Teisinė prizmė · 2026-08-30
ArchyvasLTEN

Teisinė prizmė — 2026-08-30

Atnaujinta: 2026-08-30 18:19
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (3)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
Originalas — 15min
Siūlant mimansams skirti rentą, Vyriausybė ragina palaukti, kol Seimui teiks pensijų pokyčių paketą Kopijuoti nuorodą
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vytautas Juozapaitis siūlo keisti Profesionaliojo scenos meno įstatymą ir nustatyti mimanso artistams analogiškas sąlygas gauti rentą kaip ir aktoriams…
Analizė
Pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kūrybinis darbuotojas yra profesionaliojo scenos meno įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir vykdantis kūrybinę veiklą.
Jeigu Seimas pritartų pataisai ir mimanso artistams nustatytų 30 metų kūrybinio darbo stažą, jų padėtis būtų prilyginta 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms grupėms.

Esmė

Mimanso artistams dabar automatinė teisė į kompensacinę išmoką neatsiranda vien dėl to, kad jie dirba kūrybinį scenos darbą. Lemiamas klausimas yra ne pareigybės kūrybiškumas, o tai, ar ji patenka į uždarą išmokos gavėjų sąrašą įstatyme. Žinia apie siūlymą mimanso artistams taikyti 30 metų stažo sąlygą reiškia bandymą perkelti jų statusą iš ministro įsakymo lygmens į įstatymo garantiją. Tikslus teisinis klausimas: ar mimanso artistas pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis gali būti laikomas asmeniu, kuriam skiriama 13 BSI dydžio kompensacinė išmoka. Tačiau 14 straipsnio 1 dalis išmoką sieja tik su 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais darbuotojais, todėl bendros sąvokos nepakanka.

Teisinis vertinimas

Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 14 straipsnio 2 dalis išvardija keturias darbuotojų grupes ir nustato skirtingą kūrybinio darbo stažą. Joje tiesiogiai nurodyti baleto artistai, šokėjai, cirko numerių atlikėjai, solistai vokalistai, pučiamaisiais grojantys muzikantai, kiti muzikantai, dirigentai, choro artistai ir aktoriai.

  • 18 metų stažas taikomas baleto artistams, šokėjams ir tam tikriems cirko numerių atlikėjams.
  • 20 metų stažas taikomas solistams vokalistams.
  • 25 metų stažas taikomas muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais.
  • 30 metų stažas taikomas kitiems muzikantams, dirigentams, choro artistams ir aktoriams. Mimanso artistas šiame sąraše nepaminėtas, nors kultūros ministro patvirtintame pareigybių sąraše jis įtrauktas tarp atlikėjų. Tas įsakymas mimanso artistą išskiria šalia aktoriaus, todėl jis pats savaime neišplečia 14 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąvokos „aktoriai“. Išmokos skyrimo sąlygos yra kaupiamosios. Pagal 14 straipsnio 1 dalį darbuotojas turi negalėti vykdyti kūrybinės veiklos dėl profesijos specifikos, dėl to turi būti nutraukta jo darbo sutartis, ir turi būti tenkinamos 14 straipsnio 4–9 dalyse nustatytos sąlygos. Pagal kompensacinių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 3 punktą asmenys, turintys teisę pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, dėl išmokos kreipiasi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją. Čia atsiranda pagrindinė projekto prasmė: ministro patvirtintas pareigybių sąrašas gali patvirtinti kūrybinio darbuotojo pareigybę, bet negali sukurti naujos išmokos gavėjų kategorijos. Tokią kategoriją sukuria tik Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pakeitimas.

Pasekmės

Tada praktinė išmoka būtų 13 BSI per mėnesį, jeigu kartu tenkinamos kitos 14 straipsnio 1 dalies sąlygos. Jeigu projektas nebus svarstomas arba nebus priimtas, galiojantis tekstas paliks mimanso artistus už tiesiogiai išvardytų gavėjų rato. Tokiu atveju pareigybių sąraše esantis pavadinimas padės pagrįsti kūrybinio darbo pobūdį, bet ne galutinę teisę į išmoką. Praktiškai tai svarbu trims grupėms:

  • mimanso artistams, nes jų būsima teisė priklausys nuo įstatymo pakeitimo, o ne nuo vien pareigybės įrašo;
  • Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, nes darbo sutarčių ir stažo duomenys taptų pagrindiniais įrodymais;
  • Kultūros ministerijai, nes ji pagal aprašą priimtų prašymus ir taikytų įstatyme nustatytą gavėjų sąrašą.
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas 13 straipsnis (statute)
2. Profesionaliojo scenos meno emeritui nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti šio…
2. Profesionaliojo scenos meno emeritui nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti šio teatro ar šios koncertinės įstaigos kūrybinių darbuotojų profesinį meistriškumą, konsultuoti juos veiklos klausimais, dalyvauti šio teatro ar šios koncertinės įstaigos rengiamose profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinės edukacijos programose. V SKYRIUS PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ KŪRYBINIŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS 14 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali vykdyti kūrybinės veiklos ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, esant šio straipsnio 4–9 dalyse nustatytoms sąlygoms, Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 13 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos skiriamos: 1) baleto artistams ir šokėjams, cirko numerių atlikėjams, savo viešuose pasirodymuose naudojantiems jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti) ir turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 3) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 4) muzikantams, nenurodytiems šios dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų…
14 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali vykdyti kūrybinės veiklos ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, esant šio straipsnio 4–9 dalyse nustatytoms sąlygoms, Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 13 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos skiriamos: 1) baleto artistams ir šokėjams, cirko numerių atlikėjams, savo viešuose pasirodymuose naudojantiems jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti) ir turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 3) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 4) muzikantams, nenurodytiems šios dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 5) šios dalies 1–4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netekto darbingumo, susijusio su darbe patirta trauma, lygis ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę, netaikant šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų kūrybinio darbo stažo atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje reikalavimų. 3. Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas, skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų kūrybinio darbo stažo atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje reikalavimų. 4. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo sovietų armijos ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos profesionaliajame muzikos ar šokio kolektyve. 5. Kompensacinės išmokos mokamos tik asmenims, neturintiems teisės gauti ar negaunantiems didesnių arba tokio paties dydžio socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas) (toliau šiame straipsnyje – nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos), pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytu būdu (toliau – pensijų išmokos). Jeigu asmuo turi teisę gauti ar gauna kelias nuolatines pensinio pobūdžio išmokas ir pensijų išmokas, nustatant jo teisę gauti kompensacinę išmoką, atsižvelgiama į bendrą asmens gaunamų nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų ir pensijų išmokų sumą. 6. Kai asmeniui priklausančių nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų ir pensijų išmokų suma yra mažesnė už asmeniui priklausančią kompensacinę išmoką, šiam asmeniui mokama jam priklausančios kompensacinės išmokos dalis, lygi asmeniui priklausančios kompensacinės išmokos ir asmens gaunamų nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų ir pensijų išmokų sumos skirtumui. 7. Kompensacines išmokas skiria Kultūros ministerija ar jos įgaliota biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, o jas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. 8. Kompensacinė išmoka asmenims mokama nuo teisės gauti kompensacinę išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacinei išmokai skirti gavimo Kultūros ministerijoje ar jos įgaliotoje biudžetinėje įstaigoje dienos. Kompensacinės išmokos suma, laiku negauta dėl išmoką skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką netaikant šioje dalyje nustatyto 12 mėnesių termino. 9. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, kuriam mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kompensacinė išmoka, pradėjus dirbti pagal įgytą specialybę pagal darbo sutartį, kompensacinės išmokos mokėjimas sustabdomas nuo dienos, kurią asmuo pradėjo dirbti šį darbą. Išnykus šiai aplinkybei, teisė į kompensacinę išmoką atsiranda nuo kitos dienos, kai darbo sutartis buvo nutraukta. 10. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai dėl kompensacinių išmokų mokėjimo gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 11. Asmuo privalo pranešti jam kompensacinę išmoką mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos kompensacinės išmokos dydžiui ir (ar) mokėjimui (apie pensijų išmokų, kurių mokėjimas nėra pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, gavimą, apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, asmeniui persikėlus gyventi į kitą valstybę, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį atitinkamą kūrybinį darbą, už kurį paskirta kompensacinė išmoka, ar kitas išmokai mokėti svarbias aplinkybes), per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama kompensacinė išmoka, permokėta suma išieškoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 12. Jeigu asmeniui kompensacinė išmoka yra permokama dėl kompensacinę išmoką skiriančios Kultūros ministerijos ar jos įgaliotos biudžetinės įstaigos ir (ar) mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kaltės, permokėta suma iš asmens, gaunančio kompensacinę išmoką, neišieškoma. VI SKYRIUS PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato profesionaliojo scenos meno valstybinį valdymą, profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą ir veiklą…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato profesionaliojo scenos meno valstybinį valdymą, profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą ir veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo santykių, socialinių garantijų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumus.
Originalas — Alytausgidas.lt
Užstrigę darbai „Volungės“ mokyklos stadione pajudėjo: savivaldybė pasitelkė antstolius Kopijuoti nuorodą
„Volungės“ progimnazijos stadiono atnaujinimas užsitęsė taip ilgai, kad vietoje futbolo aikštės čia jau spėjo užaugti metrinė žolė. Savivaldybei nutraukus sutartį su ankstesniu rangovu, teritorijoje darbavosi ir antstoliai, fiksavę…
Analizė
Pagal Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalį užsakovas gali reikalauti pašalinti trūkumus, sumažinti kainą arba atlyginti šalinimo išlaidas.
Pagal Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 2 dalį nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti nuostolių ir netesybų.

Esmė

Buvusio rangovo finansinė padėtis priklausys nuo to, kiek darbų savivaldybė pripažins faktiškai atliktais ir tinkamais naudoti. Antstolių fiksavimas čia yra būsimo atsiskaitymo ir galimo žalos ieškinio pagrindas, nes ginčas sukasi apie darbų kokybę, o ne vien terminą. Žinioje nurodyta, kad Alytaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį su UAB „Gigas“, o naujas rangovas turi užbaigti stadioną. Tikslus teisinis klausimas yra, ar darbų trūkumai leidžia nemokėti visų 70 tūkst. eurų, mažinti kainą arba reikalauti nuostolių. Jis sprendžiamas pagal Civilinio kodekso 6.665 straipsnį, 6.671 straipsnį, 6.695 straipsnį ir 6.221 straipsnį.

Teisinis vertinimas

Pagal Civilinio kodekso 6.695 straipsnio 1 dalį rangovas atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų ir sutartyje numatytų rodiklių. Jei drenažas neįrengtas taip, kad negalima kloti vejos, tai tiesiogiai siejasi su objekto tinkamumu naudoti. Pagal Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 3 dalį sutartis gali būti nutraukta, kai trūkumai per protingą terminą nepašalinami arba yra esminiai ir nepašalinami. Šalių padėtis po nutraukimo išskaidoma taip:

  • Savivaldybė pagal Civilinio kodekso 6.671 straipsnį gali reikalauti perduoti atliktų darbų rezultatą.
  • Rangovas pagal tą patį straipsnį gali reikalauti apmokėti tik už faktiškai atliktus darbus.
  • Sutarties nutraukimas pagal Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 1 dalį atleidžia šalis nuo tolesnio sutarties vykdymo.
  • Nutraukimas pagal Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 2 dalį nepanaikina teisės reikalauti nuostolių ir netesybų. Rangovas privalėjo nedelsdamas įspėti užsakovą ir sustabdyti darbą, jei kliūtys kėlė grėsmę darbų tinkamumui. Pagal Civilinio kodekso 6.659 straipsnio 2 dalį neįspėjęs rangovas negali remtis tokiomis aplinkybėmis ir atsako už trūkumus. Viešojo pirkimo kontekste 2015 m. Vyriausybės nutarime Nr. 483 nurodyta, kad pirkimo sutartį galima nutraukti pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnį, kai netinkamas vykdymas yra esminis pažeidimas.

Pasekmės

Praktiškai pirmasis ginčas bus dėl 70 tūkst. eurų aktų: savivaldybė gali sumokėti dalį, atsisakyti mokėti arba priešpriešinti žalos reikalavimą. Jei broko taisymo kaina viršys atliktų tinkamų darbų vertę, savivaldybės ieškinys dėl žalos taps realesnis. Rangovas savo ruožtu gali remtis Civilinio kodekso 6.671 straipsniu ir reikalauti atlygio už faktiškai atliktą darbų dalį. Toliau svarbūs trys praktiniai scenarijai:

  • Jei antstolio aktu ir skaičiavimais bus patvirtinti tinkami kiekiai, savivaldybė turės pagrindą apmokėti tik tą dalį.
  • Jei bus patvirtinti esminiai trūkumai, savivaldybė remsis Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 3 dalimi ir reikalaus nuostolių.
  • Jei šalys nesusitars, ginčas dėl atlygio, nuostolių ir netesybų bus nagrinėjamas pagal Civilinio proceso kodekso 1 straipsnį. Naujo rangovo įtraukimas nekeičia buvusio rangovo atsakomybės už ankstesnį broką. Jis tik leidžia savivaldybei fiziškai tęsti projektą, kartu atskirai skaičiuojant ankstesnio pažeidimo kainą.
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.665 straipsnis (statute)
6.665 straipsnis. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą 1. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti…
6.665 straipsnis. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą 1. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. 2. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma. 3. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. 4. Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo. 5. Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.221 straipsnis (statute)
6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės 1. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. 2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės…
6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės 1. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. 2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. 3. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.695 straipsnis (statute)
6.695 straipsnis. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę 1. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad…
6.695 straipsnis. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę 1. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). 2. Kai statiniai ir įrenginiai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumažėjimą ar netekimą. 3. Rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.
Originalas — Diena.lt
ESO: elektros tiekimas atkurtas 90 proc. vartotojų Kopijuoti nuorodą
ESO teigimu, elektra visiškai atkurta Šiaulių miesto ir rajono, Mažeikių raj., Akmenės raj., Druskininkų, Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šalčininkų raj., Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Kretingos raj., Palangos miesto, Rietavo raj…
Analizė
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 148 punktas nustato, kad už nepagrįstą elektros energijos persiuntimo ar tiekimo nutraukimą arba apribojimą operatorius ir tiekėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka.
ESO paskelbta 220 eurų maksimali kompensacija taikoma klientams, kuriems elektros tiekimo atstatymas užtrunka ilgiau nei 72 valandas.

Esmė

Likę be elektros vartotojai pirmiausia turi reikalavimo teisę į atkūrimą, aiškią informaciją ir individualų nuostolių nagrinėjimą. ESO paskelbta 220 eurų supaprastinta kompensacija neišsemia vartotojo teisių, nes teisės aktai palieka ginčo kelią dėl didesnių ar kitokių nuostolių. Naujienos faktas teisiškai reikšmingas tiek, kiek 30 tūkst. vartotojų nutrūkimas siejamas su tinklo pažeidimais, generatoriais ir valstybės masto ekstremaliąja situacija. Tikslus klausimas yra, ar elektros persiuntimo nutrūkimas ir atkūrimo trukmė laikytini pagrįstais, o jei ne, kas atsako vartotojui. Šis klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 straipsnį, 51 straipsnį, Energetikos įstatymo 33 straipsnį, 34 straipsnį ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 148 punktą. Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis įtvirtina valstybės pareigą užtikrinti vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą.

Teisinis vertinimas

Šioje situacijoje ESO, kaip skirstomųjų tinklų operatoriaus, centrinė pareiga yra atnaujinti persiuntimą ir pagrįsti atkūrimo eigą. Vartotojo teisių turinys nėra vien piniginis, nes Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę gauti aiškią informaciją apie teises, kainas, tarifus ir paslaugų sąlygas. Pareigos ir teisės šioje padėtyje išsidėsto taip:

  • ESO turi organizuoti tinklo atkūrimą ir teikti informaciją apie tiekimo sumažėjimą bei priemones jam atnaujinti pagal Energetikos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį.
  • Vartotojai turi teisę į aiškią informaciją apie savo teises ir paslaugų sąlygas pagal Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį.
  • Vartotojas, manantis, kad jo teisės pažeistos, pirmiausia turi raštu kreiptis į energetikos įmonę pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį.
  • Energetikos įmonė privalo motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas nekeičia vartotojo teisės kreiptis dėl nuostolių, tačiau gali keisti atsakomybės vertinimą. Energetikos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdydamos Vyriausybės ar įgaliotų institucijų nurodymus energetikos įmonės neatsako už nuostolius dėl tiekimo apribojimo ar sustabdymo. Tokia išimtis taikoma tik tiek, kiek nuostoliai kyla dėl institucijų nustatyto apribojimo ar sustabdymo. Audros padaryto tinklo gedimo atveju dar reikia vertinti, ar nutrūkimas buvo pagrįstas ir ar atkūrimo veiksmai atitiko operatoriaus pareigas. Atsakomybės atramos norma yra Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 148 punktas. Jis nustato, kad už nepagrįstą elektros energijos persiuntimo ar tiekimo nutraukimą arba apribojimą operatorius ir tiekėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šaltiniai taip pat atskiria operatoriaus ir tiekėjo atsakomybę. Pagal Taisyklių 148 punktą operatorius neatlygina nuostolių dėl tiekėjo pareigų nevykdymo, o tiekėjas neatlygina nuostolių dėl operatoriaus pareigų nevykdymo.

Pasekmės

Praktiškai vartotojams svarbios trys kryptys: elektros atkūrimas, supaprastinta kompensacija ir individualus ginčas dėl nuostolių. Galimi tolesni scenarijai:

  • vartotojui atkuriamas įprastas elektros tiekimas, o laikinas generatorius lieka tik pereinamuoju sprendimu;
  • vartotojas nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. teikia prašymą per ESO savitarną dėl supaprastintos kompensacijos;
  • vartotojas dėl didesnių nuostolių raštu kreipiasi į ESO, o ESO turi atsakyti per 30 dienų;
  • jei reikalavimas netenkinamas ar tenkinamas iš dalies, vartotojui turi būti nurodyta neteisminio ginčo sprendimo institucija pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. Verslams ir ūkininkams šis skirtumas ypač svarbus, nes 220 eurų riba gali nepadengti faktinių tiesioginių nuostolių. Tokiu atveju ginčo ašis bus ne vien kompensacijos forma, bet nutrūkimo pagrįstumas, atkūrimo veiksmai ir atsakomybės priskyrimas operatoriui ar tiekėjui. Valstybės masto ekstremalioji situacija taip pat reiškia, kad vidaus vartotojų poreikiai tampa prioritetu pagal Energetikos įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Ši norma leidžia pagrįsti pirmumo teikimą civilinės saugos pajėgoms ir nacionaliniam saugumui svarbiems objektams.
Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
Faktų patikra: nepatikrinta 1
Teisinis pagrindas (3)
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas 49 straipsnis (statute)
49 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos priemonės 1. Valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka…
49 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos priemonės 1. Valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka gina vartotojų teises ir teisėtus interesus santykiuose su elektros energijos gamintojais, tinklų operatoriais ir tiekėjais bei užtikrina, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu. 2. Siekiant apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus interesus, nustatoma, kad: 1) vartotojai turi teisę laisvai pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taip pat sudaryti sutartis su keliais tiekėjais, kad būtų užtikrinti jų elektros energijos poreikiai; 2) vartotojai turi teisę pakeisti tiekėją, atsižvelgdami į šiame įstatyme ir (ar) sutartyje su tiekėju nustatytus įspėjimo terminus ir kitas sąlygas. Kai vartotojas pageidauja pakeisti tiekėją laikydamasis šiame įstatyme ir (ar) sutartyje nurodytų įspėjimo terminų ir kitų sąlygų, naujas tiekėjas apie tai praneša tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. Atitinkamas tinklų operatorius imasi priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos pakeitimui atlikti per ne ilgesnį kaip 2 savaičių laikotarpį; 3) vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, jeigu tokiems vartotojams elektros energija nėra tiekiama visuomenine elektros energijos kaina, šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinamas garantinis tiekimas; 4) elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio bei garantinio tiekimo paslaugos vartotojams teikiamos už pagrįstas, lengvai ir aiškiai palyginamas kainas, taikant skaidrias ir nediskriminuojančias sąlygas ir užtikrinant vartotojų teisę gauti nustatytos kokybės elektros energiją; 5) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija imasi priemonių elektros energijos trūkumo klausimams spręsti, rengia su tuo susijusius nacionalinius energetikos veiksmų planus; 6); 7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais; 7 punkto redakcija, įsigaliojanti praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d. 7 punkto redakcija įsigalioja kitą darbo dieną po Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas: 7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais; 8) vartotojai turi teisę būti aktyviaisiais vartotojais, taip pat piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais. 3. Vartotojų sudaromų sutarčių sąlygos turi būti skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios. Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė sutartyse privalo būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nenustatant perteklinių administracinių ir (ar) procedūrinių reikalavimų, kurių pagrindu būtų ribojama vartotojų galimybė pasinaudoti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytomis teisėmis. Nesąžiningi ar klaidinantys elektros energetikos sektoriaus paslaugų teikimo ar prekybos elektros energija metodai draudžiami. 4. Elektros energijos vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo Taryba ir Tarnyba.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas 43 straipsnis (statute)
43 straipsnis. Visuomeninis elektros energijos tiekimas 1. Visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir šioje dalyje nurodytais terminais tiekti elektros energiją…
43 straipsnis. Visuomeninis elektros energijos tiekimas 1. Visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir šioje dalyje nurodytais terminais tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, taip pat pažeidžiamiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Visuomeninis tiekėjas nutraukia elektros energijos tiekimą šiems vartotojams toliau nurodytais terminais: 1) 2021 m. sausio 1 d. – visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 5 000 kWh, taip pat buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų, išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus, kurie laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bent kartą buvo įgiję pažeidžiamo vartotojo statusą; 2) 2022 m. liepos 1 d. – visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh, išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus, kurie laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. bent kartą buvo įgiję pažeidžiamo vartotojo statusą; 3) 2026 m. sausio 1 d. – visiems likusiems vartotojams, kuriems elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina, įskaitant vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus. 2. Visuomeninis tiekėjas: 1) ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus vartotojus apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą, jų pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją iki šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytos datos, numatomą elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimą vartotojams per nustatytą terminą nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, įskaitant informaciją apie garantinį elektros energijos tiekėją, garantinio tiekimo pradžią ir garantinio tiekimo sąlygas, numatytas šio straipsnio 14 dalyje ir šio įstatymo 44 straipsnyje, naujų sutarčių sudarymą ir ankstesnių sutarčių pasibaigimą, taip pat apie tai, kad skirstomųjų tinklų operatorius perduos jų asmens duomenis nepriklausomiems tiekėjams pasiūlymų dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikimo tikslu, nurodant, kokiais terminais ir kokie asmens duomenys bus perduoti to pageidaujantiems nepriklausomiems tiekėjams, ir apie tai, kad šie vartotojai turi teisę pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui apie savo nesutikimą dėl jų asmens duomenų perdavimo nepriklausomiems tiekėjams; 2) elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas vartotojų objektų numerius ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus vartotojus ir ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. – šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus vartotojus, kuriems numatomas elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimas (išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius toje pačioje licencijuojamos veiklos teritorijoje kartu vykdo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą); 3) ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems vartotojams pateikia šios dalies 1 punkte nurodytą informaciją; 4) ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 1 d. raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus vartotojus apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą, jų pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją iki šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos datos, numatomą elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimą vartotojams per nustatytą terminą nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, įskaitant informaciją apie garantinį elektros energijos tiekėją, garantinio tiekimo pradžią ir garantinio tiekimo sąlygas, numatytas šio straipsnio 14 dalyje ir šio įstatymo 44 straipsnyje, naujų sutarčių sudarymą ir ankstesnių sutarčių pasibaigimą, taip pat apie tai, kad skirstomųjų tinklų operatorius perduos jų asmens duomenis nepriklausomiems tiekėjams pasiūlymų dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikimo tikslu, nurodant, kokiais terminais ir kokie asmens duomenys bus perduoti to pageidaujantiems nepriklausomiems tiekėjams, ir apie tai, kad šie vartotojai turi teisę pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui apie savo nesutikimą dėl jų asmens duomenų perdavimo nepriklausomiems tiekėjams; 5) elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas vartotojų objektų numerius ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 1 d. informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus vartotojus, kuriems numatomas elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimas (išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius toje pačioje licencijuojamos veiklos teritorijoje kartu vykdo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą). 3. Skirstomųjų tinklų operatorius: 1) iš visuomeninio tiekėjo gavęs informaciją apie numatomą elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimą konkretiems šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems vartotojams, duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka perduoda visiems to pageidaujantiems nepriklausomiems tiekėjams šių vartotojų duomenis: objekto numerį, objekto adresą, kontaktinę informaciją: telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą, jeigu tokius duomenis skirstomųjų tinklų operatorius turi, vartotojo pasirinktą tarifą ar tarifo planą, įskaitant laiko zonų skaičių, per kalendorinį mėnesį objekte suvartotos elektros energijos kiekį per 12 kalendorinių mėnesių nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (kai nepriklausomiems tiekėjams perduodami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų vartotojų duomenys) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (kai nepriklausomiems tiekėjams perduodami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų vartotojų duomenys) laikotarpį; 2) nepriklausomiems tiekėjams perduoda vartotojų, kurių elektros įrenginiai pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiami po 2022 m. gegužės 1 d., duomenis, nurodytus šios dalies 1 punkte; 3) iš visuomeninio tiekėjo ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 1 d. gavęs informaciją apie numatomą elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimą konkretiems šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems vartotojams, duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka perduoda visiems to pageidaujantiems nepriklausomiems tiekėjams šių vartotojų duomenis: objekto numerį, objekto adresą, kontaktinę informaciją: telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą, jeigu tokius duomenis skirstomųjų tinklų operatorius turi, vartotojo pasirinktą tarifą ar tarifo planą, įskaitant laiko zonų skaičių, per kalendorinį mėnesį objekte suvartotos elektros energijos kiekį per 12 kalendorinių mėnesių nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 4) nepriklausomiems tiekėjams perduoda vartotojų, kurių elektros įrenginiai pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiami po 2025 m. kovo 1 d., duomenis, nurodytus šios dalies 3 punkte. 4. Skirstomųjų tinklų operatorius neteikia vartotojų duomenų nepriklausomam tiekėjui, jeigu vartotojas nesutinka, kad jo duomenys būtų perduoti, ir apie tai jis ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. praneša skirstomųjų tinklų operatoriui, jeigu apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, arba vartotojas apie tai ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. praneša skirstomųjų tinklų operatoriui, jeigu apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, arba ne vėliau kaip iki vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų dienos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais. 5. Skirstomųjų tinklų operatorius neteikia vartotojų duomenų nepriklausomam tiekėjui, jeigu vartotojas nesutinka, kad jo duomenys būtų perduoti, ir apie tai jis ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d. praneša skirstomųjų tinklų operatoriui, jeigu apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, arba ne vėliau kaip iki vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų dienos šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytais atvejais. 6. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus duomenis skirstomųjų tinklų operatorius perduoda nepriklausomiems tiekėjams ne anksčiau kaip 2021 m. rugsėjo 1 d., kai apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, arba ne anksčiau kaip 2022 m. birželio 1 d., kai apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, arba ne anksčiau kaip vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų dieną šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais. 7. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus duomenis skirstomųjų tinklų operatorius perduoda nepriklausomiems tiekėjams ne anksčiau kaip 2025 m. balandžio 1 d., kai apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, arba ne anksčiau kaip vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų dieną šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytais atvejais. 8. Kai vartotojo duomenys šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka yra perduoti nepriklausomam tiekėjui, apie savo nesutikimą tvarkyti vartotojo duomenis vartotojas informuoja konkretų nepriklausomą tiekėją. Kai vartotojas nesutinka, kad nepriklausomiems tiekėjams perduoti duomenys būtų tvarkomi visų nepriklausomų tiekėjų, apie nesutikimą jis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių, kuris, nepagrįstai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo nesutikimo gavimo dienos duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka apie tai informuoja nepriklausomus tiekėjus. 9. Nepriklausomi tiekėjai šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautus vartotojų duomenis turi teisę tvarkyti (įskaitant teisę ir pareigą juos saugoti) tiek, kiek to reikia pasiūlymams dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikti, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius po šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimo datos. 10. Nepriklausomi tiekėjai, pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nurodytam terminui, vartotojų, kurie per šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą terminą nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ir kuriems dėl to užtikrinamas garantinis tiekimas, kas mėnesį skirstomųjų tinklų operatoriaus atnaujinamus duomenis tvarko tiek, kiek to reikia pasiūlymams dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. 101. Buitinių vartotojų, kuriems garantinis tiekimas užtikrinamas dėl to, kad jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su buitiniais vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, duomenys nepriklausomiems tiekėjams teikiami šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 11. Nepriklausomi tiekėjai turi naudotis tik aktualiais skirstomųjų tinklų operatoriaus nepriklausomiems tiekėjams perduotais vartotojų duomenimis. 12. Kol šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka ir terminais skirstomųjų tinklų operatorius vartotojų duomenų neperdavė nepriklausomiems tiekėjams, visuomeniniam tiekėjui draudžiama vartotojų, kurių duomenys bus perduoti nepriklausomiems tiekėjams, atžvilgiu atlikti bet kokius tiesioginės rinkodaros veiksmus, susijusius su vartotojų skatinimu pasirinkti su visuomeniniu tiekėju susijusį nepriklausomą tiekėją. 13. Jeigu vienas asmuo vykdo visuomeninio tiekimo veiklą ir nepriklausomo tiekimo veiklą, šis asmuo negali naudotis jo valdomais visuomeninio tiekimo veiklos vartotojų duomenimis nepriklausomo tiekimo veiklai. 14. Buitiniams vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su buitiniais vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, elektros energijos tiekimą šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina garantinis elektros energijos tiekėjas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai atitinkamam vartotojui elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina. Buitiniams vartotojams garantinis elektros energijos tiekimas užtikrinamas pagal garantinio elektros energijos tiekėjo viešai skelbiamas garantinio elektros energijos tiekimo užtikrinimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sąlygas, kurios rengiamos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. 15. Tinklų operatorius ne vėliau kaip prijungimo prie elektros tinklų dieną informuoja buitinį vartotoją, nepasirinkusį nepriklausomo tiekėjo, apie visuomeninį tiekėją, užtikrinsiantį elektros energijos tiekimą, ir nurodo jo kontaktinius duomenis, o visuomeninį tiekėją – apie elektros energijos tiekimo užtikrinimo buitiniam vartotojui pradžią ir pagrindą ir nurodo buitinio vartotojo duomenis, reikalingus elektros energijos tiekimui užtikrinti. Kai elektros energijos tiekimas buitiniam vartotojui turi būti užtikrinamas dėl to, kad jo pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, visuomeninis tiekėjas (jeigu jis privalo užtikrinti elektros energijos tiekimą šio straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka) ar garantinis elektros energijos tiekėjas šio įstatymo 44 straipsnyje numatyta tvarka elektros energijos tiekimą pradeda vykdyti šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkte ar 3 dalyje nustatytais terminais. Jeigu buitinis vartotojas nesudaro elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su visuomeniniu tiekėju, buitinio vartotojo ir visuomeninio tiekėjo tarpusavio santykiams taikomos energetikos ministro patvirtintame Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų apraše nustatytos standartinės sutarties sąlygos. 16. Visuomeninis tiekėjas neprivalo vykdyti šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu tai padaryti trukdo nuo visuomeninio tiekėjo nepriklausančios aplinkybės, tarp jų valstybės, kitų asmenų veiksmai ir (ar) neveikimas ar nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuomeninis tiekėjas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, visuomeninis tiekėjas, vartotojai ir (ar) tinklų operatoriai visapusiškai bendradarbiauja, siekdami pašalinti visuomeniniam elektros energijos tiekimui užtikrinti trukdančias aplinkybes. Vartotojams teikiamų visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugų patikimumo ir jų sąlygų prie …
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Ekstremalioji situacija energetikos sektoriuje 1. Ekstremalioji situacija energetikos sektoriuje paskelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų…
33 straipsnis. Ekstremalioji situacija energetikos sektoriuje 1. Ekstremalioji situacija energetikos sektoriuje paskelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų, naftos produktų ar šilumos tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai. 2. Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės tvirtinamame pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos apraše nustatyta tvarka teikia informaciją apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones energijos tiekimui atnaujinti. 3. Paskelbus ekstremaliąją situaciją energetikos sektoriuje, energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Šios ekstremaliosios situacijos metu energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės institucijų nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar sustabdymo neatsako. 4. Paskelbus ekstremaliąją situaciją energetikos sektoriuje, įmonės, gaminančios, perduodančios, skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos pajėgų, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų poreikiams. 5. Paskelbus ekstremaliąją situaciją energetikos sektoriuje, ūkio subjektams taikomi ūkinės veiklos laisvės apribojimai turi kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomi platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti. 6. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apie paskelbus ekstremaliąją situaciją energetikos sektoriuje taikomas priemones nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris neatitinka Europos Sąjungos interesų. 7. Ekstremaliosios situacijos energetikos sektoriuje paskelbimą ir atšaukimą, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas. ŠEŠTASIS SKIRSNIS SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →