Teisinė prizmė — 2026-09-04

Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad pakuotė neatitinka taikytinų reikalavimų, pagal Reglamento (ES) 2025/40 18 straipsnį jis negali jos pateikti rinkai, kol atitiktis neužtikrinta.

Pakartotinio naudojimo tikslų įrodinėjimo pareiga pagal Reglamento (ES) 2025/40 30 straipsnį taikoma nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 18 mėnesių nuo metodikos įgyvendinimo akto įsigaliojimo, jeigu ši data vėlesnė.

Esmė

Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. pakuotes naudojantis verslas turi vertinti pakuotę kaip rinkai teikiamą reguliuojamą objektą, o ne tik kaip atliekų tvarkymo klausimą. Didžiausias praktinis pokytis tenka importuotojams: jie privalo sustabdyti tiekimą, jeigu turi pagrindo manyti, kad pakuotė neatitinka reglamento reikalavimų. Žinios faktas telpa į vieną teisinį klausimą: kokias pareigas pakuotėms, jų dokumentams, sudėčiai, pakartotiniam naudojimui ir atliekų informacijai nustato Reglamentas (ES) 2025/40 1, 2, 5, 18, 23, 27, 30, 55 ir 60 straipsniai. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 1 straipsnį taisyklės apima pakuočių gyvavimo ciklą, ženklinimą, didesnę gamintojo atsakomybę, atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, surinkimą ir perdirbimą. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 2 straipsnį jos taikomos visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo medžiagos ir naudojimo sektoriaus.

Teisinis vertinimas

Importuotojo pareiga yra aktyvi patikra prieš pateikimą rinkai, o ne pasyvus laukimas, kol trūkumą nustatys priežiūros institucija. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 18 straipsnį importuotojas rinkai gali pateikti tik pakuotes, atitinkančias 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Prieš tiekimą jis turi užtikrinti, kad:

• fizinis gamintojas atliko 38 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą;
• parengti VII priede nurodyti techniniai dokumentai;
• pakuotės paženklintos pagal 12 straipsnį;
• kartu pateikti reikalaujami dokumentai;
• fizinis gamintojas įvykdė 15 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus.

Pakuotės sudėčiai taikomas atskiras standartas: pagal Reglamento (ES) 2025/40 5 straipsnį susirūpinimą keliančių medžiagų pakuotėje turi būti kuo mažiau ir kuo mažesnės koncentracijos. Šis reikalavimas apima ir mikroplastikų neigiamą poveikį aplinkai, todėl pakuotės dizainas bei medžiaga tampa atitikties klausimu. Pakartotinio naudojimo modeliai taip pat tampa reglamentuota veikla. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 27 straipsnį daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai turi dalyvauti pakartotinio naudojimo sistemose ir užtikrinti jų atitiktį VI priedo A daliai. Jie taip pat turi užtikrinti pakuočių atnaujinimą prieš pakartotinį siūlymą galutiniams naudotojams. Uždarojo ciklo sistemose pakuotės turi būti grąžinamos į sistemos dalyvių nustatytus ir operatoriaus patvirtintus surinkimo punktus. Informacijos grandinė pagal reglamentą apima atliekų tvarkytojus, gamintojus ir vartotojus. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 23 straipsnį pakuočių atliekų tvarkymo subjektai kasmet per elektroninį registrą teikia kompetentingoms institucijoms informaciją apie pakuočių atliekas. Pagal Reglamento (ES) 2025/40 55 straipsnį gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turi suteikti galutiniams naudotojams informaciją apie atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, atskirą surinkimą ir ženklų reikšmę. Pateiktuose šaltiniuose teismų praktikos nėra, todėl precedentinis taikymo standartas šiai situacijai nenagrinėjamas.

Pasekmės

Praktinis rezultatas verslui yra atitikties patikros perkėlimas į tiekimo grandinės pradžią. Importuotojai turės gauti dokumentus ir įrodymus iš trečiųjų šalių gamintojų dar prieš prekių pateikimą ES rinkai. Pakuočių atliekų tvarkytojai turės pasirengti kasmetiniam duomenų teikimui per elektroninius registrus pagal Reglamento (ES) 2025/40 23 straipsnį. Gamintojai ir jų atsakomybę perimančios organizacijos turės užtikrinti vartotojams skirtą informaciją pagal Reglamento (ES) 2025/40 55 straipsnį. Jeigu pakuotė kelia riziką aplinkai ar žmonių sveikatai, rinkos priežiūros institucijos pagal Reglamento (ES) 2025/40 60 straipsnį gali reikalauti:

• pašalinti riziką per pagrįstą ir proporcingą laikotarpį;
• užtikrinti pakuotės atitiktį;
• pašalinti pakuotę iš rinkos;
• atšaukti pakuotę.

Pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį asmeninės turtinės naudos siekis griežtina kvalifikaciją iki baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnio 4 dalį viešosios teisės paprastai gali būti atimamos nuo vienerių iki penkerių metų, o XXXIII skyriaus apysunkių ir sunkių nusikaltimų atveju – nuo trejų iki septynerių metų.

Esmė

Joniškio politikės byla praktiškai jau perėjo į pasekmių vykdymo etapą: ji nelieka nubausta laisvės atėmimu, bet vienerius metus yra laidavimo režime, trejus metus negali eiti renkamų ar skiriamų viešųjų pareigų ir turi sumokėti 1 000 eurų įmoką. Trims kitų savivaldybių politikams dar sprendžiamas atsakomybės klausimas, o jų rizika pirmiausia priklausys nuo to, ar savivaldybių patirta 5 288, 2 287 ir 3 091 euro žala bus kvalifikuota kaip reikšminga pagal pareikštus įtarimus. Teisinis klausimas yra konkretus: ar tikrovės neatitinkančių kuro išlaidų apyskaitų teikimas naudojant tarybos nario statusą sudaro piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šios normos reikalauja valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo, didelės žalos ir, pagal 2 dalį, turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo. Viešųjų pareigų pasekmė vertinama pagal Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pateikti faktai rodo vienodą veikimo modelį: 2019–2023 metais tarybos nariai galimai teikė apyskaitas su neteisingais duomenimis apie kurą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį piktnaudžiavimas tarnyba apima tarnybinės padėties naudojimą ne tarnybos interesais, ne pagal teisės aktus arba savanaudiškais tikslais. Ta pati nuostata kaip pavyzdį nurodo neteisėtą svetimo turto ar lėšų pasisavinimą, todėl savivaldybės lėšų kompensavimo mechanizmas čia yra teisiškai reikšmingas. Pareigų turinys pagal pateiktas normas yra toks:

• pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo atsako už savo veiksmų padarinius ir dokumentų tinkamą naudojimą;
• pagal 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą jam skirti ištekliai turi būti naudojami ekonomiškai;

Joniškio atveju žala buvo 637 eurai, kaltė pripažinta ir žala atlyginta, todėl pasirinktas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau viešųjų teisių atėmimas nėra simbolinė priemonė: Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnio 1 dalis ją apibrėžia kaip teisės būti išrinktam arba paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas atėmimą. Pagal Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnio 2 dalį tokia priemonė skiriama, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Todėl V. Bartašienei paskirtas trejų metų draudimas patenka į pateiktoje normoje nurodytą terminų sistemą. Trijų įtariamųjų padėtis dar nesutampa su Joniškio politikės padėtimi, nes jiems tik pareikšti įtarimai. Jų bylose esminiai vertinimo taškai bus šie:

• ar tarybos nario veiklos išlaidų apyskaitos buvo naudojamos kaip viešųjų lėšų gavimo pagrindas;
• ar duomenys apie kuro išlaidas buvo tikrovės neatitinkantys;
• ar buvo siekta turtinės naudos;
• ar savivaldybės patirta žala leidžia taikyti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį.

Pateiktuose šaltiniuose nėra teismų praktikos, todėl konkrečios bylos precedento pagal šią užduotį taikyti negalima.

Pasekmės

V. Bartašienei praktinės pasekmės jau įvardytos: vienerių metų laidavimo terminas, 1 000 eurų įmoka ir trejų metų viešųjų teisių ribojimas. Pastarasis ribojimas reiškia, kad ji negali būti išrinkta ar paskirta į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevyriausybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. R. Sujetai, Z. Grabauskui ir A. Mickienei realūs scenarijai priklausys nuo ikiteisminio tyrimo baigties. Jeigu būtų nustatyti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies požymiai, jiems grėstų bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Jeigu būtų taikoma Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis, sankcija būtų bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Jeigu teismas pripažintų, kad veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis, pagal Baudžiamojo kodekso 68-1 straipsnį galėtų būti ribojama teisė būti išrinktam arba paskirtam. Praktiškai ši istorija svarbi savivaldybių tarybų nariams, nes veiklos išlaidų apyskaita gali tapti baudžiamosios atsakomybės pagrindu, kai ji naudojama savivaldybės lėšoms gauti. Savivaldybėms ji svarbi dėl žalos atlyginimo ir vidaus kontrolės, nes pateiktuose faktuose kalbama apie viešųjų lėšų kompensavimą pagal dokumentus.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį tarifas priklauso nuo VDI nustatytų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų sunkumo ir nukentėjusiųjų skaičiaus.

Už tokią veiką galima bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Esmė

Statybos įmonėms pasekmė gali būti ne vien VDI reikalavimas pašalinti pažeidimą, bet didesnės socialinio draudimo įmokos nuo 2027 m. sausio 1 d. Finansinė rizika atsiranda tada, kai VDI nustatytas darbuotojų saugos pažeidimas tampa „Sodrai“ perduodamu tarifo rodikliu. Tikslus teisinis klausimas yra toks: kada VDI nustatytas pažeidimas leidžia draudėją perkelti į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tarifo grupę. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. Jei dėl pažeidimo įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, atsiveria ir Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio taikymo klausimas.

Teisinis vertinimas

To paties straipsnio 2 dalis nustato mechanizmą: VDI pažeidimų rodiklį teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tai reiškia, kad VDI aktas veikia ne tik kaip kontrolės dokumentas, bet ir kaip įmokų diferencijavimo pagrindas.

• VDI kompetencija yra nustatyti pažeidimų rodiklį ir jį perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
• Tarifų grupių skaičių ir jų tarifus kasmet tvirtina Seimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas privalo sudaryti darbdaviai. Todėl statybvietėje neįvertinta kritimo iš aukščio, grunto griūties ar krovinių kritimo rizika yra ne formalus trūkumas, o pareigos sudaryti saugias sąlygas pažeidimo požymis. Darbdavys kartu turi valdymo priemones pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 31 straipsnį. Jis gali leisti įsakymus dėl saugos, reikalauti laikytis instruktuotų reikalavimų ir susipažinti su VDI inspektavimo medžiaga. Jei pažeidimą padaro darbuotojas, darbdavys pagal 31 straipsnio 2 punktą gali įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti įmonei padarytą žalą. Baudžiamoji riba atsiranda pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, kai darbdavio ar įgalioto asmens pažeidimas sukelia sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą arba kitokius sunkius padarinius. Pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 2 dalį ši veika nusikalstama tik dėl neatsargumo, o pagal 3 dalį atsako ir juridinis asmuo.

Pasekmės

Praktinis poveikis statybos įmonei yra dvejopas: ji turi pašalinti pažeidimus ir gali mokėti didesnes draudimo įmokas. Pažeidimus turinčios įmonės didesnes įmokas mokės nuo 2027 m. sausio 1 d. Tarifų dydžiai pačiuose pateiktuose šaltiniuose nenurodyti, todėl teisiškai pagrįstai galima kalbėti apie grupės pakėlimą, o ne apie konkretų procentą.

• Jei VDI pažeidimas perduodamas „Sodrai“, draudėjas gali būti perkeltas iš pirmos į antrą, iš antros į trečią arba iš trečios į ketvirtą grupę.
• Jei įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, šalia tarifo pasekmės gali kilti atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnį.
• Jei pažeidimą lėmė darbuotojo nevykdyti privalomi saugos reikalavimai, darbdavys gali kelti žalos atlyginimo klausimą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 31 straipsnio 2 punktą. Ši žinia labiausiai svarbi rangovams, kurių darbai susiję su aukščiu, gruntu, kranais, kroviniais ar pavojingomis medžiagomis. Statybų sektoriui rizika didesnė ir faktiškai: jam teko 50,65 proc. visų nurodytų R1 reikalavimų.