Legal prism · 2026-09-05
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-05

Updated: 2026-09-05 20:59
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Diena.lt
Briefly: Transit of Russian Grain from Kaliningrad Through Klaipėda Port Copy link
On Friday, Kaunas District Mayor Valerijus Makūnas issued an order forming a working group to examine possible violations in the hiring of employees at the municipality-run Raudondvaris Manor. Among the day’s top economic news was a report…
Analysis
Article 13-1(4) of the Law on International Sanctions expressly covers the import, export, transfer, transit, carriage of goods, and related services.
Article 123-1(1) of the Criminal Code applies where a sanctions breach causes significant damage and provides for a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to five years.

Core issue

Klaipėda Port, LTG, and cargo handlers may continue only such movement of grain as does not fall within an applicable sanctions prohibition or restriction. The decisive issue will not be the label of origin, but whether the specific cargo, transaction, recipient, or service falls within international sanctions implemented in the Republic of Lithuania. The reported fact pattern is narrow: grain of Russian origin is being loaded in Klaipėda in transit from Kaliningrad, and one consignment has been detained for laboratory sampling. The precise legal issue will be assessed under Articles 4, 13, 13-1 and 15 of the Law on International Sanctions, Article 515 of the Code of Administrative Offences, and, where significant damage is caused, Article 123-1 of the Criminal Code.

Legal assessment

Article 4(1) of the Law on International Sanctions requires all natural and legal persons to comply with sanctions implemented in the Republic of Lithuania. Under Article 4(2), they must perform mandatory actions and refrain from actions that would breach or circumvent sanctions. In this situation, that entails several lines of review:

  • whether the transit, export, transfer, or related services concerning the grain are prohibited or restricted;
  • whether a transaction party is a sanctioned entity;
  • whether funds, economic resources, financial services, or other services are being provided for the benefit of a sanctioned entity;
  • whether the goods must be detained, frozen, or confiscated pursuant to a decision of the competent authority. Liability under that provision would arise only where a prohibition or restriction has been imposed on such conduct. If the cargo route is not sanctioned, the port or carrier has no independent basis under the cited provisions to stop the cargo solely because of its Russian origin. If laboratories or authorities were to identify an object subject to sanctions, the consequences would shift into the liability regime. The role of the competent authorities follows from Article 11 of the Law on International Sanctions: they adopt the decisions specified in sanctions acts, decide on exemptions, and provide information. In the field of financial sanctions, the designated authorities include the Financial Crime Investigation Service, the Ministry of Finance, the Customs Department, and other authorities according to their respective areas of activity. For legal persons, the key provision is Article 15(1) of the Law on International Sanctions. It permits a fine ranging from 50 to 100 percent of the value of the goods, services, or funds, but not less than EUR 10,000. If the subject matter of the infringement is not goods, services, or funds, the fine ranges from EUR 10,000 to EUR 50,000. A stricter rule applies where the infringement is repeated within one year or the value of the subject matter exceeds EUR 100,000. In such a case, the fine may amount to up to 5 percent of gross annual revenue, but not less than 100 percent of the value of the subject matter and not less than EUR 20,000. For natural persons and responsible managers, Article 515 of the Code of Administrative Offences is relevant. It provides for a fine of EUR 200 to EUR 6,000 for individuals, and EUR 600 to EUR 6,000 for managers or other responsible persons of legal entities. A repeated infringement entails a fine of EUR 2,000 to EUR 6,000 for individuals and EUR 4,000 to EUR 6,000 for managers. The risk of confiscation is also clear. Under Article 15(2) of the Law on International Sanctions, goods or funds that were the subject matter or proceeds of the infringement may be confiscated. Under Article 29 of the Code of Administrative Offences, only the instrument, means, subject matter, or proceeds of the prohibited act may be confiscated. Criminal liability would arise only at a higher threshold. Article 123-1(2) of the Criminal Code also permits liability for negligent commission of such an act.

Consequences

In practical terms, three scenarios are possible. First, the samples and checks do not reveal a sanctioned cargo or entity, in which case the transit remains a commercial and political matter, but not a sanctions case. Second, a prohibited cargo, service, or entity is identified, in which case the cargo may be detained and liability proceedings commenced. Third, significant damage is established, in which case the case may move into the scope of Article 123-1 of the Criminal Code. This matter is practically significant for three groups:

  • the port and stevedoring companies, because they provide goods-related services;
  • the LTG group and carriers, because transit is expressly mentioned in Article 13-1(4) of the Law on International Sanctions;
  • managers and responsible employees, because Article 515 of the Code of Administrative Offences provides for personal liability and confiscation. The greatest financial risk falls on legal persons if the value of the subject matter of the sanctions breach exceeds EUR 100,000. In that case, the fine may amount to up to 5 percent of gross annual revenue, while retaining the minimum of 100 percent of the value of the subject matter. The nearest point to monitor is the laboratory findings on the detained cargo samples and the subsequent decision of the competent authority on the status of the cargo.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste įgijimas, jos sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimas 1. Uosto…
13 straipsnis. Teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste įgijimas, jos sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimas 1. Uosto žemės naudotojas kitą dieną po atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams deklaravimo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos vėlesnės dienos įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. 2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, muitinei ir uosto valdytojui, išskyrus atvejus, kai mokesčių, įmokų, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, įmokų, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme; 2) turėti 2 paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansinių ataskaitų audito auditoriaus ar audito įmonės išvadas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatas, išskyrus atvejus, kai uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo trumpiau kaip 2 metus arba yra fizinis asmuo; 3) turėti galiojantį priėmimo komisijos išduotą priėmimo aktą, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį; 4) turėti galiojančią, su uosto valdytoju sudarytą uosto žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį; 5) turėti galiojančią, su Muitinės departamentu ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga sudarytą sutartį dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Pavyzdinę šios sutarties formą nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. 3. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams – pateikti šios atitikties deklaraciją ir laisvos formos numatomos vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą. 4. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis tik ta veikla, kurią deklaruoja šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas gali keisti numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą, tačiau prieš tai turi iš naujo deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį vykdyti nurodytą veiklą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tokia veikla uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali pradėti verstis tik kitą dieną po atitikties deklaravimo Susisiekimo ministerijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos vėlesnės dienos. 5. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip laikomasi laisvojo uosto veiklos reikalavimų. Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus. 6. Susisiekimo ministerija, gavusi Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1, 2, 4 ir (ar) 10 dalyse nurodytus reikalavimus arba deklaruodamas savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikė netikslius duomenis, per 2 darbo dienas nuo šių išvadų gavimo dienos įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą uosto žemės naudotojas pažeidimų nepašalina ir (ar) apie tai nedeklaruoja Susisiekimo ministerijai, susisiekimo ministras per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos taiko uosto žemės naudotojui poveikio priemonę už šio straipsnio reikalavimų pažeidimą – sustabdo uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kai uosto žemės naudotojas yra informuotas apie susisiekimo ministro sprendimą sustabdyti jo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. 7. Susisiekimo ministrui sustabdžius uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, Susisiekimo ministerija kartu su pranešimu apie teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą nurodo pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pašalinęs visus pažeidimus, uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia tai patvirtinančią informaciją Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministras, gavęs šią informaciją ir nustatęs, kad pažeidimai pašalinti, per 5 darbo dienas priima sprendimą panaikinti uosto žemės naudotojo teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą. Apie priimtą sprendimą Susisiekimo ministerija nedelsdama informuoja uosto žemės naudotoją. 8. Susisiekimo ministras per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–5 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento panaikina uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai tą pačią dieną, kai priimamas sprendimas, informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste: 1) pateikė deklaraciją apie nutraukiamą veiklą laisvajame uoste; 2) per šio straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdyta jo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste, ir (ar) apie pažeidimų pašalinimą per nustatytą terminą nepranešė Susisiekimo ministerijai; 3) yra likviduotas arba, jeigu uosto žemės naudotojas yra fizinis asmuo, miręs; 4) nevykdo veiklos laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius; 5) vykdo veiklą laisvajame uoste, kai jo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo sustabdyta ir uosto žemės naudotojas apie tai buvo informuotas, arba vykdo veiklą, kurios nedeklaravo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 9. Panaikinus uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, uosto žemės naudotojas, pašalinęs aplinkybes, dėl kurių ši teisė buvo panaikinta, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Vyriausybės įgaliota institucija patikrina, ar uosto žemės naudotojas tinkamai pašalino aplinkybes, dėl kurių buvo panaikinta teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste, ir pateikia išvadą Susisiekimo ministerijai. Jeigu teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta trečią kartą per pastaruosius 24 mėnesius, uosto žemės naudotojas negali deklaruoti savo atitikties 6 mėnesius nuo šios teisės panaikinimo dienos, išskyrus atvejį, kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio termino pabaigos patikrina ir nustato, kad pažeidimai visiškai pašalinti. 10. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste: 1) neturi teisės įgalioti kitų asmenų ar teisės perduoti vykdyti veiklą kitiems asmenims; 2) privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo savo asmens ir (ar) kontaktinių duomenų pasikeitimo momento elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Susisiekimo ministerijai apie šių duomenų pasikeitimo faktą. Uosto žemės naudotojas nurodo Susisiekimo ministerijai savo pasikeitusį adresą korespondencijai, o kai uosto žemės naudotojas yra fizinis asmuo – faktinės gyvenamosios vietos adresą. Kitus duomenis, kurie yra prieinami valstybės informacinėse sistemose, Susisiekimo ministerija gauna iš šių informacinių sistemų. 11. Uosto žemės naudotojas, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais įgijęs teisę valdyti jo naudojamame žemės sklype esančius statinius, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Susisiekimo ministerijai nėra teikiama. 12. Šiame straipsnyje nurodyti susisiekimo ministro priimti sprendimai dėl teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir panaikinimo turi būti skelbiami uosto valdytojo interneto svetainėje.
Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 3, 5, 10, 22, 23 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 3, 5, 10, 22, 23 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2005 m. gruodžio 6 d. Vilnius (Žin., 1996…
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 3, 5, 10, 22, 23 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2005 m. gruodžio 6 d. Vilnius (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2000, Nr. 75-2265; 2002, Nr. 123-5519) 1 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.“ 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas 1. Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. 2. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms. 3. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.“ 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Uosto valdymas Uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras.“ 4 straipsnis. 22 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes. Tai įforminama žemės sandoriais. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija, suderinusi su Susisiekimo ministerija.“ 5 straipsnis. 23 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2006 m. gruodžio 5 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS KLAIPĖDOS…
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2006 m. gruodžio 5 d. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 5, 11 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 1999, Nr. 86-2561; 2000, Nr. 75-2265, Nr. 82-2479; 2002, Nr. 123-5519; 2005, Nr. 148-5391) 1 straipsnis. 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis.“ 2 straipsnis. 11 straipsnio 5 punkto pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nuomoti uosto žemę, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis;“. 3 straipsnis. 23 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti. Sprendimą perduoti laikinai neatlygintinai naudotis uosto žeme priima Uosto direkcija. Uosto žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ ANTRASIS SKIRSNIS ŽEMĖS ĮSTATYMO 8, 32 STRAIPSNIŲ PAPILDYMAS IR PAKEITIMAS (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 1 straipsnis. 8 straipsnio 3 dalies papildymas ir pakeitimas Papildyti 8 straipsnio 3 dalį nauju 2 punktu, buvusį 2 punktą laikyti 3 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „3.
Original — LRT
Budrys: Prime Minister’s expectation on U.S. troops is “not a pair of shoes that can’t be broken in” - LRT Copy link
Lithuanian Foreign Minister Kęstutis Budrys says Prime Minister Mindaugas Sinkevičius’s hope for “good news” on the presence of U.S. troops in Lithuania is achievable, stressing that he treats the issue as work to be done and will raise it…
Analysis
Under Article 3 of the Law on International Operations, Exercises and Other Military Cooperation Events, military units, troops, civilian personnel and contractors of foreign states may participate in Lithuania only where a decision has been adopted by a competent Lithuanian institution or official.
Some information on force deployment may remain unavailable to the public under Article 102 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, if its disclosure would prejudice defence interests.

Core issue

The extension of U.S. troop rotations in Lithuania will legally depend on a competent Lithuanian decision and the applicable international agreements. A political commitment creates neither a deployment term nor a status for troops in Lithuanian territory. The precise legal question is the basis on which U.S. military units may participate in military cooperation events in Lithuania and the regime applicable to their presence. It is determined under Article 3 of the Law of the Republic of Lithuania on International Operations, Exercises and Other Military Cooperation Events, Articles 4 and 102 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, and the status-of-forces agreements referred to in the order of the Minister of National Defence concerning the examination of property claims.

Legal assessment

That decision must comply with the Constitution, Lithuania’s international treaties, and other norms or principles of international law. The sources provided indicate the following conditions:

  • the basis for the participation of a foreign military unit in Lithuania must be established under Article 3 of the Law on International Operations, Exercises and Other Military Cooperation Events;
  • institutions of the national defence system must act in accordance with the sources of law listed in Article 4 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service;
  • the status of troops is governed by status-of-forces agreements, including the NATO SOFA and the Agreement between the Government of the Republic of Lithuania and the Government of the United States of America on Defence Cooperation;
  • information on the capabilities, development and international military cooperation of military units is restricted under Article 102 of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, where disclosure could prejudice security and defence interests. A publicly stated objective of having U.S. rotations for as long as possible is not, in itself, a legal deployment instrument. It is a political negotiating position that must be converted into a competent decision and aligned with international agreements. The sources contain no case law, so the assessment is based solely on the norms provided. On the basis of these sources, the information provided does not allow for an assessment of the normalisation of relations with China or an internal employment dispute at an embassy, as the norms provided regulate matters of national defence and military cooperation.

Consequences

In practical terms, the continuity of the U.S. troop presence in Lithuania will depend on whether a legal basis for the rotations and their status is maintained. If the decisions and agreements are aligned, the rotational presence may continue as a form of military cooperation in Lithuanian territory. If there is no such decision, or if a review of U.S. forces results in a different allocation, Lithuanian law alone will not keep U.S. troops in Lithuania. What matters for the market and the public is whether a decision on a specific rotation is adopted and whether the regime governing its status is clear.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos…
11 straipsnis. Tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų vykimas per valstybės sieną bei jų statusas 1. Siunčiamam į kitą valstybę Lietuvos Respublikos kariniam vienetui, kariui ar civiliui krašto apsaugos sistemos tarnautojui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kariuomenės vadas ar jo įgaliotas karininkas išleidžia kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą (lietuvių ir anglų (prancūzų) kalbomis). Įsakymas patvirtina šio vieneto, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų statusą, jų teisę turėti ir nešioti ginklus, gabenamų oficialių dokumentų paketų skaičių, taip pat karinio vieneto judėjimo kryptį. Išsivežamos ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas, taip pat maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekis, reikalingas vartojimo poreikiams, nurodomas teisės aktų nustatyta tvarka pagal NATO standartus patvirtintos formos pažymoje, o šią pažymą pasirašo kariuomenės vadas ar jo įgaliotas karininkas. Šio dokumento pagrindu Lietuvos Respublikos karinis vienetas, karys ar civilis krašto apsaugos sistemos tarnautojas sąraše nurodytą turtą nedeklaruodamas išveža per Lietuvos valstybės sieną, o grįždamas įveža atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją. Specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Lietuvos Respublikos karinio vieneto vadas, karys ir civilis krašto apsaugos sistemos tarnautojas, vykdamas per kitos valstybės sieną, privalo pateikti šios valstybės sienos kontrolės pareigūnams šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įsakymą. 3. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, jų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų teisinį statusą kitose valstybėse nustato tarptautinės teisės normos dėl užsienio valstybių karinių pajėgų statuso, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai bei susitarimai su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis, taip pat tarptautinės organizacijos ar užsienio valstybės, kurios operaciniam vadovavimui ir valdymui buvo perduotas Lietuvos Respublikos karinis vienetas, sprendimai ar (ir) tokios tarptautinės organizacijos arba užsienio valstybės susitarimai su šio vieneto buvimo valstybe.
Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose…
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrindai Šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje tik tada, kai dėl to priimamas kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos ar kompetentingo pareigūno sprendimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitas tarptautinės teisės normas ar principus.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, karių tarnybos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, karių tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo tvarką.
Original — Lrytas
Doctor who won court case against Šiauliai Hospital speaks out: “There was a time when I dreamed of breaking my leg” Copy link
The case ultimately ended in E. Galvanauskaitė’s favor: the court dismissed the hospital’s lawsuit and found that the doctor left her job because of the employer’s fault, as she had not been provided with proper working conditions. The…
Analysis

Correction. The statement that the Labour Code sets a maximum of 180 overtime hours per year is incomplete. Article 119(3) of the Labour Code establishes a 180-hour limit, but also permits a collective agreement to provide for a longer overtime duration. It would be more accurate to say that 180 hours is the general annual limit, unless an applicable collective agreement provides for a longer duration. The assessment of 1,650 overtime hours therefore depends both on the relevant period and on the content of the applicable collective agreement.

Article 56(1)(2) of the Labour Code permits resignation on five working days’ notice if the employer has failed to perform occupational safety and health duties for more than two months.
If the employer unilaterally changed the working time arrangement, the employee’s written consent was required under Article 45(1) of the Labour Code.

Core issue

The doctor’s position following the appeal has been strengthened: her resignation was found to have been caused by the employer’s fault, and the logic of the hospital’s claim therefore collapsed. The most dangerous issue for the employer here is not public criticism, but the court’s finding that the working conditions were improper, which may be linked to a breach of duties. The precise legal question is whether the employee was entitled to terminate the employment contract for important reasons under Article 56(1)(2) of the Labour Code. If the dispute also concerned changes to working conditions, the rules in Articles 45 and 46 of the Labour Code are assessed.

Legal assessment

According to the sources provided, the employee’s legal basis is not an ordinary resignation, but resignation for important reasons. In this case, the court’s conclusion entails a different legal characterisation: the employer’s fault is linked to improper working conditions. The employer’s duties and risks under the cited provisions are specific:

  • under Article 56(1)(2) of the Labour Code, an employee may resign on five working days’ notice if occupational safety and health duties have not been performed for more than two months;
  • under Article 46(2) of the Labour Code, a refusal to grant a written request to change working conditions must be reasoned within five working days;
  • under Article 45(1) of the Labour Code, the type of working time arrangement may be changed only with the employee’s written consent;
  • under Article 151 of the Labour Code, a party to an employment contract must compensate pecuniary and non-pecuniary damage caused by culpable breaches of employment duties.

The figure of 1,650 overtime hours is not, in itself, assessed in the sources provided as an independent pay dispute. However, it may explain why the court linked the improper working conditions to the reason for the employee’s departure. The general regime of employee fault is also of no assistance to the hospital. Article 58(1) of the Labour Code permits termination without notice only for a culpable breach of employment duties by the employee. The court’s conclusion reported in the notice is the opposite: the dispute ended with a finding of the employer’s fault, not with a finding of misconduct by the employee.

Consequences

The practical consequence for the doctor is that her departure is not treated as an ordinary resignation under Article 55 of the Labour Code. This is significant for reputation, final settlement, and potential claims for damages under Article 151 of the Labour Code. For the employer, the decision means that the core of the dispute remained its duty to provide working conditions compliant with statutory requirements. In practical terms, the most important issue for the hospital is to document working time arrangements, employee requests, and responses to those requests. Without such documentation, a similar dispute would again rest on the employee’s right to resign for important reasons.

Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: incomplete 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 45 straipsnis (statute)
Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva 1. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar…
Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva 1. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. 2. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. 3. Dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams. 46 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva 1. Kai šis kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. 2.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 57 straipsnis (statute)
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš…
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: 1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; 2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą; 3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę; 4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju; 5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. 2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. 3. Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis); 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių dirbdami to darbdavio įmonėje; 4) kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. 5. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. 6. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. 7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams su negalia ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai. 8. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 9. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 59 straipsnis (statute)
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia 1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar…
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia 1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitų diskriminacinių motyvų.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →