Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1081 aprašo 40 punktas atsakomybę už kapitalo investicijų apskaitą, paskirtį, dokumentų atitiktį, sutarčių kontrolę ir stebėseną priskiria projektą įgyvendinančiam subjektui.
Neigiamos ministerijos, komisijos ar auditorių išvados pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1081 aprašo 16 punktą gali lemti sprendimą dėl tolesnio projekto tikslingumo.
Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro plėtra teisiškai reiškia didesnę viešųjų lėšų kontrolę, nes remontai, įranga ir paslaugų plėtra perkami viešojo sektoriaus tvarka. Skaitytojui svarbiausia, kad projektų tempas savaime nėra problema, tačiau kiekvienas darbų, įrangos ar paslaugų pirkimas turi būti pagrįstas, apskaitytas ir prižiūrimas. Žinioje minimi remontai, baseinas, odontologijos įranga, rentgeno aparatai ir slaugos infrastruktūra patenka į sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimo lauką. Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnis nustato tikslą užtikrinti efektyvius ir skaidrius pirkimus, įskaitant sutarčių vykdymą, ginčus, teises, pareigas ir atsakomybę. Tikslus teisinis klausimas yra, ar savivaldybės remiami ir europinėmis lėšomis vykdomi sveikatos centro darbai, prekės ir paslaugos organizuojami pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnį, investicinių projektų kontrolės taisykles ir sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo pagrindus.
Pagal pateiktus šaltinius modernizavimas apima fizinės ir informacinės infrastruktūros sukūrimą, atnaujinimą, įsigijimą ir plėtojimą, kai ji skirta sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Todėl FMR skyriaus remontas, kineziterapijos įranga, baseinas, pacientų keltuvas, elektroninė registracija ir odontologijos įranga yra vertintini kaip infrastruktūros pagerinimo objektai pagal 2014–2020 metų ES fondų stebėsenos rodiklių aprašo pakeitime pateiktą apibrėžimą. Projektų valdymo pareigos išskaidytos taip:
Praktiškai projektų gausa didina ne sveikatos centro diskreciją, o dokumentavimo ir kontrolės naštą. Jei pirkimai ir sutartys atitiks finansavimo veiklas, centras galės tęsti baseino, odontologijos paslaugų namuose ir slaugos infrastruktūros plėtrą pagal patvirtintus projektus. Rizikos kyla trijose vietose:
Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalis leidžia skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Pagal žinią jis atlygino 3 104 eurų nusikalstamu būdu padarytą žalą, sumokėjo 9 000 eurų įmoką ir grąžino 17 630,32 euro į Pagėgių savivaldybės biudžetą.
Pagėgių merui piniginė rizika šioje istorijoje faktiškai susiaurėjo iki jau įvykdytų mokėjimų ir civilinės bylos pabaigos. Skaitytojui esminė įžvalga yra ta, kad 17 630,32 euro grąžinimas nepanaikina anksčiau konstatuotų nusikalstamų veiksmų, bet pašalina civilinio reikalavimo pagrindinį tikslą. Civilinė dalis kilo dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų, o baudžiamoji dalis siejosi su 3 104 eurų žala ir 22 avanso apyskaitomis. Tikslus teisinis klausimas yra dvejopas: ar išmokos buvo gautos tik teisėtai tarybos nario veiklai, ir ar neteisingi duomenys sudarė apgaulę. Jis vertinamas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnį, Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį ir Baudžiamojo kodekso 2 straipsnį.
Pagal senesnę Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį tarybos nariui galėjo būti mokama mėnesinė išmoka su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms. Norma apėmė kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto paslaugų išlaidas, kiek jų nesuteikė ar tiesiogiai neapmokėjo administracija. Pagal vėlesnę Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakciją už tokią išmoką atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tai reiškia, kad atsiskaitymo dokumentai nėra formalumas: jie pagrindžia teisę į savivaldybės biudžeto lėšas.
Praktiškai merui aktualios pasekmės dabar yra ne nauja civilinė skola, o jau atliktų mokėjimų ir ankstesnio baudžiamojo sprendimo poveikis. Civilinis reikalavimas dėl 17 630,32 euro netenka pagrindinio ekonominio turinio, nes suma jau pervesta savivaldybei. Vis dėlto pats grąžinimas nekeičia Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio taisyklės, kad atsakomybė siejama su kaltai padarytos veikos sudėtimi.
Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį Komisija tokius prašymus nagrinėja neatlygintinai.
Pagal pateiktą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotę pacientas ir kiti teisę turintys asmenys per 30 dienų gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Paciento ar artimųjų kelias į atlyginimą pirmiausia eina per Komisiją, o ne tiesiai per ginčą su gydymo įstaiga. Lemiama bus ne gydytojo kaltės įrodinėjimas, bet žalos, jos dydžio ir ryšio su sveikatos priežiūros veiksmais pagrindimas. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, išskyrus civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje. Tikslus teisinis klausimas šioje situacijoje yra toks: ar konkreti gydymo klaida sukėlė paciento sveikatai atlygintiną turtinę arba neturtinę žalą. Jis bus sprendžiamas pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnį, 13 straipsnį, Komisijos nuostatus ir Vyriausybės patvirtintą Aprašą.
Prašyme turi būti nurodyta:
Kai kreipiasi ne pats pacientas, pateikiami dokumentai, patvirtinantys atstovavimą arba teisę į žalos atlyginimą. Mirus pacientui, pagal pateiktą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo nuostatą neturtinės žalos gali reikalauti ir darbingi tėvai bei pilnamečiai vaikai, jei juos siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl tokio ryšio sprendžia Komisija, vertindama bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį. Komisijos nuostatų 6 punktas apibrėžia jos praktinę kompetenciją:
Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka. Žala atlyginama iš sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti. LVAT administracinės teisės praktikos biuletenio Nr. 46 35 punktas atskiria du paciento teisių gynimo būdus. Pacientas gali teikti skundą dėl teisių pažeidimo pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnį arba reikalauti turtinės ir neturtinės žalos pagal 24 straipsnį.
Praktinis pirmasis scenarijus yra Komisijos sprendimas pripažinti žalą ir nustatyti vienkartinę išmoką. Antras scenarijus yra Komisijos išvada, kad atlygintina žala nenustatoma arba nustatomas mažesnis atlyginimas, nei prašoma. Jeigu prašymas Komisijai nepateikiamas per 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pats Komisijos kelias į žalos atlyginimą tampa procesiškai rizikingas. Sveikatos priežiūros įstaigai praktinė reikšmė kitokia: sprendimą dėl atlyginimo priima Komisija, o išmokėjimas siejamas su administruojama sąskaita. Pacientui svarbiausia surinkti medicininius, išlaidų, pajamų ir ryšio su mirusiu pacientu įrodymus, nes būtent šie duomenys lemia prašymo pagrindą.