Teisinė prizmė · 2026-09-04
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-09-04

Atnaujinta: 2026-09-04 19:50
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — Žinių radijas
Naujos pakuočių taisyklės verslui: ką svarbu žinoti jau dabar? Kopijuoti nuorodą
ChatGPT nuotr. Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus…
Analizė
Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad pakuotė neatitinka taikytinų reikalavimų, pagal Reglamento (ES) 2025/40 18 straipsnį jis negali jos pateikti rinkai, kol atitiktis neužtikrinta.
Pakartotinio naudojimo tikslų įrodinėjimo pareiga pagal Reglamento (ES) 2025/40 30 straipsnį taikoma nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 18 mėnesių nuo metodikos įgyvendinimo akto įsigaliojimo, jeigu ši data vėlesnė.

Esmė

Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. pakuotes naudojantis verslas turi vertinti pakuotę kaip rinkai teikiamą reguliuojamą objektą, o ne tik kaip atliekų tvarkymo klausimą. Didžiausias praktinis pokytis tenka importuotojams: jie privalo sustabdyti tiekimą, jeigu turi pagrindo manyti, kad pakuotė neatitinka reglamento reikalavimų. Žinios faktas telpa į vieną teisinį klausimą: kokias pareigas pakuotėms, jų dokumentams, sudėčiai, pakartotiniam naudojimui ir atliekų informacijai nustato Reglamentas (ES) 2025/40 1, 2, 5, 18, 23, 27, 30, 55 ir 60 straipsniai. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 1 straipsnį taisyklės apima pakuočių gyvavimo ciklą, ženklinimą, didesnę gamintojo atsakomybę, atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, surinkimą ir perdirbimą. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 2 straipsnį jos taikomos visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo medžiagos ir naudojimo sektoriaus.

Teisinis vertinimas

Importuotojo pareiga yra aktyvi patikra prieš pateikimą rinkai, o ne pasyvus laukimas, kol trūkumą nustatys priežiūros institucija. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 18 straipsnį importuotojas rinkai gali pateikti tik pakuotes, atitinkančias 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Prieš tiekimą jis turi užtikrinti, kad:

  • fizinis gamintojas atliko 38 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą;
  • parengti VII priede nurodyti techniniai dokumentai;
  • pakuotės paženklintos pagal 12 straipsnį;
  • kartu pateikti reikalaujami dokumentai;
  • fizinis gamintojas įvykdė 15 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus.

Pakuotės sudėčiai taikomas atskiras standartas: pagal Reglamento (ES) 2025/40 5 straipsnį susirūpinimą keliančių medžiagų pakuotėje turi būti kuo mažiau ir kuo mažesnės koncentracijos. Šis reikalavimas apima ir mikroplastikų neigiamą poveikį aplinkai, todėl pakuotės dizainas bei medžiaga tampa atitikties klausimu. Pakartotinio naudojimo modeliai taip pat tampa reglamentuota veikla. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 27 straipsnį daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai turi dalyvauti pakartotinio naudojimo sistemose ir užtikrinti jų atitiktį VI priedo A daliai. Jie taip pat turi užtikrinti pakuočių atnaujinimą prieš pakartotinį siūlymą galutiniams naudotojams. Uždarojo ciklo sistemose pakuotės turi būti grąžinamos į sistemos dalyvių nustatytus ir operatoriaus patvirtintus surinkimo punktus. Informacijos grandinė pagal reglamentą apima atliekų tvarkytojus, gamintojus ir vartotojus. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 23 straipsnį pakuočių atliekų tvarkymo subjektai kasmet per elektroninį registrą teikia kompetentingoms institucijoms informaciją apie pakuočių atliekas. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 55 straipsnį gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turi suteikti galutiniams naudotojams informaciją apie atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, atskirą surinkimą ir ženklų reikšmę. Pateiktuose šaltiniuose teismų praktikos nėra, todėl precedentinis taikymo standartas šiai situacijai nenagrinėjamas.

Pasekmės

Praktinis rezultatas verslui yra atitikties patikros perkėlimas į tiekimo grandinės pradžią. Importuotojai turės gauti dokumentus ir įrodymus iš trečiųjų šalių gamintojų dar prieš prekių pateikimą ES rinkai. Pakuočių atliekų tvarkytojai turės pasirengti kasmetiniam duomenų teikimui per elektroninius registrus pagal Reglamento (ES) 2025/40 23 straipsnį. Gamintojai ir jų atsakomybę perimančios organizacijos turės užtikrinti vartotojams skirtą informaciją pagal Reglamento (ES) 2025/40 55 straipsnį. Jeigu pakuotė kelia riziką aplinkai ar žmonių sveikatai, rinkos priežiūros institucijos pagal Reglamento (ES) 2025/40 60 straipsnį gali reikalauti:

  • pašalinti riziką per pagrįstą ir proporcingą laikotarpį;
  • užtikrinti pakuotės atitiktį;
  • pašalinti pakuotę iš rinkos;
  • atšaukti pakuotę.
Faktų patikra: patvirtinta 1
Teisinis pagrindas (3)
PPWR — pakuociu reglamentas (ES) 2025/40 Preambulė (statute)
(3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB (4) nustatyti reikalavimai dėl pakuočių, susiję su pakuočių sudėtimi ir jų tinkamumu naudoti pakartotinai bei…
(3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB (4) nustatyti reikalavimai dėl pakuočių, susiję su pakuočių sudėtimi ir jų tinkamumu naudoti pakartotinai bei pakuočių atliekų tinkamumu naudoti (toliau – esminiai reikalavimai dėl pakuočių), taip pat nustatomi medžiagų atgavimo ir perdirbimo tikslai valstybėms narėms; (4) 2014 m. Komisija, atlikusi su Direktyva 94/62/EB susijusią tinkamumo patikrą, rekomendavo pritaikyti esminius reikalavimus dėl pakuočių, kuriuos laikė svarbia priemone pasiekti geresnius pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, kad tie reikalavimai būtų konkretesni ir būtų lengviau užtikrinamas jų vykdymas, ir juos sugriežtinti
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/40 del pakuociu ir pakuociu atlieku (PPWR) 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis Dalykas 1. Šiuo reglamentu nustatomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą taikomi aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo reikalavimai, kuriuos jos turi…
1 straipsnis Dalykas 1. Šiuo reglamentu nustatomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą taikomi aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo reikalavimai, kuriuos jos turi atitikti, kad jas būtų galima pateikti rinkai. Juo taip pat nustatomi reikalavimai dėl didesnės gamintojo atsakomybės, dėl pakuočių atliekų prevencijos, pavyzdžiui, nebūtinų pakuočių kiekio mažinimo ir pakuočių pakartotinio naudojimo ar pakartotinio užpildymo, taip pat dėl pakuočių atliekų surinkimo ir apdorojimo, įskaitant perdirbimą. 2. Šiuo reglamentu prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, nes juo suderinamos nacionalinės priemonės dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kad Sąjungoje būtų išvengta kliūčių prekybai ir konkurencijos iškraipymo bei ribojimo, ir kartu, remiantis poreikiu užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai arba tas poveikis būtų sumažintas. 3. Nustatant priemones, atitinkančias Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją (toliau – atliekų hierarchija), šiuo reglamentu prisidedama prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir klimato neutralumo ne vėliau kaip iki 2050 m., kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (53).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/40 del pakuociu ir pakuociu atlieku (PPWR) 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo joms naudojamų medžiagų, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo…
2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo joms naudojamų medžiagų, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo to, ar tokios pakuotės yra naudojamos arba pakuočių atliekos susidaro pramonėje,, kituose gamybos, mažmeninės prekybos ar platinimo, paslaugų sektoriuose, biuruose ar namų ūkiuose. 2. Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Direktyvos 2008/98/EB nuostatoms, susijusioms su pavojingųjų atliekų tvarkymu, ir Sąjungos nustatytiems pakuočių reglamentavimo reikalavimams, pavyzdžiui, reikalavimams dėl saugos, kokybės, sveikatos apsaugos ir supakuotų produktų higienos, ir transportavimo reikalavimams. Tačiau, kai šis reglamentas prieštarauja Direktyvai 2008/68/EB, Direktyva 2008/68/EB yra viršesnė.
Originalas — Etaplius
Joniškio rajono politikę teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl „čekiukų“: trims iš kitų rajonų – įtarimai Kopijuoti nuorodą
Kriminalai | 3 min. Teismas / Dainius Labutis/ELTA. Susiję straipsniai Prokuratūrai atliekant ikiteisminius tyrimus „čekiukų“ bylose, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus trims esamiems ir buvusiems šalies savivaldybių tarybų…
Analizė
Pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį asmeninės turtinės naudos siekis griežtina kvalifikaciją iki baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnio 4 dalį viešosios teisės paprastai gali būti atimamos nuo vienerių iki penkerių metų, o XXXIII skyriaus apysunkių ir sunkių nusikaltimų atveju – nuo trejų iki septynerių metų.

Esmė

Joniškio politikės byla praktiškai jau perėjo į pasekmių vykdymo etapą: ji nelieka nubausta laisvės atėmimu, bet vienerius metus yra laidavimo režime, trejus metus negali eiti renkamų ar skiriamų viešųjų pareigų ir turi sumokėti 1 000 eurų įmoką. Trims kitų savivaldybių politikams dar sprendžiamas atsakomybės klausimas, o jų rizika pirmiausia priklausys nuo to, ar savivaldybių patirta 5 288, 2 287 ir 3 091 euro žala bus kvalifikuota kaip reikšminga pagal pareikštus įtarimus. Teisinis klausimas yra konkretus: ar tikrovės neatitinkančių kuro išlaidų apyskaitų teikimas naudojant tarybos nario statusą sudaro piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šios normos reikalauja valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo, didelės žalos ir, pagal 2 dalį, turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo. Viešųjų pareigų pasekmė vertinama pagal Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pateikti faktai rodo vienodą veikimo modelį: 2019–2023 metais tarybos nariai galimai teikė apyskaitas su neteisingais duomenimis apie kurą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį piktnaudžiavimas tarnyba apima tarnybinės padėties naudojimą ne tarnybos interesais, ne pagal teisės aktus arba savanaudiškais tikslais. Ta pati nuostata kaip pavyzdį nurodo neteisėtą svetimo turto ar lėšų pasisavinimą, todėl savivaldybės lėšų kompensavimo mechanizmas čia yra teisiškai reikšmingas. Pareigų turinys pagal pateiktas normas yra toks:

  • pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo atsako už savo veiksmų padarinius ir dokumentų tinkamą naudojimą;
  • pagal 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą jam skirti ištekliai turi būti naudojami ekonomiškai;

Joniškio atveju žala buvo 637 eurai, kaltė pripažinta ir žala atlyginta, todėl pasirinktas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau viešųjų teisių atėmimas nėra simbolinė priemonė: Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnio 1 dalis ją apibrėžia kaip teisės būti išrinktam arba paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas atėmimą. Pagal Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnio 2 dalį tokia priemonė skiriama, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Todėl V. Bartašienei paskirtas trejų metų draudimas patenka į pateiktoje normoje nurodytą terminų sistemą. Trijų įtariamųjų padėtis dar nesutampa su Joniškio politikės padėtimi, nes jiems tik pareikšti įtarimai. Jų bylose esminiai vertinimo taškai bus šie:

  • ar tarybos nario veiklos išlaidų apyskaitos buvo naudojamos kaip viešųjų lėšų gavimo pagrindas;
  • ar duomenys apie kuro išlaidas buvo tikrovės neatitinkantys;
  • ar buvo siekta turtinės naudos;
  • ar savivaldybės patirta žala leidžia taikyti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį.

Pateiktuose šaltiniuose nėra teismų praktikos, todėl konkrečios bylos precedento pagal šią užduotį taikyti negalima.

Pasekmės

V. Bartašienei praktinės pasekmės jau įvardytos: vienerių metų laidavimo terminas, 1 000 eurų įmoka ir trejų metų viešųjų teisių ribojimas. Pastarasis ribojimas reiškia, kad ji negali būti išrinkta ar paskirta į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevyriausybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. R. Sujetai, Z. Grabauskui ir A. Mickienei realūs scenarijai priklausys nuo ikiteisminio tyrimo baigties. Jeigu būtų nustatyti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies požymiai, jiems grėstų bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Jeigu būtų taikoma Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis, sankcija būtų bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Jeigu teismas pripažintų, kad veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis, pagal Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnį galėtų būti ribojama teisė būti išrinktam arba paskirtam. Praktiškai ši istorija svarbi savivaldybių tarybų nariams, nes veiklos išlaidų apyskaita gali tapti baudžiamosios atsakomybės pagrindu, kai ji naudojama savivaldybės lėšoms gauti. Savivaldybėms ji svarbi dėl žalos atlyginimo ir vidaus kontrolės, nes pateiktuose faktuose kalbama apie viešųjų lėšų kompensavimą pagal dokumentus.

Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 229 straipsnis (statute)
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl…
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 227 straipsnis (statute)
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar…
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Originalas — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Statybų įmonėms – nemaloni žinia: dėl darbuotojų saugos pažeidimų teks mokėti daugiau Kopijuoti nuorodą
Statybų įmonėms – nemaloni žinia: dėl darbuotojų saugos pažeidimų teks mokėti daugiau 2026-09-03 08:23 Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja įmones, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymas gali ne tik lemti…
Analizė
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį tarifas priklauso nuo VDI nustatytų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų sunkumo ir nukentėjusiųjų skaičiaus.
Už tokią veiką galima bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Esmė

Statybos įmonėms pasekmė gali būti ne vien VDI reikalavimas pašalinti pažeidimą, bet didesnės socialinio draudimo įmokos nuo 2027 m. sausio 1 d. Finansinė rizika atsiranda tada, kai VDI nustatytas darbuotojų saugos pažeidimas tampa „Sodrai“ perduodamu tarifo rodikliu. Tikslus teisinis klausimas yra toks: kada VDI nustatytas pažeidimas leidžia draudėją perkelti į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tarifo grupę. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. Jei dėl pažeidimo įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, atsiveria ir Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio taikymo klausimas.

Teisinis vertinimas

To paties straipsnio 2 dalis nustato mechanizmą: VDI pažeidimų rodiklį teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tai reiškia, kad VDI aktas veikia ne tik kaip kontrolės dokumentas, bet ir kaip įmokų diferencijavimo pagrindas.

  • VDI kompetencija yra nustatyti pažeidimų rodiklį ir jį perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
  • Tarifų grupių skaičių ir jų tarifus kasmet tvirtina Seimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas privalo sudaryti darbdaviai. Todėl statybvietėje neįvertinta kritimo iš aukščio, grunto griūties ar krovinių kritimo rizika yra ne formalus trūkumas, o pareigos sudaryti saugias sąlygas pažeidimo požymis. Darbdavys kartu turi valdymo priemones pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 31 straipsnį. Jis gali leisti įsakymus dėl saugos, reikalauti laikytis instruktuotų reikalavimų ir susipažinti su VDI inspektavimo medžiaga. Jei pažeidimą padaro darbuotojas, darbdavys pagal 31 straipsnio 2 punktą gali įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti įmonei padarytą žalą. Baudžiamoji riba atsiranda pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, kai darbdavio ar įgalioto asmens pažeidimas sukelia sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą arba kitokius sunkius padarinius. Pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 2 dalį ši veika nusikalstama tik dėl neatsargumo, o pagal 3 dalį atsako ir juridinis asmuo.

Pasekmės

Praktinis poveikis statybos įmonei yra dvejopas: ji turi pašalinti pažeidimus ir gali mokėti didesnes draudimo įmokas. Pažeidimus turinčios įmonės didesnes įmokas mokės nuo 2027 m. sausio 1 d. Tarifų dydžiai pačiuose pateiktuose šaltiniuose nenurodyti, todėl teisiškai pagrįstai galima kalbėti apie grupės pakėlimą, o ne apie konkretų procentą.

  • Jei VDI pažeidimas perduodamas „Sodrai“, draudėjas gali būti perkeltas iš pirmos į antrą, iš antros į trečią arba iš trečios į ketvirtą grupę.
  • Jei įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, šalia tarifo pasekmės gali kilti atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnį.
  • Jei pažeidimą lėmė darbuotojo nevykdyti privalomi saugos reikalavimai, darbdavys gali kelti žalos atlyginimo klausimą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 31 straipsnio 2 punktą. Ši žinia labiausiai svarbi rangovams, kurių darbai susiję su aukščiu, gruntu, kranais, kroviniais ar pavojingomis medžiagomis. Statybų sektoriui rizika didesnė ir faktiškai: jam teko 50,65 proc. visų nurodytų R1 reikalavimų.
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 100 straipsnis (statute)
100 straipsnis. Darbo laiko apskaitos pažeidimas 1. Darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus…
100 straipsnis. Darbo laiko apskaitos pažeidimas 1. Darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 97 straipsnis (statute)
Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas 1. Pranešimo apie nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas arba…
Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas 1. Pranešimo apie nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas arba nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo devyniasdešimt iki penkių šimtų devyniasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų. 2. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki septynių šimtų keturiasdešimt eurų. 98 straipsnis. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus ir tokio darbuotojo nenušalinimas nuo darbo, neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savarankiškai dirbančio asmens savarankiškos veiklos vykdymas 1. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savarankiškai dirbančio asmens savarankiškos veiklos vykdymas, taip pat darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų. 2. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimas nuo darbo užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įs 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe…
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui (toliau šis skyrius taip pat vadinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi) arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.“ 2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, bei priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokamos bedarbiams. Apdraustojo asmens draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos sumos, nuo kurių Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštųjų mokyklų studentus, asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, taip pat asmenis, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantus), ir asmenis, atliekančius savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 3. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbo (tarnybos) vieta (toliau – darbo vieta) – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.“ 4. Pakeisti 3 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) (toliau – nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.“ 5. Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo) – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir: 1) gyvenamosios vietos; 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis; 3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu; 4) kitos darbovietės. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →