Teisinė prizmė · 2026-09-06
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-09-06

Atnaujinta: 2026-09-06 22:11
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — Alytaus naujienos
Ieškinio Vitkauskienės byloje ARSA nepateikė, jį merei pareiškė prokuroras Kopijuoti nuorodą
Ieškinio Vitkauskienės byloje ARSA nepateikė, jį merei pareiškė prokuroras (0) Apie tai pranešė naujienų agentūra „Elta“. Kaip jau rašė „Alytaus naujienos“, šių metų kovą Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius surašė…
http://www.alytausnaujienos.lt/ieskinio-vitkauskienes-byloje-arsa-nepa
Analizė
BK 228 straipsnisBK 182 straipsnisBK 300 straipsnis
Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas griežtina atsakomybę iki laisvės atėmimo šešeriems metams.

Esmė

R. Vitkauskienės padėtį lems ne savivaldybės apsisprendimas nereikšti ieškinio, o tai, ar teismas pripažins įrodytas sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir apskaitos veikas. Jei būtų nustatyta, kad 18 390 eurų savivaldybės lėšų įgyta apgaule, baudžiamoji byla kartu atvertų ir turto paėmimo arba žalos atlyginimo klausimą. Naujienos faktas siauras: ARSA civilinio ieškinio nepateikė, o prokuroras pats siekia žalos atlyginimo merės baudžiamojoje byloje. Tikslus baudžiamosios teisės klausimas yra, ar aprašyti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, 228 straipsnį, 300 straipsnį ir 222 straipsnį. Pagal BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis atsakomybė galima tik nustačius kaltę ir konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį taikomas veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, nes nurodytas laikotarpis yra 2019–2023 m.

Teisinis vertinimas

Sukčiavimo dalis remsis BK 182 straipsniu, nes naujienoje nurodyta apgaulė teikiant tarybos nario išlaidų avanso apyskaitas. Šio straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už svetimo turto įgijimą apgaule ir leidžia laisvės atėmimą iki trejų metų. Jei būtų taikoma 2 dalis dėl didelės vertės turto, sankcija siektų laisvės atėmimą iki šešerių metų, bet pateikti šaltiniai nepateikia vertės ribų. Piktnaudžiavimo kaltinimas siejamas su tarybos narės pareigomis ir savivaldybės autoriteto bei pasitikėjimo pažeidimu. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo. Dokumentų dalyje prokuratūrai reikėtų įrodyti ne tik neteisingus duomenis, bet ir dokumento suklastojimą, laikymą ar panaudojimą. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tikro dokumento suklastojimas arba žinomai suklastoto dokumento panaudojimas baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Jei dėl tokios veikos būtų nustatyta didelė žala, BK 300 straipsnio 3 dalis leidžia laisvės atėmimą iki penkerių metų. Apskaitos epizodas pagal pateiktus faktus susijęs su 17 kasos pajamų orderių ir bendrovės apskaita. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ar organizavimas baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal BK 222 straipsnio 2 dalį labai didelė turtinė žala padidintų ribą iki septynerių metų. Šioje byloje praktinės pareigos ir rizikos išskaidomos taip:

  • Kaltinimui tenka įrodyti apgaulę, kaltę, dokumentų suklastojimą ar panaudojimą ir ryšį su 18 390 eurų savivaldybės lėšomis.
  • Kaltinamieji gali būti baudžiami tik už veikas, kurių sudėtis atitinka baudžiamąjį įstatymą pagal BK 2 straipsnio 4 dalį.
  • Teismas, skirdamas bausmę, remiasi BK 42 straipsniu, pagal kurį už vieną nusikalstamą veiką paprastai skiriama viena bausmė.
  • Kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, įskaitant BK 72 straipsnyje numatytą turto konfiskavimą.

Pasekmės

Jei kaltinimai nepasitvirtins, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2 straipsnį negalės būti taikoma, nes vien įtarimų ir kaltinamojo akto nepakanka. Jei kaltė bus įrodyta, reali pasekmė gali būti bauda, laisvės apribojimas, areštas arba terminuotas laisvės atėmimas pagal konkrečius BK 182, 228, 300 ir 222 straipsnius. Turto klausimas nėra šalutinis, nes BK 72 straipsnio 2 dalis konfiskuotinu turtu laiko uždraustos veikos rezultatą. Dėl to 18 390 eurų suma, jei būtų pripažinta nusikalstamos veikos rezultatu, gali tapti tiesioginiu teismo sprendimo objektu. Savivaldybei praktiškai svarbu, kad jos pasyvus elgesys nepanaikina baudžiamosios bylos turtinio matmens, jeigu prokuroras jį palaiko procese. Kitiems kaltinamiesiems svarbiausia apskaitos kvalifikacija, nes BK 222 straipsnis numato atsakomybę ir už apgaulingą finansinės apskaitos organizavimą. Juridiniams asmenims reikšminga tai, kad BK 182 straipsnio 6 dalis, BK 222 straipsnio 3 dalis ir BK 228 straipsnio 3 dalis leidžia juridinio asmens atsakomybę už atitinkamas veikas.

Šaltiniai:
Faktų patikra: patvirtinta 3
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 300 straipsnis (statute)
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar…
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais…
Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 182 1 straipsnis. Manipuliavimas sporto varžybomis 1. Tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą arba rezultatą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — Vakarų ekspresas
Kokios šešios savivaldybės pasirengusios audroms? Kopijuoti nuorodą
Pasak ESO komunikacijos partnerės Rasos Juodkienės, bendrovė taip pat siekia aktyviau įtraukti seniūnijas ir savivaldybes į generatorių pristatymą gyventojams. Atstovės teigimu, Jonavos ir Kauno rajono savivaldybės išsiskyrė tuo, jog buvo…
https://ve.lt/aktualijos/lietuva/kokios-sesios-savivaldybes-pasirengus
Analizė
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą meras telkia civilinės saugos pajėgas ir reikalingus materialinius išteklius.
Pagal 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjektai, kurių materialinių išteklių teikimas tikslingas, privalo dalyvauti rengiant planą ir sudaryti sutartis dėl plane nurodytų užduočių.

Esmė

Savivaldybėms po audros svarbiausia nėra vien turėti generatorių sutartį su ESO, nes įstatymas pirmiausia vertina parengtį, koordinavimą ir pagalbos nukreipimą gyventojams. Sutartis tampa praktiniu įrankiu, bet mero pareigos egzistuoja ir be jos, ypač kai reikia atkurti nutrauktas komunalines paslaugas. Naujienos faktas telpa į vieną teisinę liniją: 46 iš 60 savivaldybių turi sutartis dėl mažųjų generatorių, o likusios rizikuoja veikti lėčiau. Tikslus klausimas yra, ar savivaldybės ir ESO pareigos dėl generatorių kyla iš savanoriško bendradarbiavimo, ar iš civilinės saugos sistemos kompetencijų. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13, 14, 19 ir 33 straipsnius, taip pat pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 13 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį meras organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje. Ta pati norma merui priskiria informacijos apie įvykį teikimą, ekstremaliosios situacijos paskelbimą ir operacijų vadovo skyrimą. Pagal 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą meras organizuoja per įvykius ar ekstremaliąsias situacijas nutrauktų komunalinių paslaugų atnaujinimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Šioje situacijoje seniūnų ir savivaldybių vaidmuo teisiškai dera su šiomis pareigomis:

  • nustatyti, kam pagalba reikalinga pirmiausia;
  • perduoti ESO konkrečius prioritetinių objektų adresus;
  • nukreipti generatorius ten, kur nutrūkęs tiekimas kelia didžiausią riziką;
  • telkti savivaldybės turimus materialinius išteklius. Todėl generatorių rezervas ar jų vežimas gyventojams nėra vien logistikos klausimas. Tai gali būti materialinių išteklių telkimas ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti arba padariniams mažinti. ESO padėtį apibrėžia ūkio subjekto pareigų logika. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ūkio subjektų vadovai atsako už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savo subjekte. Pagal 14 straipsnio 3 dalį jie privalo teikti materialinius išteklius ir vykdyti mero, operacijų vadovo ar Vyriausybės sprendimus. Gyventojų teisės taip pat tiesiogiai įvardytos. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį gyventojai turi teisę būti perspėti ir gauti informaciją bei rekomendacijas. Ta pati dalis suteikia teisę ekstremaliųjų situacijų metu gauti reikalingą pagalbą pagal sistemos subjektų galimybes. Todėl generatoriaus pristatymas nėra absoliuti individuali teisė, bet pagalbos paskirstymas turi remtis realiomis galimybėmis ir prioritetais. Vyriausybės įgyvendinimo aprašo 11 punktas papildo mero prevencines pareigas. Savivaldybių merai turi nustatyti priemones, skirtas didelės rizikos pavojams mažinti, veiklos tęstinumui užtikrinti, pagalbos sutartims sudaryti ir gyventojams perspėti. Jei ekstremalioji situacija būtų paskelbta energetikos sektoriuje, Energetikos įstatymo 13 straipsnio 4 punktas savivaldybėms papildomai nurodytų vykdyti specialiame aprūpinimo energija apraše nustatytas funkcijas.

Pasekmės

Praktinė pasekmė savivaldybėms be sutarčių yra ne automatinė sankcija pagal pateiktus šaltinius, o silpnesnis išankstinis pasirengimas vykdyti materialinių išteklių užduotis. Toliau realūs scenarijai yra šie:

  • savivaldybės sudaro ar atnaujina sutartis dėl generatorių ir įtraukia jas į ekstremaliųjų situacijų planavimą;
  • merai paveda seniūnijoms rinkti informaciją apie pažeidžiamus gyventojus ir prioritetinius objektus;
  • ESO generatorius paskirsto pagal savivaldybių pateiktus adresus ir pagalbos poreikį;
  • kilus naujai audrai meras pagal 33 straipsnio 1 dalį šaukia operacijų centrą ir telkia išteklius. Jonavos ir Kauno rajono savivaldybių modelis atrodo teisiškai tvirčiausias pagal pateiktas normas. Jos turi ir sutartinį bendradarbiavimo pagrindą, ir nuosavą rezervą, todėl gali greičiau vykdyti mero pareigą organizuoti pagalbą. Rokiškio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Ukmergės veiksmai rodo kitą teisėtą kelią: prioritetų nustatymą, informacijos teikimą ir vietos resursų pasiūlymą.
Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms…
Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 3) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 5) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 6) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 7) prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje esančiose kitose įstaigose ir ūkio subjektuose vykdomi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 8) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 9) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 10) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 11) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 12) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 13) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 14) pagal kompetenciją priima įsakymus pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 15) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2.
• Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2, 3, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 25, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 38, 39 ir 42 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymas 9 straipsnis (statute)
2. Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotas civilinės saugos funkcijas: 1) atsako už civilinės saugos parengtį savivaldybės…
2. Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotas civilinės saugos funkcijas: 1) atsako už civilinės saugos parengtį savivaldybės teritorijoje; 2) prognozuoja savivaldybės teritorijoje galimas ekstremalias situacijas; 3) organizuoja savivaldybės civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimą, jo derinimą su apskrities viršininku ir teikia jį tvirtinti savivaldybės tarybai; 4) perspėja valstybės institucijas, ūkio subjektus, įstaigas, gyventojus apie ekstremalios situacijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę, būtinus gyventojų veiksmus; 5) nustato savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų civilinės saugos uždavinius ir funkcijas, tvirtina jų civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus; 6) organizuoja civilinės saugos pajėgų sudarymą ir jų rengimą; 7) organizuoja ir įgyvendina civilinės saugos prevencines priemones, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus, šalina ekstremalių situacijų padarinius, evakuoja ir prireikus apgyvendina evakuotus gyventojus, organizuoja gyventojų mokymą civilinės saugos būdų; 8) iš visų savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų renka informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti; 9) kontroliuoja, kaip vykdomos civilinės saugos užduotys, kaip laikomasi ūkio subjektuose Civilinės saugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų; 10) teikia informaciją, reikalingą apskrities viršininkui bei toje savivaldybės teritorijoje esantiems ūkio subjektams ir gyventojams vykdyti civilinės saugos užduotis; 11) kaupia, saugo ir atnaujina civilinės saugos priemonių valstybės rezervą ir prireikus organizuoja jo išdavimą Valstybės rezervo įstatymo nustatyta tvarka; 12) informuoja apskrities viršininką apie savivaldybės teritorijoje įvykusias ekstremalias situacijas; 13) telkia visas savivaldybės teritorijoje esančias civilinės saugos pajėgas ekstremalių situacijų padariniams šalinti ir gelbėjimo darbams atlikti; 14) organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems ekstremalių situacijų ir (ar) ekstremalių įvykių atvejais; 15) prašo apskrities viršininko pagalbos evakavimo ir gelbėjimo darbams vykdyti bei ekstremalių situacijų padariniams šalinti, kai savo pajėgų ir išteklių nepakanka; 16) leidžia pagal savo kompetenciją įsakymus ir priima kitus teisės aktus civilinės saugos klausimais, privalomus visiems savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims; 17) kontroliuoja savivaldybės ūkio subjektų civilinės saugos būklę ir teikia jiems metodinę pagalbą; 18) analizuoja civilinės saugos būklę ir apskrities viršininko nustatyta tvarka teikia jam metinį pranešimą; 19) teikia Civilinės saugos departamentui kasmetinę informaciją apie padėtį ir veiklą civilinės saugos srityje.“ 10 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos…
14 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) atsako už civilinės saugos sistemos parengtį savivaldybėje; 2) Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir šalina trūkumus, kurie gali būti ekstremaliosios situacijos priežastis; 3) užtikrina galimų ekstremaliųjų situacijų savivaldybėje prognozavimą; 4) atlikęs galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, viešąjį svarstymą ir, suderinęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžia įstaiga, jį tvirtina; 5) sudaro savivaldybės ekstremalių situacijų komisiją ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, tvirtina šio centro nuostatus; 6) organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro patalpų ir darbo vietų įrengimą; 7) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją; 8) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės lygio civilinės saugos pratybas; 9) gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, organizuoja gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus ir telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, gyventojams kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugoti, jiems evakuoti; 10) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 11) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių poreikį; 12) kontroliuoja, kaip ūkio subjektuose ir kitose įstaigose vykdomi civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 13) kartu su civilinės saugos sistemos pajėgomis organizuoja sanitarinį švarinimą ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones susidarius ekstremaliosioms situacijoms; 14) sudaro su gretimomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus; 15) prašo gretimos (gretimų) savivaldybės (savivaldybių) pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka; 16) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais; 17) renka iš visų savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos subjektų gyventojų duomenis, reikalingus civilinės saugos uždaviniams vykdyti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka kaupia, tvarko ir teikia juos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 18) perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus ekstremaliosios situacijos padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus; 19) organizuoja ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą; 20) organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu; 21) organizuoja gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimą; 22) atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimus dėl gyventojų evakavimo; 23) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Klauskite apie tai giliau →
Originalas — 15min.lt
Nuo lapkričio išbandymas galės trukti pusmetį: štai ką turite žinoti Kopijuoti nuorodą
Pasak jos, šiandien išbandymo terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Į jį neskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. „Pratęsti išbandymo šalys negali net…
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/darbas/nuo-lapkricio-isbandymas-
Analizė
DK 36 straipsnisDK 57 straipsnisDK 58 straipsnis
Pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį darbdavys, pripažinęs rezultatus nepatenkinamais, gali nutraukti sutartį iki išbandymo pabaigos, raštu įspėjęs prieš tris darbo dienas ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalį atleidžiant be darbuotojo kaltės mokama dviejų VDU išeitinė, o dirbus trumpiau kaip metus – pusės VDU išeitinė.

Esmė

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ilgesnis išbandymas bus teisėtas tik siaurai darbuotojų grupei, kurios sutartyje nustatytas atlygis pasiekia dviejų VDA paskelbtų šalies vidutinių bruto darbo užmokesčių ribą. Darbdaviams tai nesukuria bendros teisės perrašyti senų trijų mėnesių išbandymų į šešių mėnesių laikotarpį. Tikslus teisinis klausimas bus, ar konkrečiam darbuotojui taikoma bendroji trijų mėnesių taisyklė, ar naujoji šešių mėnesių išimtis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalį. Pagal dabar matomą reguliavimą:

  • bendras išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai;
  • kvalifikuotam didesnio atlygio darbuotojui jis galės būti iki šešių mėnesių;
  • terminuotai sutarčiai trumpesnei nei dvylika mėnesių ilgesnis išbandymas turės būti proporcingai trumpesnis;
  • šalių susitarimu išbandymo pratęsti draudžiama.

Teisinis vertinimas

Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalis leidžia dėl išbandymo susitarti tik sudarant darbo sutartį ir tik dviem tikslais: patikrinti darbuotojo tinkamumą darbui arba darbo tinkamumą darbuotojui. Dėl to vėlesnis termino ilginimas nėra paprastas sutarties pakeitimas, nes Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalis tiesiogiai draudžia pratęsti išbandymo laikotarpį šalių susitarimu. Nuo naujos redakcijos taikymo darbdavys turės patikrinti atlygio slenkstį pačioje darbo sutartyje. Jei sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis nesiekia dviejų VDA paskutinio paskelbto šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžių, lieka trijų mėnesių riba pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalį. Atleidimo mechanizmas išbandymo metu iš esmės nesikeičia. Darbdavio įspėjimas turi atitikti Darbo kodekso 64 straipsnio 2 dalį: jame turi būti nurodyta nutraukimo priežastis, įstatymo norma ir darbo santykių pabaigos diena. Jei darbuotojas ginčija įspėjimo įteikimą, Darbo kodekso 64 straipsnio 3 dalis įrodinėjimo naštą dėl įteikimo perkelia darbdaviui. Darbuotojo padėtis išbandymo metu yra lankstesnė. Pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 4 dalį darbuotojas gali nutraukti sutartį įspėjęs prieš tris darbo dienas, o pagal pateiktą ankstesnę šios dalies tekstą įspėjimą gali atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pateikimo. Šis pagrindas skiriasi nuo kitų darbdavio inicijuojamų atleidimų padariniais. Pagal Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį darbdavio valia nutraukiant sutartį mokama ne mažesnė kaip šešių VDU išeitinė išmoka. Darbuotojo kaltės režimas taip pat nėra tas pats kaip nepatenkinamas išbandymas. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalis leidžia nutraukti sutartį be įspėjimo ir be išeitinės, kai darbuotojas kaltai pažeidžia pareigas, o 58 straipsnio 2–3 dalys sieja tai su šiurkščiu arba pakartotiniu pažeidimu.

Pasekmės

Praktinis ginčo taškas bus ne vien darbuotojo darbo kokybė, bet ir pats išbandymo termino teisėtumas. Jei darbdavys taikys šešių mėnesių terminą darbuotojui, kurio sutartyje nėra reikiamo atlygio, atleidimas po trijų mėnesių gali remtis netinkamu teisiniu pagrindu. Darbdaviams nuo 2026 m. lapkričio 1 d. reikės tiksliai suformuluoti sutarties sąlygą dėl išbandymo. Ji turės derėti su Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, nes ilgesnis terminas priklausys nuo sutartyje nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio ir sutarties trukmės. Darbuotojams praktiškai svarbiausi trys padariniai:

  • išbandymo metu atleidžiant pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį išeitinė nemokama;
  • įspėjimo terminas yra trys darbo dienos;
  • terminuotose sutartyse išbandymas trumpinamas proporcingai, jei sutartis trumpesnė nei šeši arba dvylika mėnesių pagal taikytiną 36 straipsnio redakciją. Rinkoje pokytis labiausiai paveiks vadovaujančias, aukštos kvalifikacijos ar brangiau apmokamas pareigas, jeigu jų atlygis pasieks dviejų VDA paskelbtų šalies vidutinių bruto darbo užmokesčių ribą. Kitų darbuotojų darbo santykiuose trijų mėnesių išbandymo modelis išlieka pagrindinė taisyklė.
Šaltiniai:
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimas kilo iš poreikio perkelti ES direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų; konkrečių politinių iniciatorių pateiktose ištraukose nenurodyta. Siekta įpareigoti darbdavius aiškiau informuoti darbuotojus apie išbandymo terminą ir sąlygas, darbo sutarties pasibaigimą, viršvalandžius, mokymus ir socialinę apsaugą. Pagrindinis argumentas buvo suderinti Darbo kodeksą su ES teise, įskaitant išimties labai trumpoms sutartims panaikinimą; esminių prieštaravimų pateiktose ištraukose nematyti, tik tikslintos taikymo datos ir pereinamosios taisyklės.

Faktų patikra: nepilna 1 · nepatikrinta 1 · patvirtinta 1
Teisinis pagrindas (3)
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 36 straipsnis (statute)
36 straipsnis. Susitarimas dėl išbandymo 1. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo…
36 straipsnis. Susitarimas dėl išbandymo 1. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. 2. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai). TAR pastaba: įstatymo nuostata dėl išbandymo termino sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui taikoma terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms po 2022 m. rugpjūčio 1 d. 3. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos. 4. Darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas apie tai raštu įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo. Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 57 straipsnis (statute)
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš…
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: 1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; 2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą; 3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę; 4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju; 5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. 2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. 3. Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis); 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių dirbdami to darbdavio įmonėje; 4) kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. 5. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. 6. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. 7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams su negalia ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai. 8. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 9. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 58 straipsnis (statute)
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės…
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. 4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. 5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Klauskite apie tai giliau →

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →