Legal prism · 2026-09-18
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-18

Updated: 2026-09-18 12:06
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (7)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Kęstutis Budrys: New US sanctions package against Russia won't necessarily be applied immediately · 15min
Original — 15min
Kęstutis Budrys: New US sanctions package against Russia won't necessarily be applied immediately Copy link
"We still need to await the US president's signature, but the lever will be there, and it can be applied both directly to Russia and to its partners, and that must be kept in mind," Kęstutis Budrys said in a video comment provided by the…
Analysis
Under Article 6(1) of the Law on International Sanctions, sanctions established by EU legal acts are implemented in Lithuania in full, and the Ministry of Foreign Affairs drafts and submits the legal acts required by the Government.
The specific elements of the offence are listed in Article 131, including the failure to freeze funds, entering into or continuing prohibited transactions, and the provision of prohibited services.

Core issue

What is most significant for Lithuanian business and the financial sector in this situation is not the package adopted by the US Congress in itself, but the fact that US sanctions do not automatically apply in Lithuania – only the sanctions established by the EU, the UN, and other organisations of which Lithuania is a member are mandatory. Therefore, the specific legal position of Lithuanian entities will change only when the new restrictions are incorporated into directly applicable EU legal acts, or when the Government of Lithuania, upon a proposal from the Ministry of Foreign Affairs, establishes its own restrictive measures. This is determined under Articles 1, 4, 6, 11 and 13 of the Law of the Republic of Lithuania on International Sanctions, as well as Article 131 of that Law.

Legal assessment

Article 4(1) obliges all natural and legal persons to comply with and implement the sanctions implemented in Lithuania, and Article 4(2) prohibits actions that would circumvent the established restrictions. Under Article 13(1) of the Law, a violation of sanctions is unlawful intentional or negligent conduct that breaches sanctions in force in Lithuania; the specific elements of the offence are listed in Article 131. That Article includes, inter alia:

  • making funds or economic resources available to a sanctioned entity (Art. 131(1)(1));
  • failure to freeze funds or economic resources (para. 2);
  • entering into or continuing prohibited transactions with entities belonging to or controlled by third states, including public procurement or concession contracts (para. 3);
  • prohibited import, export and transit of goods and the provision of related services (para. 4);
  • provision of prohibited financial services or conduct of prohibited financial activities (para. 5). Institutional implementation under Article 11 is ensured by the competent authorities – in the field of financial sanctions, the Financial Crime Investigation Service (FNTT), the Ministry of Finance and the Customs Department; these authorities also decide on exemptions or authorisations not to apply restrictions (Art. 11(1)(2)). Article 13(3) establishes an additional rule for legal persons: they are liable under this Law only where the violations committed do not, under the laws in force, attract criminal liability. The newly adopted US law enters this framework only when its content is transposed into an EU or national act – until then, non-compliance with it by a Lithuanian entity does not constitute a violation of sanctions.

Consequences

Lithuanian companies and financial institutions must monitor changes in EU legal acts and Government decisions; once new designations are included in EU or national lists, the freezing of their assets and the termination of transactions with them become mandatory under Article 4(2) and Article 131.

  • Where the Government appoints a temporary administrator or adopts a decision on the realisation of economic resources, the relevant provisions of the Law apply mutatis mutandis under the rule of Article 62.
  • The FNTT and other competent authorities must transmit information on possible administrative offences or criminal acts to bodies with jurisdiction or pre-trial investigation powers, and inform the Ministry of Foreign Affairs thereof.
  • For the negotiations sector, it is relevant that, according to D. Peskov, the sanctions will complicate peace mediation – this is a political, not a legal, argument. Point to monitor: whether the US President will sign the act adopted by Congress, and – separately – whether the EU will adopt the 22nd sanctions package this year, into which Lithuania is already submitting real-time proposals concerning financial institutions, energy companies and an expansion of the list of persons; only once these acts are implemented in Lithuanian law will new mandatory restrictions arise.
Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The regulation was initiated by the Government with the aim of strengthening accountability for violations of international sanctions in Lithuania — clearly defining what constitutes such a violation (whether sanctions in force are breached intentionally or through negligence) and establishing the grounds for liability of natural and legal persons. The principal rationale is to ensure the effective application and implementation of national and international sanctions. No disagreements are reflected in the documents — the committee proposed only technical improvements to the structure of the drafts (moving the amendments into a separate article) and approved their substance. [TEISINIS_PAGRINDAS] The regulation was initiated by the Government with the aim of strengthening accountability for violations of international sanctions in Lithuania — clearly defining what constitutes such a violation (whether sanctions in force are breached intentionally or through negligence) and establishing the grounds for liability of natural and legal persons. The principal rationale is to ensure the effective application and implementation of national and international sanctions. No disagreements are reflected in the documents — the committee proposed only technical improvements to the structure of the drafts (moving the amendments into a separate article) and approved their substance. [PRAKTIKA] The regulation was initiated by the Government with the aim of strengthening accountability for violations of international sanctions in Lithuania — clearly defining what constitutes such a violation (whether sanctions in force are breached intentionally or through negligence) and establishing the grounds for liability of natural and legal persons. The principal rationale is to ensure the effective application and implementation of national and international sanctions. No disagreements are reflected in the documents — the committee proposed only technical improvements to the structure of the drafts (moving the amendments into a separate article) and approved their substance. [TIKSLINIMAS] The regulation was initiated by the Government with the aim of strengthening accountability for violations of international sanctions in Lithuania — clearly defining what constitutes such a violation (whether sanctions in force are breached intentionally or through negligence) and establishing the grounds for liability of natural and legal persons. The principal rationale is to ensure the effective application and implementation of national and international sanctions. No disagreements are reflected in the documents — the committee proposed only technical improvements to the structure of the drafts (moving the amendments into a separate article) and approved their substance. [PRAKTINE_REIKSME] The regulation was initiated by the Government with the aim of strengthening accountability for violations of international sanctions in Lithuania — clearly defining what constitutes such a violation (whether sanctions in force are breached intentionally or through negligence) and establishing the grounds for liability of natural and legal persons. The principal rationale is to ensure the effective application and implementation of national and international sanctions. No disagreements are reflected in the documents — the committee proposed only technical improvements to the structure of the drafts (moving the amendments into a separate article) and approved their substance.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio…
11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą: 1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras; 3) atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje; 4) gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Kompetentingos institucijos, užtikrinančios tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal joms priskirtas veiklos sritis, inter alia, yra šios: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą; 2) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, užtikrinantis apribojimų atvykti į Lietuvos Respubliką ar keliauti per jos teritoriją tranzitu asmenims, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinimą; 3) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys ekonominės veiklos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ir subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje apribojimų, civilinių, dvejopo naudojimo prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito apribojimų, prekybos apribojimų (ekonominių sankcijų) įgyvendinimą; 4) Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios diplomatinių santykių apribojimų ir kitų politinio ir diplomatinio poveikio priemonių įgyvendinimą; 5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą; 6) kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios kultūrinių, mokslo, švietimo, sporto ir kitokių visuomeninių ryšių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų įgyvendinimą. 4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams. 5. Jeigu tam tikrų tarptautinių sankcijų įgyvendinimas nepatenka į nė vienos institucijos veiklos sritį, Vyriausybė paskiria kompetentingą tų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą užtikrinančią instituciją. 6. Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos patvirtina tvarkos aprašus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimo savo veiklos srityje. 7. Lietuvos bankas ir kitos Vyriausybės nustatytos ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos, atlikdamos priežiūros funkciją, pagal kompetenciją prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų, ir pagal kompetenciją konsultuoja šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas kompetentingas institucijas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais.
Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio…
11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą: 1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras; 3) atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje; 4) gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Kompetentingos institucijos, užtikrinančios tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal joms priskirtas veiklos sritis, inter alia, yra šios: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą; 2) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, užtikrinantis apribojimų atvykti į Lietuvos Respubliką ar keliauti per jos teritoriją tranzitu asmenims, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinimą; 3) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys ekonominės veiklos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ir subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje apribojimų, civilinių, dvejopo naudojimo prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito apribojimų, prekybos apribojimų (ekonominių sankcijų) įgyvendinimą; 4) Užsienio reikalų ministerija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios diplomatinių santykių apribojimų ir kitų politinio ir diplomatinio poveikio priemonių įgyvendinimą; 5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą; 6) kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios kultūrinių, mokslo, švietimo, sporto ir kitokių visuomeninių ryšių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų įgyvendinimą. 4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams. 5. Jeigu tam tikrų tarptautinių sankcijų įgyvendinimas nepatenka į nė vienos institucijos veiklos sritį, Vyriausybė paskiria kompetentingą tų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą užtikrinančią instituciją. 6. Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos patvirtina tvarkos aprašus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimo savo veiklos srityje. 7. Lietuvos bankas ir kitos Vyriausybės nustatytos ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos, atlikdamos priežiūros funkciją, pagal kompetenciją prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų, ir pagal kompetenciją konsultuoja šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas kompetentingas institucijas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 4 straipsnis (statute)
Tarptautinių sankcijų privalomumas 1. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas…
Tarptautinių sankcijų privalomumas 1. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. 3. Faktas apie tarptautinių sankcijų taikymą įrašomas valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose, kai duomenys apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos, ar jo turtą arba šį turtą apibūdinantys duomenys tvarkomi tame valstybės registre ar valstybės informacinėje sistemoje. 4. Informaciją apie priimtus sprendimus dėl subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl jų sąsajų su subjektais, įtrauktais į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus, šias sankcijas įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. II SKYRIUS TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ INICIJAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO APIMTIS 5 straipsnis. Pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų teikimas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos ar Lietuvos Respublikos institucijų siūlymu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia pasiūlymus Europos Sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatyti, keisti ar atšaukti tarptautines sankcijas. 6 straipsnis. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo apimtis 1.
Original article → Von der Leyen's State of the Union speech draws criticism and new questions · LRT
Original — LRT
Von der Leyen's State of the Union speech draws criticism and new questions Copy link
"Queen of empty promises," "Putin will laugh," "Ursula's dreams" – Brussels commentators gave a rather critical assessment of European Commission President Ursula von der Leyen's annual State of the Union (SOTEU) address. One key question…
Analysis
None of the sentences in the analysis is sufficiently specific as to the substance of the information (the relationship between the State of the Union address and the sources provided); therefore, the quotations section is omitted.

Core issue

The information in question produces no legal consequences for individuals, companies, or the market through the sources provided: Ursula von der Leyen's annual State of the Union address is a political declaration, not a legislative act, and it does not give rise to any administrative liability. The sources provided regulate an entirely different area — the application of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania: the types of administrative penalties, the procedure for their imposition, and jurisdiction. The content of the State of the Union address is not assessed under the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania (hereinafter — the CAO), because the ideas expressed in the speech do not constitute "acts prohibited by laws" as defined in Article 1(2) of the CAO.

Legal assessment

Article 1(1) of the CAO establishes that the purpose of the Code is to protect human rights and freedoms and the interests of society and the State against administrative offences by legal means; the assessment of political statements does not fall within this purpose. If the idea of asset confiscation mentioned in the information were considered in the context of Lithuanian administrative liability, the following provisions could apply:

  • Article 23(1) of the CAO sets out the types of administrative penalties: a warning, a fine, and public works.
  • Article 25(2) of the CAO: a fine may be imposed of no less than EUR 10 and no more than EUR 6,000; by administrative direction, a fine of no less than EUR 5.
  • Article 27(1) of the CAO provides for measures of administrative effect, including confiscation of property (point 2) and deprivation of a special right (point 1).
  • Article 687 of the CAO: confiscation of property that served as an instrument, means, or object of an administrative offence, or as the result of an act prohibited by law, is carried out by the institution whose official conducted the investigation or adopted the decision.
  • Article 34(2) of the CAO: the amount of the fine is determined according to the average of the minimum and maximum fines provided for in the sanction of the Special Part, taking into account the nature of the offence, the form of guilt, and mitigating circumstances (Article 35 of the CAO) and aggravating circumstances (Article 36 of the CAO).
  • Article 577(2) of the CAO safeguards the rights of the person brought to account: to familiarise themselves with the case file, to participate under oral procedure, to be assisted by counsel, and to appeal decisions adopted.

Among the sources provided there is no EU legal act or court practice case that would regulate the issues raised in the State of the Union address; therefore, a legal assessment of these aspects on the basis of the sources provided cannot be performed.

Consequences

Since the information consists of political statements, and the sources provided cover only Lithuanian administrative liability law, no real legal consequences for the persons mentioned in the information can be established through these sources. If the State of the Union ideas were later to become EU legal acts and were implemented in Lithuania, their application and any related liability would be assessed under the norms in force at that time, while the current legal situation is defined solely by the CAO provisions cited above.

Sources:
Legal basis (3)
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 806/2014 2014 m. liepos 15 d. kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiama 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis Nacionaliniai parlamentai 1. Atsižvelgiant į specifines šiuo reglamentu Valdybai pavestas užduotis, dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai…
46 straipsnis Nacionaliniai parlamentai 1. Atsižvelgiant į specifines šiuo reglamentu Valdybai pavestas užduotis, dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai pagal savo procedūras gali prašyti Valdybos atsakyti į visas Valdybai jų pateiktas pastabas arba klausimus, susijusius su Valdybos funkcijomis pagal šį reglamentą, o Valdyba privalo į visus atsakymus atsakyti raštu. 2. Teikdama 45 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą, Valdyba tą ataskaitą tuo pačiu metu tiesiogiai pateikia dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Nacionaliniai parlamentai gali Valdybai pateikti savo pagrįstas pastabas dėl tos ataskaitos. Valdyba žodžiu arba raštu atsako į jai pateiktas dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių parlamentų pastabas arba klausimus, laikydamasi savo procedūrų. 3. Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti pirmininką kartu su nacionalinės pertvarkymo institucijos atstovu dalyvauti keičiantis nuomonėmis dėl 2 straipsnyje nurodytų subjektų pertvarkymo toje valstybėje narėje. Pirmininkas privalo priimti tokį kvietimą. 4. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinių pertvarkymo institucijų atskaitomybei nacionaliniams parlamentams pagal nacionalinę teisę už Valdybai, Tarybai arba Komisijai šiuo reglamentu nepavestų užduočių vykdymą ir už jų veiklos vykdymą pagal 7 straipsnio 3 dalį.
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 806/2014 2014 m. liepos 15 d. kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiama 12i straipsnis (statute)
kontroliuojamų kredito įstaigų.
kontroliuojamų kredito įstaigų.
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 806/2014 2014 m. liepos 15 d. kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiama 28 straipsnis (statute)
pažeidimus; vi) naudojimosi Direktyvos 2014/59/ES 63–72 straipsniuose nurodytais nacionalinių pertvarkymo institucijų įgaliojimais mastą ir būdą; vii) 27 straipsnio 16…
pažeidimus; vi) naudojimosi Direktyvos 2014/59/ES 63–72 straipsniuose nurodytais nacionalinių pertvarkymo institucijų įgaliojimais mastą ir būdą; vii) 27 straipsnio 16 dalyje numatyto verslo reorganizavimo plano ekonominį perspektyvumą, įvykdomumą ir įgyvendinimą.
Original article → Employee Stock Options and Divorce · Teisė.pro
Original — Teisė.pro
Employee Stock Options and Divorce Copy link
In Lithuania, thousands of residents participate in employer stock option programs (ESOPs). These employee motivation tools are used by long-established, publicly listed companies (Artea Bank, Baltic Classifieds Group, Novaturas), by…
Analysis

Correction. The article asserts that property acquired after the conclusion of the marriage is common joint property, but it omits the essential condition in Article 3.88(1)(1) of the Civil Code – the property must be acquired in the name of both spouses or one of them – and the application of Article 3.89 of the Civil Code additionally restricts this in respect of property acquired by way of gift or inheritance. Second, the claim that the employee "earns the option shares on the same days on which he or she earns the salary" contradicts the wording of Article 1 of the Amending Law to Article 17 of the Personal Income Tax Law: the benefit under option agreements arises upon the gratuitous or preferential-price acquisition of shares, provided the shares are acquired no earlier than three years after the grant of the right to the option agreement. It would be appropriate to formulate it as follows: the tax incentive applies only where a three-year holding (vesting) condition is met, and the identity of the benefit with earnings is an economic, not a tax, concept. [PRAKTINĖ_REIKŠMĖ]: A point to watch is whether the Supreme Court of Lithuania will provide an interpretation of the legal nature of options, or whether the Seimas will amend the provisions of the Civil Code; until then, in divorce proceedings, options should be recorded as a separate subject of proof with a documentary copy of the option agreement, and spouses should consider a marriage contract or the agreement provided for in Article 3.121(1) of the Civil Code on classifying the option as personal or common property, taking into account whether this would prejudice creditors under Article 3.121(2) of the Civil Code.

Core issue

The spouse of an option holder cannot, under Lithuanian law today, compel the exercise of a call option, nor can they claim monetary compensation for an unexercised option — under the current regulatory framework, no such obligation exists. The precise legal question to be resolved in the divorce proceedings is whether the employee's rights under the option agreement constitute divisible common joint marital property under Article 3.88 of the Civil Code (CC), and if so, how such rights are to be valued under Article 3.119 CC and divided under Articles 3.116–3.117 CC. An additional question arises under Article 3.89(1)(6) CC: whether a right under an option, being tied to the specific employee and his or her KPIs, should be classified as non-transferable and therefore personal property. There is currently no case law on this issue: courts have not yet ruled on the division of unexercised options in divorce proceedings.

Legal assessment

The argument in favour of division rests on the premise that an option is a form of deferred-wage compensation — the State Tax Inspectorate likewise treats share purchase agreements as an employee motivation tool (commentary to the Personal Income Tax Act), meaning the option is "earned" on the same days as the salary. Under Article 3.88(2) CC, property is presumed to be common joint marital property unless proven otherwise. The applicable rules are:

  • the value of the property to be divided is determined by reference to market prices as of the date of termination of the common joint property (Article 3.119 CC), not as of the moment of option exercise;
  • equal shares are presumed (Article 3.117(1) CC), and if the shares awarded to one spouse exceed that spouse's portion, he or she pays compensation;
  • after offsetting compensations (Article 3.118(3)–(4) CC), the remaining divisible property is divided in equal shares.

The argument against division relies on Article 3.89(1)(6) CC — rights that cannot be transferred to other persons and that are exclusively connected with the person of the spouse holding them constitute personal property. The other spouse's position is further complicated by the fact that options are not registered: they appear neither in the Centre of Registers records nor on securities account statements, so the option agreement and the ESOP plan must be obtained from the employer through court-ordered discovery. An analogous legislative solution for deferred-realisation property characteristically personal to a spouse can be found in Article 3.88(4) CC — the special rule on the division of pension fund units; no such special norm currently exists for options.

Consequences

The most realistic scenario under current practice: an unexercised option is not divided in the divorce proceedings, and the court rules on the merits of the claim under Article 261 of the Code of Civil Procedure, deferring the question of the remaining share portions until the option is exercised. There are three risk areas:

  • valuation: it may cost the court-appointed expert more to value the shares of a multi-billion company than the option itself is worth; the valuation in the report prepared for the State Tax Inspectorate will need to be re-examined as of the date of termination of the common property;
  • liquidity: shares in unlisted companies cannot be sold until a liquidity event, which may not coincide with the divorce or may never occur;
  • enforcement: since only the option holder can decide whether to exercise the option, a share of the rights can be transferred to the other spouse only by court judgment, e.g., proportionally to the number of shares earned during the marriage.

The likely future development is Supreme Court case law or Civil Code amendments adopted by the Seimas along the model of pension fund units, possibly with an option trustee institution obliging the exercise of the option and the division of the proceeds. Until then, the spouse without the option will have to actively gather evidence of the option's very existence in the divorce proceedings.

[ESMĖ CITATA]

  • The spouse of an option holder cannot compel the exercise of a call option, nor can they claim monetary compensation for an unexercised option — under the current regulatory framework, no such obligation exists.
  • The value of the property to be divided is determined by reference to market prices as of the date of termination of the common joint property (Article 3.119 CC), not as of the moment of option exercise, as the State Tax Inspectorate does for tax purposes.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: incomplete 2 · refuted 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.121 straipsnis (statute)
3.121 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, priskyrimas bendrajai jungtinei nuosavybei 1. Turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių…
3.121 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, priskyrimas bendrajai jungtinei nuosavybei 1. Turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti susitarimai draudžiami, jeigu tai pakenktų sutuoktinio kreditoriams. Jeigu dėl tokio sutuoktinių susitarimo kreditoriaus reikalavimas nebegali būti visiškai patenkintas iš asmeninio sutuoktinio turto, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.88 straipsnis (statute)
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1 ) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų…
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1 ) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2 ) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3 ) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4 ) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5 ) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). 2. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 3. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. 4. Jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. 3.89 straipsnis. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė 1.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.89 straipsnis (statute)
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė 1. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1 ) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2 ) sutuoktiniui…
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė 1. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1 ) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2 ) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3 ) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4 ) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5 ) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6 ) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7 ) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. 2. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 3. Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 3.90 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 1.
Original article → UN mission: US suspected of war crimes in Iran as government crackdown intensifies in the country · Klaipėda
Original — Klaipėda
UN mission: US suspected of war crimes in Iran as government crackdown intensifies in the country Copy link
Iranians themselves, according to investigators, are also facing "gross human rights violations" committed by their own government. In a new report to be presented to the Human Rights Council on Monday, independent investigators urged the…
Analysis

Core issue

The report establishes "reasonable grounds to believe" that the United States, Israel, and Iran committed violations of international law; however, the UN independent mission of experts cannot itself enforce accountability — its findings serve only as a basis for States and international institutions to open investigations. Under the Lithuanian legal system, the assessment of such acts rests on Article 7 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania: individuals are held liable under the Criminal Code regardless of their nationality, place of residence, or place of commission when crimes against humanity and war crimes are committed (Articles 99–113¹). The precise legal question arising from this briefing is whether, and under what conditions, an individual State or the International Criminal Court can bring to justice those responsible for indiscriminate attacks against civilians and prohibited attacks. The resolution involves Article 7(1) of the Criminal Code, Article 112¹ of the Criminal Code (use of prohibited means of warfare), Article 104 of the Criminal Code, and Article 95(9) of the Criminal Code.

Legal assessment

The principle of universal jurisdiction means that even absent a territorial nexus to Iran, States — including Lithuania — may investigate war crimes if the suspect comes within their jurisdiction. Conditions of application under the sources provided:

  • Article 7 of the Criminal Code provides for liability regardless of whether the conduct is criminalized under the law of the place of commission;
  • Article 112¹ of the Criminal Code punishes with imprisonment from three to ten years ordering the use, in armed conflict, of prohibited means or methods of warfare, or using them, in breach of provisions of international treaties or universally recognized customs — the use of tungsten pellets over a clearly identifiable civilian object described in the report may be assessed precisely in the context of this provision;
  • Article 104 of the Criminal Code and Article 95(9) of the Criminal Code establish that no statute of limitations applies to the entry of a conviction for the gravest crimes of Chapter XV — genocide, killing of persons protected under international humanitarian law, deportation of civilians, and prohibited attack; this requirement derives from the UN 1968 Convention on the Non-Applicability of Statutory Limitations to War Crimes (Article 1) and the Rome Statute of the International Criminal Court. Consequently, even if the attacks were carried out years or decades ago, the statute of limitations does not bar prosecution;
  • Article 67 of the Criminal Code allows Lithuanian courts, the prosecution service, and pre-trial investigation bodies to perform procedural acts in executing requests from international organizations — evidence could in this way be gathered, supported also by data collected by the UN mission. The facts of Iran's internal repression cited in the report (the killing of at least 221 children in protests, 29 death sentences following rushed trials between March and August 2026, and more than 70 additional persons facing the death penalty) are in the sources reasonably linked to the category of crimes against humanity, which Article 7(1) and Article 95(9) of the Criminal Code include in the same list of crimes not subject to any statute of limitations.

Consequences

The most realistic scenarios:

  • The 47 members of the Human Rights Council, having received the report, will press States to end the war and bring those responsible to justice; in practice this means political pressure rather than direct judicial proceedings.
  • Prosecution services of individual States may open pre-trial investigations under universal jurisdiction provisions if suspects enter their territory; no statutes of limitations apply here.
  • National investigations may rely on the international cooperation mechanism of Article 67 of the Criminal Code through the Ministry of Justice or the Prosecutor General's Office.
  • The jurisdiction of the International Criminal Court over genocide, crimes against humanity, and war crimes (source [16]) remains the principal permanent forum, but its activation depends on the will of States, not on the report.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo laikytis ir pagal savo kompetenciją…
31 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo laikytis ir pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad visi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai karo padėties metu priklausantys asmenys laikytųsi visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų. 2. Įvedus karo padėtį: 1) Respublikos Prezidentas Užsienio reikalų ministerijos siūlymu skiria valstybę globėją, kaip numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų papildomame protokole dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (1 protokolas); 2) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais, sudaro tribunolą, kuris, kilus bet kokių abejonių dėl asmens turimo karo belaisvio statuso, sprendžia dėl minėto statuso asmenims suteikimo. Tribunolo darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tribunolo sprendimai dėl karo belaisvio statuso nustatymo gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; 3) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įsteigia oficialų informacijos biurą informacijai apie Lietuvos Respublikos žinioje esančius priešiškos valstybės asmenis, patyrusius laivo sudužimą, sužeistuosius, ligonius ir mirusiuosius, kaip tai numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų, sergančiųjų ir skęstančiųjų ginkluotųjų pajėgų narių jūrose padėties pagerinimo ir 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo, Lietuvos Respublikoje esančius saugomus asmenis, kaip jie apibrėžti 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl civilių apsaugos karo metu, rinkti ir perduoti. Informacijos biuro sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įsteigia Kapų registravimo tarnybą, kaip tai numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo. Kapų registravimo tarnybos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras; 5) ginkluotųjų pajėgų vadas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir koordinuoja karo belaisvių konvojavimą, jų stovyklų steigimą, karo belaisvių laikymą jose, taip pat karo belaisvių evakavimą. 3. Asmenų, turinčių teisę į karo belaisvių statusą, ir karo belaisvių repatrijavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8(1), 11(1), 45, 53(1), 232(1), 232(2), 232(5), 232(8), 312, 321(2) straipsnių pakeitimo, 232(3) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 340(1) straipsniu įstatymas 1 straipsnis (statute)
is), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas (333 straipsnis), okupuotos valstybės civilių trėmimas (334 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės…
is), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas (333 straipsnis), okupuotos valstybės civilių trėmimas (334 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais (335 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų teisių apsaugos karo metu pažeidimas (336 straipsnis), draudžiama karo ataka (337 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose (338 straipsnis), saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių grobstymas (339 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimas (340 straipsnis), vaikų ėmimas į karo tarnybą arba jų panaudojimas karo operacijoje (3401 straipsnis).“ 2 straipsnis.
Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymas 80 straipsnis (statute)
80 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas 1. Už tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios…
80 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas 1. Už tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis. 2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.
Original article → Prosperus fund buys Ozas shopping centre from South African company for €200 million · tie2.lt
Original — tie2.lt
Prosperus fund buys Ozas shopping centre from South African company for €200 million Copy link
A closed-end investment fund managed by Lithuanian company Investicijų valdymas Prosperus (brand name Prosperus Asset Management), the Prosperus Retail Property Fund, is acquiring the Ozas shopping and entertainment centre for €200…
Analysis
Under Article 10(1) of the Competition Law, undertakings participating in a concentration may not implement the concentration until the Competition Council has adopted its decision.
Article 135(1) of the Law on Collective Investment Undertakings provides that the acquisition price may not deviate from the value determined by the appraiser by more than 15 per cent, and that if the limit is exceeded, the supervisory authority must be notified within 5 business days.

Core issue

For the buyer of "Ozas" — a collective investment undertaking — this transaction raises two parallel legal requirements: obtaining a merger clearance from the Competition Council and compliance with real estate valuation and borrowing limits under the collective investment legislation. Until the Competition Council adopts its decision, the concentration cannot be implemented — this is a direct prohibition under Article 10(1) of the Competition Law, confirmed in the case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania (LVAT).

Legal assessment

The transaction is formally the acquisition of shares in "Ozantis", the company operating "Ozas", but the courts assess such structures according to their economic substance. In its ruling in case eA-735-556/2022, the LVAT found that a share acquisition is often merely an intermediate transaction aimed at acquiring actual assets, and that a contrary assessment would be discriminatory towards business entities. Under Article 3(4)(2) of the Competition Law, acquiring control through the purchase of an undertaking or a part thereof constitutes a concentration, and under Article 3(3)(2), the acquisition of control by means of shares is also deemed a concentration.

  • A shopping centre with approximately 200 operators and an area exceeding 70,000 sq. m may be regarded as a self-contained unit of economic activity — according to the position in LVAT Practice Bulletin No. 30, an asset acquisition constitutes a concentration where a specific turnover in the relevant market is clearly attributable to that asset.
  • Competition supervision proceedings do not affect contractual rights and obligations, but implementation is prohibited until the decision — confirmed in the LVAT ruling AS-858-482-14. On the fund side, the collective investment limits also apply. Article 135(3) of the Law on Collective Investment Undertakings permits borrowing on behalf of a collective investment undertaking of no more than 50 per cent of the value of the real estate. The planned EUR 135 million loan against a EUR 200 million transaction value amounts to 67.5 per cent, and therefore the fund directly fails to meet this limit — unless the asset value is assessed including equity or an additional financing structure, or the limit is recalculated according to the asset value determined by the appraiser, which the submissions do not disclose. Furthermore, under Article 135(1), the acquisition price may not deviate from the value determined by the appraiser by more than 15 per cent; if this limit is exceeded, the management company must, within 5 business days of concluding the transaction, notify the supervisory authority in writing of the transaction price, the appraised value, and the reasons. Since the submissions do not include a valuation report for the transaction, it cannot be established whether the 15 per cent limit has been exceeded. Commentaries on the Competition Law also indicate that the aggregate revenues of collective investment undertakings for the purpose of assessing a concentration are calculated as the sum of the revenues of all undertakings managed by them. A related-party aspect — the EUR 77 million loan from "NE Property" at an annual interest rate of 6.88 per cent, repayable by 31 December 2030 — does not raise the applicability of Article 372 of the Law on Joint-Stock Companies in this case, as these provisions apply only to joint-stock companies whose shares are traded on a regulated market; the reports of "Ozantis" do not indicate any indicia confirming such status.

Consequences

Procedurally, completion of the transaction depends on the Competition Council's clearance — this party-specified suspensive condition coincides with the statutory prohibition on implementing the concentration prior to the decision. If the Council extends its review, the wait for the decision may be prolonged, but under LVAT practice this does not in itself affect contractual rights and obligations. For the fund, the following is practically relevant:

  • confirm the asset value determined by the independent appraiser and, if the price exceeds it by more than 15 per cent, prepare for the notification to the supervisory authority within 5 business days;
  • substantiate the borrowing structure so that the EUR 135 million loan complies with the 50 per cent asset value limit or is restructured;
  • take into account that the fund envisages raising investment limits and attracting additional capital to reach a EUR 1 billion portfolio, which will require decisions of the participants' meeting under the fund's founding documents.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 372 straipsnis (statute)
372 straipsnis. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams su susijusia šalimi taikomi reikalavimai 1. Šio straipsnio…
372 straipsnis. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams su susijusia šalimi taikomi reikalavimai 1. Šio straipsnio nuostatos, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalis, taikomos akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vėliausiai sudarytame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi, jeigu jie: 1) sudaromi neįprastinėmis rinkos sąlygomis ir (ar) 2) nepriskiriami bendrovės įprastai ūkinei veiklai. 2. Su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, susijusi šalis suprantama taip, kaip ji apibrėžta šios bendrovės taikomuose finansinės atskaitomybės standartuose. 3. Susijusi šalis, ketinanti sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi informuoti šios akcinės bendrovės vadovą apie priežastis, dėl kurių ji galėtų būti laikoma susijusia šalimi. 4. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovas, prieš sudarydamas akcinės bendrovės vardu sandorį su susijusia šalimi, turi gauti stebėtojų tarybos arba valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, pritarimą. 5. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovas dėl sandorio su susijusia šalimi kreipiasi į šios akcinės bendrovės audito komitetą ir pateikia jam informaciją, susijusią su tokiu sandoriu. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, audito komitetas, vadovaudamasis šios akcinės bendrovės vadovo pateikta informacija ir vertinimu dėl sandorio, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo informacijos pateikimo dienos parengia ir raštu pateikia akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, nuomonę, kurioje turi būti nurodyta ši informacija: 1) ar sandoris sudaromas rinkos sąlygomis; 2) ar sandoris yra sąžiningas ir pagrįstas akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir jos akcininkų, kurie nėra sandorio šalis, atžvilgiu; 3) prielaidos, kriterijai ir argumentai, kuriais grindžiama nuomonė. 6. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovas apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytos audito komiteto rašytinės nuomonės gavimą nedelsdamas turi pranešti akcininkams, priežiūros ir valdymo organų nariams ir susijusiai šaliai, taip pat turi būti sudaryta galimybė susipažinti su šia nuomone akcinės bendrovės buveinėje. Akcininko rašytiniu ar elektroninių ryšių priemonėmis perduotu prašymu akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos šios nuomonės kopiją perduoda akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku arba perduoda elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę. 7. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, stebėtojų taryba arba valdyba, atliekanti šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, sprendimą dėl sandorio su susijusia šalimi privalo priimti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nuomonės gavimo akcinėje bendrovėje dienos. 8. Susijusi šalis rengiant nuomonę dėl šio sandorio nedalyvauja ir priimant sprendimą dėl šio sandorio nebalsuoja. 9. Vėliausiai sandorio su susijusia šalimi sudarymo metu akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje turi būti pateikiama ši informacija: 1) kaip akcinė bendrovė yra susijusi su kita sandorio šalimi; 2) susijusios šalies duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas); 3) sandorio data ir vertė; 4) kita informacija, įvertinant, ar sandoris yra sąžiningas ir pagrįstas akcinės bendrovės ir jos akcininkų, kurie nėra sandorio šalys, atžvilgiu. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams: 1) kuriuos siūloma sudaryti visiems šios akcinės bendrovės akcininkams tomis pačiomis sąlygomis; 2) dėl šios akcinės bendrovės vadovo, valdybos ar stebėtojų tarybos narių atlygio; 3) sudaromiems su dukterine bendrove, kurios visų akcijų savininkė yra ši akcinė bendrovė. 11. Sandoriai dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vėliausiai parengtame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla ir periodiškai vertinami dėl atitikties šioms sąlygoms, vadovaujantis stebėtojų tarybos arba valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Susijusios šalys vertinant sandorius nedalyvauja. Informacija apie tokius sandorius, sudarytus per finansinius metus su ta pačia susijusia šalimi, papildomai pateikiama šios akcinės bendrovės vadovybės ataskaitoje, kurioje nurodomos sandorio šalys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas) ir sandorio vertė. 12. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančius sandorius, sudaromus tarp su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, susijusios šalies ir šios akcinės bendrovės dukterinės bendrovės, vėliausiai sandorio sudarymo metu paskelbiama akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje, kurioje nurodoma informacija apie sandorio šalis (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas), kaip akcinė bendrovė yra susijusi su sandorį sudariusia susijusia šalimi – sandorio data ir vertė, taip pat pateikiamas vertinimas, ar sandoris yra sąžiningas ir pagrįstas akcinės bendrovės ir jos akcininkų, kurie nėra sandorio šalys, atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo" įgyvendinimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO“ ĮGYVENDINIMO Į S T A T Y M A S 1996 m. balandžio 17 d. Vilnius…
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO“ ĮGYVENDINIMO Į S T A T Y M A S 1996 m. balandžio 17 d. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 107-2393) įgyvendinimo tvarką. 2 straipsnis. Bendrovių įstatų perregistravimas Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės privalo pataisyti savo įstatus pagal įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo“ ir iki 1997 m. balandžio 1 d. įregistruoti juos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Bendrovių įstatų galiojimas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatų, įregistruotų iki įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo, nuostatos iki įstatų pataisų pagal minėtą įstatymą galioja tiek, kiek jam neprieštarauja. Bendrovės šiuos savo įstatus taiko kartu su įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo“ nuostatomis. 4 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais neįregistravo pataisytų įstatų, taikomi komercinės- ūkinės veiklos apribojimai ir baudos, nustatytos įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių pažeidimus“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ______________
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas bei papildymas 5 ir 6 dalimis 1. 14 straipsnio 1 dalį papildyti antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip: „1. Akcininkų…
8 straipsnis. 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas bei papildymas 5 ir 6 dalimis 1. 14 straipsnio 1 dalį papildyti antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip: „1. Akcininkų turtines ir neturtines teises bei jų pareigas nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, bendrovės įstatai. Nurodytos šio įstatymo 15 ir 16 straipsniuose akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, jei įstatymai nenustato kitaip.“ 2. 14 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „mokestinių“ įrašyti žodį „turtinių“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, įpareigojantis visus arba dalį akcininkų mokėti papildomus įnašus, negalioja, jeigu bent vienas iš jų su šiuo nutarimu nesutinka.“ 3. Papildyti 14 straipsnį 5 ir 6 dalimis: „5. Akcininkas ar jo įgaliotas vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo informuoti bendrovės administraciją apie savo adreso ir asmeninės sąskaitos rekvizitų banke pasikeitimus. 6. Kad būtų įgyvendintos turtinės ir neturtinės teisės, du ar daugiau akcininkų gali sudaryti akcininkų sutartį. Šioje sutartyje turi būti nurodyta: 1) akcininkai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai; 2) bendrovės pavadinimas; 3) sutartį sudariusių akcininkų įsipareigojimai dėl balsavimo visais ar atskirais visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl susirinkimo sprendimų ar neturtinių teisių įgyvendinimo; 4) atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą; 5) ginčų tarp sutartį sudariusių akcininkų sprendimo tvarka; 6) sutarties galiojimo trukmė.“
Original article → Ban on disposable e-cigarettes stalls again in Lithuania's parliament · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Ban on disposable e-cigarettes stalls again in Lithuania's parliament Copy link
The initiators of a ban on disposable e-cigarettes have once again failed to submit their proposal to the Seimas. At the request of the Liberal faction, parliament postponed the submission of the amendments to next Tuesday. Liberal Andrius…
Analysis
E-cigarettes are legally classified as products related to tobacco products under Article 2(35) of that Law, while the prohibitions concerning liquid composition and flavouring substances are set out in Article 9².
Under point 3.8.2 of the Notification Rules, such drafts must be notified to the European Commission and other Member States prior to adoption — this is a mandatory procedural precondition whose deadline may decisively affect the effective date of the ban.

Core issue

For lawmakers seeking to ban disposable e-cigarettes, the legal question for now is not substantive but purely procedural: whether the draft will even reach the Seimas agenda and be submitted for consideration. Amendments banning disposable e-cigarettes could be adopted under the Law of the Republic of Lithuania on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products (No. Whether the draft is submitted now depends not on the content of the ban but on the agenda-setting procedure under the Seimas Statute — the liberal faction exercised its right to request a postponement of the submission, and this remains the only actual stage in the regulatory amendment process at which the initiative is currently "stuck."

Legal assessment

Article 1 of the Law provides that the Law governs relations related to the manufacture, trade, holding, transport, import, advertising, use, placing on the market and labelling of products related to tobacco products — consequently, any amendments imposing a ban on disposable e-cigarettes must be implemented through this Law. The drafting must comply with the principles of sound legislation: in its ruling of 11 July 2014 (Case No. 16/2014-29/2014), the Constitutional Court held that, under the principle of systemic coherence, proposed regulation must be consistent with the provisions of legal acts of higher and equal legal force — this is significant because the ban may be constrained by Directive 2014/40/EU of the European Parliament and of the Council, under which e-cigarettes are regulated at EU level, while recital 36 of the Directive permits Member States to adopt stricter rules. The practice under previous regulatory stages is also relevant: in draft No. The course of previous attempts suggests two possible trajectories for the draft: in the context of draft No. XIVP-2920/XIVP-2921, the Government opposed a strict model under which e-cigarettes would be available only by prescription in pharmacies, arguing that they are neither medicinal products nor medical devices, whereas with respect to draft No. XIIIP-3849 on e-cigarettes with tobacco-flavoured liquid, the Government by Resolution No. 557 of 2023 gave its approval in principle — which of these logics "prevails" will determine the scope of the ban.

Consequences

If the draft is submitted and adopted next Tuesday, businesses selling disposable e-cigarettes will face the elimination of their business model, and products already placed on the market would have to be sold off within an adjustment period — in the earlier draft No. XIIIP-3849, an interim deadline was provided for such adjustment (the initial date was moved to 1 May 2022 "so as to afford economic operators a reasonable adjustment period"), so in practice an analogous transitional period should be expected in the new draft. Until the ban on disposable e-cigarettes is adopted, the current prohibitions of Article 9² concerning liquid composition remain in force (prohibiting the placing on the market of e-cigarettes with added flavour or aroma, vitamins, caffeine, taurine, sugar or sweeteners), and sellers retain access to the "clearance sale and nominal fine" scheme criticised by the Vice-Minister of Health. Procedurally, the next step is the Seimas sitting next Tuesday, at which it will be decided whether the ban draft is included in the agenda and submitted for consideration.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 8, 26 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 1 priedu įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 1, 2, 8, 26 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO…
LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 1, 2, 8, 26 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 1 PRIEDU ĮSTATYMAS 2015 m. birželio 30 d. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo 2 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Automobilinė parduotuvė – registruota transporto priemonė, įrengta kaip maisto ir (ar) ne maisto prekių pardavimo vieta, iš kurios savivaldybės tarybos nustatyta tvarka aptarnaujami miestelių ir kaimų gyventojai. 2. Bedūmis tabako gaminys – tabako gaminys, kuris nėra vartojamas pridegant, įskaitant kramtomąjį tabaką, uostomąjį tabaką ir oraliniam vartojimui skirtą tabaką. 3. Būdingas kvapas ar skonis – aiškiai juntamas ne tabako kvapas ar skonis, kurį sukelia priedas ar priedų derinys, įskaitant vaisių, prieskonių, žolių, alkoholio, karamelės, mentolio ar vanilės priedus ar jų derinius, bet jais neapsiribojant, ir kuris jaučiamas prieš vartojant arba vartojant tabako gaminį. 4. Cigaretėms sukti skirtas tabakas – tabakas, kuris vartotojų ar mažmeninės prekybos vietose gali būti naudojamas cigaretėms gaminti. 5. CMR savybės – kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai savybės. 6. Dervos – grynas bevandenis nikotino neturintis dūmų kondensatas. 7. Elektroninė cigaretė – gaminys, kuris gali būti naudojamas garams, kuriuose yra nikotino, vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro. Elektroninės cigaretės gali būti vienkartinės arba pripildomos iš pildomosios talpyklos ir rezervuaro, arba daugkartinės su keičiamomis vienkartinėmis kapsulėmis. 8.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 8, 26 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papi 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas 1. Buvusį Įstatymo priedą laikyti 2 priedu. 2. Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos tabako…
6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas 1. Buvusį Įstatymo priedą laikyti 2 priedu. 2. Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 2 priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi televizijos programų transliavimu, suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 224). 2. 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/33/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 460). 3. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1). 4. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL 2014 L 127, p. 1).“
Dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10, 11, 12, 14, 15, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2920 ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės pakeitimo įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir pakeitimo įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2921 (regulation)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą…
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (toliau – Tabako produktų direktyva), elektroninės cigaretės yra laikomos su tabako gaminiais susijusiais gaminiais ir jų sąvoka, prekyba, apyvarta, rinkodara, laikymas ir vartojimas yra reglamentuoti ES lygiu. Nors Tabako produktų direktyvos 36 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos turėtų būti reglamentuojamos šia direktyva, išskyrus atvejus, kai dėl jų pateikimo ar funkcijos jiems taikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, arba 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (ją pakeitęs 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB), elektroninių cigarečių ir jų pildyklių pateikimui ar funkcijoms šie ES teisės aktai nėra taikomi. Todėl Projektais siūlomas teisinis reguliavimas, kai elektronines cigaretes ir jų pildykles vartotojai galės įsigyti tik gavę gydytojo receptą ir išskirtinai tik vaistinėse, laikantis farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai joms nėra taikomos nei Direktyva 2001/83/EB, nei Reglamentas (ES) 2017/745, neatitinka Tabako produktų direktyvoje nustatyto elektroninių cigarečių, kaip su tabako gaminiais susijusių gaminių, teisinio reglamentavimo. Pažymėtina, kad nė viena ES valstybė narė nėra nustačiusi Projektais siūlomo teisinio reguliavimo ir netaiko šių žmonėms skirtus vaistus ir medicinos priemones reglamentuojančių ES teisės aktų elektroninėms cigaretėms ar jų pildyklėms.
Original article → Prosecutor: "The explosion at the shooting range was not a terrorist act" · Atvira Klaipėda
Original — Atvira Klaipėda
Prosecutor: "The explosion at the shooting range was not a terrorist act" Copy link
After police reported that a middle-aged man was injured under unclear circumstances in an explosion on Wednesday at a shooting range in the village of Stirbiai, Ruslanas Ušinskas, the Klaipėda district prosecutor leading the…
Analysis
Under Article 253(2) CC, unlawful handling of explosives of high explosive power or in large quantities is punishable by imprisonment from four to eight years, and under paragraph 1 — by up to five years.
Under Article 119 of the Code of Criminal Procedure, pre-trial measures are imposed in order to secure the suspect's participation in the proceedings, an unimpeded pre-trial investigation, and the prevention of new criminal offences.

Core issue

The four detained men, who have been formally suspected of unlawful handling of explosives, face liability under Article 253 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, while the injured person may be assessed under the elements of a separate offence — grave impairment of health. The prosecutor's decision not to qualify the incident as a terrorist act effectively means that a lighter sentencing range applies: under Article 250 CC, the placement of explosives resulting in an explosion would be punishable by imprisonment of up to ten years, or from three to twelve years where the victim's health was impaired, but absent terrorist purposes this provision does not apply. The essential question now facing the investigation is under which paragraph of Article 253 the handling of explosives will be qualified: under Article 253(1) CC — a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment of up to five years; under Article 253(2) CC — imprisonment from four to eight years, where the acts involved explosives of high explosive power or in large quantities. It must also be determined whether, alongside Article 253, Article 255 CC applies — negligent breach of the rules for the lawful keeping of explosives as a result of which another person unlawfully made use of them (a criminal misdemeanour).

Legal assessment

The pre-trial investigation concerns two acts: grave impairment of health and unlawful handling of firearms, ammunition, explosives, or explosive substances. Article 253(3) CC establishes that a legal entity is also liable for the offences under this Article — if it emerges that an entity operating the shooting range failed to exercise proper control over the explosives, the question of its liability may also arise. The framing of the suspicions is also procedurally significant: under Article 119 of the Code of Criminal Procedure, pre-trial detention measures are imposed not merely because an investigation has been opened, but in order to secure the suspect's participation in the proceedings, an unimpeded pre-trial investigation, and the prevention of new criminal offences. The distinction on the subjective side determines the nature of liability: Article 255(2) CC establishes that a person is liable under that Article only for negligence, and Article 2(3) CC provides that liability arises only where lawful conduct could reasonably have been demanded of the person; accordingly, where some persons held the explosives lawfully, Article 253 may apply to others and Article 255 to still others.

Consequences

For the four suspects, the practical consequences will depend on the qualification of the offence and the choice of pre-trial measure:

  • Article 253(1) — a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment of up to 5 years;
  • Article 253(2) (explosives of high explosive power or in large quantities) — imprisonment from 4 to 8 years;
  • Article 255(1) (where the explosives were lawfully held and the rules were breached through negligence) — public works, a fine, restriction of liberty, or arrest;
  • a legal entity (the shooting range operator) — liability under Article 253(3) or Article 255(3).

For the injured person, it is significant that the fact of grave impairment of health is being investigated separately — if it is established that the injury was caused by the unlawful acts of another person, this may be reflected in an additional qualification of the offence or in a civil claim within the criminal proceedings. The prosecutor's decision to exclude a terrorist act also means that the case will not be handled under the aggravated procedures applicable to terrorism.

Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 2
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 253 straipsnis (statute)
253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo…
253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 252 straipsnis (statute)
XIII-342, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 3. Teroristiniai tikslai – siekimas labai įbauginti visuomenę ar jos dalį arba neteisėtai priversti tarptautinę…
XIII-342, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 3. Teroristiniai tikslai – siekimas labai įbauginti visuomenę ar jos dalį arba neteisėtai priversti tarptautinę viešąją organizaciją, valstybę ar jos instituciją atlikti bet kokį veiksmą arba susilaikyti nuo jo atlikimo, arba destabilizuoti ar sunaikinti svarbiausius valstybės konstitucinius, politinius, ekonominius ar socialinius darinius ar tarptautinę viešąją organizaciją. Kodeksas papildytas straipsniu: XXXVI SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU GINKLAIS, ŠAUDMENIMIS, SPROGMENIMIS, SPROGSTAMOSIOMIS AR RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS ARBA KARINE ĮRANGA Skyriaus pavadinimas keistas: 253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 253 (1) straipsnis. Neteisėtas tarpininkavimas dėl karinės įrangos perdavimo 1.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
2. Šis kodeksas: 1 ) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2 ) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio…
2. Šis kodeksas: 1 ) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2 ) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3 ) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. 4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. 6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS 3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. 2.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →