Teisinė prizmė · 2026-09-03
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-09-03

Atnaujinta: 2026-09-03 19:28
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — LRT
Nebus medžiagos – nebus šaudmenų? Išradimas mokslo centrą ir mokslininką įvėlė į konfliktą Kopijuoti nuorodą
Fizinių ir technologijos mokslų centras, kuriam vadovauja Ramūnas Skaudžius, įsivėlė į konfliktą su mokslininku Eivydu Andriukoniu dėl svarbaus išrasto būdo, kaip gaminti nitroceliuliozę iš kanapių pluošto. Nitroceliuliozė yra pagrindinė…
Analizė
Pagal Patentų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tarnybinis išradimas siejamas su darbo sutartimi, konkrečiu pavedimu arba darbdavio patirtimi, technologijomis ir įrengimais.
Pagal Patentų įstatymo 50 straipsnį Vyriausybė gali leisti naudoti patentuotą išradimą be savininko sutikimo, jeigu jis susijęs su nacionaliniu saugumu.

Esmė

Ginčo rezultatas lems, kas galės patentuoti ir valdyti kanapių pluošto nitroceliuliozės technologiją, kol teismas riboja jos naudojimą ir atskleidimą. Žinia rodo du atskirus teisinius frontus: atleidimo teisėtumą ir teisę į išradimą ar jo komercinį naudojimą. Tikslus klausimas bus, ar technologija yra patentabilus išradimas pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 4 straipsnį, ir kam priklauso teisė gauti patentą pagal Patentų įstatymo 10 ir 11 straipsnius.

  • Pagal Patentų įstatymo 4 straipsnį patentabilūs yra technikos srities išradimai, jeigu jie nauji, atitinka išradimo lygį ir pramoninį pritaikomumą.
  • Pagal Patentų įstatymo 10 straipsnį teisė gauti patentą priklauso išradėjui, jo teisių perėmėjui arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis.

Teisinis vertinimas

FTMC pozicija stipriausia ten, kur technologija buvo kurta naudojantis centro laboratorijomis, įranga, reagentais ir sukaupta patirtimi. Tokios aplinkybės tiesiogiai patenka į Patentų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl darbdavio technologijų ir įrengimų naudojimo. Mokslininko pozicija remiasi kita norma: jeigu nebuvo darbo sutarties išradybos funkcijos ar konkretaus pavedimo, tarnybinio išradimo pagrindas siaurėja. Tada svarbi tampa Patentų įstatymo 10 straipsnio taisyklė, kad bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu nesusitarė kitaip. Atleidimo dalis vertinama pagal darbo ginčų taisykles, o ne pagal patentavimo taisykles. Darbo kodekso 213 straipsnis individualų darbo ginčą apibrėžia kaip nesutarimą dėl darbo sutarties vykdymo ar nutraukimo. Darbdaviui čia tenka įrodinėjimo našta: Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Todėl Darbo ginčų komisijos išvada dėl neteisėto atleidimo reiškia, kad darbo teisės priemonė neįrodė darbdavio deklaruoto pagrindo. Jeigu ginčas pereitų į teisę į patento paraišką ar patentą, institucinis kelias būtų kitas. Patentų įstatymo VII skirsnio pakeitimo įstatymo 40 straipsnis tokius ginčus dėl paraiškos ar patento nuosavybės priskiria Vilniaus apygardos teismui.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: jeigu išradimas bus pripažintas tarnybiniu, FTMC galėtų teikti patento paraišką savo vardu. Tada mokslininkui liktų išradėjo statusas ir autorinio atlyginimo teisė pagal Patentų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Antras scenarijus: jeigu tarnybinio išradimo požymiai nebus įrodyti, teisės gali likti išradėjams ar jų susitarimu veikiančiai bendrovei. Tokiu atveju bendraautoriai pagal Patentų įstatymo 10 straipsnį turėtų lygias teises, nebent būtų įrodytas kitoks susitarimas. Trečias scenarijus svarbus gynybos rinkai, bet jis įmanomas tik patentuoto išradimo atveju. Toks leidimas nebūtų nemokamas nusavinimas: už naudojimą patento savininkui turi būti teisingai atlyginama, atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę.

Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 10 straipsnis (statute)
Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio…
Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip. 2. Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį pat išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau ta patento paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta. 11 straipsnis. Tarnybiniai išradimai 1. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas: 1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu; 2) kai yra konkretus pavedimas, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu; 3) naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir įrengimais. 2. Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės gauti patentą arba per 4 mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė gauti patentą pereina išradėjui. 3. Patento paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui darbdavio vardu. 4. Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ar kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje.
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Tarnybiniai išradimai 1. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas: 1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu; 2) kai yra…
11 straipsnis. Tarnybiniai išradimai 1. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas: 1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu; 2) kai yra konkretus pavedimas, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu; 3) naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir įrengimais. 2. Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės gauti patentą arba per 4 mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė gauti patentą pereina išradėjui. 3. Patento paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui darbdavio vardu. 4. Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ar kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje. Autorinio atlyginimo sutartis sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo patento išdavimo arba per metus nuo išradimo naudojimo pradžios, jeigu išradimas pradėtas naudoti iki patento išdavimo. Jeigu darbdavys nevykdo autorinio atlyginimo mokėjimo sutarties reikalavimų arba tokia sutartis per šioje dalyje nurodytus terminus nesudaroma, išradėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio išradimo patento savininku. 5. Autorinis atlyginimas nemokamas, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas išradimų kūrimas ir už tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas. 6. Jeigu tarp šalių nėra susitarimo, autorinio atlyginimo dydį nustato teismas. 7. Darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos, susijusios su tarnybiniais išradimais, išskyrus autorinio atlyginimo mokėjimą, pasibaigia patentui netekus galios arba po metų nuo darbo santykių nutraukimo. 8. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad teisė gauti patentą, teisė į patento paraišką arba teisė į patentą priklauso sukūrusiam išradimą darbuotojui. Šiuo atveju autorinis atlyginimas darbuotojui nemokamas, nebent susitariama kitaip.
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Išradimo naudojimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti nutarimą leisti asmeniui be patento…
50 straipsnis. Išradimo naudojimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti nutarimą leisti asmeniui be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą Lietuvos Respublikos rinkoje, jeigu: 1) patentu saugomas išradimas yra susijęs su visuomenės poreikiais, nacionaliniu saugumu ir visuomenės sveikatos apsauga, ekonomiškai svarbių sektorių plėtra; 2) teismas nusprendžia, kad patento savininko ar licenciato išradimo naudojimo būdas riboja konkurenciją. 2. Išradimas gali būti naudojamas tik tam tikslui, dėl kurio buvo priimtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nutarimas. Už išradimo naudojimą patento savininkui turi būti teisingai atlyginama, atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę. 3. Jeigu patento savininkas ar asmuo, kuriam leista naudoti patentuotą išradimą, prašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į jų argumentus, gali pakeisti patentuoto išradimo naudojimo sąlygas ir leidimo galiojimo laiką. 4. Kai leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą duodamas patento, kuris patobulina jau anksčiau patentuotą išradimą (antrojo patento), savininkui ir tai gali pažeisti pirmojo patento savininko išimtines teises, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieš priimdama nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti šį patentuotą išradimą, atsižvelgia į papildomas sąlygas, t. y. ar: 1) išradimas, patentuotas antruoju patentu, reiškia didelę techninę pažangą ir turi svarią ekonominę reikšmę, palyginti su pirmuoju patentuotu išradimu; 2) pirmojo patento savininkas turi teisę į abipusę licenciją (leidimą vienas kitam naudotis patentuotais išradimais), kad galėtų naudoti antruoju patentu patentuotą išradimą; 3) leidimu suteikta teisė naudoti pirmuoju patentu patentuotą išradimą negali būti perduodama, išskyrus atvejus, kai perduodamas antrasis patentas. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pripažinti nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą netekusiu galios, jeigu aplinkybės, dėl kurių buvo leista naudoti patentuotą išradimą, išnyko arba asmuo patentuotą išradimą naudoja ne tuo tikslu, dėl kurio buvo priimtas nutarimas. 6. Leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą turi būti neišimtinis, t. y. patento savininkas nepraranda teisės pats naudoti patentuotą išradimą, ir neuždraudžia patento savininkui sudaryti licencines sutartis dėl patentuoto išradimo naudojimo ir toliau naudoti patentuotą išradimą ar kitaip įgyvendinti savo teises. 7. Leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą negali būti perduotas, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka yra perduodamas juridinis asmuo (jo dalis), kuriame naudojamas patentuotas išradimas. 8. Prie prašymo leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad leidimo siekiantis asmuo prašė, bet negavo patento savininko leidimo naudoti patentuotą išradimą. Ši nuostata netaikoma ekstremaliųjų situacijų ar kitų ekstremaliųjų įvykių šalyje atvejais arba naudojant patentuotą išradimą nekomerciniais tikslais visuomenės poreikiams. Patento savininkui apie rengiamą nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą ir apie ketinimą naudoti patentuotą išradimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais tikslais turi būti pranešta raštu. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl leidimo be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka. 10. Valstybinis patentų biuras, gavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl leidimo be patento savininko sutikimo naudoti išradimą, informaciją apie šį leidimą skelbia savo oficialaus biuletenio artimiausiame numeryje. SEPTINTASIS SKIRSNIS GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS
Originalas — Kėdainių mugė
Automobilyje Kėdainiuose jaunuoliai vežėsi, kaip įtariama, kvaišalų Kopijuoti nuorodą
Policijos pareigūnai skelbia vakar Kėdainių mieste, automobilyje, aptikę medžiagų, kurios galimai yra narkotikai. Kauno apskr. VPK duomenimis, rugsėjo 1 d. apie 21.20 val. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g., automobilyje „Volvo“ rasta…
Analizė
Pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį disponavimas turint platinimo tikslą baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Vartojimo epizodas būtų atskiras nuo disponavimo: Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalis už vartojimą be gydytojo paskyrimo numato 30–150 eurų baudą.

Esmė

Kėdainiuose buvusiems keturiems vyrams esminė riba bus medžiagų pobūdis, kiekis ir ryšys su konkrečiu asmeniu. Radinys automobilyje savaime dar neparodo, kuris keleivis neteisėtai laikė ar gabeno medžiagas. Žinios faktas čia siauras: patruliuojant sustabdytame „Volvo“ rasta galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o asmenys nesulaikyti ir gavo šaukimus. Tikslus teisinis klausimas bus, ar nustatoma nusikalstamos veikos sudėtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnį arba 260 straipsnį. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 ir 4 dalis atsakomybė galima tik kaltam asmeniui ir tik kai jo veika atitinka įstatyme numatytą sudėtį.

Teisinis vertinimas

Jeigu medžiagos pripažįstamos narkotinėmis ar psichotropinėmis, bazinė kvalifikacija be platinimo tikslo būtų Baudžiamojo kodekso 259 straipsnis. Ši norma apima neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį už tokią veiką galima skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, kai kiekis nedidelis ir nėra platinimo tikslo, tai yra baudžiamasis nusižengimas. Tokiu atveju galimos sankcijos yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Jeigu būtų nustatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti, vertinimas persikeltų į Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį. Pagal 260 straipsnio 2 dalį didelis kiekis su platinimo tikslu reiškia laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pagal 260 straipsnio 3 dalį labai didelio kiekio disponavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Baudžiamojo kodekso 260-1 straipsnis būtų aktualus tik tada, jei atsirastų valstybės sienos gabenimo ar siuntimo elementas. Pateiktoje žinioje kalbama apie automobilį Kėdainių mieste, todėl šios normos faktinis pagrindas iš pateiktų duomenų nematomas. Pakartotinis toks nusižengimas pagal 71 straipsnio 2 dalį užtraukia 150–230 eurų baudą. Medžiagos, rastos automobilyje, baudžiamajame procese laikytinos daiktais, turinčiais reikšmės veikai tirti.

Pasekmės

Praktiškai pirmas scenarijus yra švelniausias: jei medžiagos nėra narkotinės ar psichotropinės, Baudžiamojo kodekso 259 ir 260 straipsniai neturėtų būti taikomi. Antras scenarijus yra atsakomybė už nedidelį kiekį be platinimo tikslo pagal 259 straipsnio 2 dalį, kur laisvės atėmimas nenumatytas. Trečias scenarijus yra nusikaltimas pagal 259 straipsnio 1 dalį, kur viršutinė laisvės atėmimo riba yra dveji metai. Ketvirtas scenarijus, teisiškai sunkiausias, būtų platinimo tikslas arba labai didelis kiekis pagal 260 straipsnį. Ši skirtis svarbi visiems automobilyje buvusiems vyrams, nes atsakomybė nėra kolektyvinė pagal buvimo vietą. Kiekvieno asmens padėtis priklausys nuo kaltės, veikos ir sudėties pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnį. Jeigu kuris nors asmuo savanoriškai kreipėsi dėl medicinos pagalbos ar į instituciją norėdamas atiduoti medžiagas, 259 straipsnio 3 dalis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už ten nurodytas veikas. Jeigu kalbama tik apie vartojimą ir savanorišką kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 4 dalis numato atleidimą nuo administracinės atsakomybės. Toliau procedūriškai lauktinas atvykimas į Kėdainių rajono policijos komisariatą pagal įteiktus šaukimus ir sprendimas dėl rastų medžiagų teisinės reikšmės.

Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo ir rengė Seimo nariai, siekdami už nedidelio kiekio kvaišalų disponavimą be tikslo platinti taikyti administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Argumentuota, kad administracinė atsakomybė jau numatyta už vartojimą, bet ne už įgijimą, laikymą ar gabenimą, todėl siūlyta apimti ir šias veikas. Teisės departamentas siūlė reguliavimą tikslinti, kad jis neprieštarautų baudžiamajai atsakomybei už kontrabandą, o diskusijose prieštarauta įspėjimo kaip sankcijos palikimui, nors jam pritarta kaip turinčiam atgrasomąjį poveikį.

Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 259 straipsnis (statute)
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno…
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio…
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. 4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. 6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS 3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. 2.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 71 straipsnis (statute)
1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227…
1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 4. Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus. , i. k.
Originalas — alfa.lt
Generalinė prokuratūra perdavė teismui bylą dėl Lietuvoje planuotų teroro aktų Kopijuoti nuorodą
Aktualijos | Teismai | 3 min. Baudžiamasis kodeksas.Prokuratūros nuotr. Susiję straipsniai Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje šešiems asmenims pareikšti kaltinimai dėl bandymo Lietuvoje įvykdyti teroro aktą…
Analizė
Praktinė rizika yra labai didelė, nes vien dalyvavimas organizuotoje teroristinėje grupėje pagal Baudžiamojo kodekso 2491 straipsnio 3 dalį baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
Pagal 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Esmė

Šešiems kaltinamiesiems dabar svarbiausia teismo vertinimas, ar jų veiksmai sudaro teroristinių nusikaltimų visumą. Byloje, perduotoje Vilniaus apygardos teismui, kaltinimai siejami su rengimusi nužudyti mažiausiai du asmenis dėl jų politinių pažiūrų ir viešos veiklos. Tikslus teisinis klausimas bus toks: ar nustatyti veiksmai atitinka teroro akto, organizuotos teroristinės grupės, verbavimo, finansavimo ir vykimo teroristiniais tikslais sudėtis pagal Baudžiamojo kodekso 250, 2491, 2502, 2504 ir 2506 straipsnius.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus šaltinius teismas turės atskirti kelis savarankiškus kaltinimų sluoksnius.

  • Baudžiamojo kodekso 2491 straipsnio 3 dalis taikoma dalyvavimui organizuotos teroristinės grupės veikloje, kai jos tikslas yra daryti teroristinius nusikaltimus.
  • Baudžiamojo kodekso 2491 straipsnio 5 dalis būtų sunkesnė kvalifikacija tiems, kas tokią grupę kūrė arba jai vadovavo.
  • Baudžiamojo kodekso 2502 straipsnio 1 dalis apima kito asmens verbavimą padaryti teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti teroristinės grupės veikloje.
  • Baudžiamojo kodekso 2504 straipsnio 1 dalis apima tiesioginį ar netiesioginį lėšų, turto arba materialinės paramos teikimą teroristinei veiklai.
  • Baudžiamojo kodekso 2506 straipsnio 1 dalis apima atvykimą į Lietuvą ar vykimą į kitą valstybę siekiant rengti arba daryti teroristinį nusikaltimą. Jeigu teismas pripažintų, kad grupė buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar kitomis straipsnyje nurodytomis pavojingomis medžiagomis, Baudžiamojo kodekso 2491 straipsnio 4 dalis numato nuo dešimties iki dvidešimties metų laisvės atėmimą arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Jeigu būtų įrodytas tokios grupės kūrimas ar vadovavimas jai, 2491 straipsnio 5 dalis numato nuo dvylikos iki dvidešimties metų laisvės atėmimą arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teroro akto kvalifikavimui reikšmingas teroristinis tikslas ir padarinio pobūdis. Pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 2 dalį sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas ar pavojus daugelio žmonių gyvybei teroristiniais tikslais baudžiamas nuo trejų iki dešimties metų. Pagal 250 straipsnio 3 dalį sunkus sveikatos sutrikdymas teroristiniais tikslais baudžiamas nuo trejų iki penkiolikos metų. Finansavimo epizodas nereikalauja, kad lėšos jau būtų panaudotos pačiam nusikaltimui. Baudžiamojo kodekso 2504 straipsnio 1 dalis apima lėšų ar turto rinkimą, kaupimą arba teikimą žinant ar siekiant, kad jie būtų panaudoti teroristinei veiklai. Už tokią veiką numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Pasekmės

Realūs bylos scenarijai priklausys nuo to, kokį vaidmenį kiekvienam kaltinamajam pavyks įrodyti.

  • Dalyviui organizuotoje teroristinėje grupėje pagal BK 2491 straipsnio 3 dalį grėstų nuo penkerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimas.
  • Grupės kūrėjui ar vadovui pagal BK 2491 straipsnio 5 dalį grėstų nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
  • Verbavusiam asmeniui pagal BK 2502 straipsnio 1 dalį grėstų nuo vienerių iki septynerių metų laisvės atėmimas.
  • Finansavusiam ar materialiai rėmusiam veiką pagal BK 2504 straipsnio 1 dalį grėstų nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimas.
  • Atvykusiam į Lietuvą teroristiniais tikslais pagal BK 2506 straipsnio 1 dalį grėstų laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atskira praktinė pasekmė yra turto konfiskavimas. Pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai gali būti reikšminga sekimo įrangai, lėšoms, techninėms priemonėms ar kitam turtui, jeigu teismas juos pripažins veikos priemone arba rezultatu. Trečiųjų asmenų turtas taip pat gali būti konfiskuojamas pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, jeigu jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie turto naudojimą nusikalstamai veikai.
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 250 straipsnis (statute)
250 straipsnis. Teroro aktas 1. Tas, kas teroristiniais tikslais gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis…
250 straipsnis. Teroro aktas 1. Tas, kas teroristiniais tikslais gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis, branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo cheminiu ar biologiniu ginklu arba cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamomis cheminėmis medžiagomis ar jų pirmtakais, mikroorganizmais, kitomis biologinėmis medžiagomis ar toksinais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas teroristiniais tikslais sukėlė potvynį arba sutrikdė vandens, energijos ar kitų gamtos išteklių tiekimą, arba sprogdino, padegė arba kitaip dideliu mastu naikino ar gadino turtą, arba paveikė informacinę sistemą ar elektroninius duomenis, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais sutrikdė sveikatą ar sukėlė fizinį skausmą vienam ar daugiau žmonių arba sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Tas, kas teroristiniais tikslais sunkiai sutrikdė sveikatą vienam ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 4. Tas, kas teroristiniais tikslais nužudė vieną ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Tas, kas padarė šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje numatytą veiką, jeigu ji buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą arba dėl to atsirado labai sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio…
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. 4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. 6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS 3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. 2.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2502 straipsnis (statute)
2502 straipsnis. Verbavimas teroristinei veiklai 1. Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba…
2502 straipsnis. Verbavimas teroristinei veiklai 1. Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →