Legal prism · 2026-08-30
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-30

Updated: 2026-08-30 18:19
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — 15min
As proposal seeks pensions for mime ensemble performers, Government urges waiting for its pension reform package to reach parliament Copy link
Vytautas Juozapaitis of the opposition Homeland Union-Lithuanian Christian Democrats (TS-LKD) proposes amending the Professional Performing Arts Law to give mime ensemble performers the same conditions for receiving a pension allowance as…
Analysis
Under Article 2(5) of the Law of the Republic of Lithuania on Professional Performing Arts, a creative employee is an employee of a professional performing arts institution who works under an employment contract and carries out creative activities.
If the Seimas approved the amendment and established a 30-year period of creative work service for mime ensemble artists, their position would be equated with the groups specified in Article 14(2)(4).

Core issue

Mime ensemble artists do not currently acquire an automatic right to a compensatory allowance merely because they perform creative stage work. The decisive issue is not the creative nature of the position, but whether it falls within the closed list of beneficiaries set out in the law. The report concerning a proposal to apply a 30-year length-of-service requirement to mime ensemble artists indicates an attempt to move their status from the level of a ministerial order to a statutory guarantee. The precise legal question is whether a mime ensemble artist may be regarded, under Article 14(1) and (2) of the Law of the Republic of Lithuania on Professional Performing Arts, as a person entitled to a compensatory allowance equal to 13 BSI. Under Article 2(5) of that Law, a creative employee is an employee of a professional performing arts institution who works under an employment contract and carries out creative activities. However, Article 14(1) links the allowance only to the employees specified in Article 14(2), and therefore the general definition is not sufficient.

Legal assessment

Article 14(2) of the Law of the Republic of Lithuania on Professional Performing Arts lists four groups of employees and establishes different periods of creative work service. It expressly refers to ballet artists, dancers, circus act performers, solo vocalists, musicians playing wind instruments, other musicians, conductors, choir artists, and actors.

  • An 18-year service requirement applies to ballet artists, dancers, and certain circus act performers.
  • A 20-year service requirement applies to solo vocalists.
  • A 25-year service requirement applies to musicians playing wind instruments.
  • A 30-year service requirement applies to other musicians, conductors, choir artists, and actors.

Mime ensemble artists are not mentioned in this list, although they are included among performers in the list of positions approved by the Minister of Culture. That order identifies the mime ensemble artist separately alongside the actor, and therefore does not, in itself, expand the concept of “actors” in Article 14(2)(4). The conditions for granting the allowance are cumulative. Under Article 14(1), the employee must be unable to carry out creative activities due to the specific nature of the profession, the employment contract must have been terminated on that basis, and the conditions set out in Article 14(4) to (9) must also be satisfied. Under paragraph 3 of the Description of the Procedure for Granting and Paying Compensatory Allowances, persons entitled under Article 14(1) and (2) of the Law apply to the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania for the allowance. This is where the main significance of the draft amendment arises: the list of positions approved by the Minister may confirm that a position is that of a creative employee, but it cannot create a new category of allowance beneficiaries. Such a category can be created only by amending Article 14(2) of the Law of the Republic of Lithuania on Professional Performing Arts.

Consequences

The practical allowance would then amount to 13 BSI per month, provided that the other conditions of Article 14(1) are also satisfied. If the draft is not considered or is not adopted, the current wording will leave mime ensemble artists outside the circle of expressly listed beneficiaries. In that case, the title included in the list of positions will help substantiate the creative nature of the work, but not the final entitlement to the allowance. In practical terms, this is important for three groups:

  • mime ensemble artists, because their future entitlement will depend on an amendment to the law, not merely on the inclusion of the position in the list;
  • the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, because employment contracts and service records would become the key evidence;
  • the Ministry of Culture, because under the procedure it would accept applications and apply the statutory list of beneficiaries.
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas 13 straipsnis (statute)
2. Profesionaliojo scenos meno emeritui nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti šio…
2. Profesionaliojo scenos meno emeritui nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti šio teatro ar šios koncertinės įstaigos kūrybinių darbuotojų profesinį meistriškumą, konsultuoti juos veiklos klausimais, dalyvauti šio teatro ar šios koncertinės įstaigos rengiamose profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinės edukacijos programose. V SKYRIUS PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ KŪRYBINIŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS 14 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali vykdyti kūrybinės veiklos ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, esant šio straipsnio 4–9 dalyse nustatytoms sąlygoms, Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 13 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos skiriamos: 1) baleto artistams ir šokėjams, cirko numerių atlikėjams, savo viešuose pasirodymuose naudojantiems jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti) ir turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 3) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 4) muzikantams, nenurodytiems šios dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų…
14 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali vykdyti kūrybinės veiklos ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, esant šio straipsnio 4–9 dalyse nustatytoms sąlygoms, Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 13 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos skiriamos: 1) baleto artistams ir šokėjams, cirko numerių atlikėjams, savo viešuose pasirodymuose naudojantiems jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti) ir turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 3) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 4) muzikantams, nenurodytiems šios dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje; 5) šios dalies 1–4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netekto darbingumo, susijusio su darbe patirta trauma, lygis ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę, netaikant šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų kūrybinio darbo stažo atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje reikalavimų. 3. Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas, skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų kūrybinio darbo stažo atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius Lietuvos Respublikoje reikalavimų. 4. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo sovietų armijos ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos profesionaliajame muzikos ar šokio kolektyve. 5. Kompensacinės išmokos mokamos tik asmenims, neturintiems teisės gauti ar negaunantiems didesnių arba tokio paties dydžio socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas) (toliau šiame straipsnyje – nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos), pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytu būdu (toliau – pensijų išmokos). Jeigu asmuo turi teisę gauti ar gauna kelias nuolatines pensinio pobūdžio išmokas ir pensijų išmokas, nustatant jo teisę gauti kompensacinę išmoką, atsižvelgiama į bendrą asmens gaunamų nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų ir pensijų išmokų sumą. 6. Kai asmeniui priklausančių nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų ir pensijų išmokų suma yra mažesnė už asmeniui priklausančią kompensacinę išmoką, šiam asmeniui mokama jam priklausančios kompensacinės išmokos dalis, lygi asmeniui priklausančios kompensacinės išmokos ir asmens gaunamų nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų ir pensijų išmokų sumos skirtumui. 7. Kompensacines išmokas skiria Kultūros ministerija ar jos įgaliota biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, o jas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. 8. Kompensacinė išmoka asmenims mokama nuo teisės gauti kompensacinę išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacinei išmokai skirti gavimo Kultūros ministerijoje ar jos įgaliotoje biudžetinėje įstaigoje dienos. Kompensacinės išmokos suma, laiku negauta dėl išmoką skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką netaikant šioje dalyje nustatyto 12 mėnesių termino. 9. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, kuriam mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kompensacinė išmoka, pradėjus dirbti pagal įgytą specialybę pagal darbo sutartį, kompensacinės išmokos mokėjimas sustabdomas nuo dienos, kurią asmuo pradėjo dirbti šį darbą. Išnykus šiai aplinkybei, teisė į kompensacinę išmoką atsiranda nuo kitos dienos, kai darbo sutartis buvo nutraukta. 10. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai dėl kompensacinių išmokų mokėjimo gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 11. Asmuo privalo pranešti jam kompensacinę išmoką mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos kompensacinės išmokos dydžiui ir (ar) mokėjimui (apie pensijų išmokų, kurių mokėjimas nėra pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, gavimą, apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, asmeniui persikėlus gyventi į kitą valstybę, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį atitinkamą kūrybinį darbą, už kurį paskirta kompensacinė išmoka, ar kitas išmokai mokėti svarbias aplinkybes), per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama kompensacinė išmoka, permokėta suma išieškoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 12. Jeigu asmeniui kompensacinė išmoka yra permokama dėl kompensacinę išmoką skiriančios Kultūros ministerijos ar jos įgaliotos biudžetinės įstaigos ir (ar) mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kaltės, permokėta suma iš asmens, gaunančio kompensacinę išmoką, neišieškoma. VI SKYRIUS PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato profesionaliojo scenos meno valstybinį valdymą, profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą ir veiklą…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato profesionaliojo scenos meno valstybinį valdymą, profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą ir veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo santykių, socialinių garantijų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumus.
Original — Alytausgidas.lt
Stalled work at Volungė school stadium moves forward as municipality brings in bailiffs Copy link
The renovation of Volungė progymnasium’s stadium has dragged on so long that meter-high grass has grown where the football pitch should be. After the municipality terminated its contract with the previous contractor, bailiffs were brought…
Analysis
Under Article 6.665(1) of the Civil Code, the client may demand that the defects be remedied, that the price be reduced, or that the costs of remedying the defects be reimbursed.
Under Article 6.221(2) of the Civil Code, termination does not extinguish the right to claim damages and contractual penalties.

Core issue

The former contractor’s financial position will depend on the extent to which the municipality recognises the works as actually completed and fit for use. The bailiff’s recording of the situation is the basis for future settlement and a possible damages claim, because the dispute concerns the quality of the works, not merely the deadline. The report states that Alytus City Municipality terminated the contract with UAB Gigas, and that a new contractor is to complete the stadium. The precise legal question is whether defects in the works justify non-payment of the full EUR 70,000, a price reduction, or a claim for damages. This question is to be assessed under Articles 6.665, 6.671, 6.695 and 6.221 of the Civil Code.

Legal assessment

Under Article 6.695(1) of the Civil Code, the contractor is liable for deviations from mandatory construction documents and from the specifications set out in the contract. If the drainage has not been installed in a manner that allows the turf to be laid, this is directly connected to the fitness of the facility for use. Under Article 6.665(3) of the Civil Code, the contract may be terminated where the defects are not remedied within a reasonable period or are material and irremediable. The parties’ position after termination is as follows:

  • Under Article 6.671 of the Civil Code, the municipality may require delivery of the result of the works performed.
  • Under the same article, the contractor may claim payment only for the works actually performed.
  • Termination of the contract under Article 6.221(1) of the Civil Code releases the parties from further performance of the contract.

The contractor was required to warn the client immediately and suspend the works if obstacles threatened the suitability of the works. Under Article 6.659(2) of the Civil Code, a contractor that failed to give such warning may not rely on those circumstances and remains liable for defects. In the public procurement context, Government Resolution No. 483 of 2015 provides that a procurement contract may be terminated under Article 6.217 of the Civil Code where improper performance constitutes a material breach.

Consequences

In practical terms, the first dispute will concern the EUR 70,000 in work acceptance acts: the municipality may pay part of the amount, refuse payment, or set off a damages claim. If the cost of remedying the defects exceeds the value of the properly completed works, the municipality’s damages claim will become more realistic. The contractor, in turn, may rely on Article 6.671 of the Civil Code and claim remuneration for the part of the works actually performed. Three practical scenarios are then important:

  • If the bailiff’s record and calculations confirm proper quantities, the municipality will have grounds to pay only for that part.
  • If material defects are confirmed, the municipality will rely on Article 6.665(3) of the Civil Code and claim damages.
  • If the parties do not reach agreement, the dispute concerning remuneration, damages and contractual penalties will be heard under Article 1 of the Code of Civil Procedure. The involvement of a new contractor does not alter the former contractor’s liability for earlier defective work. It merely enables the municipality to continue the project physically, while separately calculating the cost of the prior breach.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.665 straipsnis (statute)
6.665 straipsnis. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą 1. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti…
6.665 straipsnis. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą 1. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. 2. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma. 3. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. 4. Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo. 5. Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.221 straipsnis (statute)
6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės 1. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. 2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės…
6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės 1. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. 2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. 3. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.695 straipsnis (statute)
6.695 straipsnis. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę 1. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad…
6.695 straipsnis. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę 1. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). 2. Kai statiniai ir įrenginiai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumažėjimą ar netekimą. 3. Rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.
Original — Diena.lt
ESO: Power Restored to 90% of Customers Copy link
According to ESO, electricity has been fully restored in the municipalities of Šiauliai city and district, Mažeikiai district, Akmenė district, Druskininkai, Vilnius city, Kaunas city, Šalčininkai district, Klaipėda city and district…
Analysis
Paragraph 148 of the Rules on the Supply and Use of Electricity provides that, in the event of an unjustified interruption or restriction of electricity transmission or supply, the operator and the supplier are liable in accordance with the procedure established by law.
The maximum compensation of EUR 220 announced by ESO applies to customers for whom restoration of electricity supply takes more than 72 hours.

Core issue

Consumers left without electricity primarily have a right to restoration, clear information, and individual assessment of losses. The simplified compensation of EUR 220 announced by ESO does not exhaust consumers’ rights, because legislation preserves the route for disputes concerning higher or different losses. The reported fact is legally significant insofar as the outage affecting 30,000 consumers is linked to network damage, generators, and a nationwide emergency situation. The precise issue is whether the interruption of electricity transmission and the duration of restoration should be regarded as justified and, if not, who is liable to the consumer. This issue is to be assessed under Articles 49 and 51 of the Law on Electricity of the Republic of Lithuania, Articles 33 and 34 of the Law on Energy, and paragraph 148 of the Rules on the Supply and Use of Electricity. Article 49(1) of the Law on Electricity establishes the State’s obligation to ensure consumers’ right to the availability and adequacy of electricity.

Legal assessment

In this situation, ESO’s central obligation as the distribution network operator is to restore transmission and substantiate the restoration process. The substance of consumer rights is not merely financial, since Article 51(1) of the Law on Electricity grants the right to receive clear information about rights, prices, tariffs, and service conditions. The obligations and rights in this situation are allocated as follows:

  • ESO must organise restoration of the network and provide information on the reduction in supply and the measures for resuming it under Article 33(2) of the Law on Energy.
  • Consumers have the right to clear information about their rights and service conditions under Article 51(1) of the Law on Electricity.
  • A consumer who considers that his or her rights have been infringed must first submit a written complaint to the energy undertaking under Article 34(1) of the Law on Energy.
  • The energy undertaking must provide a reasoned response no later than within 30 days under Article 34(2) of the Law on Energy. The declaration of an emergency situation does not alter the consumer’s right to claim losses, but it may affect the assessment of liability. Article 33(3) of the Law on Energy provides that, when complying with instructions of the Government or authorised institutions, energy undertakings are not liable for losses resulting from the restriction or suspension of supply. That exception applies only to the extent that the losses arise from a restriction or suspension imposed by the authorities. In the case of network damage caused by a storm, it remains necessary to assess whether the interruption was justified and whether the restoration measures complied with the operator’s obligations. The operative liability provision is paragraph 148 of the Rules on the Supply and Use of Electricity. It provides that, in the event of an unjustified interruption or restriction of electricity transmission or supply, the operator and the supplier are liable in accordance with the procedure established by law. The sources also distinguish between the liability of the operator and that of the supplier. Under paragraph 148 of the Rules, the operator does not compensate losses resulting from the supplier’s failure to perform its obligations, and the supplier does not compensate losses resulting from the operator’s failure to perform its obligations.

Consequences

In practical terms, three avenues are relevant for consumers: restoration of electricity, simplified compensation, and an individual dispute regarding losses. The following further scenarios are possible:

  • normal electricity supply is restored to the consumer, while a temporary generator remains only an interim solution;
  • from 1 September 2026, the consumer submits an application through ESO’s self-service platform for simplified compensation;
  • the consumer submits a written claim to ESO for higher losses, and ESO must respond within 30 days;
  • if the claim is rejected or satisfied only in part, the consumer must be informed of the out-of-court dispute resolution body under Article 34(3) of the Law on Energy. For businesses and farmers, this distinction is particularly important, because the EUR 220 cap may not cover actual direct losses. In such a case, the axis of the dispute will not be limited to the form of compensation, but will also concern the justification for the interruption, the restoration measures, and the allocation of liability to the operator or the supplier. A nationwide emergency situation also means that the needs of domestic consumers become a priority under Article 33(4) of the Law on Energy. This provision allows priority to be justified for civil protection forces and facilities important to national security.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: unverified 1
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas 49 straipsnis (statute)
49 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos priemonės 1. Valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka…
49 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos priemonės 1. Valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka gina vartotojų teises ir teisėtus interesus santykiuose su elektros energijos gamintojais, tinklų operatoriais ir tiekėjais bei užtikrina, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu. 2. Siekiant apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus interesus, nustatoma, kad: 1) vartotojai turi teisę laisvai pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taip pat sudaryti sutartis su keliais tiekėjais, kad būtų užtikrinti jų elektros energijos poreikiai; 2) vartotojai turi teisę pakeisti tiekėją, atsižvelgdami į šiame įstatyme ir (ar) sutartyje su tiekėju nustatytus įspėjimo terminus ir kitas sąlygas. Kai vartotojas pageidauja pakeisti tiekėją laikydamasis šiame įstatyme ir (ar) sutartyje nurodytų įspėjimo terminų ir kitų sąlygų, naujas tiekėjas apie tai praneša tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. Atitinkamas tinklų operatorius imasi priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos pakeitimui atlikti per ne ilgesnį kaip 2 savaičių laikotarpį; 3) vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, jeigu tokiems vartotojams elektros energija nėra tiekiama visuomenine elektros energijos kaina, šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinamas garantinis tiekimas; 4) elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio bei garantinio tiekimo paslaugos vartotojams teikiamos už pagrįstas, lengvai ir aiškiai palyginamas kainas, taikant skaidrias ir nediskriminuojančias sąlygas ir užtikrinant vartotojų teisę gauti nustatytos kokybės elektros energiją; 5) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija imasi priemonių elektros energijos trūkumo klausimams spręsti, rengia su tuo susijusius nacionalinius energetikos veiksmų planus; 6); 7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais; 7 punkto redakcija, įsigaliojanti praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d. 7 punkto redakcija įsigalioja kitą darbo dieną po Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas: 7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais; 8) vartotojai turi teisę būti aktyviaisiais vartotojais, taip pat piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais. 3. Vartotojų sudaromų sutarčių sąlygos turi būti skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios. Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė sutartyse privalo būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nenustatant perteklinių administracinių ir (ar) procedūrinių reikalavimų, kurių pagrindu būtų ribojama vartotojų galimybė pasinaudoti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytomis teisėmis. Nesąžiningi ar klaidinantys elektros energetikos sektoriaus paslaugų teikimo ar prekybos elektros energija metodai draudžiami. 4. Elektros energijos vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo Taryba ir Tarnyba.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas 43 straipsnis (statute)
43 straipsnis. Visuomeninis elektros energijos tiekimas 1. Visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir šioje dalyje nurodytais terminais tiekti elektros energiją…
43 straipsnis. Visuomeninis elektros energijos tiekimas 1. Visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir šioje dalyje nurodytais terminais tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, taip pat pažeidžiamiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Visuomeninis tiekėjas nutraukia elektros energijos tiekimą šiems vartotojams toliau nurodytais terminais: 1) 2021 m. sausio 1 d. – visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 5 000 kWh, taip pat buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų, išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus, kurie laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bent kartą buvo įgiję pažeidžiamo vartotojo statusą; 2) 2022 m. liepos 1 d. – visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh, išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus, kurie laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. bent kartą buvo įgiję pažeidžiamo vartotojo statusą; 3) 2026 m. sausio 1 d. – visiems likusiems vartotojams, kuriems elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina, įskaitant vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus. 2. Visuomeninis tiekėjas: 1) ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus vartotojus apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą, jų pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją iki šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytos datos, numatomą elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimą vartotojams per nustatytą terminą nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, įskaitant informaciją apie garantinį elektros energijos tiekėją, garantinio tiekimo pradžią ir garantinio tiekimo sąlygas, numatytas šio straipsnio 14 dalyje ir šio įstatymo 44 straipsnyje, naujų sutarčių sudarymą ir ankstesnių sutarčių pasibaigimą, taip pat apie tai, kad skirstomųjų tinklų operatorius perduos jų asmens duomenis nepriklausomiems tiekėjams pasiūlymų dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikimo tikslu, nurodant, kokiais terminais ir kokie asmens duomenys bus perduoti to pageidaujantiems nepriklausomiems tiekėjams, ir apie tai, kad šie vartotojai turi teisę pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui apie savo nesutikimą dėl jų asmens duomenų perdavimo nepriklausomiems tiekėjams; 2) elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas vartotojų objektų numerius ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus vartotojus ir ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. – šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus vartotojus, kuriems numatomas elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimas (išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius toje pačioje licencijuojamos veiklos teritorijoje kartu vykdo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą); 3) ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems vartotojams pateikia šios dalies 1 punkte nurodytą informaciją; 4) ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 1 d. raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus vartotojus apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą, jų pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją iki šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos datos, numatomą elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimą vartotojams per nustatytą terminą nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, įskaitant informaciją apie garantinį elektros energijos tiekėją, garantinio tiekimo pradžią ir garantinio tiekimo sąlygas, numatytas šio straipsnio 14 dalyje ir šio įstatymo 44 straipsnyje, naujų sutarčių sudarymą ir ankstesnių sutarčių pasibaigimą, taip pat apie tai, kad skirstomųjų tinklų operatorius perduos jų asmens duomenis nepriklausomiems tiekėjams pasiūlymų dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikimo tikslu, nurodant, kokiais terminais ir kokie asmens duomenys bus perduoti to pageidaujantiems nepriklausomiems tiekėjams, ir apie tai, kad šie vartotojai turi teisę pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui apie savo nesutikimą dėl jų asmens duomenų perdavimo nepriklausomiems tiekėjams; 5) elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas vartotojų objektų numerius ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 1 d. informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus vartotojus, kuriems numatomas elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimas (išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius toje pačioje licencijuojamos veiklos teritorijoje kartu vykdo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą). 3. Skirstomųjų tinklų operatorius: 1) iš visuomeninio tiekėjo gavęs informaciją apie numatomą elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimą konkretiems šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems vartotojams, duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka perduoda visiems to pageidaujantiems nepriklausomiems tiekėjams šių vartotojų duomenis: objekto numerį, objekto adresą, kontaktinę informaciją: telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą, jeigu tokius duomenis skirstomųjų tinklų operatorius turi, vartotojo pasirinktą tarifą ar tarifo planą, įskaitant laiko zonų skaičių, per kalendorinį mėnesį objekte suvartotos elektros energijos kiekį per 12 kalendorinių mėnesių nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (kai nepriklausomiems tiekėjams perduodami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų vartotojų duomenys) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (kai nepriklausomiems tiekėjams perduodami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų vartotojų duomenys) laikotarpį; 2) nepriklausomiems tiekėjams perduoda vartotojų, kurių elektros įrenginiai pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiami po 2022 m. gegužės 1 d., duomenis, nurodytus šios dalies 1 punkte; 3) iš visuomeninio tiekėjo ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 1 d. gavęs informaciją apie numatomą elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimą konkretiems šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems vartotojams, duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka perduoda visiems to pageidaujantiems nepriklausomiems tiekėjams šių vartotojų duomenis: objekto numerį, objekto adresą, kontaktinę informaciją: telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą, jeigu tokius duomenis skirstomųjų tinklų operatorius turi, vartotojo pasirinktą tarifą ar tarifo planą, įskaitant laiko zonų skaičių, per kalendorinį mėnesį objekte suvartotos elektros energijos kiekį per 12 kalendorinių mėnesių nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 4) nepriklausomiems tiekėjams perduoda vartotojų, kurių elektros įrenginiai pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiami po 2025 m. kovo 1 d., duomenis, nurodytus šios dalies 3 punkte. 4. Skirstomųjų tinklų operatorius neteikia vartotojų duomenų nepriklausomam tiekėjui, jeigu vartotojas nesutinka, kad jo duomenys būtų perduoti, ir apie tai jis ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. praneša skirstomųjų tinklų operatoriui, jeigu apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, arba vartotojas apie tai ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. praneša skirstomųjų tinklų operatoriui, jeigu apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, arba ne vėliau kaip iki vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų dienos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais. 5. Skirstomųjų tinklų operatorius neteikia vartotojų duomenų nepriklausomam tiekėjui, jeigu vartotojas nesutinka, kad jo duomenys būtų perduoti, ir apie tai jis ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d. praneša skirstomųjų tinklų operatoriui, jeigu apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, arba ne vėliau kaip iki vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų dienos šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytais atvejais. 6. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus duomenis skirstomųjų tinklų operatorius perduoda nepriklausomiems tiekėjams ne anksčiau kaip 2021 m. rugsėjo 1 d., kai apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, arba ne anksčiau kaip 2022 m. birželio 1 d., kai apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, arba ne anksčiau kaip vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų dieną šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais. 7. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus duomenis skirstomųjų tinklų operatorius perduoda nepriklausomiems tiekėjams ne anksčiau kaip 2025 m. balandžio 1 d., kai apie sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą vartotojas buvo informuotas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, arba ne anksčiau kaip vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų dieną šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytais atvejais. 8. Kai vartotojo duomenys šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka yra perduoti nepriklausomam tiekėjui, apie savo nesutikimą tvarkyti vartotojo duomenis vartotojas informuoja konkretų nepriklausomą tiekėją. Kai vartotojas nesutinka, kad nepriklausomiems tiekėjams perduoti duomenys būtų tvarkomi visų nepriklausomų tiekėjų, apie nesutikimą jis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių, kuris, nepagrįstai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo nesutikimo gavimo dienos duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka apie tai informuoja nepriklausomus tiekėjus. 9. Nepriklausomi tiekėjai šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautus vartotojų duomenis turi teisę tvarkyti (įskaitant teisę ir pareigą juos saugoti) tiek, kiek to reikia pasiūlymams dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikti, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius po šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos elektros energijos tiekimo visuomenine elektros energijos kaina nutraukimo datos. 10. Nepriklausomi tiekėjai, pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nurodytam terminui, vartotojų, kurie per šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą terminą nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ir kuriems dėl to užtikrinamas garantinis tiekimas, kas mėnesį skirstomųjų tinklų operatoriaus atnaujinamus duomenis tvarko tiek, kiek to reikia pasiūlymams dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. 101. Buitinių vartotojų, kuriems garantinis tiekimas užtikrinamas dėl to, kad jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su buitiniais vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, duomenys nepriklausomiems tiekėjams teikiami šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 11. Nepriklausomi tiekėjai turi naudotis tik aktualiais skirstomųjų tinklų operatoriaus nepriklausomiems tiekėjams perduotais vartotojų duomenimis. 12. Kol šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka ir terminais skirstomųjų tinklų operatorius vartotojų duomenų neperdavė nepriklausomiems tiekėjams, visuomeniniam tiekėjui draudžiama vartotojų, kurių duomenys bus perduoti nepriklausomiems tiekėjams, atžvilgiu atlikti bet kokius tiesioginės rinkodaros veiksmus, susijusius su vartotojų skatinimu pasirinkti su visuomeniniu tiekėju susijusį nepriklausomą tiekėją. 13. Jeigu vienas asmuo vykdo visuomeninio tiekimo veiklą ir nepriklausomo tiekimo veiklą, šis asmuo negali naudotis jo valdomais visuomeninio tiekimo veiklos vartotojų duomenimis nepriklausomo tiekimo veiklai. 14. Buitiniams vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su buitiniais vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, elektros energijos tiekimą šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina garantinis elektros energijos tiekėjas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai atitinkamam vartotojui elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina. Buitiniams vartotojams garantinis elektros energijos tiekimas užtikrinamas pagal garantinio elektros energijos tiekėjo viešai skelbiamas garantinio elektros energijos tiekimo užtikrinimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sąlygas, kurios rengiamos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. 15. Tinklų operatorius ne vėliau kaip prijungimo prie elektros tinklų dieną informuoja buitinį vartotoją, nepasirinkusį nepriklausomo tiekėjo, apie visuomeninį tiekėją, užtikrinsiantį elektros energijos tiekimą, ir nurodo jo kontaktinius duomenis, o visuomeninį tiekėją – apie elektros energijos tiekimo užtikrinimo buitiniam vartotojui pradžią ir pagrindą ir nurodo buitinio vartotojo duomenis, reikalingus elektros energijos tiekimui užtikrinti. Kai elektros energijos tiekimas buitiniam vartotojui turi būti užtikrinamas dėl to, kad jo pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, visuomeninis tiekėjas (jeigu jis privalo užtikrinti elektros energijos tiekimą šio straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka) ar garantinis elektros energijos tiekėjas šio įstatymo 44 straipsnyje numatyta tvarka elektros energijos tiekimą pradeda vykdyti šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkte ar 3 dalyje nustatytais terminais. Jeigu buitinis vartotojas nesudaro elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su visuomeniniu tiekėju, buitinio vartotojo ir visuomeninio tiekėjo tarpusavio santykiams taikomos energetikos ministro patvirtintame Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų apraše nustatytos standartinės sutarties sąlygos. 16. Visuomeninis tiekėjas neprivalo vykdyti šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu tai padaryti trukdo nuo visuomeninio tiekėjo nepriklausančios aplinkybės, tarp jų valstybės, kitų asmenų veiksmai ir (ar) neveikimas ar nenugalimos jėgos aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuomeninis tiekėjas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, visuomeninis tiekėjas, vartotojai ir (ar) tinklų operatoriai visapusiškai bendradarbiauja, siekdami pašalinti visuomeniniam elektros energijos tiekimui užtikrinti trukdančias aplinkybes. Vartotojams teikiamų visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugų patikimumo ir jų sąlygų prie …
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Ekstremalioji situacija energetikos sektoriuje 1. Ekstremalioji situacija energetikos sektoriuje paskelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų…
33 straipsnis. Ekstremalioji situacija energetikos sektoriuje 1. Ekstremalioji situacija energetikos sektoriuje paskelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų, naftos produktų ar šilumos tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai. 2. Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės tvirtinamame pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos apraše nustatyta tvarka teikia informaciją apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones energijos tiekimui atnaujinti. 3. Paskelbus ekstremaliąją situaciją energetikos sektoriuje, energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Šios ekstremaliosios situacijos metu energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės institucijų nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar sustabdymo neatsako. 4. Paskelbus ekstremaliąją situaciją energetikos sektoriuje, įmonės, gaminančios, perduodančios, skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos pajėgų, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų poreikiams. 5. Paskelbus ekstremaliąją situaciją energetikos sektoriuje, ūkio subjektams taikomi ūkinės veiklos laisvės apribojimai turi kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomi platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti. 6. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apie paskelbus ekstremaliąją situaciją energetikos sektoriuje taikomas priemones nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris neatitinka Europos Sąjungos interesų. 7. Ekstremaliosios situacijos energetikos sektoriuje paskelbimą ir atšaukimą, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas. ŠEŠTASIS SKIRSNIS SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →