Legal prism · 2026-09-06
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-06

Updated: 2026-09-06 22:11
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Alytaus naujienos
ARSA did not file a claim in the Vitkauskienė case; the prosecutor brought it against the mayor - Alytaus naujienos Copy link
News agency Elta reported that ARSA did not file a claim in the Vitkauskienė case; instead, prosecutor Darius Valkavičius brought it against Mayor R. Vitkauskienė, who is accused in a criminal case of abuse of office, fraud, document…
http://www.alytausnaujienos.lt/ieskinio-vitkauskienes-byloje-arsa-nepa
Analysis
Under Article 72(3) of the Criminal Code, confiscable property belonging to the offender must be confiscated in all cases.
Under Article 228(2) of the Criminal Code, the pursuit of material or other personal gain increases liability up to imprisonment for six years.

Core issue

R. Vitkauskienė’s position will be determined not by the municipality’s decision not to bring a claim, but by whether the court finds the allegations of fraud, abuse of office, document forgery, and accounting offences proven. If it were established that EUR 18,390 of municipal funds was obtained by deception, the criminal case would also raise the issue of confiscation of property or compensation for damage. The news item is narrow in scope: ARSA did not file a civil claim, while the prosecutor is independently seeking compensation for damage in the mayor’s criminal case. The precise criminal law issue is whether the described conduct satisfies Articles 182, 228, 300, and 222 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. Under Article 2(3) and 2(4) of the Criminal Code, liability is possible only where guilt and the constituent elements of a specific criminal offence are established. Under Article 3(1) of the Criminal Code, the criminal law in force at the time the act was committed applies, since the indicated period is 2019-2023.

Legal assessment

The fraud element will be based on Article 182 of the Criminal Code, because the news item refers to deception in submitting advance expense reports for a municipal council member. Paragraph 1 of that Article provides for liability for acquiring another person’s property by deception and permits imprisonment for up to three years. If paragraph 2 were applied on the basis of high-value property, the sanction would extend to imprisonment for up to six years, although the sources provided do not specify the relevant value thresholds. The abuse-of-office charge is linked to her duties as a council member and to harm to the municipality’s authority and public trust. Under Article 228(1) of the Criminal Code, a civil servant or equivalent person is liable if the State, a legal person, or a natural person suffers major harm as a result of abuse of office. As to the documents, the prosecution would need to prove not only false data, but also the forgery, possession, or use of a document. Under Article 300(1) of the Criminal Code, forging a genuine document or using a document known to be forged is punishable by community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to three years. If major harm were established as a result of such conduct, Article 300(3) of the Criminal Code permits imprisonment for up to five years. Based on the facts provided, the accounting episode concerns 17 cash receipt orders and the company’s accounts. Under Article 222(1) of the Criminal Code, fraudulent management or organisation of financial accounting is punishable by a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to four years. Under Article 222(2) of the Criminal Code, very substantial material damage would increase the limit to seven years. In this case, the practical duties and risks are divided as follows:

  • The prosecution bears the burden of proving deception, guilt, forgery or use of documents, and the connection with EUR 18,390 of municipal funds.
  • The accused may be punished only for acts whose constituent elements correspond to a criminal offence under Article 2(4) of the Criminal Code.
  • When imposing a sentence, the court relies on Article 42 of the Criminal Code, under which one penalty is generally imposed for one criminal offence.
  • Measures having a penal effect may be imposed together with the penalty under Article 42(6) of the Criminal Code, including confiscation of property provided for in Article 72 of the Criminal Code.

Consequences

If the charges are not substantiated, criminal liability under Article 2 of the Criminal Code cannot be applied, because suspicions and an indictment alone are insufficient. If guilt is proven, the practical consequence may be a fine, restriction of liberty, arrest, or fixed-term imprisonment under the specific provisions of Articles 182, 228, 300, and 222 of the Criminal Code. The property issue is not ancillary, because Article 72(2) of the Criminal Code treats the proceeds of prohibited conduct as property subject to confiscation. Therefore, the amount of EUR 18,390, if recognised as the proceeds of a criminal offence, may become a direct subject of the court’s decision. For the municipality, the practical point is that its passive conduct does not eliminate the property-related dimension of the criminal case if the prosecutor maintains it in the proceedings. For the other accused persons, the accounting classification is most important, because Article 222 of the Criminal Code also provides for liability for organising fraudulent financial accounting. For legal persons, it is significant that Article 182(6), Article 222(3), and Article 228(3) of the Criminal Code allow corporate criminal liability for the respective offences.

Sources:
Fact-check: confirmed 3
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 300 straipsnis (statute)
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar…
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais…
Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 182 1 straipsnis. Manipuliavimas sporto varžybomis 1. Tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą arba rezultatą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original — Vakarų ekspresas
Which six municipalities are prepared for storms? Copy link
According to ESO communications partner Rasa Juodkienė, the company is also seeking to involve local elderships and municipalities more actively in delivering generators to residents. She said Jonava and Kaunas district municipalities…
https://ve.lt/aktualijos/lietuva/kokios-sesios-savivaldybes-pasirengus
Analysis
Under Article 33(1)(4) of the Law on Crisis Management and Civil Protection, the mayor mobilises civil protection forces and the necessary material resources.
Under Article 14(2), economic entities whose provision of material resources is appropriate must participate in the preparation of the plan and conclude agreements concerning the tasks specified in the plan.

Core issue

For municipalities after a storm, the key issue is not merely having a generator agreement with ESO, because the law primarily assesses preparedness, coordination, and the direction of assistance to residents. An agreement becomes a practical tool, but the mayor’s duties exist even without it, especially where interrupted municipal services must be restored. The news item can be reduced to one legal proposition: 46 out of 60 municipalities have agreements concerning small generators, while the remaining municipalities risk acting more slowly. The precise question is whether the obligations of municipalities and ESO regarding generators arise from voluntary cooperation or from the competences of the civil protection system. This is determined under Articles 13, 14, 19, and 33 of the Law of the Republic of Lithuania on Crisis Management and Civil Protection, as well as Article 13 of the Law of the Republic of Lithuania on Energy.

Legal assessment

Under Article 13(1) of the Law on Crisis Management and Civil Protection, the mayor organises preparedness for emergencies within the municipality. The same provision assigns to the mayor the provision of information about an event, the declaration of an emergency, and the appointment of an operations commander. Under Article 13(1)(5), the mayor organises the restoration of municipal services interrupted during events or emergencies and assistance to victims. In this situation, the role of elderships and municipalities is legally consistent with these duties:

  • to identify who requires assistance as a priority;
  • to provide ESO with specific addresses of priority facilities;
  • to direct generators to locations where interrupted supply creates the greatest risk;
  • to mobilise the material resources available to the municipality.

Accordingly, a generator reserve or the transportation of generators to residents is not merely a logistical matter. It may constitute the mobilisation of material resources to eliminate the threat of an emergency or to mitigate its consequences. ESO’s position is defined by the logic of the obligations of an economic entity. Under Article 14(1) of the Law on Crisis Management and Civil Protection, the heads of economic entities are responsible for emergency preparedness within their entity. Under Article 14(3), they must provide material resources and implement the decisions of the mayor, the operations commander, or the Government. Residents’ rights are also expressly identified. Under Article 19(1) of the Law on Crisis Management and Civil Protection, residents have the right to be warned and to receive information and recommendations. The same paragraph grants the right, during emergencies, to receive necessary assistance according to the capacities of the entities within the system. Therefore, delivery of a generator is not an absolute individual right, but the allocation of assistance must be based on actual capacities and priorities. Point 11 of the Government’s implementing description supplements the mayor’s preventive duties. Municipal mayors must establish measures aimed at reducing high-risk hazards, ensuring continuity of operations, concluding assistance agreements, and warning residents. If an emergency were declared in the energy sector, Article 13(4) of the Law on Energy would additionally require municipalities to perform the functions established in the special description on energy supply.

Consequences

The practical consequence for municipalities without agreements is not an automatic sanction under the sources provided, but weaker prior preparedness to perform tasks involving material resources. The realistic scenarios are as follows:

  • municipalities conclude or update agreements concerning generators and incorporate them into emergency planning;
  • mayors instruct elderships to collect information on vulnerable residents and priority facilities;
  • ESO allocates generators based on the addresses and assistance needs submitted by municipalities;
  • in the event of a new storm, the mayor convenes the operations centre and mobilises resources under Article 33(1).

The model used by Jonava District Municipality and Kaunas District Municipality appears to be the legally strongest under the provisions provided. They have both a contractual basis for cooperation and their own reserve, enabling them to perform more quickly the mayor’s duty to organise assistance. The actions of Rokiškis, Jurbarkas, Vilkaviškis, and Ukmergė indicate another lawful route: setting priorities, providing information, and offering local resources.

Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms…
Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 3) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 5) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 6) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 7) prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje esančiose kitose įstaigose ir ūkio subjektuose vykdomi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 8) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 9) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 10) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 11) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 12) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 13) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 14) pagal kompetenciją priima įsakymus pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 15) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2.
• Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2, 3, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 25, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 38, 39 ir 42 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymas 9 straipsnis (statute)
2. Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotas civilinės saugos funkcijas: 1) atsako už civilinės saugos parengtį savivaldybės…
2. Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotas civilinės saugos funkcijas: 1) atsako už civilinės saugos parengtį savivaldybės teritorijoje; 2) prognozuoja savivaldybės teritorijoje galimas ekstremalias situacijas; 3) organizuoja savivaldybės civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimą, jo derinimą su apskrities viršininku ir teikia jį tvirtinti savivaldybės tarybai; 4) perspėja valstybės institucijas, ūkio subjektus, įstaigas, gyventojus apie ekstremalios situacijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę, būtinus gyventojų veiksmus; 5) nustato savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų civilinės saugos uždavinius ir funkcijas, tvirtina jų civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus; 6) organizuoja civilinės saugos pajėgų sudarymą ir jų rengimą; 7) organizuoja ir įgyvendina civilinės saugos prevencines priemones, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus, šalina ekstremalių situacijų padarinius, evakuoja ir prireikus apgyvendina evakuotus gyventojus, organizuoja gyventojų mokymą civilinės saugos būdų; 8) iš visų savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų renka informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti; 9) kontroliuoja, kaip vykdomos civilinės saugos užduotys, kaip laikomasi ūkio subjektuose Civilinės saugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų; 10) teikia informaciją, reikalingą apskrities viršininkui bei toje savivaldybės teritorijoje esantiems ūkio subjektams ir gyventojams vykdyti civilinės saugos užduotis; 11) kaupia, saugo ir atnaujina civilinės saugos priemonių valstybės rezervą ir prireikus organizuoja jo išdavimą Valstybės rezervo įstatymo nustatyta tvarka; 12) informuoja apskrities viršininką apie savivaldybės teritorijoje įvykusias ekstremalias situacijas; 13) telkia visas savivaldybės teritorijoje esančias civilinės saugos pajėgas ekstremalių situacijų padariniams šalinti ir gelbėjimo darbams atlikti; 14) organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems ekstremalių situacijų ir (ar) ekstremalių įvykių atvejais; 15) prašo apskrities viršininko pagalbos evakavimo ir gelbėjimo darbams vykdyti bei ekstremalių situacijų padariniams šalinti, kai savo pajėgų ir išteklių nepakanka; 16) leidžia pagal savo kompetenciją įsakymus ir priima kitus teisės aktus civilinės saugos klausimais, privalomus visiems savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims; 17) kontroliuoja savivaldybės ūkio subjektų civilinės saugos būklę ir teikia jiems metodinę pagalbą; 18) analizuoja civilinės saugos būklę ir apskrities viršininko nustatyta tvarka teikia jam metinį pranešimą; 19) teikia Civilinės saugos departamentui kasmetinę informaciją apie padėtį ir veiklą civilinės saugos srityje.“ 10 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos…
14 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) atsako už civilinės saugos sistemos parengtį savivaldybėje; 2) Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir šalina trūkumus, kurie gali būti ekstremaliosios situacijos priežastis; 3) užtikrina galimų ekstremaliųjų situacijų savivaldybėje prognozavimą; 4) atlikęs galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, viešąjį svarstymą ir, suderinęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžia įstaiga, jį tvirtina; 5) sudaro savivaldybės ekstremalių situacijų komisiją ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, tvirtina šio centro nuostatus; 6) organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro patalpų ir darbo vietų įrengimą; 7) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją; 8) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės lygio civilinės saugos pratybas; 9) gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, organizuoja gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus ir telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, gyventojams kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugoti, jiems evakuoti; 10) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 11) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių poreikį; 12) kontroliuoja, kaip ūkio subjektuose ir kitose įstaigose vykdomi civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 13) kartu su civilinės saugos sistemos pajėgomis organizuoja sanitarinį švarinimą ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones susidarius ekstremaliosioms situacijoms; 14) sudaro su gretimomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus; 15) prašo gretimos (gretimų) savivaldybės (savivaldybių) pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka; 16) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais; 17) renka iš visų savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos subjektų gyventojų duomenis, reikalingus civilinės saugos uždaviniams vykdyti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka kaupia, tvarko ir teikia juos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 18) perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus ekstremaliosios situacijos padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus; 19) organizuoja ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą; 20) organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu; 21) organizuoja gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimą; 22) atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimus dėl gyventojų evakavimo; 23) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Original — 15min.lt
From November, probation periods may last six months: here’s what you need to know Copy link
According to her, a probation period currently cannot exceed three months, excluding any time the employee is absent due to temporary incapacity, vacation, or other important reasons. “The parties cannot extend the probation period even by…
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/darbas/nuo-lapkricio-isbandymas-
Analysis

Correction. The headline proposition that the probationary period may last up to six months is incomplete. More precisely, from 1 November, a six-month period may be applied only to employees whose contractually agreed monthly remuneration reaches at least twice the latest gross average wage published by the State Data Agency. Article 36 of the Labour Code also prohibits extending the probationary period by agreement between the parties, meaning that a three-month probation agreed in September does not become a six-month probation in November. In practice, it would be a weak position to rely on the actual level of allowances or bonuses if the contract does not provide for monthly pay reaching the statutory threshold.

Under Article 36(3) of the Labour Code, if the employer considers the results unsatisfactory, it may terminate the contract before the end of the probationary period by giving three working days’ written notice and without paying severance compensation.
Under Article 57(8) of the Labour Code, in the event of dismissal without the employee’s fault, severance compensation of two average monthly wages is payable, or half an average monthly wage if the employee has worked for less than one year.

Core issue

As of 1 November 2026, a longer probationary period will be lawful only for a narrow category of employees whose contractual remuneration reaches the threshold of two national average gross monthly wages published by the State Data Agency. This does not create a general right for employers to rewrite existing three-month probationary periods into six-month periods. The precise legal question will be whether the general three-month rule applies to the particular employee, or whether the new six-month exception under Article 36(2) of the Labour Code of the Republic of Lithuania applies. Based on the currently available regulation:

  • the general probationary period may not exceed three months;
  • for a qualified higher-paid employee, it may be up to six months;
  • for a fixed-term contract of less than twelve months, the longer probationary period will have to be proportionately shorter;
  • extension of the probationary period by agreement of the parties is prohibited.

Legal assessment

Article 36(1) of the Labour Code permits agreement on a probationary period only when concluding the employment contract and only for two purposes: to assess the employee’s suitability for the work or the work’s suitability for the employee. Accordingly, a later extension of the period is not a simple amendment of the contract, because Article 36(2) of the Labour Code expressly prohibits extending the probationary period by agreement of the parties. From the application of the new wording, the employer will have to verify the remuneration threshold in the employment contract itself. If the monthly wage set out in the contract does not reach two times the latest national average gross monthly wage published by the State Data Agency, the three-month limit under Article 36(2) of the Labour Code remains applicable. The dismissal mechanism during probation does not materially change. The employer’s notice must comply with Article 64(2) of the Labour Code: it must state the reason for termination, the statutory provision, and the date on which the employment relationship ends. If the employee disputes service of the notice, Article 64(3) of the Labour Code places the burden of proving service on the employer. The employee’s position during probation is more flexible. Under Article 36(4) of the Labour Code, the employee may terminate the contract by giving three working days’ notice and, according to the earlier text of that paragraph provided, may revoke the notice no later than the next working day after submitting it. This ground differs in its consequences from other employer-initiated dismissals. Under Article 59(1) of the Labour Code, where the contract is terminated at the employer’s will, severance compensation of not less than six average monthly wages is payable. The regime for employee fault is also not the same as unsatisfactory probation. Article 58(1) of the Labour Code permits termination of the contract without notice and without severance compensation where the employee culpably breaches their duties, while Article 58(2)–(3) links this to a gross or repeated breach.

Consequences

The practical point of dispute will be not only the quality of the employee’s work, but also the lawfulness of the probationary period itself. If an employer applies a six-month period to an employee whose contract does not provide for the required remuneration, a dismissal after three months may be based on an incorrect legal ground. From 1 November 2026, employers will need to draft the contractual probation clause precisely. It will have to align with Article 36(2) of the Labour Code, because the longer period will depend on the monthly wage specified in the contract and on the contract’s duration. For employees, the three most important practical consequences are:

  • where dismissal during probation is effected under Article 36(3) of the Labour Code, no severance compensation is paid;
  • the notice period is three working days;
  • in fixed-term contracts, the probationary period is shortened proportionately if the contract is shorter than six or twelve months, depending on the applicable wording of Article 36.

In the market, the change will most affect managerial, highly qualified, or higher-paid positions where remuneration reaches the threshold of two national average gross monthly wages published by the State Data Agency. For other employees, the three-month probationary model remains the main rule.

Sources:
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation arose from the need to transpose the EU Directive on transparent and predictable working conditions; the excerpts provided do not identify specific political initiators. The aim was to require employers to inform employees more clearly about the probationary period and its conditions, termination of the employment contract, overtime, training, and social security. The principal argument was to align the Labour Code with EU law, including the abolition of the exception for very short contracts; no substantive objections are apparent from the excerpts provided, with only the application dates and transitional rules being clarified.

Fact-check: incomplete 1 · unverified 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 36 straipsnis (statute)
36 straipsnis. Susitarimas dėl išbandymo 1. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo…
36 straipsnis. Susitarimas dėl išbandymo 1. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. 2. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai). TAR pastaba: įstatymo nuostata dėl išbandymo termino sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui taikoma terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms po 2022 m. rugpjūčio 1 d. 3. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos. 4. Darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas apie tai raštu įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo. Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 57 straipsnis (statute)
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš…
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: 1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; 2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą; 3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę; 4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju; 5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. 2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. 3. Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis); 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių dirbdami to darbdavio įmonėje; 4) kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. 5. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. 6. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. 7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams su negalia ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai. 8. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 9. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 58 straipsnis (statute)
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės…
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. 4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. 5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →