Teisinė prizmė · 2026-09-14
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-09-14

Atnaujinta: 2026-09-14 08:49
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — Kas vyksta Kaune
Po vaiko priežiūros atostogų pasiūlė žemesnes pareigas: ar darbdavys gali taip elgtis? Kopijuoti nuorodą
„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, po vaiko priežiūros atostogų iš darbdavio išgirdusi, kad į ankstesnes pareigas grįžti nebegalės. „Iki vaiko gimimo keletą metų dirbau įmonėje projektų vadove. Kai vaikui sukako dveji…
Analizė
Darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalis reiškia ne formalią teisę gauti bet kokį darbą, o teisę išlaikyti darbo vietos vertę ir sąlygų lygį.
Pagal Darbo kodekso 61 straipsnio 3 dalį su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

Esmė

Darbuotoja po vaiko priežiūros atostogų turi būti grąžinama į tą pačią arba vienodos vertės darbo vietą, todėl žemesnės pareigos ir 400 eurų mažesnis atlyginimas nėra paprastas darbdavio pasirinkimas. Naujienos faktas yra siauras: darbuotojai, iki vaiko gimimo dirbusiai projektų vadove, grįžus pasiūlytos specialistės pareigos ir mažesnis atlyginimas. Tikslus teisinis klausimas yra, ar toks pasiūlymas atitinka Darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalį, pagal kurią darbdavys užtikrina teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar vienodos vertės darbo vietą. Kartu turi būti vertinama Darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalis, nes darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė yra būtinosios darbo sutarties sąlygos. Jeigu darbdavys remiasi pertvarka, svarbi ir Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalis, pagal kurią darbdavio pertvarkymas nekeičia darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

Teisinis vertinimas

Ši norma tiesiogiai apima darbo užmokestį, todėl 400 eurų sumažėjimas yra vienas stipriausių požymių, kad sąlygos tapo mažiau palankios. Vertinant „vienodos vertės“ darbo vietą, pagal pateiktus šaltinius reikšmingi šie požymiai:

  • ar išlieka ta pati arba lygiavertė darbo funkcija pagal Darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalį;
  • ar darbo apmokėjimo sąlygos nėra mažiau palankios pagal Darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalį;
  • ar darbdavio pertvarka nepanaudota darbo sąlygoms pabloginti, ką riboja Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalis. Jeigu projektų vadovės pareigos reiškė didesnę atsakomybę, o specialistės pareigos jos nebeatitinka, darbdavys neįvykdo grąžinimo į vienodos vertės pareigas pareigos. Darbdavio argumentas, kad ankstesnes funkcijas dabar atlieka kitas darbuotojas, pats savaime nepanaikina Darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalies garantijos. Darbo funkcijos ir darbo apmokėjimo sąlygos pagal Darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalį yra būtinosios darbo sutarties sąlygos, todėl jos kyla iš šalių susitarimo. Dėl to darbdavio pasiūlymas gali būti derybinis dokumentas, bet ne vienašalis sprendimas, kuris automatiškai pakeičia darbuotojos sutartį. Kai dėl sutarties sąlygų kyla abejonė, Darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalis nurodo jas aiškinti darbuotojų naudai.

Pasekmės

Praktiškai darbuotojai nereikėtų pasirašyti dokumento, kuriame žemesnės pareigos ar mažesnis atlyginimas pateikiami kaip jos pačios valia. Pasirašytas susitarimas arba prašymas nutraukti sutartį pakeistų ginčo ašį, nes darbo santykių pabaiga tada būtų siejama su darbuotojos valios išraiška, o ne darbdavio pareigų pažeidimu. Darbdaviui pagrįsti savo poziciją būtų sunkiausia ten, kur sutampa trys aplinkybės:

  • siūloma žemesnė pareigybė;
  • darbo užmokestis mažėja 400 eurų;
  • darbuotoja augina vaiką iki trejų metų. Darbdavys gali grąžinti darbuotoją į ankstesnes arba lygiavertes pareigas ir išsaugoti ne mažiau palankų atlyginimą. Jis taip pat gali siūlyti naujas sąlygas, bet darbuotoja pagal pateiktas normas neturi jų laikyti jau įvykusiu sutarties pakeitimu. Jei darbdavys vis tiek blogintų sąlygas arba verstų tartis dėl išėjimo, ginčas pagal Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalį patektų į darbo ginčų tarp darbo santykių dalyvių sritį. Procedūriškai toliau svarbiausias laukiamas dokumentas būtų darbdavio rašytinis pasiūlymas arba sprendimas dėl grąžinimo sąlygų.
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Darbo kodekso pakeitimų rengėjai, siekdami įgyvendinti ES darbo ir šeimos derinimo taisykles, stiprinti tėvų garantijas ir skatinti lygesnį priežiūros pareigų pasidalijimą. Pagrindinis argumentas buvo darbuotojų, ypač vaikų turinčių darbuotojų, apsauga ir aiškesnės darbo sąlygų bei atostogų garantijos. Prieštaravimai daugiausia buvo teisinio tikslinimo pobūdžio: Teisės departamentas pabrėžė, kad nuostatos neturi paneigti imperatyvių apsaugų nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų metu, taip pat prašyta aiškiau apibrėžti taikymą ir finansavimo pasekmes.

Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 61 straipsnis (statute)
61 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai 1. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti…
61 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai 1. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. 2. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus. 3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis). 4. Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 5. Jeigu darbuotojas, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama šiame skyriuje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
4. Šio kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Darbo santykių teisinio reglamentavimo…
4. Šio kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai 1. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių) (toliau – vaikas), santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais. 2. Atskirų darbo teisės institutų teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis ir kitais darbo teisės principais. 3 straipsnis. Lietuvos darbo teisės šaltiniai 1. Darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai. 2. Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 2 1.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 131 straipsnis (statute)
2. Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar vienodos vertės darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu iki tikslinių…
2. Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar vienodos vertės darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu iki tikslinių atostogų buvusiomis darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. 132 straipsnis. Nėštumo ir gimdymo atostogos 1. Darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. 2. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų. Įmotėms suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės atostogos, kurioms mutatis mutandis taikomos šio kodekso 133 straipsnio 2 dalies nuostatos. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka. 133 straipsnis. Tėvystės atostogos 1. Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. 2.
Originalas — Atvira Klaipėda
37-oji metų savaitė Kopijuoti nuorodą
Klaipėdoje registruotai telekomunikacijų bendrovei „Lantelis“ vadovaujantis verslininkas Modestas Tamutis nesugraudino pirmos instancijos teismo: 49-erių vyras liko su policijos jam paskirta sankcija už vieną šiurkščiausių Kelių eismo…
Analizė
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kai žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vairuotojui taikoma 600–1 100 eurų bauda.
Turto konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio 3 dalį galimas tik tada, kai tai numatyta specialiosios dalies straipsnyje.

Esmė

Modestui Tamučiui po pirmosios instancijos teismo sprendimo lieka galioti policijos paskirta administracinė sankcija. Teismas nepakeitė policijos sprendimo dėl šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tikslus teisinis klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, jei byla susijusi su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos.

Teisinis vertinimas

Šioje situacijoje teismas vertino administracinės atsakomybės sąlygas. ANK 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad kodeksas apibrėžia administracinius nusižengimus, nuobaudas, poveikio priemones ir teiseną. Jeigu nustatytas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, lemiami yra šie elementai:

  • vairuotojas turi būti susijęs su eismo įvykiu;
  • pasitraukimas turi pažeisti Kelių eismo taisykles;
  • sankcijos dydį lemia žalos riba pagal penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
  • vairuotojo statusas skiriasi nuo asmens, neturinčio teisės vairuoti. Neturinčiam teisės vairuoti asmeniui ANK 426 straipsnio 1 dalis numato 850–2 000 eurų baudą, o ANK 426 straipsnio 2 dalis – 2 000–2 600 eurų baudą. Kitiems eismo dalyviams, išskyrus vairuotoją, ANK 426 straipsnio 3 dalis numato 150–230 eurų baudą. Matomoje ANK 426 straipsnio dalyje konfiskavimo pagrindas nepateiktas. Jeigu byla būtų kvalifikuojama ne pagal ANK 426 straipsnį, o pagal kitą kelių eismo normą, sankcijų logika keistųsi. Pavyzdžiui, ANK 420 straipsnio 1 dalis už pavojingą vairavimą vairuotojui numato 170–230 eurų baudą, o ANK 420 straipsnio 2 dalis už chuliganišką vairavimą – 450–550 eurų baudą.

Pasekmės

Praktiškai Tamučiui svarbiausia tai, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino policijos paskirtos atsakomybės. Tai reiškia, kad piniginė sankcija išlieka tokia, kokią leidžia atitinkama ANK norma ir kokią paliko galioti teismas. Rinkai ar bendrovei „Lantelis“ pateikti šaltiniai tiesioginių teisinių padarinių nenustato. Administracinė atsakomybė čia siejama su fizinio asmens vairavimo veiksmais. Galimi tolesni scenarijai pagal pateiktus šaltinius yra riboti:

  • jei sprendimas nebekeičiamas, lieka vykdyti piniginę sankciją;
  • jei byloje būtų taikyta teisės vairuoti atėmimo priemonė pagal kitą normą, ANK 682 straipsnis numato vykdymą įrašant duomenis į Administracinių nusižengimų registrą;
  • jei specialioji norma numatytų konfiskavimą, ANK 29 straipsnio 1–3 dalys leistų paimti tik nusižengimo įrankį, priemonę, dalyką ar veikos rezultatą. Tolesnis sekimo taškas yra procesinis dokumentas: reikia laukti, ar po pirmosios instancijos sprendimo atsiras kitas sprendimas, keičiantis policijos nutarimą.
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas 1. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu…
4 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas 1. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu Vyriausybei pateikia ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano (toliau – specialusis planas) projektą, parengtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalimi, parengusi karinės infrastruktūros projektą, kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo. Nagrinėjant šį prašymą ir priimant Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo, netaikoma šio straipsnio 2 dalis. Krašto apsaugos ministerija apie visuomenės poreikiams planuojamą paimti privačią žemę informuoja žemės sklypo (sklypų) savininką (savininkus) ir (ar) kitą naudotoją (kitus naudotojus), vadovaudamasi karinės infrastruktūros projektų rengimo tvarka, nustatyta aplinkos ministro ir krašto apsaugos ministro, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kreipimosi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo. 2. Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento: 1) žemės sklypo (sklypų) savininkas (savininkai) neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą (nurodytus) žemės sklypą (sklypus), taip pat neturi teisės šio (šių) žemės sklypo (sklypų) pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti), išskyrus šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytas išimtis; 2) specialiajame plane nurodytame (nurodytuose) žemės sklype (sklypuose) gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas (savininkai) ir (ar) kitas naudotojas (kiti naudotojai) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų iki statybinių tyrimų pradžios informuojami tyrėjo šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodomas numatomas statybinių tyrimų atlikimo būdas ir trukmė, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laikas. 21. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, žemės sklypo (sklypų) savininkas (savininkai) turi teisę perleisti nuosavybės teisę į specialiajame plane nurodytą (nurodytus) žemės sklypą (sklypus) ar jo (jų) dalis ir (arba) juose esančius statinius ir (ar) įrenginius valstybei pagal pirkimo–pardavimo sutartį ypatingos valstybinės svarbos projekto tikslams įgyvendinti, siekiant paspartinti ir (ar) efektyvinti ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. Šioje dalyje nustatytu atveju žemės sklypo (sklypų) ar jo (jų) dalių ir (arba) juose esančių statinių ir (ar) įrenginių pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik tuo atveju, jeigu jos sudarymo metu žemės sklypas (sklypai) ar jo (jų) dalys ir (arba) juose esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nėra išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ar nėra kitaip suvaržytos daiktinės teisės į juos, jais nėra užtikrintas turto savininko ar kitų asmenų prievolių įvykdymas. Specialiajame plane nurodytas (nurodyti) žemės sklypas (sklypai) ar jo (jų) dalys ir (arba) juose esantys statiniai ir (ar) įrenginiai perkamas (perkami) valstybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka iš atitinkamam ypatingos valstybinės svarbos projektui finansuoti skirtų lėšų. Projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą subjektą atlikti žemės sklypo (sklypų) ar jo (jų) dalių, žemės sklype (sklypuose) ar jo (jų) dalyse esančių statinių ir (ar) įrenginių pirkimo valstybės nuosavybėn procedūras. Tam projektą įgyvendinanti institucija privalo šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytam subjektui nustatyti užduotis ir suteikti įgaliojimus toms užduotis vykdyti. Žemės sklypo ar jo dalies pirkimo–pardavimo valstybės nuosavybėn sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. Statinių ir (ar) įrenginių pirkimo–pardavimo valstybės nuosavybėn sutartį pasirašo projektą įgyvendinančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba projektą įgyvendinančios institucijos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Jeigu žemės sklypas (sklypai) ar jo (jų) dalys perkami valstybės nuosavybėn kartu su statiniais ir (ar) įrenginiais, pirkimo–pardavimo valstybės nuosavybėn sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas ir projektą įgyvendinančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba projektą įgyvendinančios institucijos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Nekilnojamojo turto registre įregistravus valstybės nuosavybės teisę į žemės sklypą (sklypus) ar jo (jų) dalis, juose esančius statinius ir (ar) įrenginius, išregistruojamas juridinis faktas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Šioje dalyje nustatytu atveju valstybės nuosavybėn pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigytą žemės sklypą (sklypus) ar jo (jų) dalis patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba tol, kol šis žemės sklypas (sklypai) ar jo (jų) dalys perduodami patikėjimo teise Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka toms reikmėms, dėl kurių jie buvo įgyti. Sprendimą paskirti vieną iš šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų šioje dalyje nustatytu atveju valstybės nuosavybėn pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigyto statinio ir (ar) įrenginio patikėtiniu, atsižvelgdamas į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose, priima projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas suinteresuotos institucijos vadovas. Papildyta straipsnio dalimi: 22. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas subjektas šio straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju turi teisę inicijuoti specialiajame plane nurodyto (nurodytų) žemės sklypo (sklypų) ar jo (jų) dalių pertvarkymą (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) Žemės įstatymo nustatyta tvarka ypatingos valstybinės svarbos projekto tikslams įgyvendinti, nelaukdami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo. Žemės įstatymo nustatyta tvarka pertvarkomi žemės sklypai ar jų dalys projektą įgyvendinančios institucijos vadovo sprendimu išbraukiami iš žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto. Pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto prašymu ir lėšomis. Papildyta straipsnio dalimi: 3. Kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia yra laikoma Vyriausybės nutarimo dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo įsigaliojimo data. Nuo Vyriausybės nutarimo dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo įsigaliojimo momento žemės sklypo (sklypų) savininkas (savininkai) neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į karinės infrastruktūros projekte nurodytą (nurodytus) žemės sklypą (sklypus), taip pat neturi teisės šio (šių) žemės sklypo (sklypų) pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). 4. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar Vyriausybės nutarimui dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą. 5. Projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir pateikia žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių žemės sklypų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinius faktus apie pradėtą žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių žemės sklypų sąrašų gavimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas patikrina, ar šiuose žemės sklypų sąrašuose nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoja juridinį faktą, kad pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie Nekilnojamojo turto registro įrašuose įregistruotus juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją ir kartu pateikia informaciją apie tuos žemės sklypų sąrašų duomenis, kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Projektą įgyvendinanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos patikslina žemės sklypų, dėl kurių nustatyti neatitikimai, duomenis ir patikslintą šių žemės sklypų sąrašą pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis per 5 darbo dienas nuo minėto sąrašo gavimo dienos įregistruoja juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro įrašuose ir apie tai raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją. 51. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo dienos projektą įgyvendinanti institucija inicijuoja kadastrinius matavimus tų planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis. Papildyta straipsnio dalimi: 6. Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba apie Vyriausybės nutarimo dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Jeigu įgyvendinant šiame įstatyme nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras reikia gauti viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų pažymas, sutikimus, derinimo ar patvirtinimo dokumentus, kurių išdavimas teisės aktais numatytas nekilnojamųjų daiktų savininkų prašymu, teisę pateikti tokį prašymą turi projektą įgyvendinanti institucija. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą ar už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, šio atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas neteisėtas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu. 7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas specialusis planas gali būti keičiamas arba koreguojamas Teritorijų planavimo įstatyme, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka ir atvejais. Specialiojo plano pakeitimai tvirtinami, apie juos pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir apie juos informuojami žemės savininkai ir (ar) kiti naudotojai šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas karinės infrastruktūros projektas gali būti keičiamas arba koreguojamas vadovaujantis aplinkos ministro ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais. Karinės infrastruktūros projekto pakeitimai tvirtinami, apie juos pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir apie juos informuojami žemės savininkai ir (ar) kiti naudotojai šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4-1, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6-1, 7-1 straipsniais, ketvirtuoju-1 skirsniu įstatymas 9 straipsnis (statute)
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir…
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis: 1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). Jeigu statinys, esantis tame pačiame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai pagal jų turimą nuosavybę; 2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei; 3) ne aukciono būdu – asmenims trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus); 4) ne aukciono būdu – asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties pratęsimo terminas); 5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1–4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis Investavimo skatinimas 1. Investavimas skatinamas šiais būdais: 1) investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos, kurias nustato mokesčių įstatymai; 2)…
13 straipsnis Investavimo skatinimas 1. Investavimas skatinamas šiais būdais: 1) investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos, kurias nustato mokesčių įstatymai; 2) darbuotojų perkvalifikavimo ir darbo vietų steigimo išlaidos iš dalies ar visiškai padengiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 3) Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiamos valstybės (savivaldybių) garantijos; 4) paskolų, skirtų ūkio subjektams investicijų projektams įgyvendinti, grąžinimą bankams gali užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų arba draudimo įmonių teikiamos garantijos arba šių paskolų draudimas; 5) dėl ne mažesnių kaip 58 000 000 eurų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkančių investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos iki 2001 m. rugsėjo 1 d. sudarytos su strateginiais investuotojais investicijų sutartys vykdomos pagal jose nustatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas; 6) dėl ne mažesnių kaip 1 448 100 eurų vertės privačių investicijų į investicijų projektą ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Šiems investuotojams taip pat taikomos šio įstatymo 131 straipsnyje numatytos specialios investavimo, verslo ir kitos sąlygos, jeigu jie atitinka šio įstatymo 131 straipsnyje nustatytus kriterijus; 7) dėl investicijų į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus projekto poveikio nacionalinės regioninės politikos tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti vertinimo kriterijus, kuriais remdamasi regiono plėtros taryba projektą pripažino regioninės svarbos projektu. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją; 8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais valstybinė žemė investuotojui išnuomojama ne aukciono būdu; 9) infrastruktūra iki investicinio žemės sklypo, įskaitant Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis žemės sklypas vystomas valstybės ir (ar) savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka; 10) 11) iš investuotojų, kurie vykdo duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusią veiklą strateginiuose technologinės plėtros objektuose ir su kuriais Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka yra sudariusi investicijų sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nerenkamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos; 12) dėl investicijų į stambius projektus sudaromos stambių projektų investicijų sutartys; 13) laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos šio įstatymo 157 straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 9 dalyje numatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos; 14) Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugų ir susijusios veiklos, ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio kriterijai. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remdamasi teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą. Taip pat Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto vystytojo pagal Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 131 straipsnio 3 dalies 2 punkto a ir c papunkčius deklaruotą poreikį, teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, suderinusi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, dėl tikslingumo konkrečiam gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą. 15) dėl investicijų į gynybos ir saugumo pramonę sudaromos gynybos ir saugumo pramonės projektų investicijų sutartys. 2. Investavimo skatinimo būdai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą. 3. Investicijų projektai, susiję su juridinio asmens steigimu, plėtra, veiklos įvairinimu ar esminiu pakeitimu, yra koordinuojami, dėl jų teikiama informacija, susijusi su paramos ir (ar) valstybės pagalbos gavimu ir jos panaudojimu šiems investicijų projektams įgyvendinti. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą investicijų projektų koordinavimą, informacijos teikimą, taip pat investicijų projektų, kuriems lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšas, įgyvendinimo kontrolę vykdo, konsultacijas tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo į šalies gamybos ir paslaugų sektorius klausimais ir informaciją apie investicijų aplinką Lietuvos ūkio subjektams ir užsienio investuotojams teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.
Originalas — JP.lt
Biržų krašte per konfliktus nukentėjo vyras ir moteris Kopijuoti nuorodą
Biržuose ir Biržų rajone policija pradėjo tyrimus dėl dviejų smurto atvejų. Per vieną konfliktą moteris stalo įrankiu sužalojo vyrui ranką, per kitą vyras sukėlė fizinį skausmą moteriai. Rugsėjo 12 d. apie 2 val. Biržų rajone, Vabalninke…
Analizė
Pagal pateiktus duomenis bazinė kvalifikacija yra Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis, tačiau artimojo ar šeimos nario požymis sankciją padidintų iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Už 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik kai yra nukentėjusiojo skundas, teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

Esmė

Abiejų konfliktų dalyviams baudžiamoji rizika priklausys nuo sužalojimo masto ir tarpusavio ryšio, o ne vien nuo paties smurto fakto. Žinioje minimi ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį. Tikslus klausimas yra toks: ar kiekvienu atveju nustatytas tik fizinis skausmas arba nežymus sužalojimas, ar yra pagrindas pereiti prie kitos sveikatos sutrikdymo normos. Šis klausimas sprendžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1–4 dalis, taip pat lyginant su Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalimi ir 135 straipsnio 1 dalimi.

Teisinis vertinimas

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis taikoma tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo arba trumpam susargdino žmogų. Už tokią veiką numatytos bausmės yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tai apima ir atvejį, kai ranka sužalota stalo įrankiu, jeigu nustatomas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.

  • Jei nukentėjusiojo asmuo yra artimasis giminaitis ar šeimos narys, taikoma Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis, kurioje laisvės atėmimo riba didėja iki dvejų metų.
  • Jei veika padaryta mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį, Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato laisvės atėmimą iki trejų metų. Antrajame epizode smurtas vyko namuose, tačiau vien ši aplinkybė pagal pateiktus šaltinius dar neparodo šeimos nario ar artimojo giminaičio požymio. Pirmajame epizode nurodytas stalo įrankis gali būti reikšmingas faktui nustatyti, bet pagal pateiktas normas jis savaime nekeičia Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio sankcijos. Abiejų epizodų neblaivumo dydžiai pateikti kaip faktai, tačiau pateiktuose šaltiniuose nėra normos, kuri pagal promiles keistų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio kvalifikaciją. Riba tarp Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio ir sunkesnių sveikatos sutrikdymų priklauso nuo padarinių. Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis taikoma, kai žmogus prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis taikoma, kai padariniai yra sunkūs, pavyzdžiui, netenkama regos, klausos, vaisingumo, prarandama didelė dalis darbingumo arba kūnas nepataisomai subjaurojamas. Sveikatos sutrikdymo mastas nėra sprendžiamas vien pagal kasdienį sužalojimo apibūdinimą. Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio 1 dalis nurodo, kad 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pateiktame teisės šaltinyje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3954 taip pat pabrėžiama, kad nesant sunkaus sveikatos sutrikdymo veika kvalifikuojama pagal sutrikdymo mastą kaip Baudžiamojo kodekso 138 straipsnis arba 140 straipsnis. Procesiškai reikšminga Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 4 dalis. Todėl baziniame 140 straipsnio 1 dalies epizode nukentėjusiojo pozicija ar prokuroro reikalavimas gali lemti atsakomybės eigą.

Pasekmės

Praktinė pasekmė įtariamiesiems yra ne vien tyrimo pradžia, bet ir galimų bausmių intervalas. Jei abu epizodai liks pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, griežčiausia sankcija kiekvienam būtų laisvės atėmimas iki vienerių metų. Jei bus nustatytas šeimos nario ar artimojo giminaičio požymis, pagal 140 straipsnio 2 dalį griežčiausia riba būtų laisvės atėmimas iki dvejų metų. Papildomai gali būti svarbios baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 ir 3 dalys leidžia fiziniam asmeniui kartu su bausme skirti, be kita ko, žalos atlyginimą, įpareigojimą gyventi skyrium ar nesiartinti, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose arba alkoholizmo prevencijos ir kitose programose. Tai ypač praktiška namuose įvykusio smurto atveju, jeigu tyrime bus pagrindas taikyti apsauginio pobūdžio priemones. Tolesnė eiga priklausys nuo sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ir ryšio tarp konflikto dalyvių teisinio įvertinimo. Jei padariniai bus įvertinti kaip ilgas sirgimas ar nedidelės dalies darbingumo praradimas, kvalifikacija gali būti svarstoma pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kurios sankcija siekia laisvės atėmimą iki trejų metų.

Faktų patikra: patvirtinta 1
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 139 straipsnis (statute)
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro…
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. , atitaisymas: Žin., 2003, Nr. 76 141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. 2.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →