Legal prism · 2026-09-03
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-03

Updated: 2026-09-03 19:28
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — LRT
No Material, No Ammunition? Invention Draws Research Center and Scientist Into Conflict - LRT Copy link
The Center for Physical Sciences and Technology, led by Ramūnas Skaudžius, has become embroiled in a dispute with scientist Eivydas Andriukonis over an important invented method for producing nitrocellulose from hemp fiber. Nitrocellulose…
Analysis
Under Article 11(1) of the Law on Patents, an employee invention is linked to the employment contract, a specific assignment, or the employer’s experience, technologies and equipment.
Under Article 50 of the Law on Patents, the Government may authorise the use of a patented invention without the owner’s consent if it is connected with national security.

Core issue

The outcome of the dispute will determine who may patent and control the hemp-fibre nitrocellulose technology while the court restricts its use and disclosure. The report points to two distinct legal fronts: the lawfulness of the dismissal and the right to the invention or its commercial exploitation. The precise issue will be whether the technology constitutes a patentable invention under Article 4 of the Law on Patents of the Republic of Lithuania, and who holds the right to obtain a patent under Articles 10 and 11 of the Law on Patents. Under Article 4 of the Law on Patents, inventions in any field of technology are patentable if they are new, involve an inventive step and are susceptible of industrial application.

  • Under Article 10 of the Law on Patents, the right to obtain a patent belongs to the inventor, the inventor’s successor in title, or the employer where the invention is an employee invention.

Legal assessment

FTMC’s position is strongest insofar as the technology was developed using the centre’s laboratories, equipment, reagents and accumulated expertise. Those circumstances fall directly within Article 11(1)(3) of the Law on Patents, concerning the use of the employer’s technologies and equipment. The scientist’s position rests on a different rule: if the employment contract did not include inventive functions and there was no specific assignment, the basis for classifying the invention as an employee invention narrows. In that event, the rule in Article 10 of the Law on Patents becomes important: co-inventors have equal rights to obtain a patent unless they have agreed otherwise. The dismissal aspect is assessed under employment dispute rules, not patent rules. Article 213 of the Labour Code defines an individual employment dispute as a disagreement concerning the performance or termination of an employment contract. Here, the burden of proof lies with the employer: Article 214(3) of the Labour Code provides that the employer must prove the lawfulness of the dismissal. Accordingly, the Labour Disputes Commission’s finding of unlawful dismissal means that the employment-law measure did not substantiate the ground asserted by the employer. If the dispute were to move into the right to a patent application or patent, the institutional route would be different. Article 40 of the law amending Section VII of the Law on Patents assigns such disputes concerning ownership of an application or patent to the Vilnius Regional Court.

Consequences

First scenario: if the invention is recognised as an employee invention, FTMC could file the patent application in its own name. The scientist would then retain inventor status and the right to remuneration under Article 11(4) of the Law on Patents. Second scenario: if the elements of an employee invention are not proven, the rights may remain with the inventors or with a company acting under their agreement. In that case, under Article 10 of the Law on Patents, the co-inventors would have equal rights unless a different agreement were proven. The third scenario is significant for the defence market, but it is possible only in the case of a patented invention. Such authorisation would not amount to uncompensated expropriation: the patent owner must receive fair remuneration for the use, taking into account the economic value of the invention.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 10 straipsnis (statute)
Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio…
Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip. 2. Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį pat išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau ta patento paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta. 11 straipsnis. Tarnybiniai išradimai 1. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas: 1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu; 2) kai yra konkretus pavedimas, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu; 3) naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir įrengimais. 2. Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės gauti patentą arba per 4 mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė gauti patentą pereina išradėjui. 3. Patento paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui darbdavio vardu. 4. Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ar kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje.
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Tarnybiniai išradimai 1. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas: 1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu; 2) kai yra…
11 straipsnis. Tarnybiniai išradimai 1. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas: 1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu; 2) kai yra konkretus pavedimas, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu; 3) naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir įrengimais. 2. Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės gauti patentą arba per 4 mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė gauti patentą pereina išradėjui. 3. Patento paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui darbdavio vardu. 4. Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ar kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje. Autorinio atlyginimo sutartis sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo patento išdavimo arba per metus nuo išradimo naudojimo pradžios, jeigu išradimas pradėtas naudoti iki patento išdavimo. Jeigu darbdavys nevykdo autorinio atlyginimo mokėjimo sutarties reikalavimų arba tokia sutartis per šioje dalyje nurodytus terminus nesudaroma, išradėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio išradimo patento savininku. 5. Autorinis atlyginimas nemokamas, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas išradimų kūrimas ir už tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas. 6. Jeigu tarp šalių nėra susitarimo, autorinio atlyginimo dydį nustato teismas. 7. Darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos, susijusios su tarnybiniais išradimais, išskyrus autorinio atlyginimo mokėjimą, pasibaigia patentui netekus galios arba po metų nuo darbo santykių nutraukimo. 8. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad teisė gauti patentą, teisė į patento paraišką arba teisė į patentą priklauso sukūrusiam išradimą darbuotojui. Šiuo atveju autorinis atlyginimas darbuotojui nemokamas, nebent susitariama kitaip.
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Išradimo naudojimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti nutarimą leisti asmeniui be patento…
50 straipsnis. Išradimo naudojimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti nutarimą leisti asmeniui be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą Lietuvos Respublikos rinkoje, jeigu: 1) patentu saugomas išradimas yra susijęs su visuomenės poreikiais, nacionaliniu saugumu ir visuomenės sveikatos apsauga, ekonomiškai svarbių sektorių plėtra; 2) teismas nusprendžia, kad patento savininko ar licenciato išradimo naudojimo būdas riboja konkurenciją. 2. Išradimas gali būti naudojamas tik tam tikslui, dėl kurio buvo priimtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nutarimas. Už išradimo naudojimą patento savininkui turi būti teisingai atlyginama, atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę. 3. Jeigu patento savininkas ar asmuo, kuriam leista naudoti patentuotą išradimą, prašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į jų argumentus, gali pakeisti patentuoto išradimo naudojimo sąlygas ir leidimo galiojimo laiką. 4. Kai leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą duodamas patento, kuris patobulina jau anksčiau patentuotą išradimą (antrojo patento), savininkui ir tai gali pažeisti pirmojo patento savininko išimtines teises, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieš priimdama nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti šį patentuotą išradimą, atsižvelgia į papildomas sąlygas, t. y. ar: 1) išradimas, patentuotas antruoju patentu, reiškia didelę techninę pažangą ir turi svarią ekonominę reikšmę, palyginti su pirmuoju patentuotu išradimu; 2) pirmojo patento savininkas turi teisę į abipusę licenciją (leidimą vienas kitam naudotis patentuotais išradimais), kad galėtų naudoti antruoju patentu patentuotą išradimą; 3) leidimu suteikta teisė naudoti pirmuoju patentu patentuotą išradimą negali būti perduodama, išskyrus atvejus, kai perduodamas antrasis patentas. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pripažinti nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą netekusiu galios, jeigu aplinkybės, dėl kurių buvo leista naudoti patentuotą išradimą, išnyko arba asmuo patentuotą išradimą naudoja ne tuo tikslu, dėl kurio buvo priimtas nutarimas. 6. Leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą turi būti neišimtinis, t. y. patento savininkas nepraranda teisės pats naudoti patentuotą išradimą, ir neuždraudžia patento savininkui sudaryti licencines sutartis dėl patentuoto išradimo naudojimo ir toliau naudoti patentuotą išradimą ar kitaip įgyvendinti savo teises. 7. Leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą negali būti perduotas, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka yra perduodamas juridinis asmuo (jo dalis), kuriame naudojamas patentuotas išradimas. 8. Prie prašymo leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad leidimo siekiantis asmuo prašė, bet negavo patento savininko leidimo naudoti patentuotą išradimą. Ši nuostata netaikoma ekstremaliųjų situacijų ar kitų ekstremaliųjų įvykių šalyje atvejais arba naudojant patentuotą išradimą nekomerciniais tikslais visuomenės poreikiams. Patento savininkui apie rengiamą nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą ir apie ketinimą naudoti patentuotą išradimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais tikslais turi būti pranešta raštu. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl leidimo be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka. 10. Valstybinis patentų biuras, gavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl leidimo be patento savininko sutikimo naudoti išradimą, informaciją apie šį leidimą skelbia savo oficialaus biuletenio artimiausiame numeryje. SEPTINTASIS SKIRSNIS GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS
Original — Kėdainių mugė
Young men in Kėdainiai allegedly had drugs in their car - Kėdainių mugė Copy link
Police say they found substances believed to be narcotic or psychotropic drugs in a Volvo stopped during a patrol on J. Basanavičiaus Street in Kėdainiai at about 9:20 p.m. on September 1. Four men born in 2000 and 2001 were in the car…
Analysis
Under Article 260(1) of the Criminal Code, possession or handling with intent to distribute is punishable by imprisonment for a term of two to eight years.
An episode of use would be separate from possession or handling: Article 71(1) of the Code of Administrative Offences provides for a fine of EUR 30 to EUR 150 for use without a doctor’s prescription.

Core issue

For the four men who were in Kėdainiai, the decisive threshold will be the nature and quantity of the substances and their connection to a specific individual. The discovery in the vehicle does not, in itself, show which passenger unlawfully possessed or transported the substances. The factual information here is narrow: during patrol, a stopped Volvo was found to contain substances suspected to be narcotic or psychotropic, while the individuals were not detained and received summonses. The precise legal question will be whether the elements of a criminal offence under Article 259 or Article 260 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania are established. Under Article 2(3) and 2(4) of the Criminal Code, liability is possible only for a culpable person and only where that person’s conduct corresponds to the statutory elements of an offence.

Legal assessment

If the substances are classified as narcotic or psychotropic, the baseline classification, absent an intent to distribute, would be Article 259 of the Criminal Code. That provision covers unlawful production, processing, acquisition, possession, transportation or sending without the purpose of sale or other distribution. Under Article 259(1) of the Criminal Code, such conduct may be punishable by community service, a fine, restriction of liberty, arrest or imprisonment for up to two years. Under Article 259(2) of the Criminal Code, where the quantity is small and there is no intent to distribute, the conduct constitutes a criminal misdemeanour. In that case, the available penalties are community service, a fine, restriction of liberty or arrest. If an intent to sell or otherwise distribute were established, the assessment would shift to Article 260 of the Criminal Code. Under Article 260(2), a large quantity combined with intent to distribute entails imprisonment for a term of eight to ten years. Under Article 260(3), possession or handling of a very large quantity is punishable by imprisonment for a term of ten to fifteen years. Article 260-1 of the Criminal Code would be relevant only if an element of transportation or sending across the state border emerged. The information provided concerns a vehicle in the city of Kėdainiai, so no factual basis for that provision is apparent from the available data. A repeat offence of that kind under Article 71(2) entails a fine of EUR 150 to EUR 230. The substances found in the vehicle should be treated in criminal proceedings as items relevant to the investigation of the act.

Consequences

In practical terms, the first scenario is the most lenient: if the substances are not narcotic or psychotropic, Articles 259 and 260 of the Criminal Code should not apply. The second scenario is liability for a small quantity without intent to distribute under Article 259(2), where imprisonment is not provided for. The third scenario is a criminal offence under Article 259(1), where the upper limit of imprisonment is two years. The fourth and legally most serious scenario would be an intent to distribute or a very large quantity under Article 260. This distinction matters for all the men who were in the vehicle, because liability is not collective by reason of location. Each person’s position will depend on culpability, conduct and the statutory elements under Article 2 of the Criminal Code. If any person voluntarily sought medical assistance or approached an institution in order to surrender the substances, Article 259(3) provides for exemption from criminal liability for the acts specified therein. If the matter concerns only use and a voluntary request for healthcare services, Article 71(4) of the Code of Administrative Offences provides for exemption from administrative liability. Procedurally, the next expected step is attendance at the Kėdainiai District Police Commissariat pursuant to the summonses served and a decision on the legal significance of the substances found.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated and drafted by Members of the Seimas with the aim of applying administrative, rather than criminal, liability for possession of a small quantity of narcotic substances without intent to distribute. It was argued that administrative liability was already provided for use, but not for acquisition, possession or transportation, and it was therefore proposed to cover these acts as well. The Legal Department proposed refining the regulation so that it would not conflict with criminal liability for smuggling, while objections were raised in the discussions to retaining a warning as a sanction, although it was supported as having a deterrent effect.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 259 straipsnis (statute)
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno…
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio…
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. 4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. 6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS 3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. 2.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 71 straipsnis (statute)
1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227…
1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 4. Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus. , i. k.
Original — alfa.lt
Prosecutor General’s Office Sends Case Over Planned Terrorist Attacks in Lithuania to Court Copy link
The Prosecutor General’s Office has sent a criminal case to court in which six people are accused of attempting to carry out a terrorist attack in Lithuania, prosecutors said. According to the pre-trial investigation, they were preparing…
Analysis
The practical risk is very high, because mere participation in an organised terrorist group under Article 2491(3) of the Criminal Code is punishable by imprisonment from five to fifteen years.
Under Article 72(3), confiscable property belonging to the offender must be confiscated in all cases.

Core issue

For the six defendants, the central issue now is the court’s assessment of whether their conduct constitutes a set of terrorist offences. In the case referred to the Vilnius Regional Court, the charges relate to preparations to kill at least two persons because of their political views and public activities. The precise legal question will be whether the established acts satisfy the elements of a terrorist act, an organised terrorist group, recruitment, financing, and travel for terrorist purposes under Articles 250, 2491, 2502, 2504 and 2506 of the Criminal Code.

Legal assessment

On the basis of the sources provided, the court will have to distinguish several separate layers of charges.

  • Article 2491(3) of the Criminal Code applies to participation in the activities of an organised terrorist group where its purpose is to commit terrorist offences.
  • Article 2491(5) of the Criminal Code would constitute a more serious legal classification for those who created or led such a group.
  • Article 2502(1) of the Criminal Code covers the recruitment of another person to commit a terrorist offence or to participate in the activities of a terrorist group.
  • Article 2504(1) of the Criminal Code covers the direct or indirect provision of funds, property or material support for terrorist activities.
  • Article 2506(1) of the Criminal Code covers entry into Lithuania or travel to another state for the purpose of preparing or committing a terrorist offence.

If the court were to find that the group was armed with firearms, explosives or other dangerous substances specified in the article, Article 2491(4) of the Criminal Code provides for imprisonment from ten to twenty years, or life imprisonment. If the creation or leadership of such a group were proven, Article 2491(5) provides for imprisonment from twelve to twenty years, or life imprisonment. The terrorist purpose and the nature of the consequences are material to the classification of a terrorist act. Under Article 250(2) of the Criminal Code, impairment of health, causing physical pain, or endangering the lives of many people for terrorist purposes is punishable by imprisonment from three to ten years. Under Article 250(3), serious impairment of health for terrorist purposes is punishable by imprisonment from three to fifteen years. The financing episode does not require that the funds have already been used for the offence itself. Article 2504(1) of the Criminal Code covers the collection, accumulation or provision of funds or property while knowing or intending that they be used for terrorist activities. Such conduct is punishable by imprisonment from three to ten years.

Consequences

The practical scenarios in the case will depend on what role can be proven in respect of each defendant.

  • A participant in an organised terrorist group under Article 2491(3) of the Criminal Code would face imprisonment from five to fifteen years.
  • A creator or leader of the group under Article 2491(5) of the Criminal Code would face imprisonment from twelve to twenty years, or life imprisonment.
  • A person who recruited another under Article 2502(1) of the Criminal Code would face imprisonment from one to seven years.
  • A person who financed or materially supported the act under Article 2504(1) of the Criminal Code would face imprisonment from three to ten years.
  • A person who entered Lithuania for terrorist purposes under Article 2506(1) of the Criminal Code would face imprisonment for up to five years.

A separate practical consequence is confiscation of property. Under Article 72(2) of the Criminal Code, property subject to confiscation includes an instrument, means or result of a prohibited act. This may be significant for surveillance equipment, funds, technical devices or other property if the court recognises them as the means or result of the act. Property belonging to third parties may also be confiscated under Article 72(4) of the Criminal Code if they knew, or ought and could have known, that the property was being used for a criminal act.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 250 straipsnis (statute)
250 straipsnis. Teroro aktas 1. Tas, kas teroristiniais tikslais gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis…
250 straipsnis. Teroro aktas 1. Tas, kas teroristiniais tikslais gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis, branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo cheminiu ar biologiniu ginklu arba cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamomis cheminėmis medžiagomis ar jų pirmtakais, mikroorganizmais, kitomis biologinėmis medžiagomis ar toksinais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas teroristiniais tikslais sukėlė potvynį arba sutrikdė vandens, energijos ar kitų gamtos išteklių tiekimą, arba sprogdino, padegė arba kitaip dideliu mastu naikino ar gadino turtą, arba paveikė informacinę sistemą ar elektroninius duomenis, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais sutrikdė sveikatą ar sukėlė fizinį skausmą vienam ar daugiau žmonių arba sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Tas, kas teroristiniais tikslais sunkiai sutrikdė sveikatą vienam ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 4. Tas, kas teroristiniais tikslais nužudė vieną ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Tas, kas padarė šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje numatytą veiką, jeigu ji buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą arba dėl to atsirado labai sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis (statute)
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio…
2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. 2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos 1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. 4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. 6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. II SKYRIUS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS 3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. 2.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2502 straipsnis (statute)
2502 straipsnis. Verbavimas teroristinei veiklai 1. Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba…
2502 straipsnis. Verbavimas teroristinei veiklai 1. Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →