Legal prism · 2026-08-28
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-08-28

Updated: 2026-08-28 18:08
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Lsveikata.lt
Klaipėda District Municipal Health Center keeps generating one project after another Copy link
Greta Vanagienė reports that the Klaipėda District Municipal Health Center in Gargždai is keeping up the pace, moving straight from one renovation project to the next. Since Neringa Tarvydienė took over as director, the institution has…
Analysis
Paragraph 40 of the description approved by Order No. V-1081 of the Minister of Health assigns responsibility for accounting for capital investments, their purpose, document compliance, contract control and monitoring to the entity implementing the project.
Adverse conclusions by the Ministry, a commission or auditors under paragraph 16 of the description approved by Order No. V-1081 of the Minister of Health may lead to a decision on the expediency of further project implementation.

Core issue

The expansion of the Klaipėda District Municipality Health Centre legally entails greater control over public funds, as repairs, equipment and service expansion are procured under public-sector procedures. The key point for the reader is that the pace of projects is not, in itself, problematic; however, every procurement of works, equipment or services must be justified, accounted for and supervised. The repairs, swimming pool, dental equipment, X-ray machines and nursing infrastructure mentioned in the report fall within the field of modernisation of healthcare service infrastructure. Article 1 of the Law on Public Procurement establishes the objective of ensuring efficient and transparent procurement, including contract performance, disputes, rights, obligations and liability. The precise legal question is whether the health centre works, goods and services supported by the municipality and implemented with European funds are organised in accordance with Article 1 of the Law on Public Procurement, the rules on investment project control and the financing framework for healthcare institutions.

Legal assessment

According to the sources provided, modernisation includes the creation, renewal, acquisition and development of physical and information infrastructure where such infrastructure is intended for the provision of healthcare services. Accordingly, the renovation of the FMR unit, physiotherapy equipment, swimming pool, patient lift, electronic registration and dental equipment should be assessed as infrastructure improvement items under the definition provided in the amendment to the description of monitoring indicators for the 2014-2020 EU funds. Project management obligations are divided as follows:

  • Paragraph 41 of the same description provides that the goods, services and works envisaged in the project are to be procured in accordance with the Law on Public Procurement.
  • Paragraph 43 of the description treats municipalities as responsible for organising public procurement in projects of healthcare institutions subordinate to them. This means that the health centre cannot rely solely on a managerial need where couches, X-ray equipment, beds, lifts or contract works are being procured. The need must be translated into a procurement object, a financing decision, a contract and documents capable of verification against the project activities. The Ministry’s control is not merely formal. Paragraph 15 of the description approved by Order No. V-1081 of the Minister of Health allows the Ministry, at any stage of the project, to request additional information on the progress of works and the use of funds. Paragraph 16 permits the establishment of commissions or the engagement of auditors, while adverse conclusions may lead to a decision on whether further implementation of the investment project remains expedient. This is particularly relevant where a project prepared in 2023, due to prices and new needs, received additional support of more than EUR 200,000 from municipal funds. The public procurement exemptions appear limited here. Article 6 of the Law on Public Procurement excludes from the public procurement regime, for example, the acquisition or lease of immovable property, arbitration, conciliation and certain legal services. The repair works, medical equipment, information systems and adaptation of transport mentioned in the report do not fall within these apparent exemptions. Article 1 of the Law on Public Procurement in the Field of Defence and Security is likewise inapplicable to this situation, as the described objects are not related to defence or security procurement.

Consequences

In practical terms, the number of projects increases not the health centre’s discretion, but the burden of documentation and control. If procurements and contracts correspond to the financed activities, the centre will be able to continue the development of the swimming pool, home dental services and nursing infrastructure under the approved projects. Risks arise in three areas:

  • where the procurement object is formulated more broadly, or differently, than the project activities allow;
  • where the documents submitted for payment do not correspond to the contractual obligations;
  • where additional municipal financing is not linked to a clear need, price and control of contract performance. The sources provided substantiate not a sanction against specific individuals, but a possible review of project financing and implementation. For suppliers, the practical point is that orders for equipment, works and services must be accessible through procurement procedures, not through an informal list of the institution’s needs. For patients, the most important point is that service expansion will depend on whether the chain of works, equipment and financing is lawfully completed.
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. 2. Šis įstatymas…
1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 7 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus viešuosius pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 1999 m. birželio 3 d. Vilnius (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1997, Nr. 117-3000) 1 straipsnis…
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 1999 m. birželio 3 d. Vilnius (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1997, Nr. 117-3000) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja: 1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų, įmonių (įskaitant nurodytas šios dalies 3 punkte), įstaigų ar organizacijų atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas, taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą piniginę paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse dėl šių paskolų naudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų; 2) Lietuvos banko atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas; 3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse, bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą šiose srityse, atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 1,8 mln. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 1 mln. litų, už šių įmonių lėšas. 2.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja: 1) viešuosius pirkimus, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja: 1) viešuosius pirkimus, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos; 2) pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų viešųjų pirkimų ir pirkimų (toliau – pirkimai) subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. 2. Įslaptintos informacijos apsaugą atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. 3. Pasaulio prekybos organizacijos sudaryto Viešųjų pirkimų susitarimo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems pirkimams netaikomos. 4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo 4 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 5. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
Original — silokarcema
On the eve of his court hearing, the mayor of Pagėgiai rushed to repay thousands Copy link
On the eve of his court hearing, Pagėgiai mayor V. Bendaravičius hurried to repay thousands of euros after it emerged that, while serving as a municipal council member, he had used allowances meant for council work to claim expenses…
Analysis
Article 182(1) of the Criminal Code permits the imposition of community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to three years.
According to the report, he compensated the EUR 3,104 in damage caused by criminal conduct, paid a EUR 9,000 contribution, and returned EUR 17,630.32 to the budget of Pagėgiai Municipality.

Core issue

For the Mayor of Pagėgiai, the financial risk in this matter has effectively narrowed to payments already made and the conclusion of the civil case. The key point for the reader is that repayment of EUR 17,630.32 does not undo the previously established criminal conduct, but it does remove the principal objective of the civil claim. The civil aspect arose from funds allocated for the activities of a municipal council member, while the criminal aspect concerned damage of EUR 3,104 and 22 advance expense reports. The precise legal issue is twofold: whether the payments were received solely for lawful council-member activities, and whether the inaccurate information amounted to deception. It is assessed under Article 26 of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania, Article 12 of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania, Article 182 of the Criminal Code, and Article 2 of the Criminal Code.

Legal assessment

Under the earlier version of Article 26(2) of the Law on Local Self-Government, a council member could be paid a monthly allowance for expenses related to council-member activities. The provision covered expenses for stationery, postal services, telephone, internet connection, and transport services, insofar as these were not provided or paid directly by the administration. Under the later version of Article 26(2) of the Law on Local Self-Government, such an allowance must be accounted for at least once every three months. This means that accounting documents are not a mere formality: they substantiate the right to municipal budget funds.

  • A council member is entitled to an allowance only for expenses related to his or her activities as a council member.
  • The part of transport expenses not paid by the municipal administration may be reimbursed if it falls within the procedure established by the regulations.
  • Accounting for the allowance must demonstrate a genuine link between the expenses incurred and the council-member activities.

If advance expense reports contain false information concerning fuel, the legal assessment shifts to the element of deception. Article 182(1) of the Criminal Code provides for liability for a person who, by deception, acquires another person’s property for his or her own benefit. In this situation, the indicated damage of EUR 3,104 falls within the logic of the fraud provision, because the funds were paid from the budget of the municipal administration. Article 2(3) and 2(4) of the Criminal Code require guilt and that the act correspond to the elements of an offence established by criminal law. Therefore, the mere inconvenience of the reimbursement procedure cannot replace the question whether a specific person submitted inaccurate information and obtained funds. Article 230(1) of the Criminal Code classifies state politicians and persons performing public-authority functions in municipal institutions as civil servants. However, the sources provided in relation to this matter most clearly support an assessment of fraud and the lawfulness of the allowances, rather than an independent classification as failure to perform official duties under Article 229 of the Criminal Code. The current system is structured differently: Article 12(1) of the Law on Local Self-Government establishes a council member’s remuneration equal to 20 percent of the salary of the mayor of that municipality. The leader of the opposition and the chairs of committees or commissions receive council-member remuneration increased by 20 percent, while deputy chairs receive remuneration increased by 10 percent. This version is important for municipal practice and the broader governance environment, because a fixed remuneration model replaces part of the previous reimbursement model.

Consequences

In practical terms, the consequences now relevant to the mayor are not a new civil debt, but the effect of payments already made and the earlier criminal decision. The civil claim for EUR 17,630.32 loses its principal economic substance because the amount has already been transferred to the municipality. Nevertheless, the repayment itself does not alter the rule in Article 2 of the Criminal Code that liability is linked to the elements of a culpably committed act.

  • For the mayor, the practical issue is whether the court will formally close the civil case after full payment of the amount claimed.
  • For the municipality, the important point is that the budget has recovered the full EUR 17,630.32 sought in the civil claim.
  • For other council members, this matter shows that accounting for transport and other expenses must satisfy the requirement of a link to council-member activities.
  • For voters, the relevant distinction is between the absence of an outstanding debt and the finding of criminal conduct in the criminal part of the case.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 229 straipsnis (statute)
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl…
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
81-3959 (2011-07-05) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas…
81-3959 (2011-07-05) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis. Nr.
Original — 15min.lt
Doctor’s mistake: when is a patient entitled to compensation? A medical lawyer explains Copy link
Patients and their relatives, like anyone else who believes they have suffered harm due to improper treatment, have the right to compensation. Since the start of 2020, a “no-fault” compensation model has been in force, intended to make it…
Analysis
Under Article 24(1) of the Law on the Rights of Patients and Compensation for Damage to Health, the Commission examines such applications free of charge.
Under the submitted wording of Article 25(1) of the Law on the Rights of Patients and Compensation for Damage to Health, the patient and other entitled persons may apply to a court of general jurisdiction within 30 days.

Core issue

The patient’s or relatives’ route to compensation first runs through the Commission, not directly through a dispute with the healthcare institution. What will be decisive is not proving the physician’s fault, but substantiating the damage, its amount, and the causal link with healthcare actions. The Commission is a mandatory pre-litigation body for compensation for damage, except for a civil claim in a pre-trial investigation or criminal case. The precise legal issue in this situation is whether a specific treatment error caused compensable pecuniary or non-pecuniary damage to the patient’s health. It will be assessed under Article 24 and Article 13 of the Law on the Rights of Patients and Compensation for Damage to Health, the Commission’s Regulations, and the Description approved by the Government.

Legal assessment

The application must specify:

  • the damage;
  • the amount of compensation sought;
  • the factual circumstances substantiating the damage and the amount claimed.

The application may be submitted in person, by registered mail, by courier, by email, or by other means enabling the applicant’s identity to be established. Where the application is submitted by someone other than the patient, documents confirming representation or the right to compensation must be provided. If the patient has died, under the submitted amendment to Article 13 of the Law on the Rights of Patients and Compensation for Damage to Health, non-pecuniary damage may also be claimed by employable parents and adult children, provided they had an especially close and strong relationship with the patient. The Commission decides whether such a relationship existed, assessing the intensity of communication and the nature of mutual care. Paragraph 6 of the Commission’s Regulations defines its practical competence:

  • to examine applications from patients and other entitled persons;
  • to determine whether the damage meets the conditions set out in Article 24(6) of the Law;
  • to adopt a decision on compensation;
  • to determine the amount of compensable damage;
  • to transmit the decision for execution to the institution administering the account.

The Commission adopts its decision on compensation without assessing the fault of the healthcare institution or professional. The Commission’s decision states the compensation for damage, which is paid as a lump sum. Damage is compensated from the account in which contributions from personal healthcare institutions for compensation of damage are accumulated. Paragraph 35 of Bulletin No. 46 of the Supreme Administrative Court of Lithuania’s administrative law practice distinguishes between two methods of protecting patients’ rights. A patient may submit a complaint concerning a violation of rights under Article 23 of the Law on the Rights of Patients and Compensation for Damage to Health, or claim pecuniary and non-pecuniary damage under Article 24.

Consequences

The first practical scenario is a Commission decision recognizing the damage and setting a lump-sum payment. The second scenario is a Commission finding that no compensable damage has been established, or awarding lower compensation than requested. If the application is not submitted to the Commission within the time limit established in Article 24(1), the Commission route to compensation itself becomes procedurally risky. For the healthcare institution, the practical significance is different: the decision on compensation is made by the Commission, and payment is linked to the administered account. For the patient, the most important task is to collect medical evidence, evidence of expenses and income, and evidence of the relationship with the deceased patient, because these data determine the basis of the application.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas 1. Pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo (toliau kartu –…
24 straipsnis. Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas 1. Pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo (toliau kartu – kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą), norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, išskyrus atvejus, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai. 2. Prašymai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į Sveikatos apsaugos ministeriją arba sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją) ir per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę). Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai). Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą). Išsamius prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, keliamus reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Komisija Apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas ir kad tokiu atveju pacientas turi teisę prašymą Komisijai pateikti iš naujo. 4. Komisija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ir grąžina prašymą jį pateikusiam asmeniui, nurodydama grąžinimo priežastis, šiais atvejais: 1) kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir prašymą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus; 2) prašymas neįskaitomas; 3) prašymas pateiktas dėl žalos, padarytos ne dėl biomedicininių tyrimų, keliančių tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, arba teikiant ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo; 4) prašymas pateiktas pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui. 41. Komisijos sprendimas atsisakyti nagrinėti prašymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Papildyta straipsnio dalimi: 5. Komisija Apraše nustatyta tvarka sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis (paciento mirtis, neaišku, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padaryta žala), reikalingos papildomos išvados, ekspertizės, kiti sprendimams priimti būtini dokumentai ir kt.) per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, Komisija argumentuotu sprendimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Jeigu dėl prašyme nurodytos žalos pradėtas ikiteisminis tyrimas arba nagrinėjama baudžiamoji byla teisme, Komisija priima sprendimą sustabdyti prašymo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos arba teismo sprendimo priėmimo, o šis laikotarpis neįskaitomas į šioje dalyje nurodytą Komisijos sprendimo priėmimo terminą. Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, arba, jeigu prašymas pateiktas tiesiogiai, siunčiamas registruotu paštu paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašyme nurodytu adresu, taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų arba atlikto biomedicininio tyrimo, kuris kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, priimtas Komisijos sprendimas. 6. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo, ir laidojimo pašalpos, šalpos našlaičių pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos, socialinio draudimo našlaičių pensijos, valstybinės našlių pensijos ir valstybinės našlaičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dėl žalos sukeltos paciento mirties (toliau – išmokos), dydžiu. Šis dydis nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), ir pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka. 7. Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas pagrįstas, būtinas ir protingas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas tiesiogiai su padaryta žala susijusias pagrįstas būtinas ir protingas išlaidas (išlaidas paciento priežiūrai ir (ar) sveikatai atkurti, ir (ar) kitas išlaidas); b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas); 2) neturtinės žalos: a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes; b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. 8. Žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (toliau – sąskaita), lėšų. 9. Komisijos sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimą per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos iš sąskaitos lėšų Apraše nustatyta tvarka išmoka sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija. 10. Atlyginus žalą iš sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama, išskyrus jei žala padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų.
Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2817 (regulation)
2006 m. liepos 18 d. nutarimu (Žin., 2006, Nr. 80-3143), numatyta optimizuoti viešojo administravimo sistemą. Pažymėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos pacientų…
2006 m. liepos 18 d. nutarimu (Žin., 2006, Nr. 80-3143), numatyta optimizuoti viešojo administravimo sistemą. Pažymėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284) numatyta Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau vadinama – Komisija) yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgia į ekspertų išvadas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų nuomonę, kitas reikšmingas aplinkybes. Komisijos sprendimai yra privalomi sveikatos priežiūros įstaigoms, dažniausiai tenkina ginčo šalis, ir ginčo nagrinėjimas nepersikelia į teismą.
Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo (regulation)
3 TURTINĖS IR NETURTINĖS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL PACIENTO SVEIKATAI PADARYTOS ŽALOS, ATLYGINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Turtinės ir neturtinės…
3 TURTINĖS IR NETURTINĖS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL PACIENTO SVEIKATAI PADARYTOS ŽALOS, ATLYGINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pacientų ir kitų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 13 straipsnyje nurodytų asmenų, turinčių teisę į turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, (toliau – žala) atlyginimą, (toliau – kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą) prašymų dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas) teikimo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – Komisija), jų nagrinėjimo ir Komisijos sprendimų dėl žalos atlyginimo priėmimo, atlygintinos žalos dydžio nustatymo, žalos atlyginimo išmokėjimo iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – įstaiga) įmokos žalai atlyginti (toliau – sąskaita), lėšų ir iš sąskaitos išmokėtų lėšų grąžinimo į sąskaitą tvarką. Punkto pakeitimai: Nr. 818, 2024-09-25, paskelbta TAR 2024-09-30, i. k. II SKYRIUS PRAŠYMŲ TEIKIMO KOMISIJAI IR JŲ ATITIKTIES NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS VERTINIMO TVARKA 2. Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, (toliau kartu – prašymą pateikęs asmuo) prašymą Komisijai teikia tiesiogiai (atvykęs į Sveikatos apsaugos ministeriją arba sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją (toliau – institucija, kuri užtikrina technines Komisijos veiklos sąlygas)) arba per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčia elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę). Punkto pakeitimai: Nr. 1324, 2022-12-29, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 3.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →