil Protection assigns the mayor's duty to determine shelter needs and organise their preparation as a function delegated by the State to the municipality.

Core issue

In this situation, municipalities that have received State Defence Fund allocations for shelter infrastructure are confronted with the public duty statutorily assigned to them to ensure collective protection of the population, while the pace of fund utilisation (EUR 3.7 million out of EUR 30 million) indicates that this duty is not yet being discharged in full. The legal issue concerns financing management and the allocation of competences: who, and under what procedure, is obliged to prepare shelters, and by what instruments the Government may incentivise municipalities to use the allocated funds. The key provisions are Article 13(1)(4) and Article 28 of the Law on Crisis Management and Civil Protection of the Republic of Lithuania, as well as Article 3(1)(5) and Article 3(1)–(2) of the Law on the State Defence Fund of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

Under Article 13 of the Law on Crisis Management and Civil Protection, the mayor exercises the function of civil protection organisation delegated by the State to the municipality, while under Article 141 of that Law municipal authorities and bodies must accumulate stocks of protection measures, the lists of which are established by the Government or an institution authorised by it. Shelter readiness is governed by an implementing act: the shelter manager must assess the condition of the shelter at least once a year and notify the mayor of deficiencies within 5 working days, and where necessary the shelter must be ready for use no later than within 12 hours. The financing chain:

  • Article 3(1)(5) of the Law on the State Defence Fund legalises the financing of the civil protection strengthening programme from the Fund;
  • under Article 5(2), the Government distributes the annual Fund expenditures approved by the Seimas, and under point 9 of the Provisions on the Implementation of the Law on the State Defence Fund, a financing agreement is concluded with the institution receiving the funds;
  • the progress measures description of the Civil Protection Strengthening and Development Programme provides EUR 77,000,000 from the State Defence Fund for the development of shelter infrastructure.

The transitional arrangement proposed by the Ministry of the Interior toward continuous selection would tie the financing amount to population size: from EUR 165,000 to EUR 2.345 million per municipality. The technical requirements cited by municipalities derive from the shelter design and installation requirements established by the Minister of the Environment, and therefore their adjustment does not require legislative amendment. For new buildings, Article 28(4) establishes a direct design obligation: a building used for public needs in which more than 100 people may be present at any one time, or a high-rise residential building, must have a corresponding premises designed and installed.

Consequences

Of greatest practical importance to municipalities is the return procedure for unused funds stipulated in the financing agreements: failure to implement projects means not only repayment but also a weaker performance on the indicator "proportion of the population provided with a place in shelters." For mayors, this entails continuous statutory responsibility: the obligation under Article 13(1)(4) does not depend on the availability of financing, and the annual shelter condition assessment and notification requirement and the 12-hour readiness requirement apply regardless of whether modernisation funds have been used. If the Ministry of the Interior's proposals are approved, municipalities could receive a predetermined maximum amount based on population size and reimburse works already commenced from their own funds. Monitoring point: the Government's and the Ministry of the Interior's decision on the continuous selection procedure, financing amounts by municipality size, and the allocation of the EUR 16 million modernisation funds; also await the visit of municipal representatives to Ukraine scheduled for early October.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo…
13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 4) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 5) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 6) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 7) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 8) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 9) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2. Meras ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus savivaldybės teritorijoje esančioms kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams, kurių valdoma ypatingos svarbos infrastruktūra yra mero vadovaujamos savivaldybės teritorijoje, dėl jų atsparumo stiprinimo. 3. Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 2) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 3) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 4) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 5) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais; 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Teisiniai civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pagrindai Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos…
7 straipsnis. Teisiniai civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pagrindai Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. ANTRASIS SKIRSNIS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS INSTITUCIJŲ BEI ŪKIO SUBJEKTŲ PAREIGOS IR FUNKCIJOS CIVILINĖS SAUGOS SRITYJE
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 141 straipsnis (statute)
141 straipsnis. Savivaldybių institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo kaupti apsaugos priemonių atsargas. Savivaldybių institucijas ir…
141 straipsnis. Savivaldybių institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo kaupti apsaugos priemonių atsargas. Savivaldybių institucijas ir įstaigas, kurios pagal šį straipsnį privalo kaupti apsaugos priemones, apsaugos priemonių sąrašus, kiekį ir laikotarpį, kuriam turi būti sukauptos šių apsaugos priemonių atsargos, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. III SKYRIUS GYVENTOJŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR kitų ĮSTAIGŲ TEISĖS IR PAREIGOS CIVILINĖS SAUGOS SRITYJE
Original article → After the city's birthday, A. Visockas faces a "hangover" in court · Šiaulių kraštas
Original — Šiaulių kraštas
After the city's birthday, A. Visockas faces a "hangover" in court Copy link
As planned in advance, Giedrius Popov, head of the General Affairs and Service Department at UAB "Šiaulių šviesa" and former deputy chairman of the company's public procurement commission, was called to testify for the fourth time. The…
Analysis
Article 72(3) of the CC establishes that property subject to confiscation and belonging to the offender is confiscated in all cases, and that property obtained directly or indirectly from prohibited activity is also deemed subject to confiscation.
Under Article 42(6) of the CC, measures of criminal influence may be imposed in addition to the penalty in accordance with Article 67 of the CC, including the confiscation of property and the deprivation of the right to hold a particular job.

Core issue

In this case, the essential legal consequences for the accused include not only imprisonment under the elements of criminal offences set out in the Criminal Code of the Republic of Lithuania (CC), but also the compulsory, uncompensated confiscation of property to the benefit of the State, since the essence of the case lies in the alleged pursuit of personal gain through the appropriation of a public procurement project worth EUR 1.78 million. Mayor A. Visockas is charged with abuse of office, attempted fraud, and influencing a witness — these are criminal acts of a corrupt nature, which Article 2(2) of the Law on the Prevention of Corruption defines as the abuse of office or powers for the purpose of obtaining benefits for oneself or another person. The precise legal question to be resolved by the court is whether the conduct of the accused meets the elements of criminal offences under the CC and what penalties and measures of criminal influence, including confiscation of property, may be imposed; this is to be determined under Article 2(4), Article 42, and Articles 67 and 72 of the CC.

Legal assessment

Under Article 2(1) of the CC, a person is liable only under the law in force at the time the act was committed; therefore, the acts planned in 2020 are assessed under the version of the CC in force at that time. If the charges are proven, then under Article 42(1) of the CC, penalties for a criminal offence may range from community service to imprisonment, and under Article 42(6), in addition to the penalty, one or more measures of criminal influence may be imposed in accordance with Article 67 of the CC. Article 67(2) of the CC lists among such measures both the confiscation of property and extended confiscation of property, as well as the deprivation of the right to hold a particular office or to engage in a particular activity. Article 72(2) of the CC provides that the instrument, means, or result of prohibited activity is subject to confiscation, and a result is recognised as any property in any form obtained directly or indirectly from the activity; Article 72(3) of the CC establishes that property subject to confiscation and belonging to the offender is confiscated in all cases. Article 72(4) of the CC permits the confiscation of property also from another natural or legal person where that person knew or ought and could have known that the property would be used for prohibited activity, or where the property was transferred under a sham transaction to a family member, close relative, or legal entity controlled by the offender or the offender's close relatives. The procedural stage of this case concerns the reading in court of witness testimony given to STT officers during the pre-trial investigation, and the review of pre-trial restraint measures.

Consequences

The real consequences for the accused range from penalties under Article 42 of the CC to the confiscation of property under Article 72 of the CC, which may also reach property belonging to related persons or companies if the circumstances set out in Article 72(4) of the CC are established. For the mayor, there is the additional practical risk of loss of office: criminal acts of a corrupt nature within the meaning of Article 2 of the Law on the Prevention of Corruption and related information may be used to impose accountability measures, and Article 33(4) of the Law on the Civil Service provides for removal from office as a disciplinary sanction for a gross breach of official duties. For the municipality and public procurement participants, it is relevant that the confiscation regime may reach property obtained indirectly from the activity; accordingly, the economic outcome of the EUR 1.78 million project may be directed to the benefit of the State.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnis (statute)
Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę…
Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. 2. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu arba pratęsusiam šių kardomųjų priemonių terminą. 3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. XII skyrius Kitos procesinės prievartos priemonės 140 straipsnis. Laikinas sulaikymas 1. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 279 straipsnis (statute)
279 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka 1. Liudytojai apklausiami po vieną; dar neapklausti liudytojai tuo metu nedalyvauja. 2. Teisiamojo posėdžio pirmininkas…
279 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka 1. Liudytojai apklausiami po vieną; dar neapklausti liudytojai tuo metu nedalyvauja. 2. Teisiamojo posėdžio pirmininkas išsiaiškina liudytojo santykius su kaltinamuoju bei nukentėjusiuoju ir pasiūlo liudytojui, kad šis praneštų teismui visa, kas jam žinoma dėl bylos aplinkybių, vengdamas dėstyti žinių, kurių šaltinio negali nurodyti. 3. Po to šio Kodekso 275 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojui užduodami klausimai. 4. Apklausti liudytojai teismo posėdžių salėje lieka iki įrodymų tyrimo pabaigos. Teismas, išklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomones, apklaustam liudytojui gali leisti išeiti iš teismo posėdžių salės ir nesibaigus įrodymų tyrimui. 5. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva apklaustas liudytojas gali būti papildomai apklaustas. 6. Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į teisiamąjį posėdį, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. 7. Liudytojas, kuriam taikomas dalinis anonimiškumas, apklausiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad apklausiant liudytoją, kuriam taikomas dalinis anonimiškumas, nebūtų atskleisti įslaptinti asmens tapatybės duomenys.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 121 straipsnis (statute)
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir…
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės – prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui. 2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. 3. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. 5. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. 6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba gali būti perimtos vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
Original article → Young men ran wild in Kėdainiai district: one made threats, another drove drunk · Kėdainių mugė
Original — Kėdainių mugė
Young men ran wild in Kėdainiai district: one made threats, another drove drunk Copy link
Kėdainiai's name has once again appeared in the police register of reported incidents. Yesterday, a drunk driver was detained in the town, while a person in a village in the district received threats. According to the Kaunas County Chief…
Analysis

Core issue

Two separate incidents recorded in Kėdainiai on 17 September — a threat in the village of Pašušvys and drunk driving on Skroblų Street — fall into different categories of criminal liability and will be assessed under different provisions of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (CC). The precise legal question regarding the person who made the threat is whether his act is to be qualified under Article 284 of the CC (disturbance of public order) or under Article 145 of the CC (threat to murder or to cause serious harm to health) — this is determined by the nature of the threat and its credibility. As regards the driver, there is no question: a concentration of 1.63 per mille clearly exceeds the 1.51 per mille threshold established in Article 281¹(1) of the CC, and he therefore faces criminal liability for a criminal misdemeanour.

Legal assessment

Pre-trial investigation has already been initiated against the man who made the threat (born 1997). If the threat was to murder or to cause serious harm to health, Article 145 of the CC applies; however, its paragraph 3 establishes a private-accusation condition — liability arises only upon the victim's complaint or a prosecutor's demand, or where the investigation has been initiated upon establishing signs of domestic violence. If the threat is to be assessed as a disturbance of public order, Article 284 of the CC applies, which provides for a graduated scale of penalties — from community service and a fine to imprisonment for up to two years. The report does not specify the content of the threat, so both qualifications are possible; in either case this is a criminal act rather than an administrative misdemeanour under Article 488 of the Code of Administrative Offences (CAO). The drunk driver will be held liable under Article 281¹(1) of the CC; the penalty range is a fine, arrest, or imprisonment for up to one year, and paragraph 2 provides that liability also attaches where the act is committed through negligence. As regards the detention of the person who made the threat, Articles 122(1)–(2) of the Code of Criminal Procedure (CCP) apply — grounds for detention exist only where there is a reasonable belief that the suspect will flee, obstruct the proceedings, or commit new crimes, taking into account family circumstances, permanent place of residence, and other relevant factors.

Consequences

Realistic scenarios for further proceedings:

  • if it is established that the threat was to murder or to cause serious harm to health, the qualification is changed to Article 145 of the CC; however, without the victim's complaint the case cannot proceed, except in cases of a prosecutor's demand or domestic violence;
  • in the case of an "ordinary" threat in a public place, the case is concluded under Article 284 of the CC, and the penalty is usually imposed not as imprisonment but from the lower part of the range (community service, a fine);
  • for the driver, the outcome of the case is almost independent of qualification disputes — the 1.63 per mille reading was recorded in a protocol, so a fine or arrest under Article 281¹ of the CC is likely;
  • both persons may be subject to measures of criminal influence under Article 104 of the CC.
Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The regulation was initiated by Member of Parliament Ignas Vėgėlė. The aim was to ensure criminal liability for public threats, incitements, or calls to violence through the media against specific individuals — the existing law (Article 170 of the Criminal Code) covered only incitement of hatred against groups, while Article 145 of the Criminal Code required an actual threat. The initiator's argument was that such acts are highly dangerous but remained non-criminalised, and consequently neither the protection of individual rights nor the inevitability of liability was ensured. The Law Department assessed the draft bill from a legislative perspective, drawing attention to the principle of necessity — the requirement to demonstrate that the objective cannot be achieved by other means. [TEISINIS_PAGRINDAS] [PRAKTIKA] [TIKSLINIMAS] [PRAKTINE_REIKSME]

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 145 straipsnis (statute)
145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo…
145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. XX skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ŽMOGAUS LAISVEI
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 422 straipsnis (statute)
422 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1…
422 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1. Perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Praktinis vairavimo mokymas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairavimo instruktoriai ar šeimos narį mokantys vairuoti asmenys arba asmenys, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 6. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Original article → Drinking Party in Dercekliai Ends in Knife Stabbings and a Drunken Drive · Naujienos - Gargždai
Original — Naujienos - Gargždai
Drinking Party in Dercekliai Ends in Knife Stabbings and a Drunken Drive Copy link
A drinking party held in Dercekliai in April ended in knife stabbings, and a few months later the man who had recently been brandishing a knife came to police attention again – this time caught behind the wheel while drunk. The Klaipėda…
Analysis
Because the blood alcohol concentration at the wheel was 2.92 per mille — above the 1.51 per mille threshold laid down in Article 281¹(1) of the CC — the act was classified as criminal rather than administrative liability under Article 422 of the AOC.

Core issue

V. G.'s liability arose from two acts recognised in the judgment: bodily injury and driving while intoxicated. For the former, Article 140(1) of the Criminal Code (CC) provides for community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment of up to one year; for the latter, Article 281¹(1) of the CC provides for a fine, arrest, or imprisonment of up to one year. Because the blood alcohol concentration at the wheel was 2.92 per mille — above the 1.51 per mille threshold laid down in Article 281¹(1) of the CC — the act was classified as criminal rather than administrative liability under Article 422 of the Administrative Offences Code (AOC), which applies only to milder cases. The specific legal question in this case is how to aggregate the two penalties and what additional measures (disqualification from driving, confiscation) may be imposed under the new criminal record, which derives from the purpose of the Code established in Article 2(1) — no, Article 1(2) — of the CC, namely to establish penalties and measures of criminal influence.

Legal assessment

The injuries were assessed as a minor impairment of health, and therefore Article 140 of the CC applies, since Article 138 of the CC (moderate impairment) provides for stricter ranges — restriction of liberty, arrest, or imprisonment of up to three years — and would be considered only if loss of working capacity or long-term illness were established.

  • For the injuries inflicted with a knife, the court imposed 30 days of arrest — the form of arrest provided for in Article 140(1) of the CC; the fact that the victim forgave the offender and had no claims was treated as a mitigating circumstance, since under the logic of a private-conduct offence (complaint or statement) directly affects the course of liability under this article.
  • For driving while intoxicated, the defendant is liable under Article 281¹(1) of the CC — 2.92 and 2.57 per mille substantially exceed the criminal threshold, whereas under administrative provisions, such as Article 427(1) of the AOC, fines for a first repeat offence reach only EUR 1,000–1,500 for drivers and EUR 1,200–2,000 for those without a driving licence.
  • The additional measure of criminal influence — disqualification from driving for four years — is consistent with driving without a licence: under Article 424(3) of the AOC, such an offence would attract only an administrative fine of EUR 300–450, whereas in criminal proceedings the court may impose a longer restrictive measure.
  • EUR 960 — the established value of the "Seat Ibiza" — was confiscated as a measure of criminal influence, even though the car was returned to its owner; this must be distinguished from the confiscation cases regulated by Article 104 of the CC, the text of which is not presented in detail in the sources, and is therefore assessed only on the basis of the visible part of the judgment.
  • The penalties were aggregated: with 30 days of arrest for each act, the final penalty was reduced to 30 days of arrest, taking into account the admission of guilt and consent to an abbreviated examination of evidence; the 16 prior administrative penalties and unpaid fines were assessed as indicating an entrenched pattern of offending, even though the criminal record had formally expired.

Consequences

The arrest is to be served in the near term after the judgment enters into force, and the four-year driving ban is calculated from completion of the penalty; until it expires, V. G. can neither obtain nor use a driving licence.

  • If he were to drive again while intoxicated during those four years, the repeat offence regime under Article 427(1) of the AOC would apply (a fine of EUR 1,200–2,000 for those without a driving licence), and at 1.51 per mille or more, Article 281¹ of the CC would again apply as a new criminal record.
  • The EUR 960 confiscation entails a real pecuniary loss for the accused, notwithstanding that the car was returned to its owner.
Fact-check: incomplete 2 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 139 straipsnis (statute)
139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę…
139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →