Tarptautinių sankcijų įstatymo 13-1 straipsnio 4 punktas tiesiogiai apima prekių importą, eksportą, perdavimą, gabenimą tranzitu, vežimą ir susijusias paslaugas.
BK 123-1 straipsnio 1 dalis taikoma, kai sankcijų pažeidimu padaroma didelė žala, ir numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Klaipėdos uostas, LTG ir krovinio tvarkytojai gali tęsti tik tokį grūdų judėjimą, kuris nepatenka į galiojantį sankcijų draudimą ar apribojimą. Lemiamas klausimas bus ne kilmės etiketė, o tai, ar konkretus krovinys, sandoris, gavėjas ar paslauga patenka į Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas. Žinios faktas siauras: rusiškos kilmės grūdai tranzitu iš Kaliningrado kraunami Klaipėdoje, o vienas krovinys sulaikytas laboratoriniams mėginiams. Tikslus teisinis klausimas bus sprendžiamas pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnį, 13 straipsnį, 13-1 straipsnį, 15 straipsnį, ANK 515 straipsnį ir, esant didelei žalai, BK 123-1 straipsnį.
Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja visus fizinius ir juridinius asmenis laikytis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų sankcijų. Pagal 4 straipsnio 2 dalį jie turi atlikti privalomus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kuriais sankcijos būtų pažeidžiamos ar apeinamos. Šiai situacijai tai reiškia kelias tikrinimo kryptis:
Praktiškai galimi trys scenarijai. Pirmas: mėginiai ir patikrinimai neparodo sankcionuoto krovinio ar subjekto, todėl tranzitas lieka komercine ir politine, bet ne sankcine byla. Antras: nustatomas draudžiamas krovinys, paslauga ar subjektas, todėl krovinys gali būti sulaikomas ir pradedama atsakomybės procedūra. Trečias: nustatoma didelė žala, tada byla gali pereiti į BK 123-1 straipsnio taikymo lauką. Ši istorija praktiškai svarbi trims grupėms:
Pagal Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 3 straipsnį, užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai, civiliai tarnautojai ir rangovai Lietuvos teritorijoje gali dalyvauti tik tada, kai priimtas kompetentingos Lietuvos institucijos ar pareigūno sprendimas.
Dalis informacijos apie pajėgų dislokavimą gali likti neprieinama viešai pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 102 straipsnį, jeigu jos atskleidimas kenktų gynybos interesams.
JAV karių rotacijų pratęsimas Lietuvoje teisiškai priklausys nuo kompetentingo Lietuvos sprendimo ir taikomų tarptautinių susitarimų. Politinis pažadas nesukuria nei dislokavimo termino, nei karių statuso Lietuvos teritorijoje. Tikslus teisinis klausimas: kokiu pagrindu JAV kariniai vienetai gali dalyvauti karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvoje ir koks režimas taikomas jų buvimui. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 3 straipsnį, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 4 straipsnį ir 102 straipsnį, taip pat pagal karinių pajėgų statuso susitarimus, nurodytus krašto apsaugos ministro įsakyme dėl turtinių reikalavimų nagrinėjimo.
Tas sprendimas turi atitikti Konstituciją, Lietuvos tarptautines sutartis ir kitas tarptautinės teisės normas ar principus. Iš pateiktų šaltinių kyla tokios sąlygos:
Praktiškai JAV karių buvimo Lietuvoje tęstinumas priklausys nuo to, ar bus išlaikytas teisinis pagrindas rotacijoms ir jų statusui. Jeigu sprendimai ir susitarimai bus suderinti, rotacinis buvimas galės tęstis kaip karinio bendradarbiavimo forma Lietuvos teritorijoje. Jeigu tokio sprendimo nebus arba JAV pajėgų peržiūra lems kitokį paskirstymą, Lietuvos teisė pati viena JAV karių Lietuvoje neišlaikys. Rinkai ir visuomenei reikšminga, ar atsiras sprendimas dėl konkrečios rotacijos ir ar bus aiškus jos statuso režimas.
Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia išeiti įspėjus prieš penkias darbo dienas, jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos pareigų.
Jeigu darbdavys vienašališkai keitė darbo laiko režimą, būtinas darbuotojos rašytinis sutikimas pagal Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalį.
Gydytojos padėtis po apeliacijos yra sustiprėjusi: jos išėjimas pripažintas nulemtu darbdavio kaltės, todėl ligoninės ieškinio logika žlugo. Darbdaviui čia pavojingiausia ne vieša kritika, o teismo konstatuotas darbo sąlygų netinkamumas, kuris gali būti siejamas su pareigų pažeidimu. Tikslus teisinis klausimas yra, ar darbuotoja galėjo nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jeigu ginče kilo ir dėl darbo sąlygų keitimo, vertinamos Darbo kodekso 45 straipsnio ir 46 straipsnio taisyklės.
Pagal pateiktus šaltinius darbuotojos teisinė atrama yra ne paprastas išėjimas iš darbo, o išėjimas dėl svarbių priežasčių. Šioje istorijoje teismo išvada reiškia kitą kvalifikavimą: darbdavio kaltė siejama su netinkamomis darbo sąlygomis. Darbdavio pareigos ir rizikos pagal pateiktas normas yra konkrečios:
Tačiau jis gali paaiškinti, kodėl teismas darbo sąlygų netinkamumą siejo su darbuotojos pasitraukimo priežastimi. Ligoninei nepadeda ir bendras darbuotojo kaltės režimas. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalis leidžia nutraukti sutartį be įspėjimo tik dėl darbuotojo kalto darbo pareigų pažeidimo. Žinioje nurodyta teismo išvada yra priešinga: ginčas baigėsi darbdavio kaltės konstatavimu, o ne darbuotojos pažeidimu.
Praktinė pasekmė gydytojai yra ta, kad jos pasitraukimas nelaikomas paprastu išėjimu pagal Darbo kodekso 55 straipsnį. Tai reikšminga reputacijai, atsiskaitymui ir galimiems reikalavimams dėl žalos pagal Darbo kodekso 151 straipsnį. Darbdaviui sprendimas reiškia, kad ginčo centre liko jo pareiga sudaryti teisės aktų reikalavimus atitinkančias darbo sąlygas. Ligoninei praktiškai svarbiausia dokumentuoti darbo laiko režimą, darbuotojų prašymus ir atsakymus į juos. Be tokios dokumentacijos panašus ginčas vėl remtųsi darbuotojo teise išeiti dėl svarbių priežasčių.