Legal prism · 2026-09-14
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-14

Updated: 2026-09-14 08:49
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Kas vyksta Kaune
Offered a lower position after parental leave: can an employer do that? Copy link
A reader of “Kas vyksta Kaune” contacted the newsroom after being told by her employer that she could no longer return to her previous role after parental leave. Before her child was born, she had worked for several years as a project…
Analysis
Article 131(2) of the Labour Code means not a formal right to receive any job, but the right to preserve the value of the position and the level of employment conditions.
Under Article 61(3) of the Labour Code, an employment contract with employees raising a child under the age of three may not be terminated at the employer’s initiative without fault on the part of the employee under Article 57(1)(1)–(3) of the Labour Code.

Core issue

After parental leave, the employee must be reinstated to the same or an equivalent position; therefore, lower-ranking duties and a salary reduced by EUR 400 are not a mere matter of employer discretion. The factual scope of the news item is narrow: an employee who worked as a project manager before the birth of her child was, upon return, offered a specialist position and a lower salary. The precise legal question is whether such an offer complies with Article 131(2) of the Labour Code, under which the employer must ensure the right, after special-purpose leave, to return to the same or an equivalent position. Article 33(2) of the Labour Code must also be assessed, because the work function, remuneration terms, and workplace are essential terms of the employment contract. If the employer relies on restructuring, Article 51(1) of the Labour Code is also relevant, as it provides that employer restructuring does not alter employees’ working conditions and cannot constitute a lawful ground for terminating employment relations.

Legal assessment

This provision directly covers remuneration, so a EUR 400 reduction is one of the strongest indicators that the conditions have become less favourable. In assessing an “equivalent” position, the following factors are significant according to the sources provided:

  • whether the same or an equivalent work function is preserved under Article 33(2) of the Labour Code;
  • whether the remuneration terms are no less favourable under Article 131(2) of the Labour Code;
  • whether the employer’s restructuring has not been used to worsen working conditions, which is restricted by Article 51(1) of the Labour Code. If the project manager position entailed greater responsibility and the specialist position no longer corresponds to it, the employer fails to discharge the obligation to reinstate the employee to an equivalent position. The employer’s argument that the previous functions are now performed by another employee does not, in itself, extinguish the guarantee under Article 131(2) of the Labour Code. Under Article 33(2) of the Labour Code, the work function and remuneration terms are essential terms of the employment contract and therefore arise from the parties’ agreement. Accordingly, the employer’s offer may be a negotiation document, but not a unilateral decision that automatically amends the employee’s contract. Where there is doubt as to the terms of the contract, Article 6(2) of the Labour Code requires them to be interpreted in favour of employees.

Consequences

In practice, the employee should not sign a document in which the lower position or lower salary is presented as reflecting her own will. A signed agreement or request to terminate the contract would shift the axis of the dispute, because the end of the employment relationship would then be linked to the employee’s expression of will rather than to a breach of the employer’s obligations. It would be most difficult for the employer to justify its position where three circumstances coincide:

  • a lower-ranking position is offered;
  • remuneration is reduced by EUR 400;
  • the employee is raising a child under the age of three. The employer may reinstate the employee to her previous or equivalent position while preserving remuneration that is no less favourable. It may also propose new terms, but under the provisions provided, the employee is not required to treat them as an already effected amendment of the contract. If the employer nevertheless worsened the conditions or pressured the employee to negotiate her departure, the dispute would, under Article 1(2) of the Labour Code, fall within the category of labour disputes between participants in employment relations. Procedurally, the most important next document would be the employer’s written offer or decision concerning the terms of reinstatement.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of amendments to the Labour Code in order to implement EU rules on work-life balance, strengthen parental guarantees, and promote a more equal sharing of care responsibilities. The principal argument was the protection of employees, particularly employees with children, and clearer guarantees concerning working conditions and leave. The objections were primarily of a legal-technical nature: the Legal Department emphasised that the provisions must not negate mandatory protections during pregnancy, maternity leave, and parental leave, and also requested that the scope of application and the financial consequences be defined more clearly.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 61 straipsnis (statute)
61 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai 1. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti…
61 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai 1. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. 2. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus. 3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis). 4. Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 5. Jeigu darbuotojas, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama šiame skyriuje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
4. Šio kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Darbo santykių teisinio reglamentavimo…
4. Šio kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai 1. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių) (toliau – vaikas), santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais. 2. Atskirų darbo teisės institutų teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis ir kitais darbo teisės principais. 3 straipsnis. Lietuvos darbo teisės šaltiniai 1. Darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai. 2. Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 2 1.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 131 straipsnis (statute)
2. Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar vienodos vertės darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu iki tikslinių…
2. Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar vienodos vertės darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu iki tikslinių atostogų buvusiomis darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. 132 straipsnis. Nėštumo ir gimdymo atostogos 1. Darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. 2. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų. Įmotėms suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės atostogos, kurioms mutatis mutandis taikomos šio kodekso 133 straipsnio 2 dalies nuostatos. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka. 133 straipsnis. Tėvystės atostogos 1. Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. 2.
Original — Atvira Klaipėda
Week 37 of the Year Copy link
Modestas Tamutis, the businessman heading Klaipėda-registered telecommunications company Lantelis, failed to sway the court of first instance: the 49-year-old remains subject to a police-imposed penalty for one of the most serious traffic…
Analysis
Under Article 426(1) of the Code of Administrative Offences, where the damage does not exceed fifteen basic penalty and fine units, the driver is subject to a fine of EUR 600 to EUR 1,100.
Confiscation of property under Article 29(3) is possible only where it is provided for in an article of the Special Part.

Core issue

Following the judgment of the first-instance court, the administrative sanction imposed by the police on Modestas Tamučius remains in force. The court did not alter the police decision concerning a gross violation of the Road Traffic Rules. The precise legal issue is determined under Article 426 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania, if the case concerns leaving the scene of a traffic accident. Under Article 426(2), where the damage exceeds fifteen basic penalty and fine units, the driver is subject to a fine of EUR 1,100 to EUR 2,000.

Legal assessment

In this situation, the court assessed the conditions for administrative liability. Article 1(2) of the Code of Administrative Offences provides that the Code defines administrative offences, penalties, measures of influence, and procedure. If leaving the scene of a traffic accident is established, the decisive elements are as follows:

  • the driver must be connected with the traffic accident;
  • leaving the scene must constitute a breach of the Road Traffic Rules;
  • the amount of the sanction is determined by the damage threshold of fifteen basic penalty and fine units;
  • the status of a driver differs from that of a person who does not have the right to drive. For a person without the right to drive, Article 426(1) provides for a fine of EUR 850 to EUR 2,000, while Article 426(2) provides for a fine of EUR 2,000 to EUR 2,600. For other road users, excluding the driver, Article 426(3) provides for a fine of EUR 150 to EUR 230. The visible part of Article 426 does not provide a basis for confiscation. If the case were classified not under Article 426 but under another road traffic provision, the logic of the sanctions would change. For example, Article 420(1) provides for a fine of EUR 170 to EUR 230 for dangerous driving by a driver, while Article 420(2) provides for a fine of EUR 450 to EUR 550 for disorderly driving.

Consequences

In practical terms, the most important point for Tamučius is that the first-instance court did not remove the liability imposed by the police. This means that the financial sanction remains as permitted by the relevant provision of the Code of Administrative Offences and as upheld by the court. The sources provided do not establish any direct legal consequences for the market or for the company Lantelis. Administrative liability here is linked to the driving conduct of a natural person. The possible further scenarios under the sources provided are limited:

  • if the decision is not amended, the financial sanction remains to be enforced;
  • if a measure disqualifying the person from driving were applied in the case under another provision, Article 682 of the Code of Administrative Offences provides for enforcement by entering the data in the Register of Administrative Offences;
  • if the special provision provided for confiscation, Article 29(1) to (3) would permit the seizure only of the instrument, means, object, or proceeds of the offence. The next point to monitor is procedural: it is necessary to wait and see whether, following the first-instance judgment, another decision is issued altering the police ruling.
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas 1. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu…
4 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas 1. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu Vyriausybei pateikia ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano (toliau – specialusis planas) projektą, parengtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalimi, parengusi karinės infrastruktūros projektą, kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo. Nagrinėjant šį prašymą ir priimant Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo, netaikoma šio straipsnio 2 dalis. Krašto apsaugos ministerija apie visuomenės poreikiams planuojamą paimti privačią žemę informuoja žemės sklypo (sklypų) savininką (savininkus) ir (ar) kitą naudotoją (kitus naudotojus), vadovaudamasi karinės infrastruktūros projektų rengimo tvarka, nustatyta aplinkos ministro ir krašto apsaugos ministro, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kreipimosi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo. 2. Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento: 1) žemės sklypo (sklypų) savininkas (savininkai) neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą (nurodytus) žemės sklypą (sklypus), taip pat neturi teisės šio (šių) žemės sklypo (sklypų) pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti), išskyrus šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytas išimtis; 2) specialiajame plane nurodytame (nurodytuose) žemės sklype (sklypuose) gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Žemės savininkas (savininkai) ir (ar) kitas naudotojas (kiti naudotojai) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų iki statybinių tyrimų pradžios informuojami tyrėjo šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodomas numatomas statybinių tyrimų atlikimo būdas ir trukmė, tiriamo ploto ribos ir darbų atlikimo laikas. 21. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, žemės sklypo (sklypų) savininkas (savininkai) turi teisę perleisti nuosavybės teisę į specialiajame plane nurodytą (nurodytus) žemės sklypą (sklypus) ar jo (jų) dalis ir (arba) juose esančius statinius ir (ar) įrenginius valstybei pagal pirkimo–pardavimo sutartį ypatingos valstybinės svarbos projekto tikslams įgyvendinti, siekiant paspartinti ir (ar) efektyvinti ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. Šioje dalyje nustatytu atveju žemės sklypo (sklypų) ar jo (jų) dalių ir (arba) juose esančių statinių ir (ar) įrenginių pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik tuo atveju, jeigu jos sudarymo metu žemės sklypas (sklypai) ar jo (jų) dalys ir (arba) juose esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nėra išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ar nėra kitaip suvaržytos daiktinės teisės į juos, jais nėra užtikrintas turto savininko ar kitų asmenų prievolių įvykdymas. Specialiajame plane nurodytas (nurodyti) žemės sklypas (sklypai) ar jo (jų) dalys ir (arba) juose esantys statiniai ir (ar) įrenginiai perkamas (perkami) valstybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka iš atitinkamam ypatingos valstybinės svarbos projektui finansuoti skirtų lėšų. Projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą subjektą atlikti žemės sklypo (sklypų) ar jo (jų) dalių, žemės sklype (sklypuose) ar jo (jų) dalyse esančių statinių ir (ar) įrenginių pirkimo valstybės nuosavybėn procedūras. Tam projektą įgyvendinanti institucija privalo šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytam subjektui nustatyti užduotis ir suteikti įgaliojimus toms užduotis vykdyti. Žemės sklypo ar jo dalies pirkimo–pardavimo valstybės nuosavybėn sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. Statinių ir (ar) įrenginių pirkimo–pardavimo valstybės nuosavybėn sutartį pasirašo projektą įgyvendinančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba projektą įgyvendinančios institucijos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Jeigu žemės sklypas (sklypai) ar jo (jų) dalys perkami valstybės nuosavybėn kartu su statiniais ir (ar) įrenginiais, pirkimo–pardavimo valstybės nuosavybėn sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas ir projektą įgyvendinančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba projektą įgyvendinančios institucijos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Nekilnojamojo turto registre įregistravus valstybės nuosavybės teisę į žemės sklypą (sklypus) ar jo (jų) dalis, juose esančius statinius ir (ar) įrenginius, išregistruojamas juridinis faktas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Šioje dalyje nustatytu atveju valstybės nuosavybėn pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigytą žemės sklypą (sklypus) ar jo (jų) dalis patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba tol, kol šis žemės sklypas (sklypai) ar jo (jų) dalys perduodami patikėjimo teise Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka toms reikmėms, dėl kurių jie buvo įgyti. Sprendimą paskirti vieną iš šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų šioje dalyje nustatytu atveju valstybės nuosavybėn pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigyto statinio ir (ar) įrenginio patikėtiniu, atsižvelgdamas į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose, priima projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas suinteresuotos institucijos vadovas. Papildyta straipsnio dalimi: 22. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas subjektas šio straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju turi teisę inicijuoti specialiajame plane nurodyto (nurodytų) žemės sklypo (sklypų) ar jo (jų) dalių pertvarkymą (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) Žemės įstatymo nustatyta tvarka ypatingos valstybinės svarbos projekto tikslams įgyvendinti, nelaukdami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo. Žemės įstatymo nustatyta tvarka pertvarkomi žemės sklypai ar jų dalys projektą įgyvendinančios institucijos vadovo sprendimu išbraukiami iš žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto. Pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto prašymu ir lėšomis. Papildyta straipsnio dalimi: 3. Kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia yra laikoma Vyriausybės nutarimo dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo įsigaliojimo data. Nuo Vyriausybės nutarimo dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo įsigaliojimo momento žemės sklypo (sklypų) savininkas (savininkai) neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į karinės infrastruktūros projekte nurodytą (nurodytus) žemės sklypą (sklypus), taip pat neturi teisės šio (šių) žemės sklypo (sklypų) pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). 4. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar Vyriausybės nutarimui dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą. 5. Projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir pateikia žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių žemės sklypų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinius faktus apie pradėtą žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių žemės sklypų sąrašų gavimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas patikrina, ar šiuose žemės sklypų sąrašuose nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoja juridinį faktą, kad pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie Nekilnojamojo turto registro įrašuose įregistruotus juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją ir kartu pateikia informaciją apie tuos žemės sklypų sąrašų duomenis, kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Projektą įgyvendinanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos patikslina žemės sklypų, dėl kurių nustatyti neatitikimai, duomenis ir patikslintą šių žemės sklypų sąrašą pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis per 5 darbo dienas nuo minėto sąrašo gavimo dienos įregistruoja juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro įrašuose ir apie tai raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją. 51. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo dienos projektą įgyvendinanti institucija inicijuoja kadastrinius matavimus tų planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis. Papildyta straipsnio dalimi: 6. Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba apie Vyriausybės nutarimo dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Jeigu įgyvendinant šiame įstatyme nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras reikia gauti viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų pažymas, sutikimus, derinimo ar patvirtinimo dokumentus, kurių išdavimas teisės aktais numatytas nekilnojamųjų daiktų savininkų prašymu, teisę pateikti tokį prašymą turi projektą įgyvendinanti institucija. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą ar už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, šio atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas neteisėtas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu. 7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas specialusis planas gali būti keičiamas arba koreguojamas Teritorijų planavimo įstatyme, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka ir atvejais. Specialiojo plano pakeitimai tvirtinami, apie juos pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir apie juos informuojami žemės savininkai ir (ar) kiti naudotojai šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas karinės infrastruktūros projektas gali būti keičiamas arba koreguojamas vadovaujantis aplinkos ministro ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais. Karinės infrastruktūros projekto pakeitimai tvirtinami, apie juos pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir apie juos informuojami žemės savininkai ir (ar) kiti naudotojai šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4-1, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6-1, 7-1 straipsniais, ketvirtuoju-1 skirsniu įstatymas 9 straipsnis (statute)
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir…
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis: 1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). Jeigu statinys, esantis tame pačiame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai pagal jų turimą nuosavybę; 2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei; 3) ne aukciono būdu – asmenims trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus); 4) ne aukciono būdu – asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties pratęsimo terminas); 5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1–4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis Investavimo skatinimas 1. Investavimas skatinamas šiais būdais: 1) investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos, kurias nustato mokesčių įstatymai; 2)…
13 straipsnis Investavimo skatinimas 1. Investavimas skatinamas šiais būdais: 1) investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos, kurias nustato mokesčių įstatymai; 2) darbuotojų perkvalifikavimo ir darbo vietų steigimo išlaidos iš dalies ar visiškai padengiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 3) Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiamos valstybės (savivaldybių) garantijos; 4) paskolų, skirtų ūkio subjektams investicijų projektams įgyvendinti, grąžinimą bankams gali užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų arba draudimo įmonių teikiamos garantijos arba šių paskolų draudimas; 5) dėl ne mažesnių kaip 58 000 000 eurų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkančių investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos iki 2001 m. rugsėjo 1 d. sudarytos su strateginiais investuotojais investicijų sutartys vykdomos pagal jose nustatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas; 6) dėl ne mažesnių kaip 1 448 100 eurų vertės privačių investicijų į investicijų projektą ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Šiems investuotojams taip pat taikomos šio įstatymo 131 straipsnyje numatytos specialios investavimo, verslo ir kitos sąlygos, jeigu jie atitinka šio įstatymo 131 straipsnyje nustatytus kriterijus; 7) dėl investicijų į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus projekto poveikio nacionalinės regioninės politikos tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti vertinimo kriterijus, kuriais remdamasi regiono plėtros taryba projektą pripažino regioninės svarbos projektu. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją; 8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais valstybinė žemė investuotojui išnuomojama ne aukciono būdu; 9) infrastruktūra iki investicinio žemės sklypo, įskaitant Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis žemės sklypas vystomas valstybės ir (ar) savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka; 10) 11) iš investuotojų, kurie vykdo duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusią veiklą strateginiuose technologinės plėtros objektuose ir su kuriais Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka yra sudariusi investicijų sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nerenkamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos; 12) dėl investicijų į stambius projektus sudaromos stambių projektų investicijų sutartys; 13) laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos šio įstatymo 157 straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 9 dalyje numatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos; 14) Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugų ir susijusios veiklos, ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio kriterijai. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remdamasi teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą. Taip pat Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto vystytojo pagal Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 131 straipsnio 3 dalies 2 punkto a ir c papunkčius deklaruotą poreikį, teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, suderinusi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, dėl tikslingumo konkrečiam gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą. 15) dėl investicijų į gynybos ir saugumo pramonę sudaromos gynybos ir saugumo pramonės projektų investicijų sutartys. 2. Investavimo skatinimo būdai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą. 3. Investicijų projektai, susiję su juridinio asmens steigimu, plėtra, veiklos įvairinimu ar esminiu pakeitimu, yra koordinuojami, dėl jų teikiama informacija, susijusi su paramos ir (ar) valstybės pagalbos gavimu ir jos panaudojimu šiems investicijų projektams įgyvendinti. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą investicijų projektų koordinavimą, informacijos teikimą, taip pat investicijų projektų, kuriems lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšas, įgyvendinimo kontrolę vykdo, konsultacijas tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo į šalies gamybos ir paslaugų sektorius klausimais ir informaciją apie investicijų aplinką Lietuvos ūkio subjektams ir užsienio investuotojams teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.
Original — JP.lt
Man and woman injured in conflicts in the Biržai area Copy link
Police in Biržai and the Biržai district have opened investigations into two violent incidents. In one conflict, an intoxicated woman injured a man's hand with a piece of cutlery, while in another an intoxicated man caused physical pain to…
Analysis
On the information provided, the baseline classification is Article 140(1) of the Criminal Code, but the presence of a close relative or family member element would increase the sanction to imprisonment for up to two years.
For an act provided for in Article 140(1), a person is liable only where there is a complaint by the victim, a statement by the victim’s lawful representative, a request by the prosecutor, or where the investigation was opened after signs of domestic violence were identified.

Core issue

For participants in both conflicts, criminal liability risk will depend on the extent of the injury and the relationship between the parties, rather than solely on the fact of violence itself. The report refers to pre-trial investigations concerning the infliction of physical pain or minor impairment of health under Article 140 of the Criminal Code. The precise issue is whether, in each case, only physical pain or minor injury has been established, or whether there are grounds to move to another provision on impairment of health. This issue is assessed under Article 140(1)-(4) of the Criminal Code, and by comparison with Article 138(1) and Article 135(1) of the Criminal Code.

Legal assessment

Article 140(1) of the Criminal Code applies to a person who, by beating or otherwise using violence, caused physical pain, minor injury, or a short-term illness to another person. The penalties provided for such conduct are community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year. This also covers a case in which a hand was injured with a table utensil, provided that only minor impairment of health is established. If the victim is a close relative or family member, Article 140(2) of the Criminal Code applies, under which the maximum term of imprisonment increases to two years. If the act was committed against a young child or by torturing the victim, Article 140(3) of the Criminal Code provides for imprisonment for up to three years. In the second episode, the violence occurred at home, but that circumstance alone, on the sources provided, does not yet establish the family member or close relative element. In the first episode, the referenced table utensil may be relevant to establishing the facts, but under the cited provisions it does not in itself alter the sanction under Article 140 of the Criminal Code. The levels of intoxication in both episodes are stated as facts, but the sources provided do not contain a provision under which the blood alcohol level would alter the classification under Article 140 of the Criminal Code. The boundary between Article 140 of the Criminal Code and more serious impairments of health depends on the consequences. Article 138(1) of the Criminal Code applies where a person has lost a minor part of professional or general capacity for work, or has suffered a long-term illness. Article 135(1) of the Criminal Code applies where the consequences are serious, for example loss of sight, hearing, fertility, loss of a substantial part of capacity for work, or irreparable disfigurement of the body. The extent of impairment of health is not determined solely by an everyday description of the injury. Article 141(1) of the Criminal Code states that the characteristics of impairments of health provided for in Articles 135, 138 and 140 are defined by the approved rules for determining the extent of impairment of health. The cited legal source concerning Draft Law No. XIIP-3954 also emphasizes that, in the absence of serious impairment of health, the act is classified according to the extent of impairment as falling under either Article 138 or Article 140 of the Criminal Code. Article 140(4) of the Criminal Code is procedurally significant. Accordingly, in a baseline Article 140(1) episode, the victim’s position or the prosecutor’s request may determine the course of liability.

Consequences

The practical consequence for the suspects is not merely the opening of an investigation, but also the range of possible penalties. If both episodes remain classified under Article 140(1) of the Criminal Code, the most severe sanction for each would be imprisonment for up to one year. If the family member or close relative element is established, the maximum threshold under Article 140(2) would be imprisonment for up to two years. Criminal-law measures may also be relevant. Article 67(2) and (3) of the Criminal Code allow, inter alia, compensation for damage, an obligation to live separately or refrain from approaching the victim, participation in programs addressing violent behavior, or participation in alcohol prevention and other programs to be imposed on a natural person together with the penalty. This is particularly practical in a case of violence occurring at home, if the investigation provides grounds for applying protective measures. The further course will depend on the determination of the extent of impairment of health and the legal assessment of the relationship between the participants in the conflict. If the consequences are assessed as a long-term illness or loss of a minor part of capacity for work, classification may be considered under Article 138(1) of the Criminal Code, the sanction for which reaches imprisonment for up to three years.

Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 139 straipsnis (statute)
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro…
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. , atitaisymas: Žin., 2003, Nr. 76 141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. 2.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro…
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →