Teisinė prizmė — 2026-09-18

Pagal tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ES teisės aktais nustatytos sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos visa apimtimi, o Vyriausybei reikalingus teisės aktus rengia ir teikia Užsienio reikalų ministerija.

Konkretūs pažeidimo požymiai išvardyti 131 straipsnyje, įskaitant lėšų neįšaldymą, draudžiamų sandorių sudarymą ar tęsimą ir draudžiamų paslaugų teikimą.

Esmė

Lietuvos verslui ir finansų sektoriui šioje situacijoje reikšmingiausia ne JAV Kongreso priimtas paketas pats savaime, o tai, kad JAV sankcijos Lietuvoje automatiškai negalioja – privalomos yra tik ES, JT ir kitų organizacijų, kurių narė Lietuva, nustatytos sankcijos. Todėl konkreti teisinė padėtis Lietuvos subjektams keisis tik tada, kai nauji apribojimai bus įtraukti į tiesiogiai taikomus ES teisės aktus arba kai Lietuvos Vyriausybė, pasiūlius Užsienio reikalų ministerijai, nustatys savas ribojamąsias priemones. Tai sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1, 4, 6, 11 ir 13 straipsnius bei įstatymo 131 straipsnį.

Teisinis vertinimas

4 straipsnio 1 dalis įpareigoja visas fizinius ir juridinius asmenis laikytis ir vykdyti Lietuvoje įgyvendinamas sankcijas, o 2 dalis draudžia veiksmus, kuriais būtų išvengiama nustatytų apribojimų. Sankcijų pažeidimu pagal įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laikomas neteisėtas tyčinis arba neatsargus elgesys, kuriuo pažeidžiamos Lietuvoje galiojančios sankcijos; konkretūs pažeidimo sudėties požymiai išvardyti 131 straipsnyje. Ten, inter alia, įtraukti:

• sąlygų naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais sankcionuotam subjektui sudarymas (131 str. 1 p.);
• lėšų ar ekonominių išteklių neįšaldymas (2 p.);
• draudžiamų sandorių su trečiosioms valstybėms priklausančiais ar kontroliuojamais subjektais sudarymas ar tęsimas, įskaitant viešųjų pirkimų ar koncesijos sutartis (3 p.);
• draudžiamas prekių importas, eksportas, tranzitas bei susijusių paslaugų teikimas (4 p.);
• draudžiamų finansinių paslaugų teikimas ar finansinės veiklos vykdymas (5 p.). Institucinį įgyvendinimą pagal 11 straipsnį užtikrina kompetentingos institucijos – finansinių sankcijų srityje FNTT, Finansų ministerija ir Muitinės departamentas; jos sprendžia ir dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų (11 str. 1 d. 2 p.). 13 straipsnio 3 dalis nustato papildomą taisyklę juridiniams asmenims: jie atsako pagal šį įstatymą tik tada, kai padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Naujai priimtas JAV įstatymas šiame ritme atsiranda tik tada, kai jo turinys perimamas ES ar nacionaliniu aktu – iki tol Lietuvos subjektui jo nesilaikymas sankcijų pažeidimu nėra.

Pasekmės

Lietuvos įmonės ir finansų institucijos privalo stebėti ES teisės aktų ir Vyriausybės sprendimų pasikeitimus; įtraukus naujas pažymas į ES ar nacionalinius sąrašus, privalomas jų turto įšaldymas ir sandorių su jais nutraukimas pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 131 straipsnį.

• Vyriausybei paskyrus laikinąjį administratorių ar priėmus sprendimą dėl ekonominių išteklių realizavimo, taikomos atitinkamos įstatymo nuostatos pagal 62 straipsnio mutatis mutandis taisyklę.
• FNTT ir kitos kompetentingos institucijos privalo perduoti informaciją apie galimus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas institucijoms, turinčioms teisenos ar ikiteisminio tyrimo įgaliojimus, ir apie tai informuoti URM.
• Derybų sektoriui aktualu, kad sankcijos, pasak D. Peskovo, apsunkins taikos tarpininkavimą – tai politinis, ne teisinis argumentas. Sekimo taškas: laukti, ar JAV prezidentas pasirašys Kongreso priimtą teisės aktą, ir – atskirai – ar ES šiais metais priims 22-ąjį sankcijų paketą, į kurį Lietuva jau realiu laiku teikia pasiūlymus dėl finansų įstaigų, energetikos įmonių ir asmenų sąrašo plėtrai; tik įgyvendinus šiuos aktus Lietuvos teisėje atsiras naujų privalomų apribojimų.

Nikas iš analizės sakinių nėra pakankamai konkretus dėl žinios esmės (santykis tarp SOTEU kalbos ir pateiktų šaltinių), todėl citatų sekcija praleidžiama.

Esmė

Šios žinios asmenims, įmonėms ar rinkai teisinių padarinių per pateiktus šaltinius nesukelia: Ursulos von der Leyen metinė kalba „Apie padėtį Sąjungoje" yra politinė deklaracija, o ne teisės aktas, ir ji nepatraukia nieko administracinėn atsakomybėn. Pateikti šaltiniai reglamentuoja visai kitą sritį — Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso taikymą: administracinių nuobaudų rūšis, jų skyrimo tvarką ir teiseną. SOTEU kalbos turinys pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau — ANK) vertinimas neinvestuojamas, nes kalboje išsakytos idėjos nėra „įstatymų uždraustos veikos", apibrėžtos ANK 1 straipsnio 2 dalyje.

Teisinis vertinimas

ANK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad Kodekso paskirtis — teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laivaves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų; politinių pareiškimų vertinimas į šią paskirtį nepatenka. Jei žinioje minima turto konfiskavimo idėja būtų svarstoma Lietuvos administracinės atsakomybės kontekste, galėtų būti taikomos šios nuostatos:

• ANK 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinių nuobaudų rūšys: įspėjimas, bauda, viešieji darbai.
• ANK 25 straipsnio 2 dalis: bauda gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 ir ne didesnė negu 6 000 eurų; administraciniu nurodymu — ne mažesnė negu 5 eurų bauda.
• ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, įskaitant turto konfiskavimą (2 punktas) ir specialiosios teisės atėmimą (1 punktas).
• ANK 687 straipsnis: turto, buvusio administracinio nusižengimo įrankiu, priemone, dalyku ar įstatymų uždraustos veikos rezultatu, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą ar priėmė nutarimą.
• ANK 34 straipsnio 2 dalis: baudos dydis nustatomas pagal specialiosios dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias (ANK 35 str.) ir sunkinančias (ANK 36 str.) aplinkybes.
• ANK 577 straipsnio 2 dalis užtikrina traukiamo asmens teises: susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti žodinio proceso tvarka, naudotis advokato pagalba, skųsti priimtus sprendimus.

Pateiktų šaltinių tarpe nėra nė vieno ES teisės akto ar teismų praktikos bylos, kuri reguliuotų SOTEU kalboje iškeltus klausimus, todėl šių aspektų teisinio vertinimo pagal pateiktus šaltinius atlikti negalima.

Pasekmės

Kadangi žinios faktai — politiniai pareiškimai, o pateikti šaltiniai apima tik Lietuvos administracinės atsakomybės teisę, realių teisinių pasekmių žinioje minimiems asmenims per šiuos šaltinius nustatyti negalima. Jei SOTEU idėjos vėliau taptų ES teisės aktais ir jie būtų įgyvendinti Lietuvoje, jų taikymas ir su jais susijusi atsakomybė būtų vertinami pagal tada galiojančias normas, o esamą teisinę padėtį šiuo metu apibrėžia tik pateiktos ANK nuostatos.

Tikslinimas. Straipsnis teigia, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau praleidžia CK 3.88 str. 1 d. 1 p. esminę sąlygą – turtas turi būti įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o turto, įgyto dovanos ar paveldėjimo būdu, taikymas papildomai riboja CK 3.89 straipsnis. Antra, teiginys, kad darbuotojas opciono akcijas „uždirba tomis pačiomis dienomis, kuriomis uždirba ir atlyginimą", prieštarauja GPM įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio formuluotei: nauda pagal pasirinkimo sandorius atsiranda įsigijus akcijas neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo. Tikslinga formuluoti taip: mokestinė lengvata taikoma tik esant trejų metų laikymo (vesting) sąlygai, o uždarbio su atlyginimu tapatumas yra ekonominė, ne mokestinė samprata. [PRAKTINĖ_REIKŠMĖ]: Sekimo taškas – ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas duos aiškinimą dėl opciono teisinės prigimties, ar Seimas keis CK nuostatas; iki tol santuokos nutraukimo bylose opcionus vertėtų įforminti kaip atskirą įrodinėjimo dalyką su dokumentine opciono sutarties kopija, o sutuoktiniams – verti vedybų sutarties arba CK 3.121 str. 1 d. numatyto susitarimo dėl opciono priskyrimo asmeninei ar bendrajai nuosavybei, atsižvelgiant, ar tai nepakenks kreditoriams pagal CK 3.121 str. 2 d.

Esmė

Opciono turėtojo sutuoktinis šiandien Lietuvoje negali priversti jo įgyvendinti pasirinkimo sandorio ir negali reikalauti piniginės kompensacijos už nerealizuotą opcioną — pagal dabartinį reguliavimą tokios prievolės nėra. Tikslus teisinis klausimas, kurį spręs skyrybų bylos: ar darbuotojo teisė pagal opciono sutartį yra dalytina bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnį, o jei taip — kaip ją įvertinti pagal CK 3.119 straipsnį ir padalyti pagal CK 3.116–3.117 straipsnius. Papildomai kyla CK 3.89 straipsnio 1 d. 6 p. klausimas, ar teisė pagal opcioną, susieta su konkrečiu darbuotojo asmeniu ir jo KPI, priskirtina neperleidžiamoms teisėms, todėl — asmeninei nuosavybei. Teismų praktikos šiuo klausimu kol kas nėra: santuokos nutraukimo bylose teismai dėl nerealizuoto opciono padalijimo dar nepasisakę.

Teisinis vertinimas

Argumentas už dalijimą grindžiamas tuo, kad opcionas yra atidėtos realizavimo darbo užmokesčio forma — VMI taip pat vertina pasirinkimo sandorį kaip darbuotojų motyvavimo priemonę (GPM įstatymo komentaras), taigi opcionas „uždirbamas“ tomis pačiomis dienomis kaip ir atlyginimas. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 d. preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Taikytinos taisyklės:

• dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkas kainas bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos dienai (CK 3.119 straipsnis), o ne opciono realizavimo momentui;
• preziumuojamos lygios dalys (CK 3.117 straipsnio 1 d.), o jei vienam sutuoktiniui priteistos akcijos viršija jo dalį — jis moka kompensaciją;
• sudarius kompensacijų balansą (CK 3.118 straipsnio 3–4 d.), likęs dalytinas turtas dalijamas lygiomis dalimis. Argumentas prieš dalijimą remiasi CK 3.89 straipsnio 1 d. 6 p. — teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims ir kurios išimtinai susijusios su jas turinčio sutuoktinio asmenimi, yra asmeninė nuosavybė. Kito sutuoktinio padėtį apsunkina tai, kad opcionai nėra registruojami: jų nesimato nei Registrų centro, nei vertybinių popierių sąskaitos išraše, todėl opciono sutartį ir ESOP planą tenka išieškoti teismo tvarka iš paties darbdavio. Analogišką įstatymų leidėjo sprendimą atidėto realizavimo, asmeniniam sutuoktiniui būdingam turtui galima rasti CK 3.88 straipsnio 4 d. — specialioje pensijų fondų vienetų padalijimo taisyklėje; opcionams tokios specialios normos šiuo metu nėra.

Pasekmės

Realistiškiausias dabartinės praktikos scenarijus: nerealizuotas opcionas skyrybų byloje nedalijamas, o teismas sprendimą dėl ieškinio pagrindo priima pagal CPK 261 straipsnį, atidėdamas likusių akcijų dalių klausimą iki opciono realizavimo. Rizikos sritys yra trys:

• vertės nustatymas: teismo ekspertui vertinti milijardinės daugiašalės įmonės akcijas gali būti brangiau nei paties opciono vertė; vertinimą ataskaitoje, parengtoje VMI, reikės tikrinti bendrosios nuosavybės pabaigos dienai;
• likvidumas: nelistinguojamų įmonių akcijų neparduosi iki likvidumo įvykio, kuris gali nesutapti su skyrybų momentu arba visai neįvykti;
• įgyvendinimas: kadangi sprendimą dėl opciono įgyvendinimo priima tik jo savininkas, dalį teisių kitam sutuoktiniui galima perkelti tik teismo sprendimu, pvz., proporcingai santuokoje uždirbtam akcijų skaičiui. Tikėtina tolesnė plėtra — LAT praktika arba Seimo priimti CK pakeitimai pagal pensijų fondo vienetų modelį, galimai su opciono patikėtinio institutu, įpareigojančiu realizuoti opcioną ir padalinti pajamas. Iki tol opciono neturintis sutuoktinis skyrybų byloje turės aktyviai rinkti įrodymus apie paties opciono egzistavimą. [ESMĖ CITATA]
• Opciono turėtojo sutuoktinis negali priversti jo įgyvendinti pasirinkimo sandorio ir negali reikalauti piniginės kompensacijos už nerealizuotą opcioną — pagal dabartinį reguliavimą tokios prievolės nėra.
• Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos dienai (CK 3.119 straipsnis), o ne opciono realizavimo momentui, kaip daro VMI mokestiniams tikslams.

Esmė

Ataskaitoje nustatytos „pagrįstos priežastys manyti“, kad JAV, Izraelis ir Iranas padarė tarptautinės teisės pažeidimų, tačiau pati JT nepriklausoma tyrėjų misija neataskaitomybės įgyvendinti negali — jos išvados yra tik pagrindas valstybėms ir tarptautinėms institucijoms pradėti tyrimą. Lietuvos teisinėje sistemoje tokių veikų vertinimas remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsniu: asmenys atsako pagal BK nesvarbu, kokia jų pilietybė, gyvenamoji vieta ar nusikaltimo padarymo vieta, kai padaromi nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai (99–113¹ straipsniai). Tikslus teisinis klausimas, kylantis iš šios žinios — ar ir kokiomis sąlygomis atskira valstybė ar Tarptautinis Baudžiamasis Teismas gali patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn už beatodairiškus išpuolius prieš civilius ir draudžiamas atakas. Sprendžiant taikytinos BK 7 straipsnio 1 punkto nuostatos, BK 112¹ straipsnis (uždraustų karo priemonių naudojimas), BK 104 straipsnis ir BK 95 straipsnio 9 dalis.

Teisinis vertinimas

Universaliosios jurisdikcijos principas reiškia, kad ir neturėdamos teritorinio ryšio su Iranu, valstybės, tarp jų Lietuva, gali tyrinėti karo nusikaltimus, jei įtariamasis atsiduria jų jurisdikcijoje. Taikymo sąlygos pagal pateiktus šaltinius:

• BK 7 straipsnis numato atsakomybę nepriklausomai nuo to, ar už veiką baudžiama pagal padarymo vietos įstatymus;
• BK 112¹ straipsnis baudžia laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų už tai, kad įsakė karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo uždraustas karo priemones ar kariavimo būdus, pažeisdamas tarptautinių sutarčių ar visuotinai pripažintų papročių nuostatas — ataskaitoje aprašytas volframo granulių naudojimas virš aiškiai atpažįstamo civilio objekto gali būti vertinamas būtent šios normos kontekste;
• BK 104 straipsnis ir BK 95 straipsnio 9 dalis nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis netaikoma pavojingiausiems XV skyriaus nusikaltimams — genocidui, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui, civilių trėmimui, draudžiamai atakai; šis reikalavimas kyla iš JT 1968 m. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus (1 straipsnis) ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto. Todėl net jei atakos vykdytos prieš metus ar dešimtmečius, senatis persekiojimui nekliudo;
• BK 67 straipsnis leidžia Lietuvos teismams, prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms atlikti proceso veiksmus vykdant tarptautinių organizacijų prašymus — tokiu būtu surenkami įrodymai, paremti ir JT misijos surinktais duomenimis. Ataskaitoje nurodyti Irano vidaus represijų faktai (mažiausiai 221 vaiko žūtis protestuose, 29 mirties bausmės po skubotų teismų nuo 2026 m. kovo iki rugpjūčio, dar daugiau nei 70 asmenų, kuriems gresia mirties bausmė) šaltiniuose pagrįstai siejami su nusikaltimais žmoniškumų kategorija, kurią BK 7 straipsnio 1 punktas ir BK 95 straipsnio 9 dalis įtraukia į tą patį be senaties galiojančių nusikaltimų sąrašą.

Pasekmės

Realistiškiausi scenarijai:

• Žmogaus teisių tarybos 47 narės, gavusios ataskaitą, spaus valstybes nutraukti karą ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybęn; praktiškai tai reiškia politikos spaudimą, o ne tiesioginį teisminį procesą.
• Atskirų valstybių prokuratūros gali pradėti ikiteisminius tyrimus pagal universaliosios jurisdikcijos normas, jei įtariamieji atsidurs jų teritorijoje; senaties apribojimų čia nėra.
• Nacionaliniai tyrimai gali remtis BK 67 straipsnio tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmu per teisingumo ministeriją ar generalinę prokuratūrą.
• Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikcija dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumų ir karo nusikaltimų (šaltinyje [16]) lieka pagrindinis nuolatinis forumas, tačiau jo suaktyvinimas priklauso nuo valstybių valios, ne iš ataskaitos.

Pagal Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai neturi teisės įgyvendinti koncentracijos tol, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas.

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 135 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsigijimo kaina negali skirtis nuo vertintojo nustatytos vertės daugiau kaip 15 procentų, o viršijus ribą per 5 darbo dienas privaloma pranešti priežiūros institucijai.

Esmė

„Ozo“ pirkėjui — kolektyvinio investavimo subjektui — šis sandoris kelia dvi lygiagrečias teisines priemokas: koncentracijos leidimo gavimą Konkurencijos taryboje ir nekilnojamojo turto vertės bei skolinimosi ribų laikymąsi pagal kolektyvinio investavimo teisės aktus. Kol Konkurencijos taryba nepriims sprendimo, koncentracija įgyvendinti negalima — tai tiesioginis Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies draudimas, patvirtintas LVAT praktikoje.

Teisinis vertinimas

Sandoris formaliai yra „Ozą“ valdančios bendrovės „Ozantis“ akcijų įsigijimas, tačiau teismai tokias struktūras vertina pagal ekonominę esmę. LVAT nutartyje byloje eA-735-556/2022 konstatuota, kad akcijų įsigijimas dažnai yra tik tarpinis sandoris, kuriuo siekiama įgyti realų turtą, ir priešingas vertinimas būtų diskriminuojantis verslo subjektus. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktą kontrolės įgijimas įsigyjant įmonę ar jos dalį yra koncentracija, o pagal 3 dalies 2 punktą — kontrolės įgijimas akcijų keliu taip pat laikomas koncentracija.

• Prekybos centras, kuriame veikia apie 200 operatorių ir kurio plotas viršija 70 tūkst. kv. m, gali būti vertinamas kaip savarankiškas ūkinės veiklos vienetą — pagal LVAT praktikos biuletenio Nr. 30 poziciją turtas yra koncentracija, kai jam aiškiai priskiriama tam tikra apyvarta atitinkamoje rinkoje.
• Konkurencijos priežiūros procedūra neturi įtakos pagal sutartį atsirandančioms teisėms ir pareigoms, tačiau ją įgyvendinti draudžiama iki nutarimo — tai patvirtinta LVAT nutartyje AS-858-482-14. Fondo pusėje taikytinos ir kolektyvinio investavimo ribos. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 135 straipsnio 3 dalis leidžia kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita skolintis ne daugiau kaip 50 procentų nekilnojamojo turto vertės. Planuojama 135 mln. eurų paskola prie 200 mln. eurų sandorio vertės sudaro 67,5 proc., taigi fondas tiesiogiai šios ribos neatitinka — nebent vertinama turto vertė, įskaitant nuosavą kapitalą ar papildomą finansavimo struktūrą, arba riba perskaičiuojama pagal vertintojo nustatytą turto vertę, kuri žinios nenurodo. Be to, pagal 135 straipsnio 1 dalį įsigijimo kaina negali skirtis nuo vertintojo nustatytos vertės daugiau kaip 15 procentų; viršijus šią ribą, valdymo įmonė per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo privalo raštu pranešti priežiūros institucijai sandorio kainą, vertintojo nustatytą vertę ir motyvus. Kadangi žinioje sandorio vertinimo ataskaitos nėra, ar 15 proc. riba viršyta, nustatyti negalima. Konkurencijos įstatymo komentarai taip pat nurodo, jog kolektyvinio investavimo subjektų bendrosios pajamos koncentracijai vertinti skaičiuojamos kaip visų valdomų ūkio subjektų pajamų suma. Susijusios šalies aspektas — 77 mln. eurų paskola „NE Property“ su 6,88 proc. metų palūkanų norma, grąžintina iki 2030 m. gruodžio 31 d. — Akcinių bendrovių įstatymo 372 straipsnio taikymo šiuo atveju nekelia, nes šios nuostatos taikomos tik akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje; „Ozantis“ ataskaitos duomenys tokią būklę patvirtinančių ženklų nenurodo.

Pasekmės

Procedūriškai sandorio užbaigimas priklauso nuo Konkurencijos tarybos leidimo — šis šalių nurodytas suspendingo šaltinis sutampa su įstatyminiu draudimu įgyvendinti koncentraciją iki nutarimo. Jei taryba vertinimą pratęs, sprendimo laukimas gali užsitęsti, tačiau pagal LVAT praktiką tai savaime neįtakos sutartinių teisių ir pareigų. Fondui praktiškai svarbu: - patvirtinti nepriklausomo vertintojo nustatytą turto vertę ir, jei kaina viršija ją daugiau kaip 15 proc., pasirengti 5 darbo dienų pranešimui priežiūros institucijai;

• pagrįsti skolinimosi struktūrą, kad 135 mln. eurų paskola atitiktų 50 proc. turto vertės ribą arba būtų perskirstyta;
• atsižvelgti į tai, kad fonde numatyta didinti investavimo ribas ir pritraukti papildomo kapitalo siekiant 1 mlrd. eurų portfelio, kas reikalaus dalyvių susirinkimo sprendimų pagal fondo steigimo dokumentus.

Elektroninės cigaretės teisiškai priskirtos su tabako gaminiais susijusiems gaminiams pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 35 dalį, o draudimai dėl skysčio sudėties ir kvapiųjų medžiagų nustatyti 9² straipsnyje.

Apie tokius projektus pagal Notifikavimo taisyklių 3.8.2 papunktį iki priėmimo privaloma pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms — tai privaloma procedūrinė prielaida, kurios terminas gali lemiamai veikti draudimo įsigaliojimo datą.

Esmė

Parlamentarams, bandantiems uždrausti vienkartines elektronines cigaretes, kol kas kyla ne medžiaginis, o grynai procedūrinis teisinis klausimas: ar projektas apskritai pateks į Seimo darbotvarkę ir bus pateiktas svarstyti. Vienkartinių e. cigarečių draudimo pataisas būtų galima priimti pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą (Nr. Sprendimas, ar projektas teikiamas dabar, priklauso ne nuo draudimo turinio, o nuo Seimo statuto darbotvarkės formavimo tvarkos — liberalų frakcija pasinaudojo teise prašyti nukelti pateikimą, ir tai kol kas vienintelis faktinis reguliavimo keitimo etapas, kuriame ši iniciatyva „įstrigo“.

Teisinis vertinimas

Įstatymo 1 straipsnis nustato, kad Įstatymas reglamentuoja su su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, reklama, vartojimu, pateikimu rinkai ir ženklinimu susijusius santykius — todėl bet kokios vienkartinių e. cigarečių draudimo pataisos turi būti diegiamos būtent per šį įstatymą. Rengiant projektą reikia laikytis teisėkūros principų: Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarime (byla Nr. 16/2014-29/2014) konstatavo, kad pagal sistemiškumo principą siūlomas reguliavimas turi derėti su aukštesnės ir tos pačios teisinės galios teisės aktų nuostatomis — tai reikšminga, nes draudimą gali riboti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES, pagal kurią e. cigaretės reglamentuotos ES lygiu, o direktyvos 36 konstatuojamoji dalis leidžia valstybėms narioms griežtinti taisykles. Svarbi ir ankstesnės reglamentavimo pakopos praktika: projekte Nr. XIIIP-3849 draudimas kvapiosioms medžiagoms buvo taikytas tik uždaro tipo e. Ankstesnių bandymų eiga rodo dvi galimas projekto trajektorijas: Vyriausybė projekte Nr. XIVP-2920/XIVP-2921 kontekste pasisakė prieš griežtą modelį, kai e. cigaretės būtų įsigyjamos tik receptu ir vaistinėje, motyvuodama, kad jos nėra vaistiniai preparatai ar medicinos priemonės, o įstatymo projektui Nr. XIIIP-3849 dėl e. cigarečių su tabako skonio skysčiu Vyriausybė 2023 m. nutarimu Nr. 557 principingai pritarė — tai, kuri logika „laims“, nulems draudimo mastą.

Pasekmės

Jei projektas kitą antradienį bus pateiktas ir priimtas, vienkartines e. cigaretes parduodantis verslas susidurs su veiklos modelio panaikinimu, o jau pateiktą rinkai produkciją tektų parduoti per prisitaikymo terminą — ankstesniame projekte Nr. XIIIP-3849 tokiam prisitaikymui buvo skirtas tarpinis terminas (pradinė data buvo perkelta į 2022 m. gegužės 1 d. „kad ūkio subjektams būtų suteiktas pagrįstas prisitaikymo terminas“), todėl realiai laukti reikia analogiško pereinamojo laikotarpio naujame projekte. Kol vienkartinių cigarečių draudimas nepriimtas, galioja dabartiniai 9² straipsnio draudimai dėl skysčio sudėties (draudžiama pateikti rinkai e. cigaretes su pridėtiniu kvapu ar skoniu, vitaminais, kofeinu, taurinu, cukrumi, saldikliais), o pardavėjų elgsenos prieiga prie “išpardavimo ir simbolinės baudos” schemos, kurią kritikuoja Sveikatos apsaugos viceministras, išlieka. Procedūriškai tolesnis žingsnis: Seimo posėdis kitą antradienį, kuriame bus sprendžiama, ar draudimo projektas įtraukiamas į darbotvarkę ir pateikiamas.

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio sprogmenimis gresia laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų, o pagal 1 dalį – iki penkerių metų.

Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir kad nebūtų padarytos naujos nusikalstamos veikos.

Esmė

Keturiems sulaikytiems vyrams, kuriems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo sprogmenimis, gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjo kodekso 253 straipsnį, o sužeistasis gali būti vertinamas per kitos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo – sudėtį. Prokuroro atsisakymas kvalifikuoti įvykį kaip teroro aktą praktiškai reiškia, kad taikomas lengvesnės bausmių rangos skyrius: pagal BK 250 straipsnį sprogmenų padėjimas su sprogimu būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų, o jei sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata – nuo trejų iki dvylikos metų, tačiau be teroristinių tikslų ši norma netaikoma. Dabar esminis klausimas, kurį spręs tyrimas, – kokia 253 straipsnio dalimi kvalifikuojamas disponavimas: pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bauda ar laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, o pagal 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų, jei veikos susijusios su didelės sprogstamosios galios ar didelio kiekio sprogmenimis. Taip pat spręsta, ar šalia 253 straipsnio taikytinas BK 255 straipsnis – teisėtai turimų sprogmenų laikymo taisyklių neatsargus pažeidimas, dėl kurio kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo (baudžiamasis nusižengimas).

Teisinis vertinimas

Ikiteisminis tyrimas vedamas dėl dviejų veikų: sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. BK 253 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio veikas atsako ir juridinis asmuo – jei paaiškės, kad šaudyklai priklausantis subjektas netinkamai kontroliavo sprogmenis, atsakomybės klausimas gali kilti ir jam. Įtarimų formulavimas svarbus ir procesiškai: pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės skiriamos ne dėl tyrimo pradžios, o siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir kad nebūtų padarytos naujos nusikalstamos veikos. Subjektyviosios pusės skirtis lemia atsakomybės pobūdį: BK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiuo straipsniu asmuo atsako tik dėl neatsargumo, o BK 2 straipsnio 3 dalyje – kad atsakomybė kyla tik tada, kai iš asmens galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio; jei vieni asmenys sprogmenis laikė teisėtai, kitiems gali būti taikytas 253 straipsnis, kitiems – 255 straipsnis.

Pasekmės

Keturiems įtariamiesiems praktinės pasekmės priklausys nuo kvalifikavimo ir kardomosios priemonės pasirinkimo:

• 253 str. 1 d. – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų;
• 253 str. 2 d. (didelės sprogstamosios galios ar didelio kiekio sprogmenys) – laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų;
• 255 str. 1 d. (jei sprogmenys buvo teisėtai turimi, o taisyklės pažeistos dėl neatsargumo) – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar areštas;
• juridinis asmuo (šaudyklos operatorius) – atsakomybė pagal 253 str. 3 d. ar 255 str. 3 d. Sužeistajam svarbu, kad atskirai tiriamas sunkaus sveikatos sutrikdymo faktas – jei nustatoma, jog sužalojimą sukėlė kito asmens neteisėti veiksmai, tai gali atsispindėti papildomoje kvalifikacijoje ar civiliniame reikalavime baudžiamajame procese. Prokuroro sprendimas dėl teroristinio akto neatmetimas reiškia ir tai, kad byla nebus tiriama pagal terorą sunkinančias procedūras.